Atverkite savo kūrybiškumą per tylą
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2025 metų sausio 5 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2025 Naujųjų Metų vebinare: „Akceleruokite save ir planetą su Ketvirtojo Spindulio Mokytojais“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda.
Minčių vaizdinys 2025 metams
Iš pradžių noriu jums duoti minčių vaizdinį 2025 metams. Vizualizuokite medį storu, stipriu kamienu. Po tuo medžiu sėdi Budos figūra. Jeigu jaučiatės patogiai, vizualizuokite, kad tai jūs sėdite sukryžiuotomis kojomis Budos pozoje po medžiu. Jeigu jums yra sunku tai padaryti, vizualizuokite, kad aš, Gautama, sėdžiu po medžiu. Priešais medį plyti didelis vandens telkinys, vandenynas. Žinote, kad visi pasaulio vandenynai yra tarpusavyje susiję ir driekiasi per visą rutulį. Vanduo neramus. Matote bangas, kurios žerdamos purslus griūva viena ant kitos. Tvyro chaosas, audra. Medžio šaknys driekiasi į vandenį, sukurdamos labai tankų tinklą, ir šios šaknys darosi vis plonesnės, kuo arčiau artėja vandens. Medžio viršūnės šakos tiesiasi labai aukštai į atmosferą. Jos nesiekia dangaus, dvasinės karalijos, nes danguje medžiai neauga. Tačiau jos stiebiasi aukštyn, ir šakos vis plonėja, sukurdamos šį labai ploną tinklą, šią šakų girliandą.
Na ir dabar, vizualizuokite, kad dvasinėje karalijoje ir aukštesnėje identiteto karalijoje yra arkangelai. Galite juos vizualizuoti kaip žmogiškas figūras, kurios laiko ištiesusios rankas žemyn nukreiptais delnais ir spinduliuoja šviesą iš savo rankų. Arba galite juos vizualizuoti kaip šviesos sferas, kuriose galbūt matote tik akis. Vėlgi, tai priklauso nuo jūsų. Tačiau jie spinduliuoja šią baltą Kristaus šviesą, kuri tuomet leidžiasi per šį medžių šakų girliandos tinklą, palaipsniui susikoncentruodama kamiene. Ji leidžiasi žemyn, nusileidžia į šaknis ir per šią subtilią šaknų girliandą pasklinda į vandenį ir apšviečia vandenį. Ir šviesai sklindant, bangos nurimsta. Ir palaipsniui, vanduo tampa panašus į veidrodį. Ir ką jis atspindi? Aukštai esančius arkangelus. Matote jų atspindį tame veidrodiniame vandenyne: „Kaip viršuje, taip ir apačioje.“ Ir toks yra minčių vaizdinys šiems ateinantiems metams.
Dvigubas šokas
Na ir dabar, ką galime pridėti prie daugybės dalykų, kurie jau buvo duoti šioje konferencijoje? Norėčiau sugrįžti prie pradžioje perduoto Serapio Bėjaus nuostabaus mokymo. Buvo laikas, iki jums ateinant į Žemę, kai dauguma jūsų buvote avatarai. Jūs, kaip sakėme, nepaprastai daug paaugote natūraliose planetose. Kaip paaugote? Būdami kūrybiški. Pasiekėte tą tašką, kai nusprendėte, jog pasisiūlysite nusileisti į šią nenatūralią Žemės planetą. Iš tiesų truputį nutuokėte, kad viskas bus kitaip nenatūralioje planetoje, lyginant su natūralia planeta. Tačiau pernelyg nekreipėte į tai dėmesio, nes, kaip jau anksčiau sakėme, buvote patyrę tik natūralią planetą ir kad natūralioje planetoje būdami kūrybiškais galite išspręsti bet kokią problemą. Galite įkūnyti ką tiktai norite įkūnyti. Ir nematėte jokios priežasties, kodėl nenatūralioje planetoje tai turėtų būti kitaip. Gal tiesiog reikės įdėti daugiau kūrybinių pastangų, kad atneštumėte kažką į nenatūralią planetą, nes žinojote, kad materija ten yra tankesnė. Tačiau nematėte, kodėl ši planeta turėtų būti fundamentaliai kitokia.
Ir štai jūs čia, nusileidžiate į įsikūnijimą ir dabar patiriate – ko anksčiau iš tiesų negalėjote suvokti, ko niekas iš mūsų anksčiau negalėjome suvokti – fizinio kūno tankumą, materijos Žemėje tankumą. Ir net ir šis patyrimas mus šokiravo, nes jis taip stipriai skyrėsi nuo natūralios planetos. Ir jūs jautėtės apriboti, suvaržyti, prispausti pačios materijos tankumo. Ir visgi išlaikėte optimistinį požiūrį, kad galėsite padaryti pozityvų poveikį šiai planetai savo kūrybiškumu. Darydami tai, ką mes čia aprašėme. Susiderindami su savo įgimtu troškimu būti daugiau. Susiderindami su Kristaus sąmone. Ryždamiesi pažvelgti į dabartines sąlygas ir konceptualizuodami kažką daugiau.
Iš pradžių, žinoma, buvote šokiruoti, kaip stipriai skiriasi dabartinės sąlygos Žemėje nuo natūralios planetos. Ir vis dėlto, jūs galvojote: „Na, kad ir kokios būtų dabartinės sąlygos, visada yra įmanoma jas akceleruoti ir būti daugiau. Man tiesiog reikia vizualizuoti, remiantis dabartinėmis sąlygomis, kaip palaipsniui pakelti jas į aukštesnį lygmenį.“ Bet tuomet patyrėte dvigubą šoką. Visų pirma, tikėjotės, kad kai parodysite žmonėms Žemėje, kurie kenčia, kurie yra pavergti, kad egzistuoja būdas ištrūkti iš savo kančių, jie tai suvoks, savanoriškai suvoks ir jums už tai padėkos.
O tuomet, nors ir turėjote kažkokią idėją apie tai, kas yra puolusios būtybės, nesuvokėte, kiek toli jos yra pasiryžusios eiti, kad sustabdytų jus ir neleistų jums sudrumsti status quo. Iki galo nesuvokėte, kodėl jos jus laiko grėsme, nes galėjote aiškiai matyti, kad puolusios būtybės kenčia netgi dar stipriau už pirminius gyventojus. Ir galvojote, kad jos taip pat nori išsilaisvinti iš savo kančių. „Kuo stipresnės yra kančios, tuo stipriau būtybės turėtų norėti iš jų išsilaisvinti“, galvojote jūs. Mes visi taip galvojome. Ir visa tai yra suprantama, visa tai yra logiška. Nemėginu nieko kaltinti. Nemėginu jūsų kritikuoti. Aš taip pat taip maniau, kai čia atėjau.
Mūsų kūrybiškumo suvaržymas
Tiesiog išsakau faktą, kad patyrėte šią dvigubą traumą, kad pirminiai gyventojai jus arba ignoravo, arba agresyviai norėjo jus nutildyti, o puolusios būtybės agresyviai jus puolė, mėgino jus nutildyti, netgi jus sunaikinti. Ir kokia buvo viso to pasekmė? Na, mes kalbėjome apie gimimo traumą, atskirųjų savasčių sukūrimą. Bet kaip tai iš tiesų paveikė jūsų kūrybiškumą? Na, jūs, mes, mes visi, patyrėme šį sukrėtimą, privertusį mus visiškai išjungti arba labai stipriai apriboti savo kūrybiškumą. Ir tai nutiko dėl to, kad pradėjome abejoti, jog kūrybiškumas yra sprendimas, kad kūrybiškumas gali atnešti geresnę situaciją Žemėje, kad kūrybiškumas gali pakeisti status quo.
Ir kodėl mes pradėjome tuo abejoti? Na, todėl, kad susidūrėme su šia, kaip galėtume tai pavadinti, egzistencine problema, su kuria niekada nebuvome susidūrę natūraliose planetose. Ir ši problema iš tiesų iškyla tik tuomet, kai būtybės įžengia į dualizmą ir atskirtį. Ir galėtume sakyti, kad problema yra įtampa tarp individo ir visos visumos, tarp vienos būtybės laisvos valios ir plačiosios populiacijos laisvos valios. Pradėjote suvokti, kad manėte, jog jūsų kūrybiškumas galės išspręsti problemas Žemėje, kaip galėjo tai padaryti natūralioje planetoje. Tačiau natūralioje planetoje žmonės buvo pasiryžę augti. Ir todėl jie priėmė jūsų kūrybinį polėkį ir jūsų kūrybiškus sprendimus. Tačiau Žemėje suvokėte, kad jeigu net ir pirminiai gyventojai nenori priimti jūsų kūrybiškų sprendimų, kaip tuomet galite panaudoti savo kūrybiškumą Žemėje? Reagavote į tai individualiomis reakcijomis. Nėra taip, kad visi avatarai reagavo tuo pačiu būdu. Tačiau mes visi priėmėme tam tikrus sprendimus, susikūrėme tam tikras pasąmonės savastis, kurios pateisino, kodėl turime arba išjungti, ar bent jau stipriai apriboti savo kūrybiškumą, savo kūrybinį polėkį.
Dvasinės pusiausvyros laikymas
Na ir dabar, tai nereiškia, kad tampame pasyvūs. Nes mes vis dar samprotavome, kad: „Jeigu negaliu išreikšti savo kūrybiškumo išorėje, bent jau galiu išreikšti jį viduje, keldamas savo sąmonę. Tad jeigu negaliu atnešti naujų sprendimų į Žemę, bent jau galiu laikyti pusiausvyrą.“ Matote, egzistuoja pasakojimai Rytuose, tokie kaip yra aprašomi Joganandos knygoje, kad yra būtybių, pasiekusių aukštą sąmonės lygį, kurios gyvena atokiose Himalajų vietose. Kai kurios išsaugojo fizinį kūną šimtus metų. Tačiau jos tiesiog gyvena nesirodydamos žmonėms. Jos aktyviai nedalyvauja visuomenėje. Jos laiko dvasinę pusiausvyrą. Ir būtent toks buvo mąstymas, į kurį įžengė daugelis avatarų: „Jeigu nieko negaliu padaryti išorėje, privalau pasitenkinti dvasinės pusiausvyros laikymu.“
Tačiau ką tai reiškia? Na, tai reiškia, kad laikote pusiausvyrą, idant puolusios būtybės negalėtų sunaikinti Žemės. Tačiau jeigu žmonės nenori augti, jeigu jie nenori augti net ir tuomet, kai mato puolusias būtybes įkūnijant savo karus ir konfliktus, ir tuo būdu dar labiau sustiprina kančias, tuomet iš tiesų galite tik palaikyti status quo. Ir tai gali leisti Žemei toliau egzistuoti. Tai netgi gali leisti jai lėtai progresuoti, kadangi Žemę aukštyn traukia visa likusi visata. Tačiau tai nėra Sen Žermeno Aukso Amžiaus įkūnijimas. Ką turite čia padaryti, jeigu norite pasikinkyti bangą per šį ateinantį 12 metų ciklą – ir žinau, kad jums jau daug ką davėme. Žinau, kad kai kurie iš jūsų iš tiesų dar nepabaigėte dirbti su savo gimimo trauma, – tačiau iš tiesų tai, apie ką čia kalbu, yra jūsų gimimo traumos dalis. Nes ką turite padaryti, jeigu norite pasikinkyti bangą per šiuos ateinančius 12 metų, tai turite pažvelgti į pasąmonės savastis, kurias susikūrėte, kai nusprendėte apriboti savo kūrybiškumą.
Praregėkite iš pasiteisinimo varžyti savo kūrybiškumą
Kokios buvo priežastys? Egzistavo individualios priežastys, tačiau jas galima suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmoji buvo, kad nenorėjote būti užpulti ir sunaikinti puolusių būtybių. Nusprendėte, kad nekelsite joms grėsmės. Kita buvo, kad pamatėte, jog žmonės tiesiog jus ignoruoja, jaučiasi jūsų trikdomi, nenori persijungti ir pradėti save laikyti bendrakūrybiškomis būtybėmis. Nusprendėte, kad arba netrikdysite žmonių, arba, užuot buvę tokie kūrybiški, sumažinsite savo kūrybiškumą, kad galėtumėte įsilieti tarp žmonių, manydami, kad jeigu žmonės galės jus laikyti vienu iš jų, savo grupės dalimi, galbūt jie jūsų paklausys. Galbūt tuomet galėsite padaryti poveikį. Galbūt vis dar galėsite atnešti kūrybiškus sprendimus mažesniu mastu.
Ir tai padarė pozityvų poveikį. Yra daug avatarų, kurie sumažino savo kūrybinę viziją, savo kūrybinį polėkį, susidūrę su rūsčiomis planetos realijomis, tačiau jie vis tiek išreiškė kažkokį kūrybiškumą, kuris palaipsniui pastūmėjo visuomenę ir žmoniją į priekį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl matote progresavimą link laisvesnių visuomenių, labiau pasiturinčių visuomenių, demokratinių visuomenių, kuomet dabar esame pasiekę tašką, kai apskritai galime kalbėti apie Sen Žermeno Aukso Amžių, ko nebūtume galėję daryti, jeigu nebūtų buvę tiek daug avatarų, kurie bent kažkiek buvo kūrybiški.
Jeigu norite geriausiai išnaudoti šį 12 metų ciklą, turite pažvelgti į šias pasąmonės savastis, kurias susikūrėte, ir į priežastį, kodėl nusprendėte pateisinti savo kūrybiškumo išjungimą arba jo sumažinimą. Ir jums reikia pažvelgti į šias savastis ir pamatyti, kad priežastis tebuvo priežastis. Tai tebuvo priežastis, dėl kurios apsisprendėte. Tai nebuvo kažkokia absoliuti objektyvi realybė. Tai tiesiog buvo kažkas, ką nusprendėte, reaguodami į šį traumuojantį atėjimo į Žemę įvykį. Kaip jau anksčiau sakėme, pirminė gimimo trauma jums sukėlė šoką dėl kontrasto. Bet dabar jūs Žemėje jau buvote tiek ilgai, patyrėte čia tiek daug, kad niekada nebegalėtumėte būti taip stipriai šokiruoti. Net jeigu šiandien atskleistumėte savo pilną kūrybiškumą ir net jeigu jis vėl būtų atstumtas arba ignoruojamas, nebebūtumėte tokie šokiruoti kaip buvote pirmąjį kartą.
Pilno kūrybiškumo atskleidimas
Ir kai tai pripažįstate, galite neutraliai pažvelgti į priežastį, kodėl nusprendėte išjungti savo kūrybiškumą. Galite matyti, kad tai tebuvo priežastis. Tam nebuvo jokios kosminės būtinybės. Netgi nebuvo materialios būtinybės. Tai tebuvo iliuzija. Ir todėl galite tai paleisti ir leisti savasčiai mirti. Ir galite nuspręsti, kad norite būti kūrybiški. Kai kurie iš jūsų vis dar varžysite savo kūrybiškumą, siekdami pernelyg neišsiskirti. Kiti esate pasiekę tašką, kuriame galite matyti, kad tai yra jūsų paskutinis įsikūnijimas šioje planetoje – kodėl gi tuomet neatskleidus savo pilno kūrybiškumo per jums likusį laiką? Ką gi galite prarasti, kaip yra sakoma? Jeigu tai yra jūsų paskutinis įsikūnijimas, kodėl turėtumėte bijoti kvestionuoti status quo, mesti iššūkį status quo? Ir jeigu tai yra jūsų paskutinis įsikūnijimas, kodėl norėtumėte žiūrėti į praeitį su apgailestavimu, gailėdamiesi, kad nebuvote kūrybiškesni?
Kodėl gi neleidus tiems barjerams ištirpti, dezintegruotis, nugriūti? Ir tiesiog būti atviromis durimis savo AŠ ESU Esačiai ir pakylėtiesiems mokytojams. Kodėl turėtumėte neištrinti tų pasąmonės savasčių, kurios jus verčia galvoti, kad turite save varžyti, turite prisitaikyti prie žmonių, prie visuomenės, prie to, ką jie gali ar ko negali priimti?
Galite pažvelgti į praeitį, kai buvau Buda įsikūnijime, ir galite paklausti: „Bet, Gautama, tai buvo tavo paskutinis įsikūnijimas. Ar tu atskleidei savo pilną kūrybiškumą?“ Ir atsakymas yra: „Ne, aš to nepadariau.“ Taikiausi prie to meto sąlygų, prie kolektyvinės sąmonės. Ir iš dalies taip buvo dėl to, kad mano užduotis buvo atnešti naują filosofiją, naują požiūrį. Ir, žinoma, turėjau pradėti nuo ten, kur žmonės buvo sąmonėje, ir pakelti juos šiek tiek aukščiau. Mes daug kartų kalbėjome apie laipsnišką apreiškimą. Egzistavo limitas, ką buvo galima atnešti prieš 2500 metų dėl kolektyvinės sąmonės. Aš nusprendžiau suvaidinti tam tikrą vaidmenį. Ar galėjau būti kūrybiškesnis? Taip. Ar tai reiškia, kad žiūriu į praeitį su apgailestavimu? Ne. Nes kai pakylate, paleidžiate visus apgailestavimus. Kitaip Maros demonai būtų galėję manyje kažką rasti, kuo pasinaudoję būtų privertę mane sureaguoti. Ir tuomet būčiau turėjęs apsukti dar vieną ratą Žemėje, kad atneščiau tą kūrybiškumą.
Nustokite prisitaikyti – tiesiog būkite kūrybiški!
Šiandien jūs susiduriate su kitokia situacija. Kolektyvinė sąmonė yra aukštesnė. Šiandien galima atnešti dalykus, kurių anais laikais nebuvo įmanoma atnešti. Tiesiog pažvelkite, kas buvo perduota per šį pasiuntinį. Tai toli pranoksta bet kokius kada nors rašytinėje istorijoje perduotus dalykus, o kai kurias atžvilgiais, bet kokius dalykus, kurie kada nors buvo perduoti. Kolektyvinė sąmonė yra aukštesnė. Ir aš tai sakau tik todėl, kad raginu jus pamąstyti, ką tai jums reikštų, jeigu tiesiog leistumėte, kad tai tekėtų, ir būtumėte tokie kūrybiški, kokie tik galite būti. Galbūt galite pažvelgti į tai, kaip buvote auginami, į savo kelią gyvenime, ir pažiūrėkite, kaip taikėtės prie kitų žmonių, prie situacijų. Ir tuomet tarkite: „Galbūt atėjo laikas nustoti taikytis ir tiesiog būti kūrybišku. Kokia yra mano didžiausia svajonė? Ką aš iš tiesų norėčiau nuveikti šiame paskutiniame gyvenime?“ Ir tuomet, įveikite savastis, kurios iškyla ir menkina jūsų gebėjimą tai padaryti. Paleiskite savastis.
Neprašau jūsų čia išoriniu protu nuspręsti: „O, aš tiesiog išeisiu iš darbo, parduosiu savo namą ir tapsiu tapytoju – imsiu tapyti impresionistinius paveikslus.“ Neprašau jūsų išoriniu protu nuspręsti daryti tą ar aną. Prašau jūsų nustoti išoriniu protu spręsti nedaryti nieko kūrybiško – paleiskite tas savastis. Ir tapkite atviromis durimis. Ką jūsų AŠ ESU Esatis nori išreikšti, kol ji vis dar turi platformą čia, fizinėje karalijoje?
Galite pažvelgti į pasiuntinį ir tarti: „Na, jis nusprendė būti pasiuntiniu. Jis yra atviros durys šių mokymų atnešimui. Žinoma, mokymai yra kūrybiški, tačiau ar jis asmeniškai yra kūrybiškas?“
Na, knyga „Mano gyvenimai“ iš tiesų yra knyga, kuri, nors taip pat buvo įkvėpta ir pakylėtųjų mokytojų, iš tiesų yra tai, ką jo AŠ ESU Esatis nusprendė atnešti, troško atnešti. Yra ir daugiau dalykų, kuriuos jo AŠ ESU Esatis trokšta atnešti. Tas pats galioja jums visiems. Aš tiesiog prašau jūsų nesijaudinti dėl to, ką kiti žmonės turėtų ar neturėtų daryti. Žiūrėkite į save. Nustumkite kliūtis savo kūrybiškumui. Tegul jos vien po kitos atkrenta į šalis, ir tuomet įženkite į šią neutralią, grynąją sąmonę, kurioje esate pasiruošę leisti AŠ ESU Esačiai kažką per jus išreikšti.
Jūsų AŠ ESU Esatis yra kūrybiška būtybė. O aukščiausia kūrybiškumo forma Sąmoningajam AŠ yra susilieti su AŠ ESU Esatimi, idant AŠ ESU Esaties kūrybiškumas būtų išreiškiamas per Sąmoningąjį AŠ ir jūsų keturis žemesniuosius kūnus čia Žemėje. Kaip atrodytų jūsų kūrybiškumas, apie kurį jūs galbūt niekada iš tiesų nesvajojote, kurio galbūt niekada iš tiesų nedrįsote vizualizuoti ar konceptualizuoti? Į ką jis gali būti panašus? Tai neturi būti kažkas pašėlusio ir laukinio. Jums nereikia tapti vienu iš tų bohemiškų menininkų. Tačiau kaip tai atrodytų, jeigu iš tiesų išdrįstumėte tai šiandien įsivaizduoti? Tiesiog prašau jūsų apie tai pamąstyti ir naudotis šiais įrankiais išrišti pasąmonės savastis, kurios varžo jūsų kūrybiškumą.
[kelias akimirkas trunkanti tyla]
Kas yra tyla? Kai nekalbu, kas nutinka jūsų protuose? Ar nėra proceso, kuris svarsto: „Kodėl jis nustojo kalbėti? Ar diktavimas baigėsi? Betgi jis netruko taip ilgai.“ Ar neturi jūsų protas aspekto, kuriam yra sunku pakelti tylą?
Beždžionėlės protas
Matote, daugumai žmonių Žemėje nutinka taip, kad per daugelį gyvenimų, o taip pat, žinoma, ir per šį gyvenimą, susiformavo šios struktūros prote, kurios žiūri į tai, kas turėtų ar neturėtų įvykti. Tai yra puolusių būtybių standartas, kuris įslinko. Ir jūs, ypač mentaliniame lygmenyje, turite šį pastovų samprotavimo procesą, kuris viską vertina. Ar tai yra gerai? Ar tai nėra gerai? Ar tai šitaip turėtų būti? Ar aš būsiu už tai nubaustas? Ar būsiu už tai apdovanotas?
Vyksta šis nuolatinis vertinimo procesas. Dalis jo ateina iš pasąmonės savasčių, su kuriomis galite susidoroti naudodamiesi mūsų įrankiais joms išrišti. Tačiau kai kas iš to tiesiog yra mentaliniame lygmenyje esantis protas. Budistai tai pavadino beždžionėlės protu, nes beždžionėlei yra sunku ramiai nusėdėti medyje. Ji visą laiką šokinėja. Ir lygiai taip pat, kas įvyko Žemėje, ypač nuo mokslo pažangos ir taip vadinamo proto amžiaus atėjimo, mentalinis protas tapo toks aktyvus daugumoje žmonių, kad jų dėmesys visą laiką yra traukiamas į visas šias mintis.
Įžengimas į tylą
Jau anksčiau kalbėjau apie būdus nutildyti protą. Ir vis dėlto, noriu dar šiek tiek apie tai pakalbėti. Nes iš tiesų nutiko taip, ir tai nutinka visose nenatūraliose planetose – kad kolektyvinėje sąmonėje susiformavo šie padarai, šie dariniai, kurie bijo tylos. Ir jie projektuoja šią tylos baimę į žmonių emocinius kūnus, į jų mentalinius kūnus, net ir į jų identiteto kūnus. Ir kodėl taip yra? Na, taip yra dėl to, kad raktas į kūrybiškumą yra susiderinti su kūrybiniu polėkiu, pažvelgti į dabartines sąlygas. Suvokti, kad kūrybinis polėkis rodo jums, kad tai galėtų būti daugiau. Ir tuomet naudojatės konceptualiu protu konceptualizuoti, ką būtų galima sukurti, kas būtų daugiau. Bet tuomet, prieš jums šitai išprojektuojant, būtų geriau, būtų optimaliau, jeigu neskubėtumėte projektuoti. Vietoj to, įeitumėte į tylos būseną.
O tyla iš tiesų reiškia, kad atitraukiate savo dėmesį iš pasaulio. Kitaip tariant, paprastai jūsų dėmesys yra nukreiptas į išorę. Net kai stebite dabartines sąlygas, jūsų dėmesys yra nukreiptas į išorę. Kai konceptualizuojate, ką būtų galima padaryti geriau, jūsų dėmesys yra nukreiptas į išorę. Tačiau kai atitraukiate savo dėmesį nuo pasaulio, galite įžengti į tą tylos tašką, kaip jį pavadino Sen Žermenas, ir tai yra dar vienas būdas aprašyti tai, ką mes pavadinome grynąja sąmone. Sąmoningasis AŠ išlipa iš keturių žemesniųjų kūnų ir dabar nukreipia jūsų dėmesį aukštyn, į AŠ ESU Esatį. Ir Sąmoningasis AŠ gali tuomet gauti impulsą iš AŠ ESU Esaties, kuris jums suteikia atskaitos tašką įvertinti koncepciją, kurią suformulavote. Galite sakyti, kad siekiate tapti „kaip viršuje, taip ir apačioje“. Savo kūrybinį polėkį suderinate su AŠ ESU Esatimi. Tačiau, kad tai galėtų įvykti, jums reikia atitraukti savo dėmesį iš pasaulio, nenukreipti jo į išorę. Ir įeiti į tylą, kad atsirastų erdvės priimti.
Tylus protas: taurė kūrybiškumui
Tai yra šventasis gralis, taurė, iškelta aukštyn, į kurią kažkas gali būti įliejama iš aukščiau. Ir ši taurė, priešingai nei samprotavo ankstesnių dispensacijų mokiniai, nėra sofistiškas protas. Tai yra ramus protas, tylus protas. Žinoma, yra naudinga turėti žinių apie pasaulį. Jeigu siekiate atnešti kūrybišką sprendimą švietimo ar medicinos sferoje, jums reikalingos žinios, kurios jau egzistuoja toje mokslo sferoje. Tačiau kaip įrodė daugelis mokslininkų, visų šių išorinių žinių turėjimas nėra kūrybiškumo versmė. Tai yra kažkas, per ką kūrybiškumas gali būti išreiškiamas. Tačiau, kad galėtumėte iš tiesų gauti kūrybišką impulsą iš savo AŠ ESU Esaties, turite įeiti į tą tylą, kad atsirastų erdvė jam patekti į jūsų protą. Nes kol protas bus užsiėmęs beždžioniavimu, nebus erdvės patekti impulsui iš Esaties arba pakylėtųjų mokytojų.
O tuomet, žinoma, projektuojate impulsą ant Materijos šviesos, ant visuomenės, ir gaunate grįžtamąjį srautą. Idealiame scenarijuje, kai gaunate grįžtamąjį savo kūrybinio polėkio srautą, vėl įeinate į tylą. Sąmoningasis AŠ įžengia į neutralumą, ir jūs siekiate AŠ ESU Esaties: kaip tu į tai žiūri? O ką daro dauguma žmonių? Jie stebi dabartines sąlygas per savo pasąmonės savastis. Jie reaguoja į dabartines sąlygas. Jie dažnai jaučia kompulsinį norą pakeisti dalykus. Arba jie siekia ištrūkti iš kažkokių kančių. Jie yra taip stipriai susikoncentravę į dabartines sąlygas, kad negali būti iš tiesų kokybiškai kūrybiški. Jie gali mėginti pakeisti dalykus kiekybiniame lygmenyje, tačiau jie negali būti kūrybiški.
Kodėl? Todėl, kad pasąmonės savastys negali būti kūrybiškos. Jos yra sukurtos reaguojant į dabartines sąlygas. Jos negali suvokti dabartinių sąlygų transcendavimo. Jos tegali toliau reaguoti į jas tuo pačiu būdu. Jūs, žinoma, galite ištirpdyti savastis. Tačiau jeigu norite būti iš tiesų kūrybiški, turite siekti to tylos momento. Na ir dabar, dažnai būtent savastys sutrukdo žmonėms įeiti į tylą, tad jums reikia išrišti kritinę jų masę. Tačiau daugelis jūsų jau tai padarėte, tad jūs vis dar galite gauti naudos iš šio mokymo, kurį jums duodu. Ir retkarčiais bent jau pamėginkite įeiti į tylą, kad galėtumėte gauti kūrybišką impulsą iš Esaties.
O tuomet, kai susiduriate su situacijomis savo gyvenime, kuriose sulaukiate reakcijos iš pasaulio, iš kitų žmonių, iš visuomenės, galite pasistengti nereaguoti per pasąmonės savastis, per šį nuolatinį vertinimą, kas turėtų ar neturėtų būti. Ir vietoj to siekiate įžengti į tylą ir paklausti Esaties: „Kaip tu į tai žiūri?“ Ir kai gaunate atskaitos tašką, kaip Esatis žiūri į jūsų kūrybines pastangas, galite tuo pasinaudoti, įvertindami reakciją iš pasąmonės savasčių, kurios jums dar yra likusios, arba iš kitų žmonių. Ir todėl galite išvengti reagavimo per tas išorines savastis. Galite reaguoti taip, kaip Esatis reaguotų, o tai reiškia, daugeliu atvejų, kad jūsų tai nejaudina, ir todėl vėl drįstate būti kūrybiški.
Iššūkio metimas status quo: tylus protas ir atskiras protas
Kai žiūrite į menininkus, į kūrybiškus žmones, egzistuoja tendencija jiems tapti labai ekscentriškais, labai bohemiškais, labai maištingais, maištaujančiais prieš visuomenę ir maištaujančiais prieš status quo. Ir gali būti teisėta užduoti klausimą: „Ar būti kūrybišku Žemės planetoje reiškia, kad turite tapti narcizu ar psichopatu, neturinčiu jokio jautrumo kitiems žmonėms ir tiesiog darančiu ką tiktai norite?“ Tačiau tai šito nereiškia. Alternatyva yra išrišti psichologiją. Ką daro kai kurie šie menininkai? Jie nežino, kaip spręsti savo psichologiją, todėl jie įžengia į proto būseną, kurioje mano, kad yra epiškai svarbu maištauti prieš visuomenę, mesti iššūkį status quo. Ir jie susikuria tokią stiprią pasąmonės savastį, kad ji užgniaužia kitas pasąmonės savastis, kurios bijo būti kūrybiškomis arba kurios yra jautrios kitų žmonių reakcijai.
Kitaip tariant, jie tampa nejautrūs. Ir būtent dėl to dažnai matote, kad jie atneša kažką mene, kas yra visiškai neharmoninga, kas neturi jokio grožio ir iš tiesų net nėra kūrybiška. Tai tiesiog yra kakofonija. Tačiau jie mano, kad tai tarnauja kažkokiam tikslui, ir kai kuriais atvejais tai iš tiesų tam tarnauja, tai meta iššūkį status quo. Nesakau, kad nėra tarp šių taip vadinamų bohemiškų menininkų žmonių, kurie nepadarė poveikio, mesdami iššūkį status quo. Tačiau tai nebuvo daroma iš Kristaus proto. Tai buvo daroma iš atskirojo proto. O ką jūs, būdami dvasingais žmonėmis, galite pasiekti, tai galite išrišti pakankamai psichologijos, kad sugebėtumėte įeiti į šią tylą ir susiderinti su Esatimi. Ir galėtumėte atnešti kažką iš Kristaus proto, kas būtų iš tiesų kūrybiška, nes tai išlaisvintų žmones iš kalėjimo.
Matote kai kuriuos šiuos menininkus, kurie buvo įžymūs menininkai, ir jie buvo žinomi dėl savo maištingumo. Ir matote, kokie jie buvo neramūs, kokia sumaištis buvo jų protuose, nes jų protai visą laiką buvo labai aktyvūs. Jie jautė obsesinį kompulsinį troškimą tapyti arba daryti skulptūras, ar kad ir ką jie būtų darę. Kai kurie iš jų buvo tokie sutrikę savo protuose, kad išreiškė kažką, kas iš tiesų neturi jokios vertės, ir net nėra menas. Tai tėra chaosas. Kai kurie iš jų tapo priklausomi nuo narkotikų ar alkoholio, siekdami kažkokio pabėgimo nuo savo proto intensyvumo.
Neprašau jūsų tapti panašiais į šiuos menininkus. Aš iš tiesų jūsų prašau pamąstyti apie visiškai naują supratimą, ką apskritai reiškia būti menininku ar kūrybišku žmogumi. Ir tai yra, kad jūsų kūrybiškumas kyla ne iš sutrikdyto proto, ne iš perdėtai aktyvaus proto, bet iš proto, kuris yra toks išrištas, jog sugebate įžengti į tylą. Ir užuot atnešę kažką iš paties proto vidaus, jūs atnešate kažką iš aukštesnės karalijos, iš AŠ ESU Esaties, iš pakylėtųjų mokytojų. Todėl, užuot buvę čia apačioje, darydami ką norite čia apačioje, jūs tampate „kaip viršuje, taip ir apačioje.“ Ir tai yra tikrasis kūrybiškumas, nes tai yra vienintelis būdas atnešti kažką, kas būtų iš tiesų nauja tokioje planetoje kaip Žemė, kažką, kas padėtų žmonėms, visuomenei, transcenduoti dabartines sąlygas, kurios yra tokios varžančios.
Skriekite ant bangos per tylą
Žinau, kad mažai žmonių pažvelgę į Budą galėtų Budą susieti su kūrybiškumu, tačiau proto rimtis iš tiesų yra aukštesnio kūrybiškumo šaltinis. Tai taip pat yra raktas pasikinkyti bangą per šiuos ateinančius 12 metų. Nes jeigu negalėsite įžengti į tylą, kaip galėsite išvengti įtraukimo į sumaištį, reagavimo į sumaištį? Panaudojome ant bangos skriejančios banglentės įvaizdį. Tačiau kai banglentininkas yra ant banglentės, kai jis yra šios besiritančios bangos viduje, ten iš tiesų yra tyla, yra pusiausvyra. Tai yra vienintelis būdas išstovėti tiesiai. Ir daugelis banglentininkų labiausiai savo veiklą vertina dėl to, kad ji jiems leidžia įeiti į tą tylą. Nes tai yra vienintelis būdas išsaugoti pusiausvyrą.
Ir taip pat bus per šiuos ateinančius 12 metų. Vienintelis būdas išsaugoti pusiausvyrą audroje yra tyla. Nes tyloje nėra erdvės vertinimams, teisinga tai ar klaidinga, gera tai ar bloga, tas ar anas. Yra tik tyla. Ir aš, žinoma, esu pakylėtasis mokytojas, atstovaujantis tylą Žemei, tad tiesiog siūlau jums savo Esatį, savo Esybę, kaip pagalbą šiems ateinantiems 12 metų. Galite kalbėti mano šaukinį, galite kalbėti invokacijas, tačiau noriu jus paraginti pamažu išmokti tiesiog susiderinti su mano Esatimi tyloje.
Budos pagalba tyloje
Galime sakyti, kad susiderinimas su Buda nėra proto veikla. Būtent per veiklos sustabdymą prote susiderinate su Buda. Ir šitaip, kai patiriate tą tylą, laikas praranda savo galią protui. Ir matote, kad šis diktavimas truko beveik pilną valandą, nors pasiuntiniui, vienu metu, kilo klausimas, ar jis užpildys visą laiką. Ir staiga jo protas taip susikoncentravo į mano Buvimo tylą, kad nesuvokė, jog laikas praėjo ir laikas baigėsi.
Tad dabar, noriu jums išreikšti visų mūsų dėkingumą, kurie buvome šio perdavimo dalimi. Kaip visada, čia dalyvavo daug daugiau Mokytojų, nei tik tie, kurie kalbėjo. Ir mes visi esame dėkingi, kad tiek daug iš jūsų dalyvavote ir buvote tėkmės dalimi „kaip viršuje, taip ir apačioje.“ Tad dabar, užsklendžiu jus. Užsklendžiu šią konferenciją, kuri buvo didžiulis lūžis iš mūsų perspektyvos. Ir užsklendžiu jus Budos tyloje. Gautama, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com