Aukos sąmonės burbulo Ukrainoje sudaužymas
Pakylėtasis Mokytojas Mokytojas MOR per Kim Michaels, 2025 metų balandžio 20 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2025 Velykų vebinare Ukrainai.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas MOR, ir noriu pradėti šį mokymą primindamas, ką sakiau mūsų vebinare Ukrainai 2022 metais, kuriame kalbėjau apie būtinybę Ukrainai įveikti aukos sąmonę. Kai žvelgiu į Ukrainą šiandien ir kas per tą laiką įvyko, buvo padarytas iš tiesų reikšmingas progresas, įveikiant šį buvimo auka jausmą, ar tai Sovietų Sąjungos auka ar karo auka. Ir visgi galima padaryti daugiau, padedant Ukrainai sėkmingiau užsitikrinti savo išgyvenimą ir statant šiuolaikišką demokratišką šalį po karo. Tad leiskite man su jumis pasidalinti keliais pastebėjimais.
Aukos sąmonė
Noriu tai susieti su liepsna, kurią įtvirtino Surija, Dievo Realybės Liepsna. Kai žvelgiame į praeitį, į Sovietų Sąjungą, į Ukrainą, kaip sovietinę respubliką, koks buvo visos šios sistemos skiriamasis bruožas? Ji gyveno savo pačios susikurtoje proto dėžutėje. Kaip tiek daug kartų apie tai kalbėjome, dualistinėje sąmonėje esantys žmonės tiki, kad gali apibrėžti pasaulėžiūrą, teoriją, ideologiją, religiją, ir tai jiems gali pasakyti, kaip pasaulis turėtų veikti, ir tuomet jie tiki, kad visata paklus jų ideologijai.
Iš tiesų būtent tai jūs matote tuose, kurie stovėjo už sovietinės sistemos ir turėjo bent kažkokį gebėjimą aiškiau mąstyti. Jie tikėjo, kad pasaulis galiausiai paklus jų ideologijai. Na, kaip mes taip pat paaiškinome, kai įžengiate į dualizmą, išaukštinate vieną dualistinį kraštutinumą, vieną reliatyvų kraštutinumą, iki absoliutumo statuso, tačiau kiti žmonės paima kitą dualistinį kraštutinumą, išaukština jį iki absoliutumo statuso, ir todėl tarp jų įvyksta susidūrimas. Mes taip pat sakėme, kad kurdami jėga paremtą impulsą, kuris yra grįstas dualistine sąmone, jūs, tam tikra prasme, patys kuriate opoziciją savo impulsui. Kiekvienam veiksmui egzistuoja tokio paties stiprumo priešingos krypties atoveiksmis.
Ką tai padaro? Na, tai jums duoda šį jausmą jūsų prote, kad visata turėtų paklusti jūsų teorijai, tačiau jūs patiriate, kad ji to nedaro, tad kaip tai jus verčia jaustis? Jūs jaučiatės auka. Tai yra aukos sąmonės esmė. Tačiau kieno jūs esate auka? Jūs esate savo pačių sąmonės auka. Tai yra Dievo realybė.
Dualistinė kova
Žinoma, kaip mes sakėme, kiti priima priešingą dualistinį kraštutinumą: komunizmas prieš kapitalizmą. Ir todėl jie jums suteikia tobulą pretekstą tikėti, kad esate jų auka, bet matote, Dievo realybė yra tokia, kad jums yra leidžiama patirti kokį tik norite patyrimą, tiek ilgai, kiek tai patirsite, tiek ilgai, kiek vis dar norėsite tai patirti. Tačiau Dievo realybė yra tokia, kad jūsų patyrimas nepasikeis tol, kol jūs nepakeisite savo proto būsenos, tad galite manyti sąmoningame lygmenyje, kad kai įžengiate į dualistinį mąstymą ir išaukštinate komunizmą į pranašesnės ideologijos statusą, galite matyti, kad jūs iš tiesų norite patirti, jog esate pranašesni. Tačiau realybėje, pasąmonės lygmenyje, jūs nenorite patirti, kad esate pranašesni. Jūs norite patirti dualistinę kovą, ir kaip kova galėtų egzistuoti, jeigu nebūtų priešininko? Jūs norite turėti priešininką, ir jeigu to nepripažinsite, jausitės auka, ir todėl įstrigsite sąmonėje galvodami, kad privalote kovoti.
Vienintelė išeitis iš to, na, yra dvi išeitys iš to, tam tikra prasme, tačiau kita prasme, yra tik viena išeitis, ir tai yra pokytis sąmonėje. Klausimas yra, kas atneš šį pokytį sąmonėje, ir tai gali būti arba Skaudžių Smūgių Mokykla arba Aukštesnio Suvokimo Mokykla, kuomet įsisąmoninate, kad esate auka to, ką patys projektuojate. Jūs, tiesą sakant, nesate auka, nes jūs projektuojate į kosminį veidrodį, o kosminis veidrodis tegali jums atspindėti tai, ką jūs išsiunčiate.
Kas nutiko Sovietų Sąjungoje? Nutiko taip, kad Sovietų Sąjunga save apsibrėžė priešpriešoje Vakarams, kapitalizmui. Kokį pretekstą Putinas naudoja šiam karui, siekdamas pateisinti savo karą Rusijos žmonėms? A, tai yra karas, kuriuo jis esą siekia sustabdyti Vakarų mėginimus sunaikinti Rusiją. Tai yra gynybinis karas, nes egzistuoja priešininkas, Vakarai. Būtent tai dominavo sovietiniais laikais, Vakarų priešininkas, kuriuo buvo pateisinamos visos represijos prieš piliečius Sovietų Sąjungoje. Ukraina, būdama Sovietų Sąjungos dalimi, taip pat buvo paveikta šio požiūrio, ir tai egzistuoja kolektyvinėje sąmonėje, kurioje Ukrainą laikote, laikote save išorinių jėgų auka. Jūs kurį laiką turėjote galimybę gyventi be tiesioginės išorinių jėgų grėsmės, ir staiga Rusija įsiveržia į Ukrainą, ir dabar yra labai lengva atgaivinti tą sąmonę, kad esame išorinės jėgos auka.
Užpulti, bet ne auka
Bet dabar jūs galbūt sakysite: „Mokytojau MOR, ar tu neigi, kad esame išorinės jėgos aukos?“ Taip, aš tai neigiu. Jūs buvote užpulti išorinės jėgos, tačiau nesate auka, nebent save laikytumėte auka. Tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad egzistuoja išorinė realybė. Jūs esate puolami Rusijos, tačiau aukos sąmonė yra vidinė būsena, kurią galite prisiimti arba nusiimti. Jeigu norite toliau jos laikytis, jūs ir toliau būsite auka, ir toliau būsite puldinėjami išorinių jėgų, nes būtent tai jūs projektuojate į kosminį veidrodį, kad jūs to norite. Jeigu tai nusiimsite, tai atvers duris jums tapti karminiu veidrodžiu agresoriui, atspindint jų agresiją atgal, ir tuo būdu priverčiant jį susinaikinti. Ko jūs norite? Tai turi labai subtilių pasekmių. Kai susiderinate su Dievo Realybės Liepsna, galite matyti, kad: „Mes neįveiksime šio karo tol, kol būsime aukos sąmonėje. Ką tai reiškia? Turime pakeisti savo požiūrį į save, kad nustotume save laikyti auka.“ Kaip kalbėjome paskutinėje Ukrainai skirtoje konferencijoje, negalite savęs laikyti išmaldos prašytojais, ateinančiais į Europą ir maldaujančiais, kad būtumėte įleisti į ES. Turite pasikeisti ir imti laikyti save kaip turinčiais kažką, ką galite pasiūlyti, vertais būti Europietiškos bendruomenės nariais. Tačiau jums, žinoma, taip pat reikia pagal tai ir gyventi, palaikant demokratinius idealus.
Senojo proto burbulo sudaužymas
Grįžtant prie to, nuo ko pradėjau savo kalbą, Sovietų Sąjungos bruožas buvo, kad jūs gyvenote savo pačių susikurtame suvokimo filtre, šio burbulo viduje. Ir Ukraina tai darė net ir žlugus Sovietų Sąjungai, ji vis dar neišsilaisvino iš burbulo, iš tendencijos į viską žiūrėti iš savo perspektyvos ir galvoti, kad kiti žmonės žiūri į mus tuo pačiu būdu, kaip mes į save žiūrime. Kiti žmonės žiūri į mūsų situaciją tuo pačiu būdu, kaip mes į save žiūrime.
Ką Ukrainai reikia padaryti, ir ji jau pradėjo tai daryti ir padarė reikšmingą progresą, tačiau jūs dar iš tiesų nepasiekėte persilaužimo; tad ką Ukrainai reikia padaryti, tai reikia suvokti, kad šis karas yra galimybė sudaužyti senąjį burbulą, susiderinti su Realybės Liepsna ir tarti: „Ko reikės, kad Ukraina galėtų išlikti? Na, mes galime arba būti pavergti Rusijos, arba galime tapti tarptautinės bendruomenės dalimi. Jeigu norime, kad Rusija mus pavergtų, mums nereikia sudaužyti savo proto burbulo, nes Rusija vis dar tebėra tame pačiame burbule, kuriame ji buvo sovietiniais laikais. Tai yra lengva. Mes tiesiog galime leistis pavergiami. Jeigu norime išlikti nepriklausoma šalimi, tai gali įvykti tik mums tampant tarptautinės bendruomenės dalimi, tai reiškia, demokratinės pasaulio dalies dalimi, nes nė viena diktatūra negins mūsų nuo Putino diktatūros. Tiktai demokratinis pasaulis mus gins arba padės mums apsiginti nuo diktatoriaus. Jie tai darys tik tuomet, jeigu mes sieksime gyventi pagal demokratinius idealus, dėl kurių jie yra pasiryžę mums padėti. Tai reiškia, kad privalome pažvelgti į pasaulį kitokiu būdu.“
Ir jūs turite galimybę tai padaryti, nes vyko bendravimas tarp Ukrainos vyriausybės, visų pirma, tarp prezidento Zelenskio, bet taip pat ir kitų, ir tarptautinių lyderių. Turite pabėgėlius iš Ukrainos, kurie pabėgo į demokratines šalis, kurie pamatė, koks tenai yra gyvenimas, ir jie gali sugrįžti ir duoti tą perspektyvą. Ir, žinoma, kaip sakiau, šis procesas jau buvo pradėtas ir buvo padarytas didelis progresas. Aš tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, kaip sakė Surija, kad tie, kurie laimės šiame konflikte, yra tie, kurie sugebės susiderinti su Dievo Realybės Liepsna.
Derybos su Trampo administracija
Leiskite man duoti jums pavyzdį. Turite situaciją, kurioje Zelenskis yra pakviečiamas į Baltuosius Rūmus, ir Baltieji Rūmai surengia šį, kaip galėtume tai pavadinti, cirką Ovaliajame Ofise su Trampu, Vansu ir kitais. Ir jeigu pažvelgsite į šią situaciją, ir aš jokiu būdu nemėginu pateisinti to, ką padarė Trampas ir Vansas. Tačiau jeigu pažvelgtumėte į tai realistiškai, kas įvyko? Žvelgiant iš grynai realistiškos perspektyvos, Trampas ir Vansas sušoko savo šokį. Jie išreiškė savo sąmonės būseną. Aš neginu jų sąmonės būsenos. Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad jeigu žiūrėsite į tai neutraliai, pamatysite, kad Zelenskis neatliko pokyčio, kuris turėjo būti atliktas, ir todėl jis buvo įtrauktas į tą cirką, kurį jie buvo suplanavę, nes norėjo jį pažeminti, norėjo priversti jį nusilenkti, nes suvokė, kad jiems nepavyks priversti Putino nusilenkti.
Yra visiškai suprantama, kad Zelenskis buvo įpratęs sulaukti empatijos ir užuojautos, ir paramos iš Vakarų lyderių, įskaitant ir prezidentą Baideną bei tuos, kurie jį atstovavo. Yra visiškai suprantama, kad jis tikėjosi, jog tai taip pat vyks ir su Trampo administracija. Tai yra visiškai suprantama. Ir vis dėlto, tai nėra realistiška, nes Trampas ir jo administracija nėra tokie žmonės, kuriuos Zelenskis buvo įpratęs matyti iš demokratinių vyriausybių, nes jie nėra demokratiškai nusiteikusi vyriausybė. Jie, tiesą sakant, turi labai panašų mąstymą į Putino. Tačiau aš čia tiesiog sakau, kad Ukrainai reikia tai pripažinti, kad tai yra nauja realybė. Negalite grįžti prie to, kaip viskas buvo iki sausio 20-osios. Galite pažvelgti į naują realybę ir priimti sprendimą: „Ar norime toliau gauti Amerikos karinę paramą ir gauti iš jų karinės žvalgybos duomenis? Ar galime išlikti? Ar galime kovoti karą be to?“ Jeigu nuspręsite, kad taip, tuomet galite leisti dalykams vystytis. Tačiau jeigu nuspręsite, kad norėtume toliau tai išlaikyti, tuomet jums reikia atlikti pokytį ir pažvelgti į realybę, į praktinę realybę. Dievo Realybės Liepsna taip pat reiškia, kad žiūrite į praktinę realybę, kokia situacija yra šiuo metu.
Tuo noriu jums parodyti, kad jeigu norite turėti galimybę išlaikyti Amerikos paramą iš Trampo administracijos, jums reikia pakeisti savo požiūrį į diplomatiją, į taikos derybas. Turite čia suvokti, kad realistiškai Trampas neturi jokių idealų. Jis neturi jokių demokratinių idealų. Jam visiškai nerūpi laisvė ir demokratija Ukrainoje. Kodėl? Todėl, kad jam nerūpi laisvė ir demokratija Jungtinėse Valstijose. Kodėl jam turėtų tai rūpėti Ukrainoje? Jis neturi jokio pasišventimo demokratiniams principams. Todėl jis į tai žiūri iš grynai praktinės, pragmatinės perspektyvos, kuri visa yra sukoncentruota į jį: „Ar tai mane parodys geroje šviesoje? Kas mane parodytų geroje šviesoje?“ Ir jis pažadėjo užbaigti karą Ukrainoje.
Jums reikia, kaip ukrainiečiams, jeigu norite turėti bent kažkokį šansą išsaugoti paramą, jums reikia žaisti žaidimą. Jums reikia šokti šokį. Visos šios kalbos apie karo sustabdymą yra ne dėl to, kad Trampas turėtų kažkokius principus. Jam netgi nerūpi tai, kad yra žudomi žmonės, nors jis pastoviai apie tai kalba. Jam rūpi tik tai, kas padėtų jam gerai pasirodyti jo paties akyse.
Ir jums reikia tai pripažinti, ir viso to pasekmė yra tokia, kad turite parodyti, jog esate pasiruošę derėtis dėl taikos. Ir ką tai reiškia? Tai reiškia, kad negalite turėti jokių raudonųjų linijų. Jeigu pažvelgtumėte iš toliau į Ukrainos karą, koks, galėtume sakyti, yra tai karas? Galėtume sakyti, kad tai yra raudonųjų linijų karas. Kiek kartų girdėjote šį išsireiškimą: raudonosios linijos? „O, mes negalime duoti Ukrainai tolimųjų nuotolių raketų, nes tai yra viena iš Putino raudonųjų linijų.“ Ir tuomet jūs gaunate raketas, o Rusija nedaro nieko daugiau nei darė visada, tad raudonosios linijos vis persistumia ir persistumia, ir persistumia. Galime sakyti, kad jeigu Baideno administracija būtų anksčiau supratusi, jog Putinas neturi jokių raudonųjų linijų, jie būtų galėję anksčiau suteikti daugiau karinės paramos. Tačiau, vėlgi, neapgailestaukime dėl praeities. Mano mintis yra ta, kad tai yra raudonųjų linijų karas, tačiau ką tai reiškia Ukrainai? Tai reiškia, kad jeigu ateisite derėtis su Trampo administracija ir turėsite raudonąsias linijas, ir sakysite: „Mes negalime atiduoti teritorijos“, tuomet galite iš viso nesivarginti vykti į tas derybas.
Ką jums reikia padaryti, tai reikia apsimesti, kad neturite jokių raudonųjų linijų, idant visą dėmesį nukreiptumėte į Putiną ir šitaip apnuogintumėte realybę, kurią jūs jau žinote, ir kurios Trampas nenori pripažinti. Tai yra, kad Putinas nenori taikos. Jūs negalite būti tais, kurie turi raudonąją liniją, kuri neleis Trampui pelnyti savo visuomenės dėmesio, regimai stengiantis sustabdyti karą. Jums reikia nukreipti savo dėmesį į Putiną ir parodyti, kad jis yra tasai, kuris turi raudonąsias linijas. Jis yra tasai, kuris nenori taikos. Jis yra tasai, kuris nieko nenori duoti mainais į taiką.
Na ir dabar, jūs galite nuspręsti: „Na, tai nėra realistiška, kad galėtume kažką pasiekti su Trampo administracija“. Tačiau būtent toks požiūris iš tiesų nėra realistiškas. Jūs galite manipuliuoti situacija. Jūs galite žaisti žaidimą, kad galiausiai būtent Putinas nutrauktų taikos derybas, ar bent jau leistų joms nutrūkti, idant Trampui neliktų jokio kito būdo išsaugoti reputaciją kaip tik toliau teikti paramą ir žvalgybinę informaciją Ukrainai.
Būkite praktiški realistai!
Tad aš tiesiog sakau štai ką: to paskutinio aukos sąmonės elemento įveikimas yra jūsų senojo burbulo sudaužymas ir suvokimas, kokiame jūs esate pasaulyje, kokios egzistuoja šalys ir kaip jums reikia su jomis bendrauti. Jums reikia pripažinti, kad galite pasikliauti dauguma Europos šalių, kad jos gyvens pagal savo demokratinius idealus. Tačiau jūs tuo galite pasikliauti tik tuomet jeigu esate pasiryžę patys gyventi pagal demokratinius idealus. Jūs nebegalite pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis, kad jos gyvens pagal savo tariamai demokratinius idealus, kadangi Trampo administracija neturi jokių demokratinių idealų, jokio pasišventimo jiems. Tai dar netapo akivaizdu kritinei masei žmonių, kurie balsavo už Trampą ir palaiko Trampą, ir todėl turite laimėti laiko. Turite laimėti laiko, žaisdami žaidimą. Visada galite sakyti: „Na, mes neturėtume žaisti žaidimo.“ Tačiau tai yra aukos sąmonė. Yra tikra tiesa, kad neturėtumėte žaisti žaidimo, tačiau sakau, kad tai nepakeis to, kas sėdi Ovaliajame Ofise Baltuosiuose Rūmuose. Todėl jums reikia susiderinti su ta Dievo Realybės Liepsna ir tarti: „Su kokia situacija mes čia turime reikalą, ir kaip galime geriausiai ja pasinaudoti?“ Suprantate, ką sakau iš didesnės perspektyvos? Jeigu tai padarysite, tai padės jums išlipti iš to burbulo, sudaužyti sovietinės eros burbulą, kuris vis dar tenai tebėra kolektyvinėje Ukrainos sąmonėje, ir tai yra vienas iš pagrindinių šiuo metu egzistuojančių veiksnių, kuris neleidžia Ukrainai pilnai pereiti į demokratinį mąstymą.
Daugelis žmonių Ukrainoje prieš karą buvo aukos sąmonėje, tam tikra prasme, jie laikėsi įsikibę to, ką turėjo, nors tai, ką jie turėjo, nebuvo labai daug. Tačiau jie manė, kad dalykai negalėtų pagerėti. Tai buvo sudaužyta į šipulius, tačiau daugelis žmonių nepakeitė savo sąmonės. Ir visgi daug kitų žmonių tai padarė, ir kas bus varomoji Ukrainos išgyvenimo ir klestėjimo jėga? Tai yra visi tie daugybė žmonių, kurie paliko aukos sąmonę, kad pradėtų savo verslą, sumąstytų naujas idėjas, imtųsi iniciatyvos.
Kalbant realistiškai, kokią Ukraina turi galimybę? Na, Ukrainos karas pademonstravo, kad senasis požiūris į karą yra visiškai atgyvenęs, iš dalies dėl dronų, bet taip pat dėl kitų priežasčių. Rusija to nesuvokė karo pradžioje. Jie dabar jau pradėjo tai suvokti. Ukraina to nesuvokė karo pradžioje. Ukrainiečiai padarė didesnį progresą už rusus, tačiau yra įmanoma padaryti dar didesnį progresą, kaip sakėme. Tačiau Vakarai pilnai to dar nesuvokė, kadangi jie nebuvo susidūrę su Rusijos armija savo dabartinėje formoje, ginkluotoje dronais. Dabar egzistuoja didžiulė galimybė, kai Europa nusprendė tapti labiau nepriklausoma nuo Jungtinių Valstijų ir apsiginkluoti, Ukrainos verslams teikti įžvalgas, idėjas, bet taip pat ir reikiamus praktinius įrankius. Galite sakyti, kad vienas iš dalykų, padėjęs Ukrainai išgyventi po Sovietų Sąjungos žlugimo, buvo ginklų pardavinėjimas pasauliui, kiekvienam, pasiūliusiam aukščiausią kainą. Na o dabar ji pardavinės technologiją. Nesakau, kad tai yra idealu. Sakau, kad tai yra praktinis realizmas.
Čia egzistuoja galimybė. Jeigu atsitrauktumėte šiek tiek atgal ir pažvelgtumėte į tai iš visuotinės perspektyvos – karmos, kas galiausiai sukurs taiką planetoje – tai, žinoma, nėra idealu, tačiau turime būti praktiškais realistais, ypač mes, Čohanai. Ir tai yra praktinis realizmas. Kiekvienoje situacijoje glūdi galimybė, tačiau principas yra paprastas. Kas sukuria bet kokią situaciją? Joje dalyvaujančių žmonių sąmonė. Galite žiūrėti į bet kurį konfliktą iš aukos sąmonės, ir nesugebėsite matyti galimybės. Arba galite transcenduoti aukos sąmonę ir tuomet aiškiai pamatysite galimybę. Ukraina čia turi milžinišką galimybę, tačiau kad ją pamatytų, žmonėms reikia transcenduoti jausmą, jog jie yra aukos.
Lygiateisė tarptautinės bendruomenės narė
Ukraina taip pat turi milžinišką galimybę įtvirtinti save kaip tarptautinės bendruomenės dalį. Vėlgi, atsitraukime žingsnelį ir pažvelkime į tai realistiškai. Koks buvo Ukrainos statusas pasaulyje iki karo? Daugelis žmonių net nebūtų sugebėję parodyti Ukrainos žemėlapyje. Kodėl? Todėl, kad Ukraina vis dar tebegyveno sovietinių laikų burbule. Dabar jūs turite galimybę išlipti iš to burbulo ir atrasti savo vietą kaip lygiateisė demokratiškų šalių bendruomenės dalis. Tačiau turite įveikti aukos mąstymą ir jo priešingybę – pranašumo mąstymą. Tai yra valdovo mąstymas ir aukos mąstymas. Jie sudaro dualistinį poliariškumą, kurį matote Rusijos žmonėse, tikinčiuose, kad Rusija turi būti ypatinga, Rusijos žmonės turėtų būti ypatingi, jie turėtų turėti ypatingą vietą pasaulyje. Tačiau visi jiems priešinasi ir jie yra pasaulio auka. Negalite būti pasaulio valdovais ir pasaulio auka tuo pačiu metu. Tačiau taip pat negalite būti vien valdovu, ar vien auka, nes negalite priimti vieno ir visiškai pabėgti nuo kito – tai yra dualistinis poliariškumas. Ką galite padaryti? Galite transcenduoti juos abu, ir būtent tokia yra demokratijos esmė. Ir šalys, kurios yra labiausiai klestinčios, kurios pasiekė didžiausią sėkmę, suteikdamos savo žmonėms aukštesnį pragyvenimo lygį, yra tos, kurios transcendavo abu šiuos polius. Jos savęs nelaiko aukomis, tačiau jos taip pat nesiekia būti pranašesnėmis už kitus. Todėl jos gali bendradarbiauti kaip lygios su lygiais.
Ukraina turi didžiulę galimybę įveikti tą dualistinį poliariškumą – aukos ir valdovo, ir tapti lygiateise Europos bendruomenės dalimi. Tai yra didžiulė galimybė, ir jeigu ja pasinaudosite, kaip sakė Šekspyras: „Kas laiku užplaukia ant vilnies, pasiekia laimę“. Na, potvynis, atnešantis vilnį, jau yra prie Ukrainos. Ir jeigu užplauksite ant tos vilnies, nepatikėsite pokyčiais, kurie įvyks per penkerius ar dešimt metų Ukrainos pragyvenimo lygyje ir klestėjime. Jeigu ant jos neužplauksite, Ukraina išliks, bet iš jos nelabai kas liks.
Skaudžių Smūgių Mokykla Rusijoje
Tad daviau jums šiek tiek peno pamąstymui. Galite sakyti: „Na, kas gi tai perskaitys ar to išklausys tarp tų, kurie gali priimti sprendimus?“ Tačiau kaip visada sakome, savo dalyvavimu jūs išspinduliavote tai į kolektyvinę sąmonę. O tai reiškia, kad dabar yra žmonių, kurie tai pagaus, kuriems kitu atveju nebūtų atėjusios šios mintys, šie suvokimai. Tikiuosi, kad suprantate, jog aš čia nekaltinu Ukrainos. Nekaltinu Zelenskio dėl to cirko Baltuosiuose Rūmuose. Tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, kad visada egzistuoja galimybė, visada egzistuoja pamoka, kurią galima išmokti. Ir aš į tai atkreipiu dėmesį, nes aš, kartu su daugeliu kitų pakylėtųjų mokytojų, mes esame pasišventę daryti viską, ką galime, kad užtikrintume Ukrainos, kaip nepriklausomos demokratinės šalies, ateitį ir augimą. Mes, žinoma, esame lygiai taip pat pasišventę ir Rusijos ateičiai.
Tačiau klausimas yra, ar sugebės žmonės Rusijoje atlikti būtinus pokyčius, kad galėtų užtikrinti klestinčią, demokratišką ateitį Rusijai? Šiuo metu yra daug labiau tikėtina, kad žmonės Ukrainoje galės atlikti tą perėjimą. Kas įvyks Rusijoje, dar reikės pažiūrėti. Aš, žinoma, jaučiu labai ypatingą meilę Rusijai, Rusijos žmonėms. Norėčiau pamatyti juos judant link klestinčios ateities, kurioje jie turėtų laisvę ir demokratiją, kurioje jie turėtų teises. Tačiau, deja, šiuo metu atrodo, kad pokytis, kurį Rusijos žmonės turės atlikti, kad galėtų pereiti į tą ateitį, galės būti atneštas tik per labai skaudžius smūgius. Šiuo metu pernelyg daug žmonių Rusijoje įžengė į proto būseną, kurioje jie buvo sovietiniais laikais, nenorėdami žinoti realybės. Jie nenori susiderinti su Dievo Realybės Liepsna. Jie nori gyventi savo fantazijų pasaulyje, kuriame atrodo, kad jiems nereikia priiminėti jokių sprendimų, jau nekalbant apie sprendimą: „Ar norime daugiau nei turime šiuo metu?“ Jeigu nesate pasiryžę sakyti: „Mes norime daugiau, nei turime šiuo metu, nes to, ką mes šiuo metu turime, mums neužtenka, mums tai nėra priimtina.“ Na tai tuomet, kas jus atves prie to sprendimo, kai net ir tai, ką jūs turite, bus iš jūsų atimta? Tai yra talentų dauginimo principas, ir šiuo metu, su šiuo mentalitetu, Rusijos žmonės, jų dauguma, nedaugina talentų. Jie kiša savo galvas į smėlį ir kartu su savimi laidoja talentus. Koks yra principas, kurį Jėzus aprašė prieš 2000 metų? Net ir tai, ką jis turi, bus iš jo atimta. O tuomet galbūt, kai jau nebeturėsite ko prarasti, ryšitės nuspręsti: „Mes norime daugiau“.
Jeigu sugebėtumėte priimti šį sprendimą dabar, aš suteikčiau visą pagalbą, kiek tik galėčiau, kaip tai padarytų ir daugelis kitų pakylėtųjų mokytojų. Bet matote, ką mes tiek daug kartų sakėme? Laisva valia viešpatauja. Negalime priversti žmonių to pasirinkti. Puolusios būtybės gali priversti žmones padaryti tam tikrus pasirinkimus, o tiksliau, nedaryti tam tikrų pasirinkimų. Tačiau mes, pakylėtieji mokytojai, negalime, to nedarysime, nepažeisime laisvos valios. Tad viskas priklauso tik nuo to, kiek skaudūs turės tapti smūgiai, kad žmonės nuspręstų: „Mums jau gana.“ Atsakymas, mano drauge, plevena vėjuje. Atsakymas plevena vėjuje. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Ukrainos žmonės pagriebs galimybę, kad atsakymas būtų aiškus: „Mes norime daugiau“.
Tad užsklendžiu jus DAUGIAU liepsnoje, kuria AŠ ESU, ir noriu pasveikinti jus buvus šio perdavimo dalimi ir spinduliavus tai į kosminę, į kolektyvinę sąmonę. Ir, žinoma, taip pat ir į kosminę sąmonę, nors jai to ir nereikia. Jūs taip pat padėjote mums išspinduliuoti impulsus į Jungtinių Amerikos Valstijų kolektyvinę sąmonę, kurios šiuo metu visiškai nebėra jungtinės. Jos yra valstijos, bet be jokios vienybės. Tačiau šitai, žinoma, taip pat gali pasikeisti, žmonėms tarus: „Mums jau gana nesaugumo, šokinėjimo pirmyn ir atgal. Mums jau gana chaoso, nenuoseklumų, grandiozinių pareiškimų, kurie tuomet sekančią dieną yra pakeičiami. Mums jau gana. Mes norime susigrąžinti Ameriką.“
Tad užsklendžiu jus DAUGIAU liepsnoje, kuria AŠ ESU. Susiderinkite ir jūs su šia liepsna ir būkite DAUGIAU su kiekviena diena.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com