Susivienykite ir praregėkite iš Rusijos „skaldyk ir valdyk“ strategijos
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2025 metų balandžio 19 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2025 Velykų vebinare Ukrainai.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas. Mąsčiau, ką galėčiau pridėti prie to, kas buvo perduota šioje konferencijoje, kas galėtų būti naudinga bent kai kuriems žmonėms, tiek ukrainiečiams, tiek rusams, tiek kitiems.
Kodėl rusai paklūsta stipriam lyderiui
Pradėti norėčiau, pažvelgdamas į praeitį, į Rusijos istoriją. Rusija turėjo, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, daug galingų lyderių. Tačiau žvelgiant iš kitos perspektyvos, tai buvo labai savo valdžia, kurią jie turėjo Rusijos žmonėms, piktnaudžiaujantys lyderiai, ir jie dažnai buvo labai žiaurūs, dažnai labai nejautrūs, pradedant Ivanu Rūsčiuoju ir baigiant Stalinu bei carais. Jeigu pažvelgsite į Rusijos istoriją, galėsite pamatyti kartojantis tą pačią tendenciją, kad žmonės, bent jau dauguma jų, paklūsta šiems stipriems, galingiems lyderiams. Carų laikais valstiečiai paklusdavo carui ir kilmingųjų klasei. Sovietiniais laikais žmonės, darbininkai, pakluso Stalinui ir partijos bosams, ir slaptajai policijai. Jūs, žinoma, tą pačią tendenciją matote visuose rusiškos kilmės žmonėse, tiek Ukrainoje, tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje.
Kas iš tiesų slypi už šios tendencijos? Na, slypi tam tikra psichologija. Ši psichologija yra tai, apie ką mes anksčiau kalbėjome, kad Rusijos žmonės tolimoje praeityje padarė tam tikrų labai didelių klaidų, ir todėl jie pradėjo abejoti savo gebėjimu žinoti, kas yra tiesa, kas yra tikra, savo gebėjimu priiminėti sprendimus, ir todėl jie nori paklusti lyderiui. Kadangi jie taip pat turi troškimą būti ypatingi ir nori jaustis pranašesniais, jie nori paklusti galingam lyderiui, kadangi kuo galingesnis yra lyderis, tuo, jie galvoja, aukštesnį įgis statusą, paklusdami šiam lyderiui. Ir dabar jūs aiškiai matote, kad Ukraina išsilaisvino iš šios tendencijos labiau nei žmonės Baltarusijoje ar Rusijoje. Tačiau vis tiek noriu apie tai pakalbėti, kadangi yra žmonių, kuriems gali būti naudinga apie tai pamąstyti ir išsakyti su tuo susijusius prašymus.
Valdžios elitas, žmonės ir atpirkimo ožys
Kas yra šis įsitikinimas? Kas slypi už šio įsitikinimo? Na, šis įsitikinimas nebuvo sukurtas puolusių būtybių, tačiau jos iš tiesų jį sustiprino, ir puolusios būtybės jam suteikė kryptį po to, kai atėjo į Žemę. Idėja yra tokia, kad egzistuoja du visiškai skirtingi žmonių tipai, o tiksliau, galėtume sakyti, trys skirtingi žmonių tipai. Yra valdžios elitas, caras, kilmingųjų klasė, Stalinas, partijos elitas – ir šie žmonės yra ypatingi. Jie priklauso kažkokiai ypatingai kategorijai, nes yra pranašesni už žmones. O tuomet yra žmonės, kurie yra akivaizdžiai žemiau valdžios elito, ir todėl jie neturi jokio būdo jiems paprieštarauti, jiems pasipriešinti, kažko iš jų reikalauti. Jie privalo paklusti. O tuomet yra trečioji žmonių kategorija, tie, kurie yra žemiau net ir už žmones. Tai gali būti žmonės iš kitų Rusijos imperijos dalių, pavyzdžiui, į rytus nuo Uralo. Tai gali būti rusai, gyvenantys toliau nuo Maskvos, net ir ukrainiečiai. Arba tai gali būti žmonės iš Varšuvos Pakto šalių, kitų sovietinių valstybių, arba žmonės iš kitų pasaulio dalių, netgi žmonės Vakaruose.
Matote, kai turite šią tendenciją, valdžios elitą, kuris išsikėlė save pranašesniu už kitus, turite žmones, kurie jį palaiko, nes be žmonių palaikymo valdžios elitas nieko negalėtų padaryti. Tačiau, kad galėtų priversti žmones, kurie palaiko valdžios elitą, paklusti valdžios elitui, ir kad jie tuo pat metu, kai paklūsta, jaustųsi ypatingi, privalo egzistuoti atpirkimo ožys, trečioji žmonių grupė, kurie yra netgi dar žemiau už paklūstančius žmones. Tai yra tendencija, kurią Rusijoje matote net ir šiandien. Matote daug, daug žmonių Rusijoje, kurie yra tame įstrigę. Tačiau jūs taip pat matote žmones Ukrainoje, kurie yra įstrigę šioje tendencijoje, ir būtent dėl to turite tam tikrą tikėjimą, tam tikrą sąmonę Ukrainoje, kad egzistuoja tam tikri žmonės, kurie turi ypatingus gebėjimus. Tai gali būti politikai, tačiau pagrinde tai yra oligarchai, tie, kurie vadovauja ekonomikai, nes jie geriau moka daryti verslą už kitus žmones.
Nesakau, kad to nematote kitose pasaulio dalyse, tame tarpe ir Jungtinėse Valstijose, kuriose turite šį tikėjimą apie finansinį elitą ir verslo žmones, tačiau dabar kalbame ne apie tai. Kalbame apie tai, kad egzistuoja ši tendencija, kurią jūs matote Rusijos žmonėse, ir jūs matėte, kaip Sovietų Sąjunga dar labiau tai sustiprino. Ir koks yra to poveikis? Na, poveikis yra toks, kad didžioji dauguma žmonių paklūsta elitui, kadangi jie tiki, jog elitas turi ypatingus gebėjimus, ir todėl žmonės priima tai, ką elitas jiems sako, to nekvestionuodami, o tai reiškia, kad žmonės, kurie paklūsta, nustoja mąstyti. Galite sakyti, kad jie nustoja mąstyti kritiškai, tačiau realybėje, jie iš viso nustoja mąstyti apie tam tikrus klausimus, susijusius su valstybe ir valstybės reikalais. Jie susikoncentruoja į savo įprastinį kasdienį gyvenimą ir galvoja, kad negali turėti nuomonės apie valstybės reikalus, nes jie iš tiesų negali žinoti, kas yra tikra ir netikra.
Šalies valdymui nereikalingas elitas
Kai pažvelgiate į kontrastą tarp tokių visuomenių ir demokratijų, pokytis, kuris turi įvykti, kad šalis galėtų pereiti į demokratinę valstybės valdymo formą, yra dvejopas. Na, jis yra daugeriopas, tačiau aš čia susikoncentruosiu į du aspektus.
Visų pirma, žmonės turi pradėti matyti, kad elitas nėra neklystantis, kad jis iš tiesų nežino geriau. Ir tuomet žmonės turi ryžtis kvestionuoti, mąstyti ir suvokti, kad jie iš tiesų gali mąstyti, kadangi jų gebėjimas mąstyti niekuo nenusileidžia elito gebėjimui, ir jiems, žinoma, yra lengviau pamatyti, kai elitas padaro didelių klaidų. Problema čia yra ta, kad rusai Rusijoje iš tiesų nenorėjo atlikti šio perėjimo. Kai sakau rusai, turiu omenyje, daugumą jų. Žinoma, yra daug, daug rusų, kurie ryžosi tai padaryti, tačiau jie arba išvyko, arba pasirinko tylėti, nes nenori atsidurti kalėjime. Ukrainoje daug daugiau žmonių pradėjo tai daryti. Deja, tai gali tapti dviašmeniu kardu, ir tai tam tikru laipsniu jau ir nutiko Ukrainoje, bet dabar pirmiausia pakalbėkime apie elitą.
Kas gali padėti ukrainiečiams suprasti, kad jums nereikia politinio arba verslo elito šaliai valdyti? Daugelis žmonių, pavyzdžiui, tiki, kad oligarchai turi ypatingus gebėjimus daryti verslą, ir todėl jiems turėtų būti leidžiama turėti šiuos praktiškai valstybės remiamus monopolius, nors jie išnaudoja žmones ir leidžia jiems tapti beprotiškai turtingais, o šie pinigai nepersifiltruoja iki plačiosios populiacijos. Tačiau jie tiki, kad šie žmonės turi ypatingus gebėjimus. Tad šis elitas turi ypatingus gebėjimus. Na, šį tikėjimą buvo sunku arba sunkiau kvestionuoti iki karo. Tačiau dabar, prasidėjus karui, tapo žymiai lengviau tai kvestionuoti. Štai kodėl. Kas iki šiol užtikrino Ukrainos, kaip nepriklausomos šalies, išlikimą? Tai, kad buvo žmonių, kurie aukojo savo gyvybę purvinuose apkasuose, kad atremtų Rusijos agresiją. Kas yra tie žmonės? Ar tai yra oligarchai, politinis elitas ar jų sūnūs, kurie sėdi tuose apkasuose? Ne, tai yra žmonės, ar bent jau jų dalis. Tad jeigu jums nereikalingas elitas karui kariauti, užtikrinančiam jūsų išlikimą, kodėl tuomet jums būtų reikalingas elitas valdyti šalį? Tad šitai gali padėti kritinei masei ukrainiečių sudaužyti paskutines šio tikėjimo elito pranašumu liekanas, ir šio tikėjimo, kad žmonėms reikalingas elitas valdyti šaliai.
Demokratinės šalies valdymui yra būtina, kad žmonės pradėtų mąstyti, pradėtų suvokti, jog jų gebėjimas mąstyti iš tiesų yra tiek pat geras, jeigu ne geresnis, kaip ir elito. Kas leis Ukrainai, kai karas baigsis, kai jis galiausiai baigsis, nors kartais gali taip neatrodyti, kas leis Ukrainai išgyventi ekonomiškai ir tapti klestinčia, šiuolaikiška šalimi? Ne elitas. Kodėl galiu tai sakyti? Todėl, kad elitas turėjo praktiškai visišką laisvę veikti nuo komunizmo žlugimo, nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Tai kodėl jie tuomet per tą laiko tarpą nepavertė Ukrainos klestinčia šalimi? Na, todėl, kad tai visiškai nėra jų interesas paversti Ukrainą klestinčia šalimi. Jie nori išsaugoti savo privilegijas.
Iniciatyvos prisiėmimas
Matote, kas pavers Ukrainą klestinčia šalimi? Verslumas. Tai, kad daug, daug žmonių imsis iniciatyvos, pradės verslą ir ims daryti kažką, kas pakels ekonomiką į aukštesnį lygį. Tačiau ko reikia, kad žmonės tai darytų? Jie turi įveikti iliuziją, kad neturi gebėjimo to daryti, nes nepriklauso elitui.
Turite čia pripažinti, kad visi žmonės – na, ne, ne visi žmonės, bet dauguma žmonių, turi potencialą imtis iniciatyvos, kuri padės Ukrainai progresuoti. Būtent tai įvyko visose šalyse, kurios transformavosi iš šių vargingų, diktatoriškų šalių į klestinčias, demokratiškas šalis. Kodėl taip yra, kad nė viena diktatoriška šalis niekada nesuteikė realaus klestėjimo plačiajai populiacijai? Na, todėl, kad elitui niekada nebūna gana. Elitui niekada nėra gana. Tačiau demokratinėje šalyje, bent jau idealiai, egzistuoja lubos, kiek individas gali visko sukaupti, ir yra mėginama paskleisti turtą tarp plačiosios populiacijos. Tai nereiškia, kad kiekvienas turi pradėti verslą, tačiau daugelis žmonių jį pradeda. Kitu atveju, transformacija negali būti pasiekta. Tai neateina iš viršaus į apačią. Tai ateina iš apačios į viršų. Būtent taip atsiranda demokratija, ir būtent dėl to demokratija išlieka, ir būtent dėl to ji išliks ilgalaikėje perspektyvoje ir pergyvens diktatoriškas šalis, nes jose yra erdvės iniciatyvai. Yra laisvė daryti daugiau, laisvė save transcenduoti, laisvė mąstyti apie naujas idėjas ir naujus būdus daryti dalykus.
Tai yra vienas didžiausių skirtumų tarp demokratijų, laisvų šalių, ir autokratijų, kurios visada yra suvaržytos, nes egzistuoja elitas, kuris nori išsaugoti savo privilegijas. Aš, žinoma, puikiai žinau, kad elitas egzistuoja ir daugelyje demokratinių šalių, ypač Jungtinėse Valstijose, ir šiuo metu ką jūs iš esmės matote Jungtinėse Valstijose, yra kova tarp senojo įsigalėjusio elito ir naujojo, technokratinio elito. Ir vis dėlto, mano mintis yra tokia, kad vis dar tebėra erdvės, net ir Jungtinėse Valstijose, žmonėms pradėti verslą, sugalvoti kažką naujo, ko niekas anksčiau nebuvo sugalvojęs. Būtent dėl to atsirado šis technokratinis elitas, technologijų milijardieriai, kurie meta iššūkį senajam įsigalėjusiam elitui Šiaurės Rytuose. Ko ukrainiečiai gali iš to pasimokyti? Jie gali pasimokyti, kad jeigu Ukraina nori išgyventi ekonomiškai po karo, ji privalo suteikti laisvę kaip įmanoma didesniam žmonių skaičiui pradėti verslą. Jeigu Ukraina sieks išsaugoti kažkokį monopolį oligarchams, Ukraina neišgyvens ekonomiškai. Viskas iš tiesų yra taip paprasta.
Rusijos nežmogiškumas ir žiaurumas
Kitas aspektas, kurį noriu čia pakomentuoti, yra susiskaldymas. Egzistuoja labai sena puolusių būtybių strategija, vadinama skaldyk ir valdyk. Putinas ilgą laiką taikė šią strategiją prieš Ukrainą ir Ukrainos žmones. Netgi dar anksčiau ją taikė Sovietų Sąjunga, sukurdama šį susiskaldymą tarp partijos elito, kuris turėjo privilegijas ir valdžią, nes buvo ištikimi partijai, ir todėl ištikimi Rusijai, ir tų, kurie to neturėjo. Tačiau Putinas mėgino pavergti Ukrainą praktiškai nuo pirmos dienos, kai atėjo į valdžią, ir iš tiesų iki pat Maidano revoliucijos, kuomet jis manė galėsiantis prastumti jam ištikimą kandidatą, o kai tai nepavyko, matėte rezultatus. Tačiau net ir šiandien Rusijos propagandos mašina deda milžiniškas pastangas, siekdama susilpninti Ukrainos žmonių vienybę, ir jie tai daro įvairiausiais būdais.
Vienas iš jų, žinoma, yra naudotis visomis įmanomomis priemonėmis, pasėjant abejonę jų pačių vyriausybėje esančiais žmonėmis. Abejonę prezidentu, abejone vyriausybe. Jūs netgi matėte iš kai kurių klausimų, kurie buvo užduoti šioje konferencijoje, platinamas konspiracijos teorijas, kurios tiesiog yra kuriamos siekiant pasėti abejones ir įkalti pleištą tarp žmonių ir vyriausybės. Tačiau kitas būdas, kuriuo tai yra daroma, tam tikra prasme, yra per tai, ką galėtume pavadinti rusišku mentalitetu, kurį iš tiesų suvokė labai mažai žmonių, tiek pačioje Rusijoje, tiek už jos ribų. Egzistuoja senas televizijos serialas Jungtinėse Valstijose, pavadinimu „Žvaigždžių kelias“, ir tenai buvo tokia ateivių civilizacija, kuri turėjo šūkį: „Priešintis beprasmiška, būsite asimiliuoti.“ Ir tam tikra prasme, būtent tai rusai projektavo ant Ukrainos, net ir iki karo, tačiau ypač po to, kai prasidėjo karas: „Mes esame tokie galingi, mes turime tokią didelę galią, mes esame tokie žiaurūs, kad esame pasiruošę padaryti viską, ko reikės. Jūs negalite mums pasipriešinti, ir todėl tiesiog turėtumėte pasiduoti ir nustoti kovoti, nes jums bus daug geriau, jeigu nustosite kovoti, nei jeigu priešinsitės.“
Mes jau anksčiau sakėme, kad tai, žinoma, yra melas. Jeigu Rusija būtų užkariavusi Ukrainą, daug daugiau ukrainiečių būtų buvę nužudyti, ištremti, pavergti, nukankinti ir taip toliau. Ir vis dėlto, egzistuoja ši projekcija ir ji ateina iš tam tikro rusiško mentaliteto aspekto. Norint jį pailiustruoti, galime matyti, kad dažnai buvo kalbama apie Rusijos mešką. Na, kas yra meška gyvūnų karalijoje? Tai nėra ypatingai greitas gyvūnas. Tai nėra pats galingiausias gyvūnas. Tai nėra pats gudriausias gyvūnas, tačiau ji sugeba prisitaikyti ir išgyventi daugelyje skirtingų vietovių. Tačiau ką galime pasakyti apie mešką, yra tai, kad ji yra vienas iš atkakliausių gyvūnų, ir kai supyksta, ji tuomet kovoja ir kovoja, ir kovoja, ir būtent tai jūs matote rusiškame mentalitete. Matote, kad jie nepaliauja siekti tam tikro tikslo, ir net jeigu jiems tai nepavyksta, jie toliau jo siekia skirtingais būdais. Jūs taip pat matote, kad nėra tokių priemonių, kurios jiems būtų per žemos, per purvinos, pernelyg primityvios, kuriomis jie būtų pasiruošę naudotis. Jie meluoja. Apgaudinėja. Žudo. Kankina. Iš tiesų nėra jokio žmogiškumo tame, ką Putinas pademonstravo Ukrainoje.
Tuo nenoriu pasakyti, kad visi Rusijos žmonės tai palaiko. Dauguma Rusijos žmonių nesupranta, kas vyksta, ir jie būtų šokiruoti, jeigu sužinotų. Tačiau kita vertus, jie nelabai stengėsi sužinoti, tiesa? Tad čia tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį į tai, jog tam tikra prasme, galime sakyti, kad rusai, rusiškas mentalitetas, apie kurį kalbu, yra: „Mes esame pasiruošę padaryti viską, kad pasiektume savo tikslą, kad ir kaip tai būtų primityvu, kad ir kaip tai būtų žema, kad ir kaip tai būtų nehumaniška, nes jeigu būsime nehumaniškesni, žiauresni, atkaklesni, nuožmesni už savo priešininkus, galiausiai priversime juos paklusti.“ Tai iš esmės buvo Stalino taktika su Raudonuoju Teroru, nužudyti tiek daug žmonių, kad niekas nedrįstų priešintis, ir netgi tuomet, kai žmonės nustojo priešintis, nužudyti dar daugiau žmonių, tiesiog tam, kad niekas negalėtų jaustis saugus. Ir tai yra nuožmumas, kurį matote.
Tai, žinoma, turi savo limitus, kadangi šitaip yra sunaudojami milžiniški kiekiai išteklių, ir jau buvo nužudytas didžiulis skaičius Rusijos kareivių, tačiau mano mintis yra tokia, kad yra siunčiama ši projekcija ant Ukrainos žmonių, jog priešintis yra beprasmiška. Ir žmonės turi tam pasipriešinti, nes, kaip sakėme, tėra laiko klausimas, kol kažkas sugrius, ir arba kariuomenė, arba ekonominės jėgos privers Putiną sustabdyti karą. Tėra laiko klausimas, ir galėtume sakyti, kad pasirinkdamas pirmiausia užpulti Ukrainą, Putinas save pastatė priešais žmonių grupę, kurie turi tokį patį atkaklumą ir nuožmumą. Tačiau, kaip iš pradžių sakėme, ukrainiečių iššūkis yra pasipriešinti Rusijos agresijai nenupuolant taip žemai kaip rusai, nes tuomet negalėsite suformuoti to karminio veidrodžio, ir didžiąja dalimi Ukrainai gerai pavyko šitai padaryti, ir ji nenusirito iki tokio paties lygmens kaip rusai.
Raginimas vienytis
Tačiau mano mintis yra tokia, kad tie, kuriems rūpi ši situacija, gali išsakyti prašymus dėl šito, kad Ukrainos šalis susivienys, nes šiuo metu yra žmonių, kurie abejoja, ar iš viso yra verta, ar iš viso yra prasmės toliau tęsti šį karą. Ar verta toliau kovoti? Ir, žinoma, yra verta kovoti tik tuomet, jeigu norite, kad Ukraina išliktų nepriklausoma demokratiška šalimi. Tačiau jeigu to nenorite, iš tiesų galėjote pasiduoti jau prieš trejus metus, tad mano mintis yra tokia, ir aš kaip ir visada nukreipiu tai į kolektyvinę sąmonę, kad ukrainiečiams reikia priešintis „skaldyk ir valdyk“ strategijai. Turite pasipriešinti, o pasipriešinti galite tik susivienydami. Nėra svarbu, ar jūsų dabartinė vyriausybė ir dabartinis prezidentas turi šią ydą, ar aną ydą, padarė tą klaidą ar aną klaidą. Tiktai vieningai palaikydami vyriausybę, kurią šiuo metu turite, galėsite išgyventi. Visada vėliau galėsite surengti rinkimus, bet dabar jums reikia susivienyti aplink tą vyriausybę, kurią turite.
Prezidentas Zelenskis yra labai svarbi figūra Ukrainos ateičiai. Nemėginu sakyti, kad Ukraina negalėtų be jo išgyventi, tačiau iš tiesų nebuvo užtikrinta, kad ji būtų galėjusi tiek laiko išgyventi be jo. Aš nukreipiu į kolektyvinę sąmonę šį vienybės impulsą. Vienykitės! Vienykitės aplink lyderius, kuriuos turite. Visada galėsite įvertinti vėliau. Tačiau šiuo metu, jeigu leisite rusams jus suskaldyti, daug labiau apsisunkinsite savo išlikimą, ir jeigu tapsite pakankamai susiskaldę, neišgyvensite. Vienybė šiuo metu yra svarbiausia, ji iš tiesų yra svarbesnė nei buvo anksčiau kare, kadangi jūs esate šiame kritiniame taške, kuriame egzistuoja prieblandos zona, ir joje yra sunku matyti, kokia bus baigtis. Tačiau kaip mėginome paaiškinti, egzistuoja tokia didelė sumaištis už fizinio lygmens, net ir emociniame, mentaliniame ir identiteto Rusijos ir Rusijos žmonių kūnuose, ir net fiziniame lygmenyje, sumaištis ekonomikoje, sumaištis Rusijos ginkluotosiose pajėgose ir ginklų bei reikmenų gamyboje, kad tėra laiko klausimas, kol kažkas sugrius.
Kiek ilgai tai truks? Sunku tiksliai prognozuoti, tačiau egzistuoja labai didelė tikimybė, kad visa karo situacija pasikeis per šiuos metus, ir galėčiau pridurti, Ukrainos naudai. Ir tai neįvyks per kažkokią taikos iniciatyvą iš Donaldo Trampo, kuri niekada nebuvo nuoširdi, nes tai tebuvo noras susirinkti pigių politinio įvaizdžio taškų, kylantis iš visiškai naivaus visos šios situacijos supratimo. Tai įvyks kitais būdais, tačiau tai pareikalaus iš ukrainiečių atkaklumo ir vienybės.
Tad daviau jums, ką norėjau jums duoti. Galite sakyti, kad mūsų mokymai šiai konferencijai buvo šiek tiek rūstoki, šiek tiek labiau praktiški, žemiški. Taip, tačiau mes jau anksčiau perdavėme daug mokymų apie Ukrainą ir jos ateitį, ir tie mokymai vis dar tebegalioja, jūs vis dar galite juos studijuoti, galite juos taikyti per ateinančius metus. Tačiau šiuo metu mes kalbame apie tai, kad šaliai reikia išlikti kaip šaliai, vieningai šaliai, idant būtų prasmės kalbėti apie kažkokią ateitį. Nėra jokios prasmės žvalgytis į praeitį, apgailestauti, jaudintis dėl to, kas galėjo įvykti, ką galėjome padaryti ar nepadaryti. Esate ten, kur esate, ir jums reikia judėti pirmyn nuo šio taško. Ir būtent tai mes mėginame daryti, ne tik savo žodžiais, bet ir šviesos perdavimu per jūsų šaukinius ir invokacijas, ir per šią dispensaciją iš Surijos, kuri yra labai reikšminga.
Tikimės, kad pasisemsite įkvėpimo iš to, ką mes sakėme, nors kai kuriems iš jūsų tai nebuvo tai, ko jūs tikėjotės, kad mes pasakysime. Ir todėl, turite mano dėkingumą už tai, kad ryžotės tame dalyvauti, kalbėti šaukinius ir invokacijas, kurie jau padarė skirtumą, ir todėl užsklendžiu jus Laisvės Liepsnoje, kuria AŠ ESU. Sen Žermenas AŠ ESU, ir esu pasišventęs Ukrainos, kaip demokratiškos, klestinčios šalies, ateičiai.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com