21 | Pasiekite ramybę savo kasdieniame gyvenime

AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Nada, ir iš mano Šeštojo Spindulio perspektyvos, Kristiškumo esmė yra tarnystė. Kiti mokytojai kalbėjo apie tai, kad pasiekiate tašką, kai turite pradėti tarnauti, tačiau Serapis Bėjus ir Ilarionas kalbėjo apie fazę, kai jums iš tiesų reikia susikoncentruoti į tarnystę kaip į būdą apgauti savo protą ir atitraukti jį nuo savanaudiškos ego tarnystės sau. Būtent dėl to susikoncentruojate į kažkokį tikslą, kuris peržengia jūsų asmeninio aš ribas.

Kai paliekate šią fazę ir pasiekiate brandą savo tarnystės supratime, pasiekiate aukštesnį integracijos lygmenį su Kristaus protu, kuomet tarnystė nebėra kažkas, ką jūs nusprendžiate prisiimti. Tarnystė yra to, kas jūs esate šiame sąmonės lygmenyje, išraiška. Kai pakylate bent truputį virš 96-o lygmens ir pradedate susiderinti su Kristaus protu, jūs save laikote susieta būtybe, Kristaus proto išraiška. Ir tuomet pradedate ir kitus žmones matyti Kristaus proto išraiškomis, kadangi patiriate, jog Kristaus protas yra jūsų šaltinis, o tai iš tiesų reiškia, kad Kristaus protas yra ir visų kitų šaltinis. Todėl jums tiesiog yra natūralu susitelkti į tarnavimą kitiems žmonėms, nes tai yra išraiška to, kas jūs esate.

Tarnavimas iš į save sukoncentruotos perspektyvos

Kaip pasiekiate tą tašką, kai galite tarnauti iš Kristaus lygmens ir nebūti paveikti kai kurių ego troškimų? Žinoma, ego gali paimti tarnystės koncepciją ir panaudoti ją savęs išaukštinimui. Galite pažvelgti į daugybę žmonių pasaulyje, skirtingais amžiais, ir matyti, kad kai kurie žmonės pašventė savo gyvenimą regimai nesavanaudiškai tarnystės formai. Jie tarnauja kažkokiam tikslui, tarnauja kitiems žmonėms, jie užsiima labdara, ar kad ir kas tai būtų, ir jie atlieka tarnavimą visuomenei ir kitiems žmonėms. Jeigu pažvelgtumėte į kai kurių šių žmonių psichologiją, pamatytumėte, kad jie iš tiesų turi dažnai nesąmoningą, pasąmoningą, nepripažintą ambiciją, kuomet galvoja kažką gausiantys sau, atlikdami tarnavimą.

Daugelis religingų žmonių, pavyzdžiui, galvoja, kad atlikdami tarnavimą jie kažkokiu būdu subalansuos karmą, įgis malonę pas Dievą, privers Kristų į juos palankiai žiūrėti, ir todėl jų išganymas bus garantuotas. Kiti jaučia, kad buvo dideli nusidėjėliai praeityje ir jie siekia tai kompensuoti. Kiti mano, kad kažkokiu būdu sulauks pripažinimo už savo tarnavimą, galbūt čia Žemėje, o galbūt netgi iš Dievo ar Jėzaus, ar kad ir ką jie laikytų savo dvasiniu autoritetu, savo dvasiniu stabu.

Norėdami pasiekti lygmenį, apie kurį kalbu, kai tarnavimas tampa natūralia to, kas jūs esate, išraiška, ką turite patirti? Na, štai čia pasirodo antrasis Šeštojo Spindulio aspektas – Ramybė. Jums reikia pasiekti tam tikrą vidinės ramybės būseną, nes matote, kai žmonės tarnauja iš ego motyvacijos, jie nėra visiškoje ramybėje. Jie gali atrodyti harmoningi išorėje, tačiau savo viduje jie nėra ramybėje, nes mėgina kažką pasiekti. Daugelis tų žmonių, kurie atrodo nesavanaudiškai tarnaujantys, turi tam tikrą tikslą savo tarnavimui. Jie nori pamatyti tam tikrą jo rezultatą, o tai, žinoma, reiškia, kad jie yra nuolatiniame stygiuje, nes niekada iš tiesų nepamato rezultato, kurio tikisi. Tai reiškia, kad jie jaučia stresą, ir todėl nėra ramybėje.

Kaip pasiekti vidinę ramybę

Yra natūralu, kad klausite: „Na, tai kaip tuomet man pasiekti šią vidinę ramybę?“ Kaip ir visada, gerai žinote (tie iš jūsų, kurie studijavote mūsų mokymus per šiuos kelis pastaruosius metus), kad dalis atsakymo yra: išriškite psichologiją, išriškite pasąmonės savastis, kurios jus ištraukia iš ramybės. Kas yra tos pasąmonės savastys? Na, jos yra tos, kurios siekia įvykdyti neįmanomą užduotį.

Mes sakėme, kad ego buvo sukurtas, kai įžengėte į atskirtį. Sakėme, kad ego buvo sukurtas iš stygiaus ir todėl turi egzistencinį stygių. Galėtume sakyti, jeigu pažvelgtumėte į ego iš energetinės perspektyvos, kas yra ego grynai energetiniame lygmenyje? Jį galėtume palyginti (tai nėra visiškai tas pats, bet galime palyginti) su juodąja skyle, kuri viską į save traukia ir niekada neužsipildo. Na, tai ir yra ego. Jis pastoviai jus traukia, traukia kitus žmones, pasaulį, nuolatos siekdamas pripažinimo, patvirtinimo. Ko iš tiesų siekia ego? Jis siekia nemirtingumo. Jis siekia tapti nemirtinga būtybe, kad jam nereikėtų mirti.

Na ir dabar, laikas nuo laiko mes kalbėdavome apie šiuos non-dualumo mokytojus, kurie teigia arba moko, kad dvasinio augimo tikslas yra bet kokio savastingumo mirtis. Tad jie iš esmės teigia, kad kažkokiu būdu nediferencijuotasis, ar jie jį vadintų Brahmanu ar beribe sąmone, materializavosi jumis, jūsų savasties jausmu, tačiau viso to tikslas yra, kad jūsų aš galiausiai mirtų ir jo nebeliktų. Na, jie yra pusiau teisūs, tačiau mirti turi ego, o ne individualus aš.

Ar ego yra individualus aš?

Kaip daug kartų paaiškinome, jūs buvote sukurti kaip individualus aš, tai yra, jūsų AŠ ESU Esatis, su unikaliu individualumu. Jūsų egzistavimo tikslas yra transcenduoti savo savasties jausmą ir augti savimonėje, kol pasieksite Kūrėjo Sąmonę. AŠ ESU Esatis nebuvo sukurta mirti ir niekada nemirs, tačiau ego buvo sukurtas iš atskirties. Jis nebuvo sukurtas Dievo, pakylėtųjų mokytojų, todėl jis nėra Kūrėjo Esybės tąsa.

Jūs sukūrėte ego, ne sąmoningai, tačiau susikūrėte ego, įžengdami į atskirtį. Galite sakyti: „O koks yra skirtumas tarp individualaus aš ir ego arba atskirojo aš?“ Na, galime sakyti, iš tam tikros perspektyvos, kad individualus aš, kurį jūs bet kuriuo momentu turite, yra struktūra, kuri jums suteikia tam tikrą patyrimą. Todėl galime sakyti, kad jūsų AŠ ESU Esatis yra evoliucionuojantis aš, tačiau bet kuriuo metu ji turi tam tikrą savasties jausmą, kuris jai suteikia tam tikrą patyrimą. Sąmoningasis AŠ susikūrė tam tikrą savasties jausmą, kad nusileistų į įsikūnijimą, ir jis taip pat susikūrė ego kaip atskirąjį aš, kuris jam suteikia tam tikrą patyrimą.

Ego iš esmės buvo sukurtas tam, kad suteiktų jums tam tikrą patyrimą, tai yra, atskiros būtybės patyrimą. Gali atrodyti, kad ego yra tiesiog kaip individualus aš. Jūs sukūrėte ego, tačiau kai jau jis atsirado, jis turi rudimentinę sąmonę, išgyvenimo instinktą, jausmą, kad egzistuoja. Kodėl gi ego negalėtų tapti nemirtingu? Argi negalėtume sakyti, kad sukurdami ego, jūs tiesiog sukūrėte savo pačių tąsą? Kadangi jūs esate AŠ ESU Esaties tąsa, o AŠ ESU Esatis yra didžiausios esybės tąsa, kodėl gi tuomet ego negalėtų tapti nemirtingu?

Matote, Sąmoningasis AŠ – jūs turite gebėjimą susikurti atskirąjį aš ir įkvėpti jam tam tikrą sąmonę, tačiau ne savimonę. Jums buvo duota savimonė kaip dovana iš Kūrėjo, Kūrėjo Esybės tąsa, tačiau jums nebuvo suteiktas gebėjimas ar įgaliojimai toliau tai pratęsti. Jūs galite kelti aukštyn savo savasties jausmą, tačiau negalite sukurti atskirojo aš ir suteikti jam tos gyvybės, tos savimonės. Kodėl? Todėl kad gyvybę, savimonę duoda Kristaus protas, ir jis yra Vienovės Protas. Negalite sukurti atskirojo aš iš Kristaus proto. Atskirąjį aš jūs tegalite sukurti už Kristaus proto ribų.

Kristaus protas ir atskirasis aš

Tai, vėlgi, gali būti vienas iš tų regimų prieštaravimų. Argi nesakėme: „Be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta?“ Bet kokia forma yra sukurta iš Kristaus sąmonės. Taip, net ir ego yra sukurtas iš Kristaus sąmonės, bet ne su Kristaus sąmone, ne su savimone.

Ego turi išgyvenimo instinktą. Jis nori augti ir tapti galingesnis, nes turi tam tikrą pojūtį, kad nori pratęsti savo gyvybę. Grįžtant prie mano klausimo: „Koks yra skirtumas tarp individualaus aš ir ego, ir kodėl ego negali tapti nemirtingas?“ Argi individualusis aš, AŠ ESU Esatis, Sąmoningasis AŠ nebuvo sukurtas tam, kad suteiktų jums tam tikrą patyrimą? Argi ego nėra sukurtas suteikti jums tam tikrą patyrimą? Taip, ego yra sukurtas suteikti Sąmoningajam AŠ patyrimą, ką reiškia būti atskirties būsenoje. Kaip sakėme, atskirtis negali įžengti į vienovę, negali būti sukurta iš vienovės, ir todėl ego negali tapti nemirtingas.

Tikslas, dėl kurio Sąmoningajam AŠ yra leidžiama patirti atskirtį, yra tai, kad galėtumėte patirti skirtingus atskirties aspektus, kuriuos jums reikia patirti, kol pasieksite tą tašką, – ne išorinį sprendimą, bet vidinį suvokimą: „Man yra gana atskirties patyrimo.“ Ir tuomet jūs galite, pilnai suvokdami, ką darote, savanoriškai atiduoti bet kokį troškimą patirti atskirtį. Štai tuomet jūs pakylate ir tampate nemirtinga būtybe.

Matote, individualus aš yra sukurtas suteikti jums patyrimą, kuriame augate link vis aukštesnių ir aukštesnių vienovės lygmenų su Kūrėju. Ego yra sukurtas suteikti jums atskirties patyrimą, kad galėtumėte patirti pilną spektrą, kas yra įmanoma su laisva valia, ir todėl galėtumėte pasiekti tašką, kuriame savanoriškai ir sąmoningai nuspręstumėte: „Jau pakankamai patyriau atskirties. Dabar noriu susitelkti į aukštesnių vienovės lygmenų patyrimą.“ Jūs tai padarote savanoriškai, ir todėl, būdami pakylėtuoju mokytoju, visam laikui paleidžiate bet kokį troškimą eksperimentuoti su atskirtimi.

Ego tėra sukuriamas suteikti jums laikiną patyrimą, ir būtent dėl to jis negali tapti nemirtingu. Kaip sakiau, ego turi išgyvenimo instinktą, ir todėl jis siekia tapti nemirtingu, jis siekia kompensuoti ryšio su jūsų aukštesniuoju aš praradimą, darydamas, pasiekdamas, turėdamas arba kontroliuodamas kažką šiame pasaulyje. Nes jis mano, kad nepakilusioje sferoje egzistuoja kažkas, kas yra raktas į nemirtingumą – galbūt tai yra jaunystės šaltinis.

Neįmanomas ego siekis tapti nemirtingu

Matote kai ką gilaus. Tai, ką jums ką tik paaiškinau, nebūtų įmanoma paaiškinti ego. Galėtume sakyti, iš tam tikros perspektyvos, kad ego galvoja, jog gali tapti nemirtingu, tačiau jis taip galvoja iš savo riboto mąstymo. Jis negali suvokti, kad nemirtingumas yra įmanomas tik vienovėje su Kristumi, kadangi ego negali suvokti vienovės su Kristumi. Jis buvo sukurtas iš atskirties. Kaip jis galėtų suvokti vienovę?

Negalite priversti ego suprasti to, ką aš ką tik paaiškinau. Ego amžinai (o tiksliau, tol kol leisite jam egzistuoti) turės šį neįmanomą siekį įgyti nemirtingumą šioje nepakilusioje sferoje, kurioje niekas negali būti nemirtinga, per čia esančius dalykus. Kodėl niekas negali būti nemirtinga? Na, todėl, kad niekas negali stovėti vietoje. Nemirtingumas, taip, jis egzistuoja per Kristaus Sąmonę, tačiau kas yra Kristaus Sąmonė? Pastovi, nuolatinė savitranscendencija. Tiktai savitranscendencijoje yra įmanomas nemirtingumas, nebent įeitumėte į Visetą, kuriame situacija yra kitokia. Formų pasaulyje, kuris evoliucionuoja, nemirtingumas egzistuoja tik savitranscendencijoje.

Joks daiktas negali savęs transcenduoti nepakilusioje sferoje, ir ego nesiekia savęs transcenduoti. Jis siekia paversti savo savasties jausmą amžinu, nemirtingu, sustabdydamas jį, jam pasiekus ego įsivaizduojamą aukščiausią būseną. Puolusios būtybės galvoja galėsiančios išaukštinti savo atskirąjį aš iki šios aukščiausios būsenos, kuri visada yra čia pat, tiesiog už kampo, ir taip buvo nuo tada, kai jos nupuolė ketvirtojoje sferoje ar penktojoje, ar šeštojoje. Jos galvoja, kad kai pasieks šią aukščiausią būseną, Dievas privalės joms suteikti nemirtingumą. Negalite to paaiškinti puolusiai būtybei, tol kol ji yra puolusioje sąmonėje.

Na ir dabar, puolusi būtybė, kuri turi Sąmoningąjį AŠ, turi potencialą persijungti atgal į vienovę, tačiau ego neturi šio potencialo. Puolusios būtybės ego, kad ir koks galingas ar sofistiškas jis beatrodytų, taip pat negali tapti nemirtingu. Ego nesugeba matyti, kad jis siekia neįmanomo tikslo, tačiau jūs, Sąmoningasis JŪS, galite tai pamatyti. Kai tai pamatote, ne tik pamatote, bet patiriate, jog tai yra realybė, patirdami Kristaus proto gyvenimą, tuomet jūs, Sąmoningasis JŪS, galite paleisti šį neįmanomą siekį pasiekti aukščiausią būseną šiame pasaulyje. Kai paleisite šį neįmanomą siekį, galėsite pasiekti proto ramybę.

PASTABA: Likusį diktavimą, kartu su invokacija, kuri yra paremta diktavimu, rasite knygoje Būkite Gyvuoju Kristumi kasdieniame gyvenime.