Kaip paversti valdžios elitą atgyvena: priimkite bendruomeniškumo dvasią Amerikoje
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2024 metų spalio 20 d. Šis diktavimas buvo perduotas Amerikai skirtame vebinare: „Pozityvios vizijos Amerikai iškvietimas“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas. Esu dėkingas, kad suteikėte man įgaliojimus pasiųsti savo angelus išpildyti šiuos prašymus, kuriuos išsakėte mano šaukinyje ir invokacijose, šitaip sukurdami šį momentumą, kurį galiu sustiprinti, galiu padauginti ir juo pasinaudoti, kad būtų sukurti tikri pokyčiai individualiuose amerikiečių protuose, nes jie būtų laisvi pamatyti tai, ko negali matyti dėl šio iliuzijos šydo, kurį ant jų protų užmetė puolusios būtybės, valdžios elitas ir įvairios skaldančios grupės Amerikoje, kuriomis kaip įrankiu naudojosi tamsos jėgos, skleisdamos visas šias konspiracijų teorijas, visą šią skaldančią retoriką, visą šį mes prieš juos mentalitetą, ir visą šį atpirkimo ožių ieškojimą ir įsivaizdavimą, kad kiti žmonės yra problema. Todėl galiu sukurti šį labai reikšmingą veiksmą, sudaužydamas tą iliuzijos šydą, idant vis daugiau ir daugiau žmonių galėtų patirti šį nubudimo patyrimą, pamatydami, kad: „Bet juk karalius nuogas.“ Skaldymo karaliai, konfliktų karaliai yra nuogi.
Iliuzijos šydo, už kurios slepiasi valdžios elitas, nuplėšimas
Ir kai tai įvyks, žmonės bus pažadinti praregėti iš susiskaldymo, pamatyti, kad yra kažkas, kas mus kaip amerikiečius vienija. Tai yra pamatinis žmogiškumas. Tai yra esminis žmogiškumas. Tai yra tiek mūsų pačių potencialas, tiek šios šalies potencialas. Tačiau, visų pirma, tai yra ši vizija, kad visi vyrai ir moterys buvo sukurti lygūs ir buvo apdovanoti tomis pačiomis teisėmis savo Kūrėjo, kuris nėra fizinė institucija, nėra valstybė, nėra tam tikra žmonių grupė, nėra kilmingųjų klasė, nėra partija, nėra jokia institucija Žemėje.
Yra labai svarbu, kad kritinė masė amerikiečių nubustų vizijai, kodėl Amerika buvo sukurta. Ir ji buvo sukurta, kaip yra sakoma šioje invokacijoje, siekiant suteikti žmonėms laisvę nuo valdžios elitų, nuo tų valdžios elitų, kurie kontroliavo žmones per visą istoriją, kaip galite tai matyti vieną po kitos keitusiose visuomenėse, kiekvienoje istorinėje epochoje. Karaliai apsiskelbė esantys būtini, esmingi, nepakeičiami, sakydami, kad žmonės be jų neišgyventų. Tačiau tie karaliai yra nuogi, ir būtent tai mano veiksmas, paremtas jūsų prašymais, yra nukreiptas pasiekti. Tai nereiškia, kad tikiuosi, jog rytoj didžiausi naujienų kanalai paskelbs, jog didžiausia problema Amerikoje yra valdžios elitas, tačiau kad kritinė masė žmonių pradės busti, pamatys tai, pamatys būtinybę atrasti kitokį viešąjį diskursą, kitokį požiūrį į politiką, ir todėl atitinkamai balsuos.
Pasaulyje atsiranda augantis suvokimas tarp daugelio žmonių apie narcizų problemą. Na, šie valdžios elito žmonės yra pirminiai narcizai, ir atėjo laikas, kad kritinė masė žmonių Amerikoje ir, žinoma, visame likusiame pasaulyje, nubustų šiam suvokimui, ir būtent dėl to aš dirbu, kad juos išlaisvinčiau, idant jiems, be jokių racionalių argumentų, be jokių taip vadinamų įrodymų ar statistikos ar ekspertų pamokslavimų, šydas tiesiog nukristų ir jie pamatytų: bet juk valdžios ir finansų, ir verslo karaliai yra nuogi. Jiems iš tiesų nerūpi Amerikos žmonių gerovė, jiems nerūpi ir pačios Amerikos gerovė, ir jiems nerūpi viso pasaulio gerovė, ir mes nebebalsuosime už politikus, kurie šoka pagal šio valdžios elito dūdelę.
Aš dabar, Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno galia, jūsų man veikti suteiktais įgaliojimais, sudaužau, sudaužau, sudaužau, sudaužau keturiuose materijos lygmenyse šį iliuzijų šydą. Tegul jis nukrinta, idant tie, kurie to nori, galėtų praregėti iš šio fasado, kuris buvo sukurtas šio valdžios elito ir taip ilgai palaikomas. Daugelis žmonių demokratinėse šalyse jau seniai iš jo praregėjo, tačiau Amerikos žmonės iš jo dar nepraregėjo. Kodėl taip yra? Dėl to, kaip mes apie tai kalbėjome, dėl Amerikoje egzistuojančio žavėjimosi šia individualia laisve, kuomet pernelyg daug amerikiečių tiki, kad jie ir patys galbūt galės pasiekti elito turimus turtus ir privilegijas, ar bent jau pinigus. Tačiau yra būtina jiems nubusti ir pamatyti, jog tai niekada negalės įvykti. Taip, kaip sakėme, pavieniams individams šen ir ten gali tai pavykti, tačiau didžiajai žmonių daugumai niekada nepavyks to pasiekti. Todėl yra daug geriau pakeisti visą Amerikos politinę ir finansinę sistemą, kad užuot nukreipusi pinigus aukštyn į elito kišenes, ji paskleistų turtą visiems žmonėms, pakeldama žmonių pragyvenimo lygį.
Auganti nelygybė
Būtent tai iš tiesų įvyko po Antrojo Pasaulinio Karo penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose ir šiek tiek septintajame dešimtmetyje, kuomet Amerikoje klestėjo optimizmas, nes žmonės galėjo matyti, kad jie, sunkiai dirbdami, gali susikurti geresnį gyvenimą nei turėjo jų tėvai. Na, per kelis pastaruosius dešimtmečius jūs dabar matote priešingą procesą, kuomet vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių, ne tik Amerikoje, bet taip pat ir kitose pasaulio dalyse, suvokia, kad jie nesugebės, kad ir kaip sunkiai bedirbtų, susikurti geresnio gyvenimo nei jų tėvai, nes viskas pradėjo slysti žemyn. Na, tai vyksta ne dėl to, kad ekonomika slystų žemyn. Tai vyksta ne dėl to, kad nebūtų pakankamai turto, nes aiškiai matote, kad Amerikoje šiandien yra daugiau turto nei buvo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Tačiau turtas buvo koncentruojamas į vis mažesnio ir mažesnio žmonių rato rankas. Būtent tai yra problema. Ir tai yra problema, kuri privalo būti ištaisyta. Ir ji bus ištaisyta tik tuomet, kai žmonės sukils ir pareikalaus pokyčių. Ir, žinoma, yra politikų, kurie puikiai tai žino, tačiau kol kas jie neturėjo gebėjimo prasimušti nė vienoje politinėje partijoje. Tačiau tai gali pasikeisti, kai kritinė masė žmonių nubus ir suvoks, kas vyksta. Jie suvoks, kad leidosi, Amerikos žmonės leidosi būti suskaldomi, ir tai turi vienintelį tikslą – paslėpti valdžios elito įtaką.
Individualumo bendruomenėje išreiškimas
Kas skaldo Amerikos žmones? Tiek daug dalykų. Iš esmės, beveik kiekviena charakteristika, kurią tik galėtumėte apibrėžti, buvo panaudota žmonėms skaldyti. Vyrai prieš moteris, krikščioniai prieš kitas religijas, materialistai prieš religingus žmones, respublikonai prieš demokratus, kapitalistai prieš tuos, kurie propaguoja kitokią sistemos formą. Belieka stebėtis, kad dar nesukūrėte kažkokio susiskaldymo tarp blondinių ir brunečių. Bet matau, kad tai jau ne už kalnų.
Matote, kad egzistuoja elitas, kuris naudojasi kuo tiktai gali, kad suskaldytų Amerikos žmones. Tačiau kai šydas nukris ir vis daugiau ir daugiau žmonių pamatys už šio išorinio susiskaldymo, jie galės susiderinti su tuo, kas vienija amerikiečius, tai yra, pamatinis žmogiškumas. O pamatinis žmogiškumas gali leisti atsirasti suvokimui, kad individualizmas gali pilnai pasireikšti tik bendruomenėje, kadangi individualizmas, kuris veikia, tarsi kiekvienas žmogus būtų sala, iš tiesų negali pasiekti savo aukščiausio potencialo. Na ir dabar, kai kurie tam paprieštaraus ir sakys: „Pažvelk į visus tuos milijardierius, argi jie nepasiekė aukščiausio individualizmo potencialo?“ Ne, jie pasiekė aukščiausią ego potencialą, tačiau ego yra didžiausias individualizmo, tikrojo individualizmo varžytojas, dvasinio individualizmo, dieviško individualizmo. Kristuje, Kristaus prote, kiekviena savimonę turinti būtybė yra individas, ta prasme, kad esate savo AŠ ESU Esaties tąsa, o jūsų AŠ ESU Esatis yra unikalus individas.
Tačiau kai suvokiate, kad esate AŠ ESU Esaties išraiška, o AŠ ESU Esatis yra Vieno proto, Kristaus proto išraiška, jūs tuomet suvokiate, kad pilnas jūsų individualumo išreiškimas gali įvykti tik bendruomenėje, kadangi Dievas nesukūrė individų tokiu būdu, kad jie naikintų vienas kito individualumą. Dievas nesukūrė Žemės kaip kažkokio valdžios žaidimo, kažkokio žaidimo, kuriame išlieka tik stipriausi, kur Dievas sumeta žmones į šią planetą ir tuomet atsisėdęs mėgaujasi spektakliu, kas taps tuo gladiatoriumi, kuris eliminuos visus kitus gladiatorius. Tai nėra Dievo sukurtas žaidimas. Tai yra žaidimas, kurį mėgino sukurti puolusios būtybės, tačiau tai nebuvo sukurta Dievo ir tikrai nebuvo sukurta Kristaus, Kristaus proto.
Bendruomeniškumo dvasios užgimimas
Kodėl taip yra, kad kai kurie iš tų žmonių, kurie aršiausiai gina amerikietiškąjį individualizmą ir teisę atsirasti elitui, yra krikščioniai, ar bent jau žmonės, kurie save vadina krikščioniais? Na, taip yra dėl to, kad jie nesusiderino su Kristaus proto realybe, kaip to, kuris suvienija žmones.
Mes pereiname į Vandenio amžių, ir vienas iš Vandenio iššūkio aspektų yra bendruomenė. „Susivienykite“. Štai kas turi įvykti Amerikoje – žmonės turi susivienyti. Turite šį seną posakį: reikia viso kaimo vaikui išauginti. Na, tai yra išraiška fakto, kad reikalinga visa bendruomenė, norint būti iš tiesų sėkmingu bet kokioje veikloje. Ir yra daug vietų Amerikoje, kuriose žmonės gyvena mažesnėse bendruomenėse, ir jie yra išvystę bendruomeniškumo dvasią. Tačiau taip pat yra daug kitų vietų, kuriose tai nebuvo įkūnyta, ir didele dalimi taip yra dėl to, kad amerikiečiai buvo taip stipriai susiskaldę: dėl rasės, dėl religijos. Kodėl taip yra, kad galite nuvykti į kai kuriuos šiuos nedidelius miestelius Amerikoje, kurie buvo pastatyti prieš šimtą metų ar šiek tiek daugiau, ir to miestelio centre turite aikštę, o šios aikštės kraštuose turite keturias bažnyčias, ir visos jos galvoja, kad atstovauja vienintelę tikrą religiją, o kitų trijų bažnyčių nariai nueis į pragarą? Na, taip yra dėl to, kad valdžios elitas naudojosi religija, net ir krikščionybės religija, kad suskaldytų žmones, ir taip yra dėl to, kad net ir tie, kurie save vadina krikščionių pastoriais, nesusiderino su Kristaus protu, nes kitaip būtų transcendavę šiuos išorinius susiskaldymus.
Kokia yra mano vizija Amerikai? Na, ji yra būtent tokia, kad žmonės, ir nesakau, kad visiems reikia fiziškai persikraustyti ir gyventi šiose mažose bendruomenėse, nors iš tiesų kai kurie žmonės gali tai padaryti, tačiau mano vizija yra, kad žmonės pradės formuoti daugelį šių mažesnių bendruomenių, kuriose jie sieks vienybės, sieks bendradarbiavimo, sieks padėti vieni kitiems savo lokalioje vietovėje. Tačiau jie taip pat suformuos bendruomeniškumo dvasią, kuri pradės sklisti po visą šalį ir pradės daryti poveikį nacionalinei politikai, nes kas gi iš tiesų turėtų būti Vašingtono miestas? Kas turėtų būti Kongresas ir Senatas? Tai turėtų būti bendruomenė, kurioje senatoriai ir kongresmenai susirinktų drauge, sukurtų bendruomenę, nes suvoktų, kad jie atstovauja bendruomenes iš visos šalies, ir jie yra tie, kurie privalo būti pionieriais tos bendruomeniškumo dvasios formavime. Ką gi jūs darote bendruomenėje, kuri turi bendruomeniškumo dvasią? Na, jūs leidžiate individualios išraiškos laisvę, tačiau derinate ją su visumos interesais, idant individas galėtų save išreikšti taip, kad tai neštų naudą visumai, o ne taip, kad tai būtų žalinga visumai.
Aš, žinoma, per tuos daugelį metų perdaviau daug vizijų Amerikai, ir jos vis dar galioja, kaip galite matyti, kad nors kai kurios šios invokacijos, kurias kalbėjote, buvo parašytos prieš daugelį metų, jos vis dar tebeatliepia problemas, su kuriomis šiuo metu susiduriate. Tačiau vizija, kurią noriu jums čia duoti, yra būtent tokia. Tai yra šis bendruomeniškumo dvasios atsiradimas. Tai nėra mes prieš juos, valdžios elito mentaliteto atsiradimas, kai žmonės pradeda į valdžios elitą žiūrėti kaip į patį didžiausią atpirkimo ožį. Ne, tai yra to bendruomeniškumo jausmo atsiradimas, kad mums, amerikiečiams, reikia susivienyti ir todėl mums reikia apginti bendruomenę nuo tų, kurie siekia sunaikinti vienybę. Ir tai nėra vien valdžios elitas, bet pagrinde tai yra valdžios elitas. Tai taip pat, žinoma, yra daug ir kitų žmonių, kurie naudojasi įvairiomis priemonėmis suskaldyti žmones, ir daro tai dėl vienos paprastos priežasties. Jie mano, kad galės iš to gauti naudą sau, ar tai pasidarydami pinigų, ar tai įgydami galimybę būti politiškai išrinkti. Kita priežastis gali būti, kad jie yra įstrigę epiniame mąstyme ir nori pasiekti tam tikrą tikslą, kurį galvoja galėsiantys pasiekti suskaldydami žmones į frakcijas ir supriešindami juos vienus su kitais.
Ne taip seniai vyko teismo procesas prieš vieną pagrindinių konspiracijų teorijų skleidėjų, kuris veikė daugelį metų. Na, kai pažvelgiate, kiek pinigų šis žmogus uždirbo, ar begali kilti kokių nors abejonių, kad pagrindinis jo tikslas buvo praturtėti, supriešinant žmones tarpusavyje ir akceleruojant tą susiskaldymą. Ar begali kilti kokių nors abejonių, kad yra žmonių, kurie siekia išplėsti savo politinę įtaką, suskaldydami žmones ir vaizduodami, kad egzistuoja tokia didelė poliarizacija Amerikoje, kad kai kuriems žmonėms visur kur beeitų reikia su savimi nešiotis automatus, kad galėtų jaustis saugūs. Negi iš tiesų begali kilti kokių nors abejonių, kad egzistuoja tam tikras kandidatas į prezidentus, kuris dabar jau daugiau kaip dešimtmetį darė viską, kas įmanoma, kad suskaldytų Amerikos žmones, kad priverstų juos manyti, jog Amerikoje viskas yra taip blogai, jog jis yra vienintelis, kuris gali tai sutvarkyti? Negi iš tiesų to nematote? Kalbu tai į kolektyvinę sąmonę. Negi iš tiesų nematote už šių mėginimų jus suskaldyti ir pamatyti, kad esminis Amerikos įkūrimo tikslas buvo suteikti jums, žmonėms, galimybę sukurti bendruomenę, kurioje nebūtumėte kontroliuojami valdžios elitų, kontroliavusių žmones per visą istoriją.
Lyderių narcizų permatymas
Mano vizija Amerikai – ir dauguma tėvų įkūrėjų matė tik šios vizijos nuotrupas, – mano vizija buvo sukurti alternatyvą tai visuomenei, kurią matėte Europoje, kur karaliai ir kilmingųjų klasė kontroliavo populiaciją. Turėjote šalį, kurioje populiacija buvo laisva nuo elito kontrolės. Nuo to laiko, žinoma, nutiko taip, kad elitas įgijo kontrolę Amerikoje, ir jis tai pagrinde padarė per pinigus, monopolinį kapitalizmą, kuriuo pasinaudojo politinei įtakai pirkti.
Tačiau dabar atidžiai paklausykite. Žinau, kad kalbėjome apie puolusias būtybes, tačiau neturiu vizijos, kad didžioji dauguma Amerikos žmonių suvoks mūsų mokymus apie puolusias būtybes. Tai nėra mano vizija, bent jau trumpalaikėje perspektyvoje. Tačiau mano vizija, pozityvi vizija, kurią turiu Amerikai, yra tai, kad kritinė masė amerikiečių sugebės paimti psichologinį narcizų, psichopatų ir sociopatų profilį ir perkels tai politiniams lyderiams Amerikoje, verslo lyderiams Amerikoje, religiniams lyderiams Amerikoje, konspiracijų teorijų kūrėjams Amerikoje, ir todėl pamatys, kad jeigu jie nori, kad Amerika išpildytų savo pirminę viziją, sukurdama žmonių bendruomenę, kuri nebūtų kontroliuojama valdžios elito, tuomet žmonės negali leisti šiems narcisistiškiems lyderiams valdyti šalies ar verslo, ar ekonomikos, ar religijų.
Vienijantis elementas už visų susiskaldymų
Žmonės privalo pasipriešinti elitui. Tačiau kaip žmonės gali pasipriešinti elitui? Ne kaip individai. Nes kiekvieną kartą, ir jūs tai matote Amerikos istorijoje, kiekvieną kartą, kai individas mėgina pasipriešinti elitui, ką elitas padaro? Jie arba nužudo tą žmogų fiziškai, arba nužudo tą žmogų psichologiškai. Vienintelis būdas pasipriešinti elitui yra daryti tai kaip bendruomenei. Ir todėl, žinoma, elitas visomis įmanomomis išgalėmis mėgina sutrukdyti atsirasti šiai bendruomeniškumo dvasiai tarp žmonių, suskaldydamas žmones tarpusavyje, sukurdamas įspūdį, kad nėra jokių kitų žmonių. Jeigu pažvelgtumėte į didžiąją dalį spaudos, į politinį dialogą ar, tiesą sakant, monologą, ir konspiracijų teorijų kūrėjus, galite pagalvoti, kad nėra tokio dalyko kaip Amerikos žmonės, nes yra tik ši grupė, ana grupė ir sekanti grupė, ir jos visos yra nusistačiusios viena prieš kitą.
Šį įspūdį įnirtingai skleidžia ne tik vyraujanti žiniasklaida, bet ir alternatyvi žiniasklaida, ir ypač alternatyvi žiniasklaida, kuri 24 valandas per parą kartoja: „Amerikiečiai yra susiskaldę, amerikiečiai yra poliarizuoti, ši grupė yra problema, ta grupė yra problema.“
Tačiau kas yra Amerika? Kokią jūs turite politinę sistemą? Ši sistema yra vadinama demokratija. Demokratijos idėja yra, be kitų dalykų, kad visi žmonės turi vieną balsą ir kad ir kas laimėtų daugumos balsą, tai tuomet tampa šalies įstatymu. Na, problema yra ta, kad valdžios elitas naudojasi tuo žmonėms skaldyti. Ir kai žmonės leidžiasi suskaldomi, niekas nebėra daugumoje – visą laiką. Visi priklauso vienokiai ar kitokiai mažumai. Jeigu dabar turite Amerikos visuomenę, kuri galvoja, kad egzistuoja šios mažumos, kurios yra priešai ir kurias mes turime diskriminuoti, nes mes esame dauguma, galinti balsuoti prieš tą konkrečią mažumą; tuomet anksčiau ar vėliau diskriminaciją patirs visi. Nes negalite daugumai priklausyti visą laiką. Tik jau ne tokioje susiskaldymo aplinkoje.
Vienintelė išeitis yra atsirasti šiai bendruomeniškumo dvasiai, kuomet žmonės matytų, kad mes turime išorinius skirtumus. Tačiau išoriniai skirtumai yra tam tikrame lygmenyje. Tačiau mes esame daugiau nei šis lygmuo, kadangi turime aukštesnį potencialą: savo esminį žmogiškumą. Ir kai siekiame to žmogiškumo, matome, kad už išorinių skirtumų egzistuoja gilesnis mus vienijantis elementas. Visi vyrai ir moterys buvo sukurti lygūs, nes jie visi yra Vieno proto, Vienos Dvasios, Kristaus proto išraiška, to Vieno proto, kuris suvienija visas Kūrėjo išraiškas su Kūrėju.
Jūs visi turite tas pačias teises. Kas jums suteikia tas teises? Jus jomis apdovanojo jūsų Kūrėjas, kuris yra aukščiau visų institucijų, visų padalijimų Žemėje. Būtent tai tėvai įkūrėjai vadino „gamtos Dievu“, norėdami pabrėžti, kad tai nėra tas Dievas, kurį galėtų monopolizuoti viena kažkuri religija. Nes tai yra Dievas, kuris yra aukščiau bet kokių susiskaldymų, ir todėl jis negali būti naudojamas žmonėms suskaldyti ir sakyti, kad ši žmonių grupė yra šio pranašesnio Dievo išrinktieji žmonės, ir kad ta žmonių grupė eis į pragarą amžinoms kančioms. Tėvai įkūrėjai tai matė, kad turi būti kažkokia dvasia, kuri suvienytų, kuri būtų nedaloma. Ir todėl, kadangi ji yra nedaloma, ji gali duoti laisvę ir teisingumą visiems.
Tokia yra mano vizija Amerikai. Galite sakyti, na, tai skamba ganėtinai nerealistiškai ir utopiškai. Bet taip yra dėl to, kad jūs į tai žiūrite iš apačios, ir esate susikoncentravę į visus šiuos išorinius susiskaldymus. Kai tuo tarpu aš žiūriu į tai iš viršaus ir matau, kad nuo Amerikos įkūrimo 1776 metais ir, žinoma, net ir anksčiau, pagrinde grįžtant į tuos laikus, kai Jėzus pasirodė pasaulinėje scenoje, tačiau net ir dar anksčiau, vyko laipsniškas sąmonės kėlimas. Vis daugiau ir daugiau žmonių pradėjo įsisąmoninti šį vienijantį elementą, slypintį už išorinių formų. Ir matau, kaip tai persismelkė į identiteto karaliją, į mentalinę, į emocinę. Ir kaip daugeliui, daugeliui žmonių tai yra labai arti persismelkimo į jų būdraujančią sąmonę. Žinoma, daugelis žmonių jau patyrė šį lūžį.
Bendro gėrio vizijos Amerikoje atgaivinimas
Apie ką mes kalbėjome, kalbėdami apie kitas demokratijas, kurios turi aukštesnį socialinio sąmoningumo jausmą už Ameriką? Na, kas yra šis socialinis sąmoningumas? Tai yra bendruomeniškumo dvasia. Daugelis žmonių jau turi tam tikrą jos suvokimą. Daugelis amerikiečių tai turi, tačiau daug daugiau yra ant jo pasiekimo slenksčio. Ir tai yra vizija, kurios laikausi. Neturiu vizijos, kad įvyks kažkoks pilietinio karo scenarijus, kuomet žmonės dabar pasiims savo automatus ir išėję pradės žudyti valdžios elitą. Aš laikausi vizijos, kad įvyks nubudimas, kuris turi Alfa ir Omega aspektus. Omega yra, kad pamatote valdžios elito įtaką. Alfa yra, kad pamatote vienijantį elementą, kuris suvienija visus žmones, kurie nėra narcisistinėje proto būsenoje. Ir todėl, kas nutinka, nėra taip, kad valdžios elitas jėga, smurtu yra nuverčiamas, bet jis tiesiog praranda savo įtaką, nes žmonės mato, kad karalius yra nuogas. Mums, žmonėms, nereikalingas valdžios elitas, kad valdytų mūsų šalį, kai turime vienijantį Kristaus proto elementą. Nes tas Vienas protas gali valdyti šalį geriau už valdžios elitą ir geriau nei mes galėtume tai daryti be Vieno proto. Tačiau mes visi turime potencialą būti atviromis durimis tam Vienam protui ir todėl galime perduoti idėjas, kurios gali pastūmėti šalį į priekį.
Didelė dalis pykčio, kurį matote daugelyje Amerikos žmonių, ateina, kaip sakėme, iš bejėgiškumo jausmo. Ir taip yra dėl to, kad valdžios elitas sistematiškai mėgino sugriauti tai, kas yra viena esminių Amerikos šalies, Amerikos psichikos charakteristikų, tai yra, optimizmas, galimybių jausmas. Jie mėgino atimti tai iš Amerikos žmonių, kaip mėgino tai atimti iš visų žmonių. Tačiau aš turiu viziją, kad tai bus atgaivinta, tai vėl įsižiebs, žmonės nubus ir išvys potencialą, kuo Amerika gali tapti, kuo jie gali tapti, jeigu bus šios bendruomenės dalimi. Ir todėl jie vėl pajaus džiaugsmą būti Amerikoje, būti šio proceso, šio eksperimento, kuris yra Amerika, dalimi.
Amerika nėra individualizmo eksperimentas. Amerika yra bendruomeniškumo eksperimentas. Pažvelkite į praeitį ir pažiūrėkite į pirmuosius žmones, kurie atvyko į Ameriką, į pirmuosius naujakurius, kaip jie sugebėjo įveikti šias labai nuožmias sąlygas, su kuriomis susidūrė šioje neišvystytoje šalyje. Sukurdami bendruomenes ir padėdami vieni kitiems. Sėkmingiausi naujakuriai buvo tie, kurie sugebėjo dirbti kartu dėl bendro gėrio.
Jūs taip pat, žinoma, matėte atsirandant individus, kurie piktnaudžiavo laisve. Bet argi nematote bendruomenių įtakos? Negi nematote, kad tai buvo prarasta per kelis pastaruosius dešimtmečius dėl šio susiskaldymo? Bendras gėris – bendro gėrio vizija buvo prarasta, tačiau ją yra įmanoma nesunkiai susigrąžinti. Ir tai yra vizija, kurią laikau dėl Amerikos.
Geranoriški lyderiai narcizai demokratijoje
Mes dažnai kalbėjome apie valdžios elitą, mes dažnai kalbėjome apie puolusias būtybes. Ir sakėme, kad daugelis šių puolusių būtybių neturi gerų intencijų. Tačiau noriu jūsų dėmesį atkreipti į tai, kas čia šiuo metu, dabartinėje fazėje, kurioje yra Amerika, apgauna daugelį žmonių. Ir tai yra, kad kai kurie šie valdžios elito žmonės sugebėjo užimti postus ir pristatyti save tam tikroje šviesoje, kuomet atrodo, jog jie dirba dėl žmonių gėrio ar dėl šalies gėrio, ir jie yra visiškai altruistiški tame, ką daro. Ir daugelis žmonių per tuos dešimtmečius patikėjo jų melu.
Ir čia jūsų dėmesį noriu atkreipti į tai, kad egzistuoja toks fenomenas, kurį galėtume pavadinti geranorišku narcizu. Na ir dabar, tai iš tiesų nėra narcizas, kuris būtų geranoriškas, nes narcizai niekada nėra geranoriški. Tačiau tai yra narcizas, kuris sugebėjo save pristatyti šiuo būdu žmonėms, užsidėdamas šią geranoriškumo kaukę. Ir jie tai daro todėl, kad patys tuo tiki. Jie iš tiesų tiki, kad nėra narcizai, nes jie tik dirba dėl šalies gerovės ir žmonių gerovės. Ir tai yra fenomenas, kuris taip pat turi būti apnuogintas ir žmonėms reikia pradėti tai matyti. Jiems reikia suvokti, kad egzistuoja tendencija pasaulyje, kuomet didelė dalis populiacijos neturi pakankamai stipraus individualumo, kad galėtų patikėti savo gebėjimu priiminėti gerus sprendimus. Būtent dėl to jie ieško kažko, kas jiems pasakytų, ką daryti, kaip gyventi savo gyvenimą. Jie ieško kažko, kas jiems pasakytų: „Jeigu manimi seksi, jeigu man paklusi, viskas bus gerai.“
Yra žmonių, kurie nori būti valdomi šių geranoriškų narcizų. Jie nori tikėti šiais geranoriškais narcizais. Ir jie, kadangi nori atsikratyti atsakomybės už savo gyvenimą, yra pasiruošę paklusti šiems geranoriškiems narcizams. Ir kai jau jiems paklūsta, yra labai sunku pasiekti jų protą ir padėti jiems pamatyti, kad narcizas nepagerins jų gyvenimo ir nepagerins šalies.
Ir aš, žinoma, visiškai nesitikiu, kad galėsiu pasiekti šiuos žmones. Tačiau spinduliuoju į kai kurių jų protus šią viziją, kurią laikau, nes kai kurie turi potencialą būti pažadinti. Tačiau aš taip pat spinduliuoju tai į kolektyvinę sąmonę, kuomet žmonės pradės matyti, jog iš tiesų nėra konstruktyvu vaizduoti šiuos geranoriškus narcizus priešais. Ar netgi žmonių priešais ar demokratijos priešais. Nes esmė čia nėra paskatinti žmones su jais kovoti. Nes geranoriškas narcizas siekia priversti žmones kovoti su kitais žmonėmis. Ir todėl nėra konstruktyvu priversti žmones kovoti su narcizu ar tais, kurie seka narcizu. Tai, vėlgi, yra šis aukštesnės vizijos pamatymas, idant šydas nukristų, šydas būtų sutraukytas, šydas būtų perrėžtas. Ir žmonės pamatytų, kad geranoriškas narcizas yra nuogas. Nes kad ir kokį fasadą žmogus galėjo būti susikūręs, jis arba ji vis dar tebėra narcizas.
Ir tai yra būtina fazė, ne tik Amerikoje, bet ir visame demokratiniame pasaulyje, kad žmonės pradėtų permatyti šiuos geranoriškus narcizus, ir suvoktų, kad tai nėra tie lyderiai, kurių jie nori. Nes jie pamins mūsų laisvę, mūsų demokratiją, mūsų klestėjimą, jie nesugebės išpildyti savo pažadų. Ir matote daug šalių pasaulyje, kuriose matote šiuos geranoriškus narcizus, išsikėlusius save lyderiais. Kai kuriais atvejais, jie yra diktatūrose, kuriose turi diktatorišką valdžią. Kitais atvejais, jie yra demokratijose, kuriose mėgina susigriebti diktatoriškas galias. Ir tai yra fenomenas, kuris šiuo metu yra pagrindinis dalykas, kurį žmonėms demokratiniame pasaulyje reikia suvokti, reikia tai permatyti, kad jie galėtų pareikalauti geresnės lyderystės formos. Kai kuriose šalyse tai jau įvyko, ir būtent dėl to tokie lyderiai nebeatsiranda tose demokratijose. Tačiau Amerikoje to dar neįvyko.
Ir klausimas šiuo metu yra toks: ar Amerikos žmonės išsirinks geranorišką narcizą savo kitu prezidentu, ar priešingai – pakankamai žmonių iš to praregės ir todėl išrinks politiką, kuris nėra narcizas. Tai yra klausimas, su kuriuo Amerika susiduria, o tiksliau, su kuriuo ji vengia susidurti, šiuose rinkimuose. Bet kuriuo atveju, galime sakyti, kad pamoka bus išmokta. Nes jeigu geranoriškas narcizas bus išrinktas, tuomet tas asmuo iš tiesų pademonstruos narcisistiškas tendencijas per ateinančius ketverius metus, ir didelė dalis jo geranoriškumo nukris, vien dėl to fakto, kad jis nesugebės įgyvendinti didžiosios dalies savo pažadų.
Ir kodėl jis to nesugebės? Nes ką daro geranoriškas narcizas? Na, kaip ir bet kuris narcizas, tas asmuo gyvena fantazijų pasaulyje, kuriame yra susikūręs įvaizdžius, kaip norėtų, kad veiktų pasaulis. Ir jis projektuoja šiuos įvaizdžius į išorę. Ir priversdamas žmones juo sekti, narcizas mano, kad jo įvaizdžiai buvo patvirtinti, nes jeigu juo seka daug žmonių, tai privalo reikšti, kad jis yra teisus. Ir tai yra labai labai lengva projektuoti, kai iš tiesų nesate valdžios poste. Tuomet jūs iš tiesų galite tikėti, kad galėsite įgyvendinti kai kuriuos šiuos pažadus, kuriuos dalinate. Nesuvokiate, kad tiesiog pasakojate žmonėms tai, ką jie nori girdėti, kad paskatintumėte juos už jus balsuoti. Nesuvokiate, bent jau sąmoningai to nesuvokiate, kad neturite jokių šansų įgyvendinti tų pažadų. Bet jeigu būsite išrinkti, tuomet taps akivaizdu, kad negalite išpildyti tų pažadų.
Bet kuriuo atveju, pamoka, kuri čia turi būti išmokta, yra ta, kad demokratijoje negalite leisti geranoriškam narcizui tapti lyderiu ar lyderiais, nei politikoje, nei versle. Nes jie gyvena fantazijų pasaulyje, ir anksčiau ar vėliau jų fantazijų laivas suduš, atsitrenkęs į praktiško realizmo ledkalnį. Ir nenuskandinamas laivas, kurį narcizas manosi pastatęs, nuskęs.
Žmonėms reikia suvokti, kad politika nėra ta karalija, kurioje būtų erdvės šioms svajonėms ir fantazijoms. Politika turi būti paremta realistišku supratimu apie tai, kaip veikia pasaulis, įskaitant ir tai, kaip veikia ekonomika. Ir tai gali įvykti tik per Kristaus protą, bendruomeniškumo dvasią. Kuomet matote, kad esmė čia nėra sukurti fantaziją, ant kurios statytume bendruomenę. Esmė čia yra realistiškai įvertinti, kas iš tiesų yra geriausia visumai, visai bendruomenei.
Mano vizija, kurią laikau Amerikai trumpalaikėje perspektyvoje – ir tai, žinoma, nepakeičia visų vizijų, kurias turiu ilgalaikei perspektyvai, – tačiau vizija, kurią laikau Amerikai trumpalaikėje perspektyvoje, yra nubudimas iš šios fantazijos, kaip veikia pasaulis, praktinio realizmo jausmui, kas iš tiesų yra geriausia individui, bendruomenei, šaliai. Pasiryžimas pažvelgti į tai realistiškai, be mūsų taip vadinamo ideologinio mąstymo, bet tiesiog iš praktinio realizmo pozicijos.
Tai yra labai stipri tendencija Amerikos nacionalinėje psichikoje: praktinis realizmas. Tai, žinoma, kažkiek yra temdoma jo, galėtume taip pavadinti, priešingo poliaus – nerealistiško optimizmo, kuris tai pat egzistuoja Amerikos psichikoje. Tačiau mano vizija yra, kad praktinis realizmas laimės, jis taps stipresne tendencija. Ir vis daugiau ir daugiau žmonių nubus ir tars: „Mes nebenorime visų šių fantazijų apie tai, kaip pasaulis turėtų veikti. Mes norime šalies, kuri būtų paremta stebėjimais, kaip pasaulis iš tiesų veikia.“
Ir šis lūžis yra arčiau nei galite pagalvoti, žvelgiant iš mano perspektyvos, kuomet aš matau, kas vyksta identiteto lygmenyje, mentaliniame lygmenyje ir emociniame lygmenyje. Ir kaip egzistuoja potencialas, kad šis lūžis įvyks kritinėje masėje žmonių, kurie staiga išvys realybę.
Tad dabar, užsklendžiu jus savo širdies meilėje ir dėkingume, kad suteikėte man šį milžinišką impulsą savo prašymais, kurie man leido pasiųsti angelus sudaužyti iliuzijos šydo. Idant žvynai galėtų nukristi žmonėms nuo akių ir jie galėtų pamatyti aiškesnę viziją potencialui, realistiškam Amerikos potencialui.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com