Sinusine banga aukštyn kylančio judėjimo suvokimas
Pakylėtasis Mokytojas Arkangelas Mykolas per Kim Michaels, 2024 metų spalio 19 d. Šis diktavimas buvo perduotas Amerikai skirtame vebinare: „Pozityvios vizijos Amerikai iškvietimas“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Arkangelas Mykolas, ir visų pirma noriu jums išreikšti padėką nuo savęs ir mylimos Astrėjos, kad pristatėte mus prie darbo. Tai yra beprecedentis atvejis šioje dispensacijoje, kad tiek daug žmonių išsakė šiuos prašymus, tiek Astrėjai, tiek man, kartu su invokacijomis, ir taip tiksliai įvardijo konkrečius dalykus, kurių galime imtis.
Aukštesnių karalijų išvalymas
Suprantate, mano mylimieji, mes negalime kištis į žmonių laisvą valią. Mes visiškai netrokštame kištis į žmonių laisvą valią. Tačiau žmonių laisva valia nėra laisva, nes tokios daugybės žmonių, didžiosios daugumos žmonių pasaulyje protai yra veikiami šių demonų ir padarų, ir puolusių būtybių emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose. Įsikūnijime esančių žmonių laisva valia neapima emocinės, mentalinės ir identiteto karalijų, bent jau neapima tų būtybių, kurios tenai siekia manipuliuoti žmonėmis. Todėl, kai išsakote šiuos prašymus, mes gauname įgaliojimus įeiti ir išvalyti emocinę, mentalinę ir identiteto karalijas nuo būtybių, kurias išvalyti jūs mums suteikėte įgaliojimus.
Todėl galiu jus užtikrinti, kad jeigu galėtumėte matyti, kas šiuo metu vyksta ir vyks per ateinančias dienas, pamatytumėte mus pasiunčiant milijonus angelų į šias karalijas, su savo kardais, su savo šviesos ratais, ir jie išvalo šias žemesnes būtybes, kurios yra tarsi vaiduokliai, ir jos yra paimamos. Galėtume sakyti, kad Astrėja ir aš esame tikrieji vaiduoklių medžiotojai, ir galiu jus užtikrinti, kad mūsų angelai šiuo metu leidžiasi į medžioklę valyti šių karalijų. Tai yra beprecedentis veiksmas, ir tai suteikia Amerikos žmonėms ir daugeliui žmonių pasaulyje beprecedentę galimybę įgyti aiškesnį matymą, aiškesnį supratimą, aiškesnį to, kas vyksta, suvokimą. Taip pat noriu pasakyti, kad tai neapsiriboja vien Amerika. Žinoma, jūs, kurie esate rusiškai kalbanti grupė, ir jūs, kurie esate Korėjoje, jūs taip pat įgaliojote mus išvalyti savo šalis, ir ypač Šiaurės Korėją ir kitas jėgas pasaulyje, kur karo jėgos siekia sukurti konfliktus ir karą, tad tai yra labai reikšmingas veiksmas, ir noriu jums už tai išreikšti mūsų nedalomą dėkingumą.
Valdžios elitas Amerikoje
Na ir dabar, noriu su jumis pasidalinti platesne perspektyva, kas vyksta Amerikoje. Kaip matysite iš kai kurių šių invokacijų, kurias kalbėjote, viena didžiausių problemų Amerikoje šiuo metu, žinoma, jau labai ilgą laiką yra elitizmas. Faktas yra toks, kad egzistuoja elitas, kuris nuo pat pradžių, tačiau ypač nuo 19-ojo amžiaus pabaigos, mėgino kontroliuoti Ameriką, ypač per ekonomiką, per finansų sistemą, tuo būdu netiesiogiai taip pat pirkdamas įtaką politinei sistemai. Tai, žinoma, yra mūsų taip dažnai vadinamas valdžios elitas. Nors mes nenorime pernelyg specifiškai įvardinti, kas yra šie žmonės, jūs iš tiesų kai kuriuos iš jų paminėjote, ir tai mums leido išvalyti už jų stovinčias jėgas. Nes suvokiate, kaip mes daug kartų jums sakėme, kad žmonės fiziniame įsikūnijime turėtų reliatyviai nedaug galios, jeigu jie negautų paramos arba įtakos, arba energijos iš šių tamsos jėgų ir puolusių būtybių emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose. Jų gebėjimas veikti būtų daug labiau ribotas, tad išvalydami šiuos jų taip vadinamus rėmėjus, jūs atimate didelę dalį jų galios, ir, žinoma, jūs taip pat nutraukiate šį iliuzijos šydą, šį neišmanymo šydą, už kurio jie slepiasi.
Sinusine banga aukštyn kylantis judėjimas
Na ir dabar, jeigu šiek tiek atsitrauksime ir pažvelgsime į istoriją, matysime, kad labai ilgą laiką, jeigu žiūrėsite į rašytinę istoriją, vyko tam tikras judėjimas aukštyn. Šen ir ten buvo daromas progresas, kuomet matėte, pavyzdžiui, demokratijos atsiradimą, mokslinius lūžius, vis didesnio turto ir klestėjimo vis didesnei populiacijos daliai atsiradimą. Matote judėjimą link didesnės lygybės, lygesnių galimybių, kuomet negimstate į tam tikrą poziciją, kurioje esate pasmerkti likti darbininku arba vergu visą savo likusį gyvenimą, bet turite daugiau laisvės spręsti savo likimą. Tai, žinoma, yra visiškai ne tai, ko nori valdžios elitas, tad jis daro viską, ką gali, kad tai sulėtintų, siekdamas manipuliuoti, sustabdyti arba pasinaudoti šiuo procesu. Na ir dabar, galite paklausti: jeigu vyksta judėjimas link didesnės laisvės, demokratijos ir lygybės, kaip gi elitas gali tuo pasinaudoti? Na, būtent tai jums ir paaiškinsiu.
Nors sakau, kad vyko judėjimas aukštyn pasaulio istorijoje, ir aš čia nekalbu apie praėjusius aštuonerius metus, per kuriuos taip pat įvyko tam tikrų didelių nuosmukių, tačiau šioje diskusijoje žiūriu į judėjimą aukštyn. Tačiau šis judėjimas aukštyn nėra pastovus augimas aukštyn. Jis yra, kaip jau anksčiau apie tai kalbėjome, sinusinė banga, kurią jūs visi esate matę nupieštą, su kopimais aukštyn ir nusileidimais, pakilimais ir nuosmukiais. Na ir dabar, ši sinusinė banga eina ne horizontaliai, ji eina kampu, tačiau joje vis dar tebėra pakilimai ir nuosmukiai. Yra periodų, kai atrodo, kad viskas eina pirmyn, ir pasaulyje gali būti didelis optimizmas, o tuomet yra pasiekiama viršūnė, kai dalykai pradeda slysti žemyn, ir tai dažnai atveda prie tam tikro pesimizmo pasklidimo, bent jau tam tam tikroje populiacijos grupėje.
Tad štai ką tuo noriu pasakyti. Aukštyn kylantis judėjimas, kurį dabar matėte jau ilgą laiką, progresuoja šiais ciklais, pakilimais ir nuosmukiais. Tai nėra neišvengiama. Kai pasistūmėsime toliau į aukso amžių, jie galiausiai išnyks. Tačiau tame laikotarpyje, kuriame esame dabar, būdami pereinamojoje fazėje į aukso amžių, kuomet kolektyvinė sąmonė yra tokia žema, kokia yra, kuomet energijos emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose yra tokios tankios kokios yra, neišvengiamai bus pakilimų ir nuosmukių, nors ir egzistuoja bendras progresavimas. Daugelis tų, kurie priklauso valdžios elitui, sąmoningai, žinoma, nesupranta, kad egzistuoja šis progresavimas aukštyn. Jie nenori to pripažinti. Jie tiesiog žiūri, kaip galėtų tuo pasinaudoti. Tačiau tarp jų taip pat yra labiau pažengusių – mažai tokių yra įsikūnijime, daugiau jų yra identiteto karalijoje, – kurie supranta, kad nors negali sustabdyti progresavimo aukštyn, jie gali pasinaudoti cikle vykstančiais tiek pakilimais, tiek nuosmukiais.
Pasinaudojimas ciklais – aukštyn kylančiu ciklu
Ką valdžios elitas, ar bent jau valdžios elitas identiteto karalijoje ir tam tikru laipsniu mentalinėje karalijoje, mėgina padaryti, tai jie mėgina pasinaudoti kilimo aukštyn ciklu, kad kai dalykai juda aukštyn, kai ekonomika auga – ir aš čia nebūtinai kalbu globaliai, bet tam tikrose šalyse – tuomet šios puolusios būtybės siekia pasinaudoti jūsų taip vadinama viduriniąja klase, nes jos žino, kad kai viskas klostosi gerai, kai dalykai auga ir plečiasi, pagrinde tai vyksta dėl viduriniosios klasės. Jie dirba, jie diegia inovacijas, jie kuria verslus ir plečia ekonomiką.
Aukštyn kylančiame cikle valdžios elitas rodo reliatyviai mažą susidomėjimą žemesne populiacijos dalimi, tais, kuriuos galėtume pavadinti dirbančiąja klase, jeigu panaudotume šiek tiek atgyvenusį išsireiškimą. Ir čia kalbu apie tuos, kurie neturi labai gero išsilavinimo, kurie pagrinde ieško darbo, ieško pastovaus darbo, nesiekia diegti inovacijų, nesiekia pradėti savo verslo, – šitie žmonės aukštyn kylančiame cikle reliatyviai mažai domina valdžios elitą.
Ką jie siekia padaryti aukštyn kylančiame cikle, tai jie siekia priversti viduriniąją klasę padėti valdžios elitui pasidaryti kaip įmanoma daugiau pinigų. Galite tai matyti per taip vadinamą Riaumojantį Trečiąjį Dešimtmetį, kai, pavyzdžiui, viduriniąjai klasei priklausę žmonės galėjo investuoti į akcijų rinką, ir tai, tiesą sakant, prisidėjo prie šio nekontroliuojamos spekuliacijos ciklo, atvedusio prie žlugimo 1929 metais. Panašius dalykus galite matyti nuo 1990 iki 2000 ir netgi dar anksčiau, kai vidurinioji klasė investavo, pradėjo investuoti savo pensijos pinigus, ir tai, vėlgi, atvedė prie šios netvarios plėtros finansų rinkose, kas baigėsi 2008 metais įvykusiu žlugimu. Jeigu pažvelgtume į dabartinį ciklą, turėtume sakyti, kad keli dešimtmečiai iki 2008 metų buvo aukštyn kylantis judėjimas. Tačiau 2008 metai žymėjo nuosmukio pradžią, buvo pasiekta viršūnė ir dabar dalykai pradėjo slysti žemyn, į vieną iš tų natūralių žemumų.
Nebuvo taip, kad kažkas būtinai kažką padarė, jog tai įvyktų, išskyrus, galėtume sakyti, kad valdžios elitas, viršūnėje esantys žmonės, kurie kontroliuoja ekonomiką, buvo apakinti šio tikėjimo, kad gali pasidaryti neribotus pinigų kiekius, ir todėl jie padarė tą pačią klaidą, kurią padarė 20-ojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Tad tuo noriu pasakyti, kad niekas specialiai neplanavo griauti ekonomikos. Pagrinde tai įvyko dėl aklumo.
Judėjimo žemyn ciklas
Tačiau kai yra pasiekiama viršūnė ir prasideda judėjimas žemyn, nutinka taip, kad valdžios elitas nebenori manipuliuoti arba veikti vidurinės klasės. Priežastis tam yra šiek tiek sudėtingesnė, tačiau kaip pavyzdį norėčiau paimti marksizmą. Ką padarė Marksas? Jis apibrėžė, kad pokyčių, kuriuos yra būtina įgyvendinti, priešas yra buržuazija, arba tie, kuriuos šiandien vadintumėte viduriniąja klase. Tai yra marksistinės revoliucijos priešas. Tačiau kas yra marksizmas? Na, galėtume sakyti, kad kapitalizmas yra judėjimas, kuris naudojasi kopimu aukštyn link viršūnės. Tačiau marksizmas yra judėjimas, sukurtas pasinaudoti slydimu žemyn, nuo viršūnės į žemumą.
Visam tam diriguoja puolusios būtybės identiteto karalijoje, kurios dirba kartu, unisonu, matydamos šiuos ciklus ir siekdamos jais pasinaudoti. Na ir dabar, vėlgi, tai nevyksta tuo pačiu metu visame pasaulyje, tačiau galite matyti bendrą tendenciją. Per kopimą aukštyn, kai viskas klostosi gerai ir ekonomika plečiasi, visi yra kapitalistai. Bet tuomet, kai prasideda slydimas žemyn, kapitalizmas staiga yra pradedamas kvestionuoti, nes jis nesukūrė to, ką žadėjo – neriboto, nesibaigiančio augimo. Ir dabar nutinka taip, kad valdžios elitas, kuris inicijavo marksizmą, pradeda naudotis šiuo slydimo žemyn ciklu. Tai nereiškia, kad jie šiandien pradeda reklamuoti marksizmą, nes suvokė, kad su Sovietų Sąjungos žlugimu tas ciklas baigėsi. Jie daugiau nebegali naudotis marksistine-komunistine ideologija, nes ji turi ganėtinai mažai patrauklumo, nors galite sakyti, kad vis dar egzistuoja tam tikros hibridinės marksizmo formos Kinijoje. Ir vis dėlto, Vakaruose, žinoma, tai neturi reikalingo patrauklumo.
Tačiau kas leido marksizmui įsigalėti Rusijoje? Na, tai įvyko dėl to, kad visuomenėje egzistavo didžiulė nelygybė, kurioje caras ir kilmingųjų klasė turėjo labai prabangų gyvenimo būdą, o didžioji žmonių dalis turėjo labai žemą, labai vargingą gyvenimo būdą. Ir nutiko taip, kad palaipsniui šis turtinės nelygybės pasiskirstymas pasiekė lūžio tašką. Būtent tai paruošia dirvą revoliucijoms. Tačiau kam gi mėgino įsiteikti marksistai, kad priverstų juos dalyvauti revoliucijoje, kad priverstų juos kovoti? Na, pagrinde jie mėgino įsiteikti žemesniosioms klasėms, neapsišvietusiems valstiečiams, darbininkams, tiems, kurie neturėjo daug iniciatyvos. Tačiau ką jie turėjo? Jie turėjo pyktį. Pyktis, kai yra išjudinamas ir jam yra suteikiama tam tikra kryptis, gali, kaip galite tai matyti iš pasaulio istorijos, būti labai galinga jėga, paskatinti žmones veikti. Kokį puolusios būtybės turi geriausią būdą sukelti žmonėms pyktį ir nukreipti jį veikti? Tai yra parodyti, kad jų dabartinė apverktina būklė nebuvo sukurta jų pačių. Ji nėra jų sąmonės būsenos pasekmė. Tai nėra pasekmė to, ką jie siunčia į kosminį veidrodį. Ją sukėlė tie specifiniai kiti žmonės. Ir jei tik atsikratytume tų specifinių kitų žmonių, turėtume daug geresnę visuomenę.
Tad štai ką padaro puolusios būtybės. Kai švytuoklė juda aukštyn, jos įsiteikinėja viduriniąjai klasei, svajojančiai vieną dieną tapti aukštesniąja klase, per investavimą, lengvų pinigų darymą, kaip jie tai mato darant aukštesniąją klasę, kad ir patys galėtų tapti turtingi. O tuomet, kai ši svajonė sudūžta, kaip ji neišvengiamai privalo sudužti, nes puolusios būtybės niekada nesugeba savęs sustabdyti nuo ekonomikos perkaitinimo, scenoje pasirodo kita puolusių būtybių grupė, kurios dabar pradeda dirbti, per identiteto, mentalinę ir ypač per emocinę karalijas, su žemesniąja populiacijos dalimi.
Per kilimą aukštyn, niekam iš tiesų labai nerūpi žemesnioji populiacijos dalis. Nes atrodo, ypač tokioje kapitalistinėje šalyje kaip Jungtinės Valstijos, kad jiems seksis geriau, jeigu visa ekonomika bus geresniame stovyje. Tai yra amžinasis pažadas, kad „kylantis potvynis pakels visus laivus“. Egzistuoja šis jausmas, kurį skatina neoliberalizmas Jungtinėse Valstijose, kad tol, kol ekonomika nesiliauja plėstis, mums nereikia nerimauti dėl žemesniosios klasės, nes ji pati savimi pasirūpins. Tačiau kai įvyksta posūkis žemyn, žemesniosioms klasėms darosi vis akivaizdžiau, kad jie yra paliekami likimo valiai, nes yra žymiai blogesnėje padėtyje už viduriniąją klasę, kuri bent jau kažką turi, nors ir jų pragyvenimo lygis patiria eroziją.
Pyktis ir atpirkimo ožys
Na ir dabar, tamsos jėgos padarys viską, ką gali, kad kuo labiau sukeltų žemesniosios visuomenės dalies pyktį, tų, kurie yra neapsišvietę, tų, kurie neturi iniciatyvos pradėti savo verslo, tų, kurie nenori pažvelgti į save ir tarti: „Kaip galiu pasikeisti, kaip galiu pakeisti savo psichologiją, kad galėčiau susikurti geresnį gyvenimą?“ Ir jos pradeda dirbti su šiais žmonėmis, ir ką jos daro? Tą patį, ką padarė ikirevoliucinėje Rusijoje ir revoliucinėje Rusijoje. Jos sužadina pyktį, duodamos jiems atpirkimo ožį, lengvą taikinį. Kaip šiuo metu matote Jungtinėse Valstijose, pagrindinis atpirkimo ožys yra imigrantai, nelegalūs imigrantai, kurie atvyksta į Ameriką, atima žmonių darbo vietas, suvalgo jų šunis ir kates, ir sukuria visokiausias problemas. Todėl jei tik sukursime masines deportacijas, atsikratysime visų šių nelegalių imigrantų, atsiras apsčiai darbo vietų žemesniosioms klasėms ir bus sukurta nuostabi visuomenė.
Ir, žinoma, egzistuoja dar ir kitas atpirkimo ožys, ir tai yra tie, kurie yra liberalai, „kairieji“, vyriausybės aparatas, kitaip tariant, vidurinioji klasė, buržua. Tuo nenoriu pasakyti, kad visi viduriniajai klasei priklausantys žmonės yra žemesniosios klasės žmonių priešai, tačiau daugelis jų iš tiesų yra tokiais laikomi, nes jiems sekasi geriau nei žemesniosios klasės žmonėms. Ir žemesniosios klasės žmonės nesupranta, kad taip yra dėl to, jog vidurinioji klasė švietėsi, ėmėsi iniciatyvos, dirbo su savimi: „Kaip galiu tapti geresniu verslininku? Ką turiu savo psichologijoje, ką man reikia pakeisti, kad galėčiau tapti geresniu verslininku arba gauti geresnį darbą, arba išsiveržti į priekį?“ Jie uždavė sau klausimus, kurių žemesniosios klasės nenori sau užduoti. Matote, kad egzistuoja ši poliarizacija, kuomet turite didelę žmonių grupę Amerikoje, kurių pagrindinė dalyvavimo politikoje paskata yra pyktis. Ir jiems buvo duotas regimai lengvas taikinys savo pykčiui išlieti.
Tačiau ką įrodė Sovietų Sąjunga tiems, kurie yra pasiruošę matyti? Ji įrodė, kad jeigu atsikratysite visų tų, kurie yra pasiryžę imtis iniciatyvos, ir į jų vietą pastatysite žmones, kurie nenori imtis iniciatyvos, kurie tenori vykdyti įsakymus, kurie nėra labai protingi, nėra labai apsišvietę, jeigu paimsite visus šiuos žmones ir pavesite jiems valdyti visuomenę, kas nutiks? Na, palaipsniui visuomenė pakriks. Ir ji turės daug žemesnį pragyvenimo lygį nei turi laisvesnės visuomenės. Na ir dabar čia susiduriame su tam tikru sunkumu, nes yra tokių, kurie pažvelgia į Sovietų Sąjungos praeitį, ir jie pažvelgia į tai, kaip valstiečiai gyveno caristinėje Rusijoje, ir jie sako, kad žmonės turėjo geresnį pragyvenimo lygį sovietiniais laikais nei iki sovietinių laikų. Ir tam tikra prasme, jie yra teisūs. Tačiau ar taip buvo dėl komunizmo? Nes vis dar tebėra tas faktas, kad dirbančioji klasė Sovietų Sąjungoje turėjo daug žemesnį pragyvenimo lygį už dirbančiąją klasę Vakaruose. Bet matote, daugelis tuo patikėjo, nes jie manė, kad jei tik atsikratysime tų blogų žmonių, turėsime geresnę visuomenę.
Ir tai, tam tikra prasme, yra netolerancijos, atpirkimo ožių ieškojimo esmė. „Mums nereikia pažvelgti į save. Mums nereikia ieškoti rąsto savo akyje, nors ir teigiame, kad esame krikščioniai ir retkarčiais lankomės bažnyčioje. Mums tiesiog reikia nukreipti savo pyktį į atpirkimo ožį ir balsuoti už politikus, kurie kažką padarys dėl atpirkimo ožio. Ir tuomet mes automatiškai turėsime šią utopinę visuomenę.“
Paprasto sprendimo paieškos
Būtent tai matote vykstant Amerikoje, pradedant nuo 2008 metų, ir niekas apie tai nekalba, nei respublikonų partija, nei demokratijų partija nesupranta šios dinamikos, ir, žinoma, sakau tai ne tam, kad ką nors kaltinčiau, nes beveik nėra žmonių fiziniame įsikūnijime, kurie suvoktų šią dinamiką. Tačiau, žinoma, yra žmonių, kurie tai suvokia, ir tikrai yra tokių žmonių Jungtinėse Valstijose, tiek tarp politikų, tiek tarp ekonomistų, kurie pasisakė prieš pajamų nelygybę ir mato, jog tai yra didžiausias destabilizuojantis veiksnys Amerikos visuomenėje. Tačiau nė viena partija nesiklausė šių žmonių.
Tuo nenoriu pasakyti, kad viena partija yra blogietė, o kita turi tobulą sprendimą. Iš tiesų nė viena partija nėra pajėgi išspręsti šios situacijos. Tačiau, žinoma, tie, kurių varomoji jėga yra pyktis, tikrai negali jos spręsti tikslingu būdu, kadangi jie žiūri į visuomenę per juodai baltą mąstymą. Ir juodai baltame mąstyme visada galvojate, kad egzistuoja paprastas būdas žiūrėti į problemą, ir todėl egzistuoja paprastas sprendimas. Problema yra tie žmonės, atsikratykime tų žmonių ir turėsime tobulą visuomenę. Jeigu pažvelgtumėte į pasaulio istoriją, kiek kartų tai buvo mėginama padaryti? Ir kiek kartų tai iš tiesų suveikė? Ar gali tai suveikti? Ne. Nes ką jūs matote? Ką matote visuomenėse? Kuo uždaresnės ir uždaresnio proto tampa visuomenės, tuo neefektyvesnės jos tampa. Tuo labiau jos pradeda trauktis, ekonomika susitraukia. Kai tuo tarpu matote, kad greičiausiai augančios visuomenės yra tos, kurios yra pačios atviriausios.
Šiuolaikiniais laikais labai mažai šalių augo taip greitai kaip augo Jungtinės Valstijos 19-ajame amžiuje ir 20-ojo amžiaus pradžioje. Labai mažai šalių. Kodėl? Todėl, kad Amerika buvo atvira naujoms idėjoms. Ji buvo kunkuliuojantis srautas, kai tuo tarpu Sovietų Sąjunga buvo dumblina pelkė, kokia šiandien yra Kinija, nes ji daug labiau stagnuoja už daugelį kitų visuomenių. Matote, augimo, kilimo aukštyn ciklo varomoji jėga yra atvirumas naujoms idėjoms. Tačiau problema ta, kad jeigu nėra įžvalgumo, Kristaus įžvalgumo, tuomet tai veda į perteklinį optimizmą, kuris galvoja: „O, kilimo aukštyn ciklas gali tęstis amžinai savo dabartiniuose bėgiuose. Mums tiesiog reikia toliau daryti tą patį, ir mes darysimės vis turtingesni ir turtingesni.“ Tai, kaip sakiau, yra puolusios būtybės, kurios naudojasi vidurine klase, mėginančia investuoti, tobulinti save, ir ji yra įtraukiama šio entuziazmo. O tuomet, kai yra pasiekiama natūrali, neišvengiama viršūnė ir prasideda važiavimas žemyn, kita puolusių būtybių grupė pradeda dirbti su žemesniosiomis klasėmis, kurstydama jų pyktį ir duodama joms atpirkimo ožį.
Chaoso kūrimas, kurstant pyktį
Jungtinės Valstijos jokiu būdu nėra vienintelė šalis, kur tai įvyko ir kur tai vyksta. Aš tiesiog rodau jums tendenciją, šių natūralių, neišvengiamų pakilimų ir nuosmukių tendenciją. Na, jie nėra natūralūs, ta prasme, kad jų nebūtų galima išvengti. Tačiau kaip sakiau, dabartinėje būsenoje jie yra natūralūs ir neišvengiami. Tačiau puolusios būtybės, pažangesnės iš jų, siekia abiem jais pasinaudoti. Kodėl? Na, visų pirma, dėl to, kad šitaip jos visada gali save praturtinti. Tačiau visų antra, dėl to, kad jos mėgina sukurti chaosą, kuris sulėtintų visą Sen Žermeno Aukso Amžiaus įkūnijimo procesą, kurio, žinoma, vienas iš pagrindinių tikslų yra ištremti puolusias būtybes iš šios planetos. Jos tiesiog mėgina iš visų jėgų kabintis į gyvenimą, kurdamos kaip įmanoma daugiau chaoso. Būtent tai jūs matote šiuo metu vykstant pasaulyje. Ir tai yra dar vienas dalykas, kuriam jie siekia užkirsti kelią, užkirsti kelią kilimui aukštyn. Nes 2008 metai buvo viršūnė, nuo kurios prasidėjo važiavimas žemyn. Bet dabar mes pasiekėme tašką, kai atėjo laikas prasidėti dar vienam kilimui, dar vienam kopimui aukštyn. Tačiau puolusios būtybės mėgina padaryti viską, kas įmanoma, kad tai sustabdytų, kurdamos chaosą.
Na ir dabar, galite išvardinti, galite sugalvoti įvairiausių priežasčių, kodėl Putinas įsiveržė į Ukrainą, arba kodėl Hamas užpuolė Izraelį. Arba kodėl Šiaurės Korėja žvangina ginklais. Tačiau už viso to stovi puolusios būtybės, siekiančios sukurti chaosą. Ir vienas iš būdų, kuriuo jos visada tai daro, yra kurstydamos pyktį. Kas paskatino Hamas užpulti Izraelį? Galite išvardinti išorines priežastis, kurias jie turėjo. Tačiau iš tiesų už viso to buvo pyktis, kuris pasiekė lygmenį, kad jie nebegalėjo susilaikyti. Kas paskatino Putiną ir tuos, kurie jį palaiko, įsiveržti į Ukrainą? Na, pyktis, kad viskas klostosi ne taip, kaip to nori jis, ir reikia kažko imtis. Galite matyti, kaip dažnai puolusios būtybės sugebėjo išpūsti žmonių pyktį ir priversti juos padaryti pasirinkimus, kuriuose nėra jokios logikos, kurie nėra racionalūs, kai į juos žiūrite iš už burbulo ribų, iš už suvokimo filtro ribų, iš už iliuzijos šydo, kurį sukūrė pyktis, ribų. Nes vienas dalykas yra absoliučiai aiškus, kurį galite matyti vėl ir vėl kartojantis pasaulio istorijoje. Kai žmonės yra apakinti pykčio, jie negali priiminėti gerų sprendimų.
Pyktis yra įdomi – jeigu galėtume panaudoti šį žodį – emocija. Nes baimė paralyžiuoja. Kai žmonės bijo, jie yra arba visiškai suparalyžiuojami ir nebegali nieko daryti, arba jie siekia apsisaugoti nuo įsivaizduojamo pavojaus. Tačiau kai žmonės pereina iš baimės į pyktį, jie dabar jaučia turintys imtis veiksmų. Ir puolusioms būtybėms yra labai lengva įdiegti kažkokį neracionalų įsitikinimą žmonėse, kurie pyksta, kad jei tik jie kažką padarys tai kitai žmonių grupei, visos jų problemos išsispręs. Ir jie tuomet turės tokią visuomenę, kurioje jiems nebereikės pykti.
Tačiau kodėl žemesniosios klasės pyksta? Todėl, kad žino, jog visuomenė nuo jų tolsta. Jie yra paliekami. Tačiau kodėl jie yra paliekami? Todėl, kad nenori judėti kartu su visuomene. Jie nenori pakeisti savo pasaulėžiūros, savo požiūrio į gyvenimą. Jie nenori šviestis. Jie nenori pažvelgti į savo psichologiją ir paklausti: „Kaip turėčiau pasikeisti, kad galėčiau gauti geresnį darbą?“ Yra regionų Jungtinėse Valstijose, kurie išgyvena ekonominę depresiją. Yra daug tenai gyvenančių žmonių, kuriems nenusimato šviesi ateitis. Jiems bus sunku gauti gerą darbą. Bet matote, daugelyje tų regionų ne imigrantai atima šių žmonių darbą. Paprasčiausiai nėra darbų tame regione. Kodėl? Iš dalies, kai kuriais atvejais, grynai dėl ekonominių veiksnių, tačiau daugeliu atvejų dėl to, kad tenai gyvenantys žmonės nėra geri darbininkai, kai žiūrite į juos iš tų, kurie svarsto, kur statyti gamyklą, perspektyvos. Galėtumėte iš tenai paimti visus nelegalius imigrantus, tačiau daugelis šių depresuojančių regionų Jungtinėse Valstijose vis tiek negautų jokių darbų, nebent žmonės persikeltų tenai, kur tie darbai yra siūlomi, nes būtent tai yra pasiryžę daryti imigrantai. Imigrantai taip pat yra pasiryžę šviestis, sunkiai dirbti ir sakyti: „Ką turėčiau padaryti, kad susikurčiau aukštesnį pragyvenimo lygį?“
Matote, pyktis kyla iš bejėgiškumo jausmo. Tačiau bejėgiškumo jausmas kyla iš nenoro keistis, iš nenoro pažvelgti į save, pažvelgti į rastą savo akyje. Ironiška, kad daugelis šių žmonių teigia esantys krikščioniai ir retkarčiais lankosi bažnyčioje, apsimetinėdami, kad daro tai, ką daro krikščioniai. Kai tuo tarpu Jėzus jums sakė ieškoti rąsto savo akyje, užuot ieškojus krislo savo brolio akyje, atpirkimo ožyje.
Taigi, mano mylimieji, pasidalinau su jumis mintimis, kurias norėjau jums duoti šiame mokyme. Tuo nenoriu pasakyti, kad tai, apie ką čia kalbėjau, yra vienintelė problema Amerikoje. Tačiau tai iš tiesų yra tai, dėl ko galite išsakyti prašymus, kaip jūs jau tai padarėte šiose invokacijose ir šaukiniuose.
Vėlgi, mes su Astrėja norime jums padėkoti, kad davėte mums įsakymą žygiuoti, ir užsklendžiu jus savo širdies meilėje, nes manęs dar laukia didelė vaiduoklių medžioklė.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com