13 | Pabudimas iš kolektyvinės iliuzijos
Norėčiau jums duoti kai kurių savo ankstesniuose raktuose perduotų minčių santrauką, kad galėčiau pateikti aiškesnį paveikslą, ko reikės, norint įkūnyti gausingą gyvenimą. Paaiškinau, ką iš tiesų reiškia žodžiai, jog Tėvui malonu jums dovanoti karalystę, tai yra, kad buvote sukurti būti bendrakūrėjais su Dievu. Buvote sukurti nuolatos gauti gausingą gyvenimą iš Aukščiau. Šį gausingą gyvenimą galite gauti nuolatinio dvasinės energijos srauto pavidalu, atitekančio iš jūsų AŠ ESU Esaties į jūsų sąmoningą protą. Šis energijos srautas tuomet gali būti nukreipiamas gausingam gyvenimui šiame pasaulyje įkūnyti. Tai darydami, vykdote savo, kaip bendrakūrėjo su Dievu, vaidmenį, daugindami jums Dievo duotą energiją ir kūrybinius gebėjimus. Ir tuomet galėsite imti viešpatauti, pirmiausia sau, o tuomet ir materialiam pasauliui, tuo būdu padėdami atnešti Dievo karalystę į įsikūnijimą Žemėje.
Priežastis, dėl kurios šiuo metu neturite įkūnyto gausingo gyvenimo, yra ta, kad pamiršote pirminį savo vaidmenį. Praradote savo tikrąjį tapatumą – bendrakūrėjo su Dievu tapatumą. Vietoj jo prisiėmėte netikrą tapatumą, pseudo tapatumą, mirtingo žmogaus, atskirto nuo Dievo tapatumą. Galbūt netgi pradėjote tikėti, kad Dievo nėra, kad nėra dvasinės karalijos, nėra AŠ ESU Esaties ir kad esate vienui vieni priešiškame pasaulyje, apsupti žmonių, kurie mėgina atimti iš jūsų tai, ką tikite teisėtai jums priklausant.
Dauguma žmonių, kurie yra įsitraukę į konfliktus, yra įstrigę į save sukoncentruotoje arba egoistinėje sąmonės būsenoje. Žmonės yra taip stipriai susitelkę į save, jog nebeturi gebėjimo pažvelgti į didesnį paveikslą. Jie nebeturi gebėjimo pamąstyti, kaip jų veiksmai veikia kitus žmones, ir jiems net mintis nekyla, kad jie galėtų būti Dievo Kūno Žemėje dalimi ir kad viskas, ką jie daro, veikia visumą. Jie taip pat yra taip stipriai susikoncentravę į gyvenimą materialiame pasaulyje, jog jiems nelieka dėmesio, kurį galėtų skirti pamąstymui, kad egzistuoja dvasinė karalija, ir kad galbūt jie galėtų gauti gausą tiesiogiai iš Aukščiau, užuot grobdami ją jėga šiame pasaulyje.
Jeigu norite įkūnyti gausingą gyvenimą ir įveikti kovos jausmą, kuris įkalina tokią daugybę žmonių nesibaigiančiuose konfliktuose dėl ribotų išteklių, turite transcenduoti šią egoistinę, materialistinę sąmonės būseną. Turite virš jos pakilti ir susigrąžinti savo tikrąjį tapatumą, Dievo sūnaus arba dukters tapatumą, kuris(-i) yra vertas(-a) būti bendrakūrėju su Dievu. Jūs pilnai sugebate bendrakurti gausingą gyvenimą čia ir dabar, Žemėje. Ši aukštesnė sąmonės būsena yra paremta vienove su savo šaltiniu, o ne atskirtimi nuo Dievo. Tai yra vienovė, apie kurią Jėzus kalbėjo sakydamas: „Aš ir mano Tėvas esame viena“ (Jono 10,30). Šiais žodžiais jis iš tiesų norėjo pasakyti: „Aš ir mano AŠ ESU Esatis esame viena.“ Jėzaus pademonstruota sąmonė yra tapatumo jausmas, kuris yra paremtas to, kas esate realybe, užuot buvęs paremtas netikru įvaizdžiu, paremtas tuo, kuo nesate. Nors galime šią sąmonės būseną vadinti daugeliu vardų, norėčiau ją vadinti asmeniniu Kristiškumu arba Kristaus sąmone. Tai buvo Jėzaus rolė ateiti į Žemę ir pademonstruoti šią sąmonės būseną.
***
Prieš leidžiantis į tolimesnius pamąstymus, kaip tiksliai būtų galima įkūnyti Kristaus sąmonę, norėčiau išsamiau aprašyti, kas ši Kristaus sąmonė iš tiesų yra. Materiali visata yra sukurta iš subtilesnių dvasinės karalijos energijų, kurios buvo pažemintos vibracijose ir prisiėmė tam tikrą formą. Tikrasis gausos, kuri yra prieinama žmonėms Žemėje, matas yra dvasinės energijos kiekis, kuri buvo pažeminta vibracijose ir dabar vibruoja materialių dažnių spektre. Dalis šios energijos buvo pažeminta į fizinės materijos dažnių spektrą, kai tuo tarpu dalis jos egzistuoja psichinės energijos pavidalu. Dalis jos yra įkūnyta materialios gausos pavidalu, kai tuo tarpu kita jos dalis egzistuoja kaip potenciali gausa, kuri gali būti įkūnyta materialios gausos pavidalu žmonių protų galia.
Aukščiausias būdas padidinti gausą Žemėje, idant visi žmonės galėtų dalintis gausingu gyvenimu, yra atnešti daugiau dvasinės energijos į materialių dažnių spektrą. Tiktai Kristaus sąmonę pasiekęs žmogus gali būti atviromis durimis Dievo šviesai tekėti į šį pasaulį, ir būtent dėl to Jėzus galėjo šitaip sakyti apie save: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jono 14,6), „Aš esu durys“ (Jono 10,9) ir: „Kol aš esu pasaulyje, aš esu pasaulio šviesa“ (Jono 9,5). Kiekvienas Kristaus sąmonę pasiekęs žmogus gali sakyti tą patį. Kiekvienas žmogus turi potencialą pasiekti Kristaus sąmonę. Pamąstykime apie gausos materializavimo galimybes, kurios yra prieinamos tiems, kurie nėra pasiekę Kristaus sąmonės. Jeigu žmonės tiki materialistine filosofija, kad Dievo nėra, arba jeigu jie tiki tradiciniu stabmeldišku Jėzaus garbinimu, kuriame jis yra paverčiamas išimtimi, užuot buvęs pavyzdžiu, jie neturi galimybės pagausinti materialioje karalijoje bendrai egzistuojančio energijos kiekio. Savo gausą jie gali padidinti, tiktai imdami iš materialios substancijos ir psichinės energijos telkinio, kuris jau yra prieinamas energetinėje Žemės sistemoje.
Galime nubrėžti skalę, iliustruojančią, kaip arti Kristaus sąmonės yra žmonės, ar kaip žemai jie nuo jos nusileido. Pradėkime nuo urvinio žmogaus ir šio žmogaus atstovaujamos sąmonės būsenos. Urviniame žmoguje matote būtybę, kuri yra visiškai susitapatinusi su fiziniu kūnu ir žemesniaisiais šio kūno instinktais. Urvinis žmogus beveik nėra vertas žmogaus vardo, nes labiau elgiasi kaip protingas gyvūnas, o ne kaip žmogus. Urvinis žmogus neturi pakankamai aukšto sąmonės lygio, kad gebėtų įsivaizduoti, jog galėtų keisti savo aplinką. Todėl jis gyvena kaip gyvūnas, taikydamasis prie aplinkos ir grobdamas tai, ko reikia išgyvenimui, iš Motinos Gamtos. Jis tai daro viską grobdamas jėga, žudydamas gyvūnus ir rinkdamas bet kokį jam prieinamą maistą.
Kai patiria konfliktą su kitais urvo gyventojais, vienintelė jo reakcija yra smurtu ginti tai, ką jis tiki esant savo nuosavybe. Nėra jokių derybų, jokių įstatymų ar skirtingų genčių ir šalių susitarimų pasidalinti teritoriją ir išvengti konfrontacijos. Vos tik urvinis žmogus patiria provokaciją, sukyla jo gyvūniški instinktai ir jis reaguoja „kovok arba bėk“ sindromu, kuris yra toks būdingas gyvūnams. Jeigu negalės pabėgti, apsigręžęs jis jus užpuls ir kovos su jumis. Tai, ką mokslininkai šiuo metu laiko evoliucinės žmonijos grandinės pradžia reprezentuoja absoliučiai žemiausią tašką, lyginant su Kristaus sąmone. Urvinio žmogaus fazė nebuvo žmonijos pradžia. Tai buvo žemiausias taškas, į kurį žmonės buvo nusileidę, piktnaudžiaudami savo kūrybiniais gebėjimais. Urvinis žmogus reprezentuoja žemiausius kūrybinius žmogaus gebėjimus ir žemiausią sąmonės būseną, kuri yra žinoma šiuolaikiniam pasauliui.
Nuo urvinio žmogaus pakopos egzistavo laipsniško kilimo aukštyn tendencija, žmonėse vis gilėjo suvokimas, kaip naudotis savo kūrybiniais gebėjimais aplinkai keisti ar netgi manipuliuoti energija. Vienas didelis šuolis į priekį įvyko tuomet, kai žmonės išmoko naudotis ugnimi, išsaugodami ją ir kontroliuodami šią ugnį kaip įrankį. Kitas didelis šuolis įvyko tuomet, kai žmonės išmoko statytis namus, užuot pasikliovę gamtoje randamais urvais. Ir dar kitas šuolis įvyko tuomet, kai žmonės išmoko žemdirbystės, ir todėl galėjo naudotis žeme, pagamindami daugiau maisto, nei buvo galima gauti medžiojant. Civilizacijos kilimas aukštyn, kurį matėme per praėjusius 2000 metų, taip pat reprezentuoja augantį suvokimą apie tai, kaip veikia visata. Žmonės įgijo vis geresnį gebėjimą keisti savo aplinką, užuot pasyviai prie jos taikęsi. Didžiąja dalimi tai buvo sukoncentruota į mokymąsi naudotis materialia substancija ir gamtos dėsniais, ir todėl dėmesys buvo koncentruojamas į gausos rinkimą iš išteklių, kurie jau buvo prieinami fizinės materijos dažnių spektre.
Per praėjusį šimtmetį matėte augantį supratimą apie subtiliąsias energijas, tame tarpe ir mokslinį supratimą, kad materija yra energijos forma. Taip pat matėte išaugusį žmonių supratimą apie dvasinę gyvenimo pusę, kas atvedė prie giliau įsisąmoninto fakto, jog jūsų protas daro didžiulę įtaką kiekvienam jūsų gyvenimo aspektui, ir galite atrasti šio augimo įrodymus saviugdos srityje. Žmonija dabar perėjo į fazę, kuomet žmonės nebėra ribojami būtinybės materializuoti gausą iš fizinės materijos. Žmonės pradėjo, nors oficialusis supratimas dar tebėra primityvus, materializuoti gausą, naudodamiesi savo proto galiomis. Daugelis žmonių vis dar koncentruojasi į tai, kaip savo protu atrasti gilesnius gamtos dėsnius, kurie leistų jiems geriau panaudoti materiją. Vis didėjantis žmonių skaičius ima tyrinėti proto potencialą viešpatauti materijai, paverčiant psichinę energiją materialia substancija – pažeminant jos vibracijas ir priverčiant ją prisiimti fizinę formą.
Kas liečia žmonių sąmonės augimą, vienas iš šio augimo aspektų yra supratimas, žinojimas kaip veikia pasaulis. Gilindami šį žinojimą, vis geriau išmokstate panaudoti gamtos dėsnius savo naudai. Ir tuomet galite pradėti aktyviai keisti savo aplinką, idant ji pildytų jūsų poreikius, įdedant mažiau pastangų iš jūsų pusės. Kaip šiandien galite matyti žmonių visuomenėje, šis žinių augimas nėra be pavojų. Jis nebūtinai atveda prie gausingo gyvenimo ar nuolatinės laimės būsenos ir proto ramybės. Beatodairiškas naudojimasis didesnėmis žmonijos sukauptomis žiniomis gali sukurti problemas, kurios potencialiai gali grėsti ilgalaikiam žmonijos rasės išlikimui. Augančios žinios nėra tas pats kas Kristaus sąmonė. Augančios žinios yra dalis Kristaus sąmonės siekimo proceso, tačiau tai nėra pilna Kristaus sąmonė.
Augančios žinios kaip manipuliuoti gamtos dėsniais – nejaučiant išaugusios vienovės su Dievu ir visa gyvybe – gali atitolinti jus nuo Kristaus sąmonės. Didesnės žinios apie materialų pasaulį automatiškai jums nesuteiks Kristaus sąmonės. Jos gali duoti pamatą žmogaus kilimui link Kristaus sąmonės, tačiau nėra jokių garantijų, kad šis kilimas įvyks. Žinių apie žmonių kūrybinius gebėjimus augimas gali tapti spąstais, jeigu tai nebus subalansuota su išaugusia meile širdyje. Žinių augimas vyksta prote, tačiau protas nėra tas įrankis, kuris galėtų suteikti žmonėms gebėjimą mylėti vienas kitą ir gyventi taikoje. Žmonės tiesiog išmoksta geriau atiminėti dalykus jėga, kai tuo tarpu tikrasis raktas į gausą yra pakilti virš jėgos ir žinoti, kad Tėvui yra malonu jums dovanoti savo karalystę. Viską, ką jums reikia, galite įgyti per meilę, užuot mėginę tai įgyti jėga.
Ir čia prieiname dar vieną Kristaus sąmonės aspektą, tikrąjį raktą į Kristaus sąmonę, ir tai yra perėjimas nuo požiūrio į gyvenimą, kuris yra grįstas stygiumi ir baime, prie požiūrio, kuris yra grįstas gausa ir meile. Urvinis žmogus reprezentavo žemiausią evoliucinį tašką, tiek proto supratime apie pasaulį, tiek širdies gebėjime mylėti kažką daugiau nei vien save. Nuo to laiko, žmonija padidino tiek proto gebėjimą suprasti pasaulį, tiek širdies gebėjimą mylėti. Deja, širdis nebuvo plečiama taip greitai kaip protas. Tad dabar matote žmones, kurie turi gebėjimą kurti naujas technologijas, tačiau neturi gebėjimo išmintingai jomis naudotis – įskaitant ir gebėjimą ne visada rinktis daryti tai, kas technologiškai yra įmanoma.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Protas valdantis Materiją.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com