Amerikos demokratijos apsaugojimas nuo kriminalinio elito
Pakylėtasis Mokytojas Godfris per Kim Michaels, 2026 metų liepos 04 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2026 Amerikos vebinare: „Ar sulauksime dar vienos 250 metų sukakties?“
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Godfris. Anksčiau daviau diktavimus apie tai, ką reiškė būti Džordžu Vašingtonu, būti Revoliuciniame Kare, būti Fordžo slėnyje, būti Jungtinių Valstijų prezidentu. Aš čia to nekartosiu, tačiau tuos iš jūsų, kuriems tai įdomu, nukreipsiu į tuos diktavimus.
Talentų padauginimas tarnaujant kitiems
Čia noriu pakalbėti šiek tiek kita tema. Jeigu esate bent kažkiek susipažinę su Džordžo Vašingtono istorija, žinote, kad iš pradžių buvau generolas Revoliuciniame Kare, o po to pasitraukiau iš viešojo gyvenimo, manydamas, kad mano tarnystė visuomenei yra baigta, ir apsigyvenau Maunt Vernone, tačiau tada kai kurie labai atkaklūs žmonės vėl mane pakvietė prisijungti prie Konstitucinio kongreso ir netgi tapti pirmuoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Tuo metu man tai atrodė kaip auka. Turėjau labai patogų gyvenimą Maunt Vernone, kuris, žinoma, buvo paremtas vergove, ir vis dėlto, tikėjausi ten praleisti likusį gyvenimą ir neketinau imtis valstybinių pareigų, ypač tokių sudėtingų kaip pirmojo prezidento pareigos, kai viskas buvo nauja ir reikėjo nustatyti naujus standartus.
Kodėl aš tai padariau? Na, aš tai padariau dėl to, kad tai tiesiog yra jūsų kelio į Kristiškumą dalis, kad ateina momentas, kai turite pažvelgti už savo asmeninių interesų ir ieškoti, kaip galėtumėte padėti pakelti visumą. Ir suvokiau, kai į tai žiūriu, kai aš tenai buvau, kad buvo tam tikri dalykai, kuriuos reikėjo padaryti šioje naujoje šalyje, ir aš turėjau potencialą juos padaryti geriau nei dauguma kitų žmonių. Turėjau didelių abejonių, ar tikrai sugebėsiu tai padaryti, nes abejojau, ar iš viso yra įmanoma tai padaryti, ar tai yra įmanoma užduotis, ir vis dėlto, taip pat suvokiau, kad negaliu leisti savo asmeninėms abejonėms ir savo asmeniniams interesams ar savo asmeniniam nenorui pastoti man kelią tai tarnystei, kurią galėjau atlikti ir kurią reikėjo atlikti. Tad tuo noriu pasakyti, kad atidėjau į šalį asmeninius interesus, virš jų iškeldamas visumos interesus. Tai, žinoma, kaip mes daug kartų paaiškinome, yra asmeninio Kristiškumo dalis. Aš, žinoma, tuo metu neturėjau tokio suvokimo, tačiau tokia yra tiesa. Ateina tas momentas 96-ame lygmenyje, kai paleidžiate susikoncentravimą į save ir dabar natūraliai susitelkiate į tai, kaip galėtumėte tarnauti visumai, kaip galėtumėte padaryti kažką dėl kitų.
Ir darydami kažką dėl kitų, dauginate talentus. Galite sakyti, iš tam tikros perspektyvos, kad yra daug užduočių, kurios atrodo savanaudiškos, sukoncentruotos į save, tačiau realybėje jos taip pat kažką padaro dėl kitų. Galime sakyti: štai jūs čia turite šią naują žemę. Jeigu žmogus pradeda ūkininkauti šiame žemės lopinėlyje, kuriame anksčiau gyveno tik laukiniai žvėrys, ir jis gauna didesnį javų derlių nei ta žemė galėtų duoti natūraliai, tuomet tas žmogus taip pat daugina talentus.
Nemėginu čia pasakyti, kad tiktai tuomet, kai atiduodate visus asmeninius interesus, jūs dauginate talentus. Iš tiesų yra daug, daug žmonių Amerikoje, tiek ankstyvosiomis dienomis, tiek šiandien, kurie regimai daro tai, kas yra geriausia jiems patiems. Jie regimai siekia savo asmeninių interesų, tačiau sukurdami kažką vertingo, jie vis tiek daugina talentus. Ir būtent šis talentų padauginimas kūrė Ameriką nuo šių labai ankstyvųjų primityvių kolonijų iki to klestėjimo, kurį ji nuo to laiko pasiekė. Tai yra, kad kritinė masė žmonių kažką darė, kad padaugintų talentus.
Talentų atėmimas iš kitų
Tačiau čia noriu pakalbėti apie tai, kad visada egzistavo tam tikras Amerikos žmonių procentas, nebūtinai daug didesnis nei kitose šalyse, nors iš tiesų didesnis nei kai kuriose šalyse, tačiau visada egzistavo procentas žmonių, kurie nedaugino talentų. Žinoma, jie neturėjo jokio suvokimo apie tarnavimą visumai, apie tarnavimą didesniam gėriui, tačiau jie netgi nedaugino talentų, atnešdami kažką naujo. Jie mėgino atimti iš kitų. Jie mėgino vogti iš kitų, apgaudinėti kitus, arba kitais būdais, per korupciją, pasinaudoti kitais žmonėmis, kurie sukūrė kažką naujo, kitais žmonėmis, kurie padaugino talentus. Yra tie, kurie daugina talentus, ir tie, kurie mėgina pagrobti kitų padaugintus talentus. Taip yra kiekvienoje visuomenėje, tačiau aš čia mėginu parodyti, kad tai yra priešinga tai dvasiai, kuri pastatė Ameriką. Sen Žermenas užsiminė, kad jeigu būčiau pamatęs dabartinį prezidentą, galbūt būčiau tiesiog pasidavęs ir taręs: „Ši šalis yra beviltiška.“
Tačiau dėl ko aš iš tiesų būčiau pasidavęs, arba galėjęs pasiduoti, yra tai, jeigu būčiau suvokęs, kiek savanaudiškumo slypi šiame norėjime išnaudoti kitus. Žinau, kad iki šiol kalbėjome apie kitų žmonių išnaudojimą, kurį vykdo visuomenės viršūnėje esantis valdžios elitas, tačiau čia aš iš tiesų kalbu apie tuos, kurie yra visuomenės dugne, kurie yra nusikaltėliai. Nusikaltėliai, sukčiai, apgavikai, net ir organizuoti nusikaltėliai, kurie mėgina atimti iš kitų tą vertę, kurią kiti sukūrė savo darbu, savo išradingumu, naujomis idėjomis. Šie žmonės neturi kūrybiškumo, jie nenori dirbti, tad jie mėgina atimti iš kitų. Ir jeigu tuomet būčiau galėjęs pamatyti, kokiu mastu šios nusikalstamos organizacijos įsitvirtino Amerikoje, įsiskverbė į pačią amerikiečių visuomenės struktūrą, tikriausiai būčiau pasakęs: „O, tai beviltiška.“ Tačiau, žinoma, tai nėra beviltiška. Būčiau galėjęs taip jaustis, tačiau, žinoma, tai nėra beviltiška. Nes Amerika vis dar tebeegzistuoja, tačiau dalykas, kuris paprastai nėra suvokiamas, yra tai, kokį vaidmenį nusikalstamos organizacijos vaidino Amerikos visuomenėje, net ir Amerikos politikoje.
Aukšto lygio nusikaltimai
Ir aš čia nekalbu vien apie akivaizdžius nusikaltimus, kuriuos matote rodomus televizijos kriminaliniuose serialuose. Holivudas, kaip ir daugeliu kitų atvejų, visiškai iškreipė požiūrį į nusikalstamumą Amerikoje. Dauguma šiuose kriminaliniuose serialuose arba filmuose vaizduojamų nusikaltimų yra smulkūs nusikaltimai, kažkas kažką nužudo arba kažkas kažką pavagia. Tačiau aš čia kalbu apie tai, ką galėtume pavadinti „baltarankių nusikaltimais“ – kalbu apie sukčiavimą, didelio masto vagystes, kurios yra dažnai nepastebimos, netgi vogimą iš valstybės, iš iždo, arba kitokias apgaulės formas, kuriomis yra siekiama gauti pinigų. Ir tai nepaprastai išaugo, ypač po Pilietinio Karo, iki XX a. pradžios. Tačiau ypač per pastaruosius keletą dešimtmečių su tuo buvo pereita į visiškai naują lygmenį. Ir kaip sakė Sen Žermenas ir Motina Marija, kritinei masei žmonių yra būtina suvokti, kad egzistuoja valdžios elitas, kuris siekia išnaudoti žmones. Tačiau taip pat yra būtina suvokti, kad egzistuoja nusikaltėlių elitas, kuris siekia išnaudoti žmones. Tik jie nėra tokie gudrūs, ir todėl jų nusikalstamumas yra akivaizdesnis nei aukščiausio elito.
Ir tai, žinoma, turi daug versijų – nuo gerai žinomų mafijos grupuočių Niujorke ir kitur iki narkotikus gaminančių ar kontrabandą vykdančių gaujų. Tačiau tai apima kur kas daugiau – tai, ką galėtume pavadinti finansiniais nusikaltimais arba aukšto lygio korupcija. Ir mes, žinoma, kalbėdami apie puolusias būtybes, daugiausia kalbėjome apie tas puolusias būtybes, kurios buvo tais visuomenių lyderiais, diktatoriais, pasiryžusiais žudyti žmones, kad išsaugotų savo valdžią, kurios pradėdavo karus su kitomis šalimis, siekdamos išplėsti savo valdžią, ir taip toliau. Ir tai, galėtume sakyti, yra aukščiausio lygmens puolusios būtybės, kurios turi didžiausią intelektą ir viziją apie tai, ką nori padaryti su savo epiniu mąstymu. Ir kurios turi daugiausiai pasiekimų, įgyvendindamos savo planus. Tačiau taip pat egzistuoja žemesnis puolusių būtybių lygmuo, apie kurias mes tiek daug nekalbėjome. Ir tai yra tokios puolusios būtybės, kurios tampa įvairių lygmenų nusikaltėliais. Tai yra žemesnio rango puolusios būtybės, kurios tampa šiais, kaip galėtume pavadinti, akivaizdžiais nusikaltėliais. Tačiau aukštesnio lygmens arba vidutinio lygmens puolusios būtybės, galėtume sakyti, yra tos, kurios užsiima šiais paslėptais nusikaltimais, baltarankių nusikaltimais, aukšto lygmens korupcija.
Demokratijos apsaugojimas nuo korupcijos
Ir kiekviena demokratinė visuomenė turi, žinoma, suvokti, kad demokratija privalo neleisti tokiems žmonėms, visų pirma, užimti bet kokių postų valdžioje, bet taip pat neleisti jiems jėga arba pinigais prasimušti į valdžią per korupciją. Jeigu nebus dedamos visuotinės ir labai ryžtingos pastangos tai sustabdyti, tuomet šie žmonės palaipsniui įsiskverbs net ir į demokratines visuomenes ir, žinoma, pakirs demokratinio proceso pamatus. Turi būti pripažinta, kad yra žmonių, kurie ne tik kad siekia asmeninių interesų, bet taip pat yra pasiruošę išnaudoti kitus žmones, vogdami iš jų arba vogdami iš valstybės. Ir yra būtina pripažinti šių žmonių egzistavimą, pripažinti, kad jie patys nesustos, jie negali pasikeisti, bent jau trumpalaikėje perspektyvoje, ir todėl demokratinei visuomenei yra būtina apsaugoti save ir savo įstatymų besilaikančius piliečius nuo šio išnaudojimo.
Ir tai galima padaryti sukuriant įvairių rūšių teisėsaugos institucijas, kurios būtų specialiai sukurtos kovoti su šia nusikaltimų rūšimi. Jūs, žinoma, sakysite, kad jau tai turite, turite FTB, turite Vidaus saugumo departamentą, turite Vertybinių popierių ir biržos komisiją, turite kitas institucijas. Ir tai yra tiesa, tačiau problemos mastas nebuvo pilnai pripažintas, ir todėl nebuvo imtasi pakankamai priemonių. Ir kodėl nebuvo imtasi pakankamai priemonių? Na, iš tiesų dėl to, kad laikui bėgant susiformavo savaimiškai save pastiprinantis efektas. Ir aiškiau tai matote kitose šalyse, tačiau taip pat tai matote ir Jungtinėse Valstijose. Ir tai yra šie aukšto lygmens nusikaltėliai, kurie palaipsniui įgijo įtaką politinėje sistemoje, ir dabar jie gali pasislėpti, jie gali grasinti, jie gali pirkti politikus ir žiniasklaidą, ir todėl visuomenė nėra pilnai pripažinusi problemos. Ir visuomenė nedėjo pakankamų pastangų pasakyti: „Mes daugiau nebegalime to toleruoti.“
Kriminalinis elitas
Matote kitose šalyse, kaip jos su tuo vargo. Ukraina čia būtų vienas pavyzdys, Rusija – kitas, kai kurios Vidurio Rytų šalys, kai kurios Azijos šalys, tačiau taip pat galite matyti, kad yra kitų demokratinių šalių, kuriose jie padarė daugiau, kad sustabdytų tokios rūšies nusikaltimus. Ir todėl aš tiesiog projektuoju į kolektyvinę sąmonę, kad yra būtina padaryti daug daugiau Jungtinėse Valstijose, kad tai būtų sustabdyta. Na ir dabar, dalis problemos čia yra ta, kad buvo nutrinta riba tarp aukščiausio lygmens puolusių būtybių ir šios vidurinės klasės puolusių būtybių, kadangi aukščiausio lygmens puolusioms būtybėms taip pat reikia uždirbti pinigus, ir joms iš tiesų nerūpi, kaip jos tai padarys. Egzistuoja tam tikra bedieviška sąjunga tarp šių dviejų lygmenų, kuomet kai kurios aukščiausio lygmens puolusios būtybės turi tokią didelę įtaką visuomenei, kad jos gali būti atviromis durimis vidutinio rango puolusioms būtybėms daryti savo verslą, išvengiant teisėsaugos žvilgsnio. Ir tai yra akivaizdi korupcijos forma, tačiau iki šiol iš tiesų ji nebuvo pripažinta Jungtinėse Valstijose, kaip turėtų būti.
Ir turi būti pripažinta, kad šie žmonės neturi absoliučiai jokios moralės, jokių principų, jokios empatijos, jokio žmogiškumo. Jie neturi jokių skrupulų griaudami žmonių gyvenimus. Net jeigu praleido visą savo gyvenimą statydami verslą, jiems nekyla jokių sunkumų perimti verslą iš kitų, pasinaudojant taip vadinamu priešišku užgrobimu, arba sunaikinant kitų verslą, jei jis konkuruoja su kai kuriais aukščiausio elito atstovais. Matote, kaip kartais tai vyksta – aukščiausias elitas daro verslą, kuriam pradeda grasinti konkurentai, – o tuomet vidutinio rango puolusios būtybės siekia sunaikinti tą verslą, arba reikalauja „apsaugos mokesčio“, arba netgi tiesiog jį perima.
Jungtinėse Valstijose tai išaugo iki tokio masto, kurio aš, žinoma, niekada nebūčiau galėjęs įsivaizduoti prieš 250 metų, kurio Tėvai-Įkūrėjai niekada nebūtų galėję įsivaizduoti prieš 250 metų. Ir tiesiog yra būtina įtraukti tai į Konstituciją, kad Amerikos žmonės būtų apsaugoti nuo tokio išnaudojimo, kurį vykdo šis, kaip galėtume jį pavadinti, kriminalinis elitas. Egzistuoja valdžios elitas, finansinis elitas ir kriminalinis elitas. Juos skirianti riba yra, žinoma, šiek tiek dirbtinė, kadangi valdžios elitas ir finansinis elitas taip pat yra nusikaltėliai, tačiau jie savo nusikaltėliškumo nedemonstruoja tokiu pačiu brutaliu, smurtiniu būdu, kaip tai daro kriminalinis elitas.
Atlygis ir rizika
Vėlgi, aš tiesiog projektuoju tai į kolektyvinę sąmonę, kad yra būtina rasti naują požiūrį į teisėsaugą, nes ji turi neatsilikti nuo nusikaltėlių. Ir tai turi būti paremta labai paprastu skaičiavimu. Šiems žmonėms svarbus tik vienas dalykas: atlygis ir rizika. Kuo didesnis yra atlygis, tuo didesnę jie yra pasiruošę prisiimti riziką. Kuo lengviau jiems yra su kažkuo išsisukti, tuo labiau jie yra pasiryžę tai daryti. Todėl yra tik vienas būdas tai spręsti – reikia padidinti riziką ir sumažinti galimybę, kad jiems pavyks gauti atlygį. Tai yra vienintelis būdas su tuo kovoti.
Ir ypač per keletą pastarųjų dešimtmečių nutiko taip, kad buvo ištrinta riba tarp nusikaltėlių, kurie uždirba milžiniškus pinigų kiekius, ypač iš narkotikų, bet taip pat ir iš kitų dalykų, ir finansinių institucijų, kadangi nusikaltėliams reikia išplauti savo pinigus. Ir finansinės institucijos buvo pasiruošusios tai daryti, kadangi atlygis buvo toks didelis, o rizika tokia maža. Egzistuoja, žvelgiant iš paviršutiniškos perspektyvos, labai gerbiamos finansinės institucijos, verslai ir advokatų kontoros, kurie tiesiog gyvena iš nusikalstamoms organizacijoms teikiamų paslaugų. Taip, tai yra žinoma, tačiau kas nėra žinoma arba suvokiama, yra tai, kokiu mastu tai įsiskverbė, ypač į finansų sistemą, bet taip pat į verslus ir netgi į politinę sistemą, vietiniame ir federaliniame lygmenyje. Ir tai yra didelis ir akivaizdus pavojus Jungtinių Valstijų demokratijai. Nes aš atsisakiau patogaus pensininko gyvenimo būtent siekdamas sukurti vyriausybę, kurios pagrindinis rūpestis būtų bendras gėris. O šiems žmonėms bendras gėris visiškai nerūpi.
Kai nužudote žąsį, dedančią auksinius kiaušinius
Kitas dalykas, kuris yra problema, kaip paaiškino Sen Žermenas, yra tai, kad tokiems žmonėms niekada nėra gana pinigų. Jie niekada negali turėti pakankamai pinigų. Jie visą laiką siekia išspausti kaip įmanoma daugiau pinigų, net jeigu tai sugriauna sistemą, politinę sistemą, ekonomiką. Čia iš tiesų galime prisiminti pasaką apie karalių, kuris turėjo auksinius kiaušinius dedančią žąsį, ir jis liepė perrėžti žąsiai pilvą, kad galėtų iš karto gauti visus kiaušinius, ir šitaip jis nužudė žąsį. Jie neturi jokių skrupulų. Jiems tai visiškai nerūpi. Jie neturi jokio gebėjimo pamąstyti apie savo veiksmų pasekmes, nes jie negalvoja, kad jiems reikia mąstyti apie pasekmes. Jie mano, kad turi teisę daryti ką tiktai nori, kad gautų rezultatus, kurių nori. Matote, kaip visa Amerikos demokratija yra paremta tuo, kad žmonės turi teises. Tačiau Konstitucijos ir Teisų Deklaracijos pagrindinis tikslas yra apriboti valstybės galią pažeisti žmonių teises. Ir tai yra būtina, tačiau tai yra alfa aspektas. Omega aspektas yra neleisti, kad žmonių teises pažeistų kiti žmonės – nusikaltėliai ir elitas. O tam iki pat šių dienų nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.
Vidurinės klasės ir aukščiausios klasės puolusios būtybės
Nesakau, kad Tėvų Įkūrėjų laikais nebuvo nusikaltėlių. Žinoma, kad buvo. Tačiau jie buvo daug žemesniame lygmenyje, tad juos beveik būtų galima vadinti smulkiais nusikaltėliais. Tokio didelio masto nusikaltimai, kuriuos matote šiandien, anais laikais buvo neįsivaizduojami. Tačiau dabar tai išaugo iki tokios sistemos, arba tokio masto sistemos, kad beveik galima kalbėti apie valstybę valstybėje, apie paralelę pogrindinę ekonomiką. Mes jau anksčiau kalbėjome apie finansines machinacijas, kurios buvo sukurtos ir kurios sukuria nenatūralią ekonomiką ant natūralios ekonomikos viršaus, kurioje žmonės sukuria kažkokią vertę. Tačiau po visu tuo dar yra pogrindinė ekonomika, kurioje tiesiog yra mėginama pavogti viską, ką tik yra įmanoma pavogti.
Ir galite sakyti: „O kuo gi skiriasi ši vidurinė puolusių būtybių klasė nuo aukščiausios puolusių būtybių klasės?“ Ir egzistuoja įvairūs skirtumai, tačiau pagrindinis skirtumas yra toksai, kad aukščiausios klasės puolusios būtybės pagrinde nori valdžios, tuo tarpu vidurinės klasės puolusios būtybės pagrinde nori pinigų. Ir tai nulemia, kur jie koncentruoja savo dėmesį, nes iš tiesų yra tokių aukščiausio rango puolusių būtybių, kurios turi pakankamai pinigų, nes pagrindinis jų tikslas yra valdžia, ir jos tiesiog nori turėti pakankamai pinigų, kad galėtų gyventi privilegijuotą gyvenimo būdą. Jos niekada negali turėti pakankamai valdžios, tačiau gali turėti pakankamai pinigų.
O tuomet yra vidurinė puolusių būtybių klasė, kurios nori pinigų, ir joms niekada nebūna jų gana. Būtent dėl to jos yra pasiruošusios išnaudoti sistemą, neatsižvelgdamos į tai, kokios bus ilgalaikės pasekmės sistemai. Ar jos iš tiesų sunaikins savo pajamas, išnaudodamos sistemą? Apie tai jos nesugeba pamąstyti, kadangi, vėlgi, kaip paaiškino Sen Žermenas, ir tai yra labai svarbi idėja, kurią reikia suvokti, – puolusios būtybės iš tiesų nesugeba savęs kvestionuoti.
Aukštesnio standarto pripažinimas
Pamatinė pasaulėžiūra, jų į save turimas požiūris – jos nesugeba to kvestionuoti, kol yra puolusioje sąmonėje. O kad išsilaisvintų iš puolusios sąmonės, jos turi ryžtis pripažinti, ką daro ir kokios yra pasekmės. O kadangi jos yra dualistinėje sąmonėje, savo daromus dalykus jos laikytų epiškai klaidingais. Matote, puolusios būtybės – jos sugeba operuoti gėrio ir blogio koncepcijomis. Dauguma jų yra taip stipriai įstrigusios dualizme, kad mato tik dualistinį gėrio ir blogio apibrėžimą.
Tačiau kai kurios senesnės, kaip galėtume sakyti, puolusios būtybės suvokė, kad turi būti kažkas už dualistinio vertinimo. Jos nesugeba aiškiai matyti, kas tai yra, tačiau jos mato, kad kažkas yra. Ir kad galėtų pasikeisti, joms tektų pripažinti, kad egzistuoja teisingumo ir klaidingumo vertinimas, kuris yra aukščiau dualistinio standarto. Ir tas vertinimas, žinoma, yra Kristaus protas, kuris iš tiesų visiškai neapibrėžia teisingumo ir klaidingumo dualistinėje skalėje, – jis tiesiog mato, kad yra kažkas, kas pakelia aukštyn visumą, ir yra kažkas, kas griauna visumą. Ir jeigu iš tiesų išeitų iš puolusios sąmonės, joms tektų pripažinti, kad tai, visų pirma, yra aukštesnis standartas už dualistinį standartą. Tačiau joms taip pat tektų pripažinti, kad tai yra standartas, kurio jos neapibrėžė ir kurio negali apibrėžti joks žmogus Žemėje, kadangi jis yra duodamas iš aukštesnio lygmens. Jis yra neapibrėžiamas. Dualistinė sąmonė jo negali iškreipti.
Demokratijos apsaugojimas nuo kriminalinių elitų
Ir yra puolusių būtybių, kurios tai padarė, kurios išėjo iš puolusios sąmonės ir pradėjo kilti aukštyn iš žemesnių lygmenų į aukštesnius lygmenis. Ganėtinai nemažai jų tai padarė nuo ketvirtosios sferos. Tačiau vis dar yra daug Žemėje įsikūnijusių puolusių būtybių, kurios nenori to padaryti. Ir nors visuomenei nereikia kalbėti apie puolusias būtybes, visuomenė turi pripažinti, kad yra tam tikri žmonės, kurie neturi jokios pagarbos esminiams principams, ant kurių buvo pastatyta Amerikos demokratija. Jie neturi jokios pagarbos. Jie neturi jokių interesų laikytis šių principų. Jie netgi gali tikėti, kaip kai kurie tiki, kad tai yra silpnumas, evoliucinis silpnumas, ir jie turi teisę daryti ką tiktai nori. Ir jie netgi gali tikėti, kad visuomenė turėtų pripažinti jų teisę daryti ką tiktai nori.
Ir demokratinė visuomenė turi tai pripažinti, kad ji, visų pirma, galėtų apsaugoti savo pačios demokratiją, bet taip pat apsaugoti savo įstatymų besilaikančius piliečius nuo išnaudojimo, kurį vykdo ši finansinio elito, valdžios elito ir kriminalinio elito klasė. Žinoma, dar daug ką būtų galima apie tai pasakyti. Tačiau, vėlgi, kaip sakė Sen Žermenas, mes iš tiesų nemėginame visko duoti iki smulkiausių detalių per kurį nors vieną pasiuntinį, nes yra pakankamai žmonių fiziniame įsikūnijime, su kuriais mes galime dirbti, kurie gali susiderinti su šiomis idėjomis, nors jie gali nežinoti, iš kur ateina šios idėjos. Aš projektuoju tai į kolektyvinę sąmonę per jus, kad daugelis šių žmonių galėtų atlikti šį pokytį ir staiga pamatyti, jog yra būtina tai padaryti. Turime dėti pastangas. Turime sukurti tam tikras valstybines institucijas. Turime stiprinti šias institucijas.
Ir, žinoma, tai yra labiau ilgalaikis procesas. Šiuo metu to nebūtų įmanoma padaryti. Kodėl? Todėl, kad turite nusikaltėlį Baltuosiuose Rūmuose, kuris tikrai nenorėtų sukurti tokios institucijos, nes pats taptų pirmuoju jos taikiniu. Ir todėl jis siektų ją sabotuoti kiekviename žingsnyje, ir jis mėgintų priversti partiją, kuri, kaip jis galvoja, jam priklauso, taip pat tam priešintis. Tačiau ilgainiui tai bus galima padaryti, ir tai turi būti padaryta. Tai tiesiog yra vienas iš tų dalykų, kurį yra būtina padaryti, kad būtų galima išsaugoti Amerikos demokratiją, Amerikos vyriausybės pasišventimą bendram gėriui, idant ji nesileistų užvaldoma savanaudiškų interesų.
Tam taip pat, žinoma, reikėtų atlikti rimtus pakeitimus teisingumo sistemoje, ypač dabar, kai turite prezidentą, kuris naudojasi teisingumo sistema savo politiniams oponentams persekioti, ir netgi visiems kitiems, net ir savo verslo oponentams, ar netgi žmonėms, kurie jam nepatinka. Ir vis dėlto, tai gali būti padaryta. Tai privalo būti padaryta. Tad dabar, impulsas buvo paleistas fizinėje plotmėje, ir mes leisime jam pasklisti kaip ratilams vandenyje, kad vis daugiau ir daugiau žmonių tai pagautų ir išsiugdytų šį pasiryžimą pakeisti situaciją ir apsaugoti Amerikos žmones nuo nusikaltėlių.
Dviejų tipų prezidentai
Tokia buvo mano pagrindinė tema, tačiau iš tiesų dar noriu pasakyti, kad kai žvelgiate į Amerikos prezidentus, kurie buvo istorijoje, galite labai aiškiai matyti, kad buvo dvi pagrindinės prezidentų kategorijos. Tie, kurie prezidento pareigas matė kaip privilegiją, kaip garbę, kaip galimybę tarnauti bendram gėriui, ir tuomet tie, kurie tai laikė galimybe siekti kažkokių savanaudiškų interesų, ar tai savo asmeninių, ar žmonių grupės, kuriai jie buvo prisiekę savo ištikimybę, ar kad ir kas tai būtų. Ir galite tai matyti studijuodami istoriją, galite tai matyti net ir dramaturgijoje, kuomet jūs matote šiuos du prezidentų tipus. Ir jūs, žinoma, galite pažvelgti į dabartinį Baltųjų Rūmų okupantą, kuris yra fundamentaliai kitoks prezidentas nei buvau aš.
Galite sakyti, kad gimiau į šeimą, kuri turėjo vergus, ir man buvo sunku iki galo išsilaisvinti iš tos kultūros, tačiau vis tiek laikiau prezidento pareigas garbe ir atsakomybe. Ir tai yra fundamentaliai kitoks požiūris į prezidentavimą nei tas, kurį matote demonstruojant Donaldą Trampą.
Realybės neigimas
Ir tai yra kažkas, ką kiekvienas, kuris yra pasiryžęs pažvelgti į faktus, pažvelgti į realybę, gali matyti. Tiktai žmonės, kurie nenori į tai pažvelgti, nesugeba to matyti. Ir šie žmonės yra psichologų taip vadinamame neigime, realybės neigime. Ir, žinoma, tie, kurie yra realybės neigime, niekada nesugebės išvesti šalies į priekį. Kaip gi galėtų? Nes pozityvūs pokyčiai yra sukuriami, kaip sakėme, kai pripažįstate, nebūtinai, kad kažkas yra ne taip, bet kad yra kažkas, ką būtų galima daryti geriau. Štai čia yra problema, kurią reikia išspręsti. Čia galima kažką pagerinti. Tai yra realistiškas įvertinimas, o ne neigimas. Kai įžengiate į neigimą, ignoruojate problemas arba išdidinate, arba sukuriate problemas, kurių nepripažįstate. Ir atsisakote pažvelgti į tai, ką reikia pakeisti. Ir šitai, žinoma, negali šalies pastūmėti į priekį.
Ir puolusioms būtybėms yra būdinga tai, kad jos turi egzistencinį neigimą. Kai pirmą kartą prieš nupuldamos susidūrė su pakylėtaisiais mokytojais, jos išsigynė Kristaus, jos neigė Kristų, ir todėl įžengė į neigimo būseną, iš kurios esantieji puolusioje sąmonėje dar iki pat šiol neišėjo. Ir problema čia, žinoma, yra ta, kad demokratinėje visuomenėje taikus sprendimas remiasi dialogu. Tačiau kaip galite turėti prasmingą, konstruktyvų dialogą su žmonėmis, kurie yra neigime ir yra pasiruošę neigti bazinius faktus? Motina Marija kalbėjo apie manosferą. Na, jie yra gilaus neigimo būsenoje. Aukščiausio lygmens puolusios būtybės valdžios elite yra neigimo būsenoje. Finansinis elitas yra neigimo būsenoje, kad jų finansiniai instrumentai sunaikins ekonomiką. Tai tėra laiko klausimas, kaip tai matėte 2008 metais. Kaip galite tai išspręsti demokratinėje visuomenėje?
Tarp Tėvų-Įkūrėjų buvo tokių, kurie buvo neigime, tačiau dauguma jų nebuvo. Jie buvo pasiruošę pažvelgti į problemas ir atvirai apie jas diskutuoti. Ir tuomet jie buvo pasiryžę eiti į kompromisą, siekdami sukurti Konstituciją, kuri padėtų siekti bendro gėrio. Būdamas prezidentu daug keliavau ir tiesiogiai bendravau su žmonėmis. Demokratijoje galima siekti, kad kritinė masė žmonių suvoktų atviro ir tiesioginio dialogo būtinybę. Jie galėtų į jį įsitraukti, ir jie galėtų pasiekti tašką, kai galėtų suvokti, jog tai yra jų pačių labui, bendro gėrio labui, neleisti, kad šalyje dominuotų neigime esantys žmonės.
Ir ką turiu omenyje kalbėdamas apie neigimą? Turiu omenyje žmones, kurie projektuoja, kad problema yra kiti žmonės, ir kurie atsisako pažvelgti į save ir pripažinti, kad jiems reikia pasikeisti. Jie neigia būtinybę keistis. Ir negalite turėti funkcionuojančios demokratijos, jeigu leidžiate viešajame diskurse dominuoti žmonėms, kurie yra neigime ir kurie pastoviai lieja negatyvumą ir kaltinimus ant kitų. Mes jau anksčiau kalbėjome apie būtinybę pakeisti viešąjį diskursą, tačiau egzistuoja aukštesnis suvokimo lygmuo, kai kritinė masė žmonių gali pasiekti šį suvokimą, jog negalime leisti šiems neigime esantiems žmonėms, ar tai būtų nusikaltėliai, ar žmonės, kurie yra pasinešę į tą ar aną politinį kraštutinumą, valdyti šalį.
Ir kaip galime tai iš jų atimti? Kalbėdami vieni su kitais ir suvokdami, jog kad ir iš kur būtume kilę, ar būtume iš šios partijos, ar iš anos partijos, ar iš jokios partijos, mes visi turime kai ką bendro. Mes turime pagarbą bendram gėriui. Todėl galime sakyti, kad turime atidėti į šalį skirtumus, kurie mums neleidžia susiburti drauge ir atimti valdžią iš tų, kurie yra neigime, idant tie, kurie yra pasiryžę siekti bendro gėrio ir įveikti bet kokį bendro gėrio neigimą, galėtų nukreipti šalį naują kryptimi.
Tad daviau jums tai, ką norėjau jums duoti. Esu dėkingas už galimybę. Matau, kaip tai jau sklinda tarsi ratilai vandenyje, ir toliau sklis. Jūs, žinoma, galite tai dar labiau sustiprinti, jeigu jaučiate pašaukimą tai daryti. Tačiau kol kas, užsklendžiu jus toje Dievo realybės liepsnoje, kuri aš esu.
Godfris, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com