Vienintelis sprendimas Amerikai: ne elitas, o socialinio sąmoningumo kėlimas
Pakylėtasis Mokytojas Elohimas Ciklopėjus per Kim Michaels, 2024 metų spalio 19 d. Šis diktavimas buvo perduotas Amerikai skirtame vebinare: „Pozityvios vizijos Amerikai iškvietimas“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Elohimas Ciklopėjus. Kaip žinote, Penktasis Spindulys paprastai yra laikomas Vizijos Spinduliu. Esu dėkingas, mes iš Penktojo Spindulio esame dėkingi, kad suteikėte mums įgaliojimus savo prašymais ir invokacijomis perplėšti šydą, kuris trukdo tokiai daugybei žmonių Amerikoje pamatyti, kokia iš tiesų yra svarbiausia problema šioje šalyje šiuo metu. Ir ši problema, žinoma, yra valdžios elitas, nelygus turto ir pajamų paskirstymas, kai turtas yra paimamas iš žemiausių 95% populiacijos ir susiurbiamas į viršų. Tai nėra demokratiška sistema. Tai nėra demokratiškas reiškinys, kurį galėtumėte matyti bet kurioje kitoje demokratinėje šalyje tokiu dideliu laipsniu, kaip tai matote Jungtinėse Valstijose, nors antroje vietoje, labai nedaug atsilikdama, yra Jungtinė Karalystė.
Socialinio sąmoningumo stygius
Jeigu grįžtumėte prie to, ką Arkangelas Mykolas sakė apie ciklus, apie kilimą aukštyn link viršūnės ir tuomet leidimąsi žemyn link žemiausio taško; ką daro valdžios elitas? Na, kai vyksta kilimas aukštyn, jis siekia įsiteikti viduriniajai klasei, nes jie galvoja: „A, mes taip pat galime tapti elito dalimi. Galime užsidirbti tiek pat daug lengvų pinigų, kaip matome tai darant finansinį elitą. Mums tiesiog reikia investuoti mums likusius pinigus, ir mes uždirbsime tiek pat daug pinigų kaip milijonieriai ir milijardieriai.“ Tačiau tai, žinoma, yra melas. Tai niekada negalėtų įvykti. Negalite pradėti neturėdami beveik nieko ir tapti milijardieriumi, nes sistema veikia ne taip. Na, visada galite rasti vieną kitą pavyzdį, tačiau visi negalėtų to padaryti. Tai yra elitistinės sistemos skleidžiamas melas.
Jie skatina viduriniąją klasę galvoti, kad jie galės tapti tokie pat turtingi kaip elitas. Tačiau realybėje, tai niekada negalės įvykti, kadangi pati sistema neleidžia tokiam dideliam skaičiui žmonių tapti tokiais turtingais. Tad kas čia iš tiesų vyksta yra tai, kad valdžios elitas siekia įvilioti viduriniąją klasę į tokią pačią sąmonės būseną, kurioje yra jie patys. Tai yra, kad jie būtų visiškai susikoncentravę į save, neturėdami jokios užuojautos tiems, kuriems mažiau pasisekė nei jiems patiems, ir nenorėtų nieko daryti dėl tų, kurie yra žemiau už juos visuomenės hierarchijoje. Kitaip tariant, valdžios elitas neturi absoliučiai jokio socialinio sąmoningumo, ir kai vyksta kilimas aukštyn, jis siekia priversti ir viduriniąją klasę elgtis taip, tarsi ir jie neturėtų jokio socialinio sąmoningumo. Kodėl tai yra problema? Todėl, kad galimybė, kurią visuomenė turi per kilimą aukštyn, yra išvystyti socialinį sąmoningumą ir tarti: „Mes dabar turime visuomenę, kuri gali sau leisti pasirūpinti tais, kuriems mažiau pasisekė, sukuriant socialinį saugumo tinklą, sukuriant visuomeninę sveikatos apsaugą ir sukuriant geresnį švietimą, kuris visus šviestų pamatyti galimybes gyvenime.“
Tai yra aukščiausias potencialas, kurį turi demokratinė visuomenė per kilimą aukštyn. Tai, šiaip ar taip, turi prasidėti nuo viduriniosios klasės, nes ji turi aukštesnį sąmonės lygį už tą populiacijos dalį, kuriai pasisekė mažiau. Tačiau klausimas yra, ar vidurinioji klasė bus nutempta žemyn į žemesnius socialinio sąmoningumo lygmenis, kuriuose yra valdžios elitas, ar jie bus patraukti aukštyn kūrybinio elito, kaip galėtume jį pavadinti, kuris paprastai nėra toks ryškus visuomenėje kaip valdžios elitas. Ir Jungtinėse Valstijose per šį kilimą aukštyn nutiko taip, ir visada galime ginčytis, kiek ilgai tai tęsėsi ar kada tai prasidėjo, tačiau nepasimeskime detalėse; Jungtinėse Valstijose nutiko taip, kad per tą kilimą aukštyn nepakankamai žmonių vidurinėje klasėje išsiugdė tą socialinį sąmoningumą, neatsirado kritinės masės, kuri būtų tai išsiugdžiusi. Daugelis liko įstrigę sąmonėje, kurioje jiems rūpi tik jie patys, jų pačių situacija, ir jausmas, kad jiems pasisekė dėl to, kad jie sunkiai dirbo, ir todėl visi kiti turėtų sugebėti padaryti tą patį. Tai yra dar vienas valdžios elito skleidžiamas melas.
Na ir dabar, žinoma, daugelis valdžios elito narių paveldėjo savo turtą, tačiau kai kurie iš jų pradėjo neturėdami nieko arba beveik nieko, ir jiems pasisekė tapti milijonieriais arba milijardieriais, tačiau tai tarnauja tik vienam tikslui. Ir tai tiesą sakant yra dalykas, kuriam šiuo metu viršūnėje esantis valdžios elitas leidžia vykti, jis leidžia keletui žmonių pakilti aukštyn iš apačios, vien tam kad palaikytų šį mitą, jog bet kas gali tai padaryti laisvoje kapitalistinėje ekonomikoje. Tačiau, vėlgi, kai kurie žmonės gali tai padaryti. Tačiau visi žmonės negalėtų to padaryti. Ir didžioji dauguma žmonių negalėtų to padaryti ir tikrai to negalėtų padaryti didžioji dauguma vidurinės klasės žmonių. Socialinis sąmoningumas reiškia, kad įsisąmoninate, jog ne visi yra tokiame pačiame sąmonės lygyje ir todėl ne visi sugeba pasinaudoti „laisvos ekonomikos“, kabutėse, laisvėmis, ir todėl visuomenei yra būtina pasirūpinti tais, kurie neturi tiek aukštai išvystytos sąmonės. Tai yra socialinio sąmoningumo dalis.
To neįvyko Amerikoje. Iš dalies tai neįvyko dėl valdžios elito įtakos. Iš dalies tai neįvyko dėl tam tikrų konservatyvių grupių įtakos, net ir krikščionių grupių, kurios tiki šiuo, kaip mes anksčiau tai pavadinome, grubiu amerikietišku individualizmu, kad kiekvienas yra savo laimės kalvis, ir tai, žinoma, pagrinde skleidžia žmonės, kurie balsuoja už respublikonų partiją, jie skleidžia šį mąstymą. Žinoma, tai darančių taip pat yra ir tarp tų, kurie balsuoja už demokratų partiją, tačiau jų nėra tiek daug. Šiaip ar taip, šis mąstymas, užuot pradėjęs trauktis, iš tiesų buvo sustiprintas didelėje Amerikos populiacijos dalyje. Ir būtent dėl to neįvyko perėjimas prie didesnio socialinio sąmoningumo, kurį matote didžiojoje daugumoje kitų išsivysčiusių demokratijų. Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, daugelis Europos šalių – jūs tenai matote aukštesnį socialinio sąmoningumo lygmenį, kuomet vidurinioji klasė šiose šalyse iš tiesų atliko perėjimą ir tarė: „Mes esame pasiruošę mokėti mokesčius ir sukurti visuomenę, kuri turėtų socialinio saugumo tinklą, idant žmonės nemirtų iš bado gatvėse, idant jiems nereikėtų mirti nuo ligų, kurioms galima užkirsti kelią, vien dėl to, kad jie neišgali nueiti pas gydytoją.“
Jau seniai yra laikas visuomeninei sveikatos apsaugos reformai
Amerikoje vis dar pernelyg daug žmonių yra šiame mąstyme, kad: „Jeigu turėsiu mokėti didesnius mokesčius, kad kažkas kitas galėtų nueiti pas gydytoją, tuomet tai bus socializuota medicina.“ O ką jeigu pažvelgtumėte į tai grynai iš pragmatinės perspektyvos? O jeigu pažvelgtumėte į žmogų, kuris turi šį požiūrį, ir kuris visą savo gyvenimą atsisako mokėti didesnius mokesčius, mokėti už kitų žmonių sveikatos apsaugą? Tačiau kadangi visuomeninė sveikatos apsauga neegzistuoja, jis moka papildomus pinigus už sveikatos draudimą sau ir savo šeimai. Jis taip pat, šalia mokėjimo už sveikatos draudimą, dar turi sumokėti tam tikras medicinines išlaidas. O jeigu dabar pažvelgtume į tokio žmogaus visą gyvenimo trukmę ir tartume: „Jis sumokėjo x kiekį dolerių už sveikatos apsaugą ir medicinines išlaidas, tačiau jeigu būtų gyvenęs Europos šalyje, jis būtų sumokėjęs x dolerių daugiau per mokesčius.“
Na, kas tam žmogui būtų brangiau kainavę? Dabartinė sistema Jungtinėse Valstijose ar sveikatos apsaugos sistema vienoje iš kitų demokratijų? Ir jūs, žinoma, visada galite sakyti, kad kai kuriems žmonėms dabartinė sistema Jungtinėse Valstijose būtų kainavusi mažiau, kadangi jiems pasisekė nesusirgti arba niekas jų šeimoje nesusirgo kažkuria viena iš šių labai brangiai atsieinančių ligų. Galite rasti žmonių, kuriems tai būtų kainavę pigiau. Tačiau tikrai ne daugumai, kadangi atsižvelgiant į faktą, jog sveikatos apsaugos sistemos Amerikoje varomoji jėga yra pelno siekimas, kadangi tai nėra visuomeninė sveikatos apsaugos sistema, faktas yra toks, jog dauguma žmonių Jungtinėse Valstijose sumokėtų mažiau, mokėdami papildomus mokesčius visuomenei sveikatos apsaugai finansuoti, nei dabar moka privatizuotoje sistemoje.
Na ir dabar, atsiras sakančių: „Bet aš nieko nemoku už sveikatos draudimą. Aš tai gaunu per savo įmonę.“ Na, bet iš kur įmonė gauna pinigų už tai sumokėti? Ji arba turi paimti šiuos pinigus iš savo kišenės, arba turi tai atskaičiuoti iš mokesčių. Bet kuriuo atveju, jūs neuždirbate tiek daug pinigų, kiek galėtumėte uždirbti, jeigu egzistuotų visuomeninė sveikatos apsauga. Paprastai matote, kad vidutinio darbininko pragyvenimo lygis daugelyje kitų demokratijų iš tiesų yra aukštesnis nei Jungtinėse Valstijose. Žinau, kad visada galite žaisti skaičiais, ir galite įrodyti ką tiktai norite įrodyti, tačiau aš čia tiesiog keliu klausimą, o tiksliau, projektuoju tai į kolektyvinę sąmonę.
Ar iš tiesų yra pigiau turėti amerikietišką sistemą, o gal individui yra pigiau turėti sistemą, kuri būtų paremta socialiniu sąmoningumu, kuriame mes rūpinamės vieni kitais? Tai yra klausimas, kuris turėjo labai ryškiai dominuoti šių metų prezidentiniuose debatuose, tačiau to nebuvo. O kodėl to nebuvo? Todėl, kaip sakiau, kad Amerika patiria vieną iš tų natūralių neišvengiamų nuosmukių, ir valdžios elitas padarė viską, ką galėjo, kad išdidintų pyktį daugelyje žmonių. Na ir dabar, pykčiui pasidavė ne tik žemesniosios klasės, kaip apie tai kalbėjo Arkangelas Mykolas. Pykčiui taip pat pasidavė ir daugelis viduriniosios klasės, kadangi, kaip sakiau, jie nenori mokėti už kitus žmones, tačiau kažkuriame savo esybės lygmenyje jaučia, kad Jungtinės Valstijos neišvengiamai turės judėti ta pačia linkme kaip ir kitos demokratijos, ir todėl bus didesni mokesčiai, ir jie pyksta, nes nori tai sustabdyti. Jie žino, kad negali to padaryti, tačiau vis tiek mėgina laikytis įsikibę kažkokios tai sistemos, kažkokios politinės partijos, kažkokio kandidato į prezidentus, kuris, jų manymu, galėtų tai sustabdyti arba bent jau kuriam laikui atidėti.
Neužduodami klausimai
O ką jeigu tai yra šio įdomaus amerikietiško posakio pavyzdys, kad šaunate sau į koją. O jeigu tai nėra taip blogai kaip žmonės mano, nes kodėl tuomet tai buvo įgyvendinta daugelyje kitų šalių? Ir kodėl šios šalys išgyveno ir netgi klestėjo, ir kodėl žmonės tenai geriau jaučiasi, yra labiau patenkinti, laimingesni nei jie yra Jungtinėse Valstijose? Galite sakyti, kaip amerikiečiai taip mėgsta sakyti: „Amerika yra turtingiausia šalis Žemėje.“ Taip, iš tiesų, Amerika turi daugiau milijardierių vienam gyventojui nei bet kuri kita šalis. Tačiau jeigu pažvelgtumėte į vidutinį žmogų, Amerika nėra turtingiausia šalis Žemėje, nei pagal pajamas, nei pagal turtą. Bet tuomet pažvelkite į tai kitu būdu. Yra atlikti tarptautiniai tyrimai, kurie matuoja laimingumo, žmonių pasitenkinimo indeksą. Ir yra daug šalių, kurios pastoviai surenka daugiau balų už Jungtines Valstijas.
Ar turtingumas tėra pinigų klausimas, ar tai yra gyvenimo kokybės klausimas? Kodėl turtingiausia šalis pasaulyje neturi aukščiausios gyvenimo kokybės? Na, būtent šis klausimas turėjo būti keliamas prezidentiniuose debatuose, tačiau jis nebuvo keliamas. Kodėl taip yra, kad apie kai kuriuos šiuos klausimus beveik net nėra užsimenama? Todėl, kad valdžios elitas manipuliuoja debatais. Ir jis tai daro dėl vienos pagrindinės priežasties, tai yra, kad neleistų trečiajai problemai tapti politinių debatų tema, tai yra, paties valdžios elito egzistavimo ir nelygaus turto paskirstymo ir turto išsiurbimo iš žemesnės populiacijos dalies į elitą. Tai yra svarbiausias klausimas, kurį valdžios elitas Amerikoje nori nuslėpti.
Progreso stabdymas
Na ir dabar, jie žino, kad visose kitose demokratijose, bent jau daugumoje jų, apie tai buvo kalbama ir buvo imtasi įvairių priemonių turtinguosius apmokestinti daugiau nei vargšus. Jie žino, kad tai negali būti sustabdyta, tačiau tikisi, kad galės tai kaip įmanoma ilgiau sustabdyti. Ir kaip jie tai sustabdo? Na, mes, žinoma, esame pakylėtieji mokytojai. Mes nesame dualistinėje sąmonės būsenoje. Mes nesame „mes prieš juos“ mentalitete. Nenorime skatinti „mes prieš juos“ mentaliteto. Tačiau tai yra faktas, jog egzistuoja „mes prieš juos“ mentalitetas valdžios elite – mes prieš žmones. Ir dauguma žmonių Amerikoje to nesuvokia, tačiau tai turi būti suvokta, kad Amerika galėtų judėti į priekį ir tapti šiuolaikiškesne demokratija, labiau išsivysčiusia demokratija. Ir vienintelė priežastis, kodėl tai netapo svarbiu klausimu debatuose yra ta, kad tam sutrukdė valdžios elitas. Ir kaip jie tam sutrukdė? Naudodami seną gerą laiko patikrintą techniką, kurią naudojo vėl ir vėl istorijoje. Ši technika yra vadinama skaldyk ir valdyk.
Skaldyk ir valdyk
Matote, valdžios elitas yra suskilusioje sąmonės būsenoje. Jie save laiko aiškiai atsiskyrusiais nuo žmonių. Jie yra elitas. Žmonės yra niekas, lyginant su jais. Žmonės yra fundamentaliai žemesni už juos, jie yra fundamentaliai menkesni. Jeigu galėtumėte pamatyti daugelio šių žmonių aroganciją ir pranašumo jausmą, būtumėte šokiruoti. Jeigu Amerikos žmonės galėtų tai pamatyti, jie būtų šokiruoti. Tačiau valdžios elitas moka pakankamai gerai tai nuslėpti. Kaip? Užuot leidę, kad žmonės suprastų, jog jeigu ir turėtų būti koks nors „mes prieš juos“ mūšis Amerikoje, jis turėtų vykti tarp žmonių ir elito; jie sugebėjo manipuliacijomis priversti žmones manyti, kad tai yra mes prieš tuos kitus žmones. Kitaip tariant, jie suskaldė žmones tarpusavyje. Žmonės dabar kovoja vieni su kitais, užuot matę, kad problema yra valdžios elitas. Tik pažvelkite, kiek daug žmonių atpirkimo ožį laiko problemos priežastimi. Ir jei tik galėtume atsikratyti atpirkimo ožiu, įveiktume problemą.
Na ir dabar, žinoma, jūs matote kandidatą į prezidentus, kuris nuo pat tos akimirkos, kai pasirodė politinėje arenoje, darė viską, ką galėjo, kad kurstytų šį susiskaldymą, šį mes prieš juos. Net ir pačioje respublikonų partijoje išskirdamas respublikonus, kurie tik vadinasi respublikonais. Tačiau kaip tai paveikė politinius debatus? Jis iš tiesų nustatė politinių debatų toną, nes jam skleidžiant šį mes prieš juos mentalitetą, kita partija taip pat įstrigo savoje šio mes prieš juos mentaliteto versijoje, mėgindama užtikrinti, kad jis nebūtų išrinktas, ir tai jiems tapo svarbiau nei kalbėti apie kitas problemas. Ir kas per visa tai pasimetė abiejose partijose? Valdžios elitas.
Na ir dabar, žinoma, respublikonų partija neturi didelės tradicijos norėti varžyti valdžios elitą, tačiau demokratijų partiją turi šiokią tokią tradiciją ir tikriausiai turi didesnį potencialą už respublikonų partiją apnuoginti valdžios elitą. Demokratų stovykloje apie tai bent jau buvo kalbama. Tačiau visa tai buvo prarasta, nes tai nėra laikoma problema, kuri galėtų padėti laimėti rinkimus. Tai nėra laikoma tuo klausimu, kuris galėtų laimėti pakankamai balsų ir nugalėti tą kitą vaikiną, ir staiga tai tampa epiniu mūšiu. Viena pusė: „Turiu būti išrinktas“. Kita pusė: „Turime neleisti jam būti išrinktam.“Na ir dabar, aš neskatinu trečiojo mūšio, žmonių prieš valdžios elitą, kadangi kas įvyko šiose kitose demokratijose, apie kurias kalbu, kurios yra pasiekusios aukštesnį išsivystymo laipsnį, yra tai, kad jose nebuvo smurtinės revoliucijos nuversti valdžios elitą. Tai įvyko dėl kylančio sąmoningumo, socialinio sąmoningumo, ir politinio sąmoningumo, ir ekonominio sąmoningumo.
Socialinio, politinio ir ekonominio sąmoningumo pakėlimas
Na ir dabar, tai yra tikra tiesa, kad mažesnėse šalyse, tokiose kaip Skandinavijos šalys, buvo lengviau pasiekti šį perėjimą dėl paprastos priežasties: šios mažesnės šalys nesuteikia valdžios elitui tokio paties galios jausmo, kurį jie gali gauti didesnėje šalyje. Ir todėl šios mažesnės šalys neprisitraukė į savo valdžios elito gretas puolusių būtybių, kurios būtų tokioje pačioje žemoje sąmonės būsenoje, kaip puolusios būtybės, kurios priklauso elitui Jungtinėse Valstijose ir tam tikrose kitose šalyse. Tad yra akivaizdu, jog tai nėra lengva užduotis Jungtinėms Valstijoms. Kita vertus, Jungtinėse Valstijose yra žymiai daugiau žmonių, o tai reiškia, kad potencialas apnuoginti valdžios elitą yra labai didelis arba netgi toks pat kaip mažesnėse šalyse. Ir tam tikra prasme, jums net nereikia apnuoginti valdžios elito ir jo įvardinti, ir užklijuoti jiems valdžios elito ar žmonių priešo etiketę. Tai galima padaryti, tiesiog keliant sąmoningumą, socialinį sąmoningumą, ko iš esmės Jėzus ir mėgino išmokyti žmones prieš 2000 metų – mylėkite Dievą visa savo širdimi, protu ir siela, ir mylėkite savo artimą kaip save patį. Tai yra du didžiausi įsakymai iš įstatymo, tad šioje save taip skelbiančioje krikščioniškoje šalyje neturėtų kilti jokių problemų, vystant šį socialinį sąmoningumą, tiesa?
Kognityvinis disonansas tarp Amerikos krikščionių
Tai kodėl tuomet yra taip, kad tie, kurie teigia esantys patys krikščioniškiausi krikščioniai, dažnai įvairiais būdais būdami įsitraukę į respublikonų partiją, yra būtent tie, kurie priešinasi socialiniam sąmoningumui? Tai yra dar vienas klausimas, kuris turėtų būti keliamas debatuose. Kodėl apie tai nėra kalbama? Dėl kognityvinio disonanso. Teigiate, jog esate geri krikščioniai, ir nesugebate matyti, kad nesielgiate kaip tokie.
Na ir dabar, prieš daugelį metų Indijoje gyveno toks vyras, vardu Gandis, ir jis pasakė tokius žodžius: „Man patinka jūsų Kristus. Man nepatinka jūsų krikščioniai. Jie tokie nepanašūs į Kristų.“ Deja, dauguma krikščionių tai atmestų, nes kas gi buvo Gandis? A, jis buvo induistas, o jie tai visi eis į pragarą, tai kodėl turėtume jo klausyti? Tačiau būtent tai sakė rašto aiškintojai ir fariziejai Jėzaus laikais. Ne tiksliai tais žodžiais, tačiau jų požiūris buvo visiškai toks pat. Kodėl turėtume jo klausyti? Jis yra niekas. Tačiau matote, tai siejasi su tuo, ką Godfris kalbėjo savo nuostabiame mokyme apie tai, ko reikia, norint būti geru prezidentu, kalbėdamas apie Džordžą Vašingtoną. Geru prezidentu galite būti tik pripažinę aukštesnės galios egzistavimą. Pripažįstate, kad egzistuoja aukštesnis principas. Yra kažkas, kas yra teisinga iš aukštesnės perspektyvos.
Kodėl turėtumėte ugdytis socialinį sąmoningumą? Jeigu mąstote tik apie tai, kas yra gerai jums, negalite išsiugdyti ir neišsiugdysite socialinio sąmoningumo. Kodėl turėtumėte ugdytis socialinį sąmoningumą? Nes tai yra teisinga. Nes iš kur atsirado visi žmonės? Jie atsirado iš to paties šaltinio. Tai yra teisinga. Jėzus aiškiai tai matė, nes kitaip nebūtų sakęs: „Mylėk savo artimą kaip save patį. Daryk gera tiems, kurie tavęs nekenčia. Atleisk septyniasdešimt septynis kartus.“ Kaip gi tai buvo prarasta krikščionybės religijoje? Kaip? Kognityvinis disonansas. Kalbate gražias kalbas, bet negyvenate pagal savo kalbas. Ir būtent tai yra didžiausias blokas progresui Jungtinėse Valstijose: kognityvinis disonansas. Tai galite rasti ne tik vienoje politinio spektro pusėje. Tai galite rasti abiejose pusėse. Galite rasti daugybę šio disonanso pavyzdžių.
Anarchijos propagavimas
Kodėl aš iš viso varginuosi tai sakyti? Na, nes tai pasakydamas, galiu pasinaudoti jūsų čakromis ir išprojektuoti tai į kolektyvinę sąmonę, kurioje galiu pažadinti tuos, kurie yra arčiausiai tai pamatyti – pamatyti, kad yra kažkas, kas nėra teisinga. Ir todėl, balsuojate pagal tai, kas yra teisinga, o ne kas yra patogu, netgi ne pagal tai, kas yra jums naudingiausia trumpalaikėje perspektyvoje. Ir vienas iš dalykų, kuris yra teisingas, yra tai, kad turite principus. Turite įstatymus. Turite sistemą, pagal kurią yra rengiami rinkimai demokratinėje šalyje. Ir kai sistema daro tai, ką buvo sukurta daryti, kai joje yra stebėtojai, kurie atlieka savo darbą pagal įstatymą, ir ji sugeneruoja tam tikrą rezultatą, jūs priimate tą rezultatą, nes tai yra teisinga, nes jeigu nepriimate rezultato, propaguojate anarchiją.
Jeigu turite tariamai demokratiškus rinkimus, kuriuose yra pasirinkimas tarp dviejų žmonių, ir pralaimėtojas sako, kad nepriims proceso, nepriims rezultato, ir jis paskleidžia įvairiausias abejones apie sistemą ir jos funkcionavimą, tuomet jūs jau nebeturite demokratijos, jūs turite anarchijos pradžią. Turite žmogų, kuris kandidatuoja į demokratinį postą, aukščiausią postą šalyje, tačiau jis iš tiesų propaguoja anarchiją, nes yra pasiruošęs mesti abejones ant sistemos, kad būtų išrinktas, užuot buvęs išrinktas gavęs daugumą balsų ir tuomet priėmęs faktą, kad negavo daugumos balsų. Ir nėra teisinga demokratiškai išrinkti kažką, kas meta abejones ant demokratinės sistemos ir jos institucijų. Tuo nenoriu pasakyti, kad tos demokratinės institucijos yra nepriekaištingos. Jos, žinoma, gali būti patobulintos. Tačiau yra viena kalbėti apie patobulinimą. Ir visai kas kita kalbėti apie tai, kad sistema yra fundamentaliai ydinga.
Valdžios elito melai
Kaip sakiau, didžiausia problema Jungtinėse Valstijose yra valdžios elitas. Tačiau aš neremiu smurtinės revoliucijos. Aš remiu sąmonės kėlimą, idant įvyktų laipsniškas perėjimas, kaip jis įvyko daugelyje kitų šalių. Tai nėra anarchija. Tai yra veikimas demokratinės sistemos rėmuose, jos konstitucijos ir šalies įstatymų rėmuose, siekiant pagerinti situaciją. Tai yra fundamentaliai kitoks požiūris nei sakyti: „O, viskas yra blogai ir šalis nugarmės į pragarą, jeigu tam tikras asmuo nebus išrinktas prezidentu.“ Tai yra fundamentaliai kitoks požiūris. Ką gi valdžios elitas labai labai ilgą laiką kartojo: „Jeigu mes viskam nevadovausime, viskas nugarmės pragaran.“
Kas sukuria problemas? Valdžios elitas. Galite pažvelgti į visas visuomenes pasaulyje, ir matysite, kad absoliuti dauguma problemų ir konfliktų buvo sukurti valdžios elito grupių. Tačiau ką už valdžios elito grupių stovinčios puolusios būtybės visada daro? Jos iš pradžių sukuria problemą. Tuomet jos dėl jos apkaltina kažką kitą, ir pristato save vieninteliais, galinčiais išgelbėti žmones nuo savo sukurtos problemos. Amerikos šalis nenugarmės pragaran, jeigu Donaldas Trampas nebus išrinktas. Amerikos šalis nenugarmės pragaran, jeigu Donaldas Trampas bus išrinktas. Nes Amerikos šaliai negresia joks pavojus nugarmėti pragaran.
Kodėl? Na, iš dalies dėl Sen Žermeno paramos, o iš dalies dėl to, kad yra daug žmonių Amerikoje, kurie jau yra pakilę į aukštesnį sąmoningumo lygį arba yra labai arti jo. Ir ar šis asmuo bus išrinktas, ar anas asmuo bus išrinktas, ateinantys ketveri metai paskatins netgi dar didesnį amerikiečių skaičių pakilti į aukštesnį sąmonės lygį. Tai gali nutikti labai skausmingu būdu arba mažiau skausmingu būdu, tačiau vienu ar kitu būdu tai įvyks, o tai reiškia, kad Amerika padarys progresą, pajudės į priekį, vienu ar kitu būdu. Teigti kitaip tėra valdžios elito sakymas: „Jeigu mes nevadovausime, viskas nugarmės pragaran, nes žmonės nesugeba savęs valdyti.“ Vėlgi, jie sukuria problemą, pristato save gelbėtojais, turinčiais vienintelį problemos sprendimą. Tiek daug kartų matėte tai pasaulio istorijoje.
Vienintelis sprendimas: sąmonės pakėlimas
Todėl galite matyti, kad žmogus, kuris naudoja tokią retoriką, akivaizdžiai priklauso valdžios elitui ir todėl negali duoti tiems vargšams, įpykusiems žmonėms, kurie jį garbina kaip Dievą, to, ką jiems žada. Tai niekada negalės įvykti. Nes jeigu vargingi žmonės Amerikoje nori pagerinti savo situaciją, tai gali įvykti tik dviem būdais, kurie, žinoma, yra tarpusavyje susiję. Tai turi įvykti per socialinio sąmoningumo vystymą ir laipsnišką elito turto perskirstymą žemesniuose visuomenės ranguose esantiems žmonėms. Ir turto perskirstymas gali įvykti tik per socialinį sąmoningumą. Jokiu kitu būdu to neįmanoma padaryti. Net ir smurtinė revoliucija nepasiektų šio tikslo, kaip tą įrodė įvairios šalys. Tai yra įmanoma pasiekti tik per sąmonės kėlimą.
Na ir dabar, puikiai suprantu, kad tie, kurie yra žemiausiame visuomenės lygmenyje, dažnai, ne visada, bet dažnai taip pat turi žemiausius sąmonės lygius. Ir todėl jie nesugeba matyti, kad sprendimas problemai yra pakelti sąmonę. Tačiau pamąstykite apie tai, ką valdžios elitas pastoviai kartojo tūkstančius metų: „Mes esame sprendimas.“ Niekada negirdėjote valdžios elito sakant: „O, sprendimas yra pakelti žmonių sąmonę.“ Jie darė viską, ką galėjo, kiekvienoje visuomenėje, kiekvienoje istorinėje epochoje, stengdamiesi sutrukdyti žmonių sąmonės kėlimui. Nes tiktai išlaikydami sąmonę žemą, jie gali toliau tęsti savo viešpatavimą ir išlikti pasislėpę.
Tad ką aš padariau ir ką toliau darysiu – ir ką mes, iš Penktojo Spindulio, toliau darysime – tai mes nutrauksime šį iliuzijos šydą, dėl kurio individualūs žmonės nesugeba matyti, kas yra aukštesnis teisingumas, aukštesnis principas. Ir matysime, ar atsiras pakankamai žmonių, kurie ryšis tai pamatyti, kad tai padarytų skirtumą lapkričio 5-ąją. Laisva valia viešpatauja. Ir kaip sakiau, vienu ar kitu būdu, per ateinančius ketverius metus, daugelis amerikiečių bus priversti, galėtume sakyti, pakelti savo sąmoningumą, permąstyti savo požiūrį ir išvystyti tą socialinį sąmoningumą.
Tad dabar, vėlgi, noriu išreikšti savo dėkingumą, ir užsklendžiu jus Vizijos Liepsnoje. Nes aš, jei tik, žinoma, norėsite, padėsiu jums išvystyti aukštesnę viziją, atsakydamas į jūsų šiuos išsakomus prašymus, įgalinančius mane atlikti darbą, kurį atėjau čia padaryti dėl Žemės planetos ir dėl Sen Žermeno.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com