Amerikos gelbėtojas: Vienas protas, o ne vienas žmogus!

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus per Kim Michaels, 2024 metų rugpjūčio 4 d. Šis diktavimas buvo perduotas Gydymo konferencijoje Čikagoje: „Išgydykite savo širdį ir Amerikos širdį“.

AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus. Amerikoje sekmadienio rytas. Visoje šalyje milijonai krikščionių ruošiasi vykti į tūkstančius didelių ir mažų bažnyčių. Kiti ruošiasi įsijungti televizorių ir žiūrėti televangelistus, kurie darys savo reikalą. Tiek daug žmonių eina į šias krikščionių bažnyčias, atsisėda ir tikisi būti pasyviais šių pastorių klausytojais, kurie tenai atsistoja ir sako: „Jėzaus vardu!“ Ir tuomet skaito pamokslą, šaukdami: „Jėzus tas“ ir „Jėzus anas“, tarsi Jėzaus vardas būtų beisbolo lazda, su kuria jie lazdavoja parapijiečius, kad šie jam paklustų, nes kas gi gali paprieštarauti kam nors, kas buvo pasakyta po vardo „Jėzus“? Ar manote, kad aš noriu, jog mano vardas būtų šitaip naudojamas? Ar manote, kad noriu, jog mano mokymai, kuriuos atnešiau, būtų naudojami paversti žmones avimis? Paliksiu šį klausimą kaboti ore, nes noriu perjungti pavaras.

Pilietinį karą primenančio scenarijaus tikimybė

Noriu mentališkai atsitraukti žingsnelį atgal ir pažvelgti į šiandieninę Ameriką. Yra sakančių, kad tarp amerikiečių dar niekada nebuvo didesnio susiskaldymo. Amerikiečiai yra tokie susipriešinę, politiniai debatai yra tokie poliarizuoti, tokie toksiški. Yra kalbama apie pilietinį karą primenantį scenarijų. Bet ar tikrai taip yra? Net negalite pradėti suvokti, kaip žmonės mąstė per pilietinį karą ar iki jo atvedusiu laikotarpiu. Net negalite pradėti to suvokti šiandieniniame pasaulyje. Bet jūs bent jau galite pažvelgti į tai, kaip skiriasi technologija ir kaip skirtingai šiandien yra skleidžiamos žinios. Nebuvo interneto, nebuvo televizijos, nebuvo radijo, beveik nebuvo laikraščių. Dauguma žmonių Amerikoje iki pilietinio karo niekada nebuvo skaitę laikraščių ar knygų, bent jau ne reguliariai. Daugelis jų net nemokėjo skaityti.

Na ir dabar, mes jums davėme šį modelį, kad egzistuoja keturi materialios visatos lygmenys, fizinis, emocinis, mentalinis ir identiteto. Pilietinio karo laikais daugumos žmonių dėmesys buvo sukoncentruotas fiziniame lygmenyje. Jie stengėsi išgyventi fiziškai. Jie nuolatos matė fizines grėsmes, manydami, kad turi apsiginti, ir būtent dėl to jie galėjo būti manipuliacijomis įstumti į fizinį karą prieš savo tautiečius.

Per tą nuo anų laikų praėjusį laikmetį nutiko taip, kad dėl žinių sklaidos, pirmųjų knygų pasklidimo, vėliau atsiradusio radijo, televizijos, o dabar ir interneto, žmonių dėmesys persislinko. Vis dar yra žmonių, kurie yra susikoncentravę į fizinį lygmenį, tačiau jų yra daug mažiau nei buvo iki pilietinio karo. Dabar daug daugiau žmonių yra susikoncentravę į emocinę plotmę. Yra ganėtinai nemažai žmonių, kurie yra susikoncentravę emocinėje plotmėje, ir būtent jie yra labiausiai pykstantys. Tačiau dauguma amerikiečių šiandien yra susikoncentravę mentaliniame lygmenyje. Šiandien taip pat yra daug didesnis skaičius žmonių, kurie yra susikoncentravę identiteto lygmenyje nei buvo pilietinio karo laikais. Ir ką gi tai reiškia?

Na, fizinė plotmė yra pati tankiausia, todėl ją yra sunkiausia pakeisti. Todėl jeigu žmonės yra susikoncentravę į fizinį lygmenį ir jie laiko vienas kitą, dvi grupės laiko viena kitą fiziniais priešais, yra labai tikėtina, kad vienintelį sprendimą savo konfliktui arba vienintelę įmanoma baigtį konfliktui jie matys fizinėje konfrontacijoje.

Jeigu žmonės yra susikoncentravę emociniame lygmenyje, juos taip pat galima manipuliacijomis priversti imtis fizinių veiksmų, tačiau tai padaryti yra sunkiau, nes kai žmonės yra susikoncentravę emociniame lygmenyje, jie dažnai yra susikoncentravę į baimę. Jų varomoji jėga dažnai būna baimė, ir tai gali paskatinti juos pykti ir išsilieti ant kitų, tačiau jie daug labiau bijo imtis fizinių veiksmų už tuos, kurie yra susikoncentravę į fizinį lygmenį.

Kai žmonės yra susikoncentravę mentaliniame lygmenyje, jie yra dar mažiau linkę imtis fizinių veiksmų, ir todėl, ką matote šiandien, kai pažvelgiate į debatus, kurie vyksta socialinėje žiniasklaidoje ir bendrai internete, ar netgi spaudoje ir žiniasklaidoje, visa tai yra mentališka. Ir nors tai skamba labai radikaliai, ir nors tai skamba labai poliarizuotai, tiesą sakant, egzistuoja daug didesnis atstumas nuo mentalinio lygmens iki fizinio veiksmo, nei buvo prieš pilietinį karą. Tikimybė, kad nutiks pilietinį karą primenantis scenarijus, kuomet žmonės išsitrauks ginklus ir pradės vieni į kitus šaudyti, šiandien iš tiesų yra žymiai mažesnė. Žinoma, yra tokių, kurie norėtų pamatyti tai vykstant, ir jie mėgina stumti žmones į šį linčo minios mentalitetą. Tačiau dauguma amerikiečių yra mentaliniame lygmenyje.

Realus potencialas įvykti pokyčiui aukštesniuose lygmenyse

Ką tai reiškia, kad esate susikoncentravę mentaliniame lygmenyje? Na, jeigu esate susikoncentravę fiziniame lygmenyje, sprendimu jūs galite laikyti tik fizinius veiksmus. Tačiau kai esate susikoncentravę mentaliniame lygmenyje, yra daug didesnė tikimybė, kad problemoms ir konfliktams matysite mentalinius sprendimus. Esmė čia yra išspręsti dalykus idėjų lygmenyje, užuot nusileidus žemyn iki fizinio lygmens. Ir tai gali būti sunku matyti, kai žvelgiate į debatus. Daug žmonių yra tokie pikti ir kalba apie fizinius veiksmus, tačiau, vėlgi, egzistuoja ilgas kelias tam žmogui, kuris koncentruojasi mentaliniame lygmenyje, iki fizinio veiksmo atlikimo. Nes, vėlgi, kai esate susikoncentravę mentaliniame lygmenyje, ką jūs darote? Jūs analizuojate, lyginate, pasveriate privalumus ir trūkumus. O taip, nueiti į feisbuką ir parašyti tam tikrus neapykantą prieš kitus žmones kurstančius teiginius atrodo labai nedidelė rizika mentaliniame lygmenyje.

Bet iš tiesų tenai eiti ir fiziškai konfrontuoti su žmonėmis, na, tai kelia daug didesnę riziką tam, kuris yra susikoncentravęs mentaliniame lygmenyje. Jie gali atrodyti pikti, gali atrodyti, kad yra pasiruošę eiti ir nuspausti gaiduką. Tačiau kai prieinama prie realių fizinių veiksmų, dauguma žmonių atsitrauks ir sakys: „Šiandieniniame amžiuje turime atrasti kitokį sprendimą.“ Ir čia taip pat turite atsižvelgti ir į tai, kad fizinis lygmuo yra tankiausias, todėl jį yra sunkiausia pakeisti. Emocijas pakeisti yra lengviau, mintis pakeisti yra dar lengviau, ir nors tai gali atrodyti kaip prieštaravimas, identiteto lygmenį iš tiesų, tam tikrais atžvilgiais, pakeisti yra lengviausia. Bėda su identiteto lygmeniu yra ta, kad dauguma žmonių net nemato savo identiteto, tačiau kai tai pamatote, yra daug lengviau jį pakeisti.

Egzistuoja labai realus potencialas, kad situacija Amerikoje gali pasikeisti, ir ji gali pasikeisti mentaliniame lygmenyje ir identiteto lygmenyje. Ir ji gali pasikeisti dėl impulsų, kurie yra pasiunčiami į kolektyvinę sąmonę tuose lygmenyse, ką mes, žinoma, darėme per šią konferenciją. Ir ką jūs, kurie esate čia fiziškai, kurie esate vebinare, buvote atviromis durimis projektuoti tai į kolektyvinę sąmonę.

Jūs visi tikriausiai žinote, kad esate slegiami kolektyvinės sąmonės, ji projektuoja mintis į jūsų protą, ji traukia jūsų emocinį kūną, tačiau nuostabiausia čia yra tai, kad jūs taip pat galite traukti. Jūs taip pat veikiate kolektyvinį protą. Atvykdami į tokią konferenciją kaip ši, išsakydami savo prašymus, studijuodami mokymus, keldami savo sąmonę, jūs traukiate aukštyn kolektyvinę sąmonę. Ir kaip sakė kiti mokytojai, yra žmonių, kuriems jau buvo gana susipriešinusių debatų, toksiško politinio klimato, gana šios aklavietės, ir juose arba jau įvyko pokytis arba šis pokytis yra labai arti įvykimo, kuomet jie tiesiog pareikalautų naujo požiūrio. Ir tai gali būti sunku matyti iš jūsų lygmens fiziniame įsikūnijime, tačiau iš mūsų lygmens yra žymiai lengviau matyti šias energetines sroves, energetines sąveikas, ir galime matyti, kaip lengvai tai gali pasikeisti.

Nereikia labai daug žmonių sukurti kritinę masę, kuomet lygtyje kažkas pasikeičia ir staiga žmonės ima sakyti: „Kodėl esame įstrigę šioje toksiškoje retorikoje, šiuose kaltinimuose, šiame kitų žmonių žeminime, nuolatiniame kritikavime, nuolatiniame teisime? Kodėl esame tame įstrigę, kuomet atrodo, kad kuo bjauresni sugebėsime būti, tuo geresnius turėsime šansus būti išrinkti? Kaip mes iki to nusiritome ir ar tikrai norime, kad tai toliau tęstųsi?“ Ir reikia visai nedaug, kad lygtis pasikeistų. Matote situaciją iš Biblijos, kai įtūžusi minia buvo pasiruošusi akmenimis užmėtyti moterį, pagautą svetimaujant, ir aš į tai įsikišau ir uždaviau paprastą klausimą, pasakiau paprastą teiginį, ir staiga burbulas, kuriame žmonės buvo įstrigę, buvo sudaužytas, ir jie visi vienas po kito išsivaikščiojo.

Panašiai gali įvykti ir šiandien: šie impulsai, kurie yra siunčiami į kolektyvinę sąmonę, – kai kurie žmonės gali juos pagauti ir staiga gali pamatyti: „Ką aš dariau? Kodėl mes tai darome?“ Ir keletas žmonių šen, ir keletas žmonių ten, ir palaipsniui tai sukuria tą kritinę masę, ir dabar visuose debatuose įvyksta poslinkis ir žmonės suvokia: „Negaliu savo balso atiduoti už šiuos toksiškus debatus. Turiu ieškoti kažko, kas būtų pasiryžęs šią šalį vesti į ateitį, užuot siekęs ją vesti į praeitį.“

(Ne)sugebėjimas atskirti tikrovės nuo netikrovės

Šiame mokyme taip pat norėčiau aptarti krikščionybės Amerikoje statusą, tačiau noriu tai padaryti platesniame kontekste. Jeigu atsitrauktumėte žingsnelį nuo Amerikos ir pažvelgtumėte į Ameriką kaip į šalį, pažvelgtumėte į Amerikos žmones, pamatytumėte, kad yra daug žmonių šiandieninėje visuomenėje, kurie tiki dalykais, neturinčiais jokio pagrindo realybėje. Nėra jokio ryšio tarp to, kuo daugelis žmonių tiki, ir realybės. Tai gali būti politinis diskursas, tai gali būti konspiracijos teorijos, tai gali būti visokiausi dalykai. Na ir dabar, jums gali kilti pagunda sakyti, jog taip yra dėl to, kad šiandien daugiau nei kada nors anksčiau yra yra skleidžiama konspiracijos teorijų, propagandos ir melų, ir atsiranda daugiau žmonių nei kada nors anksčiau, kurie tuo tiki, tačiau galite grįžti į praeitį ir matyti, kad žmonės visada tikėjo dalykais, kurie nebuvo tikri. Jie visada turėjo prietarų, ir prietarų prieš 2000 metų buvo tiek pat daug kiek jų yra ir šiandien. Tuo atžvilgiu situacija nepablogėjo, tiesiog tapo lengviau visa tai skleisti, tačiau net ir anais laikais tai sklido. Visi esate girdėję posakį „iš lūpų į lūpas“ arba „džiunglių būgnai“, ir jeigu grįžtumėte, pavyzdžiui, į pilietinio karo laikus, būtent taip dalykai sklisdavo. Žmonės kalbėdavosi, jie susitikdavo ir kalbėdavosi, ir staiga šie toksiški įsitikinimai pasklisdavo beveik taip pat greitai kaip šiandien. Žinoma, ne taip greitai, kaip tai sklinda internetu, ir vis dėlto, tai pasklisdavo gana greitai, tad nėra taip, kad situacija būtų žymiai pablogėjusi.

Tačiau kyla klausimas: o kodėl ji nepagerėjo? Kodėl vis dar tebėra tiek daug žmonių, kurie nesugeba atskirti, kas yra tikra, o kas tėra iliuzijos, kurios yra skleidžiamos su tikslu jais manipuliuoti? Argi nemanytumėte, kad visuomenei progresuojant, žinioms pasidarius labiau prieinamomis, negi nemanytumėte, kad vis daugiau ir daugiau žmonių turėjo sustiprinti savo gebėjimą atskirti tikrovę nuo netikrovės?

Ir tam tikra prasme, šiandien iš tiesų yra daugiau žmonių, kurie sugeba atskirti, tačiau vis dar tebėra tokia didelė dalis Amerikos populiacijos, kuri nesugeba atskirti. Na ir dabar, galite pažvelgti į kai kurias šalis, su kuriomis Amerika mėgsta lygintis, ir galite pažiūrėti, kokia yra situacija tose kitose šalyse. Ir iš tiesų pamatysite, kad daugelyje šalių, Kanadoje, Europoje, ypač šiaurės Europoje, Korėjoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje yra mažiau žmonių, kurie tiki šiais išgalvotais propagandos protrūkiais, kaip galėtume juos pavadinti, nei Amerikoje. Tiesą sakant, jeigu palygintumėte amerikiečių procentą, kurie tiki šia išgalvota realybe, turėtumėte nuvykti į Rusiją ir Kiniją, ar netgi, tam tikru laipsniu, į Indiją, kad atrastumėte žmonių, kurie būtų taip stipriai apakinti iliuzijų, kaip yra apakinti amerikiečiai. Ir tai gali nebūti populiariausias palyginimas amerikiečiams, tačiau tokia yra realybė. Ir kodėl taip yra? Na, štai čia paveiksle pasirodo krikščionybė.

Žinojimas, kas yra tikra, per Kristaus protą

Kai vaikščiojau Žeme prieš 2000 metų, koks buvo mano tikrasis tikslas? Buvau žmogus kaip ir visi kiti, nepaisant to, ką jie teigia šiandien, krikščioniai, taip vadinami krikščioniai. Aš ėjau dvasiniu keliu ir kėliau savo sąmonę. Kaip tai dariau? Užmegzdamas ryšį su Kristaus protu, su Vienu protu, su nepadalintu, nedalomu protu savo viduje. Dievo karalystė yra jumyse. Tai niekuo nesiskiria nuo įvairiausių pakraipų mistikų, kuriuos matėte amžių bėgyje. Aš buvau mistikas kaip ir daugelis kitų. Turėjau ypatingą misiją Žuvų amžiaus pradžioje, bet buvau mistikas. Kodėl? Kuo skiriasi mistikas nuo religingo žmogaus? Religingas žmogus tiki, o mistikas patiria. Aš netikėjau niekuo, ką sakiau. Aš patyriau realybę to, ką kalbėjau, bet kaip patyriau tą realybę? Per Kristaus protą savyje, nes patyręs Kristaus protą, įgijau atskaitos tašką įvertinti viską šiame pasaulyje, visas idėjas ir įsitikinimus, kuriuos žmonės turėjo tuo metu.

Matėte, kaip kartais kalbėjau su rašto aiškintojais ir fariziejais? Kas jie buvo? Jie buvo tų laikų intelektualai, mėginę manipuliuoti žmonėmis gudriais intelektualiais argumentais, ir dauguma žmonių nesugebėjo permatyti tų argumentų. Jie buvo linkę sekti tais, kurie atrodė gudresni už juos pačius. Aš akimirksniu permačiau argumentus, nes Kristaus protas man suteikė tą atskaitos tašką, ir matysite, kad dažnai net nemėginau su jais ginčytis. Tiesiog tariau jiems: „Rašto aiškintojai ir fariziejai, veidmainiai“, ir tai juos nepaprastai provokavo. Jeigu būčiau mėginęs su jais ginčytis, jie būtų buvę laimingi, nes dabar jie būtų galėję ginčytis ir ginčytis, ir ginčytis, ir kad ir ką būčiau sakęs, jie vis tiek būtų jautęsi pranašesni, nes būtent tai daro intelektualai. Pažvelkite į šiandieninius materialistinius mokslininkus, kurie mano viską išsiaiškinę, tačiau jie visiškai nėra patyrę Kristaus proto. Visa tai buvo sukurta jų pačių protuose, kaip rašto aiškintojai ir fariziejai viską buvo susikūrę savo protuose.

Koks buvo mano mokymo tikslas? Ar tai buvo sukurti dar vieną religiją, kuri primestų sofistiškas intelektualias doktrinas žmonėms ir sakytų jiems, kuo šie turėtų tikėti? Ne, mano tikslas buvo padėti visiems susijungti su Kristaus protu savyje, idant jie žinotų, kas yra tikrovė ir netikrovė. Turiu pasakyti, kad tai buvo ambicingas tikslas tiems laikams, kadangi žmonės buvo labai stipriai susikoncentravę į fizinę plotmę, ir visgi turėjome nuo kažko pradėti.

Žmonių sukurtos doktrinos – katalikų bažnyčios pamatas

Na ir dabar, pirmaisiais šimtmečiais buvo sumaišties periodas, kai krikščionybė iš tiesų dar nebuvo sustabarėjusi. Egzistavo skirtingos krikščionių sektos ir judėjimai, kurie koncentravosi į skirtingus dalykus. Kai kurie iš jų iš tiesų buvo labiau susiderinę su mano mokymais už kitus, bet tuomet įvyko tas įvykis, tas toks dramatiškas, didžiausią pėdsaką krikščionybės istorijoje palikęs įvykis – Romos katalikų bažnyčios susiformavimas, kuri, visų pirma, išaukštino mane kaip vienintelį Dievo sūnų, ir todėl nebegalėjau būti pavyzdžiu. Tačiau ji taip pat sukūrė doktrinų rinkinį, neturinčių jokio pagrindo Viename prote, jokio pagrindo Kristaus prote. Jos visos buvo sukurtos šių sofistiškų intelektualų protuose. Tiesą sakant, kai kurie žmonės, kurie labiausiai prisidėjo prie katalikų bažnyčios suformavimo, buvo persikūniję rašto aiškintojai ir fariziejai, su kuriais konfrontavau fiziškai, ir kai kurie krikščionių pastoriai šiandieninėje Amerikoje ir kitur, yra tie patys reinkarnavęsi gyvybės srautai. Ne visi jie, žinoma, bet kai kurie.

Ir kas gi iš tiesų nutiko, kai buvo suformuota katalikų bažnyčia? Na, nutiko taip, kad vietoj judėjimo, kuris būtų nukreiptas padėti žmonėms užmegzti ryšį su Kristaus protu savyje, dabar atsirado judėjimas, kurio tikslas buvo neleisti žmonėms užmegzti ryšio su Kristaus protu viduje, vietoj to verčiant juos tikėti žmonių sukurtomis doktrinomis, kurios yra tarsi nubaltinti antkapiai, pilni mirusiųjų kaulų, ar bent jau, mirusių žmonių minčių. Jie yra mirę dvasine prasme, nes neturi savyje Kristaus gyvybės, kadangi neturi jokio ryšio su Kristaus protu. Todėl jie yra dvasiškai mirę; kaip sakiau: palikite mirusiems laidoti savo numirėlius.

Negi iš tiesų sakiau, kad lavonai turėtų laidoti kitus lavonus? Žinoma, ne. Aš kalbėjau apie žmones, kurie buvo fiziškai gyvi, tačiau dvasiškai jie buvo mirę, ir būtent tokie žmonės sukūrė Romos katalikų bažnyčią ir visas kitas bažnyčias, kurios atsirado vėliau. Protestantai nepakankamai protestavo, kad nukeltų savo bažnyčias nuo katalikų bažnyčios padėto pamato, ir todėl protestantų liuteronų bažnyčios yra lygiai taip pat toli nuo realybės kaip ir katalikų bažnyčia, o kai kuriais atvejais netgi dar toliau, nes kai kurios fundamentalistų krikščionių bažnyčios žvelgia į Bibliją kaip į Dievo žodį, kuris privalo būti neklystantis. Ir jie nesugeba matyti, kaip Sen Žermenas minėjo, kad Dievo įvaizdis, apie kurį kalbėjau, fundamentaliai skiriasi nuo Senojo Testamento pikto ir teisiančio Dievo. Negalite suderinti šių dviejų įvaizdžių, jeigu esate pasiryžę mąstyti. Tačiau jeigu manote, kad tai privalo būti neklystantis Dievo žodis, nustojate mąstyti. Jūs tiesiog tikite, turite tikėjimą!

Impulsas į kolektyvinę sąmonę

Leiskite man kai ko jūsų paklausti. Jeigu turite tikėjimą iliuzija, kaip tai jus atves į Dievo karalystę? O, tiesiog nepaliaukite tikėti iliuzija ir vieną dieną Jėzus ateis ir jus išgelbės. Tačiau jūsų įžengimas į Dievo karalystę priklauso nuo jūsų sąmonės būsenos, ir aš negaliu jos už jus pakeisti, nes kitaip jau seniai būčiau tai padaręs ir neturėčiau daugiau reikalų su šia planeta. Kodėl taip yra? Na, kur yra randama Dievo karalystė? Jumyse. Tai negi nėra logiška, bent jau šiame amžiuje, kai žmonės tiek nepalyginamai daugiau žino apie psichologiją, kad tai, kas jums neleidžia būti karalystėje, kuri yra jumyse, yra tai, kas vyksta jūsų pačių prote, jūsų psichikoje, ir todėl, jeigu norite įžengti į tą vidinę karalystę, privalote ieškoti rąsto savo akyje ir jį išsiimti. Negi tai yra iš tiesų taip sunku suprasti šiandienos amžiuje?

Aš, žinoma, kalbu tai į kolektyvinę sąmonę. Žinau, kad jūs visi tai žinote, nes kitaip jūsų čia nebūtų. Tačiau yra tiek daug žmonių, kurie yra arti šio pokyčio, jie yra taip arti. Ir todėl šio impulso pasiuntimo gali pakakti, kad kai kurie žmonės persijungtų ir pamatytų, apie ką iš tiesų kalbėjo Jėzus. Ką jis iš tiesų turėjo omenyje? Ką tai šiandien reiškia, kad Dievo karalystė yra jumyse? Ir kad ji neateis, laikantis visų šių išorinių taisyklių ir aklai tikint šiomis doktrinomis, kuriomis gražbyliauja krikščioniškos bažnyčios ir krikščionių pamokslautojai tarsi tai būtų neklystantis Dievo žodis. Kas yra akliausi žmonės? Tie, kurie tiki iliuzija ir mano, kad tai yra neklystantis Dievo žodis. Ar begali būti didesnis aklumas? Ar įmanoma labiau įstrigti savo paties prote? Iš tiesų stebina matant, kiek daug krikščionių Amerikoje yra įstrigę šiame mąstyme.

Praregėjimas iš krikščionybės iliuzijų

Grįžkime prie Amerikos. Kodėl tiek daug amerikiečių šiandien tiki iliuzijomis ir neturi įžvalgumo? Todėl, kad krikščionybė, bent jau Vakarų pasaulyje, 17 šimtmečių buvo pagrindiniu tamsos jėgų, antikristo jėgų įrankiu, kuriuo jos naudojosi priversdamos žmones patikėti iliuzijomis. Ir šiandien Amerikoje krikščionybė yra pagrindinė jėga, kuri stabdo progresą Amerikoje, trukdo Amerikai eiti pirmyn į aukso amžių, desperatiškai mėgina laikyti žmones įstrigusius šiose iliuzijose. Jie jaučia, kad tai nyksta, jie jaučia, kad vis daugiau ir daugiau žmonių mato, jog tai iš tiesų tėra iliuzijos, jie mato, kad bažnyčios neturi atsakymų į jų klausimus apie gyvenimą ir nėra jokios logikos tame, ką jie gražbyliauja savo doktrinose. Jie jaučia pralaimintys mūšį, ir būtent dėl to yra tokioje didelėje desperacijoje, kad ima elgtis šiais ekstremaliais būdais. Ir tai, žinoma, daug labiau pagreitins jų nuopolį, nes jiems nueinant į vis didesnius kraštutinumus, tai taip pat ima darytis vis akivaizdžiau, ir vis daugiau žmonių į tai pažvelgs ir tars: „Tai negali būti teisinga. Tai tiesiog negali būti teisinga.“

Pažvelkite į save, į tuos, kurie užaugote krikščioniškoje šeimoje arba krikščioniškoje aplinkoje. Turėjote klausimų. Bažnyčia negalėjo į juos atsakyti, ir staiga jūs pamatėte, kad joje nėra jokios logikos, tad turite kitur ieškoti atsakymų. Ir vis daugiau ir daugiau žmonių persijungia, ir todėl jie atsisako tenai aklai sėdėti savo bažnyčiose ir klausyti šių pastorių su savo „Jėzus“ tas ir „Jėzus“ anas.

Raktas į Kristaus įžvalgumą

Ką tai turi bendro su širdimi? Na, kur pasiekiate Kristaus įžvalgumą? Širdies čakroje. Nes būtent širdies čakra leidžia Sąmoningajam AŠ išlipti iš keturių žemesniųjų kūnų, patirti save kaip grynąją sąmonę, patirti, kad egzistuoja dvasinė karalija, kad turite aukštesnįjį aš, kad egzistuoja būtybės toje dvasinėje karalijoje. Šiandien mes save vadiname pakylėtaisiais mokytojais. Na, pažvelkite į persimainymo situaciją. Dvi šviesos būtybės regimai pasirodė mano mokiniams. Kas gi dar jos galėjo būti jeigu ne pakylėtieji mokytojai, dvasinės būtybės aukštesnėje karalijoje? Jie visada čia buvo. Mes visada čia buvome, ir esame čia šiandien. Ir vis dėlto, esmė ta, kad širdies čakra yra raktas į Kristaus įžvalgumą. Tai nėra galva. Neišmąstysite savo kelio į Kristaus įžvalgumą.

Ir to net ir kai kurie pakylėtųjų mokytojų mokiniai nėra iki galo supratę. Negalite analizavimu pasiekti Kristaus įžvalgumo, kadangi analitinis protas gali analizuoti už ir prieš bet kokiais klausimais. Ateina momentas, kai pažvelgiate į argumentus, pažvelgiate į skirtingas idėjas ir tiesiog intuityviai pajaučiate: „A, štai ką aš renkuosi.“ Tai gali nebūti aukščiausias supratimas, tačiau jis yra aukštesnis už alternatyvą, tad tai padeda jums atlikti pokytį. Tačiau to neįmanoma pasiekti analizuojant. Net ir aštriausias protas negali to padaryti.

Ir štai čia, tiesą sakant, daugelis dvasingų žmonių buvo suvilioti šių jėgų mentalinėje karalijoje į aklavietę, kurioje jie mano galintys tai išsiaiškinti protu. Bet jūs negalite to padaryti. Tik intuicija gali apspręsti, kad šis argumentas, ši idėja, šitai yra aukščiau už kitus. Tai gali nebūti aukščiausia, nes galbūt galiu nesugebėti to matyti savo dabartiniame lygmenyje, bet šitai man padės žengti į priekį. Širdis yra raktas.

„Dievo išrinktieji žmonės“

Ką aš sakiau prieš 2000 metų? „Tie, kurie garbina mane burna, tačiau jų širdys yra toli nuo manęs.“ Nes jie nemyli tiesos. Jie nemyli Vieno proto. Jie nemyli to, kas yra už šio pasaulio. Jie myli tai, kas yra šiame pasaulyje, ir kas jiems suteikia tam tikrą poziciją, tam tikrą statusą, tam tikrą saugumo jausmą, tam tikrą galios jausmą, tam tikrą jausmą, kad: „Mes esame ypatingi žmonės, mes esame Dievo išrinktieji žmonės.“

Ar kada nors mąstėte, kodėl tiek mažai žydų mane priėmė kaip Mesiją, kodėl tiek mažai žydų šiandien yra atviri krikščionybės religijai? Taip yra dėl to, kad kai vaikščiojau Žeme fiziškai, mečiau iššūkį tam fundamentaliam žydų įsitikinimui, kad jie yra išrinktieji Dievo žmonės, ir jie niekada to neįveikė, bent jau ne iki šio momento. Nors kai kurie pradeda tai įveikti, nes jie, vėlgi, mato, kokia šiuo metu yra žydų valstybė, kaip ji eina į kraštutinumus, toli peržengdama bet kokias ribas šioje situacijoje su Gazos ruošu, prarasdama bet kokį žmogiškumą šiame procese, jeigu iš viso iki tol turėjo kažkokį žmogiškumą. Nes kaip galite turėti pamatinį žmogiškumą, jeigu manote, kad esate Dievo išrinktieji žmonės, o visi kiti eis į pragarą?

Ir šitai, žinoma, grąžina mus tiesiai prie Amerikos ir krikščionių. Kaip galite turėti pamatinį žmogiškumą, jeigu tikite, kad tik jūsų mažytės bažnyčios nariai bus išgelbėti, o visi kiti nueis į pragarą? Jūsų širdis yra uždaryta kitiems žmonėms. Jūsų širdis yra uždaryta. Negalite mylėti savo brolio kaip savęs. O jeigu nėra tos meilės, kaip galite save vadinti krikščioniu?

Matote, yra žmonių, kurie sako, kad visi šitie dalykai, apie savo priešo mylėjimą ir kito skruosto atsukimą, visa tai tėra silpnumas. Tai negalioja šiandieniniams krikščioniams. Ir tikrai ne tiems krikščionims, kurie gina tradicines vertybes ir teigia tai darantys vien Amerikos labui. Tačiau jūsų širdys yra toli nuo manęs, o jeigu jūsų širdys yra toli nuo manęs, kas gi dar bėra svarbu? Kad ir kuo jūs tikėtumėte, kad ir ką apie save galvotumėte, negi tai yra svarbu, jeigu neturite širdies?

Ką matėte mane darant prieš 2000 metų? Aš kiekvienam tiesiau ranką. Palyginimas apie gerąjį samarietį – kokia buvo viso to esmė? Tai rodo, kad Kristus neturi žmogiškų vertinimų ir palankumų, nes Kristus yra Vienas protas, kuris yra visuose žmonėse. Ir kaip Viename prote galėtų egzistuoti padalijimai tarp skirtingų žmonių grupių? Tų, kurie yra išrinktieji, tų, kurie bus išgelbėti, ir tų, kurie nebus.

Galiu čia kalbėti labai, labai tiesiai. Jeigu manote, kad yra dvi žmonių grupės, ir jūsų grupė bus išgelbėta, o tie kiti žmonės nueis į pragarą ir kentės visą amžinybę, nebūsite išgelbėti. Kodėl? Todėl, kad negalite įžengti į Dievo karalystę, kuri yra jumyse. Nes jumyse nėra gyvybės. Neturite savyje Kristaus gyvybės. Neturite jokio ryšio su Vienu protu, kuris apjungia visus žmones.

Nubuskite tikrajai Kristaus žiniai!

Pažvelkite į krikščionybės religijos istoriją. Ar ji buvo vienijanti jėga ar skaldanti jėga? Tai yra retorinis klausimas. Tačiau vis tiek į jį atsakysiu, nes daugelis žmonių nesugeba į tai atsakyti. Ir atsakymas yra, kad krikščionybė buvo skaldanti jėga pasaulyje ir vis dar tebėra, ir šiuo metu krikščionybė Amerikoje yra viena labiausiai skaldančių jėgų. Na ir dabar, Kristus siekia visus suvienyti. Būtent tai galėsite pamatyti, jeigu perskaitysite Kalno Pamokslą ir daugelį kitų mano teiginių. Kristus siekia apjungti žmones. Štai kodėl mečiau iššūkį žydų tikėjimui, kad jie yra išrinktieji žmonės, nes tai taip pat juos atskyrė nuo visų kitų žmonių. Tačiau čia krikščioniai priėmė tokį patį mąstymą kaip ir žydai. Mes, krikščioniai, esame išrinktieji žmonės. Mes esame tie, kurie būsime išganyti, o kiti nebus. Jeigu esate įstrigę šiame mąstyme, tai yra antikristo mąstymas. Antikristo jėgos nori skaldyti ir valdyti. Jos visada tai darė. Negi yra sunku tai matyti, jei kada nors buvote bent pažvelgę į istorijos knygos viršelį? Kristus yra vienijanti jėga. Tačiau suvienijimas gali įvykti tik per širdį, kai širdis yra atvira.

Koks buvo pagrindinis mano misijos prieš 2000 metų tikslas? Argi tai buvo priversti žmones patikėti tam tikromis doktrinomis, tapti tam tikros bažnyčios nariais? Ne. Tikslas buvo atverti jų širdis Vienam protui savyje. Pažvelkite į šiuos krikščionių pastorius, kurie žiūrės į mano teiginį: „Eikite į pasaulį ir paverskite visus žmones mano mokiniais.“ Kaip jie tai interpretuoja? O taip, visi žmonės turėtų tapti jų krikščionių bažnyčios nariais ir jie turėtų į ją būti įvaryti prievarta jų pačių labui, dėl jų pačių išganymo. Ką aš turėjau omenyje, kai sakiau, kad noriu, jog visi žmonės taptų mano mokiniais? Norėjau, kad jie atvertų savo širdis Vienam protui, Kristaus protui savyje. Štai ką reiškia būti Kristaus mokiniu.

Aš buvau mistikas, mano mokiniai yra mistikai, ir mistikai žvelgia už šio pasaulio. Jie niekuo netiki ir nieko nepriima kaip neginčijamo šiame pasaulyje. Mistikas negali priimti jokio šventraščio kaip neginčijamo Dievo Žodžio. Todėl, kad mistikas patiria Gyvąjį Žodį savyje, ir kai patiriate Gyvąjį Žodį, suvokiate, kad užrašytas žodis nėra Gyvasis Žodis. Jis tegali nukreipti link Gyvojo Žodžio. O parašyto žodžio tikslas tėra nukreipti arba padėti žmonėms patirti vidinį patyrimą.

Jeigu nepatyrėte Kristaus proto savyje, nesilaikėte mano įsakymų. Nes tai yra pagrindinis įsakymas. Ir ką aš sakiau? „Jeigu mylite mane, laikykitės mano įsakymų.“ Jeigu nesilaikėte mano įsakymų, tam gali būti tik viena priežastis. Jūs manęs nemylite. Mylite žmogaus sukurtą Kristaus įvaizdį, ir tai yra antikristo įvaizdis. Ir todėl jūs paėmėte žmogaus sukurtą įvaizdį, kuris buvo uždėtas ant Kristaus, kaip tai padarė Petras, ir todėl turiu jums pasakyti, kaip sakiau Petrui: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone. Tu man papiktinimas.“

Daugelis šių bažnyčių Amerikoje ir, žinoma, kitur, jūs man esate papiktinimas. Jūs mylite ne tai, kas iš Dievo, o tai, kas iš žmonių, kas buvo jūsų pačių sukurta. Garbinate stabą, ir vadinate tą stabą Kristumi. Pasitraukite nuo manęs. Neturite su manimi nieko bendro. Tačiau galite turėti bendro su manimi, jeigu ryšitės atsiversti ir ryšitės pamatyti savo paklydimą ir jį pripažinti, ir tuomet padarysite tai, ką sakiau: „Laikykitės mano įsakymų. O kas gi tau? Tu sek paskui mane.“

Jums nereikia savęs plakti ar jaustis blogai dėl to, kad tikėjote melu. Jums tereikia pripažinti, kad tai yra melas. Palikite jį ir eikite su manimi į Kristaus šviesą. Nesiekiu nė vieno sugėdinti ar pažeminti. Siekiu pažadinti tuos, kuriuos yra įmanoma pažadinti, idant jums, kaip Pauliui, žvynai nukristų nuo akių. Kieno žvynai? Žalčio žvynai. Žvynai žalčių, kurie buvo apakinę jūsų akis daugelį gyvenimų.

Sudaužau, sudaužau, sudaužau tą iliuziją. Sudaužau iliuziją keturiuose materijos lygmenyse. AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus, ir kviečiu tuos, kurie yra maniškiai, tačiau jie buvo įkalinti šiose išorinėse krikščionių bažnyčiose, pilnose mirusiųjų kaulų, mirusių idėjų.
Man išsiunčiant šiuos žodžius, ištariant juos fizinėje plotmėje, siunčiu energijos bangas, kurios nuvilnyja toli toli. Kai kurie nubunda, kai kurie važiuoja link savo bažnyčių ir staiga pamato iliuzijas, kuriomis tikėjo. Kiti nesuvokia, kas vyksta, tačiau ima suvokti, kad visada turėjo tam tikrų klausimų, jie užgniaužė tuos klausimus, jie iš tiesų neišdrįso į juos nukreipti savo protų. Bet staiga jie nebegali užgniaužti tam tikro klausimo, ir tas klausimas tampa atviromis durimis, ir jiems jį kontempliuojant, pamažu jie atveria savo širdį ir akimirkai išvysta Vieną protą. Ir kai jau akimirkai esate išvydę Vieną protą, nebėra taip lengva tai pamiršti.

Iš tiesų, būdami pakylėtuoju mokytoju dėl nieko neapgailestaujate, nes kitaip nebūtumėte galėję pakilti. Būtumėte turėję likti įsikūnijime Žemėje ir mėginti pataisyti tai, kas nutiko ne taip. Ir vis dėlto, galite pažvelgti į šiuos praėjusius 2000 metų ir matyti krikščioniško judėjimo potencialą, aukščiausią potencialą, ir tuomet galite pažvelgti, kas iš tiesų įvyko. Ir galiu jums pasakyti, kad tarp jų egzistuoja didžiulis skirtumas, beveik nesuvokiamas skirtumas. Tačiau aš taip pat matau potencialą, kad šiame amžiuje daugelis žmonių yra pasirengę nubusti iš iliuzijos, iš šydo, kuris tokiai daugybei šimtmečių buvo užmestas ant krikščionybės. Vis daugiau ir daugiau žmonių nubunda ir jie ieško atsakymų kitur, ir iš tiesų nėra svarbu, kur jie jų ieško. Nes kai buvote įstrigę tam tikrame mąstyme, tam tikroje iliuzijoje, pirmiausia, ką jums reikia padaryti, yra atsitolinti nuo to burbulo.

Žinojimas iš vidaus

Kad ir kur ieškotumėte atsakymų, tai yra geriau nei likti toje suplėkusioje situacijoje, kurioje buvote. Ir galiausiai, žmonėms ieškant atsakymų ten ir šen, ir visur, jie pasiekia tašką, kai pradeda ieškoti viduje. Jie atranda kažkokį mokymą, kuris kalba apie ėjimą vidun, ir yra daug tokių mokymų. Nes iš tiesų yra tik vienas svarbus dalykas, ar tai būtų religija, dvasingumas, asmeninis augimas, atida, tas ar anas. Yra tik vienas svarbus dalykas, kad tiesiogiai patirtumėte Kristaus protą savyje, nes būtent tai jums suteikia tą atskaitos tašką, kuomet jūs galite pažvelgti į visas šias idėjas, kurios yra skleidžiamos tenai internete, ir perskaitę idėją iš karto pajaučiate, kad jai trūksta pusiausvyros. Perskaitote kitą idėją, ir joje yra kažkas daugiau. Tai nėra pilna tiesa, tačiau čia yra kažkas. Daugelis jūsų jau turite tą gebėjimą. Kai kurie iš jūsų tai išsiugdėte naudodamiesi šiais mokymais. Kiti tai turėjo netgi nuo vaikystės. Galite turėti gebėjimą susitikti su žmogumi, perskaityti idėją, ir jūs tiesiog žinote savo širdyje: „A, tai nėra tikra. O, šitai turi tam tikrą realybę.“ Ir toks, žinoma, buvo mano tikslas prieš 2000 metų. Ir kas tai buvo? Tikslas buvo išlaisvinti žmones nuo religinių autoritetų, kurie juos kontroliavo per šias doktrinas ir argumentus, per tą ir aną, ir išlaisvinti juos buvo galima tik vienu būdu. Esmė čia nėra jiems duoti dar vieną doktriną, nes kad ir kokią doktriną jiems beduotumėte, tai gali tapti įrankiu, kuris juos įkalins, kaip tai, nepalikdama jokių abejonių, įrodė krikščionybė.

Tad ką aš iš tiesų norėjau duoti žmonėms, buvo tas Kristaus proto patyrimas jų viduje. Nes kai susijungiate ir patiriate Kristaus protą viduje, nebegalite būti susikoncentravę į save, į išorinį aš. Ir todėl jūs iš pradžių susikoncentruojate į pagalbą kitiems, bet galiausiai pradedate matyti, kad kaip Kristaus protas yra jumyse, taip jis yra visuose. Užuot padėję kitiems konkrečiais būdais, jūs imate koncentruotis padėti jiems užmegzti ryšį su Kristaus protu savyje. Vis dar galite daryti kitus dalykus, kurie yra vertingi ir padeda žmonėms, tačiau už viso to yra šis troškimas padėti žmonėms susijungti su Kristaus protu savyje. Ir tuomet galite save vadinti krikščioniu. Tuomet galite save vadinti Jėzaus Kristaus mokiniu. Nes per Kristaus protą savyje galite susijungti su manimi, kas aš esu šiandien, užuot projektavę žmogaus sukurtą įvaizdį ant manęs, neturintį jokios realybės.

Jeigu tavo akis bus viena, visas tavo kūnas bus pilnas šviesos, nes kitaip būsite pilni tamsos. Tačiau tai nėra akis, net ir ne trečioji akis, tai yra širdis. Jeigu jūsų širdis nėra padalinta, nes mylite šviesą, mylite Kristų stipriau už visus šiuos sofistiškus argumentus Žemėje, tuomet visas jūsų energetinis laukas yra užpildytas šviesa. Būtent tai noriu jumyse visuose pamatyti, kurie esate atviri šiems mokymams, ir, žinoma, visuose žmonėse.

Vienas protas, ne vienas žmogus

Argi ne nuostabu, kad krikščionybė tapo pagrindiniu įrankiu, paskatinusiu tiek daug amerikiečių patikėti įvairiausiomis iliuzijomis, net ir konspiracijos teorijomis, nes jie neturi to įžvalgumo? Jie perskaito konspiracijos teoriją – jie neturi to pojūčio: „A, tai nėra tikra.“ Jie įeina į protą ir mano, kad čia kažkas yra, ir jų pasąmonės savastys, jų ego jiems sako: „O, štai kodėl tu negali pakeisti savo gyvenimo. Egzistuoja ši slapta konspiracija, bet tu bent jau esi vienas iš kelių ypatingų žmonių, žinančių apie šią konspiraciją.“ Galbūt kuriam laikui jie pasijaučia geriau. Bet praėjus kuriam laikui bent kai kurie žmonės nubudo ir suvokė: „Bet tai manęs iš tiesų niekur nenuvedė. Tiesiog kasu sau vis gilesnę duobę, jausdamas pyktį ir bejėgiškumą.“

Grįžkime į dabartį. Reikšmingas klausimas, kurį būtų galima užduoti apie prezidentinius debatus Jungtinėse Valstijose, yra toks: „Ar yra vienas žmogus, kuris gali būti Amerikos gelbėtojas? Ar yra vienas žmogus, kuris buvo pasiųstas Dievo išgelbėti Ameriką šiame kritiniame amžiuje? Na, tie, kurie patyrė Vieną protą, žinos, kad atsakymas yra ne, negali. Nes koks buvo esminis krikščionybės religijos, krikščioniškojo judėjimo, kurį įkūriau, tikslas? Jo tikslas buvo padėti žmonėms susijungti su Vienu protu savyje, idant šiandien būtų milijonai žmonių, kurie būtų susijungę su Vienu protu.“

Kas yra Amerikos gelbėtojas? Vienas protas, o ne vienas žmogus. Vėlgi, absoliuti netikrovė yra tuo tikėti. Visiška ir absoliuti iliuzija – tai neturi jokios realybės Kristuje. O tie, kurie tuo tiki ir tai skleidžia, jie neturi nieko bendra su manimi. Jie gali kalbėti kokius tik nori dalykus apie save. Jie gali teigti turintys autoritetą. Jie gali teigti, kad Jėzus su jais kalba. Ir jie yra teisūs. Žmonių sukurtas netikras Jėzus, kurį krikščionybė kūrė 17 šimtmečių, iš tiesų kalba kai kuriems šiems pastoriams.

Bet aš nesu tas Jėzus – tai nėra tikrasis Jėzus. Jeigu abejojate, paklauskite tikrojo Jėzaus. Tai tiesiog turi būti ištarta fizinėje plotmėje, idant tie, kurie yra atviri, galėtų nubusti ir pamatyti, kaip tai yra visiškai nerealistiška manyti, kad vienas asmuo, kad ir kas šis asmuo būtų, kad ir į ką tas asmuo būtų panašus, kad jis galėtų būti Amerikos gelbėtojas. Realybėje, Amerika turi būti išgelbėta būtent nuo šio mąstymo, kad vienas žmogus gali būti toks svarbus, toks ypatingas. Visi vyrai ir moterys buvo sukurti lygūs. Tai yra Amerikos pamatas.

Nėra vietos Amerikoje šiam herojų garbinimui, kurį taip stipriai reklamuoja kino industrija ir puolusios būtybės. Koks yra už viso to slypintis tikslas, kad kai kurie žmonės yra tokie ypatingi? Na, argi nematote to iš istorijos? Tai yra valdžios elitas, kuris gina savo poziciją, ir nieko daugiau. Amerikos gelbėtojas yra Vienas protas milijonuose amerikiečių, o Amerika turi būti išgelbėta būtent nuo valdžios elito. Ir koks buvo vienas pagrindinių įrankių, kuriuo valdžios elitas naudojosi šioje pasaulio dalyje? Krikščionybė. Pažvelkite į viduramžių visuomenes, į dievišką karalių teisę. Kas sumąstė šią idėją? Katalikų bažnyčia.

Tūkstančius metų žmonės buvo laikomi karalių ir kilmingųjų vergais, nes jie bijojo, kad jeigu pasipriešins šiam katalikų bažnyčios teiginiui, pateks į pragarą. Vėlgi, krikščionybė, pradedant nuo Romos katalikų bažnyčios, buvo sukurta ir naudojama valdžios elito kaip įrankis populiacijai kontroliuoti. Koks buvo tikrasis mano tikslas? Ką aš kalbėjau? Siekiau išlaisvinti žmones nuo valdžios elito. Iš tiesų stulbina, kad viskas šitaip galėjo būti apversta aukštyn kojomis, tačiau kita vertus, tai vis dar tebėra didžiulė galimybė paaugti, kai žmonės pamato šią neįsivaizduojamą manipuliaciją. Kai žvynai jiems nukrinta nuo akių ir jūs savęs nesmerkiate ir nekaltinate, bet tiesiog pažvelgiate į tai – pažvelgiate į tai, pamatote tai per Kristaus protą, visą šią netikrovę – ir tuomet sakote: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone.“ Ir kai pakankamai žmonių tai pasakys, Šėtonas privalės pasitraukti.

Jis visada buvo atsilikęs, tik to dar nesuvokė, ir galbūt niekada nesuvoks. Aš negalvoju, kad galėsiu kažkuo įtikinti Šėtoną. Šis pasiuntinys anksčiau taip manė, tačiau žvynai galiausiai ir jam nukrito nuo akių, nes niekas negali veikti prieš laisvą valią. Kristaus protas neveikia prieš laisvą valią. Kristaus protas išlaisvina valią nuo anti-valios. Tačiau žmonėms yra leidžiama įžengti į anti-valią. Ir, vėlgi, žiūriu į situaciją Amerikoje. Jeigu žmonės, jeigu dauguma balsuotojų Amerikoje norės išrinkti žmogų, kuris teigia esąs gelbėtojas, na tai jiems turės būti leista patirti tą patyrimą, ir iš tiesų dalykai turės būti išvaidinti iki tokio kraštutinumo, kad daugelis žmonių pamatys iliuziją.

Kaip kiti mokytojai sakė, puolusios būtybės gali tik stipriau stumti, tačiau kuo stipriau jos stumia, tuo stipresnis darosi potencialas, kad jie perstums žmones už ribos, kuomet žvynai jiems nukris nuo akių ir jie praregės. Deja, kai kurie žmonės gali praregėti tik per skaudžių smūgių mokyklą, kai tuo tarpu Kristaus protas nori padėti žmonėms praregėti be skaudžių smūgių.

Tačiau bet kuriuo atveju, laisvai valiai turi būti leista save išreikšti. Gerai, jeigu norite išsakyti prašymus dėl rinkimų, tačiau būkite neprisirišę prie rezultato. Nes rezultatas, bet kuriuo atveju, bus toks, kad ekstremizmas ir puolusių būtybių pusiausvyros stygius bus pademonstruotas, ir žmonės tai pamatys. Galite suvokti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, akivaizdžiai nesame įsitraukę į šiuos dabartinius debatus. Mes nežiūrime taip rimtai į situaciją Amerikoje, ir tikimės, kad tai ir jums galės padėti pasiekti tam tikrą ramybę, kuomet turite šį požiūrį, kad tebūnie kas bus. Padarysime iš to geriausia, ką galime, ir judėsime toliau. Nes galiu jus užtikrinti dėl vieno dalyko: Amerika judės toliau. Dėl to negali kilti jokių abejonių Kristaus prote. Sumaištis, taip, ji gali būti. Ir vis dėlto, Sen Žermeno aukso amžius vyksta pagal grafiką, ir jis bus nuleistas į fizinę plotmę. Kur ir kada, dėl to galima pasiginčyti, tačiau jis judės į priekį, ir manyti, kad vienas žmogus gali tai sustabdyti, taip pat yra iliuzija.

Rinkitės gyvenimą ir juokitės!

Matote, vėlgi, kad abi debatų pusės yra įstrigusios epiniame mąstyme. Egzistuoja du dualistiniai poliai. Vienas yra geras, kitas yra blogas. Tačiau Kristaus prote jie abu yra netikri. Būtent tai Kristaus protas atskleis atvirą širdį turintiems ir naujos pradžios beieškantiems. Taip, mes kalbame šiek tiek poetiškai, tiesiog siekdami jums leisti lengviau pasijausti širdyje ir suvokti, kad mes nežiūrime į šią situaciją taip rimtai, kaip į ją žiūri daugelis žmonių. Yra sakoma, kad amerikiečiai turi tendenciją žiūrėti į save pernelyg rimtai, ir tame esama tam tikros realybės. Tame esama tam tikros tikrovės. Kaip matote žydus, net ir šiandien, ir kaip matote daug kitų žmonių pasaulyje, kurie į save žiūri labai rimtai, ir tai pradės sklaidytis aukso amžiuje.

Ką aš sakiau prieš 2000 metų apie įžengimą į Dievo karalystę? „Jeigu netapsite kaip maži vaikai, tikrai neįeisite į karalystę.“ Kodėl? Todėl, kad Dievo karalystė nėra rimta. Ji nežiūri į save rimtai. Kristaus protas yra lengvaširdis. Kai kurie žmonės netgi sakytų vaikiškas, bet jis iš tiesų nesielgia taip, kaip elgiasi vaikai. Tai tebuvo metafora. Jis tiesiog yra lengvaširdis. Tik antikristo protas yra toks rimtas ir žiūri į save taip rimtai, nes tiki, kad yra epiškai svarbu, jog būtų įrodyta, kad yra teisus.

Kristaus protui nereikia, kad būtų įrodyta, jog yra teisus. Kaip galite būti teisūs, jeigu nėra neteisumo? Ir Kristaus prote nėra jokio padalijimo. Taip, žinau, kad jeigu krikščionių pastoriai tai išgirstų, jie sakytų: „Tai yra velnio darbas. Na, tai žinoma, kad egzistuoja teisumas ir neteisumas, gėris ir blogis.“ Tačiau jie tiesiog yra įtraukti žaidimo. Kai kurios puolusios būtybės vaidina blogio vaidmenį, kitos vaidina gėrio vaidmenį. Ir tos, kurios yra stipriausiai pagavusios į savo gniaužtus žmonių protus, jos teigia, kad yra geros, tačiau jos negalėtų išsaugoti tos iliuzijos, jeigu nebūtų tų, kurie yra blogi. Kristaus prote į visa tai yra žiūrima kaip į netikrovę, kadangi Kristaus protas yra vienos akies matymas. Tai nėra padalintas matymas.

Aš niekada nenorėjau, kad mano mokiniai įžengtų į skaldantį mąstymą. Niekada nenorėjau, kad jie save išsikeltų vieninteliais tikraisiais Kristaus pasekėjais, vieninteliais, kurie bus išganyti – išrinktaisiais žmonėmis. Jeigu visi buvo sukurti lygūs, niekas negali būti išrinktasis. Tačiau gali būti tie, kurie pasirenka, kurie pasirenka Kristų vietoj antikristo, kurie renkasi gyvenimą, o ne mirtį. Išstačiau prieš jus gyvenimą ir mirtį. Rinkitės gyvenimą ir juokitės! Ir užsklendžiu jus Jėzaus Kristaus džiaugsmo liepsnoje. Ir dėkoju jums, kad ryžotės būti šio perdavimo dalimi.

Galite manyti, kad sėdite tenai kaip tų krikščioniškų bažnyčių nariai, ir pasyviai klausote, bet jūs iš tiesų nesuvokiate, kas vyksta jūsų čakrose, kai šito klausote, nes tai yra abipusė komunikacija. Tai yra įtraukusis procesas. Jūs nesate pasyvūs klausytojai. Jūs esate transliacinės stotys, nes aš neturiu įgaliojimo transliuoti su ta galia, su kuria mes kartu išsiuntėme šią žinią, nes jūs esate fiziniame įsikūnijime. Ir todėl jūs turite įgaliojimus, kurių aš, kaip pakylėtasis mokytojas, neturiu. Aš turiu galią, kurios jūs neturite. Kartu su jūsų įgaliojimais ir mano galia, mes padarome daug didesnį poveikį. Ir už šitai, esu jums dėkingas.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2024 Kim Michaels