Kristaus nepajudinamumas nėra stovėjimas vietoje
Pakylėtasis Mokytojas Mokytojas MOR per Kim Michaels, 2025 metų rugpjūčio 08 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Amerikoje: „Pakilkite virš pranašumo-menkavertiškumo dualizmo“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas MOR. Ką galime pasakyti apie Kristaus Uolą? Pamąstykite apie šią koncepciją, kuri, žinoma, atėjo iš Jėzaus palyginimo apie išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos, ir neprotingą žmogų, pasistačiusi savo namą ant smėlio. Kas yra Kristaus Uola?
Kristaus Uola
Na, nėra nieko, ko dualistinė sąmonė negalėtų iškreipti. Būtent tai daugelis jūsų jau suvokėte, tačiau pasaulyje tai nėra plačiai suvokiama. Tiek daug žmonių šiandien vis dar tebėra įstrigę šiame dualistiniame įsitikinime, kad visada egzistuoja du priešingi poliai: vienas jų yra teisingas, o kitas klaidingas, vienas jų yra tiesa, o kitas melas. Kitaip tariant, yra tik vienas teisingas būdas žiūrėti į bet kokią koncepciją. Daugelis krikščionių mano, kad Kristaus Uola yra kažkas, kas niekada nejuda, ir todėl jie taip pat turi tokie būti – jų bažnyčios, jų doktrinos, jų įsitikinimai privalo niekada nejudėti. Jie turi būti ištikimi tam, kaip viskas yra ir kaip viskas buvo tradiciškai.
Bet matote, Kristaus Uola nėra kažkas, kas galėtų būti apibrėžta šiame pasaulyje. Ir tai tikrai negali būti apibrėžta dualistinės sąmonės. Nes koks yra Kristaus tikslas? Kaip sakėme, suvienyti jus su jūsų šaltiniu, o jūsų šaltinis yra už šio pasaulio ribų. Jūs nesate šio pasaulio tvarinys. Tačiau ar krikščioniai pasaulyje tai suvokia? Ar jie tai mato? Ar krikščioniai Amerikoje suvokia, kad jie nėra šio pasaulio tvariniai? O gal jie yra taip stipriai susikoncentravę į šią idėją, kad esate nusidėjėliai, kad buvote sukurti nuodėmėje, jog iš tiesų galvoja, kad esate šio pasaulio tvariniai? Nes jeigu buvote sukurti nuodėmėje, argi iš tiesų tikite, kad esate dvasinė būtybė, nes ar galėtų dvasinė būtybė būti nusidėjėlė? Ar gali būti logiška, kad dvasinė būtybė buvo sukurta dvasinėje karalijoje nusidėjėle ir tuomet nusileido į Žemę netobuloje būsenoje? Bet ar krikščioniai iš viso tiki, kad jie yra dvasinės būtybės? Ar jie tiki, kad turite dvasinį šaltinį, kad buvote sukurti aukštesnėje karalijoje ir nusileidote į Žemę? Ar jie tuo tiki? Dauguma jų tuo netiki. Kodėl?
Egzistuoja visa ši inkarnacijos koncepcija krikščionybėje. A, taip, tiesa. Inkarnacija buvo tik Jėzaus. Jėzus buvo vienintelė inkarnacija. Tačiau iš kur tuomet atsiradote visi jūs likusieji, jeigu nesate dvasinių būtybių inkarnacijos? Ar buvote sukurti iš žemės dulkių, iš dulkių esate kilę? Na, būtent tuo iš tiesų tiki daugelis krikščionių, ir kai nesuvokiate šių samprotavimų paklydimo, negalite užmegzti ryšio su Kristaus protu. Iš tiesų negalite susijungti ir patirti Kristaus Uolos.
Kognityvinis disonansas krikščionybėje
Koks yra uolos įvaizdis? Na, tai yra kažkas, kas yra nepajudinama, kas yra kieta, ko negali nugriauti šio pasaulio vėjai ir lietūs. Šio pasaulio jėgos negali to pajudinti, ir todėl Kristaus sąmonė yra kažkas tokio, ko negali nupūsti šio pasaulio vėjai, net ir žmonių, įstrigusių dualizme, sąmonės sukurti viesulai. Kai suvokiate Kristų, suvokiate, jog viskas šiame pasaulyje gimė, atsirado iš Kristaus proto. Be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta.
Ir ką tai reiškia jums? Be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Be Kristaus proto jūs nebūtumėte galėję būti sukurti. Tačiau ar krikščioniai taip mąsto? Ar jie naudojasi Motinos išmintimi, kad pažvelgtų į savo pačių įsitikinimus ir doktrinas, ir tartų: „Bet jeigu nieko nebuvo sukurta be Logos, be Kristaus proto, be Vieno proto, kaip mes galėtume būti žemės dulkės ir būti nusidėjėliai? Kaip būtume galėję būti sukurti netobuloje būsenoje?“
Tai yra kognityvinis disonansas pačioje krikščionybės religijos šerdyje. Galėtumėte tai matyti, jeigu galėtumėte pasiekti Kristaus proto išmintį. Tačiau jūs taip pat galite tai matyti, jeigu naudojatės Motinos išmintimi horizontaliai, tiesiog paimdami nepaneigiamą teiginį Jono evangelijoje ir tuomet paimdami daugumos krikščionių turimą tikėjimą, kad jie yra nusidėjėliai, sugretindami šiuos du dalykus ir tardami: „Šie du teiginiai, šie du įsitikinimai, jie negali būti suderinami. Arba viskas buvo sukurta iš Kristaus proto, ir todėl jūs esate sukurti iš Kristaus proto, ir todėl negalėjote būti sukurti nusidėjėliu, arba viskas buvo sukurta iš žemės dulkių.“ Bet koks tuomet yra jūsų potencialas būti išganytiems, įžengti į karalystę? Ar tai, kas buvo sukurta iš žemės dulkių, gali įeiti į dangaus karalystę? Ne, nes ką sakė Jėzus: „Tiktai tasai, kuris nusileido iš dangaus, gali pakilti atgal į dangų.“
(Ne)sąmoninga Kristaus inkarnacija
Iš kur jūs visi atsiradote? Ar buvote sukurti iš žemės dulkių? Ne, jūs buvote sukurti dvasinėje karalijoje ir nusileidote į inkarnaciją. Tai neatitinka tikrovės sakyti, kad Jėzus buvo vienintelė inkarnacija. Jūs taip pat esate Kristaus inkarnacijos. Skirtumas tarp jūsų ir Jėzaus yra toks, kad Jėzus nubudo iš plačiausiai Žemėje paplitusios iliuzijos, tos iliuzijos, kad galite būti atskirti nuo Kristaus proto. Todėl jis tapo sąmoninga inkarnacija, kai tuo tarpu jūs, o tiksliau, dauguma žmonių Žemėje, esate nesąmoningos inkarnacijos. Daugelis jūsų pradėjote po truputį įsisąmoninti savo kilmę, ir augdami Kristiškume galite pasiekti pilną sąmoningumą ir todėl galite tapti Kristaus inkarnacija, sąmoninga inkarnacija. Būtent tai Jėzus turėjo omenyje sakydamas: „Tie, kurie tiki manimi, darys darbus, kuriuos aš dariau.“
Svarbiausi čia yra ne išoriniai darbai, o vidinis savo kilmės, savo prigimties, savo tapatumo, kaip Vieno proto išraiškos, pripažinimas. Vienas protas yra Vienas protas. Kodėl jis yra Vienas protas? Todėl, kad yra nedalomas. Jis gali išreikšti save aštuoniais milijardais žmonių, nebūdamas pasidalinęs savyje. Aš čia kalbu apie Žemę. Kai pažvelgiate į visą visatą, egzistuoja nesuskaičiuojamas skaičius būtybių, tiek daug, kad net negalėtumėte to suvokti, tačiau Kristaus protas vis dar tebėra Vienas protas. Jis nėra padalintas. Tuo tarpu padalijimas, kaip Motina Marija ir Nada sakė, egzistuoja tiktai prote, kuris atskyrė save, o tiksliau, įsisupo į šį iliuzijos šydą, verčiantį jį tikėti, kad atsiskyrė nuo Vieno proto.
Kristaus nepajudinamumas
Grįžkime prie Kristaus Uolos. Kas yra Kristaus Uola? Tai yra tai, kas niekada nekinta, kad ir kuo žmonės tikėtų. Kad ir kokius tikėjimus žmonės būtų sugalvoję amžių bėgyje, kad ir kokius tikėjimus jie potencialiai galėtų sugalvoti per visą šiai visatai likusią ateitį, Kristaus Uola lieka Vienu protu, visada kviečiančiu jus sugrįžti į vienovę.
Jis leidžia jums įeiti į iliuziją. Jis leidžia jums taip giliai nusileisti į iliuziją, kiek jums reikia nusileisti, bet tuomet jis visada pasiūlo jums būdą išsivaduoti iš iliuzijos ir sugrįžti į vienovę. Tai yra Kristaus nepajudinamumas. Bet matote, ką tai reiškia. Tai, ko negali pajudinti šio pasaulio dalykai, dalykai, kurie yra iš žmonių, negali būti iš šio pasaulio. Ir todėl tai niekada negalėtų būti uždaryta į doktrinas ir ritualus, ir tikėjimus. Nėra nieko Žemėje, nė vieno žmogaus, nė vienos institucijos, net ir visa žmonija negalėtų uždaryti Kristaus.
Nėra tokios uolos, sukurtos Žemėje, kuri kada nors galėtų prilygti Kristaus Uolai. Tačiau ką žmonės siekia daryti? Jie siekia sukurti kažką Žemėje, kažkokią struktūrą, kažkokią valdžią, kažkokią religinę instituciją, kuri, jų įsitikinimu, turi Kristaus Uolos kietumą, tad ji gyvuos amžinai. Kiek daug žmonių tiki, kad jų krikščioniška bažnyčia gyvuos bent jau iki tol, kol grįš Jėzus? Pažvelkite į katalikų bažnyčią, kuri 17 šimtmečių buvo pastatyta ant melų rinkinio, kuriuos kiekvienas, besinaudojantis Motinos išmintimi, mato kaip prieštaraujančius sau, kaip ką tik jums daviau vieną pavyzdį.
Ir visgi katalikai tiki, jog būtent dėl to, kad ji gyvavo taip ilgai, yra įrodymas, kad ji neturėtų keistis, nors pasaulis aplink ją keičiasi, ir ji esą gyvuos amžinai, jei tik išliks tokia pati. Argi nematote, kad katalikų bažnyčia mėgino pastatyti Kristaus Uolą? Bet ant ko ji yra pastatyta? O taip, ant Petro, kuris buvo vadinamas uola, tačiau ar Petro uola yra tapati Kristaus Uolai? Toli gražu. Petro uola, Petro sąmonė, kuriai Jėzus priekaištavo tardamas: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone“, yra būtent šis mėginimas pastatyti kažką šiame pasaulyje, ką galvojate būsiant Kristaus Uola, tačiau ji tokia nėra, nes ji yra iš šio pasaulio. Ji buvo sukurta šiame pasaulyje.
Laisvos Valios įstatymas jums leidžia susikurti bet kokią iliuziją, kokią tik galite įsivaizduoti. Jums yra leidžiama įpūsti savo protu tai iliuzijai neklystamumo aurą, aukščiausios tikrovės aurą. Ir galite susikurti bet kokią iliuziją šiame pasaulyje, kokią tiktai norite. Man tai nėra jokia problema. Tačiau kai žmonės sukuria iliuziją ir sako: „O, tai yra Kristus, tai yra Kristaus Uola, mūsų institucija yra Kristaus Uola,“ tuomet galbūt galėčiau įterpti keletą pastebėjimų, atverdamas tiems, kurie yra atviro proto, bent jau būdą išsivaduoti iš tos iliuzijos.
Kristaus Uola peržengia visus šiame pasaulyje egzistuojančius dalykus. Galite ją pamatyti, jeigu susiderinsite vertikaliai su Vienu protu, kadangi tuomet pamatysite, kad viskas šioje visatoje transcenduoja save. Patirsite, kad Kristus nestovi vietoje. Vėlgi, štai čia linijiškas protas sako: „Argi tai nėra prieštaravimas? Sakai, kad Kristaus Uola yra nepajudinama, bet dabar sakai, kad Kristus nestovi vietoje.“ Bet ar tai aš sakiau? Sakiau, kad Kristaus Uola yra nepajudinama, lyginant su bet kokiais Žemėje sukurtais dalykais, kurie buvo sukurti iš atskirties sąmonės, kadangi Kristaus Uolos, Kristaus proto niekada nepakeis tai, ką sukuria žmonės. Kitaip tariant, katalikų bažnyčia apibrėžia doktriną, tačiau kad ir kiek žmonių, net jeigu visi žmonės Žemėje tikėtų šia doktrina, tai nė kiek nepakeistų Kristaus realybės. Būtent taip Kristaus uola yra nepajudinama, nes ji yra niekada nekintanti alternatyva, leidžianti jums pamatyti žmonių sukurtų doktrinų, kilusių iš atskirties, paklydimą.
Gyvenimo Upės aukštyn kylanti spiralė
Tačiau aukštesnė realybė, kurią matote susiderinę su Kristaus protu, yra ta, kad visa visata pastoviai transcenduoja save. Yra toks teiginys Biblijoje, ne tiesioginiai Jėzaus žodžiai, bet yra teiginys: „Jėzus Kristus – toks pat vakar, šiandien ir amžinai.“ Taip, iš žmogiškos sąmonės perspektyvos, kuri yra tarsi pustomas smėlis, Kristaus protas atrodo esantis toks pat vakar, šiandien ir amžinai, nes jo nepakeitė jokie Žemėje esantys dalykai.
Tačiau kai transcenduojate žmogišką sąmonę, atskirąjį protą, ir susiderinate su Kristaus proto realybe, matote, kaip mes tiek daug kartų paaiškinome, kad visa visata, visas pasaulis ir netgi sferos, kurios pakilo prieš šią, pastoviai transcenduoja save, nes jos pastoviai yra traukiamos vis arčiau ir arčiau į vienovę su savo šaltiniu, su Kūrėju. Tai yra Gyvenimo Upė. Tačiau kai esate atkirtę save nuo Kristaus proto, manydami, kad jūsų protas, jūsų atskiras protas, gali apibrėžti, kokia yra realybė, tuomet jūs negalite to matyti. Ir tuomet galite tapti užsifiksavę į Kristaus Uolą, Jėzų Kristų, kaip esantį tokį patį vakar, šiandien ir amžinai. Mums niekada nieko nereikia keisti savo bažnyčioje, nes turime aukščiausią įmanomą doktriną. Žemė yra visatos centras ir visos žvaigždės sukasi apie ją tobulu ratu, ir nesvarbu, kad stebėjimai rodo visai ką kita.
O ką, jeigu į tai pažvelgtumėte kitokiu būdu, su Motinos išmintimi, su Sofija? Na, galite pažvelgti į daugelį čiabuvių žmonių pasaulyje, kurie turi didelį susiderinimą su gamta, tad jie susiderina su šiais gamtos ciklais, ir gamtoje egzistuoja ciklai, kurie transcenduoja žmonių įsitikinimų ribas. Vienas iš jų yra keturi metų laikai, kitas yra žvaigždžių judėjimas, kuomet matote, kad kai kurie senovės žmonės aiškiai suvokė, jog dangaus kūnai nejuda apskritomis orbitomis. Jie tai žinojo prieš tūkstančius metų per Motinos išmintį, tiesiog pažvelgdami į dangų be teleskopų, nes turėjo tą susiderinimą. Ir kai šiame susiderinime nueinate šiek tiek giliau, arba tiesiog stebite gamtą, galite susiderinti su tuo pačiu judėjimu, kad viskas juda, transcenduoja, kyla aukštyn spirale.
Tačiau atskirasis protas net ir tai gali iškreipti, ką jūs apsčiai matote rytų dvasingume, kuriame, taip, jie susiderino su tuo, kad egzistuoja ciklai, tačiau jie mano, kad šie ciklai sukasi ratu. Egzistuoja šie milžiniški ciklai, trunkantys milijardus metų, ir jūs atsiradote iš nediferencijuoto Brahmano prieš eonus metų, ir perėjote milijonus inkarnacijų, dažnai kentėdami čia Žemėje. Tačiau vieną dieną pradėsite kilti aukštyn ir užbaigsite savo ciklą, ir jūs, tasai jūsų aš, kuris perėjo visą šį ciklą per milijardus metų, tiesiog pokšt ir išnyks atgal į nediferencijuotą būseną.
Tai nėra Motinos išmintis, susiderinanti su tikraisiais ciklais. Tai yra iškreipta Motinos išmintis, kuri tai mato kaip ratu vykstantį judėjimą, užuot mačiusi, kad, taip, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, egzistuoja ratu arba elipse vykstantis judėjimas, tačiau šis judėjimas, tiesą sakant, kai pažvelgiate iš kitos perspektyvos, yra spiralė. Jeigu stovėsite sraigtinių laiptų apačioje ir pažvelgsite tiesiai aukštyn, jie atrodys kaip ratas. Tačiau jeigu pakeisite savo perspektyvą ir pažvelgsite į juos kampu, pamatysite, kad spiraliniai laiptai veda aukštyn.
Menkavertiškumo-pranašumo dinamikos stovėjimas vietoje
Tai nėra sukimasis ratu, tai nėra karuselė. Tai yra kilimas aukštyn, ir tai yra Motinos išmintis. Net ir iš čia žemai jūs galite susiderinti su ciklais. Ir ką tai reiškia? Kodėl aš apie tai kalbu? Todėl, kad viskas keičiasi. Kaip tai galėtų būti teisinga, kad kažkas Žemėje turėtų likti taip pat, kad religija Žemėje turėtų likti tokia pati? Jūs matote, kad Kristaus Uola, nepajudinamumas, yra už šio pasaulio ribų. Šiame pasaulyje, viskas keičiasi. Viskas teka, ir todėl tie, kurie siekia sukurti kažką, kas nesikeistų, kas juos stumia tai daryti? Tai daryti juos stumia pranašumo kompleksas arba, kai kuriais atvejais, menkavertiškumas, nes jie nenori, kad dalykai keistųsi. Ir tai, vėlgi, yra ši sąveika tarp tų, kurie yra pranašumo mąstyme, ir tų, kurie yra menkavertiškumo mąstyme, kuomet elitas siekia tapti pranašesniu, jis siekia įgyti postus ir nori išsaugoti tuos valdžios postus ir privilegijas, kaip matėte tai tuose feodalų lorduose, kurie sėdėjo savo viduramžių pilyse.
Jie norėjo pasilikti už savo storų akmeninių sienų ir norėjo, kad valstiečiai nudirbtų visus darbus, ir jie norėjo turėti visuomenę, kuri iš esmės stovėjo vietoje ištisus šimtmečius dėl jų noro išsaugoti savo privilegijas. Ir tuomet jūs matėte valstiečius, kurie nenorėjo prisiimti atsakomybės už save, jie nenorėjo priiminėti jokių sprendimų. Jie taip pat norėjo tai išsaugoti, kadangi žinojo, ką turi. Nors turėjo mažai, turėjo pakankamai, kad galėtų išgyventi. Tą patį matėte komunizme, kuriame masės turėjo užtektinai, ir jei tik nieko nedarys, kad save tobulintų, ir nieko nedarys, kad pagerintų sąlygas visuomenėje, jie jautė negalėsiantys prarasti to mažo, kurį turėjo. O partijos elito pozicijoms, žinoma, niekas negalėjo mesti iššūkio.
Jūs turite šią menkavertiškumo-pranašumo dinamiką, kurioje žmonės Žemėje mėgina sukurti visuomenę, karalystę, kuri gyvuotų tūkstantį metų čia Žemėje, būdama sukurta iš šio pasaulio dalykų, iš žmogiškos sąmonės smėlio.
Įsigalėjęs elitas ir valdžios siekiantis elitas
Jūs dabar galite sakyti: „Tačiau šios viduramžių visuomenės galiausiai buvo nuverstos. Kaip tai įvyko?“ Na, tai įvyko, nes, kaip paaiškinome, egzistuoja įsigalėjęs valdžios elitas, kuris nori išsaugoti savo poziciją, tačiau jam visada, nes tokia yra dualistinės sąmonės prigimtis, iššūkį mes valdžios siekiantis elitas, kuris nori užimti senojo elito vietą. Tačiau jie gali turėti kitokią viziją, ką tai reiškia. Užuot įgiję privilegiją paveldėjimu, jie nori gebėti ją paimti dėl to, kad priklauso partijos elitui, ar dėl to, kad yra revoliucionieriai, ar kad ir kas tai galėtų būti, kas nuverčia senąją tvarką.
Galite sakyti: „Na, argi tuomet yra taip, kad įsigalėjęs valdžios elitas, kuris siekia išsaugoti savo poziciją, yra visiškai atitrūkęs nuo Gyvenimo Upės, o valdžios siekiantis elitas, kuris nori pakeisti dalykus, yra dermėje su Gyvenimo Upe? Ar jie turi bent kiek Kristaus įžvalgumo? Juk, šiaip ar taip, jie mėgina nuversti įsigalėjusią tvarką.“ Tačiau taip nėra. Ir ypač tuomet, kai jie yra pasiruošę tai daryti smurtu.
Matote, tai galima paaiškinti tuo, kad egzistuoja du valdžios elito aspektai, dvi valdžios elito stovyklos. Vėlgi, matote du dualistinius polius. Egzistuoja polius, kuris nenori keistis, ir tai yra sutraukiančios jėgos iškreipimas, tačiau taip pat egzistuoja polius, kuris nori keistis, ir tai yra plėtimosi jėgos iškreipimas. Tačiau šis noras nėra dermėje su Kristaus protu. Matote, kai turite šį plėtimosi jėgos iškreipimą, visada siekiate kažko daugiau už tai, kas jau yra. Tačiau tai darote ne dėl to, kad būtumėte susiderinę su aukštyn kylančiu visatos judėjimu, kuris visada siekia daugiau, daugiau nei.
Šis valdžios elitas siekia daugiau to paties, daugiau to, kas jau yra čia Žemėje, daugiau valdžios, daugiau turtų, daugiau privilegijų. Ir šiam valdžios siekiančiam elitui to niekada nėra gana. Jam niekada nėra gana. Būtent tai yra tikroji varomoji jėga, tikroji dialektika, kuri vyko visuomenėje, bet kurios nei Marksas, nei Hėgelis pilnai nesuprato, nors Hėgelis iš tiesų buvo arčiau to supratimo nei Marksas.
Įtampa tarp šių dviejų jėgų, tarp tų, kurie iškreipė sutraukiančią jėgą ir nori, kad dalykai liktų tokie patys, kad jie taptų Kristaus Uola, kuri nesikeistų tūkstantį metų, ir tų, kurie visada nori daugiau, tačiau jie niekada negali būti patenkinti.
Neišvengiamai matote, kad įsigalėjęs elitas užgrobė privilegijas ir valdžią, atimdamas tai iš populiacijos, tad jis visą laiką siekia išlaikyti populiaciją labai ribotoje būsenoje, ir jis nori tai išsaugoti, kad žmonės būtų laikomi toje būsenoje. Valdžios siekiantis elitas dažnai teigia norintis išlaisvinti žmones nuo šio elito pavergimo. Jie nori išlaisvinti žmones, tačiau jie tiesiog nori uždaryti žmones į kitokią vergovės formą, kurioje žmonės vergautų jiems. Ir kas yra ši vergovė? Tai yra vergovė, kurioje jie pastoviai siekia išplėsti savo valdžią ir privilegijas įgyti šio pasaulio dalykus.
Neįmanomas linijiško proto siekis
Dabar sakykime, kad sutinkate žmogų. Pabūkime seksistais ir kaip pavyzdį paimkime vyrą, kadangi, atvirai kalbant, vyrai turi daug didesnę tikimybę įkliūti į šiuos spąstus. Tad matote vyrą, kuris sėdi tenai ir skaičiuoja: „17 milijardų 348 milijonai…“ ir taip toliau, jis sako skaičių. O tuomet jis sako kitą skaičių, vienu skaitmeniu didesnį, ir jūs stebitės: „Ką šis žmogus daro?“
O tuomet šalia jo yra kitas žmogus, kuris rūpinasi jo fiziniais poreikiais ir maitina jo kūną, kad šis galėtų toliau skaičiuoti, ir sako: „O, tai yra didis žmogus, jis nusprendė pašvęsti visą savo gyvenimą skaičiavimui, ir jis pradėjo nuo vieno ir dviejų, nuo trijų ir keturių, ir dabar jis jau yra milijarduose. Jis suskaičiavo iki didesnio skaičiaus nei bet kuris kitas žmogus istorijoje, ir jo ambicija yra daryti tai visą savo gyvenimą, kad galėtų suskaičiuoti iki aukščiausio įmanomo skaičiaus, iki kokio galite suskaičiuoti per gyvenimą.“
Galite sakyti: „Jis pamišęs ar ką?“ Nes gi tikrai galvotumėte, kad šis žmogus yra pamišęs. Na, iš tiesų galite atsitraukti žingsnelį ir pagalvoti: „Gerai, bet ką gi tas vaikinas mėgina padaryti? Ar jis mėgina suskaičiuoti iki kažkokio didžiausio skaičiaus?“ Nes logiškai mąstant, nėra jokio didžiausio skaičiaus. Galite suskaičiuoti iki trilijonų trilijonų. Ir visada galėsite pridėti dar vieną. Kitaip tariant, ar jis nesigainioja tikslo, kurio neįmanoma pasiekti?
Argi ne tą patį matote darant valdžios elitą? Jie savo protuose gainiojasi kažkokį tikslą – aukščiausią valdžią, didžiausius turtus – tačiau jie niekada negalės to pasiekti, nes visada galite pridėti daugiau. Matote, toks, galėtume sakyti, yra fizinės karalijos grožis su jos tankumu. Visada galite pridėti daugiau, ar bent jau įsivaizduoti daugiau, tačiau niekada negalėsite to pasiekti, nes jūsų gyvenimo laikas yra ribotas.
Tai, vėlgi, yra linijiškas protas. Linijiškas protas gainiojasi tikslą, kažkokią aukščiausią būseną, tačiau ji niekada negalės būti pasiekta, kadangi visada yra daugiau. Kai naudojatės Motinos išmintimi, galite į tai pažvelgti ir tarti: „Tačiau valdžios elitas, tiek įsigalėjęs valdžios elitas, tiek valdžios siekiantis elitas, gainiojasi neįmanomą tikslą, ir šios dvi valdžios elito stovyklos visada siekia pavergti žmones, kad jie palaikytų tą jų aukščiausią tikslą.“
Ir Sovietų Sąjungoje populiacija egzistavo tik tam, kad palaikytų Sovietų Sąjungos plėtimąsi, kol ji užkariaus visą pasaulį. Arba Hitleris – Vokietijos populiacija ten buvo tik tam, kad padėtų jam užkariauti visą pasaulį. Arba šios stagnuojančios feodalinės visuomenės, kurių populiacija tenai buvo tik tam, kad amžinai laikytų tuos feodalų lordus jų privilegijuotose pozicijose.
Galime sakyti, kad valdžios elitas, kuris iškreipė plėtimosi jėgą, visada siekia daugiau, ir tai niekada negalės būti pasiekta. Tačiau valdžios elitas, kuris iškreipė sutraukiančią jėgą, siekia išsaugoti tam tikrą būseną, o tai taip pat niekada negalės įvykti dėl visos visatos judėjimo pirmyn. Abi stovyklos mėgina padaryti neįmanoma, ir jos abi nori, kad žmonės palaikytų jų neįmanoma siekį, ir žada žmonėms, kad vieną dieną, vieną dieną žmonės pasieks kažkokią aukščiausią būseną.
Vidinė Dievo karalystė ir išorinė valdžios elito karalystė
Kaip tai matėte su viduramžių feodalų lordais, visa ši sistema rėmėsi į katalikų bažnyčią, kuri visų pirma teigė, jog kai kurie žmonės buvo paskirti Dievo būti lyderiais, o žmonės yra nusidėjėliai, tačiau taip pat teigė, kad jeigu žmonės paklus katalikų bažnyčiai ir karaliams bei kilmingiesiems, jie bus apdovanoti ateityje amžinybe danguje. Ir iš to atrodė, kad žmonės gali įžengti į dangų paklusdami elitui, ir tai taip pat sukūrė regimybę, kad elitas galės įžengti į dangų.
Bet ar bent vieni iš jų galėtų įžengti į dangų? Kaip gi galėtų, jeigu mėgino užsitarnauti savo įžengimą į dangaus karalystę padarydami kažką Žemėje, ir nenorėjo prarasti savo gyvybės Žemėje, savo žemiškos gyvybės? Nekalbu apie kūno fizinę gyvybę, bet apie jų požiūrį į gyvenimą, paremtą atskirtimi. Jie nenorėjo to prarasti, kad įžengtų į vienovę su Kristumi, kuris yra vienintelis kelias įžengti į karalystę.
Ką jie visi darė? Kai pažvelgiate į viduramžius, pažvelgiate į komunizmą, pažvelgiate į šiandieninę dinamiką, egzistuojančią tarp valdžios elito ir žmonių, ką jie visi daro? Jie ieško kažko išorėje. Jie nežiūri vidun. Tačiau, kaip anksčiau sakė kiti mokytojai, kaip sakė Motina Marija ir Nada, Dievo karalystė yra jumyse. Kaip galite būti krikščioniu ir neigti, kad Jėzus tai sakė? Kaip galite būti krikščioniu ir savęs neklausti: „Ką Jėzus turėjo omenyje?“
Taip, galite sakyti, kad yra tokių, kurie pakeitė vertimą: Dievo karalystė yra ne jumyse, ji yra tarp jūsų. Tačiau tai nėra tai, ką Jėzus sakė. Jis sakė – jumyse. Ką tai reiškia? Jis taip pat sakė: „Kodėl ieškai krislo savo brolio akyje ir nematai rąsto savojoje?“ Kaip pamatysite rąstą savo akyje, jeigu ieškosite kažkur tenai, žiūrėsite į savo brolius ir ieškosite, kur jie klysta? Ne, turite pakeisti kryptį ir pažvelgti vidun. Ir kai pažvelgiate vidun ir pamąstote rąstą savo akyje, ir pradedate dirbti dėl to rąsto pašalinimo, ką pamatysite, kai galėsite pažvelgti už to rąsto? A, galėsite pamatyti vidinę karalystę.
Kiek gi sunku gali būti tai išmąstyti, kai turite Motinos išmintį? Kodėl taip yra, kad tiek mažai krikščionių apie tai mąstė per šiuos 17 šimtmečių nuo katalikų bažnyčios susiformavimo? Ar negali taip būti dėl to, kad katalikų bažnyčia visiškai iškreipė Kristaus intenciją ir mokymus? Kuomet valdžios elitas, kuris nenori atiduoti savo valdžios šiame pasaulyje, pasinaudojo krikščionybės religija, kad išsikeltų save kaip religinį elitą ir priverstų žmones aklai jais sekti, žadėdamas, kad nuves žmones į karalystę, užuot nuvedęs juos į duobę?
Kas gali įžengti į karalystę?
Vėlgi, Motinos išminties žiupsnis leis jums tai pamatyti, ir tai tiesiog tampa akivaizdu. Tarsi prasiskiria rūkas, ir iš pradžių jūs matote tarsi per tamsų stiklą, bet bent jau matote, kad kažkas tenai yra. O tuomet, judėdami per rūką, per Majos šydą, staiga pamatote Kristaus proto aiškumu, kad šie įsitikinimai prieštarauja patys sau. Jie prieštarauja patys sau, tačiau jie taip pat prieštarauja tam, ką iš tiesų sakė Jėzus.
Negalite paneigti, kad Jėzus sakė Nikodemui: „Tiktai tasai, kuris vėl atgims, galės įžengti į karalystę“, o Nikodemas į tai sureagavo linijišku protu: „Kaip gi žmogus gali dar kartą gimti? Ar gali jis antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias?“ Ir Jėzus tarė: „Tiktai tasai, kuris nusileido iš dangaus, gali pakilti atgal į dangų.“ Ką tai reiškia? Ar daugelis iš tiesų apie tai mastė per šiuos praėjusius 17 šimtmečių ar, tiesą sakant, ir per 2000 metų?
Na, tai gali reikšti tik vieną dalyką, kai turite Motinos išmintį – kad nesate gimę iš žemės dulkių. Negimėte iš nuodėmės. Nebuvote sukurti nuodėmėje. Nebuvote pradėti nuodėmėje. Tai yra nesuvokiama, kad būtumėte buvę sukurti nuodėmėje. Jūs buvote pradėti aukštesnėje karalijoje ir nusileidote iš tos aukštesnės karalijos. Tačiau čia žemai prisiėmėte šią atskiros būtybės regimybę, ir būtent tai Jėzus vadino mirties sąmone, kalbėdamas apie mirusius, kurie laidoja savo numirėlius.
Štai kodėl turite prarasti tą gyvybę, tą atskirą gyvybę, kuri iš tiesų yra mirtis. Turite leisti tam tapatumui mirti, idant jūs galėtumėte atgimti į Kristaus vienovę. Ir tuomet jūs vėl tampate būtybe, kuri nusileido iš dangaus, ir vis dar tebebūdami fiziniame kūne, galite būti Kristaus inkarnacija. Ir kai jums bus gana buvimo fiziniame kūne, galėsite pakilti atgal tenai, iš kur atėjote, nes jūs atėjote iš tenai. Tiktai tasai, kuris nusileido iš dangaus, gali pakilti atgal į dangų. Tik tasai, kuris nusileido, nebuvo nei vyras, nei moteris, tai buvo androgeniška būtybė.
Nenuoseklumai Biblijoje
Vėlgi, Motinos išmintis, net ir jos žiupsnis, gali jums leisti pradėti kvestionuoti. Ir kai tai kvestionuojate, kai suvokiate, kad nesate Žemės produktas, jūs taip pat suvokiate, kad visa ši idėja, jog kai kurie žmonės yra pranašesni, o kiti menkesni, negali ateiti iš Kristaus proto. O jeigu tai neateina iš Kristaus proto, iš kur tuomet tai ateina? Na, tiktai iš proto, kuris regimai yra atsiskyręs nuo Kristaus proto, ir jį, žinoma, galite vadinti antikristu, tačiau, kaip mes paaiškinome, jis nėra priešpriešoje Kristui.
Kristaus protas yra visa. Kaip galėtų egzistuoti priešprieša tame, kas yra nepadalinta, nedaloma, visada vieninga? Tiktai atskiras protas gali tuo tikėti. Kristaus prote niekas nėra menkesnis ir niekas nėra pranašesnis. Kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas, nes kai susiderinate su Kristaus protu, matote šių koncepcijų beprasmiškumą.
Tiek daug krikščionių metams bėgant naudojosi Kristaus mokymais, o tiksliau, savo iškreiptomis Kristaus mokymų interpretacijomis, kad galėtų pasijusti pranašesniais: „Mes priklausome vienintelei tikrai religijai. Tiktai mes būsime išganyti. Visi tie kiti nelaimėliai, kurie yra menkesni už mus, jie nueis į pragarą visai amžinybei, o mes nueisime į dangų, ir kai jau tenai aukštai būsime, mes tenai sėdėsime ir jausimės ak tokie šventi. Ir mes žvelgsime žemyn į visus tuos nelaimėlius pragare ir kaip jie šaukiasi išgelbėjimo, ir galėsime jaustis pranašesniais už juos, nes būtent to nori Kristus. Jis nori, kad mes jaustumės pranašesniais, nes pasirinkome tikėti, turėti tikėjimą tuo, kas yra absoliuti nesąmonė, tačiau kadangi mes tikėjome šia nesąmone, Kristus mus apdovanojo pasiimdamas į dangų. O visi tie, kurie netikėjo nesąmone, arba tikėjo kokia nors kita nesąmone, jie pateko į pragarą.“
Taip, tai nėra Motinos išmintis, kuri šitaip samprotauja. Tai yra kažkokia kita „išmintis“. Ir jeigu kalbėtume atvirai, kai suvokiate, kad egzistuoja Motinos išmintis ir kažkokia kita „išmintis“, kam turėtumėte terliotis su ta kita? Kodėl gi nepriėmus Motinos išminties, kuri jus gali išlaisvinti nuo visų šių iliuzijų, tiesiog jums pamačius, kaip jos viena kitai prieštarauja.
Galite suvokti, kad Viename prote negali būti jokių prieštaravimų. Negali būti jokių prieštaravimų. Na, daugelis krikščionių su tuo sutiktų ir sakytų: „Tačiau gi Biblijoje ir nėra jokių prieštaravimų. Ji yra visiškai nuosekli.“ Ar skaitėte tą knygą? O gal skaitėte kažkokią kitą knygą nei toji, kurią skaičiau aš? Nes aš matau apsčiai prieštaravimų. Jūs tikriausiai jos neskaitėte su bent kažkokia atmintimi, kad: „O taip, galbūt Senasis Testamentas tam tikrais atžvilgiais prieštarauja Naujajam.“
Vėlgi, kas yra Motinos išmintis? Ji jums leidžia paimti tu atskirus požiūrius, suvesti juos į vieną vaizdą tuo pačiu metu, ir leisti jums pamatyti, kaip jie vienas kitam prieštarauja. Izraelitų piktas ir teisiantis Dievas nėra mylintis Tėvas, kuriam yra malonu jums dovanoti savo karalystę. Ir daugybė kitų prieštaravimų. Net ir Naujajame Testamente yra prieštaravimų. Kaip jau anksčiau sakėme, Jėzus dvejomis skirtingomis progomis pasakė: „Kas ne prieš mus, tas už mus“ ir „Kas ne už mus, tas prieš mus“. Tai yra juodai ant balto parašyta evangelijose. Tai kuris gi iš tų yra, Jėzau? Ką tu iš tiesų turėjai omenyje? O gal čia slypi gilesnė prasmė? Galite atsitraukti ir pažvelgti į tai per Motinos išmintį ir pakilti virš to, kas atrodo kaip prieštaravimas, ir siekti kažko aukštesnio.
Toks yra principas. Kiekvieną kartą, kai pamatote prieštaravimą, atskirasis protas nori, kad galvotumėte, jog vienas iš jų yra teisingas, o kitas yra klaidingas. Tačiau Kristaus protas ir Motinos išmintis sako: „Tai reiškia, kad neturiu aiškaus matymo. Čia turi būti kažkas daugiau, ką galiu pamatyti. Turi būti įmanoma pakilti į aukštesnį lygmenį, kuriame turėčiau aukštesnį matymą, kuris išspręstų prieštaravimą.“ Ir būtent taip ir yra.
Dievuje nėra jokių prieštaravimų. Tačiau kai žiūrite į dvasinį mokymą iš atskirojo proto perspektyvos, gali taip atrodyti. Ir tai, vėlgi, jums suteikia užuominą, kad galite siekti kažko už to atskirojo proto ribų, ar tai būtų vertikalus ryšys su Kristumi, ar horizontali Motinos išmintis, kuomet galite matyti, kad bet kuriuo atveju yra įmanoma, ar eitumėte aukštyn ar eitumėte platyn, yra įmanoma susijungti su realybe, kuri nebuvo apibrėžta žmogaus proto.
Mokslas ir Motinos Išmintis
Būtent tai iš esmės savo tyroje formoje šimtus metų mėgino padaryti mokslas. Nors jis buvo padengtas šiuo akivaizdžiai dualistiniu materializmo sluoksniu, mokslas savo tyrame pavidale yra Motinos išmintis, kuri sako: „Tyrinėkime, kaip veikia visata, nepriklausomai nuo mūsų subjektyvių įsitikinimų ir išankstinių nuomonių, idant galėtume susijungti su realybe, kuri nebuvo apibrėžta žmogaus proto.“
Mokslas savo grynajame pavidale yra Motinos išminties išraiška. Tačiau, žinoma, mokslu, kaip ir visais kitais dalykais, siekė pasinaudoti valdžios siekiantis elitas, kuris norėjo nuversti religinį valdžios elitą ir sukurti naują pasaulėžiūrą, kuri vis dar tebėra paremta atskirtimi ir dualizmu, ir todėl leidžia jiems pavergti žmones, priverčiant žmones patikėti, kad jie yra ne daugiau nei bėgiojančios protingos beždžionės, besivadovaujančios instinktais ir visos turinčios polinkį į blogį, ir neturinčios absoliučiai jokio gebėjimo transcenduoti gyvūniškos būsenos – išskyrus elitą, kuris, žinoma, turi šį gebėjimą.
Kognityvinis disonansas šiuolaikiniame moksle
Tačiau, vėlgi, Dangiškosios Motinos išmintis sako: Taip, štai čia yra mokslininkas, kuris teigia, remdamasis visą savo gyvenimą trukusiomis biologijos ir smegenų mokslo studijomis, jis teigia, kad jūs tiesiog esate šių neuronų gniužulas. Ir visa, kas jūs esate, visa jūsų sąmonė, yra tiesiog tai, kaip šie jūsų smegenų neuronai šaudosi, ir tai yra paremta evoliucine grandine, atvedusia jus prie jūsų konkretaus genetinio paveldėjimo. Jis šitai žino – tai yra tiesa, kitaip nė nemanykite – tai tiesiog yra tai, kaip šaudo smegenys, nes be smegenų nieko daugiau nėra.
Bet palaukite minutėlę, pone Mokslininke, iš kur jūs tai žinote? Ir kaip čia yra, kad teigiate, jog tai yra aukštesnė tiesa? Nes jeigu visi kiti ir jų mintys, ir jų įsitikinimai, pavyzdžiui, jų religiniai įsitikinimai, yra vien jų neuronų produktas, argi tai nereiškia, kad ir jūsų moksliniai įsitikinimai tėra jūsų neuronų produktas? Ir jeigu viskas, apie ką žmonės kada nors mąstė, yra jų neuronų šaudymosi pasekmė, kaip tuomet galėtų egzistuoti kokia nors aukštesnė tiesa?
Kaip jūs galite turėti aukštesnę tiesą už religingus žmones? Tai tiesiog šaudo jūsų neuronai, paremti jūsų evoliucine grandine. Tam tikra atsitiktinė vieno iš jūsų protėvių mutacija pakeitė tai, kaip funkcionuoja jūsų smegenys, tad jūs tikite materializmu, tuo tarpu tuos kitus žmones atsitiktinė mutacija privertė patikėti religija. Nėra jokios tiesos, nėra jokios prasmės ir jokios esmės moksle. Mokslas neieško aukštesnės tiesos, nes nėra jokios tiesos pasak materialistinės paradigmos.
Vėlgi, kognityvinis disonansas, kurį Motinos išminties žiupsnis leidžia jums pamatyti, kad šis vyras iš tiesų nėra jau toks sofistiškas realybėje, tiktai fantazijoje, jo paties fantazijoje ir tų žmonių, kuriuos jis sugebėjo įtikinti, kad jo fantazija yra tikrovė. Tas pats yra ir su visais kitais valdžios elito žmonėmis per istoriją. Jie gyvena fantazijoje ir įgija valdžią ir įtaką, priversdami kitus žmones priimti fantaziją kaip tikrovę.
Ėjimas aukštyn, ėjimas platyn ir pažvelgimas vidun
Atėjo mums laikas pereiti į Sen Žermeno Aukso Amžių, kuriame žmonės ryžtųsi naudotis įgimtais žmogiško proto gebėjimais siekti transcendentinės realybės, kuri niekada nebuvo apibrėžta žmogaus proto, ir tuo pat metu taip pat siekti užmegzti ryšį su išorėje esančia realybe, kuri nebuvo paveikta žmogaus proto.
Galite pažvelgti į gyvenimą Žemėje. Kaip sakėme, ji yra tapusi nenatūralia planeta. Žemėje egzistuoja daug fizinių sąlygų, kurios iš tiesų yra kolektyvinio žmonijos proto padarinys – skurdas, ribotumai, energijos ir išteklių stygius. Tačiau taip pat egzistuoja realybė, tiek Žemėje, tiek platesnėje visatoje, kuri nebuvo apibrėžta arba paveikta žmogaus proto, ir būtent tai jums gali parodyti mokslas.
Apjungus su šiuo ieškojimu aukščiau, galite pasiekti visiškai naują požiūrį į gyvenimą, kuris įkūnys aukso amžių. Nes aukso amžius negali būti įkūnytas su tuo mąstymu, kurį žmonės turi dabar, kuriame jie neina nei aukštyn, nei platyn. Ir jie taip pat nežiūri vidun. O kur jie žiūri? Taip, geras klausimas.
Kur žmonės žiūri? Ar jie žiūri? Ar jie mąsto? Ar jie yra sąmoningi? Ar jie sau kelia kokius nors klausimus? O gal jie tiesiog sėdi tenai, prisiklijavę prie to nedidelio ekrano, žiūrėdami į tą dviejų eilučių išminties citatą feisbuke, kuri tariamai išreiškia aukštesnę tiesą, tačiau iš tiesų niekur neveda. Tad jūs ieškote kažko naujo ir galvojate: „Rytoj aš tai rasiu.“ Ir nesuvokiate, kad tą patį galvojote prieš penkerius metus ir vis dar to neradote. Galbūt ne ten ieškote, o galbūt jūs neieškote, galbūt turėtumėte atsitraukti nuo to prakeikto ekrano ir pažvelgti vidun.
Lygties pakeitimas Žemėje
Kad ir kaip būtų, likdamas ištikimas savo vardui, visada turiu daugiau ką pasakyti, tačiau galbūt ne šiandien. Dėkoju jums už jūsų dosningą dėmesį, už jūsų pasiryžimą dalyvauti. Kaip Gautama Buda ne kartą paaiškino, tokia konferencija kaip ši yra susietoji kilmė. Aš duodu žinią iš aukščiau, tačiau jūs tampate šios visumos dalimi, šios susietosios visumos, nes esate susieti su kitais žmonėmis savo visuomenėse, ir todėl jūs tampate atviromis durimis išspinduliuoti šią žinią daug plačiau nei pasiuntinys pats vienas galėtų tai padaryti ar nei aš galėčiau tai padaryti iš pakylėtosios karalijos.
Tai yra susietoji kilmė ir ratilų poveikis nueis toli, daug toliau už šio diktavimo ir šios konferencijos. Ir kas iš tiesų tai yra? Koks yra susietosios kilmės principas? Viskas yra susiję. Tačiau klausimas yra: „Ar susietoji kilmė Žemės žmonijoje yra uždaras ratas?“ Nes tuo atveju, jis tiesiog suksis ratu, kol galiausiai susinaikins dėl antrojo termodinamikos dėsnio, dėl Šivos rūstybės, ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti.
Kai dalykai tampa uždaru ratu, jie pradeda griūti. Tačiau kai ryžtatės susijungti su tuo, kas yra už kolektyvinės sąmonės ribų, vis dar tebebūdami fiziniame kūne, ir todėl būdami kolektyvinės sąmonės dalimi, jūsų tarnystė kelia aukštyn tą susietąją kolektyvinės sąmonės kilmę ir įstato ją į naują kursą.
Būtent tai pakeis lygtį. Ar pamatysite tai rytoj? Galbūt ne, tačiau galiu jus užtikrinti, kad jūs buvote lygties pakeitimo Žemėje dalimi. Ir už tai esu jums dėkingas.
AŠ ESU Mokytojas MOR, Pirmojo Spindulio Čohanas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com