16 | Kitokia dvasinė bendruomenė
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, per Kim Michaels 2009 sausio 04 d.
Jeigu pažvelgsite į dvasinius ir religinius judėjimus šioje planetoje, pamatysite, kad daugelį jų sugriovė vidiniai konfliktai. Tie, kurie nebuvo sugriauti vidinių konfliktų, daugumoje atvejų nebuvo sunaikinti dėl to, kad juos užvaldė tokį stiprų ego ir stiprias nuomones turinčių žmonių grupė, kad jie sukūrė sustabarėjusią doktriną, sustabarėjusius ritualus ir sustabarėjusią kultūrą, kurios niekas nedrįso kvestionuoti.
Daugumos dvasinių ir religinių judėjimų šioje planetoje likimas buvo mirtis arba sustabarėjimas. Yra tik labai nedaug dvasinių judėjimų pavyzdžių, kuriems pavyko to kurį laiką išvengti. Šių pavyzdžių iš tiesų yra, ir jie yra kaip skaisčios liepsnelės, degančios Žemę apklojusioje tamsoje – toje tamsoje, kuri teegzistuoja žmonių protuose ir energetiniuose laukuose.
Kitokia dvasinė bendruomenė
Jėzus atėjo paruošti kelią visiškai naujam dvasiniam judėjimui, visiškai nepanašiam į tą sustabarėjusią religiją, kurios atstovai metė jam iššūkį ir galiausiai jį nužudė. Tokį judėjimą, kuriame žmogiškasis ego negalėtų įgyti kontrolės, negalėtų žaisti savo žaidimų, negalėtų vaidinti savo dramų – nes per žmones tekanti Šventoji Dvasia visa tai apnuogintų.
Ir tai buvo sėkla, kurią taip pat pasodino Buda, mėgindamas sukurti Sanghą, kuri atlaikytų Maros demonų puolimą, dirbančių per paties šio judėjimo narių ego, teigusių, jog atstovauja Budą, arba teigusių, kad yra Budos mokiniai. Net ir budizmas buvo suskaldytas į daugybę frakcijų, kaip tai taip dažnai nutinka iškilus valdžios elitui. Ir tuomet atsiranda kontra-elitas, ir kova tarp jų priverčia juos išsiskirti, nueinant savais keliais, kuomet kai kurie sukuria naują senojo judėjimo atšaką, pradėdami sakyti, kad jis dabar yra vienintelis teisingas – kai tuo tarpu senasis vis dar tebeteigia esąs vienintelis teisingas.
Tai, žinoma, negali būti tikroji Budos Sangha, nes čia yra kažkas neišspręsto. Egzistuoja prisirišimas prie kažkokios Budos mokymų išraiškos, kaip tiek daug krikščionių demonstruoja akivaizdų prisirišimą prie Kristaus mokymų. Ir daugelis musulmonų demonstruoja prisirišimą prie tam tikros per Mahometą perduotų mokymų interpretacijos, ar tai būtų šiitų, sunitų ar dar kažkokia interpretacija.
Ir mes dvasios ieškotojuose šiame amžiuje matome potencialą įgyvendinti šį siekį. Jūs galite sukurti daugiau nei tokį dvasinį judėjimą, kuris save laiko besiskiriančiu nuo visų tų kitų dvasinių judėjimų, kurie yra sustabarėję ir kuriuose siautėja ego, manydami, kad jūs jau esate be ego arba esate geresni. Ne, mes matome jūsų potencialą, kad galite sukurti ir išreikšti visiškai naują požiūrį į dvasingumą, kuriame neleidžiate sau įžengti į tą aiškiai apibrėžto judėjimo ir kultūros būsena, jausdami, kad štai kas mes esame kaip priešingybė tiems, kurie yra išorėje.
Neleidžiate ego žaisti šio atskirties ir pranašumo žaidimo. Leidžiate sau atsiverti tekėjimui iš Aukščiau, kad ir per ką tekėtų ši Šventoji Dvasia. Jūs, žinoma, įsitikinate savo įžvalgumu, kas iš tiesų ateina iš Šventosios Dvasios, o ne tiesiog iš kažkieno vaidinamos dramos, kuomet jie teigia turintys pakylėtųjų mokytojų autoritetą ar Šventosios Dvasios autoritetą, šitaip siekdami gauti dėmesį – ar įgyti kontrolę.
Nėra bendruomenės be bendravimo
Jeigu norite sėkmingai materializuoti ir išsaugoti tokį judėjimą, tokią kultūrą, privalote – jeigu to norite – apmąstykite mūsų šioje knygoje perduotus mokymus. Privalote pasiekti tą tašką, apie kurį kalbėjo Sen Žermenas, kuomet būtumėte laisvi kalbėti apie kažką, ką žinote nesant teisinga, idant ego negalėtų pasislėpti, idant iliuzijos negalėtų likti tamsoje, kurioje niekas negali matyti, kas jos per vienos.
Tai nereiškia, kad visi privalote būti tobuli. Priešingai, tai reiškia, kad visi turėtumėte būti laisvi išreikšti save savo dabartiniame sąmonės lygmenyje – kuomet jums su meile galėtų būti parodyta, kad tai, kaip žiūrite į dalykus, gali būti šiek tiek paveikta kažkokio jūsų asmeninėje duomenų bazėje egzistuojančio įsitikinimo, kuris nėra pati aukščiausia tiesa, aukščiausia realybė, aukščiausia perspektyva.
Būtent tokią bendruomenę sukūrė Buda Žemėje, kai buvo joje fiziškai įsikūnijęs. Jis sukūrė Sanghą, kaip atskirą sferą, kurioje Maros demonai negalėjo siautėti. Tie, kurie įžengdavo į tą sferą – į tą šventąją sferą – turėjo galimybę pamatyti, kad egzistuoja alternatyva pasaulio sąmonei – Samsaros Jūrai, kančių jūrai. Taip pat ir Jėzus sukūrė tokį patį ratą su savo mokiniais ir kitais, užmezgusiais artimą ryšį su juo – nors kai kurie jo mokiniai nesugebėjo to išsaugoti, ir tai turėjo tai tik trumpomis akimirkomis, po kurių vėl pasiduodavo savo seniesiems šablonams. Iš tiesų galite tai matyti ir šiandien, kuomet kai kurie iš jūsų suvokiate ir iš tiesų pamatote savo dramą. Ir grįžę nueinate miegoti, o pabudę vėl esate savo dramoje, tarsi nieko nebūtų įvykę.
Trokštu, kad jūs visi suvoktumėte, jog kai pasiekiate tą tašką, kuriame esate laisvi, tai tampa nebesvarbu. Net jeigu žmonės vaidina savo dramas, jūs tiesiog atsisakote vaidinti kartu su jais. Jeigu nesiliausite to daryti ir neįsitrauksite į dramą, žmonės arba bus transformuoti, arba jie susiras kitus labiau į jų dramas reaguojančius žmones. Juk jeigu negauna iš jūsų to, ko nori, kodėl turėtų toliau mėginti tai daryti?
Jie tuomet gali išeiti, būdami labai negatyvūs, projektuodami ant jūsų, kad esate negeras, nemylintis, nedvasingas, esate ne tas, esate ne anas. Vėlgi, jeigu būsite laisvi, tai jūsų netrikdys, nes žinosite, kad nebuvote darytojas, leidote aukštesnei galiai per jus tekėti, mėgindami – per Dievo besąlyginės meilės išreiškimą – pažadinti tuos žmones. Nusilenkiate Laisvos Valios Įstatymui, kuris sako, kad jie turi teisę reaguoti kaip tiktai nori.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Kaip bendrauti iš širdies.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com