10 | Šeštasis Spindulys: Besąlyginis tarnavimo džiaugsmas
Pakylėtoji Mokytoja Nada, per Kim Michaels 2009 balandžio 19 d.
Nada yra vardas, kurį daviau. Tai yra vardas, kuris buvo asocijuojamas su Šeštuoju Tarnavimo ir Tarnystės Spinduliu. Tačiau, žinoma, kaip galėjote pastebėti iš visų prieš mane kalbėjusių, AŠ ESU DAUGIAU. Kodėl mes tai sakome? Žinote, kad perdavėme jums savo ankstesnius gyvenimus, norėdami jums parodyti, jog dėl to, kad buvome įsikūniję ir pakilome, jūs taip pat galite pakilti.
Mes taip pat žinome, kad žmogiškas protas, dualistinis protas, viską paima ir paverčia stabmeldiškais įvaizdžiais, sakydamas: „A, taip, Nada. Turiu nedidelę dėžutę savo duomenų bazėje, į kurią galiu ją įdėti.“ Jeigu įdėsite mane į dėžutę duomenų bazėje, negalėsite iki galo susiderinti su tuo, kas AŠ ESU, nes aš netelpu į jokias Žemėje egzistuojančias duomenų bazes. AŠ ESU aukščiau visų sąlygų, ir tarnystė, tikra tarnystė, yra aukščiau visų sąlygų. Kodėl, mano mylimieji, taip yra?
Jūs pasisiūlėte nusileisti į tankesnes šios materialios visatos karalijas. Galbūt anksčiau buvote aukštesnėje sferoje. Kažkuriuo metu pasisiūlėte tarnauti ir kelti visą gyvybę aukštyn. Kaip keliate aukštyn visą gyvybę, mano mylimieji? Kodėl jums reikia kelti aukštyn visą gyvybę? Todėl, kaip Maitrėja paaiškina savo knygoje, kad Dievas sukuria sferą, kuri turi bazinę struktūrą, tačiau ji dar nėra galutinai užpildyta šviesa. Tuomet Dievas pasiunčia savo paties tąsas į tą sferą, kad jos būtų atviromis durimis ir atneštų daugiau šviesos. Tarnaudamos šiame procese, jos auga savo savimonėje.
Jūs čia atėjote atnešti šviesą
Jūs atėjote į formą tarnauti, nešti šviesą, iš kurios gimėte, į šį pasaulį, pakeldami jį aukštyn, paskleisdami šviesą, užpildydami pasaulį šviesa. Kas yra šviesa, apie kurią kalbu? Tai yra dvasinė šviesa.
Jeigu norite vizualios iliustracijos, pamąstykite apie planetinį atomo modelį, su branduoliu ir aplink jį orbita skriejančiais elektronais. Pamąstykite, kiek daug jame yra erdvės. Jeigu pažvelgtumėte į atomo proporcijas ir palygintumėte jas su savo saulės sistemos proporcijomis, pamatytumėte, kad iš tiesų yra daugiau erdvės tarp elektronų ir branduolio nei tarp Saulės ir net pačios tolimiausios planetos.
Materijos struktūroje, dabartiniame šios materialios visatos lygmenyje, yra daug tuščios erdvės. Yra daug erdvės, kuri gali būti užpildyta šviesa.
Jūs čia atėjote dalintis savo šviesa. Daugelis jūsų, kai čionai atėjote, susidūrėte su būtybėmis, kurios jau buvo nusileidusios į dualistinę sąmonę. Kai atėjote, patyrėte, kad jūsų šviesa nėra priimama. Ir ji ne tik kad nėra priimama, ji yra atstumiama, arba gavote žinutę, kad tiktai tuomet, kai jūsų šviesa atitiks tam tikras sąlygas, žmonės ją priims.
Ir palaipsniui jūs priėmėte idėją, kad turėtumėte nuspalvinti savo šviesą arba užgniaužti per jus tekančios šviesos srautą. Bet kokios fiziniame kūne esančios ligos realybė yra tokia, kad ji prasidėjo aukštesniuose kūnuose kaip šviesos, kuria jūs esate, slopinimas. Kai slopinate šviesą, nesate Gyvenimo Upėje. Nesijaučiate pilnatvėje, laimingi, ramybėje, džiaugsme. Nesijaučiate gyvi.
Ir staiga žmonės suvokia, kad jie turi ligą savo fiziniame kūne, kuri iš tiesų gali nužudyti kūną. Ką jie mėgina padaryti? Jie mėgina netgi dar labiau slopinti. Bet būtent slopinimas pradėjo grandininę reakciją, atvedusią prie fizinės ligos. Kaip dar didesnis slopinimas galėtų jums padėti įveikti fizinę negalią?
Kai žmonės ateina į dvasinį judėjimą, jų ego persikūnija į taip vadinamą dvasingą ego arba dvasingą asmenį, prisiimdamas charakteristikas, kurias mano privalantis prisiimti. Daugeliu atvejų tai reiškia, kad žmonės ima manyti, jog turėtumėte elgtis tam tikru būdu. Neturėtumėte sakyti tam tikrų dalykų, neturėtumėte išreikšti tam tikrų dalykų. Daugelis žmonių užaugo aplinkoje, kurioje visi slopino savo emocijas. Kai kurie tai įveikė tiek, kad jaučiasi patogiai išreikšdami pozityvias emocijas, tačiau jaučiasi daug nepatogiau išreikšdami taip vadinamas negatyvias emocijas.
Daugelis galite atpažinti šią tendenciją. Suvokiate, kad dvasiniame judėjime tam tikrus dalykus daryti pritinka, o kitus – nepritinka. Kodėl jūs turite keturis žemesniuosius kūnus? Todėl, kad materiali visata yra tokiose žemose vibracijose, kad negalite šviesos čia išreikšti tiesiogiai iš eterinio lygmens. Jums reikia žemesniųjų kūnų, kurie laipsniškai pažemina šviesą, kol ji galiausiai pasiekia tą dabartinio tankumo materialios visatos lygmenį.
Jūs turite keturis žemesniuosius kūnus, kurie yra sukurti būti šviesos pernešėjais. Jeigu norite išreikšti savo šviesą materialioje visatoje, privalote ją išreikšti, leisdami jai tekėti iš savo aukštesnės esybės į savo identiteto kūną, savo mentalinį kūną, savo emocinį kūną ir tuomet į fizinį, kuriame ją išreiškiate skirtingais būdais. Vienas pavyzdys iš tiesų būtų per kalbamus žodžius, bet taip pat per šypseną, žvilgsnį, nuoširdžios ir tikros emocijos išreiškimą, pakylėjančios kitą žmogų.
Slopinamos emocijos blokuoja šviesos tekėjimą
Ir aš čia noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šviesą sustabdo sprendimas kažką nuslopinti. Kai dalykai yra slopinami, jie negali tekėti. Kai negali tekėti, jie pradeda kauptis. Daugelis žmonių priima tam tikrą tapatumo jausmą, kuris nustato ribas. Jie priima mentalines ribas tam, apie ką yra galima mąstyti ar kuo galima tikėti. Jie priima kitas ribas, kokios yra tinkamos emocijos, ir matote emociniame kūne vykstantį slopinimą. Slopinamos emocijos natūraliai pradeda kauptis. Emociniam kūnui užsipildžius, nebėra šviesos tekėjimo, kuri galėtų prasiskverbti pro užslopintas emocijas.
Ir tuomet šviesa negali pasiekti jūsų fizinio kūno ir atnaujinti ląstelių. Ląstelės pradeda įkūnyti savo nesugebėjimą tekėti, nesugebėjimą atnešti naują gyvybę, tad jos atneša žemesnius pasireiškimus. Ar suvokiate, būdami dvasingu žmogumi, kad kai jums yra reikalingas kažkoks gydymas fiziniame kūne, jūsų dvasingi įvaizdžiai, jūsų dvasinė persona, jūsų dvasinė kultūra gali tapti tiesioginiu bloku šiam išgijimui? Nenorite pripažinti, jog tam, kad galėtumėte būti išgydyti, turite atkurti šviesos tekėjimą per emocinį kūną. Vienintelis būdas tai padaryti, mano mylimieji, yra įeiti į susikaupusias emocijas ir vėl priversti jas tekėti.
Daugeliu atvejų tai reiškia, kad privalote liautis slopinti negatyvias emocijas ir kurį laiką leisti joms reikštis – kad ir kokios neteisingos ar paviršutiniškos jos gali atrodyti. Kai kurie žmonės kelerius metus užsiėmė dienoraščio rašymu, išreikšdami viską, kas jiems ateina. Jeigu to neišreiškiate, negalite atkurti tekėjimo ir todėl galite toliau, visą savo likusį gyvenimą, užstrigti tam tikrame sąmonės lygyje. Galite manyti – išoriniam ego prisiėmus šią dvasingumo aurą – jog norėdami sustiprinti įvaizdį, kad esate dvasingas žmogus, negalite išreikšti jokių negatyvių emocijų. Jeigu jas išreikšite, iš tiesų galite sulaukti negatyvios reakcijos ir kiti gali pradėti negatyviai apie jus galvoti.
Norite ir toliau slopinti šias emocijas, tačiau jas slopindami, ką jūs darote? Jūs toliau blokuojate tekėjimą. Negalite persilaužti – savo sąmoningame suvokime – savo sąmoningame priėmime į tai, kas jūs iš tiesų esate. Liekate įstrigę žemesniame tapatumo jausme. Iš tiesų, negatyvios emocijos nėra malonios. Iš tiesų, geriau nereikėtų jų išreikšti grupinėje aplinkoje. Tačiau jums, individualiai, reikia išreikšti emocijas, kad galėtumėte jas išdirbti ir ne tik teoriškai suprasti, bet ir tiesiogiai patirti, kad esate daugiau nei emocijos.
Ir nutiks taip, kad jums pradėjus jas išreikšti ir pradėjus į jas žiūrėti, kažkuriuo metu išgyvensite Aha patyrimą ir suvoksite: „Bet tai nėra kas aš esu. Aš esu daugiau negu tai. Tai tik energija, kuri prisiėmė tam tikrą vibraciją, tam tikrą sąlygą. Tačiau tai nėra to, kas aš esu, pilnatvė. Aš šitaip jaučiuosi, tačiau tai nereiškia, kad aš toks esu.“
Jeigu nepažvelgsite į emocijas, nesugebėsite pamatyti, kad jūs esate daugiau. Kai bėgate – nenorėdami iš viso net pripažinti, kad turite negatyvias emocijas ir nenorėdami jų išreikšti – toliau stiprinate atotrūkį, apie kurį kalbėjo Motina Marija, atotrūkį tarp ten, kur esate ir kur norėtumėte būti.
Negalite panaikinti šio atotrūkio, kaip anksčiau davėme jums iliustraciją, kad negalite pereiti iš taško A į tašką B, pirmiau nepasiekę vidurio taško, o po to likusio atstumo vidurio taško, ir šitaip toliau dalindami atstumą į vis mažesnius ir mažesnius segmentus. Galite tai tęsti neribotą laiką, nes visada egzistuos atotrūkis.
Tekėjimas privalo būti atkurtas, mano mylimieji. Kai upė žiemą užšąla, jos tekėjimas gali būti atkurtas tik ledui vėl suskystėjus. Tam, kad jis galėtų suskystėti, reikalingas karštis. Karštį jūsų užslopintoms emocijoms teikia jūsų sąmoningas suvokimas, jūsų pasiryžimas į jas pažvelgti, net ir pasiryžimas pripažinti, kad kažkuriuo metu turėjote tas negatyvias emocijas.
Tuo nenoriu pasakyti, kad turite pripažinti ar priimti emocijas kaip tikras ar amžinas. Turite pasiekti tašką, kuriame galėtumėte priimti save, kaip jaučiantį šias emocijas ar jautusį šias emocijas praeityje. Galite pažvelgti į save ir suvokti, kad turėjote arba turite tam tikras emocijas, nes esate tam tikroje sąmonės būsenoje. Ir tuomet pradedate suvokti – kaip jau anksčiau buvo pasakyta ir aiškiausiai tai buvo pasakyta Motinos Marijos, – kad Dievas jus myli besąlygiškai, kad ir kokioje sąmonės būsenoje bebūtumėte. Jeigu Dievas jus myli besąlygiškai, ar tuomet negalite ir savęs priimti besąlygiškai? Galite, jeigu tiesiog pasiryšite pakeisti savo sąmonę.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Išsigydykite save išvalydami čakras.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com