Paleiskite regimybes ir padėkite sukurti didesnėje pusiausvyroje esančią visuomenę
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2024 metų spalio 20 d. Šis diktavimas buvo perduotas Amerikai skirtame vebinare: „Pozityvios vizijos Amerikai iškvietimas“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Tai yra mano privilegija ir džiaugsmas užsklęsti šį renginį, kurį mes, iš pakylėtosios karalijos, laikome absoliučiai sėkmingu. Tai yra beprecedentis įvykis šioje dispensacijoje, kad tiek daug žmonių susibūrė vienybėje, kalbėdami šias invokacijas ir šaukinius. Tai paleido galingą impulsą, ir mes, žinoma, galėjome jį padauginti labai reikšmingu faktoriumi. Tad buvo pasiųsti tam tikri labai galingi impulsai į kolektyvinę sąmonę, į Jungtinių Valstijų energetinį lauką.
Tai yra vienas iš tų dalykų, kuriame jūs, dvasingi žmonės, natūraliai norėtumėte matyti savo pastangų rezultatus. Galbūt nematysite tiesioginio, fizinio, regimo rezultato, tačiau galiu jus užtikrinti, kad rezultatas įvyko identiteto, mentaliniame ir emociniame lygmenyse, išvalant tą iliuzijos šydą, kuris ilgą laiką kabojo virš Amerikos žmonių ir leido šiai poliarizacijai darytis vis ryškesnei. Mes visi galėjome padaryti įvairius dalykus pagal savo tarnystes, kad sudaužytume šią iliuziją, šį iliuzijos šydą, idant tie, kurie to nori, galėtų aiškiau matyti.
Žmonės, kurie nenori keistis
Na ir dabar, žinoma, yra tokių, kurie to nenori. Bet tuomet šviesa tampa Kristaus teismu šiems žmonėms ir tai gali turėti įvairių pasekmių. Tai gali paskatinti kai kuriuos iš jų iš tiesų pamatyti, ko jie iki šiol nenorėjo matyti. Kitiems tai gali atnešti teismą, kuomet jie po šio gyvenimo nebegalės pakartotinai įsikūnyti Amerikoje, ir turės pereiti į šalį, kurioje nėra tokios pačios laisvės ir demokratijos kaip Amerikoje, kadangi jie dabar pademonstravo, jog nenori išpildyti savo atsakomybės, būdami demokratinės šalies piliečiais. Ir kokia yra ši atsakomybė?
Na, visų pirma, tai yra atsakomybė, kurią turite prisiimti už save, už savo pačių sąmonės būseną. Ir suvokti, kad demokratijos esmė yra, jog žmonės turi ryžtis transcenduoti save, tam kad demokratija galėtų transcenduoti save. Negalite tikėtis, kad visuomenė taps geresnė, jeigu nenorėsite ieškoti rąsto savo akyje, transcenduoti savo pasaulėžiūros, savo pačių sąmonės būsenos. Jeigu vietoj to ieškosite krislo savo brolių akyse, ir paversite savo brolius atpirkimo ožiais, ir manysite, kad jums nereikia keistis, jums tereikia panaudoti prievartą prieš tuos kitus žmones ar juos deportuoti, ar kad ir kas, jūsų manymu, turėtų būti padaryta, o tai reiškia, kad neišpildote savo, kaip demokratinėje šalyje gyvenančio piliečio, atsakomybės.
Ir tai ima vis labiau ir labiau ryškėti, nes planetai judant į Sen Žermeno Aukso Amžių, demokratinėms šalims yra sukuriama daug didesnė trauka. Todėl demokratinių šalių piliečiams tampa sunkiau atsisakyti išpildyti šią atsakomybę ryžtis ieškoti, kaip jie turi pasikeisti. Atpirkimo ožių ieškojimas, pirštų badymas į kitus, kitų teisimas pagal regimybes – visa tai darosi vis sunkiau ir sunkiau pasiekiama. Tai, atvirai kalbant, yra viena iš priežasčių, kodėl matote tiek daug žmonių Amerikoje, kurie darosi vis piktesni, nes jaučia atsiliekantys. Jie jaučia, kad atsiranda didesnis pasipriešinimas, kad jie yra traukiami keistis, ir jiems darosi vis sunkiau ir sunkiau tam priešintis, ir todėl jie pyksta, nes nenori keistis.
Tačiau yra daug, daug žmonių kitose šalyse, kurie neturi demokratinės valdžios formos, ir jie yra pasiryžę keistis, ir todėl kitame savo gyvenime jie gims vienoje iš tų demokratinių šalių, o kai kurie šiuo metu demokratinėse šalyse gyvenantys piliečiai gims tose šalyse, kurios dar nėra demokratijos, kad galėtų patirti kontrastą.
Bedieviška sąjunga
Na ir dabar, mes kalbėjome apie šią geranoriško narcizo koncepciją, ir turite čia suprasti, kad egzistuoja tam tikra bedieviška sąjunga tarp tų piliečių, kurie nenori prisiimti atsakomybės už savęs keitimą, už savo pasaulėžiūrą, už savo proto būseną, ir šių geranoriškų narcizų. Aš čia nekalbu tik apie vieną tokį narcizą. Jų yra daug Amerikos valdžioje, Amerikos versle, Amerikos biurokratijoje, kitose Amerikos visuomenės srityse, tokiose kaip žiniasklaida. Yra daug šių narcizų, kurie mano žinantys geriau, kaip turėtų būti valdoma šalis. Jie netgi mano žinantys geriau už žmones, žinantys geriau už ekspertus, ir jie taip pat manytų, jeigu turėtų tokį suvokimą, kad žino geriau už Sen Žermeną ar Dievą, kaip Amerika turėtų funkcionuoti.
Ir tai yra bedieviška sąjunga. Yra žmonių, kurie nenori prisiimti atsakomybės už save, ir tuomet yra tie geranoriški narcizai, kurie žada: jums nieko daugiau nereikia daryti kaip tik atiduoti savo balsą už mane, pasitikėti manimi, aklai manimi sekti. Aš viskuo pasirūpinsiu. Ir žmonės, kurie nenori prisiimti atsakomybės už save, jie renkasi tuo tikėti. Ir kai jau tuo tiki, jų protai yra užnuodijami, kaip galėtume tai pavadinti, dvasiniais neišmanymo nuodais. Tai yra tyčinis neišmanymas, nors ir nėra sąmoningas neišmanymas. Ir jis visiškai užtemdo jų protą, ir būtent dėl to galite matyti, kad šie žmonės tampa nepasiekiami. Jie yra nepasiekiami jokiems argumentams, jokiems logiškiems, racionaliems samprotavimams. Jie kenčia nuo kognityvinio disonanso formos, tačiau tiesiog nėra įmanoma padėti jiems to pamatyti, kadangi jie jau iš anksto, a priori, nusprendė, kad yra teisūs dėl narcizo, o narcizas yra teisus dėl visko.
O narcizas, žinoma, mėgsta pasekėjus, kurie tiki, kad jis [narcizas] yra teisus, kad jis vienintelis žino geriausiai. Matote tai tokioje daugybėje narcizų istorijoje, matote tai šiandieniniame pasaulyje. Jie palaiko vienas kitą, nes žmonės tiki, kad narcizas žino geriausiai, o narcizas tiki, kad: „Tai, kad žmonės mane myli ir aklai manimi seka, įrodo, kad aš žinau geriausiai.“ Ir kaip sakėme, ši iliuzijos būsena negali ilgai trukti. Neišvengiamai ateis momentas, kai praktinės pasaulio realijos mes iššūkį šiai iliuzijai.
Realybės patikra
Na ir dabar, kai kurie gali kurį laiką įsikibę to laikytis, kai kurie galbūt niekada to neįveiks šiame gyvenime, tačiau ateis momentai, kai bus akivaizdu, jog narcizas nežino geriausiai. Ir taip yra dėl kelių veiksnių. Vienas iš jų yra narcizo tikėjimas, kad jis žino geriausiai, kuris verčia ji nepaisyti aplink jį esančių žmonių patarimo, tų, kurie yra ekspertai, kurie turi patirtį. Narcizas gyvena šiame iliuzijos burbule ir mano, kad pasaulis funkcionuoja pagal jo pasaulėžiūrą.
Būtent tuo tiki ir patys žmonės, kurie seka narcizu. Tad narcizas nepaisys patarimo, kuris būtų leidęs jam išvengti klaidos, ir todėl klaidos bus padarytos. Tačiau taip pat egzistuoja mūsų taip vadinamas antrasis termodinamikos dėsnis, kuomet narcizas naudojasi dualistine iliuzija ir eina į vis didesnius kraštutinumus, ir todėl kuriasi vis didesnį pasipriešinimą, kuris galiausiai sudaužys iliuziją, paneigdamas, kad narcizas yra teisus ir žino geriausiai.
Paprastas faktas yra toks, kad kai jau žmonės yra peržengę tam tikrą tašką, sekdami narcizu arba būdami narcizu, tik Skaudžių Smūgių Mokykla gali sudaužyti jų iliuziją. Tačiau Amerikoje vis dar yra žmonių, kurių protai nėra iki galo užnuodyti šiais dvasinio neišmanymo nuodais. Ir jūsų prašymai gali juos pažadinti, mūsų veiksmai, paremti jūsų prašymais, gali juos pažadinti, idant jie galėtų išvysti aukštesnę viziją, kuo Amerika galėtų būti, ir jie galėtų pamatyti kai kuriuos dalykus, į kuriuos atkreipėme jūsų dėmesį, ypač būtinybę siekti vienybės.
Taikos Liepsnos įtvirtinimas rinkimų procese
Būtent tai jūsų prašymai arba mūsų darbas, paremtas jūsų prašymais, yra nukreiptas pasiekti. Na ir dabar, dėka jūsų išsakytų prašymų, nusprendžiau duoti tam tikrą, galėtume pavadinti, dispensaciją, kurioje įtvirtinsiu savo Esatį, savo Taikos Liepsną, kurią saugau Žemei. Ir aš ją jau įtvirtinau Kapitolijaus rotundoje, tačiau per šį laiką iki rinkimų ir šiek tiek po jų, įtvirtinsiu savo Esatį per visą rinkimų procesą – Taikos Liepsną visam rinkimų procesui. Tai reiškia, kad kiekvienoje vietoje, kurioje žmonės gali atiduoti savo balsus, kur balsai bus skaičiuojami, kur bus apdorojami rezultatai ir perduodami toliau į sistemą; kiekvienoje vietoje aš įtvirtinsiu savo Taikos Esatį, dėl tikslo padaryti vieną iš dviejų dalykų: užtikrinti, kad visas rinkimų procesas vyktų taikiai, idant žmonėms, kurie nori atiduoti savo balsą, būtų leista balsuoti, idant jų balsai būtų tiksliai suskaičiuoti, kad suskaičiuoti balsai būtų tiksliai perduoti toliau, kad nebūtų jokių trukdžių, jokių konfliktų, jokių ginčų, jokios kovos, jokių šaudymų, arba jeigu tie, kurie nenorės susiderinti su Taikos Liepsna, būtų nuteisti Taikos Liepsnos.
Tai yra reikšminga dispensacija, skirta užtikrinti, kad rinkimai įvyktų taikiai ir kad ir koks būtų rezultatas, dėl kurio dauguma žmonių apsispręstų, tai būtų rezultatas, kuris bus įkūnytas, bus pripažintas, ir kad žmogus, kuris gaus daugiausia balsų, būtų išrinktas, būtų paskirtas į pareigas ir prisiektų kaip sekantis prezidentas. Ši liepsna niekaip nesiekia paveikti žmonių balsavimo. Ji tiesiog apgaubia visą procesą taikoje, idant viskas galėtų vykti sklandžiai ir galėtume išvengti cirko, kurį matėme paskutinį kartą. Gali būti neįmanoma išvengti cirko, net ir su Taikos Liepsna, nes ji negali nustelbti laisvos valios, ir iš tiesų yra tokių, kurie trūks plyš yra nusiteikę sukelti kaip įmanoma daugiau konfliktų ir kovų rinkimų procese. Netgi egzistuoja užsienio galios, kurios nori sukurti kaip įmanoma daugiau chaoso rinkimų procese, kad įrodytų savo teiginį, jog demokratija yra prastesnė valstybės valdymo forma už jų pačių. Ar bereikia man minėti vardus?
Aukštas nubudimo potencialas
Tad tokie būtų artimiausi reikalai, kuriuos norėjau pakomentuoti šiame perdavime. Dabar pereisiu prie vizijos, pozityvios vizijos Jungtinėms Valstijoms. Na ir dabar, gali pasirodyti, tarsi Jungtinės Valstijos arba Amerikos žmonės yra tokie susipriešinę, tokie susiskaldę tarp frakcijų, kad yra visiškai įstrigę dualistiniame mąstyme, šiame ar kitame kraštutinume. Tačiau realybė Žemėje yra tokia, jog kad ir kokios būtų fizinės regimybės, joms egzistuoja atitikmuo emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose, kuris duoda potencialą, kad ekstremali fizinė situacija gali atvesti prie lūžio trijuose aukštesniuosiuose kūnuose, kai žmonės kažką pamato, ko jie kitaip nebūtų pamatę. Kitaip tariant, Skaudžių Smūgių Mokykla gali suduoti tam tikrus labai skaudžius smūgius fiziniame lygmenyje, tačiau gali įvykti nubudimas, iliuzijos išvalymas aukštesniuose lygmenyse. Kuo labiau susipriešinusi tampa Amerika, kuo retorika tampa vis labiau supriešinanti, kuo daugiau yra skleidžiama konspiracijų teorijų, tuo didesnis atsiranda potencialas, kad kritinė masė žmonių pamatys absurdą. Ir todėl jie tars: „To jau per daug, mums jau gana šito, tai tiesiog negali būti realistiška.“
Matote, kaip retorika tampa vis ekstremalesnė, netgi pasiekdama lygmenį, kai tie, kurie neigia, jog žmonės sukelia klimato kaitą, beveik tame pačiame sakinyje teigia, kad valdžia geba veikti orus ir sukurti uraganą ir pasiųsti jį į valstijas, kuriose pagrinde gyvena respublikonų rinkėjai. Ir būtent toks ekstremaliai poliarizuotas kognityvinis disonansas gali priversti žmones pasiekti tą pasisotinimo tašką, kai jie galiausiai tai pamato. Tarsi kažkas persijungia jų protuose ir jie taria: „Ne, to jau per daug, tai negali būti tiesa.“ Ir jie staiga pamato šio kognityvinio disonanso absurdą.
Link didesnėje pusiausvyroje esančios visuomenės
Ir vizija, kurią laikau, nėra skirta vien rinkimams, ji yra labiau apie tai, kas įvyks po rinkimų. Nes yra absoliučiai būtina, kad Amerika, kad kritinė masė amerikiečių atrastų vidurio kelią. Na ir dabar, tai nereiškia, jog turiu viziją, kad didžioji dauguma amerikiečių taps budistais, ims studijuoti budizmą ar netgi naudos koncepciją ar žodžius „vidurio kelias“. Tačiau yra būtina, kad jie atrastų, jog egzistuoja būdas žiūrėti į gyvenimą, kuris yra aukščiau porų, aukščiau susipriešinimo.
Daugelis amerikiečių jau tai pasiekė, kaip ir daugelis žmonių kitose demokratinėse šalyse jau kurį laiką yra tai pasiekę. Tačiau kritinė masė dar nebuvo pasiekta. Ir mano vizija, kurios laikausi, yra tokia, jog per ateinančius metus ši kritinė masė bus pasiekta. Ir todėl Amerika pasieks didesnę pusiausvyrą, didesnės pusiausvyros visuomenę. Ir kaip sakėme, būtent valdžios elitas nori skaldyti, jis nori supriešinti žmones. Tačiau į vidurio kelią taip pat galima žiūrėti kaip į praktinio realizmo kelią, kuomet, užuot sukūrę proto įvaizdį ir įtikinę save, kad pasaulis iš tiesų veikia pagal jūsų proto įvaizdį, jūs esate pasiryžę pažvelgti į praktinę realybę. Kaip gi iš tiesų veikia pasaulis? Ir tuomet priiminėjate tuo paremtus sprendimus, remdamiesi tuo, kas yra geriausia didžiausiam skaičiui žmonių. Kas yra geriausia šaliai, Amerikos bendruomenei? O šiek tiek ilgesnėje perspektyvoje taip pat turiu viziją, kad įvyks šis lūžis, kurį Sen Žermenas pavadino bendruomeniškumo dvasia, kuomet pamatysite, kad visuma yra didesnė už jos dėmenų sumą, kad susirinkdami drauge bendruomenėje žmonės gali kažką pasiekti, pasiekti kažką tokio, ko jie negalėtų pasiekti kaip atskiri individai, besivaržantys vieni su kitais.
Amerikiečiai turi labai stiprų varžymosi mąstymą, ir tai neskatina bendruomeniškumo dvasios. Tačiau turiu viziją, kad tai pamažu vis labiau nyks, ir vis daugiau ir daugiau amerikiečių suvoks, kad yra naudinga dirbti kartu. Turiu viziją, kad tai turės daug išdavų. Visų pirma, kad ims dalyvauti žmonės visuomenėje daugelyje skirtingų lygmenų, kad žmonės įsitrauks į savo vietines bendruomenes, pavyzdžiui, sukurdami geresnes mokyklas, geresnę vaikų priežiūrą – daugeliui amerikiečių vaikų priežiūra yra didžiulė problema. Kad jie sukurs geresnes įstaigas padėti kitiems žmonėms, padėti tiems, kurie turi poreikių, seniems žmonėms, sergantiems ir taip toliau.
Bet taip pat nacionaliniu mastu, jie pareikalaus valstybinės sveikatos priežiūros, jie pareikalaus geresnio švietimo ir geresnės žiniasklaidos, geresnio žiniasklaidos darbo, kad ji neslėptų elito įtakos ir neskleistų absurdiškų konspiracijų teorijų. Turiu viziją, kad daug daugiau žmonių įsitrauks į politiką, įsitrauks į savo bažnyčias, į dvasines organizacijas, daug daugiau žmonių pradės savo verslą.
Ir ypač turiu viziją, kad pradės atsirasti nauji verslo savininkų modeliai, kuomet žmonės susirinks kartu. Vietoj tos dabartinės tradicijos, kai vienas žmogus pradeda verslą, atsiras žmonės, kurie dirbs kartu, jie bus verslo bendrasavininkiai, tie, kurie dirba versle, bus verslo dalies savininkai, ir visi bus lygūs tame versle. Idant verslas nebūtų korporacija, kuri niekam nepriklauso, arba kompanija, kurią valdo vienas žmogus, bet verslas bus bendruomenė, bendraujanti su platesne savo vietos bendruomene.
Aš taip pat, žinoma, turiu viziją, kad žmonės labiau įsitrauks į politiką, kad jie suvoks, jog demokratijoje neišpildote savo atsakomybės, skųsdamiesi politikais. Turite seną posakį, kad visi skundžiasi dėl oro, tačiau niekas dėl jo nieko nedaro, na, tai neveikia demokratijos politikoje. Turite galimybes kažką dėl to padaryti, tai nėra įrašyta visų žmonių Dangiškajame Plane tai daryti, tačiau iš tiesų turiu viziją, kad daug daugiau žmonių pajaus atsakomybę įsitraukti į politiką kaip tik gali, ir reikalauti geresnės lyderystės, nedualistinės lyderystės.
Turiu viziją, kad vis didesnei ir didesnei žmonių daliai bus gana šių poliarizuotų, toksiškų debatų, poliarizuoto politinio klimato, ir jie pradės reikalauti nedualistinės lyderystės Amerikoje, kuri nebūtų paremta šiuo susipriešinimu, nebūtų paremta šiuo epiniu mąstymu, kuris sako, kad: „Kita partija sugriaus Ameriką, bet aš išgelbėsiu Ameriką.“ Šitoks požiūris paprasčiausiai negali išlikti aukso amžiuje.
Ramybės jausmo pasiekimas
Už šių, galėtume sakyti, išorinių dalykų, mano vizija Amerikai eina šiek tiek toliau nei kalbėjo Sen Žermenas sakydamas, kad nori atgaivinti optimizmą ir džiaugsmą amerikiečiuose, nes taip pat matau, kad yra daug amerikiečių, kurie yra pasiruošę palypėti aukščiau, į ramybės jausmą. Yra daug amerikiečių, kurie tyrinėja alternatyvias religijas, alternatyvias dvasingumo formas, kai kuriems tai gali būti budizmas, kai kuriems tai gali būti labiau šiuolaikinės, vakarietiškos dvasingumo formos, tačiau matau, kad vis daugiau ir daugiau amerikiečių laiko savo prioritetu pasiekti ramybę savo protuose, kad galėtų laikyti tam tikrą dvasinę pusiausvyrą Amerikai. Žinoma, yra daug žmonių, kurie jau tai daro, tačiau turiu viziją, kad dar daugiau žmonių tai darys, ir daugiau žmonių tai darys sąmoningai ir kryptingai. Taip pat turiu viziją, kad atsiras organizacijos, kurių tikslas bus kelti žmonių proto būseną, kad jie galėtų įgyti pakankamai vidinės ramybės laikyti pusiausvyrą šaliai. Amerikai to labai reikia, kad ji galėtų pereiti į aukso amžių be didelės sumaišties, ir mes visi, žinoma, norėtume tai pamatyti, kaip ir pats Sen Žermenas, kuris norėtų pradėti dovanoti dovanas Amerikai ir kitoms šalis, kurias turi paruošęs, tačiau negali jų dovanoti tol, kol neįvyko tas pokytis kolektyvinėje sąmonėje.
Dvasinė bendruomenė pasaulyje
Pasinaudosiu šia galimybe ir išsakysiu keletą pastebėjimų apie platesnę dvasinę bendruomenę ne tik Amerikoje, bet, tiesą sakant, visame pasaulyje. Atsiranda vis labiau augantis suvokimas, kad dvasinio augimo neįmanoma pasiekti per išorinį kelią, nes tam yra būtina pasiryžti tirti savo psichologiją – gydyti psichologiją. Jūs, kurie sekate šia dispensacija, jau seniai tai suvokėte, nes mes jums davėme tiek daug mokymų apie tai, tačiau jūs savo pasiryžimu eiti šiuo keliu patraukėte aukštyn daugelį kitų dvasingų žmonių, tad iš tiesų vyksta didelė transformacija. Tai nereiškia, kad visi dvasingi žmonės suvokė, kaip tai iš tiesų yra sudėtinga ir kiek daug tai iš jūsų reikalauja, išvalyti savo pasąmonę nuo šių atskirųjų savasčių, tačiau jie bent jau ryžosi pripažinti, kad išorinis kelias, automatiškas kelias neduoda to augimo, kurio jie nori.
Yra daug, daug žmonių, kurie apie tai kalba, kurie apie tai kuria YouTube filmukus, netgi rašo apie tai knygas, sudarinėja kursus ir mokymus, ir vis daugiau ir daugiau žmonių į tai reaguoja, ir egzistuoja didelis potencialas, kad tie, kurie jau kurį laiką ėjo šiuo keliu, gali tapti mokytojais, vedliais, konsultantais, ar kad ir kaip tai vadintumėte, padedančiais kitiems žmonėms savo dalijamasi patirtimi. Šis judėjimas, žinoma, vyksta jau kurį laiką, tačiau vos per kelis pastaruosius metus jis įgijo nemažą momentumą ir pagrindinė jo varomoji jėga yra moterys.
Aukščiausias moterų dešimtmečio potencialas
Kaip jau anksčiau sakėme, moterys paprastai yra atviresnės tirti savo psichologiją, dirbti su savo psichologija už vyrus, ir matote tai labai aiškiai. Taip iš dalies yra dėl to, kad jos susiderina su faktu, jog tai yra moterų dešimtmetis, ir jeigu jos nori išpildyti savo Dangiškąjį Planą, joms reikia dirbti su savo psichologija, kad galėtų įveikti psichologinę savo Dangiškojo Plano fazę, išrišti pakankamai psichologijos, idant galėtų padovanoti dovaną, kurią atėjo čia atnešti.
Tai nereiškia, kad vyrai yra atskirti nuo šio proceso, nes, žinoma, taip pat yra daug ir vyrų, kurie į tai reaguoja, tačiau yra didesnis skaičius moterų, kurios su tuo susiderino. Ir šitai, kai žvelgiate į tai iš dvasinės perspektyvos ir žvelgiate viso pasaulio mastu, yra labai reikšmingas judėjimas, kuris, mūsų vizijoje, bus sustiprintas per šį likusį dešimtmetį. Nes iš tiesų, norint, kad moterų dešimtmetis pasiektų savo aukščiausią potencialą, reikia labai didelio skaičiaus moterų, kurios sąmoningai ir kryptingai įsitrauktų į šį savo psichologijos išrišimo procesą, keldamos savo sąmonę, kad galėtų ištrūkti iš egoistinės sąmonės, kaip daugelis tai vadina, ir galėtų susidoroti su „šešėliu“, kaip kiti tai vadina, ir kad galėtų patirti nubudimo patyrimą ir pasiekti išliekančią aukštesnę sąmonės būseną, paremtą psichologijos išrišimu. Vis daugiau ir daugiau žmonių su tuo susiderina.
Pakylėtųjų mokytojų mokinių vaidmuo
Kaip sakiau, jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, kurie ryžotės paimti mūsų mokymus, jūs čia suvaidinote savo vaidmenį, patraukdami aukštyn kitus, patraukdami aukštyn kolektyvinę sąmonę. Jeigu pasistengsite išspręsti daugiau savo psichologijos, kai kurie iš jūsų pamatysite, kad turite potencialą tapti mokytojais, vedliais šiame procese, ir padėti kitiems, kurie keliu nėjo taip ilgai kaip ėjote jūs. Niekam nedarau spaudimo. Tiesiog sakau, kad tai yra potencialas, kurį kai kurie iš jūsų turite, kai kurie iš jūsų jau pradėjote tai daryti, kai kurie iš jūsų dar neišdrįsote peržengti tos ribos, palikdami anonimiškumą, kuriame jaučiatės patogiai įsitaisę, o tiksliau, jūsų pasąmonės savastys jaučiasi patogiai įsitaisiusios, tačiau turite potencialą tai padaryti. Tai nereiškia, kaip jau anksčiau daug kartų sakėme, kad jums reikia skleisti pakylėtųjų mokytojų mokymus. Galite kalbėti universalesnėmis sąvokomis verslo bendruomenei, kitoms dvasinėms psichologinėms grupėms, kuriose galite kalbėti apie idėjas ir koncepcijas, neminėdami pakylėtųjų mokytojų ar šio pasiuntinio. Jūs taip pat, kaip anksčiau sakėme, esate laisvi paimti mokymus, paimti idėjas, pritaikyti jas prie specifinės aplinkos ir mokyti remiantis šiomis idėjomis.
Šis pasiuntinys turi ypatingą vaidmenį – kalbėti apie pakylėtuosius mokytojus, ir būtent dėl to jis tai daro savo YouTube filmukuose, tačiau kai kuriems iš jūsų yra daug erdvės kalbėti apie idėjas visiškai neminint mūsų ar šio pasiuntinio. Galite mokymus derinti su kitais psichologijos mokymais. Galimybių yra daug.
Tiesiog noriu jus pagirti už augimą, kurį ryžotės pereiti, tiek daug iš jūsų. Kai kurie iš jūsų jaučiate, kad nors ir stengėtės, iš tiesų nepatyrėte persilaužimo. Tačiau kai sakote, aš nepatyriau persilaužimo, jums tereikia pridėti vieną paprastą žodį. Aš nepatyriau persilaužimo… kol kas. Jeigu nepaliausite naudotis įrankiais ir mokymais, jeigu nepaliausite prašyti mūsų vedimo, jeigu nepaliausite vis iš naujo mėginti išeiti iš savo įprastinio suvokimo ir pamėginti ieškoti kitokios perspektyvos, patirsite persilaužimą. Absoliuti jūsų dauguma patirsite persilaužimą. Ir kai persilaušite, kaip tai patyrė šis pasiuntinys ir kaip jis tai aprašė, pajausite, kad buvo verta to siekti. Visos tos pastangos, visas tas siekimas kelyje, buvo vertas, nes dabar jūs pasiekėte šią aukštesnę viziją, šią didesnę proto ramybę, ši jausmą, kas jūs esate ir kas jūs nesate.
Ką vienas padarė, visi padaryti gali
Jeigu jaučiate, kad dar nepersilaužėte, jeigu jaučiate, kad vis dar yra kažkas, ko nematote, ir nesuprantate, kas tai yra, paskirkite šiek tiek laiko, pažiūrėkite pasiuntinio filmukus. Nesikoncentruokite į žodžius. Koncentruokitės į tai, kas yra už žodžių, ir paklauskite savęs: „Ką pasiuntinys turi, ko aš dar neturiu?“ Ir tuomet pradėkite pastebėti, ką jis sako, kas jam leido patirti persilaužimą. Kokios buvo iliuzijos, kurias jis turėjo ir kurias pamatyti jam prireikė daugiau laiko, tačiau galiausiai jis jas pamatė? Ir tai gali, jeigu atversite savo protą, padėti jums atlikti tą persijungimą prote, kuomet jūs staiga išsilaisvinsite nuo šių savasčių, kurias dabar turite ir kurios valdo jūsų gyvenimą ir tai, kaip žiūrite į gyvenimą.
Sakau tai ne tam, kad išaukštinčiau pasiuntinį. Tiesiog sakau, kad pakylėtųjų mokytojų įstatymas, pakylėtųjų mokytojų šūkis yra: „Ką vienas padarė, visi padaryti gali.“ Ir atrasite labai mažai žmonių, kurie būtų tokie atviri, taip tiesiai ir atvirai kalbėtų apie savo kelią ir savo kovas kaip šis pasiuntinys. Vėlgi, sakau tai ne tam, kad jį išaukštinčiau, nes priežastis, dėl kurios jis yra sąžiningas ir atviras, yra ta, kad jis neturi poreikio save aukštinti, todėl neturi ko slėpti. Tie, kurie nori save išaukštinti, visada siekia kažką nuslėpti, sukurti regimybę, paslepiančią jų vidines kovas. Ir matote, vienas iš dalykų, kurį šis pasiuntinys pasiekė, yra būtent laisvė nuo šio troškimo išsaugoti regimybę. Ir daugelis jūsų dar nepasiekėte šios laisvės, kadangi vis dar turite kažkokių pasąmonės savasčių, kurios nori išsaugoti regimybę. Tai gali būti regimybė pasauliui, tai gali būti regimybė pakylėtiesiems mokytojams, tai gali būti regimybė specifiniams kitiems žmonėms, tačiau tai taip pat turi elementą, kuomet siekiate išsaugoti regimybę prieš save, manydami, kad turite turėti tam tikrą regimybę šiame pasaulyje.
Regimybių peržengimas
Jeigu užduosite sau šiuos klausimus: „Kokią regimybę aš saugau? Kokį įvaizdį noriu, kad žmonės apie mane turėtų? Kaip norėčiau, kad žmonės į mane žiūrėtų? Ką norėčiau, kad jie apie mane žinotų arba nežinotų?“ Ir tuomet, užduodami tokius klausimus, prašydami mūsų pagalbos, klausydamiesi pasiuntinio patirčių, galėsite patirti tą persilaužimą, kuomet staiga pamatysite, kad visą savo gyvenimą – daugelį gyvenimų, mėginote išsaugoti tam tikrą regimybę. Netgi naudojote savo dvasinį kelią, net ir pakylėtųjų mokytojų mokymus, siekdami toliau saugoti ar netgi sustiprinti tą regimybę. Tačiau galite pradėti matyti, kad šios regimybės saugojimas – jūs galvojate, kad tai jums teikia kažkokią naudą. Tačiau realybėje tai yra tramdomieji marškiniai, kurie jus laiko įstrigusius labai suvaržytoje vietoje, kurioje vos galite pajudėti. Ir todėl tai bus didžiausias išsilaisvinimas jūsų gyvenime, gyvenimuose, pamatyti tą regimybę, pamatyti savastį, pamatyti iliuziją už savasties arba savasčių, ir leisti savastims mirti. Nes kai jums nebereikia saugoti regimybės, ką galite padaryti? Galite būti savimi. Kas jūs iš tiesų esate? Jūsų AŠ ESU Esatis. Ir tai yra persilaužimas, kurio jūs visi ilgitės. Kad ir kaip į tai žiūrėtumėte, tai yra persilaužimas. Ir jūs visi galite jį pasiekti, nes kitaip iš viso nebūtumėte prisitraukę prie šių mokymų. Tačiau tam reikia, kad ryžtumėtės pažvelgti į dalykus, į kuriuos kol kas nenorėjote pažvelgti, ir užduotumėte sau klausimą: „Kodėl siekiu išsaugoti šią regimybę? Kodėl siekiu pasislėpti už šios regimybės? Kokia yra savastis arba savastys, kurios slepiasi už šios regimybės? Ir ar iš tiesų toliau noriu tai daryti visą šį likusį įsikūnijimą? O gal verčiau leisiu toms savastims mirti, kad galėčiau pagaliau atiduoti dovaną, kurią norėjau atnešti į šią planetą, kurią mano AŠ ESU Esatis nori atnešti?“
Ką vienas padarė, visi padaryti gali. Galvojate, kai žiūrite į mus, pakylėtuosius mokytojus, kad: „O, Gautama buvo ypatingoje sąmonės būsenoje. Jam buvo daug lengviau transcenduoti nei šitam man, vargšeliui mažyčiui man.“ Tačiau jūs nesate vargšeliai mažyčiai. Turite savastį, kuri yra vargšelė mažytė. Tačiau tai nesate jūs. Jūs esate ne tai. Ką vienas padarė, visi padaryti gali, nes jūs visi turite tokį patį potencialą transcenduoti. Jeigu ir buvau kažkuo ypatingas, tai tiktai tuo, kad turėjau didesnį pasiryžimą tirti savo neišrištą psichologiją nei dauguma žmonių tais laikais. Tiesą sakant, didesnį pasiryžimą nei dauguma žmonių turi šiandien. Bet matote, skirtumas tarp jūsų ir manęs tėra tik šis pasiryžimas, o ne koks nors Dievo duotas gebėjimas. Visi vyrai ir moterys buvo sukurti lygūs, su lygiu potencialu transcenduoti save. Nebuvau sukurtas ypatingu savo dvasinių tėvų. Tai yra stabmeldystė tuo tikėti. Žinoma, daugelis budistų yra pavertę mane stabu, kaip daugelis krikščionių stabu yra pavertę Jėzų. Tačiau ar jums, kurie turite visus šiuos mūsų jums perduotus mokymus, ar jums bereikia šios stabmeldystės? Argi nesuvokiate, kad jeigu turite šią tendenciją šitaip galvoti, tai yra atskiroji savastis, kuri mėgina sutrukdyti jums leisti jai mirti, sakydama: „O, tu esi vargšelis mažytis ir negali padaryti to, ką padarė Gautama.“ Tačiau jūs galite, jeigu to norite.
Tad palieku jus su šiuo klausimu. Ką esate pasiryžę transcenduoti? Kokią regimybę esate pasiryžę atiduoti, kad galėtumėte būti ramybėje būdami Žemėje? Idant galėtumėte sėdėti po figmedžiu ir matyti Maros demonų išsidirbinėjimą, tačiau jie nesugebėtų jūsų ištraukti iš tos ramybės būsenos.
Tad ramybėje, Budos ramybėje, kuri AŠ ESU, užsklendžiu jus ir dar kartą išreiškiu dėkingumą jums visiems, už darbą, kurį padarėte šiame renginyje.
Tad būkite užsklęsti. Gautama, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com