Paleiskite savastį, kuri nori dramos – be dramos

Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2024 metų rugpjūčio 4 d. Šis diktavimas buvo perduotas Gydymo konferencijoje Čikagoje: „Išgydykite savo širdį ir Amerikos širdį“.

AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, kaip jūs visi atspėjote. Įprastai galite mane asocijuoti su karūnos čakra, tačiau aš, žinoma, taip pat labai gerai suvokiu ir širdies čakros svarbą. Ir tai, kad širdies atvėrimas yra raktas karūnai atverti. Nes dar niekas niekada neatvėrė karūnos, pirmiausia bent dideliu laipsniu neatvėręs širdies čakros. Nes kas nutiktų, jeigu kažkokios juodosios magijos pagalba kas nors jėga atvertų savo karūnos čakrą? Na, jų mentaliniai gebėjimai būtų išdidinti, tačiau tai įvyktų nesubalansuotu būdu, kadangi protas, mąstantis, analitinis protas, negali išvengti nuslydimo į disbalansą, jeigu jo nesubalansuoja širdis. Ką matote tokioje daugybėje žmonių pasaulyje? Ką matote kai kuriuose šiuose mokslininkuose, kurie naudojasi analitiniu linijišku protu, siekdami atrasti kažkokią paslaptį apie tai, kaip veikia fizinė visata, ir dabar jie staiga įgyja gebėjimą perskelti atomą ir sukurti bombą, kuri turi daug didesnę galią už bet kokį kitą ginklą? Jie turėjo proto gebėjimą tai padaryti, tačiau ar turėjo širdies gebėjimą paklausti, ar tai, ką yra įmanoma padaryti, turėtų būti daroma?

Vietoj to jie buvo pagauti šios tipinės proto reakcijos: „Jeigu mes to nepadarysime, tai padarys tie kiti žmonės.“ Kas slypi už tokių samprotavimų, už šios žaltiškos logikos? Tai iš tiesų yra viena puolusių būtybių grupė, kuri sako: „Na, jeigu mes to nepadarysime, tai padarys kita puolusių būtybių grupė, ir jos turės didesnę galią už mus, o mes to nenorime, tad turime tai padaryti.“ Jos neturi širdies. Ar sakau, kad atominė bomba neturėjo būti išvystyta? Ne, kalbu ne apie tai. Tai nėra svarbu. Naudoju tai kaip pavyzdį, kaip protas, kuriam nebuvo širdies atsvaros, sukūrė kai kurias pačias didžiausias problemas Žemėje, didžiausius konfliktus.

Protas be širdies

Pažvelkite į Ameriką. Kaip Jėzus sakė, daugelis žmonių dabar yra mentaliniame lygmenyje, susikoncentravę į mentalinį lygmenį, kuris yra proto, mąstančio proto lygmuo. Ką jūs matote? Jie yra užstrigę, jų protai yra užstrigę tam tikrose vėžėse. Jie tegali mąstyti konfliktų kategorijomis, teisinga ir klaidinga, gera ir bloga: „Mes esame geri. Todėl tie, kurie mums priešinasi, privalo būti blogi. O jeigu iš tiesų esame geri, tuomet mums yra pateisinama naudoti jėgą prieš tuos, kurie yra blogi, nes turime išgelbėti Ameriką nuo šitų blogų žmonių, kurie ją sunaikins.“

Taip kalba protas, protas, kuris neturi širdies, kurio neatsveria širdis, kadangi būtent protas sumąsto šį epinį mąstymą, kad egzistuoja kažkoks aukščiausias tikslas, kuris privalo būti pasiektas. O jeigu jis nebus pasiektas, įvyks katastrofa – „Amerika privalo tapti krikščioniška šalimi, nes kitaip viskas nugarmės pragaran.“ Tai yra epinis mąstymas, kurį puolusios būtybės naudojo vėl ir vėl šioje planetoje, ir kitose planetose ankstesnėse sferose. Tai apgauna tik tuos, kurie yra prote ir neturi atviros širdies. Nes kai turite atvirą širdį, patiriate Vieną protą, kuris vienija, ir todėl negalite tikėti, kad gyvenimą būtų galima suvesti į šį juodai baltą mąstymą. Kad kai kurie žmonės yra geri, o kai kurie žmonės yra blogi. Ir kad yra pateisinama geriems žudyti blogus, idant būtų išvengta kažkokios katastrofos ir būtų įkūnytas drąsus naujasis pasaulis. Tikslas gali pateisinti priemones.

Kristaus savyje neigimas

Matote, ką Jėzus sakė, ką iš esmės visos religijos sako Žemėje: „Nedarykite kitiems to, ko nenorėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Tačiau protas gali tai nustelbti sakydamas: „O, bet tie kiti žmonės yra tokie blogi, kad jie neleis Dievo epiniam tikslui būti išpildytam. Ir todėl, nors mes teigiame, kad esame geri, ir iš tiesų nėra gerai žudyti kitus žmones, na, dėl aukštesnio tikslo yra pateisinama tai daryti. Kadangi tikslas yra toks epiškai svarbus, kad gali pateisinti priemones, nors ir žinome, kad priemonės yra neteisingos.“ Taip kalba protas. Ir kai esate tame proto lygmenyje, jūs galite, kaip sakėme, pateisinti bet ką. Galite samprotauti už arba prieš bet kokius dalykus. Galite sumąstyti visokiausią žaltišką logiką, kuri regimai patvirtina, kodėl tikslas privalo pateisinti priemones.

Tačiau kai turite širdį, jūs tiesiog pažvelgiate į tai ir žinote savo širdyje, kad tai nėra realybė. Tai yra proto žaidimas. Jėzus dažnai kalbėjo apie tai, kai metė iššūkį rašto aiškintojams ir fariziejams. Tačiau budizme yra daug mažiau suvokimo, kad aš taip pat mečiau iššūkį induizmo religijoms brahminams, ir kad jie metė iššūkį man. Na ir dabar, jie niekada nesiėmė tokių kraštutinių priemonių ir manęs nenukryžiavo, tačiau iš dalies taip buvo dėl to, kad iššūkį jiems mečiau ne tokiu tiesiu būdu kaip tai darė Jėzus. Tačiau aš ir mano perduodami mokymai iš tiesų juos labai provokavo. Nes ką sakiau prieš 2500 metų, kas buvo lygiai tas pats, ką sakė Jėzus? Iš esmės sakiau tą patį, tik kitais žodžiais: „Dievo karalystė yra jumyse.“ O aš sakiau: „Jums nereikia išorinės religijos ir išorinės dvasininkijos, kad galėtumėte įžengti į karalystę, kuri yra kur? O taip, jumyse. Jeigu karalystė yra jumyse, kodėl turėtumėte eiti per kažką savo išorėje? Per kokią nors instituciją ar dvasininkiją, kad patektumėte į karalystę, kuri yra jumyse.“ Štai ką aš sakiau. Sakiau, kad viskas yra Budos Prigimties. Tai reiškia, kad jums nereikalinga induizmo religijos dvasininkija, kad galėtumėte patekti į karalystę. Ir tai visada provokuoja puolusias būtybes. Jos padarė viską, ką galėjo, kad nuslėptų šią vieną tiesą – jog turite priėjimą prie Kristaus proto, Vieno proto, Budos Prigimties savyje.

Tai yra tiesa, kurią skelbė visos tikrosios religijos arba dvasiniai mokytojai. Tai yra tiesa, kurią neigė visos puolusių būtybių sukurtos religijos, filosofijos ir ideologijos. Žinau, kad budizmas nėra dominuojantis veiksnys Jungtinėse Valstijose. Bet kaip Jėzus sakė, krikščionybė yra. Ir koks yra oficialiosios krikščionybės, pradedant nuo katalikų bažnyčios, tikslas? Jos tikslas yra neigti šią vieną tiesą, kad turite priėjimą prie Dievo karalystės savyje, ir kad vienintelis būdas patekti į karalystę yra pakeisti savo psichiką, transcenduoti savo savasties jausmą.

Lygties pakeitimas Amerikoje

Daug, daug žmonių Amerikoje iš tiesų jau tai pripažino, tačiau daug daugiau yra ant pripažinimo slenksčio ir iš tiesų tai pripažins, dėka mūsų per šią konferenciją išsiųstų impulsų. Kai pripažįstate, jog galite nusileisti į savo širdį ir įgyti atskaitos tašką, kuris jums leidžia įvertinti bet kokią idėją ir pajausti, patirti, ar ji yra tikra ar netikra, štai tuomet galite pakeisti lygtį. Ne tik sau, bet ir kitiems. Kai kritinė masė žmonių tai padarys, galėsite pakeisti visą šalį. Net ir tokią didelę kaip Amerika. Būtent tai šiuo metu vyksta. Ši konferencija keičia lygtį Amerikoje.

Sakau tai visiškai ne tam, kad skatinčiau jumyse puikybę, išpūsčiau jūsų ego. Tačiau iš tiesų yra vertinga pripažinti, kad net ir keletas žmonių, susirinkę kartu vienovėje vienas su kitu ir vienovėje su pakylėtaisiais mokytojais, gali paveikti visą šalį. Tuo nenoriu pasakyti, kad visos problemos bus išspręstos dėka šios vienos konferencijos. Tačiau iš tiesų sakau, kaip sakė Godfris, kad egzistuoja tam tikra energetinių matricų konfigūracija, kurios sustoja į vietas. Ši konferencija perkeičia lygtį į aukštesnį lygmenį nei anksčiau. Ar tai atves prie lemiamo pokyčio politiniuose debatuose priklausys nuo žmonių laisvos valios. Negalite jaustis pralaimėję, jeigu to neįvyks. Turite pasitenkinti tuo, kad pakeitėte lygtį. Ir tai, kaip jau anksčiau sakiau, pakreips laivo vairo plunksną kritiniu laipsniu. Galbūt ilgalaikėje perspektyvoje neatrodys, kad laivas iš tiesų būtų pakeitęs savo kursą. Tačiau žinote, kad net ir labai nedidelis laivo plunksnos pokytis, laivui plaukiant pirmyn, daug stipriau pakeičia jo atvykimo vietą, į kurią jis plaukia.

Norime, kad tai suvoktumėte, jog su Dievu viskas yra įmanoma. O tiksliau, su pakylėtaisiais mokytojais viskas yra įmanoma. Viskas yra įmanoma ne ta prasme, kad bet ką būtų galima pakeisti. Galėtume modifikuoti šį teiginį ir sakyti: „Su pakylėtaisiais mokytojais viskas, kas yra įmanoma, yra įmanoma.“ Nes bet kuriuo momentu, atsižvelgiant į susietąją kilmę, yra įmanomi tam tikri dalykai. Kiekviena situacija turi žemiausią potencialą ir aukščiausią potencialą. Bet kuriuo momentu, bet kurioje situacijoje, tie, kurie sieks ryšio su pakylėtaisiais mokytojais, galės pakeisti situaciją į jos aukščiausią potencialą. Būtent tai norėtume, kad visi pakylėtųjų mokytojų mokiniai priimtų, ir, žinoma, daug daugiau žmonių, kurie nebūtinai išgirs apie pakylėtuosius mokytojus, tačiau vis vien sugebės susiderinti su kažkuo savo viduje. Jums nėra būtina sąmoningai žinoti apie pakylėtuosius mokytojus, kad galėtumėte su mumis susiderinti. Daugelis žmonių niekada negirdėjo apie pakylėtuosius mokytojus ar pakylėtųjų mokytojų mokymus, tačiau vis tiek sugeba susiderinti ir gauti kažkokį impulsą.

Kodėl pasaulis padarė tokį progresą, kokį padarė? Todėl, kad per šiuos praėjusius kelis tūkstančius metų ten ir šen atsirasdavo žmonių, kurie sugebėdavo susiderinti su pakylėtaisiais mokytojais ir sugebėdavo gauti kažkokią idėją, kažkokį impulsą. Jie jį įgyvendino ir lygtis truputį pasikeitė. Ir tai, žinoma, turi tęstis ir toliau, kad būtų atneštas aukso amžius. Labai gerai žinau, kad buvo ankstesnė pakylėtųjų mokytojų dispensacija, kurioje daugelis žmonių tikėjo, kad jų organizacija bus toji, kuri atneš Sen Žermeno Aukso Amžių, ir kad ateis momentas, kai jie bus pripažinti šio proceso pionieriais. Jie taps tokie pat įžymūs kaip Jėzaus mokiniai ir bus laikomi pirmaisiais, pripažinusiais pakylėtųjų mokytojų realybę. Tai, žinoma, nėra, ko mes ieškome, ir žinau, kad tai nėra tai, ko jūs ieškote, nes kitaip nebūtumėte šioje dispensacijoje, nes mes nepataikaujame šiam jausmui, šiam troškimui jaustis ypatingais. Jūs esate ypatingi, tačiau ne tuo būdu, kaip tai supranta ego.

Paleiskite paskutinę koncentravimosi į save šmėklą

Žinau, kad jūs visi tai jaučiate. Jūs visi turite kažkokį suvokimą apie tai. Galite tai suvokti ir suvokti šią gilią tiesą, kad svarbiausias čia nesu aš, tai yra, išorinis aš. Tai yra būdas įveikti šį koncentravimąsi į save, apie ką mes dabar jau keletą kartų kalbėjome. Noriu įnešti tam tikrą savo indėlį ir padėti bent kai kuriems žmonėms tai padaryti. Noriu, kad vizualizuotumėte savo prote, kad yra šis žmogus, labai panašus į jus. Net jeigu esate moteriškame kūne, jums tikrai nereikia jaustis neįtrauktoms. Štai čia yra šis žmogus, sėdintis po medžiu. Jis jau kurį laiką ėjo dvasiniu keliu. Jis buvo labai, labai susikoncentravęs į save, į savo sąmonės kėlimą. Jis netgi naudojo tam tikras ekstremalias priemones. Jis paliko patogius rūmus. Paliko savo žmoną ir vaiką. Viską paliko pasaulyje ir išėjo gyventi kaip asketas į mišką. Tačiau jis tai padarė dėl to, kad buvo susikoncentravęs į save, į savęs kėlimą aukštyn, į savo sąmonės kėlimą. Jis jautė, kad tai yra svarbu. Jis jautė, kad turi kažkokią misiją, kad turi kažką padaryti, tad ignoravo visus kitus dalykus savo gyvenime ir visą savo dėmesį sutelkė į tai. Ir štai jis čia, sėdi po figmedžiu. Jis padarė progresą kelyje, tačiau dar nėra iki galo pasiruošęs įžengti į Nirvaną, tad turi pereiti šį patyrimą, kad priešais jį paradą rengia Maros demonai, mėgindami jį sugundyti, priversti jį, jį suvilioti, apgaule paskatinti į juos sureaguoti. Ir jis sėdi tenai ir stebi.

Tikiuosi, kad suprantate, jog tai yra metafora, tiesa? Suprantate, kad ši situacija nevyko tiksliai taip, kai tai buvo aprašyta. Suprantate, kad priešais mane paradą rengiantys Maros demonai tiesiog yra simbolis to, ką jūs patiriate savo gyvenime. Galėtumėte pažvelgti į savo gyvenimą ir į viską, kas vyksta, kaip į prieš jus paradą rengiančius Maros demonus. Koks yra jų tikslas? Na, būtent tai aš suvokiau tenai sėdėdamas. Stebėjau juos ir stebėjau save, kaip esu gundomas, iš tiesų gundomas į juos sureaguoti. Žinau, kad budistai nori galvoti, kad, ak, aš buvau toks pažengęs ir Maros demonai negalėjo manęs sugundyti. Tačiau buvo momentas, tiesą sakant, daug momentų, laiko tarpas, kai jaučiau traukimą ir negalėjau jo visiškai įveikti. Aš į tai nereagavau. Nepasidaviau reakcijai, tačiau jaučiau traukimą. Ir žinojau, kad tol, kol jaučiu traukimą, negaliu įžengti į Nirvaną. Ir galiausiai suvokiau, kad ne šie išoriniai pasireiškimai, rengiantys paradą priešais mane, sukuria traukimą. Tai nebuvo kažkoks konkretus mano psichologijos aspektas, kaip galėtumėte sakyti, kad turėjau tam tikrą traumą, kuri nebuvo išrišta, ir kad būtent tai sukūrė traukimą, ar kad turėjau tam tikrą įsitikinimą, kuris sukūrė traukimą.

Ir suvokiau, kad tai yra, kas buvo likę, vienintelis dalykas, kuris buvo likęs, ir tai buvo koncentravimasis į save. Aš ėjau šiuo keliu, ir suvokiau, kad šis „aš“ jausmas, kuris ėjo keliu, negali manęs atvesti į Nirvaną. Tai buvo paskutinė šmėkla. Nebuvau prikaltas prie medžio – aš tiesiog po juo sėdėjau. Tačiau tai buvo panašu į tai, kai Jėzus kabėjo ant kryžiaus ir suvokė, kad vis dar tebėra susikoncentravęs į save. Kad yra toks svarbus, jog Dievas kažkaip jį išgelbės nuo mirties ant kryžiaus. Ir aš taip pat pamačiau, kad būtent šis aš, kuris mane skatino eiti keliu, buvo tas aš, kuris negalės manęs nuvesti toliau. Tam tikra prasme, tas aš, kuriuo naudojausi eiti keliu, negalėjo manęs išvesti virš kelio. Ir kai tai pamačiau, tai pamatęs, atsidūriau už jo ribų. Sąmoningasis AŠ išėjo iš to aš, per kurį iki tol į viską žiūrėjau. Tai nudažė visą mano kelią. Ir kai patyriau save už jo ribų, nebuvo taip, kad būčiau sąmoningai nusprendęs jį paleisti – tiesiog pajaučiau šį spontanišką paleidimą. Paleidau tai. Paleidau. Atidaviau tą paskutinę šmėklą. Ir tuomet buvau pasirengęs įžengti į Nirvaną.

Galite diskutuoti, ar aš tuo momentu pakilau ir po to grįžau atgal? Tačiau verčiau pristatyčiau tai šiuo būdu. Kad tą akimirką užsitarnavau savo pakylėjimą. Tačiau užuot pakilęs, o tai reikštų, kad būčiau turėjęs palikti savo fizinį kūną, nusprendžiau toliau likti tame pačiame fiziniame kūne ir mokyti. Tačiau nuo tos akimirkos buvau laisvas nuo Žemės. O tai iš tiesų reiškia, kad buvau laisvas nuo susikoncentravimo į save. Ir todėl galėjau grįžti ir mokyti be šio susikoncentravimo į save.

Dramos geidžianti savastis

Ir kodėl jums tai sakau? Na, kadangi jūs taip pat turite potencialą įveikti savo susikoncentravimą į save, dar tebebūdami įsikūnijime. Matote, mano mylimieji, egzistuoja neišvengiamas pavojus tame, ką mes darome. Papasakodami jums istoriją, kaip aš tai įveikiau ir kaip tai įveikė Jėzus, ir kaip kiti pakylėtieji mokytojai turėjo šiuos svarbius įsikūnijimus prieš pakildami, pavojus yra tas, kad galite manyti, jog pakylėjimo užsitarnavimas privalo įvykti kažkokiomis dramatiškomis aplinkybėmis. Tačiau kaip sakėme, jeigu norite dramos, visos tamsos jėgos duos jums visą dramą, kokios tik pageidausite. Bet matote, kol turite šį jausmą, kad jūsų pergalės laimėjimas negali apsieiti be kažkokios dramos, kaip galėsite įveikti koncentravimąsi į save? Nes tiktai tas atskirasis aš, kuris koncentruojasi į jus kaip į atskirąjį aš, nori dramos. Nes jis nori atrodyti svarbus. Ir tai siejasi su tuo, ką mes kalbėjome apie avatarus. Jūs ateinate kaip avataras į šią planetą ir yra kažkas, kas jus motyvuoja čionai ateiti. Tai sakydamas, turiu omenyje ne tik jus, bet ir save. Ir mes jaučiame, kad tai turi būti išpildyta, ir tik po to galėsime išeiti. Turime pasiekti tą jausmą, kad padarėme skirtumą. Tačiau tai taip pat yra koncentravimasis į save. Ir todėl mes galvojame: „A, jeigu nutiks kažkas dramatiško, štai tuomet būsime tai išpildę. Štai tuomet tai pateisins mūsų atėjimą čia.“

Toks yra pavojus – iškeliant aukštyn save šiuo būdu, ypač kai žmonės iš tiesų nesupranta už to slypinčios prasmės ir sukuria iš mūsų stabus. Jeigu pažvelgtumėte į tai, kokį stabą budistai sukūrė iš Budos, būtumėte priblokšti. Matote, pavojus yra toksai, kad pavyzdys gali tapti išimtimi, gali tapti stabu. Tačiau jūs išsilaisvinote iš tos stabmeldystės. Suvokiate, kad turite potencialą pakilti. Tačiau kai kurie iš jūsų dar iki galo nepasiekėte to suvokimo lygmens, kuomet galėtumėte pamatyti, jog egzistuoja tam tikras aš, kuris yra taip stipriai susikoncentravęs į save, jog jaučia, kad turėtų būti toks pat svarbus kaip Jėzus arba Gautama, arba kiti pakylėtieji mokytojai. Kitaip tariant, jaučiate, kad jeigu tai yra jūsų paskutinis įsikūnijimas, turėtumėte padaryti kažką svarbaus šiame įsikūnijime. Turėtumėte suvaidinti kažkokį svarbų vaidmenį. Kai kurie iš jūsų netgi pažvelgiate į šį pasiuntinį ir sakote: „O, bet pažiūrėkite į Kimą, kiek jis daug visko pasiekė, kiek daug išleido knygų, pažvelkite į visas tas svetaines. Jis tai jau tikrai padarė kažką svarbaus.“ Ir jis pats anksčiau šitaip į save žiūrėjo ir jautė, kad: „Na, aš bent jau kažką pasiekiau šioje planetoje.“ Tačiau jis pamatė, kad turi savastį, kuri jaučia: „Bet ar to pakanka? O jeigu išleisčiau dar 80 knygų ir sukurčiau dar 10 svetainių ir sukurčiau dar 500 YouTube filmukų?“ Kada bus gana?

Tad štai ką tuo noriu pasakyti: ši savastis verčia jus, Sąmoningąjį AŠ, būti susikoncentravusį į save, ji nori, kad didingai įžengtumėte, ji nori išeiti, dramatiškai išeiti ir palikti kažkokį palikimą. Ir pasiuntinys turėjo šią savastį, dar ne taip seniai, kai jis galiausiai, nesėdėdamas po medžiu ir nebūdamas prikaltas prie kryžiaus, ją pamatė. Ir jūs visi turite potencialą padaryti tą patį. Na ir dabar, atkreipkite dėmesį. Žinoma, yra svarbu tai, ką pasiuntinys padarė. Žinoma, kai kurie iš jūsų turite Dangiškąjį planą, kad turite kažką padaryti, ką visuomenė arba kiti žmonės laikys svarbiais dalykais. Tačiau čia egzistuoja labai subtilus įžvalgumas, kuris turi būti padarytas. Nes jeigu vis dar tebeturite savastį, kuri jaučia poreikį būti laikoma svarbia, ši savastis neleis jums pakilti. Ir ji dažnai neleis jums iš tiesų išpildyti savo Dangiškojo plano aukščiausio potencialo. Nes jūs mėginsite pasiekti tai jėga. Labai stipriai norėsite, kad tai įvyktų.

Neprašau jūsų įžengti į mąstymą, kuriame galvojate, kad nėra nieko svarbaus, ką turėtumėte padaryti. Jūs galite tai padaryti arba galite to ir nepadaryti. Prašau jūsų persijungti iš savo perspektyvos ir suvokti, kad galiausiai, kai bus jūsų laikas pakilti, jūs nedarytumėte to kažkokiomis dramatiškomis aplinkybėmis. Jūs tai padarytumėte tiesiog paleisdami, paleisdami visa tai, nueidami nuo to. Ir jums nereikia dramos. Tiesą sakant, kuo didesnė yra drama, tuo sunkiau yra nuo jos nueiti.

Vėlgi, būkite atsargūs. Neleiskite išoriniam protui nuvesti jūsų į šiuos kraštutinumus. Būkite atviri potencialui, kad turite padaryti kažką svarbaus. Tačiau būkite prie to neprisirišę. Mąstykite apie skirtumą, kai darote tai iš šio susikoncentravimo į save, mėgindami pasiekti kažkokį dramatišką tikslą, ir kai darote tai iš laisvės būsenos, kurioje galite leisti, kad tai tekėtų iš jūsų AŠ ESU Esaties ir pakylėtųjų mokytojų. Jūs tiesiog leidžiate, kad tai tekėtų, be šio susikoncentravimo į save, be intencijos, kad savastis turėtų jaustis pripažinta ir pateisinta, ir išaukštinta, ir svarbi. Ir tas arba anas, arba sekantis dalykas. Tai yra laisvė. Būtent tai aš patyriau, mokydamas per tuos metus, iki kol palikau fizinį kūną. Ir trokštu, kad jūs visi pasiektumėte tą tašką, kai įveiktumėte tą koncentravimąsi į save. Ir tuomet galėsite nugyventi visą savo likusį gyvenimą su šia laisve. Ir galite pamatyti, kaip jūsų tarnystė vystosi ir jūs darote kažką svarbaus, tačiau nebėra tos savasties, kuri to norėtų ir norėtų daugiau. Nes, žinoma, savasčiai niekada nebus gana. Tai, tam tikra prasme, galėtume sakyti, yra esminė puolusių būtybių problema. Kad jos yra taip stipriai susikoncentravusios į save, jog jaučia norinčios pasiekti kažką aukščiausio. Tačiau kaip sakė Meilės Esatis, niekas niekada nebus aukščiausia. Ir yra būtybių, kurios nupuolė ir tęsė savo buvimą puolusioje sąmonėje eonus metų, nes vis dar tebeturi šią svajonę, kad galės pasiekti kažkokią aukščiausią būseną atskirajam aš. Ir tik tai ir laiko jas puolusioje sąmonėje. Ir kai paleidžiate šį susikoncentravimą į save, pasiekiate aukščiausią laisvę.

Ir kaip tai padarote? Na, labai atsargiai, laipsniškai. Matote, ką daro protas, kai tai sakau: kaip tai padarote? Kaip galite įveikti susikoncentravimą į save? Ar matote savo prote, kas iškyla? A, privalo būti kažkoks aukščiausias būdas tai padaryti, kažkoks aukščiausias patyrimas, kažkokia drama. Tačiau būdas įveikti susikoncentravimą į save nėra drama, tai yra anti-drama. Kas nutiko po medžiu, kai tenai sėdėjau? Nebuvo jokios dramos, kuri būtų rutuliojusi. Pamačiau, kad savastis nori dramos, ir kad būtent ji mane sulaiko nuo Nirvanos. Ir kai pamačiau dramą, paleidau dramą, norą turėti kažkokią dramą. O taip, budistai žiūri į tai ir aukština tai, daro iš to stabą. Tačiau tą akimirką, kai atidaviau savastį, nebuvo jokios dramos. Nes jeigu būčiau turėjęs dramą, nebūčiau galėjęs atiduoti savasties. Nes tiktai savastis nori dramos. Aš atskyriau Sąmoningąjį AŠ nuo savasties, kuri nori dramos. Ir tiesiog atidaviau ją be jokios dramos. Jėzui tai buvo šiek tiek sunkiau pamatyti, nes jis buvo prikaltas prie kryžiaus. Ir aplink jį buvo žmonės, kurie verkė ir nenorėjo, kad jis išeitų. Štai kodėl, tam tikra prasme, jam buvo sunkiau paleisti tą prakeiktą šmėklą, kaip galėtume sakyti. Ir jam reikėjo patirti visą tą agoniją. Tačiau, kaip Motina Marija sakė, jis turėjo polinkį į dramatizmą.

Bet aš tiesiog sėdėjau tenai po medžiu, ir tiesiog paleidau, be jokios dramos. Šis pasiuntinys pasiekė tą patį tašką, suvokęs, kad nėra jokios dramos. Štai kodėl jis netgi negali nurodyti vieno konkretaus įvykio, kuris tai sukėlė. Nes nebuvo jokios dramos, tai tiesiog įvyksta. Tačiau įvyksta tai, žinoma, dėka proceso, kuomet jis buvo pasiryžęs tirti save ir ieškoti to rąsto, tos savasties savo akyje. Ir tai tuomet tiesiog įvyksta. Tai, tiesą sakant, įvyksta, kai pamatote tą dramos poreikį. Ir pamatote, kaip tai yra kvaila, kaip tai yra netikra. Ir paleidžiate visą tą dramos poreikį.

Pažvelkite į visą tą savęs tobulinimo industriją, kaip galėtume ją pavadinti. Į visus tuos mokytojus, kurie kalba apie akimirksniu įvykstantį nušvitimą, akimirksniu įvykstantį nubudimą, aukštesnes sąmonės būsenas, laisvę nuo ego. Jie yra pagauti rinkos mechanizmo. Ką matote, įsijungę savo televizorių, bent jau čia, Amerikoje, kur visa ko varomoji jėga yra reklama? Yra kompanijų, kurios reklamuojasi. Kodėl? Jos nori pasakyti, kad jų produktai yra tokie nepalyginamai geresni už visų kitų. Ir štai jūs čia, norite apsiskelbti guru šiuolaikiniame amžiuje. Turite turėti kažką, ko niekas kitas neturi. Turite būti ypatingi, tad norite sukurti dramą. Nubudimas yra kažkoks dramatiškas įvykis. Nušvitimas yra pati didžiausia drama. Pakylėjimas yra didžiausia drama, kaip tikėjo daugelis Summit Lighthouse mokinių. Ir jie laukė šio dramatiško įvykio, kai kurie netgi tikėdamiesi fizinio pakylėjimo. Ir kai kurie mokiniai įsivaizdavo, kad fiziškai pakils, ir tūkstančiai žmonių stovės aplinkui, sakydami: oooo, aaaa. Tačiau jeigu turite šį oooo ir aaaa troškimą, kaip galėsite išeiti? Nes niekas pakylėtoje karalijoje nebus ypatingai sužavėtas jūsų pakylėjimu. Pakylėtieji mokytojai lauks jūsų, norėdami pasveikinti, kai pakilsite, bet mes nestovėsime tenai sakydami: oooo, aaaa.

Pamąstykite apie tai. Štai apie ką norėjau čia pakalbėti. Jūsų laisvė, jūsų pakylėjimas, jūsų laisvė būti tuo, kuo esate, tebesant įsikūnijime, tame nėra jokios dramos. Tame nėra jokios dramos. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad tai yra anti-drama, tačiau net ir tai yra truputį per lengva, nes ego gali ir už to užsikabinti. Ego viską gali apversti aukštyn kojomis. Būtent tai šis pasiuntinys suvokė, kad jis skiriasi nuo daugelio guru, nes neturi šio poreikio teigti, kad yra ypatingas. Ir tuomet pasigirdo šis mažytis balselis, kuris tarė: „O, bet tu esi toks ypatingas, nes neteigi esąs ypatingas.“ Ir jis atsakė: „Man nereikia tuo tikėti.“

Pamąstykite apie tai. Būkite laisvi nuo dramos, bet laisvi ne nuo ego. Nustokite galvoti apie išsilaisvinimą nuo ego. Paverskite ego atgyvena, išsilaisvindami nuo dramos. Nes visos dramos ateina iš ego.

Kad ir kiek norėčiau tęsti šį bendravimą su jumis, kuris man teikia džiaugsmą kaip pakylėtajai būtybei, galbūt šiek tiek kitokios formos džiaugsmą, nei kad jūs galite jausti, būdami nepakilę, ir vis dėlto, tai man teikia džiaugsmą. Tačiau nusilenksiu laiko ir erdvės suvaržymams. Nors man laiko nėra, žinau, kad jums laikas yra. Norėčiau dar kartą pakartoti, sustokite minutėlei. Ar negalime pasidžiaugti vienas kito Buvimu? Ar negalime jausti pilnatvės, pasiekę šį tašką, šį vienovės tašką? Tad sveikinu jus. Sveikinu Budos Prigimtį jumyse. Gautama Buda, AŠ ESU. Ir palieku jus be jokios dramos.