Motinos išminties panaudojimas pamatyti, kas veikia
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2025 metų rugpjūčio 07 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Amerikoje: „Pakilkite virš pranašumo-menkavertiškumo dualizmo“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, ir kaip dauguma jūsų žinote, tarnauju dvasinėje tarnystėje, vadinamoje Dangiškosios Motinos Žemei tarnyste.
Jėzaus laikais, tuo metu, kai buvau įsikūnijime kaip Jėzaus motina, egzistavo koncepcija, kuri buvo ganėtinai plačiai žinoma tarp tų žmonių, kuriuos galėtume pavadinti atviresnio proto arba progresyvesniais, arba dvasingesniais to laikmečio žmonėmis. Ir, žinoma, būtent tokius žmones patraukė Jėzus.
Žmonės, kurie sekė Jėzumi
Prieš pasakydama jums šią koncepciją, noriu aiškiai pasakyti vieną dalyką. Tarp šiandieninių krikščionių egzistuoja fundamentaliai klaidingas įsivaizdavimas, ypač Amerikoje, apie tai, kokie žmonės tuo metu sekė Jėzumi. Dauguma krikščionių Amerikoje galvoja, kad tai buvo žmonės, tokie kaip jie patys, kurie prisitraukė prie Jėzaus. Tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Žmonės, kurie turėjo tokį patį mąstymą, tokį patį atviro proto stygių, kurį matote daugumoje šiandieninių krikščionių Amerikoje, ir, tiesą sakant, daugumoje krikščionių visame pasaulyje, jie buvo tie, kurie ignoravo Jėzų arba jį persekiojo. Žmonės, kurie sekė Jėzumi, buvo tie, kuriuos jūs šiandien niekinančiai vadinate Naujojo Amžiaus žmonėmis. Tai buvo žmonės, kurie buvo atviro proto, jie buvo atviri kažkam naujam, užuot kabinęsi į tai, kas jau egzistuoja.
Galite matyti, kad egzistuoja bendras principas pasaulyje, kad tie, kurie pasitenkina esamu, kurie tiki, kad tai yra vienintelis kelias į išganymą, jie nėra atviri staiga pasirodžiusiam naujam pamokslautojui, ar jis vadintų save Jėzumi, ar Kristumi, ar Buda, ar kad ir kas tai būtų pasaulyje.
Šiaip ar taip, žmonės, kurie tuo metu buvo atviri Jėzui, atviri jam buvo dėl to, kad buvo atviri kažkam naujam. Daugelis šių žmonių buvo skirtingos kilmės, arba, kaip jūs šiandien sakytumėte, iš skirtingų dvasinių judėjimų, kadangi priešingai nei tiki daugelis krikščionių, egzistavo ne vien žydų religija, kai Jėzus atėjo. Jėzaus laikais iš tiesų vyko didelis, kaip galėtume tai pavadinti, dvasinis atsinaujinimas arba sumaištis, kadangi buvo atsiradę daug naujų religinių judėjimų arba dvasinių judėjimų, kurie prisitraukė pasekėjus iš vietinės aplinkos, o kai kurie iš jų pasklido už savo lokalios vietovės ribų. Tad buvo ganėtinai nemažas skaičius žmonių, kurie buvo atviri kažkam naujam.
Motinos išmintis Jėzaus laikais
Daugelis šių grupių turėjo šią specifinę moteriškos išminties koncepciją, dažnai vadinamą Sofija. Ši koncepcija, žinoma, didžiąja dalimi pradingo iš krikščionybės, ypač po katalikų bažnyčios susiformavimo, kuri, kaip galite net ir šiandien matyti, neleidžia moterims užimti jokių svarbių postų. Tačiau anais laikais tarp daugelio atviro proto žmonių egzistavo plačiai paplitęs tikėjimas, kad moterys, žinoma, turi tokį patį potencialą dvasiškai augti kaip ir vyrai, ir todėl šiems žmonėms buvo akivaizdu, kad moterys turėtų turėti galimybę užimti tokius pačius postus dvasiniuose judėjimuose kaip ir vyrai.
Tai, žinoma, tais laikais nebuvo dažnas reiškinys, kadangi žydų religija buvo patriarchalinė, ir patriarchalinė ji buvo taip ilgai, kad moterys buvo nustumtos į antraeilę poziciją – kai žvelgiate į tai iš tos perspektyvos, kokią įtaką jos turėjo religiniame gyvenime. Tačiau tarp šių atvirų žmonių buvo daug tokių, kurie suvokė, kad tai nėra tvaru. Jie turėjo šią Motinos Išminties, Moteriškumo Išminties koncepciją, ir ji dažnai buvo siejama su praktiniu gyvenimu, tačiau ne vien su praktiniais, techniniais, materialistiniais gyvenimo aspektais, bet ir su tuo, kaip iš tiesų galėtumėte integruoti dvasingumą į savo kasdienį gyvenimą.
Tai nereiškia, kad šie žmonės manė, jog Motinos principas yra svarbesnis už Tėvo arba Dieviškojo Vyriškumo principą, tačiau jie matė, kad šie du principai papildo vienas kitą. Todėl jums reikalingi jie abu, kad galėtumėte turėti išbaigtą, bet kartu ir pusiausvyroje egzistuojantį požiūrį į dvasingumą. Tad mano tikslas čia, atidarant šią konferenciją, yra duoti jums šią Dangiškojo Moteriškumo išmintį – Sofiją, susiejant tai su menkavertiškumu ir pranašumu.
Fundamentalus iššūkis krikščionybės religijoje
Matote, kad daugelis amerikiečių save laiko krikščioniais, jie laiko Ameriką krikščioniška šalimi. Tačiau kažkodėl jie nemato, kad egzistuoja fundamentalus iššūkis krikščionybės religijoje. Fundamentalus iššūkis yra tai, kad šiandieninėje Biblijoje jūs turite Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą. Ir jeigu padarytumėte, kaip kai kurie žmonės tai padarė, nors tokių buvo nedaug, ir tai padarė tikrai nedaug krikščionių, lyginamąjį tyrimą, palygindami šiuose dviejuose šventraščiuose egzistuojantį turinį, idėjas, idealus ir principus, pamatytumėte, kad daugeliu atvejų jie yra visiškai ir absoliučiai tarpusavyje nesuderinami. Akis už akį ir dantis už dantį. Palyginkite tai su: atsukite kitą skruostą ir atleiskite septyniasdešimt septynis kartus. Piktas ir teisiantis dievas danguje, kuris liepia izraelitams žudyti vyrus, moteris ir vaikus, ir Jėzus, kuris jiems sako mylėti savo artimą kaip save, atleisti, kelti aukštyn visus – kaip jie šito nemato?
Na, jie, žinoma, to nemato dėl to, kad yra įstrigę mąstyme, mūsų pavadintame dualistiniu mąstymu, kuriame visada egzistuoja du priešingi poliai, tačiau jie niekada nėra matomi arba retai yra matomi, kas jie tokie yra, tuo pačiu metu, kadangi vienas yra paslėptas, o kitas išeina į priekį. Žmonės, kurie yra dualistiniame mąstyme, dažnai žiūri į vieną polių, galvodami, kad tai yra pranašiausia, aukščiausia tiesa, o kitas yra melas, todėl jie nemato jų abiejų tuo pačiu metu iš neutralios perspektyvos. Tai yra kognityvinis disonansas, kuris, žinoma, veikia visus visuomenės aspektus, tačiau ypač jis veikia krikščionybės religiją, kalbant apie jos požiūrį į Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą.
Jėzaus naujas požiūris į Dievą
Tai kodėl taip yra, kad krikščioniai nepažvelgė į tai ir neuždavė sau klausimo: „Kas mes esame, ar mes esame krikščioniai, ar priešingai, esame šiuolaikinių dienų žydai, sekantys Senuoju Testamentu?“ Kodėl jie nesuvokė, kad Jėzus atėjo atnešti visiškai naują požiūrį į religiją, bet taip pat ir visiškai naują santykį tarp Dievo ir žmonių Žemėje? Palyginkite piktą ir teisiantį dievą, tolimą dievą danguje, su Jėzaus mylinčio Tėvo figūra, kuriam yra malonu jums dovanoti karalystę. Ir kas yra karalystė? Kur yra karalystė? Ji yra viduje.
Senasis Testamentas sakė, kad jeigu laikysitės išorinių taisyklių, paklusniai seksite išorinėmis taisyklėmis ir atliksite religinius ritualus, garantuotai būsite išganyti. O ką sakė Jėzus: „Kur yra karalystė? Ji neateina laikantis išorinių taisyklių, nes ji yra jūsų viduje.“ Todėl būtent jūsų proto būsena nulemia, esate ar nesate karalystėje. Kaip gi jie nematė, kad Jėzaus mokymai turi gilų, fundamentalų psichologinį komponentą, kurio iš tiesų nėra Senajame Testamente, ar bent jau jis nėra taip ryškiai išreikštas.
Ko reikia, kad galėtumėte sekti Jėzumi į Dievo karalystę? Ką jis sakė: „Tas, kuris ryšis prarasti savo gyvybę dėl manęs, įeis į karalystę.“ Tuo tarpu tie, kurie nesiryš prarasti savo gyvybės, neįeis į karalystę. Ką reiškia prarasti savo gyvybę? Argi čia nėra aiškaus psichologinio komponento, ką tai reiškia prarasti savo gyvybę? Tai nėra jūsų fizinė gyvybė, tai yra visi tie dalykai jūsų prote, prie kurių esate prisirišę.
Tad čia matote šalį, kuri save laiko didingiausia šalimi Žemėje, jie teigia, kad yra krikščioniška šalis, ir daugelis galvoja, kad tarp šių dviejų dalykų egzistuoja ryšys. Jie yra didingiausi, Amerika yra didingiausia šalis Žemėje, nes ji yra krikščioniška šalis, pati krikščioniškiausia šalis.
Tačiau kaip ji gali būti pati krikščioniškiausia šalis, jeigu jie praleido pro akis esminį Jėzaus mokymų aspektą, kuris yra visiška ir absoliuti sąmonės transformacija? Kaip jūs nematote, kad jeigu norite sekti Jėzumi į karalystę, negalite to padaryti su tuo mąstymu, kurį turi dauguma žmonių?
Mokymas mįslėmis
Ir kas yra tas mąstymas? Ar koncentruojatės į save, ar priešingai – koncentruojatės į visumą? Galite sakyti, jeigu žiūrėsite į tai linijišku protu, kad egzistuoja tam tikri prieštaravimai tame, ką sakė Jėzus. Tad jeigu paimtume Jėzaus mokymą apie talentus, šeimininkas pasišaukia tris tarnus ir duoda jiems skirtingą talentų skaičių, ir tuomet šeimininkas išvyksta – jūs visi žinote tą palyginimą. Vėliau jis grįžta ir klausia: „Ką padarėte su talentais?“ (Žinote, tai galėtų būti realybės šou šiandieniniame pasaulyje) – ir jie juos skirtingai panaudojo. Abu žmonės, kurie padaugino talentus, gavo daugiau, o iš to žmogaus, kuris užkasė jį į žemę, buvo atimta ir tai, ką jis turėjo.
Tai gali būti interpretuojama, kad „kiekvienas yra už save“, jie buvo vertinami individualiai, ir atrodo, kad jiems buvo atlyginta individualiai už tai, ką padarė. Ir kaip tuomet galime tai palyginti su tuo, ką Jėzus sakė apie tuos, kurie yra didžiausi: „Tegul didžiausias tarp jūsų būna visų tarnas“, „Tai, ką padarėte vienam iš šių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“
Tad ar Jėzus buvo individualistas, ar priešingai – skatino žmones dirbti dėl visumos? Na, jeigu pažvelgsite į tai atidžiau, ir jeigu ryšitės ieškoti aukštesnės vizijos, aukštesnio būdo į tai žiūrėti, galėsite išspręsti šią tariamą mįslę. Jūs taip pat galite, jeigu iš tiesų norite tai išspręsti, suvokti, kad Jėzus mokė specifiniu būdu, kuris tuo metu buvo labai plačiai paplitęs Vidurio Rytuose ir Tolimuosiuose Rytuose, ir tai vis dar tebėra plačiai paplitęs būdas, ir tai yra mokymas užduodant tam tikras mįsles.
Jėzus nemėgino perduoti mokymo, kuris būtų visiškai nuoseklus pagal linijišką protą. Jis davė mokymą, kuris iš linijiško proto perspektyvos „atrodė“ prieštaraujantis sau. Tiktai tie, kurie ryžosi peržengti linijiško proto ribas, ryžosi pažvelgti už išorinių regimybių, sugebėjo išspręsti tariamus prieštaravimus, ir pamatyti visa tai jungiančią aukštesnę viziją.
Talentų padauginimas keliant aukštyn visumą
Nes ką reiškia padauginti talentus? Tai nebūtinai reiškia, kad trečiasis tarnas, kuris užkasė talentus Žemėje, nieko nedarė. Tai taip pat galėtų būti interpretuojama, kad tarnas, kuris nepadaugino talentų, kuris užkasė juos žemėje, veikė vedinas asmeninių interesų. Jis mėgino daryti tik tai, kas būtų naudinga jam pačiam. Tuo tarpu kiti du mėgino daryti kažką, kas būtų naudinga ne tik jiems patiems, bet ir jų šeimininkui bei bendruomenei, kurioje jie gyveno. Kitaip tariant, kaip padauginate talentus? Darydami kažką, kas peržengia jūsų asmens ribas. Jeigu koncentruojatės vien į save, vien į savo asmeninius interesus, į tai, kas yra naudinga jums, kas atrodo gera jums, nedauginate talentų.
Ir ką tai tuomet reiškia? Tai reiškia: kas yra šeimininkas, kuris padaugina? Ar tai yra žemiškas šeimininkas? Ar tai yra jūsų lyderis Žemėje, jūsų darbdavys? Ne, tai yra Kristus, tai yra Kristaus protas.
Kas yra Kristaus protas? Tai yra protas, kuris viską vienija, nes jo pagrindinė funkcija yra apjungti Kūrėją su jo kūrinija, bet taip pat apjungti horizontaliai čia Žemėje esančius žmones per jų ryšį su Kristaus protu – štai kas yra Kristaus protas. Tad Kristaus protas visada yra susitelkęs į visumą, į visumos kėlimą. Jūs negalėsite apčiuopti, negalėsite susiderinti su Kristaus protu, jeigu koncentruositės vien į savo asmeninius interesus.
Tačiau ką reiškia padauginti talentus? Tai reiškia, kad darote kažką dėl kitų. Tad kas taip pat yra Kristaus protas? Kristaus protas yra principas, nulemiantis energijos tekėjimą iš dvasinės karalijos į materialią karaliją.
Jėzaus palyginimas iš tiesų turėjo iliustruoti tai, ką pats Jėzus sakė apie save, tačiau tai galioja visiems: „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti. Tai Tėvas manyje dirba darbus.“ Tačiau jis taip pat sakė: „Mano Tėvas dirba ir aš kartu dirbu.“ Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kai iš tiesų atliekate Dievo darbą, jūs dirbate dėl visumos kėlimo aukštyn. O kai dirbate dėl visumos pakėlimo aukštyn, Kristaus protas padaugina tai, ką darote, ir paleidžia jums daugiau dvasinės šviesos, ir tuomet jūs turite daugiau talentų, turite daugiau kūrybinės galios. Kristaus protas nesėdi tenai atsitiktinai teisdamas, kas turėtų gauti daugiau šviesos, o kas turėtų gauti mažiau. Jis tiesiog žiūri, kas labiau tarnauja visumai, o kas labiau tarnauja sau.
Suvienytasis ir atskirasis „aš“
Kodėl? Todėl, kad Kristaus proto principas yra vienyti. Tad egzistuoja vertikali vienybė tarp jūsų ir aukščiau, (jūsų – ir jūsų aukštesniojo aš), tarp jūsų ir pakylėtųjų mokytojų, tačiau taip pat egzistuoja horizontali vienybė tarp visų žmonių. Nes kai matote, kai patiriate, kad jūsų šaltinis yra vienas protas, Kristaus protas, iš kurio jūs atsiradote, vienas Kūrėjo protas, kažkuriuo metu taip pat pamatysite, kad: „Bet palaukite minutėlę, jeigu aš atsiradau iš to šaltinio, tai iš kur atsirado visi kiti?“ Ir štai tuomet jūs pradedate matyti, kad tai, ką padarėte mažiausiam iš žmonių, padarėte Kristui. Ir tai yra Motinos Išmintis, kuri leidžia žmonėms matyti, kad jūs visi esate tame kartu, ir tiktai tai, kas neša naudą visumai, iš tiesų yra naudinga ir jums.
Tačiau tai iš jūsų reikalauja ryžtis užduoti sau klausimą, kurio dauguma krikščionių nenorėjo sau užduoti: „Kas yra tas „aš“, apie kurį mes kalbame?“ Kai sakote „aš“, ką turite omenyje? Jeigu esate krikščionis, ar tikrai kalbėdami apie aš turite omenyje tą patį, ką ir Jėzus, kai sakė „aš“? „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti“, sakė Jėzus. Tačiau kiek žmonių Žemėje gali iš tiesų sakyti, kiek žmonių jaučia, kad „pats iš savęs aš tikrai galiu kažką padaryti, ir tik pažiūrėkite į viską, ką padariau. Pažvelkite į šį „aš myliu save“ lipdukais nuklijuotą sieną, ant kurios kabo mano diplomai, nuotraukos, kuriose spaudžiu ranką prezidentui, ir visi tie dalykai, kuriuos padariau.“
Jeigu iš tiesų suvokiate psichologinį Jėzaus mokymų komponentą, jeigu skaitote tarp eilučių, ką jis pasakė prieš du tūkstančius metų, yra neįmanoma nematyti, kad kai Jėzus kalbėjo apie „aš“ ar apie jus, jis kalbėjo apie du skirtingus „aš“ – atskirąjį aš, kuris save laiko atskirtu nuo kitų žmonių, ir, tiesą sakant, atskirtu nuo Dievo; ir apie Kristaus „aš“, kuris save mato vienovėje su savimi ir Dievu, ir mato savęs ir visų kitų žmonių vienovę.
Ką reiškia, kad turite prarasti savo gyvybę, kad galėtumėte sekti Kristumi į karalystę? Tai reiškia, kad turite prarasti atskirąjį „aš“, idant suvienytasis „aš“ galėtų sekti Kristumi. Nes atskirasis „aš“ negali sekti Kristumi. Jis yra tasai, kuris atėjo be vestuvinio drabužio ir buvo išmestas į išorinę tamsą.
Dangiškojo Moteriškumo užgniaužimas
Argi sunku yra tai matyti, kai esate pasiryžę pažvelgti per Motinos Išmintį? Tačiau, žinoma, tai yra viena iš priežasčių, kodėl žydų valdžios atstovai metė iššūkį Jėzui, surengė jam teismą ir norėjo įvykdyti jam mirties bausmę.
Kodėl jie norėjo jį nutildyti? Todėl, kad jeigu Motinos Išmintis būtų įgijusi didesnį vaidmenį to meto visuomenėje, tai būtų reiškę visišką revoliuciją. Vyrų dominavimui, patriarchalinei sistemai būtų iškilusi grėsmė, o ji gi egzistavo tūkstančius metų. Kas jai vadovavo? Vyrai. Ar jie buvo pasiruošę atsisakyti savo valdžios ir privilegijų? Toli gražu.
Tad jie nužudė Kristų. Ir ką jie padarė, tie, kurie buvo atskirajame prote? Po trijų šimtmečių jie sukūrė krikščionišką bažnyčią, kuri moteris laikė tokioje pačioje priespaudoje kaip ir žydų visuomenė. Tačiau priespaudoje ji laikė ne vien moteris, priespaudoje jie laikė Dangiškąjį Moteriškumą, Sofiją, Motinos Išmintį.
Kodėl jie norėjo tai užgniaužti? Ar tai prasidėjo prieš du tūkstančius metų? Ne, tai ateina iš istorijos glūdumų, ne tik Vidurio Rytuose, bet ir Tolimuosiuose Rytuose. Kuomet jūs matote induizmo religijoje, net ir budizmo religijoje, akivaizdžią moterų priespaudą. Tačiau ne vien moterų – moteriškos išminties, Sofijos. Nes ją, žinoma, gali turėti tiek vyrai, tiek moterys, ji nepriklauso išskirtinai moterims, tačiau yra daug pavyzdžių iš istorijos, kuomet moterys buvo daug labiau susiderinusios su šia išmintimi už vyrus. Tačiau tai nereiškia, kad vyrai negali su ja susiderinti, kadangi tai iš tiesų nėra ypatingai moteriška, kaip paprastai tai suvokiate fizinių lyčių kontekste. Tai peržengia šias ribas ir apima dvi pamatines jėgas, apie kurias kalbėjau daugelyje ankstesnių mokymų, plėtimosi ir traukimosi jėgas.
Plėtimosi jėga reprezentuoja vyrišką plėtimosi išmintį, kuri veržiasi aukštyn, transcenduoja save, auga, kuria kažką naujo. Tačiau horizontalus principas, horizontali išmintis yra žiūrėti į tai, kas jau buvo sukurta, ir įvertinti: „Ar tai veikia? Ar tai duoda mums tai, ko mes norime? O jeigu neduoda, kaip galime save pakeisti, kad galėtume sukurti kažką geresnio?“ Tai yra Sofijos principas – Pasaulio Motinos išmintis.
Sofija ir puolusios būtybės
Kodėl tai buvo užgniaužta tūkstančius metų? Na, šito vidutinis krikščionis niekada nesugebės suprasti, greičiausiai bent jau ne šiame gyvenime, ir dar daug būsimų gyvenimų. Taip yra dėl to – ir jūs tai galite suprasti, nes turite mūsų mokymus apie puolusias būtybes – taip yra dėl to, kad kai puolusios būtybės atėjo į Žemę, jos nusprendė: „Užgniaužkime Sofiją, moterišką išmintį.“
Kodėl? Na, iš dalies dėl to, kad jos suvokė, jog tai yra geras būdas kontroliuoti žmones Žemėje. Tačiau galite savęs paklausti: „O ką gi dar jos galėjo padaryti?“ Kokia yra puolusios būtybės esmė? Nenorite į save pažvelgti, į savo pačių psichologiją, į savo pačių protą. Jūs visą laiką projektuojate, kad tai yra tenai. Dievas yra problema, Dievas padarė klaidą, Dievas neturėjo duoti šiems žmonėms laisvos valios, jis turėjo pavesti mums viską valdyti. Tai yra absoliutus nenoras pažvelgti į save, tiesiog neutraliai.
Na, žinoma, yra du būdai pažvelgti į save. Pirmasis yra palyginti save su aukštesniais principais, kurie buvo atskleisti per vyrišką procesą, per vyrišką išmintį. Tačiau kitas būdas yra pažvelgti horizontaliai, kokią visuomenę ar situaciją susikūrėte, ką jūs atnešėte, ar tai jums veikia. Ir kuriam „aš“ tai veikia, atskirajam aš ar visuotiniam aš?
Ką daro puolusios būtybės? Jos yra šiame mąstyme, kuriame jos, visų pirma, laiko save atskiromis. Jos yra atskirtos nuo Dievo, jos žino geriau už Dievą, jos žino geriau už visus kitus. Na, jeigu žinote geriau už visus kitus, netgi žinote geriau už Dievą, kodėl tuomet jums reikėtų pažvelgti į save ir tarti: „O, ar turiu pasikeisti? Ar yra kažkas manyje, ko nepamačiau?“ Ne, jos nenori to daryti, tad kaip galėtų priimti Sofiją – jos negali.
Būtent dėl to pats pirmas jų darbas, po to kai atėjo į Žemę, buvo tai užgniaužti ir pavergti žmones, kurie buvo labiausiai su tuo susiderinę, ir dažniausiai tai buvo moterys. Tad štai matote, grįžtant į tolimiausius laikus dar iki rašytinės istorijos, kaip prasidėjo ne tik moterų, bet ir moteriškos išminties priespauda.
Tai yra mokymas, kurį galite pritaikyti daugeliui visuomenės sričių, daugeliui religijų, tikrai ne vien krikščionybės religijai, ir tai paaiškins daug, daug dalykų, kai pradėsite apie tai mąstyti ir pradėsite kreiptis bei susiderinti su šia Sofija, su šia Motinos Išmintimi.
Sofija ir Sen Žermeno Aukso Amžius
Mes, žinoma, naudojome šią išmintį, nors ir nebuvome jos įvardinę, mes ją naudojome nuo pat pradžių. Mes ją taip pat naudojome ir ankstesniuose mokymuose. Nors ankstesnėse dispensacijose mes daugiau davėme Tėvo Išmintį, o šioje dispensacijoje mes daugiau davėme Motinos Išmintį. Nes bet koks mokymas apie psichologijos išrišimą yra Motinos išmintis, kartu, žinoma, su tam tikru Tėvo Išminties deriniu.
Tad mes tiesiog įvertinome, kad atsižvelgiant į kolektyvinę sąmonę, atsižvelgiant į tai, kur yra planeta, atėjo laikas atviriau pakalbėti apie šią Sofiją, šią Dievišką Išmintį. Nes būtent ji yra tas raktas, kuriuo pasaulis gali būti išvestas per kliūtis, trukdančias įkūnyti Aukso Amžių.
Koks yra Sen Žermeno Aukso Amžiaus pamatas? Tai iš tiesų yra Sofija, kuomet pažvelgiate į visuomenę ir tariate: „Kaip veikia dalykai?“ Kam veikia dalykai, ar mes turime visuomenę, kuri yra susikoncentravusi į nedidelį elitą, kuri yra valdoma nedidelio elito, valdoma pagal jų viziją, pagal jų, kaip atskirų būtybių savanaudiškus interesus, ar priešingai – turime visuomenę, kuri yra paremta vizija kelti aukštyn visumą?
Grįžkime prie Amerikos konstitucijos: „Visi vyrai buvo sukurti lygūs.“ Žinau, kad joje yra sakoma, „visi vyrai“, tačiau tuo metu, kai tie žodžiai buvo naudojami, jie reiškė visus žmones, įskaitant moteris. Tuo nenoriu pasakyti, kad Tėvai-įkūrėjai daugeliu atžvilgių nebuvo patriarchalai, jie iš tiesų tokie buvo. Ir vis dėlto, principas yra tas, kad visi žmonės yra sukurti lygūs, jie yra vienodai vertingi. Tai nereiškia, kad jie visi yra tokie patys, sukurti su tokiais pačiais talentais, tai yra, su tokiais pačiais kūrybiniais gebėjimais, čia nekalbame apie pinigus. Kiekviena būtybė yra unikali, nes kas jus padaro unikaliais? Na, vėlgi, apie kurį jūsų „aš“ kalbame, ar kalbame apie atskirąjį „aš“, paremtą dualizmu, ar priešingai, kalbame apie Sąmoningąjį AŠ, kuris yra AŠ ESU Esaties tąsa ir todėl turi potencialą išplėsti savo ryšį su AŠ ESU Esatimi.
Argi ne tai Jėzus sakė žmonėms daryti? Argi ne tai jis pademonstravo pačioje Žuvų amžiaus pradžioje, kaip susivienyti su aukštesniuoju aš, su Tėvu viduje. Tai yra tas „jūs“, kuris yra unikalus, jūsų unikalumas yra įkūnytas AŠ ESU Esatyje, tačiau gali būti išreikštas per Sąmoningąjį AŠ, kai tampate atviromis durimis, kurių negali užtrenkti joks žmogus. Jų užtrenkti negali joks žmogus, tačiau jūs galite jas užtrenkti įžengdami į atskirtį. Tačiau jokia išorinė jėga negali jų uždaryti, kai einate vidun, kai esate pasiryžę atiduoti savo gyvybę ir sekti Kristumi.
Savo gyvybės atidavimas dėl Kristaus
Ką Jėzus turėjo omenyje tai sakydamas? Na, ką puolusios būtybės padarė Žemėje? Jos privertė žmones patikėti, kad čia, materialiame pasaulyje, egzistuoja kažkas, kas jiems yra svarbiau už susivienijimą su aukštesniuoju aš, už sekimą Kristumi į karalystę. Jėzus kalbėjo apie tuos, kurie nori savo atlygio Žemėje, ir jie gaus savo atlygį. Tačiau yra tokių, kurie nori gauti savo atlygį danguje, ir jie seka Kristumi, būdami pasiryžę atiduoti viską, kuo valdžios elitas, puolusios būtybės gali naudotis jais manipuliuoti. Būtent tai yra savo gyvybės atidavimas dėl Kristaus. Jums nėra nieko svarbiau Žemėje už vienovę su jūsų aukštesniuoju aš, už buvimą atviromis durimis aukštesniajam aš.
Kai pradedate tai matyti, galite pažvelgti į Jėzaus mokymus ir jo gyvenimą visiškai nauju būdu. Galite matyti, kad Jėzus iš tiesų pademonstravo žmogų, kuris buvo pasiryžęs eiti tuo vidiniu keliu į vidinę karalystę. Net jeigu tai reikštų, kad turėsite viską Žemėje prarasti, net ir savo fizinę gyvybę.
Šiais laikais ir šiame amžiuje mes nenorime, kad prarastumėte savo fizinę gyvybę, mes kalbame apie jūsų atskirojo savasties jausmo praradimą, būtent tai reiškia atiduoti savo gyvybę, kad galėtumėte sekti Kristumi. „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugą atiduoti.“ Tačiau kas yra draugas? Tai yra visi žmonės, tai yra visuma, tai yra Visa. Tai yra įžengimas į vienovę su savo aukštesniuoju aš, kuris yra jūsų tikrasis draugas, jūsų AŠ ESU Esatis. Tad pasiryžimas atiduoti savo žemišką gyvybę, kad galėtumėte įžengti į vienovę su AŠ ESU Esatimi, tai yra aukščiausia meilė. Ir tai taip pat yra tai, ką galite matyti, kai turite Motinos išmintį, tačiau negalite to matyti per atskirąjį protą.
Motinos Išminties esmė
Ką darote, kai esate įstrigę atskirajame prote ir neturite Motinos išminties? Paverčiate Kristų išoriniu išganytoju. Kaip išorinis išganytojas galėtų jus atvesti į Dievo karalystę, jeigu ta karalystė yra jumyse? Tad kai turite Motinos išmintį, galite pažvelgti į šiandieninę krikščionybę, į jos doktrinas, į jos pamokslavimus, galite pažvelgti į pamokslautojus, kurie stovi sakykloje kiekvieną sekmadienį šaukdami: „Jėzus išgano.“ Ne! Jėzus nė vieno neišgano, ir kaip jis galėtų, kai yra vaizduojamas išoriniu išganytoju. Kaip išorinis išganytojas galėtų jus atvesti į vidinę karalystę?
Tad kai turite Motinos išmintį, privalote sakyti: „Arba Jėzus kažką ne taip pasakė apie karalystės buvimą viduje, arba kažkas yra ne taip su tuo, ko šiandien moko krikščionybė, nes tie du dalykai yra nesuderinami.“
Tai yra Motinos išminties esmė. Galite pažvelgti į du mokymus, sugretinti juos ir pažiūrėti, ar jie yra suderinami, nes jie negali abu būti teisingi. Daugeliu atveju, abu mokymai yra melas, tai yra esminė dualizmo idėja, bet dabar tai nėra ta tema, apie kurią čia noriu kalbėti. Tačiau kai tai sugretinate ir ryžtatės pažvelgti, galite matyti, ar čia egzistuoja aukštesnė išmintis, kuri regimai išsprendžia nesuderinamumą? O gal egzistuoja aukštesnė išmintis, kuri mums leidžia matyti, kad vienas iš tų dviejų yra neteisingas, o kitas yra bent dalinai teisingas? Tačiau jeigu ieškosime tos aukštesnės išminties, galėsime pažvelgti giliau ir pamatyti kažką gilesnio, gilesnę tiesą.
Motinos Išminties neigimas
Kas stovi už viso šito fundamentalistų judėjimo, už visos šios idėjos, kad Biblija yra neklystantis Dievo žodis? Tai yra visiškas Motinos išminties neigimas. Kadangi Motinos išmintis žiūri į Jėzų ir jo mokymus ir mato, kad Jėzaus mokymai turėjo būti didesni nei tai, kas yra evangelijose. Net ir pačios evangelijos sako, kad Jėzaus mokymai yra didesni nei tai, kas yra evangelijose. „Jeigu visi dalykai, kuriuos Jėzus padarė ir pasakė, būtų užrašyti, pasaulis nesutalpintų knygų, kurios turėtų būti parašytos.“
Ar manote, kad šis Naujasis Testamentas, kuris nėra labai storas, galėtų sutalpinti viską, ką Jėzus pasakė ir norėjo pasakyti? Tad kaip galite sakyti, kad „viskas, ko mums reikia, yra Biblijoje. Ir mes priimame ją pažodžiui, mums nereikia skaityti tarp eilučių, mums nereikia savęs klausti: ar Jėzaus žodžiai slepia gilesnę prasmę, kuri nėra sudėta į žodžius, į išorinį žodį? Tad kaip išorinis žodis galėtų būti neklystantis?“
Būtent tai jūs matote su Motinos išmintimi, matote, kad jokiam mokymui Žemėje niekada nebuvo skirta būti uždara dėžute. Jo tikslas yra stimuliuoti jus peržengti išorinį mokymą, siekti Kristaus proto, Guodėjo, kurį Jėzus sakė paprašysiantis Tėvo atsiųsti, kai pakils į dangų. Tai yra jūsų gebėjimas eiti vidun, užmegzti ryšį su Kristaus protu ir paprašyti Motinos išminties, ir patirti savyje aukštesnę tiesą nei toji, kuri yra išoriniame žodyje. Būtent tai turėtų daryti kiekvienas bent kažko vertas krikščionių pamokslautojas. Bet ar jie tai daro? Ne!
Nes jiems yra išplautos smegenys, jie yra užprogramuoti kaip kompiuteriai robotiškai kartoti nesąmonę, kurią krikščionių bažnyčios kartojo septyniolika šimtmečių. Ir nė vienas iš jų nesiryžta to kvestionuoti ir naudotis Dangiškąja Motina ir Motinos Išmintimi, kad paklaustų: „Ar tai yra logiška? Ar mes skelbiame Kristaus žodį, ar priešingai, skelbiame mirusį žodį, sukurtą Kristaus priešų, kurie nori mus laikyti už karalystės ribų, amžinai ieškant išorinio išganytojo, kuris niekada neateis? Kas tai yra per nesąmonė, kad vadinate save krikščioniška šalimi, bet neturite nė menkiausio supratimo, ko iš tiesų mokė Jėzus?“
O aš žinau! Iš dalies dėl to, kad buvau tenai fiziškai, bet iš dalies ir dėl to, kad per pastaruosius du tūkstančius metų transcendavau save vėl ir vėl, ir vėl. Stebėjau, kaip tie krikščioniai, kurie yra pasišventę Motinai Marijai, kaip jie sėdi tenai priešais mano statulas, degioja žvakutes, jie žiūri į šias statulas, ieško kraujo ašarų, kažkokio regimo ženklo, o aš visada esu tenai, jų širdyse, jei tik jie ieškotų tos Motinos išminties. Aš nieko neslepiu nė nuo vieno žmogaus, ar jis būtų krikščionis ar ne. Tačiau ar jie to ieško? Ne!
Jie laukia išorinio ženklo, kai yra apsčiai vidinių ženklų, ir tuomet jie save vadina krikščioniais. Jie save vadina Motinos Marijos garbintojais – tačiau jie yra statulos, mirusio paveikslo garbintojai. O aš esu Gyva Būtybė.
Motinos Marijos teismas
Motinos išmintis turi daug aspektų, daug daugiau nei vieną, ji gali kalbėti argumentų kalba su žmonėmis, tačiau ji taip pat gali būti griežta motina, kuri taria vaikui: „Tu nuėjai per toli, negali šitaip elgtis, to jau gana.“ Ir man, Pakylėtajai Mokytojai Motinai Marijai, jau yra gana pasaulinės krikščionybės religijos veidmainiškumo, ir ypač šioje šalyje, Jungtinėse Valstijose, kuriose daugelis šių bažnyčių, jau nekalbant apie fundamentalistų bažnyčias, manęs net nenori pripažinti, nes yra taip stipriai susikoncentravę į Dangiškojo Moteriškumo užgniaužimą.
Tai privalo liautis! Ir todėl skelbiu Dangiškosios Motinos teismą šiam fenomenui, kuris neigia Motinos Išmintį. Ar tai iš karto padarys poveikį? Taip ir ne. Ar tai turės iš karto matomą poveikį? Ne! Ar šios bažnyčios rytoj sugrius ar bent jau sekmadienį? Ne.
Tačiau tai akimirksniu padarys poveikį kolektyvinėje sąmonėje, nes tai pasieks protus tų, kurie yra atviri Motinos išminčiai. Ir yra daug žmonių Amerikoje, kurie yra tam atviri, ir ne visi jie yra moterys, tačiau dauguma jų yra moterys, kurios yra atviros matyti, kad „kažkas čia yra nelogiška. Kodėl mes, kurios esame moteriškame kūne, turėtume būti religijos paribyje, neleidžiant mums dalyvauti sprendimų priiminėjimo procese? O taip! Mes galime paserviruoti kavą po sekmadieninių mišių. Galime ateiti ir valyti bažnyčios tualetus. Galime kepti sausainius. Galime rengti labdaros renginius. Tačiau kai reikia priiminėti sprendimus ir spręsti dėl doktrinos – na jau ne! Tuomet mums yra užtrenkiamos durys, tarsi būtume antrarūšiai piliečiai, nesugebantys mąstyti nieko vertingo. Kas tai yra per nesąmonė šiais laikais ir šiame amžiuje?“
Motinos išminties pažadinimas
Tad ko iš tiesų Jėzus mokė prieš du tūkstančius metų? Ar jis mokė tik savo laikams, o gal jis mokė ateinančių dviejų tūkstančių metų periodui – Žuvų Amžiui? Na, žinoma, tai buvo ir viena ir kita, tačiau jis iš tiesų mokė visam periodui, ir ko jis mokė? Kad atėjo laikas pažadinti Dangiškąjį Moteriškumą ir naudotis Motinos išmintimi, pažvelgiant į visuomenę ir tariant: „Ar šis klystkelis, kuriuo puolusios būtybės mus nuvedė, ar jis veikia? Kam jis yra naudingas? Ar jis yra naudingas valdžios elitui, ar naudingas mums, žmonėms?“
Tai yra klausimas, kurį Amerikos tėvai-įkūrėjai savęs klausė, nors ir ne taip aiškiai, kaip aš čia tai aprašiau. Tačiau jie iš tiesų savęs klausė: „Ar ši akivaizdžiai elitistinė sistema, kurią atstovavo Anglijos karalius Džordžas, yra naudinga žmonėms, ar ji yra naudinga tik elitui? Ar neatėjo metas sukurti sistemą, kuri labiau dirbtų žmonėms, o ne elitui?“
Ir jie pasakė: „Taip!“ 1776 metais, ir pastatė savo gyvybes į pavojų, pasirašydami tą Nepriklausomybės Deklaraciją. Mes esame žmonės šiandien, stojantys ginti „mus, žmones“, ir mes reikalaujame lygių galimybių vietoj sistemos, kuri yra taip stipriai iškreipta, sukurta būti išskirtinai naudinga vien elitui, jog tai yra beveik neįsivaizduojama. Ir tikrai yra neįsivaizduojama, kaip kas nors galėtų pažvelgti į tai ir sakyti: „Tai dera su tuo, kas yra įrašyta Amerikos Konstitucijoje, tokia yra Amerika, būtent dėl to mes esame didingiausia šalis Žemėje, nes leidžiame šiam didžiam elitui daryti ką tik jie nori, o mes gauname trupinius nuo jų stalo.“
Pažvelkite į šitą vieną iš pačių didžiausių melų, per praėjusį pusę šimtmečio primestą ne tik Amerikai, bet ir Vakarų pasauliui, šitą neoliberalistinę ekonomikos filosofiją: „Kylantis potvynis pakelia visus laivus?“ Jeigu tai būtų tiesa, kodėl tuomet yra šis mokslinių tyrimų centras Jungtinėse Valstijose, vadinamas Rando institutu, kuris prieš keletą metų paskelbė pranešimą, rodantį, kad per praėjusius keturiasdešimt metų turtas buvo nukreipiamas į elito rankas, o viduriniosios ir žemesnės klasių pragyvenimo lygis patyrė nuosmukį? Nėra jokių abejonių, kad turtingi dar labiau praturtėjo per praėjusius keturiasdešimt metų, tačiau jeigu kylantis potvynis pakeltų visus laivus, tuomet žemesnės klasės taip pat turėjo tapti turtingesnės. Jeigu taip nėra, tuomet Dangiškosios Motinos Išmintis sako: „Kažkas čia yra ne taip, jeigu tai nėra tiesa, kad kylantis potvynis pakelia visus laivus, ar bent jau jis nepakelia visų vienodai.“ Tačiau dar daugiau, kaip galite paaiškinti, jog kylantis potvynis pakelia kai kuriuos laivus, o kitus nuleidžia? Nuleidžia kai kuriuos iš jų taip žemai, kad į juos pradeda veržtis vanduo ir jie pradeda skęsti. Tačiau jie vis dar tebesilaiko šios nuostabios amerikietiškojo individualizmo svajonės, kurioje visi gali pasiekti sėkmę, jei tik ryšis sunkiai dirbti.
Vėlgi, Dangiškosios Motinos išmintis kiaurai permato šią nesąmonę ir sako: „Tai negali būti tiesa, nes yra akivaizdu, kad tai neveikia taip, kaip yra piešiama, jog turėtų veikti. Todėl atėjo laikas ieškoti kažko naujo.“
Kaip galite girdėti, mano mylimieji, man nereikėjo praleisti visos dienos kelionėje, kad patekčiau į šią konferenciją. Suprantu, kad daugumai jūsų reikėjo tai padaryti, ir todėl suprantu, kad kai kurie iš jūsų galbūt truputėlį jau knapsite. Tačiau manęs, žinoma, nevaržo nei laikas, nei erdvė, tad galėčiau kalbėti ir kalbėti. Kadangi Dangiškosios Motinos išmintis turi daug ką pasakyti apie Žemės planetoje egzistuojančias sąlygas. Visgi esmė čia iš tiesų nėra tai pasakyti per akivaizdžiai išorinį balsą. Aš noriu, kad visi žmonės Žemėje, kurie to nori, susiderintų su Dangiškąja Motina, su Dangiškosios Motinos išmintimi, su tarnyste, kurioje tarnauju, ir gautų tai Dievo karalystėje, kuri yra jumyse.
Akli aklų vadų pasekėjai
Kokia yra svarbiausia žinia, kurią Jėzus perdavė prieš du tūkstančius metų – „Dievo karalystė yra jumyse“, tavyje ir tavyje, ir tavyje, ir visuose. Kodėl tai buvo taip svarbu? Todėl, kad puolusios būtybės, sukurdamos šią patriarchalinę religiją, užgniaužė Motinos Išmintį. Jos sukūrė įspūdį, kad karalystės nėra visuose žmonėse, ji yra tik tam tikruose ypatinguose žmonėse, kurie yra pranašesni už visus žmones. O Dangiškosios Motinos išmintis ir Kristaus protas sudaužo tą iliuziją. Tačiau kai esate atskirti nuo Motinos išminties, galite lengvai patikėti iliuzija. O tie, kurie nenori prisiimti atsakomybės už tos Dangiškosios Motinos išminties įgijimą, jie tikės iliuzija, nes ji jiems yra patogi: „O! Man nereikia mėginti. Man nereikia dauginti talentų. Man tereikia sekti vadais – akli seka aklais. Ir man tereikia toliau tikėti, kad mes neatsidursime kartu duobėje, kaip sakė Jėzus. Nes Jėzus iš tiesų nežinojo ką kalba, tik mūsų vadai žino, ką kalba.“
Tad yra patogu sekti elitu, nes apie ką kalbėjo Jėzus prieš du tūkstančius metų? Dievo karalystė yra jumyse, tačiau jūs esate atsakingi už jos radimą. Kaip galite ją atrasti? Atiduodami viską, kad įgytumėte tą „didžiai brangų perlą“. O jeigu nenorite atiduoti to mažo, kurį turite, nenorite sekti Kristumi. Tad matote kai kuriuos šiuos žmones, ir jaučiu užuojautą daugeliui vargšų žmonių pasaulyje, nes jie beveik nieko neturi. Tačiau ar yra jie pasiryžę atiduoti tai, ko neturi, kad atrastų didžiai brangų perlą savyje? Ne. Ar galite man paaiškinti, kodėl taip yra, nes norėčiau tai išgirsti. Nes po dviejų tūkstančių metų vis dar neradau atsakymo į šį klausimą. Bent jau logiško atsakymo, pagrįsto Dangiškosios Motinos išmintimi. Aš, žinoma, galiu matyti, kad tiems, kurie neturi Dangiškosios Motinos išminties, jiems yra patraukliau neprisiimti atsakomybės ir aklai sekti aklais vadais. Tačiau kai turite Dangiškosios Motinos išmintį, tame nėra absoliučiai jokios logikos.
Kodėl norėtumėte likti vargšais? Tik tam, kad išvengtumėte pažvelgimo į save. Tačiau aš jau užbėgu sau už akių, nes tai yra tema, apie kurią daugiau pakalbėsime: nenoras pažvelgti į save. Milžiniškas, galėtume sakyti, ego kūrybiškumas pateisinti, kodėl jums nereikia pažvelgti į save. Kodėl jums nereikia ieškoti to rąsto savo akyje, nes galite toliau koncentruotis į krislą savo brolio akyje, galvodami, kad jei tik ištrauksite tą krislą, išspręsite visas savo problemas, ir visas pasaulio problemas. Nes gi problema tikrai yra tenai.
Ką sakė Jėzus, ar problema yra tenai? Ne! Jis sakė, kad Dievo karalystė yra jumyse. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiuo metu nesate Dievo karalystėje. Kas jums trukdo įžengti į vidinę karalystę? Trukdyti jums tegali kažkas, kas yra jūsų viduje – rąstas. Tad jeigu nenorite į tai pažvelgti, kaip kada nors galėsite įžengti į karalystę? „O taip, galite laukti išorinio išganytojo.“
Yra žmonių kurie beveik be perstojo buvo įsikūnijime septyniolika šimtmečių, tikėdami krikščioniškomis doktrinomis, laukdami išorinio išganytojo. Kiekvieną kartą, kai palikdavo fizinį kūną, jie manė, kad Jėzus ateis, bet jis neateina, ir jie yra pasiunčiami atgal. Kada jums bus gana suktis šioje karuselėje?
Tad su šiuo klausimu, dėkoju jums už jūsų maloningą dėmesį, už jūsų mylinčias širdis, už jūsų pasiryžimą būti čia, fizinėje plotmėje, ir leisti man naudotis jūsų čakromis šiai žiniai padauginti, kuomet ji dabar pasklido daug toliau, nei būtų galėjusi pasklisti, jeigu būtų ištarta tik pasiuntiniui sėdint vienam kambaryje. Tad esu jums už tai dėkinga, ir aš, žinoma, laukiu to, kas bus perduota per ateinančias dienas, nes mes jums turime daug ką pasiūlyti.
Dėkoju jums, mano mylimos širdys.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com