Iš Viseto į mūsų pasaulį: troškimas būti DAUGIAU
Pakylėtasis Mokytojas Serapis Bėjus per Kim Michaels, 2025 metų sausio 4 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2025 Naujųjų Metų vebinare: „Akceleruokite save ir planetą su Ketvirtojo Spindulio Mokytojais“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Serapis Bėjus, Ketvirtojo Spindulio, Akceleracijos Spindulio Čohanas. Gyvenimas yra procesas, kuris gali vesti į progresą arba į regresą, o progreso raktas yra akceleracija. „Kas yra akceleracija?“ galite paklausti. Ir visada kyla klausimas iš žmogiško sąmonės lygmens: ar gali progresas vykti be pabaigos? Argi nėra limito? Argi jis nesibaigia? Na, būtent apie tai aš ir pakalbėsiu.
Kosminis akceleracijos dėsnis
Kas yra akceleracija? Tai yra pakilimas iš dabartinės būsenos į aukštesnę būseną. Tačiau ar progresas, akceleracija tėra tik koncepcija, idėja žmogiškame prote, o gal tai turi gilesnę realybę? Na, mokslas atrado savo taip pavadintą antrąjį termodinamikos dėsnį. Jau girdėjote mus apie tai kalbant ir anksčiau, ir žinau, kad pasak mokslo tai reiškia, jog uždaroje sistemoje, entropija, tai reiškia, netvarka, didės tol, kol visos struktūros suirs, sugrius ir pasieks žemiausią įmanomą energijos būvį.
Mokslininkai tai visada iliustruoja pavyzdžiu, kad jeigu pažvelgtumėte į garo lokomotyvą, jis gali važiuoti tik dėl to, kad garo katile egzistuoja spaudimas, kuris yra paverčiamas garais, o šie yra paverčiami darbu, ir jeigu norite išsaugoti pastovų spaudimą, turite paduoti kurą, o jeigu jūsų kuras baigsis, lokomotyvas sustos. Jeigu šis lokomotyvas stovės be darbo ir neprižiūrimas, jis pradės rūdyti, gesti ir galiausiai, iš dulkės į dulkę, sugrįš į žemės dulkes, iš kurių tariamai, pasak kai kurių krikščionių, viskas atsirado. Realybė, žinoma, yra tokia, kad viskas neatsirado iš dulkių. Bet neužbėkime sau už akių.
Kas gi buvo atrasta per šį antrąjį termodinamikos dėsnį? Buvo, tiesą sakant, atrasta, kad egzistuoja kosminis dėsnis. Jis yra netgi aukštesnis už gamtos dėsnį. Tai yra kosminis dėsnis, kad negali būti jokio stovėjimo vietoje formų pasaulyje. Privalote arba akceleruotis, arba lėtėti. Nėra jokio stovėjimo vietoje. Kas yra šis esminis principas? Na, šis principas iš tiesų yra Kristaus sąmonė. Mes paaiškinome, kad kai Kūrėjas kontempliavo šio formų pasaulio kūrimą, kurio dalimi mes visi esame, jis matė, kad vienintelis būdas pasiekti savo tikslą yra suteikti savimonę turinčioms savo pačios tąsoms laisvą valią. Tačiau, kaip paaiškinome, kai turite laisvą valią, turite laisvą valią, tai reiškia, kad galite susikurti bet kokį patyrimą, kokį tik galite įsivaizduoti. O tai reiškia, kad galite, siekdami pilnai ištyrinėti laivą valią, įžengti į atskirtį. Galite pasinaudoti dualistine sąmone galvodami, jog sukūrėte kažką, kas yra atskirta nuo Kūrėjo kūrinijos visumos.
Kūrėjas matė dilemą, egzistencinę laisvos valios ir savimonės dilemą, – kad galite pasiklysti savo pačių kūrinyje. Jūs iš tiesų galite susikurti savo prote, atkreipkite dėmesį, savo prote – iliuziją, kad esate atskira būtybė. Jūs netgi galite susikurti iliuziją, kad jeigu galėsite padaryti tą atskirą būtybę pakankamai galinga, pakankamai sofistiška, ji taps nemirtinga, ir todėl galite neribotam laikui pasiklysti atskirtyje. Na ir dabar, kodėl tai yra problema, jeigu būtybės turi laisvą valią? Na, laisvos valios suteikimo jums tikslas yra toks, kad galėtumėte eksperimentuoti su viskuo, ką jūsų protas gali padaryti, tačiau niekada negalėtumėte būti įkalinti viename iš savo eksperimentų.
Įsivaizduokite mokslininką, kuris laboratorijoje atlieka cheminį eksperimentą. Kodėl mokslininkas atlieka eksperimentą? Jis mėgina atrasti kažkokį gilesnį principą, kodėl šios dvi cheminės medžiagos, kai yra apjungiamos, sukuria tam tikrą efektą. O ką jeigu, užuot atradęs šį principą, mokslininkas dabar įstrigtų užburtame rate, laiko sūkuryje, kuriame mokslininkas turėtų amžinai kartoti vis tą patį eksperimentą? Ar tai iš tiesų būtų tai, ko mokslininkas norėjo?
Diferencijuoto pasaulio tikslas
Tikslas, dėl kurio jums buvo suteikta laisva valia, yra tas, kad galėtumėte eksperimentuodami atrasti pamatinius principus, kuriais mūsų Kūrėjas naudojosi apibrėždamas mūsų formų pasaulį, ir tuo būdu galėtumėte išplėsti savo savasties jausmą, kol galiausiai, eksperimentuodami ir patirdami visus formų pasaulio lygmenis, pasiektumėte tokį patį sąmonės lygį kaip Kūrėjas. Jeigu užstrigtumėte užburtame rate, akivaizdu, kad šis tikslas taptų nepasiekiamas. Todėl, kad būtų išvengta šitokio scenarijaus, kuriame galite įstrigti savo pačių kūrinyje, Kūrėjas apibrėžė mūsų taip pavadintą Vieną protą arba Kristaus protą. Ir tuomet viskas, kiekviena forma, kuri buvo sukurta, buvo sukurta iš to Kristaus proto.
Na ir dabar, mes aprašėme Kristaus protą įvairiais būdais, tačiau realybėje, gilesnis supratimas, kurį norėčiau jums čia duoti, yra tai, kad Kristaus protas yra sukurtas palaikyti vienybę tarp Kūrėjo ir jo kūrinijos. Tačiau ką tai reiškia? Na, tai reiškia, kad į Kristaus protą yra įdiegtas judėjimas. Kristaus protas nestovi vietoje. Kristaus prote egzistuoja judėjimas, grąžinantis kiekvieną formą, kuri buvo sukurta iš Kūrėjo esybės, pas Kūrėją.
Na ir dabar, tai gali būti labai painu žmonėms, ypač daugeliui žmonių, kurie ateina iš Rytų tradicijos, nes Rytuose jie samprotavo, kad šis formų pasaulis neturi aukščiausios tikrovės, ir todėl samprotavo, jog kadangi šis formų pasaulis, visų pirma, yra diferencijavęsis į daugelį formų, bet jame taip pat vyksta nuolatinė kaita, tai reiškia, kad aukščiausia realybė privalo būti kažkas, kas nekinta. Ir todėl privalo egzistuoti būvis, kurį jie pavadino Atmanu, aukščiausia savastimi, arba Brahmanu, nediferencijuotu principu, ir tai turi būti visų diferencijuotų formų ir bet kokio judėjimo šaltinis.
Ir šiuos samprotavimus iš dalies galima suprasti. Tačiau tai nėra aukščiausi samprotavimai, nes jie neatsižvelgia į tai, kodėl egzistuoja diferencijuotas pasaulis. Tikslas, dėl kurio jis egzistuoja, yra tai, apie ką aš ką tik kalbėjau: kad pradedate savo kelionę su lokalizuotu savasties jausmu, sąveikaujate su savo aplinka, nepaliaujate plėsti savo savasties jausmo, kol galite pakilti iš vienos aplinkos, nepakilusios sferos, galite pakilti į pakylėtąją karaliją, kurioje egzistuoja kita aplinka, su kuria galite sąveikauti, kol galėsite pakilti į aukštesnį pakylėtosios karalijos lygmenį, ir šitaip kylate tol, kol pasiekiate Kūrėjo sąmonę. Toks yra tikslas. Ir būtent to stinga didžiajai daliai rytietiško dvasingumo ir, žinoma, to taip pat nėra ir vakarietiškame dvasingume bei religijoje. Todėl esantiesiems Rytuose atrodė, kad aukščiausia realybė yra tai, kas niekada nekinta, kas neturi jokios diferenciacijos. Tačiau šitai, kaip mes daug kartų mėginome paaiškinti, nėra tiesa.
Nesuvokiamas Kūrėjo individualumas
Jūsų Kūrėjas yra savita būtybė. Negalite paimti individualumo, kurį turite čia Žemėje, ir suprojektavę jį ant Kūrėjo manyti: „O, Kūrėjas privalo turėti tokią individualumo formą, kurią galiu atpažinti.“ Atstumas tarp nepakilusios sferos, kurioje jūs esate, net ir nenatūralios Žemės planetos, yra toks didelis savo vibracijose, kad negalite suvokti protu, kurį turite Žemėje, koks iš tiesų yra Kūrėjo individualumas. Bet net ir aš, pakylėtasis mokytojas, esantis pakylėtoje karalijoje tiesiai virš nepakilusios sferos, negaliu suvokti, koks yra Kūrėjo individualumas, remdamasis savo paties individualumu. Tačiau aš esu pakilęs, ir todėl neprojektuoju žinantis, koks yra Kūrėjas.
Kai to nesuvokiate, įpuolate į labai specifinius dualistinės sąmonės spąstus. Mes paaiškinome iš daugelio skirtingų perspektyvų, kad centrinis dualistinės sąmonės bruožas yra tai, jog galite susikurti proto įvaizdį, tačiau savo prote jūs projektuojate, kad tai nėra proto įvaizdis, tai yra realybė. Būtent taip iš tiesų veikia pasaulis, ir tai paaiškina Rytų dvasingumą.
Ydingi rišių samprotavimai
Rytų regėtojai jau seniai suvokė praeinančią pasaulio prigimtį. Jie suvokė, kad nieko nėra amžino. Nieko nėra nekintančio. Jie taip pat matė kančias, kurios egzistuoja Žemėje, ir jie mintijo, kad tai negali būti aukščiausias pasaulio būvis. Tam tikra prasme, tai yra tiesa. Bet dabar jie ėmė samprotauti, kad kančias sukelia nuolatinė kaita ir diferenciacija, ir todėl už šio pasaulio, kuris nuolatos keičiasi, privalo egzistuoti aukščiausia realybė, kuri nesikeičia, kuri yra pastovi, kuri yra tobula. O tam, kad ši aukščiausia realybė – Brahmanas, ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti – būtų tobula, ji negali būti diferencijuota. Tai yra suprantami samprotavimai, tačiau suprantami jie yra tik žmonėms, kurie nesuvokė to, ką aš ką tik pasakiau – jog atstumas tarp Žemės vibracijų ir Kūrėjo vibracijų yra toks didelis, jog negalite Žemėje suvokti, koks yra Kūrėjas, ir todėl visas Rytų dvasingumas yra paremtas samprotavimais, kurie ateina iš buvimo pačioje Žemėje, iš buvimo energetinės Žemės sistemos viduje.
Na ir dabar, daugelis iš Rytų dvasingumo, žinoma, mėgintų tai užginčyti ir sakytų: „Tačiau Vedų rišiai gavo savo mokymus iš aukštesnio šaltinio.“ Ir, vėlgi, tai, tiesą sakant, nėra klaidinga. Jie iš tiesų juos gavo iš aukštesnio šaltinio, tačiau tai nebuvo pakylėtasis šaltinis. Jie jį gavo iš būtybių mentalinėje ir žemesnėje identiteto karalijoje, o jos taip pat yra energetinės Žemės sistemos viduje, nes jos nėra pakilusios. Šios būtybės, ir aš čia nekalbu apie puolusias būtybes, tiesiog kalbu apie būtybes, kurios buvo geranoriškos, jos siekė, būdamos energetinės Žemės sistemos dalimi, kai kurios iš jų siekė augti, kai kurios buvo sustabdžiusios savo augimą, tačiau jos nebuvo pakilusios. Todėl jos samprotavo, kaip sakiau, kad privalo egzistuoti kažkas nekintančio už šio nuolatos besikeičiančio pasaulio, privalo būti kažkas, kas būtų tobula už šio netobulo pasaulio, kuriame yra tiek daug kančių. Ir todėl jos samprotavo, kaip yra išsireikšta šiame posakyje: „Tiktai Brahmanas yra tikras. Pasaulis yra iliuzija.“
Nekintanti grynosios sąmonės būsena?
Na ir dabar, tai paskatino kai kurios žmones galvoti, kad už šio nuolatos kintančio pasaulio egzistuoja būsena, kuri yra absoliučiai gryna būtybė, gryna sąmonė – nediferencijuotas, niekada nesikeičiantis Brahmanas. Ar egzistuoja tokia būsena? Ne, neegzistuoja. Kodėl jie šitaip samprotavo? Kodėl daugelis žmonių, net ir šiandieniniame pasaulyje, teigia patyrę šią grynosios sąmonės, nekintamumo būseną? Todėl, kad nėra tokios būsenos, tačiau egzistuoja tokios būsenos patyrimas iš Žemės vidaus.
Kai esate įsikūnijime Žemėje, patiriate Žemės energijas, nuolatos kintantį judėjimą. Kaip jau anksčiau sakėme, kai Sąmoningasis AŠ yra jūsų keturių žemesniųjų kūnų viduje, jūs patiriate gyvenimą per keturis žemesniuosius kūnus. Tačiau Sąmoningasis AŠ turi potencialą išlipti iš keturių žemesniųjų kūnų. Ir kas nutinka, kai Sąmoningasis išlipa iš jų? Na, iš pradžių jis patiria, tiesiogiai patiria, kad jis nėra keturi žemesnieji kūnai. Ir ką jaučiate tai patirdami? Jaučiate tai kaip kontrastą. Egzistuoja kontrastas tarp jūsų įprastinio gyvenimo patyrimo per keturis žemesniuosius kūnus, per tų kūnų suvokimo filtrą, ir grynosios sąmonės, neutralios sąmonės būsenos. Egzistuoja kontrastas, pradžioje egzistuoja didelis kontrastas.
Nuolatinis judėjimas kaip grėsmė
Ką jūs patiriate per savo įprastinę sąmonės būseną? Patiriate, kad viskas yra nuolatiniame judėjime. Jūs netgi žinote, kai apie tai mąstote, kad Žemė nestovi vietoje. Jūs nestovite vietoje. Jūs galite sėdėti čia kėdėje ir galvoti: „Mano kūnas nejuda.“ Tačiau žinote, kad Žemė sukasi apie savo ašį. Žinote, kad visa Žemė orbita skrieja aplink Saulę. Žinote, kad Saulė juda. Jūs apie tai sąmoningai nemąstote, tačiau galiu jus užtikrinti, kad jūsų fizinis kūnas, jūsų emocinis ir mentalinis, ir identiteto kūnai patiria šį nuolatinį judėjimą. O kai žmonės įžengia į dualizmą, jie patiria tai ne tik kaip judėjimą, jie tai patiria kaip grėsmę. Visa ši nuolatinė kaita atrodo chaotiška.
Ką mes daug kartų sakėme, kad norite daryti, kai įžengiate į dualizmą ir susikuriate ego arba pasąmonės savastis, kurios sudaro ego? Na, mėginate išaukštinti ego iki aukščiausio statuso, iki dievo statuso. O tai iš esmės reiškia, kad norite viską kontroliuoti. Tačiau jau vien dėl šio fakto, kad viskas juda, negalite visko kontroliuoti savo gyvenime. Negalite kontroliuoti Žemės sukimosi aplink savo ašį. Negalite kontroliuoti Žemės judėjimo aplink Saulę. Negalite kontroliuoti Saulės judėjimo per galaktiką. Negalite sustabdyti viso šio judėjimo. Ir tam tikrame lygmenyje jūs tai žinote. Tačiau ego nenori to priimti, ir todėl jis turi šį nuolatinį troškimą sukurti kažką, ką galėtų kontroliuoti.
Kontrastas
Na ir dabar, kas nutinka, kai Sąmoningasis AŠ išlipa iš savo keturių žemesniųjų kūnų ir patiria save kaip grynąją sąmonę? Na, ką patiria Sąmoningasis AŠ? Jis patiria Kristaus Sąmonę, tačiau daugeliui žmonių tai yra tik vienas Kristaus Sąmonės aspektas. O tai reiškia, kad po to, kai žmonės išgyvena šį grynosios sąmonės patyrimą, jie dabar grįžta į savo keturis žemesniuosius kūnus, ir dabar jų ego iš karto nori kontroliuoti tą patyrimą. O tai reiškia, kad ego primeta savo interpretacija ant grynosios sąmonės patyrimo, ir todėl jis samprotauja, jog kadangi egzistuoja toks didelis kontrastas tarp įprastinės būsenos ir grynosios sąmonės, ši grynoji sąmonė yra aukščiausia realybė.
Ir tai yra esminis dualistinės sąmonės bruožas, kurį mes tiek daug kartų mėginome paaiškinti. Ji visada turi du priešingus polius. Tam tikra prasme, ego nori viską kontroliuoti savo aplinkoje, o kadangi žino, jog viskas juda, jis mėgina kontroliuoti judėjimą, ar bent jau judėjimo kryptį, bent jau tai, kur jūs einate, ir būtent tai daro puolusios būtybės – ir darė nuo pat tos akimirkos, kai nupuolė. Jos mėgina kontroliuoti visatos judėjimą.
Tačiau yra tokių būtybių, tiek puolusių, tiek nepuolusių, kurios nuo to pavargo. Joms buvo gana šios patirties mėginti kontroliuoti judėjimą. Tačiau jos nepraregėjo iš dualistinės sąmonės, tad dabar naudojasi dualistine sąmone, projektuodamos interpretaciją ant grynosios sąmonės patyrimo. Ir todėl jos sako: „Na, egzistuoja šis kontrastas tarp įprastinio chaoso, kurį patiriu per savo keturis žemesniuosius kūnus, ir šio grynosios sąmonės patyrimo, ir todėl tai reiškia, kad grynoji sąmonė – nediferencijuota sąmonė – yra aukščiausia realybė. Tik Brahmanas yra tikras, pasaulis yra iliuzija.“ Tačiau tai tiesiog yra peršokimas nuo vieno dualistinio kraštutinumo į priešingą dualistinį kraštutinumą. Nė vienas iš jų nėra tikras. Tačiau žmonės yra įsitikinę, kad tai yra tikra, kadangi jie sako: „Tačiau aš patyriau šią nediferencijuotą sąmonės būseną.“ Tačiau jie jos nepatyrė. Jie patyrė Kristaus sąmonės aspektą.
Kūrėjo pasirinkimas
Ir matote, pirmasis – sakykime taip – dalykas, tačiau negalite to iš tiesų vadinti dalyku, tačiau pirmasis mūsų Kūrėjo kūrimo aktas buvo sukurti Kristaus sąmonę. Na ir dabar, galite galvoti, kad Kristaus sąmonė yra savyje nediferencijuota, tačiau ji tokia nėra. Matote, Kūrėjas, iki nuspręsdamas kurti šį formų pasaulį, netgi iki priimdamas sprendimą dėl specifinių formų, kurias nori sukurti, turėjo padaryti pasirinkimus.
Mes iki šiol jums buvome perdavę ribotą supratimą apie Visetą, tai, ką mes pavadinome Visetu. Sakėme, kad Visete egzistuoja Esatys. Jūs netgi iš kai kurių jų gavote diktavimus: iš Begalinės Šviesos Esaties, iš Besąlyginės Meilės Esaties. Tačiau yra daug daugiau Esačių, kurios atstovauja tam tikras savybes. Ir tai yra labai, labai sunku paaiškinti žodžiais nepakilusioje planetoje. Tačiau tiesiog sakykime, kad, kaip žinote, egzistuoja septyni dvasiniai spinduliai, reprezentuojantys skirtingas energijų formas, lygiai taip pat ir Visete egzistuoja Esatys, kurios atstovauja skirtingas, kaip galėtume tai pavadinti, Dievo savybes, ir nėra įmanoma įtraukti visų šių Dievo savybių į vieną kūriniją. Todėl jūsų Kūrėjas, mūsų Kūrėjas, turėjo pasirinkti kai kurias iš šių Esačių, kurių pagrindu kurs šią kūriniją, šį formų pasaulį. Tai reiškia, kad kai Kūrėjas po to sukūrė Kristaus sąmonę, ji buvo paremta šiomis Esatimis, kurios buvo pasirinktos. Todėl net ir Kristaus sąmonė nebuvo nediferencijuota.
Linijiško proto limitai
Ką čia siekiu jums paaiškinti? Labai gerai žinau, kad duodu jums aukštesnį mokymą nei davėme anksčiau, ir tai iš jūsų reikalauja įtempti savo protą. Tačiau ką siekiu paaiškinti? Siekiu paaiškinti, kad egzistuoja fundamentalus skirtumas tarp to, kaip Kūrėjas žiūri į savo paties kūriniją, ir kaip jūs žiūrite į kūriniją iš tos kūrinijos vidaus. Negalėsite pilnai sužinoti, kaip Kūrėjas žiūri į savo kūriniją, kol nepasieksite Kūrėjo sąmonės. Ir iš tiesų negalite pilnai pažinti Kūrėjo kūrinijos iš nepakilusios sferos, ir tikrai to negalite padaryti iš tokios nenatūralios planetos, kokia yra Žemė.
Tai reiškia, kad kai mėginate suprasti šiuos labai subtilius kosmologinius klausimus iš nenatūralios planetos vidaus, turite pasiekti tašką, kuriame turėtumėte pakankamai nuolankumo pripažinti, jog negalite suvokti ir suprasti to su mūsų taip vadinamu linijišku protu, analitiniu protu, samprotaujančiu protu. Nes ką gi jūs padarysite? Paimsite tai, ką aplink save matote, ir projektuosite tai aukštyn. Tačiau kaip buvo sukurtas pasaulis? Mes tai paaiškinome vėl ir vėl.
Pasaulis buvo sukurtas projektuojant žemyn. Iš pradžių Kūrėjas sukūrė pirmąją sferą. Kai ji pakilo, pirmosios sferos pakylėtieji mokytojai sukūrė struktūras antrojoje sferoje, ir taip toliau. Negalite žvelgti atgal aukštyn ir visko sužinoti, nes esate kūrinijos viduje, esate taip stipriai veikiami to, ką patiriate, kad kai pradedate projektuoti aukštyn, aukštyn projektuojate tai, ką patiriate. Tačiau tai negali veikti, nes tai, ką patiriate, visų pirma, buvo projektuojama iš aukštesnės sąmonės būsenos, kurios jūs negalite suvokti. Tačiau visų antra, tai, ką jūs patiriate tokioje nenatūralioje planetoje kaip Žemė, iš dalies yra sukurta jūsų pačių sąmonės – dualistinės sąmonės, atskirojo proto, tad jūs dabar samprotaujate su atskirties protu ir projektuojate ant vienovės.
Kristaus sąmonės patyrimas už kontrasto
Tad grįžkime prie to, ką sakiau. Kai pirmą kartą patiriate išlipimą iš keturių žemesniųjų kūnų, kai patiriate grynąją sąmonę, jūs iš pradžių patiriate Kristaus sąmonės aspektą. Galėtume sakyti, kad Kristaus sąmonę būtų galima palyginti su tuščiu popieriaus lapu, su tuščiu lapu, ir visos formos, kurias matote savo pasaulyje, yra piešiamos ant tuščio lapo. Ir jeigu pamąstytumėte apie save, kai skaitote knygą, ką jūs darote? Koncentruojatės į tuos mažus juodus kringelius, į raides lape, ir skaitote raides, ir interpretuojate tų žodžių prasmę. Ar kada nors, skaitydami knygą, sustojote ir pagalvojote: „O, jeigu pažvelgčiau už žodžių, jeigu susikoncentruočiau į tuščią lapą?“ Ne, kodėl turėtumėte tai daryti? Tikslas, dėl kurio skaitote knygą, yra gauti žodžius. Jeigu norėtumėte tuščio lapo, galite gauti tuščią popieriaus lapą ir į jį stebeilytis, nors nėra daug žmonių, kurie tai darytų savo malonumui. Tačiau matote, ką mėginu čia paaiškinti. Be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Be Kristaus sąmonės nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Tačiau egzistuoja Kristaus sąmonės elementas, kuris yra tuščias lapas, kai dar nieko nebuvo sukurta iš Kristaus sąmonės.
Kai esate nepakilusioje sferoje, ypač nenatūralioje planetoje, ir patiriate grynąją sąmonę, patiriate didelį kontrastą tarp savo įprastinės sąmonės būsenos – savo viso judėjimo pasaulyje suvokimo – ir grynosios sąmonės, ir atrodo, kad ši grynoji sąmonė yra nediferencijuota, niekada nejudanti. Ir kai kuriems žmonėms, vienintelis dalykas, kurį jie patiria, yra kontrastas. Jie tiesiog patiria kontrastą.
Na ir dabar, jeigu apie tai pamąstysite, žinosite, kad jeigu, sakykime, vairuojate savo automobilį ir girdite variklį, o tuomet įvažiuojate į mišką ir išjungiate variklį. Ką patiriate? „O čia taip tylu.“ Jūs nebegirdite variklio, ir tyla, kurią jūs dabar girdite, atrodo kaip absoliuti tyla, lyginant su variklio triukšmu. Bet tuomet, tenai kelias sekundes pasėdėję, jūs staiga išgirstate: „O, štai tenai paukštis čiulba tame medyje. O, štai dar vienas paukštis čiulba.“ Ir staiga tai, ką jūs laikėte miško tyla, nebėra visiškai tylu.
Tai yra viena priežastis, kodėl žmonės patiria šį nediferencijuotiškumą, šią tylą, kuri taip stipriai skiriasi nuo jų įprastinės, chaotiškos sąmonės būsenos. Ir kuo chaotiškesnė yra jų įprastinė sąmonės būsena, tuo didesnis yra kontrastas, ir todėl tuo tylesnė gali atrodyti Kristaus sąmonė. Tačiau nesakau, kad tai yra viskas, ką visi žmonės patyrė, nes yra žmonių, kurie nuėjo giliau. Kitaip tariant, pirmuosius kelis kartus, kai patiriate grynąją sąmonę, esate susikoncentravę į kontrastą. Tačiau jeigu patiriate tai vis daugiau ir daugiau, galite patirti, kad už visų formų egzistuoja šis Kristaus sąmonės aspektas, kuri yra tyli, nediferencijuota, nes ant jos dar nieko nebuvo parašyta. Tačiau kas tai yra, kas nebuvo parašyta? Tai yra tos formos, kurias jūs matote aplink save savo aplinkoje. Ir todėl jūs, vėlgi, kaip sakiau, samprotaujate, kad kančias, chaosą sukelia diferenciacija, ir todėl aukščiausia būsena turi būti nediferencijuotiškumas.
Tačiau net ir tai, ką jūs tenai patiriate, tiesiog yra kontrastas. Staiga išjungiate variklio triukšmą, patiriate Kristaus sąmonę ir galvojate, kad tai yra absoliuti tyla. Tačiau kai patiriate tai vis dažniau ir dažniau, labiau įprantate prie to patyrimo, suvokiate, kad iš tiesų nėra tylos arba nediferencijuotiškumo Kristaus sąmonėje. Nes Kristaus sąmonėje yra įdiegtas troškimas traukti viską, bent jau kiekvieną savimonę turinčią būtybę, atgal pas savo Kūrėją. Ir Kristaus sąmonėje taip pat egzistuoja šie Dievo savybių pasirinkimai, kuriuos jūsų Kūrėjas pasirinko šio formų pasaulio pagrindu.
Tad matote, ką sakau, Rytų dvasingumas turi tam tikrą pagrįstą pagrindą, siekdamas peržengti į išorę susitelkusį išorinį protą, peržengti išorinio proto chaosą, tačiau kadangi jie iki galo nesuvokia dualistinės sąmonės, jie nenuėjo pakankamai toli. Ir jie nenuėjo pakankamai toli, kadangi samprotavo, jog aukščiausia realybė yra nediferencijuotas Brahmanas, ir todėl jie taip pat samprotavo, kad dvasinio augimo tikslas yra sugrįžti į nediferencijuotą Brahmaną. Ir būtent dėl to jie samprotavo, kad aukščiausia jūsų realybė yra tai, kad jūsų savasties jausmas yra netikras, kadangi jūsų savastis gali būti tik atskira savastis. Bet kuri diferencijuota savastis yra atskira savastis.
Troškimas būti DAUGIAU
Bet matote, jūsų savasties jausmas, Sąmoningasis AŠ, iš tiesų yra sukurtas iš Kūrėjo esybės, nors jis ir nebuvo sukurtas tiesiogiai Kūrėjo, kadangi jį sukūrė pakylėtieji mokytojai, esantys sferoje tiesiai virš jūsiškės, ir jis buvo sukurtas su unikaliu individualumu, kuris nėra dualistinis. Jis yra individualus ir turi potencialą sugrįžti į savo Kūrėją, ne ta prasme, kad ištirptų į nediferencijuotą būseną, o kad pasiektų Kūrėjo sąmonę, patirdamas visus Kūrėjo kūrinijos lygmenis per eksperimentavimą su savo bendrakūrybiniais gebėjimais, savo vaizduote ir laisva valia. Todėl jis pasiektų – užuot sugrįžęs į nebūtį, galėtume sakyti, kad jūs iš tiesų negrįžtate, jūs išaugate į būvį, kuriame galite iš tiesų pradėti vertinti Kūrėjo kūriniją.
Štai kodėl, žvelgiant iš pakylėtojo mokytojo perspektyvos, tai yra – kaip man čia pasakius diplomatiškai? O taip – tai yra absoliuti beprotybė (sakau tai tiek diplomatiškai, kiek tai yra įmanoma, būnant Ketvirtojo Spindulio Čohanu), tai yra absoliuti beprotybė tikėti, kad tik tai, kas nediferencijuota, yra tikra, o jūs tiesiog esate, ir pasaulis tiesiog yra kažkokio atsitiktinumo padarinys, kurio negalite paaiškinti, ir jūsų tikslas yra suvokti, kad jūs patys nesate tikri, idant galėtumėte sugrįžti į nebūtį.
Tačiau jie praleidžia pro akis vieną dalyką: kas tai yra, kas gali suvokti, jog aš nesu tikras, kad aš esu atskirasis aš? Na, tai yra Sąmoningasis AŠ, tačiau Sąmoningasis AŠ negali patirti, kad jis nėra savastis. Jis gali patirti, kad nėra atskira savastis, ir būtent tai nutinka, kai išlipate iš keturių žemesniųjų kūnų. Galite patirti, jog esate iš Kristaus sąmonės, tačiau kai vėl ir vėl tai patiriate ir pradedate naudotis šia patirtimi struktūrų savo išoriniame prote išardymui, idant neprimestumėte tų struktūrų patyrimui, tuomet jūs susijungiate su savo AŠ ESU Esatimi, ir susijungiate su faktu, kad jūsų AŠ ESU Esatis turi troškimą transcenduoti save. Ir būtent dėl to ji pasiuntė jus, Sąmoningąjį AŠ, įsikūnyti tokioje žemoje planetoje kaip Žemė, nepakilusioje sferoje – kadangi AŠ ESU Esatis nori akceleruotis, nori transcenduoti save ir pasiekti Kūrėjo sąmonę.
Dualistinės logikos klaida
Matote čia fundamentalią logikos klaidą, jeigu galėtume tai pavadinti logikos klaida. Visame šiame Rytų dvasingumo, egzistuojančio šiuolaikinio non-dualizmo pavidalu, scenarijuje, yra nesugebėjimas suvokti, jog kadangi turite gebėjimą kontempliuoti, kaip veikia realybė, tai jums rodo, kad esate daugiau nei aplinka, kurioje jūs esate. Jūs turite potencialą transcenduoti tą aplinką, kurioje esate, neprarasdami savo savasties jausmo. Galite transcenduoti atskirą savasties jausmą, kuris yra dirbtinis tvarinys, taip, tačiau tai tėra eksperimentas su jūsų laisva valia ir jūsų vaizduote. Ir eksperimentuodami su dualizmu, įžengdami į atskirtį ir dabar iš jos akceleruodamiesi, jūs įgyjate gilesnį supratimą ir vertinimą, kaip veikia Kūrėjo kūrinija. Ir tai tiesiog yra jūsų konkretaus kelio dalis. Nesakau, kad tai yra vienintelis būdas pasiekti platesnę sąmonę, tačiau tai yra jūsų kelio dalis, to kelio, kurį pasirinkote. Tačiau būtent tai jie neigia, dėl šių samprotavimų iš vidaus, sakydami, kad tiktai tai, kas yra nediferencijuota, yra tikra. Jie samprotauja, kad nėra jokio tikslo, nėra jokio judėjimo, jokios akceleracijos. Vietoj to jie mano, kad aukščiausias raktas į dvasinį augimą yra nulėtėjimas į nebūtį. Jie siekia ištrinti bet kokį savasties jausmą.
Tai yra naudojimasis dualistine sąmone samprotauti, kad: „Mes matome, kad puolusios būtybės siekia išaukštinti atskirąjį aš į dievo statusą.“ Teisingas pastebėjimas. Bet dabar jūs samprotaujate, kad tai reiškia, jog vienintelis būdas išsilaisvinti nuo kančių yra visiškai sunaikinti savo aš. Tačiau kas gi sugeba mąstyti: „O, atskirasis aš kelia kančias, ir todėl turėčiau neturėti jokio aš.“ Kas geba šitaip mąstyti? Sąmoningasis AŠ. Kaip Sąmoningasis AŠ galėtų save ištrinti? Turite savimonę. Kaip kada nors galėtumėte ją ištrinti? To neįmanoma padaryti. Galvojimas, jog tai gali būti padaryta, yra beprotybė, jau nekalbant apie tai, kad tai taip pat yra ir tuštybė, nes manote galintys apibrėžti, kaip pasaulis turėtų veikti, užuot naudojęsi Kristaus sąmone, kad susijungtumėte su sekančiu aukštesniu sąmonės lygiu, kuri yra sujungta su dar aukštesniu sąmonės lygiu, ir galiausiai tai atveda prie Kūrėjo, kuomet galite patirti, kaip veikia pasaulis.
Visada kažkas egzistavo
Kodėl jums tai pasakoju žodžiais? Nenoriu, kad tikėtumėte mano žodžiais ir įstrigtumėte šių žodžių interpretavime. Noriu, kad susiderintumėte su mano esybe ir padėtumėte man padėti jums akceleruotis, idant galėtumėte patirti žodžių, kuriuos jums duodu, realybę. Nenoriu, kad pasitenkintumėte žodžiais ir apsistotumėte ties žodžiais. Nes kai patirsite pilną Kristaus sąmonę, patirsite, kad jūsų AŠ ESU Esatis yra individuali esybė, kuri yra tikra. Patirsite Sąmoningajame AŠ troškimą sugrįžti į vienovę su AŠ ESU Esatimi, iš kurios gimėte. Patirsite AŠ ESU Esatyje ir pakylėtoje karalijoje, ir pakylėtuosiuose mokytojuose šį troškimą akceleruotis, transcenduoti savo dabartinį būvį. Ir, žinoma, ateis momentas, kai patirsite, jog nebuvote sukurti iš nediferencijuoto Brahmano, kadangi esate savita būtybė. Esate diferencijuoti nuo nebūties, ir kaip filosofai tūkstančius metų ginčijosi, kažkas negali atsirasti iš nieko. Tiesa. Nes nieko nėra. Jūs esate sąmoningi. Kaip sakė filosofas Dekartas: „Mąstau, todėl esu.“ Mes galėtume sakyti: „Patiriu, todėl egzistuoju.“
Yra kažkas. Visada buvo kažkas. Niekada nebuvo būsenos, kurioje nieko nebūtų buvę, ir tuomet iš to nieko atsirado kažkas. Egzistavo būvis, kuriame nebuvo nieko, žvelgiant iš šio formų pasaulio vidaus, kadangi Kūrėjas dar nebuvo nusprendęs kurti. Netgi buvo būvis, kuriame Kūrėjas buvo sukūręs Kristaus sąmonę, baltą lapą, tačiau dar nieko ant jo nebuvo parašyta, ir tai atrodo kaip niekas, lyginant su šiuo formų pasauliu, kuris yra toks diferencijuotas. Tačiau kaip sakiau, už Kūrėjo yra Visetas, egzistuoja Esatys, kurios turi charakteristikas Visete, ir Kūrėjas pasirinko kai kurias iš jų, įtraukė jas į Kristaus sąmonę. Kristaus sąmonė nebuvo niekas. Ji nebuvo dalykas, kaip jūs apibrėžiate dalykus savo formų pasaulyje, tačiau ji nebuvo niekas. Niekada nebuvo nieko.
Labai gerai žinau, ką linijiškas protas darys su šiuo teiginiu. Jis sakys: „Betgi turėjo būti pradžia. Turėjo būti būsena prieš tai, kai kažkas buvo sukurta. Turėjo būti kažkokia aukščiausia būsena.“ Na, taip, egzistuoja aukščiausia būsena. Tai yra viskas. Tačiau aukščiausia būsena nėra visiška tyla ar nejudėjimas. Ji yra nuolatos akceleruojanti. Tai yra aukščiausia būsena. Aukščiausia būsena yra nuolatinė akceleracija. Niekada nebuvo būsenos, kurioje nebūtų buvę judėjimo, kurioje nebūtų buvę akceleracijos, nebūtų buvę savitranscendencijos. To niekada nebuvo. Tai, vėlgi, yra jūsų samprotavimai iš jūsų pasaulio vidaus, projektavimas ant to, kas peržengia jūsų pasaulio ribas, ir todėl darote klaidą šiuose samprotavimuose.
Alternatyva yra pripažinti, kad jūsų pasaulis buvo sukurtas aukštesnėje sąmonės būsenoje esančių būtybių. O kadangi jūsų Sąmoningasis AŠ yra iš tų būtybių, jūs galite susijungti su tomis būtybėmis ir todėl galite kažką iš jų gauti, galite gauti iš mūsų, pakylėtųjų mokytojų, tai, ko negalite atrasti samprotavimais iš pasaulio vidaus, ir netgi negalite to gauti iš mentalinės ar žemesnės identiteto karalijos, su kuriomis, kaip sakiau, rišiai buvo užmezgę ryšį.
Tiktai iš pakylėtosios karalijos galite gauti kažką, kas nebūtų paveikta to, ką jūs matote šiame pasaulyje, ir būtent dėl to jums sakau, kad galima suprasti, kai samprotaujate, jog šis pasaulis turėjo pradžią. Ir tai yra tiesa. Jūsų formų pasaulis turėjo pradžią. Jūsų nepakilusi sfera turėjo pradžią pakilusioje sferoje. Tačiau net ir pirmoji pakilusi sfera turėjo pradžią Kristaus sąmonėje, kai nieko nebuvo. Egzistavo tik baltas popierius. Taip, visa tai yra tiesa. Tačiau jeigu nepaliautumėte kilti aukštyn iki Kūrėjo, ar Kūrėjas turėjo pradžią? Taip. Ar Visetas turėjo pradžią? Ne.
Matote, linijiškas protas nori ir toliau savo samprotavimuose eiti atgal ir sakyti: bet juk turėjo būti kažkokia aukščiausia būsena, kuri būtų visa tai pradėjusi. Tai yra linijiškas protas. Linijiškas protas yra kaip vienas iš tų senų gramofonų, kuris užstringa plokštelėje ir vėl ir vėl kartoja tas pačias natas. Jis gali samprotauti tik linijišku būdu. Egzistuoja dabartinė būsena. Pasaulyje vyksta kaita. Aš tai matau, tad tai reiškia, jog dabartinė būsena turėjo kažkur prasidėti. Kas tai pradėjo? Na, kas tai pradėjo? Ir linijiškas protas nori sugrįžti į kažkokią aukščiausią pradžią, ir būtent dėl to linijiškas protas susikerta.
Visetas neturi nei pradžios nei pabaigos
Bet dabar jūs galbūt sakysite: „Bet ar tu sau neprieštarauji? Argi nesakai, kad niekada nebuvo tylos, niekada nebuvo stovėjimo vietoje? Ir visgi sakai, kad kai samprotaujame iš vidaus, negalime suprasti, kaip veikia pasaulis.“ Tačiau čia nėra jokio prieštaravimo. Kontrastas tarp jūsų pasaulio, kuriame viskas juda, ir net Kristaus sąmonės, gali sukurti įspūdį iš jūsų pasaulio vidaus, kad Kristaus sąmonė nejuda. Bet matote, Kristaus sąmonė, kurią jūsų Kūrėjas apibrėžė jūsų kūrinijai, yra kaip Žemė. Ji juda kartu su visa galaktika, kaip ir jūsų Kūrėjas juda kartu su Visetu. O linijiškas protas, vėlgi, samprotaus, kad kažkas pradėjo šį formų pasaulį. Kažkas turėjo pradėti ir tai, kas buvo prieš jį, ir jeigu tik grįšite pakankamai į praeitį, atrasite, jog turėjo būti kažkoks absoliutus pradžios taškas.
Bet kodėl manote, kad tai yra logiškiau nei sakyti, kad pradžios taško niekada nebuvo? Visada egzistavo judėjimas, transcendencija, akceleracija. Ir, vėlgi, kaip savo kalbos pradžioje sakiau, samprotaujantis protas tuomet, jeigu negalės projektuoti į praeitį, į absoliutų pradžios tašką, projektuos į ateitį ir sakys, kad turi egzistuoti galutinė pabaiga. Nes jeigu viskas akceleruoja, Serapi Bėjau, gi turi ateiti momentas, kai būtume pasiekę aukščiausią akceleraciją, akceleracijos pabaigą. Ir, vėlgi, aš tiesiog sakau, kodėl? Kodėl tai yra logiškiau, kad akceleracija prasidėjo kažkuriuo metu ir ji privalo baigtis kažkuriuo metu, nei sakyti, kad akceleracija gali tęstis ir tęsis amžinai? Tiktai formų pasaulio viduje, kuris turėjo pradžią, samprotaujate, kad viskas privalėjo turėti pradžią.
Dualistinis poreikis apibrėžti, kaip veikia pasaulis
Labai gerai žinau, kadangi jaučiu grįžtamąjį srautą iš kolektyvinės sąmonės, kalbėdamas šitai į kolektyvinę sąmonę, kad žmonės samprotaus apie tai, jie šitai ginčys ir sugalvos įvairiausius samprotavimus, tad tiesiog grįšiu prie to, ką jau pasakiau. Kai esate dualistinėje sąmonėje, manote galintys apibrėžti, kaip visata turėtų veikti, ir viskas su tuo yra gerai. Jums buvo duota laisva valia. Todėl turite teisę eksperimentuoti su dualistine sąmone tiek ilgai, kiek tiktai norite, kol jums galiausiai bus gana mėginti apibrėžti, kaip pasaulis turėtų veikti, vėl ir vėl patiriant, kad jis šitaip neveikia, nes jūs ir toliau kenčiate. Arba galite atlikti poslinkį savo prote ir tarti: „Man jau šito gana. Noriu žinoti, kaip iš tiesų veikia pasaulis. Susijungsiu su aukštesniu lygmeniu, kad galėčiau gauti aukštesnį požiūrį iš pakylėtųjų mokytojų, nei galėčiau kada nors gauti samprotaudamas iš proto dėžutės, kuri yra Žemė, vidaus.“ Ir tik tiek mes visada mėginome padaryti.
Žinau, kad ypač ankstesnėse dispensacijose žmonės samprotavo, jog mes siekiame pakeisti pasaulį, ir yra taip epiškai svarbu pakeisti pasaulį ir atnešti aukso amžių, kad tuo galima pateisinti mėginimą priversti žmones pripažinti pakylėtuosius mokytojus, ar pateisinti mėginimą priversti žmones įveikti savo kančias. Tačiau tai niekada nebuvo mūsų požiūris. Yra mokinių, kurie šitaip samprotavo. Aš jų nekaltinu, nes Žuvų amžiuje buvo lengva šitaip samprotauti. Net ir mes pasakėme tam tikrus dalykus Žuvų amžiuje, kurie pakurstė tą požiūrį. Ir vis dėlto, taip darėme dėl to, kaip sakėme, jog kai kurie mokiniai buvo įstrigę, ir tiktai iki kraštutinumo atvedus jų požiūrį, jie gavo šansą tai pamatyti, pamatyti pusiausvyros stygių, pamatyti absurdą.
Susiderinimas ar samprotavimas atbulomis
Ką aš mėginau čia padaryti, tai mėginau paimti mokymus, kuriuos mes iki šiol buvome davę, ir pakelti juos į naują lygmenį, kuriame įgyjate netgi dar aukštesnę viziją apie tai, kaip Kūrėjas pradėjo kurti savo kūriniją, kad jis padarė tam tikrus pasirinkimus. Egzistuoja tam tikros savybės, kurias Kūrėjas pasirinko savo kūrinijos pagrindu. Ir galite sakyti, nes žinau, kad būtent to nori jūsų protas, jūsų protas nori, kad pasakyčiau: „Kas jos yra? Pasakyk man, noriu žinoti, kas jos yra.“ Ir mes tai padarysime, tačiau neišvardinsime jų visų iš karto.
Jūs jau turite tam tikras užuominas. Besąlyginės Meilės Esatis, Begalinės Šviesos Esatis, ir yra kitų. Taip, egzistuoja po Esatį Visete kiekvienam iš septynių spindulių, bet net ir slaptiesiems spinduliams. Tai yra ganėtinai sudėtingas paveikslas, kurio nenoriu jums viso iš karto atskleisti, nes to būtų per daug, net ir atsižvelgiant į laiko ir erdvės limitus, su kuriais mes visuomet susiduriame. Ir vis dėlto, norėjau jums duoti kažką, kas galėtų padėti jums susiderinti. Ir visų pirma, noriu padėti jums, tiems iš jūsų, kurie dar nepersijungėte, suvokti, kad samprotavimas atbulomis, samprotavimas iš šio formų pasaulio vidaus, ypač iš tokios planetos kaip Žemė, niekada jums nepadės susijungti su tuo, kaip pasaulis iš tiesų veikia, ir todėl suvokiate, kad visas dvasingumas privalo ateiti iš aukštesnės karalijos, kad būtų tikras.
Ir būtent dėl to laipsniškas apreiškimas yra esminė dvasinė koncepcija šiam amžiui, Vandenio Amžiui. Mes jį vadinome Šventosios Dvasios Amžiumi, Laisvės Amžiumi, Bendruomenės Amžiumi, tačiau iš tiesų tai yra Akceleracijos Amžius. Na, galite sakyti, kad kiekvienas amžius yra Akceleracijos Amžius, kadangi visada egzistuoja potencialas, ką žmonės gali pereiti tame amžiuje. Ir vis dėlto, negalėsite iš tiesų suvokti Vandenio Amžiaus, jeigu nenorėsite suprasti, kad Vandenio Amžiuje mes, pakylėtieji mokytojai, ketiname duoti žmonijai vis daugiau ir daugiau mokymų iš savo lygmens. Ir taip pat turite suprasti, kad mokymai, kurie buvo perduoti ankstesniais amžiais, buvo kolektyvinės sąmonės atspindys ir kur ji buvo tais amžiais, tad turite tai paleisti, jeigu norite plaukti su Vandenio judėjimu, turite paleisti visą šį jausmą, kad senesni mokymai buvo grynesni už naujesnius mokymus.
Matote žmones, kurie teigia esantys vieni iš pažangiausių dvasingų žmonių planetoje, nes jie supranta šį non-dualizmą. Tačiau jų pamatinis požiūris į pasaulį, kaip paaiškinau šiame diktavime, yra paremtas Vedų mokymais, kurie buvo perduoti prieš tūkstančius metų, ir tai, kas buvo perduota prieš tūkstančius metų, yra tai, su kuo žmonės galėjo tais laikais susiderinti ir priimti. Jeigu mėginsite šiuolaikiniame amžiuje savo pasaulėžiūrą statyti ant šių pasenusių mokymų pagrindo, įkliūsite į šiuos spąstus, kuriuose samprotaujate iš vidaus į išorę. Net ir tai, kas buvo perduota iš mūsų, iš pakylėtųjų mokytojų ankstesnėse dispensacijose, buvo perduota pagrinde Žuvų Amžiui. Žinoma, egzistuoja tam tikri tų mokymų aspektai, kurie rodo į Vandenio Amžių. Tačiau daugelis jų buvo perduoti Žuvų Amžiui, Žuvų mąstymui, kad padėtų žmonėms įveikti Žuvų mąstymą ir pereiti į Vandenio Amžių.
Plaukite su Gyvenimo Upe
Net ir jie nėra tokie progresyvūs, kaip tas laipsniškas apreiškimas, kurį jums duodu šiame mokyme. Turite nuspręsti: „Ko aš noriu? Ar noriu plaukti su Gyvenimo Upe? Ar noriu plaukti su Šventąja Dvasia? O gal noriu laikytis įsikibęs kažko, kas yra fiksuota laike?“ Nes kai dvasinis mokymas, ir vėlgi, dvasiniai mokymai, tai, ką žmonės vadina dvasiniais mokymais, gali ateiti iš mentalinės karalijos arba žemesnės identiteto karalijos; bet kai dvasinis mokymas ateina iš pakylėtosios karalijos, iš pakylėtųjų mokytojų, jis yra pagrįstas, tuo laiku kai yra duodamas. Tačiau kai jis jau buvo sudėtas į žodžius, kurie gali būti atspausdinti popieriuje ir todėl gali tapti pavaldūs interpretacijoms, na tuomet tai nebūtinai yra tėkmė. Tai gali padėti jums susiderinti su tėkme, jeigu peržengsite parašytą žodį. Tačiau, kad galėtumėte iš tiesų likti su tėkme, jums reikia likti su gyvuoju laipsnišku apreiškimu, kuris yra perduodamas iš to šaltinio, su kuriuo galite susiderinti ir kuris jums yra patrauklus. Nesakome, kad yra tik vienas šaltinis. Niekada to nesakėme per šį pasiuntinį, nes jis neturi poreikio jausti, kad yra išskirtinis.
Planetinis pasirinkimas 2025 metais
Pasirinkimas 2025 metais visai planetai yra toks: „Noriu akceleruotis ar priešingai – noriu mėginti apsaugoti tai, ką turiu, manydamas, kad galiu stovėti vietoje?“ Tačiau realybėje, negalite stovėti vietoje. Jūs lėtėsite. Jeigu neakceleruosite, lėtėsite. Tai yra įstatymas, įdiegtas į Kristaus sąmonę: „Be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta.“ Tačiau tai tampa netgi dar didesniu pasirinkimu šiais metais ir šį likusį dešimtmetį. Ir tai, tam tikra prasme, buvo pasirinkimas visą šį dešimtmetį, ir būtent dėl to jūs matėte šias sunkias patirtis, tokias kaip pandemija, karas Ukrainoje, karas Vidurio Rytuose. Matėte, kad kai žmonės nenori akceleruotis, jie laikosi įsikibę, jie siekia į kažką kabintis, privalo įvykti įvykiai, kurie sudaužo tai, į ką jie siekia kabintis, ir tai tęsis visą šį likusį dešimtmetį, ir tai iš tiesų bus akceleruota 2025 metais, jeigu žmonės nenorės akceleruotis.
Ir dabar, galite išgirsti mano balse nenorą paleisti, nes man buvo malonu jums duoti šį mokymą, Bet dabar, daviau jums tai, ką norėjau jums duoti šiame perdavime. Žinau, kad daviau jums tikriausiai daugiau, nei dauguma jūsų galite pakelti. Tačiau, vėlgi, visada galite grįžti, dar kartą išklausyti, dar kartą tai perskaityti, ir todėl galite sau leisti akceleruotis. Nes galiu jus užtikrinti, kad jūs visi galite gauti iš to naudos.
Nėra nė vieno asmens įsikūnijime, kuris negalėtų gauti naudos iš šio mokymo, kuris negalėtų būti akceleruotas, susiderindamas su mano Esatimi ir leisdamas man duoti jums kažką, kas peržengia žodžių ribas, kas peržengia supratimo ribas. Nes nenoriu jums duoti tik supratimą. Noriu jums padėti tiesiogiai patirti mano Esatį. Nes žodžiai gali akceleruoti jūsų supratimą, bet mano Esaties patyrimas gali akceleruoti jūsų esybę. Ir būtent to mes jums visiems linkime.
Tad dabar, užsklendžiu jus didžiuliame džiaugsme, kuris AŠ ESU, būdamas Ketvirtojo Akceleracijos Spindulio Čohanu.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com