Realybės permąstymas: perėjimas iš pasyvumo į kūrybiškumą
Pakylėtasis Mokytojas Mokytojas MOR per Kim Michaels, 2025 metų sausio 5 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2025 Naujųjų Metų vebinare: „Akceleruokite save ir planetą su Ketvirtojo Spindulio Mokytojais“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Mokytojas MOR ir, žinoma, mano užduotis yra inauguruoti šį 12 metų ciklą šiose Psichologinio Laikrodžio linijose, nes jis prasideda nuo Pirmojo Spindulio.
Troškimas būti daugiau
Šio laikrodžio tikslas, žinoma, yra padėti žmonėms individualiai ir kolektyviškai išrišti savo psichologiją. Todėl mums reikia pažvelgti į Pirmąjį Spindulį labiau iš psichologinės perspektyvos. Turime čia suvokti, kad kai Kūrėjas nusprendė kurti formų pasaulį, kurti savimonę turinčias savo paties tąsas, kurios savo gyvenimą pradėtų su viename taške sukoncentruotu savasties jausmu, ir suteikti joms vaizduotę ir laisvą valią, Kūrėjas žinojo, jog yra įmanoma, kad būtybės gali, eksperimentuodamos su savo laisva valia, įstrigti. Būtent dėl to Kūrėjas sukūrė, apibrėžė Kristaus sąmonę kaip visų formų šaltinį, ir į Kristaus sąmonę yra įdiegtas troškimas būti daugiau. Ir šis troškimas būti daugiau galiausiai, žinoma, jus atveda ir leidžia pasiekti Kūrėjo sąmonę, kurioje galite pilnai įvertinti ir patirti savo Kūrėją. Tačiau artimesniame lygmenyje, kai naujas gyvybės srautas pradeda savo kelionę su tuo viename taške sukoncentruotu savasties jausmu, jis tai patiria kaip troškimą būti daugiau, kadangi naujas gyvybės srautas negali suvokti Kūrėjo ar netgi pasiekti Kūrėjo sąmonės.
Mes gerai žinome, kad kai kalbame apie Kūrėjo sąmonės pasiekimą, daugelis žmonių Žemėje taip pat negali to suvokti, bet bent jau dvasingesni žmonės gali susiderinti, ką tai reiškia. Visgi didžioji žmonijos dalis nėra pasirengusi net mąstyti apie tai, kad galėtų priaugti iki tos sąmonės. O tuomet, žinoma, dar yra puolusios būtybės, kurios tiki, kad jau yra pasiekusios dievišką sąmonės būseną, kurioje žino geriau už Kūrėją. Tačiau dauguma žmonių, kaip sakiau, dauguma gyvybės srautų patiria šį įgimtą troškimą būti daugiau.
Kaip mes bendrakuriame
Na ir dabar, galime sakyti, kad buvote sukurti būti bendrakūrėjais, todėl turite troškimą bendrakurti. Tačiau ką reiškia kažką sukurti? Na, tai reiškia, kad sukuriate kažką, kas šiuo metu neegzistuoja, tai reiškia, jog tikrasis kūrybiškumas yra sukurti kažką, kas yra daugiau nei buvo anksčiau. Na ir dabar, kaip sukuriate kažką, kas yra daugiau nei buvo anksčiau?
Perėjimas iš pasyvaus stebėtojo į aktyvų bendrakūrėją
Pažvelkime į situaciją, kurią paaiškinome. Būdami nauju gyvybės srautu, jūs turite viename taške sukoncentruotą savasties jausmą. Todėl turite ribotas galimybes bendrakurti, nes bendrakūrimas iš jūsų reikalauja įsivaizduoti kažką su mūsų taip aprašytu konceptualiu protu ir tuomet suprojektuoti tai ant materijos šviesos. Jeigu būtumėte visiškai tuščioje aplinkoje, nežinotumėte, nuo ko pradėti šį procesą. Būtent dėl to bendrakūrėjas yra patalpinamas aplinkoje, kuri jau buvo sukurta būtybių, kurios yra aukštesniame sąmonės lygyje už naują bendrakūrėją, jūsų atveju, Elohimai sukūrė šią nepakilusią sferą, įskaitant ir Žemės planetą jos pirminėje formoje. Naujas bendrakūrėjas yra patalpinamas toje aplinkoje.
Na ir dabar, naujas bendrakūrėjas geba stebėti savo aplinką, ir paprastai užtrunka šiek tiek laiko naujam bendrakūrėjui priprasti prie savo aplinkos. Kitaip tariant, nėra taip, kad jau pačią pirmąją dieną vos tik gimęs, kūrėjas pradeda bendrakurti. Dauguma bendrakūrėjų turi susiorientuoti, patirti savo aplinką ir pamėginti įgyti tam tikras įžvalgas į tai, kaip veikia jų aplinka, kas yra įmanoma toje aplinkoje. Žinoma, jūs į tą aplinką nesate patalpinami vieni, ten yra ir kiti žmonės, su kuriais galite bendrauti, diskutuoti ir mokytis vieni iš kitų. Tačiau jūs taip pat, pirminėje tyroje būsenoje, turite priėjimą prie dvasinių mokytojų, pakylėtųjų mokytojų, kurie jus gali mokyti apie jūsų aplinką, kai imate smalsauti ir ryžtatės užduoti klausimus, nes niekas jūsų neverčia iš mūsų mokytis.
Tad dabar matote bendrakūrėją, kuris praleido šiek tiek laiko pratindamasis prie savo aplinkos. Ir bendrakūrėjas aiškiai patiria, kad jis nesukūrė aplinkos, kurioje yra. Ją sukūrė kažkokie didesni protai, ir bendrakūrėjas buvo tenai patalpintas. Iš pradžių bendrakūrėjas save laiko stebėtoju, patyrėju, ir gali praeiti šiek tiek laiko, kol naujas bendrakūrėjas pradės save laikyti bendrakūrėju, turinčiu gebėjimą kažką kurti.
Ko reikia, kad jis galėtų atlikti šį perėjimą? Na, jis turi susiderinti su Kristaus protu viduje ir troškimu būti daugiau. Tam tikra prasme, egzistuoja galimybė, kad naujas bendrakūrėjas gali pasiekti tašką, kuriame jis įpranta prie savo aplinkos, jis mėgaujasi buvimu toje aplinkoje, ir tiesiog laiko save stebėtoju, tos aplinkos patyrėju. Ir jis net negali pagalvoti, kad galėtų sukurti kažką, ko nėra jo stebimoje aplinkoje. Kitaip tariant, kūrybiškumas reiškia, kad peržengiate vien savo aplinkos stebėjimą ir tai, kas jau yra sukurta, ir vizualizuojate, kad galėtumėte sukurti kažką daugiau, o kad galėtumėte atlikti tą perėjimą iš pasyvaus stebėjimo, aplinkos patyrimo, į aktyvią jos bendrakūrimą, jums reikalingas Kristaus protas.
Bendrakūrėjai Žemėje
Na ir dabar, žinoma, naujas bendrakūrėjas natūralioje planetoje turi priėjimą prie Kristaus proto, tačiau bendrakūrėjas vis dar turi tai pasirinkti. Kai žiūrime į Žemę, paaiškinome jums, kad pradžioje buvo trys gyvybės srautų, naujų bendrakūrėjų bangos, kurie įsikūnijo Žemėje vieni po kitų. Dauguma toms trims pirmosioms bangoms priklausiusių bendrakūrėjų dalyvavo bendrakūrybiniame procese, jie persijungė į buvimą bendrakūrėjais, ir dauguma jų galiausiai pakilo. Mes taip pat paaiškinome, kad pirmoji banga nusileido į identiteto karaliją, antroji į mentalinę karaliją, trečioji į emocinę karaliją, o tuomet ketvirtoji gyvybės srautų banga nusileido į fizinę karaliją ir prisiėmė fizinius kūnus.
Na ir dabar, kadangi fizinė karalija yra pati tankiausia, šiandien vis dar yra šių pirminių Žemės gyventojų iš ketvirtosios bangos, kurie nepersijungė ir nelaiko savęs bendrakūrėjais. Žinoma, ketvirtajai bangai buvo sunkiau tai padaryti nei trims ankstesnėms bangoms dėl fizinės karalijos tankumo. Tačiau Žemė buvo natūrali planeta. Ji nebuvo tokia nenatūrali planeta, kokią jūs ją matote šiandien. Skirtumas yra toks didelis, kad jums gali būti sunku tai įsivaizduoti, o dauguma žmonių iš viso negalėtų to priimti. Nes tokia gamta, tokios gyvybės formos, kurias jūs matote fizinėje planetoje šiandien, neegzistavo, kai Žemė buvo savo natūralioje būsenoje. Egzistavo kūnai, tačiau jie buvo daug tyresnės formos. Nors ketvirtajai bangai buvo daug sunkiau nei pirmosioms trims bangoms, tai iš tiesų nebuvo taip sunku kaip yra šiandien. Ir vis dėlto, daugelis jų nepersijungė ir nepradėjo savęs laikyti bendrakūrėjais.
Troškimo būti daugiau neigimas
Kai tai nutinka, ir tai, žinoma, taip pat nutiko ir kitose planetose per šios nepakilusios sferos istoriją, kai tai nutinka, nutinka taip, kaip sakėme, kad jūsų gyvybės srautas iš tiesų yra sukurtas iš Kristaus sąmonės. Į jūsų gyvybės srautą, į jūsų AŠ ESU Esatį yra įdiegtas troškimas būti daugiau. Tai reiškia, kaip sakiau, jog kad galėtumėte persijungti ir priimti save kaip bendrakūrėją, o ne pasyvų stebėtoją, turite priimti sprendimą. Na o tam, kad nepersijungtumėte, taip pat turite priimti sprendimą. Turite atrasti būdą neigti, ignoruoti, sumenkinti įgimtą troškimą būti daugiau. Turite susikurti, konceptualiu protu, savivaizdį, kad nesate bendrakūrėjas. Na ir dabar, tai yra įmanoma natūralioje planetoje. Tai įvyko daugelyje natūralių planetų. Tačiau visada nutinka taip, kad kai kurie žmonės, kai kurie gyvybės srautai nusprendžia persijungti ir ima laikyti save bendrakūrėjais, tuo tarpu kiti to nepadaro. Tai reiškia, kad dabar atsiranda mišinys – tie, kurie yra kūrybiški, ir tie, kurie nėra, tie, kurie neigia ar bent jau atideda savo kūrybiškumą.
Vystymasis Žemėje
Nutinka taip, kad tie, kurie pasirenka neigti savo kūrybiškumą, negali nematyti, kad kiti žmonės jų aplinkoje yra kūrybiški. Vėlgi, jie turi sumąstyti paaiškinimą savo protuose, kodėl jie nėra kūrybiški, kodėl jie savęs netranscenduoja. Ir dabar kyla klausimas, kiek toli su tuo bus nueita planetoje. Egzistuoja skirtingi scenarijai skirtingose planetose, bet susitelkime dabar į Žemę. Tad buvo ši ketvirtoji gyvybės srautų banga, visi jai priklausę individai savo kelią pradėjo su tokiu pačiu potencialu, tačiau dauguma šių gyvybės srautų pasirinko likti pasyvūs, o mažuma pasirinko būti kūrybiški. Šie bendrakūrėjai iš tiesų atnešė daug naujų dalykų į Žemę, o tai reiškia, kad net ir fiziniame Žemės lygmenyje vyko akivaizdus progresas. Gyvenimas tapo organizuotesnis, pradėjo formuotis visuomenės. Atkreipkite dėmesį, jog visa tai vyko dar prieš užrašytą istoriją, tačiau jeigu pažvelgtumėte į tai, ką matėte rašytinėje istorijoje, galite grįžti į akmens amžių, kuriame egzistavo šios labai nedidelės grupelės žmonių. O tuomet palaipsniui, laikui bėgant, bronzos amžiuje, geležies amžiuje ir taip toliau, susiformavo didesnės grupės žmonių, jos tapo labiau organizuotos. Ir galiausiai matėte tam tikrų, galėtume tai pavadinti, civilizacijų susiformavimą, kurios buvo ganėtinai pažangios. Tai yra panašu į tai, kas vyko pirminėje, natūralioje Žemėje, tik, žinoma, visa tai vyko daug aukštesniame lygmenyje.
Kūrybiško elito susiformavimas
Tad matėte, susiformavo šis, kaip galėtume tai pavadinti, elitas, kūrybiškas elitas, kuris pakėlė civilizaciją, pakėlė visuomenes į daug aukštesnį organizuotumo, sofistiškumo, kultūros ir kt. lygmenį. Ko jie neturėjo, kai Žemė buvo natūrali planeta, tai jie neturėjo armijų ar netgi policijos, nes tai nebuvo reikalinga. Tačiau esminė mintis, kurią čia išsakau, yra ta, kad matėte aiškų pasidalijimą tarp kūrybiško elito ir didžiosios populiacijos daugumos, kurie tapo kūrybiško elito sekėjais. O tuomet, praėjus dar kuriam laikui, skilimas pradėjo atsirasti net ir kūrybiniame elite, nes atsirado tokių, kurie ėmė save laikyti ne tik bendrakūrėjais, kurių tikslas yra bendrakurti čia Žemėje, bet jie susiderino su potencialu pakelti savo sąmonę ir netgi pakilti iš Žemės. Ir tarp kūrybiško elito taip pat atsirado tokių, kurie save ėmė laikyti žmonių lyderiais. Matėte, tam tikra prasme, pasidalijimą kūrybiškame elite tarp tų, kurie pradėjo koncentruotis į dvasinį gyvenimo aspektą, ir tų, kurie pradėjo koncentruotis į labiau fizinį, pasaulietinį gyvenimo aspektą. Vėlgi, tai jokiu būdu nereiškia to paties, ką jūs matote Žemėje šiandien, tačiau galite tai kažkiek palyginti su pasidalijimu tarp religinės organizacijos su egzistuojančia religingų žmonių hierarchija, ir pasaulietinės organizacijos, su pasaulietiniais lyderiais, tokiais kaip karaliai ir imperatoriai. Būtent tai pradėjote matyti vykstant šiose visuomenėse, joms pasiekiant vis didesnį sofistiškumo lygmenį.
Dvasinio elito pakylėjimas
Na ir dabar, po kurio laiko tie, kurie buvo tapę dvasiniu elitu, kaip galėtume juos pavadinti, kaip priešingybę pasaulietiniam arba sekuliariam elitui, vis labiau ir labiau pradėjo susisieti su Kristaus protu. Jie integravosi, susivienijo su Kristaus protu, ir todėl nelaikė savęs elitu. Tai tiesiog yra terminas, kurį naudoju norėdamas tai iliustruoti. Jie pradėjo susiderinti su potencialu pakilti, ir atėjo momentas, kai labai didelė dalis, didžioji dalis šių individų, priklausiusių dvasiniam elitui, iš tiesų pakilo iš Žemės per reliatyviai neilgą laiko tarpą. Ir kas tuomet liko valdyti visuomenę? Na, pasaulietinis elitas. Tačiau kai dvasinis elitas pakilo, buvo aktyvuotas jūsų mokslininkų taip vadinamas antrasis termodinamikos dėsnis, ir jis buvo aktyvuotas aukštesniu laipsniu nei iki tol. Galime sakyti, kad kai pirminiai gyventojai, daugelis jų, nusprendė neigti savo kūrybiškumą, buvo aktyvuotas antrasis termodinamikos dėsnis. Tačiau kadangi vis dar buvo tiek daug žmonių, kurie vis dar tebebuvo kūrybiški Žemėje ir siekė augti dvasiškai, antrasis termodinamikos dėsnis neatvedė prie visuomenės žlugimo.
Visuomenės žlugimas
Kai kūrybiškas elitas, dvasinis elitas pakilo, neliko kūrybiškų dvasingų žmonių, kurie galėtų neutralizuoti antrąjį termodinamikos dėsnį, o tai reiškia, kad visuomenė pradėjo griūti. Na ir dabar, tai būtų buvę galima išspręsti, jeigu kai kurie žmonės iš pasaulietinio elito būtų transformavęsi ir ėmę koncentruotis į dvasingumą, o kai kurie tarp žmonių būtų transformavęsi ir pradėję save laikyti bendrakūrėjais. Tuomet visuomenės griuvimą būtų buvę galima neutralizuoti, idant visuomenė toliau save transcenduotų. Tačiau to neįvyko pakankamu laipsniu, ir todėl šios ganėtinai pažengusios civilizacijos pradėjo griūti. Ir, žinoma, lyderiai nesugebėjo suprasti, kodėl tai vyksta, o žmonės dar labiau nesugebėjo suprasti.
Na, ir ką dabar darė pasaulietinis elitas? Na, kaip sakiau, jie turėjo potencialą save transcenduoti. Galime leistis į įvairiausius svarstymus apie tai, kodėl jie to nepadarė, tačiau esmė yra tokia, kad jie pasirinko to nedaryti. Ir, vėlgi, jie turėjo sau paaiškinti, kodėl to nepadarė. Jie tuomet turėjo paaiškinti žmonėms, kodėl žmonės savęs netranscendavo. Ir todėl jie turėjo atrasti būdą paaiškinti, kodėl visuomenė griūva, kodėl visuomenė degraduoja iš ganėtinai aukšto lygmens į žemesnį lygmenį. Ir ką jie padarė, ką pasirinko padaryti, tai jie sugalvojo paaiškinimą, jog Žemėje vyksta natūralūs procesai, kurie yra tokie dideli, kad žmonės negali jų paveikti. Tai reiškia, kad jie dabar perėjo į proto būseną, kurioje pasaulietinis elitas nebebuvo susitelkęs būti kūrybišku ir transcenduoti dabartines sąlygas.
Siekimas išsaugoti status quo
Tikiuosi, kad suprantate, jog antrasis termodinamikos dėsnis nėra negatyvi jėga. Jis nėra destruktyvi jėga. Jis yra aktyvuojamas tik tuomet, kai nėra savitranscendencijos. Jo tikslas iš tiesų yra pažadinti žmones savitranscendencijos būtinybei, kuri yra įdiegta į Kristaus sąmonę, iš kurios jie yra sukurti. Jis nėra destruktyvi jėga; tai yra galimybė augti. Tačiau kadangi tiek daug pasaulietinių lyderių ir žmonių Žemėje nenorėjo savęs transcenduoti, jie turėjo paaiškinti antrąjį termodinamikos dėsnį, kad nereikėtų pripažinti, jog tai jiems yra galimybė, ir jie tai paaiškino kaip išorinę jėgą, kad toks jau tiesiog yra pasaulis. Ir šitaip jie iš tiesų perėjo į proto būseną, kurioje į kūrybiškumą ėmė žiūrėti ne kaip į raktą augti, o kaip į grėsmę status quo. Nes kai pradėjo matyti civilizaciją degraduojant, jie tapo apsėsti troškimo išsaugoti tai, kas egzistuoja, užuot transcendavę.
Matote, ką daro antrasis termodinamikos dėsnis. Jis siekia išsaugoti transcendenciją. Kai net ir aukšta civilizacija save transcenduoja, visiems yra geriau. Tačiau kai yra aktyvuojamas antrasis termodinamikos dėsnis, jis ima griauti visuomenę, kuri savęs netranscenduoja, kad parodytų būtinybę sugrįžti į savitranscendenciją ir kūrybiškumą. Bet jeigu žmonės nenori to daryti, jie pereina į norėjimą išsaugoti status quo ir neleisti jam toliau griūti. Ir tai tuomet, kaip anksčiau paaiškinome, paskatino šių civilizacijų Žemėje atsiradimą, kurios buvo įsikibusios į status quo išsaugojimą, neleisdamos žmonėms būti kūrybiškiems, būti kitokiems. Jos norėjo, kad žmonės laikytųsi normų, standarto, kokie jūs tariamai privalote būti.
Lyderiai ir jų pasekėjai
Tad atsirado šis pasaulietinis elitas, kuris manė turintis galią savo protuose apibrėžti, kaip pasaulis iš tiesų veikia, ir atsirado ši populiacijos dauguma, kuri nenorėjo aktyvuoti savo kūrybinio polėkio ir todėl aklai nusekė pasaulietiniais lyderiais. Nebuvo taip, kad niekas jų neperspėjo. Įsikūnijime vis dar buvo šiek tiek dvasingų žmonių, tačiau palaipsniui jie tapo visuomenės atstumtaisiais, nes buvo laikomi grėsme. Vėlgi, tai skyrėsi nuo to, ką jūs matėte rašytinėje istorijoje, tačiau galite rasti tam tikrų paralelių su Jėzaus pasirodymu Palestinoje, kaip žmonės jį atstūmė ir norėjo, kad būtų išlaisvintas žudikas, o ne Gyvasis Kristus.
Puolusios būtybės ir avatarai
Ir tai tuomet atvedė prie taško, kai buvo sukurtas savidestrukcinis sūkurys, ir antrasis termodinamikos dėsnis galėjo sugriauti ne tik civilizaciją, bet visa tai galėjo pasiekti tokį lygmenį, kad net ir pati planeta būtų buvusi sunaikinta. Ir štai tuomet pakylėtieji mokytojai nusprendė čia leisti įsikūnyti dviem gyvybės srautų grupėms, puolusiesiems ir avatarams. Mes apie tai davėme daug mokymų, tad čia nesileisiu į detales. Jeigu jums tai yra nauja koncepcija, turėtumėte pastudijuoti mūsų anksčiau perduotus mokymus.
Žemė šiandien
Šio ilgo paaiškinimo tikslas yra parodyti jums, kad kai žiūrite į Žemę šiandien, matote, kad vis dar tebėra didžioji populiacijos dalis, kurie yra pirminiai Žemės gyventojai, ir jie niekada neaktyvavo savo kūrybinio polėkio ir nepersijungė, nepradėjo savęs laikyti bendrakūrėjais. Ši būsena nebuvo sukurta puolusių būtybių. Ji buvo sukurta pasirinkimais, pasirinkimų nebuvimu iš pirminių gyventojų fizinėje karalijoje. Tačiau, žinoma, puolusios būtybės tai labai sustiprino. Kadangi puolusios būtybės didžiąja dalimi pakeitė pasaulietinį elitą, kuris egzistavo iki puolusių būtybių atėjimo į Žemę. Jos apsiskelbė lyderiais, nes buvo absoliučiai įtikėjusios, kad gali apibrėžti, kaip veikia pasaulis. Na ir dabar, kaip sakėme, niekada neleidžiame tik vienai puolusiai būtybei nusileisti į planetą. Leidžiame nusileisti tam tikram jų skaičiui, kad jos užtikrintai sukurtų dualistinius polius, galiausiai imdamos tarpusavyje kovoti. Ir būtent tai suardo monotoniją arba vienodumą, kurį matėte Žemėje.
2025 metų iniciacijos
Kodėl jums visa tai pasakoju? Na, noriu jums parodyti, kad iniciacijos, su kuriomis žmonija susidurs per šiuos 2025 metus, yra būtent iniciacija, ar žmonės atliks šį perėjimą ir pradės save laikyti kūrybiškomis būtybėmis, ar priešingai – toliau neigs savo prigimtinį kūrybiškumą ir sieks išsaugoti status quo? Ir galite matyti, kad šis vystymasis, žinoma, jau kurį laiką vyksta Žemėje, tačiau šviesos nusileidimas iš arkangelų ir Elohimų nepaprastai akceleruos šį vystymąsi.
Valia eksperimentuoti
Vienintelis būdas, kuriuo žmonija galės išlaikyti šių ateinančių metų iniciacijas, yra per kūrybiškumą. Tačiau kokiu būdu galite būti kūrybiški? Na, iš pradžių turite save priimti kaip kūrybišką būtybę, turinčią kūrybinį potencialą. Turite išsiugdyti valią eksperimentuoti. Eksperimentavimas yra kūrybiškumo šaltinis.
Ką tai reiškia? Na, jeigu nenorite eksperimentuoti, žiūrite į dabartines sąlygas ir sakote: „O, viskas tiesiog jau taip yra, nieko negalima pakeisti, nieko dėl to nepadarysi – ir aš čia jau tikrai nieko negaliu padaryti.“ Ir tuomet jūs imate bijoti, kad galite prarasti tai, ką turite, ir siekiate į tai įsikibti. Net jeigu tai būtų kažkas labai mažo, net jeigu tai jums kelia kančias, įtampą, jausmą, kad esate pavergti, kad viskas galėtų būti geriau, vis tiek siekiate kabintis į tą savo mažytį daiktelį, kurį turite, nes bijote, kad galite tai prarasti ir viskas tuomet bus dar blogiau. Kitaip tariant, žiūrite į dabartines sąlygas ir galvojate, kad tik taip viskas ir tegali būti, taip viskas privalo būti, Dievas viską taip sukūrė, taip viską sukūrė gamtos dėsniai, ar kad ir kokią turėtumėte susikūrę tai paaiškinančią ideologiją.
O puolusios būtybės, žinoma, nori laikyti žmones toje būsenoje, nes tai leidžia puolusioms būtybėms juos kontroliuoti ir priversti žmones aklai jomis sekti. Jos stiprina šį požiūrį, kad didžioji dauguma žmonių nėra kūrybiškos būtybės, jie yra bejėgiai ir turi leisti puolusioms būtybėms jiems vadovauti, nurodinėti, kaip šie turėtų gyventi, kas yra įmanoma ir kas nėra įmanoma. Tam, kad galėtumėte būti kūrybiški, turite priimti, jog turite potencialą, ir tuomet turite pažvelgti į dabartines sąlygas, ir kaip kiti mokytojai paaiškino, paklausti savęs: ar tai yra vienintelis būdas, kaip viskas gali būti? Ar tai yra natūralu? Ar tai yra neišvengiama? Ar negali viskas būti kažkaip kitaip? Turite ryžtis įsivaizduoti, konceptualizuoti būseną, kuri šiuo metu nėra įkūnyta. Tai yra kūrybiškumo esmė. Žiūrite į sąlygas savo aplinkoje, jaučiate įkvėpimą, kad jos galėtų būti daugiau, ir naudojatės konceptualiu protu, savo vaizduote, įsivaizduodami kažką, kas yra daugiau. Negalite to padaryti, jeigu esate prisirišę prie status quo, prie dabartinių sąlygų, jeigu tikite, kad tik tiek yra įmanoma. Negalite to daryti, jeigu esate puolusioje sąmonėje, nes būdami puolusia būtybe negalite būti kūrybiški.
Daugiau ir daugiau nei
Tai gali skambėti prieštaringai, nes galite rodyti pirštu į pasaulio lyderius istorijoje, kurie buvo puolusios būtybės, tačiau pasiekė tariamai didžius dalykus, pavyzdžiui, išplėtė Romos imperiją arba sukūrė pažangią civilizaciją su milžiniškais pastatais, tuo ir anuo. Tačiau tai nėra kūrybiškumas, nes jūs nežiūrite į dabartines sąlygas ir neįsivaizduojate, kad jos galėtų būti daugiau nei yra. Matote, mes jau anksčiau paaiškinome, kad egzistuoja daugiau to paties ir daugiau nei tas kažkas. Ir puolusios būtybės kuo puikiausiai geba įsivaizduoti, kad galėtų turėti daugiau turtų, valdžios, sekso, prabangos, kontrolės. Tai tiesiog yra didesnė apimtis, didesnis kiekis, o ne kokybės pagerinimas.
Kūrybiškumo permąstymas
Per šiuos ateinančius metus pamatysite, kad žmonėms bus mestas iššūkis permąstyti kūrybiškumą, permąstyti status quo, kelti šiuos klausimus. Ar tik toks gali būti mūsų gyvenimas? Jeigu gimėme Rusijoje, jeigu užaugome Rusijoje, jeigu gyvenome Rusijos visuomenėje, gyvenome priespaudoje, bijome kalbėti ir netgi bijome turėti savo nuomonę apie savo visuomenės ateitį, ar tik toks gali būti mūsų gyvenimas? Ar turime pasirinkimą paklusti dabartinėms sąlygoms Rusijoje, ar išvažiuoti iš šalies, kaip daugelis tai padarė, kaip tai padarė kūrybiški žmonės? Jeigu užaugome vargingoje Jungtinių Valstijų dalyje, ar tik toks ir tegali būti gyvenimas? O gal galime kažką padaryti savo gyvenimui pagerinti, ar tiesiog ieškosime stipraus lyderio, ar jis būtų vadinamas Donaldu Trampu ar dar kažkuo, kuris viską padarys už mus?
Kam mes galime padėti?
Toks yra iššūkis 2025 metais. Daugelis žmonių, žinoma, net nepastebės šio iššūkio. Tačiau aš jums duodu šį ilgą paaiškinimą, nes noriu, kad suvoktumėte, būdami dvasingais žmonėmis, pakylėtųjų mokytojų mokiniais, kad egzistuoja didelė dalis populiacijos Žemėje, kuriems negalite padėti. Nėra jokios prasmės išsakyti dėl jų prašymus ar kalbėti už juos invokacijas. Tačiau taip pat yra dalis populiacijos, kuriai jūs galite padėti. Visų pirma, yra avatarai, kurie buvo taip stipriai prislėgti savo gimimo traumos, kad nebelaiko savęs kūrybiškomis būtybėmis, ir jie daugeliu atvejų beveik pasidavė dėl gyvenimo Žemėje. Jūs galite išsakyti prašymus, laikyti viziją dėl jų nubudimo. Tačiau taip pat ir tarp pirminių gyventojų yra tokių, kurie turi potencialą atlikti tą persijungimą, apie kurį kalbu, ir pradėti kelti klausimus, mąstyti apie tai, ką būtų galima padaryti geriau.
Nesakau, kad jie visi bus pasiruošę pažvelgti į tai, kas galėtų būti geriau visai civilizacijai ar konkrečiai visuomenei, bet daugelis jų bent jau yra pasiruošę pamąstyti, kad egzistuoja tam tikri jų asmeninio gyvenimo aspektai, arba egzistuoja kažkoks jų darbinio gyvenimo aspektas, kurį jie galėtų pagerinti, kur jie galėtų būti kūrybiški, galėtų atnešti kažką naujo, kas būtų kokybiškai geriau už tai, kas yra šiuo metu. Iš tiesų nėra svarbu, kas tai yra. Tai gali būti, kaip yra populiariai sakoma, geresnių spąstų pelėms išradimas arba patogesnė tualetinio popieriaus forma. Tai nėra svarbu, jei tik tai aktyvuos kūrybinį polėkį, kuomet žmonės galės persijungti ir suvokti: „O, yra kažkas, ką galiu padaryti. Yra kažkas kūrybiško, ką galiu atnešti.“ Ir būtent tam jūs galite išsakyti prašymus, laikyti viziją.
Status quo kvestionavimas
Kūrybiškumas yra susiderinimas su troškimu būti daugiau, kuris yra įdiegtas į Kristaus sąmonę. Tai yra susiderinimas su faktu, kad jūs, savyje, savo pačių esybėje, turite troškimą būti daugiau. Ir tuomet to troškimo aktyvavimas, pažvelgiant į dabartines sąlygas, pasiryžtant naudotis savo vaizduote konceptualizuoti kažką, kas yra geriau už tai, kas yra šiuo metu.
Na ir dabar, tai nebūtinai reiškia, kad visiems žmonėms reikia atnešti kažką, kas būtų nauja ir kūrybiška. Yra daug žmonių, kurie gali priimti kitų kūrybiškumą, palaikyti kitų kūrybiškumą, ir priimti, kad tam tikri dalykai yra įmanomi. Kaip jau anksčiau sakėme, kaip atsirado demokratija? Demokratija negali būti primesta žmonėms, kurie nėra jai pasiruošę, ką įrodė amerikiečių eksperimentas Irake. Privalo atsirasti kritinė masė žmonių, kurie pasiektų tą tašką, kuriame priimtų, kad yra įmanoma geresnė valstybės valdymo forma už tironiją, ir kad tokia valstybė iš tiesų gali funkcionuoti. Na, lygiai taip pat, kad būtų galima atnešti naujas energijos formas, privalo atsirasti kritinė masė žmonių, kurie galėtų priimti, jog tai yra įmanoma, kurie nustotų tikėti puolusių būtybių propaganda, kad ši ‘nemokama energija’ yra absoliučiai absurdiška idėja, kad ji prieštarauja gamtos dėsniams, energijos tvermės dėsniui.
Nėra jokio energijos tvermės dėsnio kosminiu mastu, nes viskas materialioje karalijoje buvo sukurta iš energijos, ateinančios iš aukštesnės karalijos, kuri buvo pažeminta vibracijose. Visiškai lokaliu mastu, kaip yra sakoma Pirmajame Termodinamikos Dėsnyje, egzistuoja tam tikra energijos tvermė. Tačiau didesniu mastu nėra energijos tvermės. Egzistuoja neišsenkantis energijos šaltinis aukštesnėse karalijose, kuri tik ir laukia, kada bus pažeminta ir išreikšta materialioje, fizinėje karalijoje.
Tad per šiuos ateinančius metus laukiame, kad vis daugiau ir daugiau žmonių atvers savo protus naujiems būdams žiūrėti į dabartines sąlygas, pažvelgti už dabartinių sąlygų, pažvelgti už status quo, mesti iššūkį status quo. Ir jūs, žinoma, galite daryti tai patys, studijuodami tas sritis, kurios jums yra patrauklios. Studijuokite, kas yra prieinama. Naudokitės savo intuicija, susiderindami su mumis, kad galėtume jums duoti naujas idėjas apie kažką, kas yra įmanoma, tačiau šiuo metu dar neegzistuoja.
Tačiau jūs bent jau galite laikyti viziją ir išsakyti prašymus, kad tie, kurie turi išmanymą tam tikroje srityje, ryšis mąstyti už dėžutės ribų. Pavyzdžiui, mąstyti už materialistinės paradigmos ribų, mąstyti už ribų, kas yra politiškai įmanoma, ar netgi kad žmonės musulmonų pasaulyje galėtų pradėti mąstyti už Šarijos įstatymo ribų ir išdrįstų pamąstyti, kad ir islamas gali progresuoti. Jeigu tai įvyks kritiniu laipsniu, Žemė sėkmingai pereis 2025 metus be jokių didelių negatyvių įvykių. Jeigu tai kritiniu laipsniu neįvyks, tuomet įvairūs įvykiai sudrebins žmonių įsivaizdavimą, kad yra įmanoma išsaugoti status quo.
Žmonių išlaisvinimas nuo varžančių sąlygų
Suprantate, tai nėra kažkokia bausmė. Tai nėra daroma iš troškimo griauti. Tai iš tiesų yra daroma iš troškimo išlaisvinti žmones iš proto būsenos, kuri juos laiko įkalinusi dabartinėse sąlygose. Kodėl jie yra įkalinti dabartinėse sąlygose? Pažvelkite į šį kalėjimą, kuris buvo atrastas Sirijoje, kuriame žmonės buvo laikomi daugybę metų, toje pačioje vienutėje, be jokių langų, ir jie gyveno tenai tamsoje. Ar sakytumėte, kad durų į tą kalėjimą išlaužimas ir žmonių išleidimas buvo destrukcijos veiksmas ar tai buvo grėsmė šiems žmonėms? Na, kai kuriems iš jų tai buvo šokas išeiti į ryškią dienos šviesą. Kai kuriems iš jų tai vis dar tebėra psichologinis šokas prisitaikyti prie gyvenimo, kuriame jiems staiga tenka rinktis. Bet argi tai iš tiesų buvo žalinga juos išlaisvinti, užuot leidus jiems tenai likti visą jų likusį gyvenimą? Tad matote, šiandien Žemėje yra žmonių, daug populiacijų, kurios gyvena priespaudoje, varžančiomis sąlygomis, tačiau net nedrįsta pripažinti, kad yra įkalinti. Jie mano, kad gyvenimas negali būti kitoks. Ir jie tai laikys grėsme, negatyvumu, kai dabartinėms sąlygoms bus mestas iššūkis arba kai jos pradės griūti. Bet argi tai, iš aukštesnės perspektyvos, yra negatyvu?
Šivos jėga ir griovėjai
Iš tradicinės induizmo mitologijos žinote apie Brahmą, Višnu ir Šivą – Kūrėją, saugotoją ir griovėją. Tačiau Šiva nėra griovėjas. Šiva yra išlaisvintojas, kuris sunaikina dabartines sąlygas, kad išlaisvintų sielas, gyvybės srautus, kurie yra įkalinti tose sąlygose. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad visi pakylėtieji mokytojai yra Šivos jėgos dalis. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad visi kūrybiški žmonės yra Šivos jėgos dalis. Ko negalime sakyti, tai kad puolusios būtybės yra Šivos jėgos dalis, nes jos nesiekia sugriauti dabartinių sąlygų, kad išlaisvintų žmones. Jos siekia laikyti žmones savo kontrolėje, netgi dar didesnėje kontrolėje, arba jos priklauso griovėjų kategorijai, kurie tiesiog siekia naikinti. Ir todėl jie taip pat bus pavaldūs antrajam termodinamikos dėsniui. Jų valdžia, jų kabinimasis į valdžią, pradės žlugti.
Matysite tai tarp lyderių pasaulyje, kurie yra šioje proto būsenoje, kurioje mano žinantys geriausiai. Tie, kurie turi didžiausią intenciją išsaugoti savo valdžią, išsaugoti savo savivaizdį, jie yra tie, kurie mano žinantys geriausiai, geriau už žmones, daugelis jų netgi mano žinantys geriau už Dievą. Ir jų vizijai, kad jie žino geriausiai, taip pat turės būti mestas iššūkis. Ir šį iššūkį jie mes sau patys, vien dėl to, kad yra dualistinėje sąmonėje, kurioje jie poliarizuosis ir eis į vis didesnius kraštutinumus, į vis didesnį disbalansą, ir todėl jų elgesyje ims ryškėti vis didesni prieštaravimai, jų požiūriuose, jų teiginiuose, jų politikoje, kol galiausiai tai pasidarys taip ryšku, kad vis daugiau ir daugiau žmonių pradės tai matyti.
Man nereikia čia vardinti vardų. Jūs jau žinote kai kuriuos šiuos žmones, apie kuriuos kalbu. Tačiau jų yra daug daugiau, kurių mes niekada neminėjome. Tokių žmonių yra, pavyzdžiui, mokslinio materializmo sferoje, ir jų materialistinei pasaulėžiūrai bus mestas iššūkis. Taip pat yra žmonių tradicinėse religijose, kurių pasaulėžiūrai bus mestas iššūkis.
Galite galvoti, kad mano žodžiai yra rimti, galbūt jie netgi skamba griežtai, tačiau kaip kiti mokytojai sakė, aš iš tiesų esu pilnas džiaugsmo dėl šio vystymosi, nes matau potencialą. Matau potencialą išlaisvinti tiek daug žmonių, kurie šiandien yra įkalinti. Ir iš tiesų šį tą žinau, ką reiškia būti įkalintu. Kai buvau įsikūnijęs Tomu Moru, mane į kalėjimą įmetė karalius, kuris vėliau man įvykdė mirties bausmę. Yra pasakojama, kad vedamas ant ešafoto juokavau, nes iš tiesų savo mirties bausmę laikiau išlaisvinimu, kadangi mačiau, jog nėra jokio būdo pakeisti status quo toje situacijoje. Tačiau šiandien egzistuoja daug didesnė galimybė pakeisti status quo. Ir būtent su tuo, tikiuosi, galėsite susiderinti, kad galėtumėte tai laikyti galimybe, o ne grėsme. Kad ir kas benutiktų, jūs galėtumėte tai laikyti galimybe, Šivos darbu, kuris griauna, kad išlaisvintų.
Susiderinimas su tuo, kas pozityvu
Kristaus sąmonė yra visame kame. Šiuo metu Kristaus sąmonė yra nukryžiuota materijoje, Žemėje, tokia daugybe būdų. Jėzaus nukryžiavimas tėra simbolis, kaip Kristaus sąmonė yra nukryžiuota materijoje. Net ir kryžiaus sulaužymas yra Kristaus sąmonės išlaisvinimas. Jeigu galėsite su tuo susiderinti, galėsite išplaukti ne tik per šiuos ateinančius metus, bet ir per daugelį ateinančių metų, išsaugodami pozityvų požiūrį, kuriame sugebėsite pažvelgti giliau už vykstančių įvykių. Mes mėginome padėti jums tai padaryti per koronos pandemiją. Kai kurie iš jūsų tai padarėte, kai kurie to nepadarėte, ir visgi jūs dabar gaunate dar vieną galimybę susiderinti su tuo, kas pozityvu, susiderinti su galimybe, su potencialu augti. Ir jeigu sugebėsite tai padaryti, galėsite savo gyvenimą padaryti daug džiaugsmingesnį. Ir galėsite atrakinti savo kūrybiškumą, kad galėtumėte pagerinti savo gyvenimą, ir netgi padėtumėte pagerinti visuomenę.
Aš, žinoma, galėčiau tęsti beveik neribotą laiką. Tačiau sustabdysiu save, pasitenkindamas tuo, kad suteikiau jums impulsą, kurį norėjau čia duoti, ir tuomet, galbūt, duosiu daugiau mokymų per šiuos metus, apie tai, kaip galite padėti visuomenei pereiti iš status quo į pasiryžimą eksperimentuoti, iš laikymosi įsikibus į status quo į pasiryžimą eksperimentuoti, siekiant įkūnyti kažką, kas yra daugiau.
Tad dabar, užsklendžiu jus Mokytojo MOR džiaugsme. Mano džiaugsmas yra pilnas, tačiau tai nereiškia, kad jis yra statiškas, nes mano džiaugsmas visada yra daugiau – daugiau pilnas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com