Kodėl yra būtina pereiti į demokratinį mąstymą
Pakylėtoji Mokytoja Portija per Kim Michaels, 2025 metų balandžio 18 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2025 Velykų vebinare Ukrainai.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Portija. Norėčiau toliau pratęsti Motinos Marijos perdavimą ir pakalbėti apie šią, kaip galėtume tai pavadinti, sąsają tarp individo ir visumos.
Bandos mentalitetas
Jeigu pažvelgtumėte į gyvūnus, pamatytumėte, kad daugelis gyvūnų ir paukščių dažnai juda bandomis, kaimenėmis, ir todėl egzistuoja šis bandos mentalitetas arba kaimenės mentalitetas. Ir kas čia iš tiesų įvyksta, yra tai, kad daugelis šių gyvūnų neturi jokio individualumo. Galite pažvelgti į atskirą gyvūną ir iš tiesų negalite matyti jokio individualumo, kokį matote žmonėse. Taip, žinoma, yra dėl to, kaip paaiškinome, kad gyvūnai neturi individualios sielos, nebent jie būtų turėję artimą ryšį su žmonėmis, tad jie turi grupinę sielą. Tačiau kai žiūrime į žmoniją, galime matyti, kad tie, kurie yra žemiausiuose sąmonės lygiuose, tie, kurie turi mažiausiai žmogiškumo, jie taip pat labiau turi bandos mentalitetą. Jie iš tiesų turi individualias sielas, tačiau jos nėra labai stiprios, nėra labai išvystytos. Kitaip tariant, jie nepadaugino talentų, kuriuos jiems davė jų individualus gyvybės srautas.
Jie pasiliko tam tikrame lygyje ir mėgino prisitaikyti prie savo aplinkos, tad iš esmės jie juda kartu su kolektyvine sąmone. Jie juda kartu su kaimene, su banda, ir bendrai paėmus matote, kad kuo žemesnis yra žmogiškumo lygmuo, tuo stipresnį matote kaimenės mentalitetą. Tai, žinoma, paaiškina, kodėl populiacijos, kurios turi didelį šių žmonių skaičių, didelį šių žmonių procentą, lengviau pasiduoda diktatoriaus užvaldymui, nes šie žmonės neturi pakankamai stipraus individualumo pasipriešinti labai stiprią valią ir agresyvią intenciją turinčiam asmeniui.
Kosminis veidrodis
Kodėl jie to neturi? Na, todėl, kad individualiai to nevystė. Jie neišsikėlė savęs virš bandos mentaliteto. Ko reikia, kad žmogus galėtų išsikelti save virš bandos mentaliteto? Na, turite prisiimti individualią atsakomybę. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog priimate, kad egzistuoja ryšys tarp to, ką jūs išsiunčiate, ir to, kas grįžta. Mes daug kartų kalbėjome apie šią koncepciją, kad visata yra kosminis veidrodis, tačiau neprivalote priimti šios idėjos. Visgi iš tiesų turite priimti tai, ką galime rasti daugumoje pasaulio religijų, tai yra, Auksinę Taisyklę. Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų. Nedarykite kitiems to, ko nenorėtumėte, kad kiti jums darytų.
Koks yra pagrindas šiai taisyklei, kaip mes paaiškinome? Tai yra, kad visata yra veidrodis, ir tai, kaip jūs elgiatės su kitais, pasiunčia impulsą į kosminį veidrodį, kuris tegali jums būti atspindėtas atgal, kuomet kiti elgsis su jumis taip, kaip jūs elgiatės su kitais žmonėmis. Kai to nepriimate, esate proto būsenoje, kurioje jaučiatės bejėgiais, iš esmės bejėgiais, nes kai priimate, jog tai, ką jūs išsiunčiate, nulems tai, kas jums sugrįš atgal, galite sakyti: „O, aš negaunu iš kosminio veidrodžio to, ką norėčiau gauti. Kaip galiu tai pakeisti? O taip, pakeisiu tai, ką išsiunčiu, ir tuomet gausiu kažką kito.“
Troškimas būti ypatingu
Jeigu to nepriimate ir patiriate, kad negaunate iš gyvenimo to, ko norite, neturite jokio supratimo, kaip galėtumėte tai pakeisti. Ar bent jau, negalite priimti, kad galėtumėte tai pakeisti, keisdami save, keisdami savo proto būseną arba pakeisdami tai, ką išsiunčiate. Ir kas tuomet nutinka? Na, asmeniškai jaučiatės bejėgiais. Negalite pakeisti savo situacijos, pakeisdami savo proto būseną. Ir kas tuomet nutinka? Na, ateina stiprus vyras, kuris sako: „Aš galiu užtikrinti, kad tu gautum, ko nori. Tiesiog turi mane palaikyti ir mes priversime tuos kitus žmones duoti mums tai, ko mes norime, nes būtent tie kiti žmonės, tie supuvę Vakarai, neleidžia mums turėti to, ko mes norime.“
Žmonės su kaimenės mentalitetu – jie seka lyderiu. Čia yra dar ir kitas aspektas, ir tai yra, kad kai turite šį kaimenės mentalitetą, neturite pakankamai stipraus individualumo turėti tikrą savivertę, ir jaučiatės bejėgiais. Jaučiate, kad esate niekas, nes kaimenėje jūs esate niekas. Niekaip neišsiskiriate iš minios. O ką jeigu kaimenė yra ypatinga? O ką jeigu, priklausymas kaimenei ir sekimas lyderiu paverstų jus ypatingais? Daugelis jūsų galite sakyti: „Na, kodėl šie žmonės, kurie seka kaimene, turėtų turėti troškimą būti ypatingi?“ Na, todėl, kad visos savimonę turinčios būtybės buvo sukurtos būti bendrakūrėjais. Jos buvo sukurtos su potencialu kelti savo sąmonę, su potencialu būti daugiau.
Tačiau kai nesinaudojate tuo, kad siektumėte Kristaus sąmonės, kai įžengiate į dualizmą ir atskirtį, jūs vis dar tebeturite troškimą būti daugiau, tačiau dabar jis yra iškreipiamas į norą būti daugiau už kitus. Užuot buvę daugiau nei buvote prieš tai, sustiprindami ryšį su savo AŠ ESU Esatimi, jūs dabar norite būti daugiau už kitus. Jūs norite būti daugiau šiame pasaulyje. Norite būti pranašesni už kitus. Ir štai tuomet matote atsirandantį šį dualistinį poliariškumą, kuriame matote menkavertiškumo ir pranašumo kompleksą. Vienas neįmanomas be kito, nors kai kurie žmonės sugebėjo užgniaužti savo menkavertiškumą ir jaustis labai pranašesniais, pavyzdžiui, diktatoriški lyderiai.
Jie jaučiasi pranašesniais, nes užgniaužė savo menkavertiškumą, tačiau kaina, kurią jie turi už tai turi sumokėti, yra ta, kad jie turi laikyti tai užgniaužę. Jie turi nepaliauti daryti kažką išorėje, kad pademonstruotų savo pranašumą. Ir štai čia jūs matote didelę žmonių grupę, kurie nepakėlė savo individualumo. Jie prisitraukia prie savęs diktatorišką lyderį, kuris užgniaužė savo menkavertiškumą, ir jis dabar sako tiems žmonėms: „Sekdami manimi, jūs galite būti ypatingi. Jūs galite būti pranašesni už tuos kitus žmones, o tuos kitus žmones mes, žinoma, turime pavergti, kad galėtume prieš juos dominuoti.“
Tai yra esminė Sovietų Sąjungos dinamika, kuomet tikrieji rusai jautėsi pranašesni už visus kitus žmones į rytus nuo Uralo, kitose respublikose, bet net ir žmonės Sovietų Sąjungoje jautėsi pranašesni už tuos, kurie nebuvo Sovietų Sąjungoje. Ir šiandien tie, kurie priklauso Rusijos Federacijai, jaučiasi pranašesniais už tuos, kurie jai nepriklauso. Kaip sakėme, Ukraina nepakankamai transcendavo sovietinės eros mąstymą, kuriame ta pati dinamika buvo ir Ukrainos populiacijoje. Tačiau Ukraina buvo nuėjusi toliau už Rusiją net ir prieš karą. Tačiau karas iš tiesų buvo galimybė dar daugiau tai transcenduoti, kadangi, kaip Motina Marija sakė, jis jus verčia, tam tikra prasme, viską permąstyti.
Prigimtinės žmogaus teisės
Ko reikės, kad galėtų įvykti šis pokytis, apie kurį kalbėjo Motina Marija, atrandant pusiausvyrą tarp individo ir valstybės arba visumos? Na, skirtumas tarp diktatoriškos valstybės ir demokratinės valstybės yra individualių žmogaus teisių koncepcija. Diktatoriškoje valstybėje individas neturi jokių prigimtinių teisių. Ką turiu omenyje, kalbėdama apie prigimtines teises? Jis neturi jokių teisių, kurios būtų nepriklausomos nuo valstybės. Kitaip tariant, diktatoriška šalis gali apibrėžti, kad jos piliečiai turi tam tikras teises, tačiau būtent valstybė apibrėžia tas teises. Esminė demokratinės šalies idėja yra tokia, kad kiekvienas individas turi teises, kurios nebuvo apibrėžtos valstybės ir valstybė negali jų pažeisti. Tai yra visas skirtumas, esminis skirtumas, tarp diktatūros ir demokratijos.
Demokratija neapibrėžia teisių, jos yra įgimtos. Jau dėl paties to fakto, kad jūs egzistuojate kaip individas, jūs turite šias teises. Jos nebuvo apibrėžtos valstybės, valstybė negali jų pažeisti, ir būtent dėl to demokratijoje individualumas yra šventas. Jis yra svarbiausias, o valstybės paskirtis yra tarnauti individams ir, žinoma, užtikrinti, kad individai vienas kito nesunaikintų, tačiau atrastų būdą bendradarbiauti, kad būtų stipresni bendradarbiaudami nei kovodami vieni su kitais.
Galėtume sakyti, kad demokratijoje idealiai turėtų būti, nesakau, kad labai daug šalių yra tai pasiekę, tačiau idealiai turėtų egzistuoti simbiozinis ryšys tarp individo ir valstybės, nes valstybė turi garantuoti individo teises, tačiau taip pat turi garantuoti, kad kiekvienas individas naudotųsi savo teisėmis tokiu būdu, kad tai nepažeistų kitų individų teisių. Diktatūroje, diktatorius apibrėžia žmonių teises, ir daugumoje atvejų apibrėžia jas tokiu būdu, kad valstybė yra svarbiausia, o individas tiesiog privalo sekti banda ir daryti tai, ką valstybė liepa jam daryti.
Jūs labai aiškiai tai matėte Sovietų Sąjungoje, ir aiškiai tai matote šiandieninėje Rusijoje, matote tai Kinijoje, matote tai Irane, matote tai Šiaurės Korėjoje, matote tai kitose diktatoriškose valstybėse. Matote, kad Ukraina pradėjo tai palikti prieš 2014 metais įvykusią invaziją, ir ji darė pastovų progresą, tačiau galima padaryti daugiau, turi būti padaryta daugiau.
Individuali atsakomybė
Kas turi įvykti, tai turi įvykti laipsniškas pokytis kolektyvinėje sąmonėje, nes ką tai reiškia, kad individas turi teises? Mes dažnai kalbėjome apie dvi puses, Alfą ir Omegą, Dangiškąjį Tėvą ir Dangiškąją Motiną. Alfa aspektas yra, kad turite teises, o Omega aspektas yra, kad turite atsakomybę. Negalite turėti individualių teisių be individualios atsakomybės. Kodėl negalite? Todėl, kad visi individai demokratijoje turi tokias pačias teises. Tai reiškia, kad turite tam tikras teises, tačiau neturite teisės atimti kitų individų teisių.
Diktatūroje, ne visi žmonės turi tokias pačias teises, nes diktatorius turi specifines teises, tačiau tie, kurie priklauso valstybiniam aparatui, pavyzdžiui, komunistiniam partijos elitui Sovietų Sąjungoje, taip pat turi ypatingas teises, ir jie gali pažeisti kitų žmonių teises ir jiems nieko už tai nebus, nes jie turi valdžią be asmeninės atsakomybės. Jie visada galėjo pasislėpti už partijos. Tam, kad galėtų atlikti perėjimą iš sovietinės eros mentaliteto, Ukrainai reikia susikoncentruoti į tai – į individualias teises, į individualią atsakomybę.
Žiaurus korupcijos ratas
Vienas individualios atsakomybės aspektas yra tai, kad nepažeidžiate visumos. Tai gali būti daroma įvairiais būdais, tačiau susikoncentruokime į vieną iš didžiausių problemų Ukrainos visuomenėje – korupciją. Galėjote pasiekti kažkokį postą valdžioje ir jums galėjo būti diegiama galvoti, kad jeigu turite tokį postą, turite teisę juo naudotis ir priimti tam tikrus kyšius. Tai yra sovietinės eros mentalitetas. Demokratinėje šalyje valdžios atstovas negalvoja, kad turi teisę imti kyšius. Jis turi atsakomybę kovoti su korupcija, nes korupcija kenkia visumai ir kenkia kitiems individams. Jūs galbūt sakote: „Na, bet tie valdžios atstovai Ukrainoje neuždirba daug pinigų. Jie negalėtų išgyventi neimdami kyšių.“ Taip, galbūt taip ir yra. Bet kodėl jie neuždirba pakankamai pinigų? Na, todėl, kad valstybė neišgali jiems daugiau mokėti. Bet kodėl valstybė neišgali jiems daugiau mokėti? Todėl, kad nesurenka pakankamai mokesčių. Bet kodėl ji nesurenka pakankamai mokesčių? Todėl, kad nėra pakankamai ekonominės veiklos, kuri sugeneruotų mokesčius. Ir kodėl nėra pakankamai ekonominės veiklos? Dėl korupcijos, kuri riboja individualią iniciatyvą.
Matote, tai tampa žiauriu ratu, žalčiu, ryjančiu savo uodegą. Tačiau demokratijose žmonės išsilaisvino iš šio žiauraus rato, ir taip yra dėl to, kad jie priėmė, jog negalite turėti individualių teisių ir laisvių be individualios atsakomybės ir atskaitomybės. O tai reiškia, kad negalite turėti vyriausybės, kuri turėtų valdžią žmonėms, o iš tų, kurie naudojasi šia valdžia, nebūtų galima reikalauti atsakyti už piktnaudžiavimą valdžia.
Daugelis žmonių Ukrainoje pilnai tai suvokia. Jie jau pradėjo atlikti šį perėjimą. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad tai dar nepasiekė kritinės masės, o ji turi būti pasiekta. Kaip ji bus pasiekta? Na, šis vystymasis jau prasidėjo, tačiau jūs, kurie esate dvasingi žmonės, iš tiesų galite tai akceleruoti, išsakydami tam prašymus ir, žinoma, patys atlikdami šį perėjimą.
Ypatingos privilegijos be atsakomybės
Demokratija negali funkcionuoti, jeigu nėra asmeninės atskaitomybės, asmeninės atsakomybės. Ką jūs šiuo metu matote Jungtinėse Valstijose? Matote asmenį, kuris save išsikėlė kaip, pavadinkime taip, mini diktatoriumi, autokratu, sakančiu žmonėms, kurie juo tiki: „Aš galiu išspręsti visas jūsų problemas. Tiesiog duokite man valdžią.“ Kodėl žmonės tam paklūsta? Todėl, kad nėra prisiėmę asmeninės atsakomybės. Todėl jie mano, kad priežastis, kodėl jie neturi tokio gyvenimo, kokio nori, yra ta, kad kažkas kitas iš jų tai atima, ir stiprus vyras susidoros su šiais žmonėmis ir viskas bus vėl didinga.
Tačiau realybė yra tokia, kad šie žmonės negauna tokio gyvenimo, kokio nori, dėl to, kad neprisiėmė atsakomybės už tai, ką išsiunčia. O kadangi neprisiėmė atsakomybės, jie nesugebėjo matyti, kad egzistuoja valdžios elitas, kuris uzurpavo demokratiją, kurios paskirtis yra garantuoti visiems žmonėms lygias teises, tad matote dinamiką. Kai nesate prisiėmę atsakomybės už save, jūs iš tiesų nenorite, kad visi turėtų lygias teises, tai reiškia, lygias galimybes. Jūs norite priklausyti ypatingai žmonių grupei, kurie turi ypatingas privilegijas, kad jums nereikėtų pažvelgti į save. Jau vien iš to fakto, kad priklausote šiai ypatingai žmonių grupei, turite privilegijas, lygiai taip pat kaip partinis elitas Sovietų Sąjungoje, kaip tie žmonės, kuriuos Trampas šiuo metu prastuminėja į valdžią, jie turi ypatingas privilegijas be jokios atsakomybės. Lygiai taip pat ir Ukrainoje. Joje vis dar yra žmonių, kurie nori ypatingų privilegijų be atsakomybės, be skaidrumo. Jie nori turėti ypatingą, privilegijuotą gyvenimo būdą.
Talentų padauginimas
Ar suvokiate skirtumą, į kurį čia atkreipiu jūsų dėmesį? Galbūt jūs to dar nesuvokiate, tad atsitraukime žingsnį atgal. Ko iš jūsų reikalauja demokratija, kaip iš demokratijoje gyvenančio individo? Ji tiesiog reikalauja, kad laikytumėtės įstatymo, kurį Jėzus aprašė savo palyginime apie talentus. Visi žmonės demokratijoje tariamai turi lygias galimybes tobulėti. Tai nereiškia, kad jie turi tokią pačią poziciją arba tokį patį statusą, ar tokį patį pragyvenimo lygį, tačiau jie turi lygias galimybes save tobulinti, padaugindami tuos talentus, kurie jiems buvo duoti, pagal jų praeities karmą ir kitus dalykus.
Demokratija reikalauja, kad būtumėte pasiryžę dauginti talentus, prisiimdami atsakomybę už savo pačių situaciją ir sąmoningai bei ryžtingai keisdami tai, ką išsiunčiate į kosminį veidrodį. Jeigu nenorite to daryti, kokios tuomet norite visuomenės? Norite visuomenės, kurioje galėtumėte parduoti savo sielą partijai, o partija tuomet įtaisys jus, dėl jūsų ištikimybės partijai, į privilegijuotą poziciją, kurioje galėsite naudotis valdžia be jokios atsakomybės, kadangi negalėsite prarasti tos pozicijos, nebent padarytumėte kažką iš tiesų labai kvailo.
Bet matote, kodėl žlugo Sovietų Sąjunga? Kodėl visuomenė, kurią Amerikoje mėgina sukurti Trampas, patirs žlugimą? Todėl, kad kai žmonėms yra suteikiami valdžios postai be jokios atsakomybės, jie nedaugina talentų. Demokratijoje, kurioje egzistuoja laisva ekonomika, tie, kurie daugina talentus, kurie yra pasiryžę save keisti, jie išsiveržia į priekį. Uždaroje sistemoje, kokia buvo Sovietų Sąjunga, tie, kurie yra ištikimi partijai, gauna privilegijuotus postus, ir kai jie jau tai įgyja, vienintelis jų interesas yra tai išsaugoti, o ne tai transcenduoti. Jie nori išsaugoti status quo, kuriame turi privilegijas, o ne plėsti ekonomiką, auginti ekonomiką.
Tačiau kai esate pasiryžę dauginti talentus, norite visuomenės, kuri būtų atvira, kuri nuolatos transcenduotų save, kurioje ekonomika nuolatos augtų, nes jūs suvoktumėte, kad jums seksis geriau ir visiems kitiems seksis geriau. Bet matote, kai įžengiate į uždarą protą, kuriame nenorite dauginti talentų, nenorite, kad visiems kitiems sektųsi geriau. Norite išlaikyti savo privilegijuotą poziciją, o tai reiškia, kad norite visus kitus stabdyti, o tai reiškia, kad norite stabdyti ekonominį visuomenės augimą, ir todėl viskas stagnuoja.
Būtinas pokytis Ukrainoje
Ką Ukraina turi pereiti, kad galėtų tapti šiuolaikine demokratine šalimi, pasiruošusia būti ES dalimi? Ji turi įveikti šį troškimą kolektyvinėje sąmonėje įgyti privilegijuotą poziciją ir ją išsaugoti. Ji turi pereiti į pasiryžimą augti. Pereiti į tokią visuomenę, kuri nuolatos auga, nuolatos prisitaiko, ne tik prie pokyčių pasaulyje, bet ir prie pokyčių savo viduje. Štai kas yra funkcionuojanti visuomenė. Ji nuolatos auga, vyksta nuolatinis augimas. Kodėl? Todėl, kad egzistuoja galimybė, ir yra pakankamai žmonių, kurie naudojasi galimybe pagerinti savo gyvenimą, ir kai pakankamai žmonių siekia pagerinti savo gyvenimą, įvyksta pagerėjimas visoje visumoje.
Negalite turėti augimo ekonomikoje, jeigu nėra žmonių, kurie būtų pasiryžę dauginti talentus. Negalite padauginti talentų, jeigu neprisiimate atsakomybės už savo proto būseną, už tai, ką jūs projektuojate į kosminį veidrodį. Šiuo metu vis dar tebėra daug žmonių Ukrainoje, kurie arba trokšta susigrąžinti savo privilegijuotas pozicijas, kurias turėjo iki karo, arba trokšta įgyti privilegijuotą poziciją, kurią matė turėjus savo tėvus.
Yra daug žmonių, kurie mąsto: kaip galėtume pasinaudoti visa šia ekonomine pagalba, kuri yra duodama Ukrainai, kad galėtume susikurti sau nedidelę privilegijuotą poziciją? Jie mąsto apie save, o ne apie visumą. Jie mąsto apie save ir kaip galėtų kažką įgyti ir tuomet tai išsaugoti, užuot galvoję, kaip galėtume nepaliauti savęs transcenduoti ir pasiekti daugiau? Egzistuoja šis troškimas pagriebti ribotą pyrago gabalą ir laikytis į jį įsikibus. Arba yra kitas troškimas: padidinti savo pyrago gabalą. Kai siekiate sugriebti pyrago gabalą ir laikytis į jį įsikibę, pyragas neauga. Tačiau kai siekiate išplėsti savo pyrago gabalą, jūs plečiate visą pyragą. Ir būtent taip auga šalis. Būtent taip šalis gali paaugti iš to ekonominio lygmens, kurį Ukraina turėjo prieš karą, iki to lygmens, kurį matote Vakarų Europoje.
Kaip jau anksčiau sakėme, Ukraina turi gamtinius išteklius. Daugelis žmonių yra pasiryžę dirbti. Kaip matote, kai kurie pabėgėliai, kurie išvyko iš Ukrainos karo pradžioje, daugelis jų rado darbus ir yra pasiryžę sunkiai dirbti savo naujose šalyse. Nėra absoliučiai jokios priežasties, jokios fizinės priežasties, kodėl Ukraina negalėtų turėti tokio paties ekonomikos lygmens, kokį jūs matote, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Olandijoje, ar kitose šalyse. Vienintelis skirtumas yra skirtumas mentalitete, nenoras dauginti talentų, prisiimant atsakomybę už save, už savo proto būsenos keitimą, už savo proto būsenos transcendavimą. Talentų dauginimas prasideda nuo savo savasties jausmo padauginimo, to jūsų pojūčio, ką jūs galite ir negalite padaryti, nuo priėmimo, kad galite augti, užuot siekę pasilikti fiksuotoje pozicijoje visą savo likusį gyvenimą, būdami patogiai įsitaisę savo privilegijuotoje pozicijoje.
Pranašumo jausmo paleidimas
Grįžkime prie menkavertiškumo-pranašumo dinamikos. Turite troškimą transcenduoti. Kai įžengiate į dualizmą, jūs tai iškreipiate. Jūs dabar norite turėti tiek daug, kiek tik manote galintys turėti, ir tuomet norite laikytis į tai įsikibę. Galite turėti šį troškimą kažką pasiekti šiame pasaulyje, kuriame būtumėte geresni už kitus. Būtent tai sukuria valdžios elitą. Tačiau tai taip pat sukuria nuolatinę žemesnę žmonių klasę, kurie priėmė, kad negali nieko padaryti savo asmeninei situacijai pagerinti, nes jie tiesiog yra darbininkai, arba jie yra pensininkai, ir toks bus jų pragyvenimo lygis visą likusį gyvenimą, tačiau jie jaučiasi pranašesni, būdami bandos dalimi.
Galite tai akivaizdžiai matyti šiandieninėje Rusijoje, kurioje daug žmonių, tiesą sakant, visi žmonės, kurie palaiko Putiną ir status quo, jaučiasi pranašesni, nes jie yra rusai. Jūs taip pat matote žmones Ukrainoje, kurie jaučiasi pranašesni, nes jie yra ukrainiečiai, tikrieji Kijevo Rusios palikuonys. Tačiau taip pat matote pranašumo jausmą, kad ukrainiečiai dabar kovoja už pasaulį, už Europą, stabdydami rusų agresiją. Neneigiu, kad esama tam tikros tiesos šiame teiginyje, kad kovojimas prieš Rusiją apriboja Rusijos gebėjimą eiti toliau.
Bet matote, visų pirma, ukrainiečiai kovoja už tai, kad galėtų turėti nepriklausomą šalį. Turite turėti realistišką požiūrį, nes matote, kaip mes dabar jums parodėme, tiek Motina Marija, tiek aš, kad sovietiniame mentalitete yra šis jausmas, jog žmonės jaučiasi menkaverčiais, nes jie žino, kad valstybė nevertina jų kaip individų. Tačiau jie jaučiasi pranašesniais, būdami valstybės dalimi, tačiau Ukraina turi palikti šį mentalitetą. Kodėl? Na, vėlgi, ar norite būti dominuojami Rusijos, ar priešingai – norite tapti nepriklausoma demokratine šalimi? Jeigu norite tapti nepriklausoma demokratine šalimi, ką turite padaryti? Privalote įveikti pranašumo jausmą, nes demokratijos idėja yra tokia, kad visi žmonės buvo sukurti lygūs ir jie buvo apdovanoti savo Kūrėjo neatimamomis teisėmis. Todėl iš tiesų nė viena šalis nėra pranašesnė už jokią kitą.
Labai gerai žinau, kad yra šalių Europoje ir kitur, kurios vis dar tebesijaučia pranašesnėmis, nors daugelis jų jau pradėjo tai įveikti, bent jau Europoje. Tačiau aš tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, kad dabartinis pranašumo jausmas, net ir jausmas, kad mes, ukrainiečiai, gelbėjame pasaulį nuo Rusijos, tai turi būti paleista, nes tai jums neleidžia atlikti to perėjimo į demokratinį mąstymą. Ir jeigu kritinė masė žmonių Ukrainoje nesugebės atlikti to perėjimo, tuomet Ukraina kaip šalis negalės atlikti to perėjimo. Ir jeigu jūs nesugebėsite atlikti to perėjimo į demokratinį mąstymą, neatsilaikysite prieš Rusijos puolimą. Nesuformuosite karminio veidrodžio, apie kurį kalbėjo Motina Marija. Vietoj to, būsite susiskaldę tarpusavyje, ir Rusija tikrai tuo pasinaudos, sustiprins tą susiskaldymą, ir matysite vidines rietenas, vidines kovas Ukrainoje, kurios susilpnins Ukrainos pasipriešinimą Rusijai.
Magiškas mąstymas ir pasiryžimas keistis
Galimybė perėjimui yra čia. Daugelis žmonių jau tai padarė, tačiau kritinė masė dar nebuvo pasiekta. Ir būtent dėl to jūs, kurie esate atviri mūsų mokymams, galite padaryti didelį poveikį, išsakydami su tuo susijusius prašymus ir, žinoma, patys atlikdami šį perėjimą. Mes davėme tiek daug mokymų apie demokratiją. Ar juos išstudijavote? Ar iš tiesų juos įsisąmoninote, ką tai reiškia? Nes jeigu jūs, kurie esate dvasios mokiniai, to neįsisąmoninote, kaip galite tikėtis, kad kiti žmonės Ukrainoje tai padarys?
Aš tiesiog rodau jums, kad Ukraina yra ant slenksčio. Ji stovi vienoje pusėje. Ji yra pakėlusi vieną koją. Ji yra pradėjusi kelti tą koją per slenkstį, tačiau ji dar nepajudėjo tiek, kad svorio centras persislinktų ir slenkstis būtų peržengtas. Visgi galimybė tai padaryti yra didžiulė ir tai gali būti padaryta, tačiau tam reikia pasirinkti. Ir būtent dėl to mes neuždedame šios atsakomybės jums, keletui pakylėtųjų mokytojų mokinių, tačiau spinduliuojame tai į kolektyvinę sąmonę. Yra žmonių net ir vyriausybėje, įskaitant prezidentą, kurie dar iki galo neatliko šio perėjimo į demokratinį mąstymą.
Tai sakau ne tam, kad ką nors kaltinčiau. Mes tiesiog išsakome faktą, kad perėjimas dar neįvyko. Jis yra arti. Jis yra jau beveik čia. Tereikia tik nedidelio pokyčio, kad svoris persislinktų ir patrauktų jus per slenkstį. Tačiau vis dar esama tam tikros rizikos, kad galite atkristi atgal ir likti toje pačioje slenksčio pusėje. Tai gali būti šiek tiek rūstoka žinia – o gal tai iš tiesų yra galimybė pokyčiui?
Matote, egzistuoja tam tikras, kaip galėtume tai pavadinti, naivumas, kurį randate Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos žmonėse, ir, žinoma, daugelyje kitų žmonių pasaulyje, tačiau susitelkime į ten, apie ką dabar kalbame. Ir tai yra stebuklinio mąstymo forma, kurioje galvojate, kad kažkas stebuklingai įvyks, kas atneš pokytį, ir jūs laukiate, kada įvyks šis stebuklas, kada šis stebuklingas dalykas staiga išspręs karą ir viskas bus gerai. Tačiau stebuklas, kuris atneš pokytį, yra jūsų savitranscendencija ir daugelio kitų žmonių savęs transcendavimas, kuomet visumoje įvyks pokytis. Būtent tai yra pokytį atnešantis stebuklas.
Būtent šis stebuklinis mąstymas verčia žmones galvoti, kad stiprus vyras gali išspręsti visas mūsų problemas. Rusai vis dar tebėra jame įstrigę. Ukraina yra pradėjusi virš jo pakilti, tačiau joje vis dar tebėra šio mąstymo liekanų. Mes vis dar laukiame kažkokio stebuklingo dalyko – jei tik turėtume tuos ginklus, jei tik turėtume anuos ginklus – tačiau būtent pokytis sąmonėje yra tikrasis stebuklas. Tačiau jis įvyksta tuomet, kai žmonės ryžtasi pažvelgti į save, o ne galvoja, kad pokytis ateis iš išorės. Būtent tai įvyko demokratinėse šalyse. Būtent tai įvyko Baltijos šalyse. Būtent tai įvyko daugumoje Varšuvos pakto šalių. Tai gali įvykti Ukrainoje. Tai gali įvykti Ukrainoje greičiau nei daugumoje šių kitų šalių, nes karas jums daro šį spaudimą, tačiau tam yra reikalingas pasiryžimas atlikti pokytį, ir šis pokytis yra galimybė.
Šiuo metu Ukrainoje gyvenantys žmonės turi kartą gyvenime pasitaikančią galimybę atlikti pokytį. Ar pagriebsite šią galimybę, ar tiesiog stovėsite tenai, nežinodami, ar norite pasikeisti, palikdami idėją, kad kažkas jūsų išorėje privalo pasikeisti, idant jums patiems nereikėtų keistis? Štai koks yra iššūkis. Ir sviedžiu tą iššūkį į kolektyvinę sąmonę, nes aš esu Galimybių Deivė. Ir tai yra jūsų galimybė.
Tad daviau jums tai, ką norėjau jums duoti šiame perdavime. Galbūt grįšiu vėliau ir pasidalinsiu su jumis dar daugiau minčių. Žiūrėsime, kaip klostysis šios dienos. Tačiau dėkoju jums už tai, kad suteikėte man galimybę apie tai pakalbėti, pasinaudoti jūsų čakromis ir protais, projektuojant tai į kolektyvinę Ukrainos sąmonę, Rusijos ir visų šalių, kurios buvo sovietinės eros dalimi, sąmonę, kad tai galėtų pasklisti plačiai plačiai, ir pradėtų pokytį, kuris atves žmones pamatyti, jog gyvenimas yra galimybė, o ne jiems primesta našta – jis yra galimybė. O tinkamiausias momentas pasinaudoti šia galimybe yra dabar.
Tad užsklendžiu jus Galimybės Liepsnoje, kurią saugau Žemei.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com