Laisvė per atvirą širdį ir pasiryžimą eksperimentuoti
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2024 metų rugpjūčio 3 d. Šis diktavimas buvo perduotas Gydymo konferencijoje Čikagoje: „Išgydykite savo širdį ir Amerikos širdį“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas. Jeigu pažvelgtumėte į Ameriką, kokia savybė yra būdinga šiai šaliai? Tai, žinoma, yra laisvė.
Laisvė viduje
Galite manyti, kad laisvė yra fizinė sąlyga, tačiau tai yra paklydimas. Nėra jokių fizinių sąlygų, kurios galėtų užtikrinti jūsų laisvę, ir tai dar niekada nebuvo parodyta aiškiau kaip čia Amerikoje, kur turite didesnį fizinės laisvės laipsnį nei daugumoje kitų šalių. Ir visgi, pažvelkite į Amerikos žmones ir pažiūrėkite, kiek daug tarp jų yra nelaisvų žmonių. Kodėl? Dėl jų psichologijos. Nes kur galite rasti laisvę? Tik viduje. Ir, žinoma, egzistuoja daug psichologinių sąlygų, kurios gali atimti jūsų laisvę, tačiau nė viena vidinė sąlyga neatima jūsų laisvės labiau nei uždaryta širdies čakra.
Jeigu neturite širdies, negalite būti laisvi. Nes ką gi reiškia būti laisvu? Tai reiškia, būti tėkmėje, tekančioje iš viršaus žemyn. Kai esate tos tėkmės susikirtimo taške, kai Sąmoningasis AŠ yra tame susikirtimo taške, per kurį teka energija iš AŠ ESU Esaties, iš dvasinės karalijos į šį pasaulį, štai tuomet jūs esate pasaulyje, bet ne iš pasaulio, ir tai yra vienintelis būdas būti iš tiesų laisvu.
Jeigu neturite širdies, negalite būti laisvi. Toks tiesiog yra faktas, kurio dauguma žmonių, žinoma, palaimingai, o tiksliau, nelabai palaimingai, nesuvokia. Ir vis dėlto, žmonių suvokimo stygius niekada nepakeitė realybės, ir būtent to šiandien stinga Amerikoje – būtent tai kuria ir palaiko, bei stiprina susiskaldymą ir susipriešinimą – kad pernelyg daug žmonių nuslydo į šį mąstymą, manydami galintys apibrėžti, kaip visata turėtų veikti, ir kad visata paklus jų apibrėžimui.
Pamatinis principas, ant kurio buvo pastatyta Amerika
Kodėl, jūsų manymu, suteikiau savo paramą šiai šaliai, užuot rėmęs Europos šalis? Todėl, kad Europa buvo įkalinta šiame ideologiniame mąstyme, kuriame tiek daug žmonių manė, kad jie gali apibrėžti teoriją, ideologiją, religiją, ir tegul tik visata pabando neatitikti jų apibrėžimo. Ir Europos žmonės buvo tokiuose stipriuose katalikų bažnyčios ir sekuliarių valdžios elitų gniaužtuose, kad tuo metu buvo neįmanoma pakelti Europos civilizacijos į aukštesnį lygį, ir todėl nebuvo jokios kitos galimybės, realistiškos galimybės, praktiškos galimybės, kaip tik suteikti paramą naujai šaliai, su visu iš to išeinančiu sudėtingumu, ir su visais iš to išeinančiais laiko kaštais, nes iš pradžių turėjome pastatyti fizinę šalį, ir tik po to galėjome pradėti iš tiesų suteikti žmonėms daugiau laisvės.
Šią šalį pastatė žmonės, kurie norėjo pabėgti nuo uždaro Europos mąstymo. Jie galėjo manyti, savo išoriniame prote, kad bėga nuo išorinių sąlygų, kurios juos varžė ir pasmerkė visą gyvenimą besitęsiančiam vargui, jeigu jie buvo gimę žemiausiuose 98 procentuose populiacijos. Tačiau realybėje jie troško pabėgti nuo uždarų protų, nuo uždaro mąstymo, kuris tuo metu valdė Europą. Ir kodėl matėte, kad Amerika taip sužydėjo ir taip greitai augo, ir tapo tokia inovatyvi, ir atnešė tiek daug naujų technologijų? Todėl, kad joje nebuvo uždaro mąstymo. Egzistavo atvirumas naujoms idėjoms ir pasiryžimas eksperimentuoti, ir būtent tai pastatė šią šalį, kadangi žmonės buvo laisvesni savo protuose už žmones, kurie liko Europoje.
Pats pamatinis šios šalies principas yra šis atvirumas naujoms idėjoms, atvirumas išmėginti kažką naujo, eksperimentuoti: „Pažiūrėkime, kaip tai suveiks. Paimkime kelis pagalius ir drobę, padarykime iš jų sparnus, įdėkime variklį ir propelerį, ir pažiūrėkime, ar šis daiktas galėtų skristi.“ Ir staiga jis ėmė skristi, ir tai atvėrė visiškai naują erą. Tačiau jeigu būtumėte galvoję, kad už orą sunkesni dalykai negali skristi, kaip būtumėte išdrįsę eksperimentuoti?
Naujos idėjos
Kas yra ta varomoji jėga, kuri slypi už laisvės, vidinės laisvės? Tai yra atvirumas naujoms idėjoms, pasiryžimas eksperimentuoti su kažkuo, su kažkuo nauju, kažkuo, kas anksčiau nebuvo išbandyta. Tačiau ko reikia, kad būtumėte atviri naujoms idėjoms? Reikia širdies, reikia atviros širdies čakros. Nes iš kur ateina naujos idėjos? Na, jos, žinoma, ateina iš dviejų šaltinių, tačiau pagrinde jos ateina iš aukščiau, iš pakylėtosios karalijos. Jeigu žmonės yra užsidarę naujų idėjų atėjimui iš pakylėtosios karalijos, jie gali, bandymų ir klaidų metodu, eksperimentuodami, atrasti naujas idėjas, galėtume sakyti, horizontaliu būdu. Ir jie gali dirbti ir gali atnešti pagerėjimą, tačiau tik tam tikrose ribose. Galite, kaip yra sakoma sename posakyje, išrasti geresnius spąstus pelėms šiame mąstyme, tačiau negalite sugalvoti kažko, kas peržengtų pelių spąstų koncepciją. Negalite net suvokti galimybės, jog sąmonė galėtų būti pakelti iki tokio lygmens, kai pelės net negalėtų gyventi planetoje.
Visada egzistuos limitai, kokios naujos idėjos gali būti atneštos horizontaliu būdu, ir būtent dėl to bet kuri visuomenė, kuri yra atkertama nuo pakylėtosios karalijos, ima stagnuoti ir tampa pavaldi antrajam termodinamikos dėsniui, kuris, kaip žinote, kelia vis didėjančią netvarką. Jis pažemina energiją, dalykai išsikvepia ir pradeda irti bei griūti. Galite tai perkelti iš fizinės plotmės į psichologinę, ir galite sakyti, kad jeigu Amerikos žmonės taps pernelyg užsidarę naujoms idėjoms, mąstymui už dėžutės ribų, tuomet Amerika tegalės stagnuoti, kaip ji jau pradėjo stagnuoti kai kuriose visuomenės srityse.
Ji dar nepasiekė pilnos stagnacijos, kadangi vis dar yra tiek daug žmonių Amerikoje, kurie dirba su savo sąmone, gydo savo psichologiją, kelia savo sąmoningumą per įvairias dvasines filosofijas ir judėjimus, ir tai, žinoma, neapsiriboja vien pakylėtųjų mokytojų mokymais. Tačiau yra daug amerikiečių, kurie uždarė savo protus naujoms idėjoms, ir jie įstrigo šiame mąstyme, kad turėtų žvalgytis į praeitį, tarsi praeityje buvo geresni laikai.
Žvalgymasis į praeitį
Ar kada nors buvo geresni laikai praeityje? Na, jeigu paklaustumėte žmonių, kurie gyveno praeityje, kad ir kuriuo praeities momentu jie būtų gyvenę, jie pasakytų, kad ne, nes jie pažvelgtų į jūsų laikus ir norėtų turėti tą, aną ir sekantį dalyką, kuriuos jūs laikote savaime suprantamais, nes tie dalykai būtų tiek nepalyginamai geresni už tai, ką jie turėjo savo laikais. Yra labai mažai žmonių, tiek Amerikoje, tiek kitose šalyse, kurie norėtų grįžti prie to, koks gyvenimas buvo prieš 50 ar 100 metų. Yra labai mažai žmonių iš tų laikų, kurie rinktųsi pasilikti savo laikuose, užuot perėję į jūsų laikus, jeigu galėtų tai padaryti. Ir kodėl taip yra? Na, iš dalies dėl to, kad žmonės visada trokšta kažko geresnio nei turi šiuo metu. Tai yra žmogiška psichologija, kai žmonės yra uždarę savo širdis, nes kai uždarote savo širdį, tampa labai nemalonu būti jūsų energetiniame lauke. Jūs trokštate kažko iš kitur, ar tai būtų ateitis ar praeitis, nes negalite pakęsti dabarties. Nematote dabarties kaip dovanos, jūs ją laikote našta.
Ir pažvelkite į šiandieninius amerikiečius. Pažvelkite į tuos, kurie, kaip sakėme, kabinasi į šią tradicinių vertybių, krikščioniškų vertybių koncepciją. Jie mano, kad Amerika turėtų būti krikščioniška šalis. Ar jie neskaitė konstitucijos? Jie mano, kad viskas būtų geriau, jeigu Jungtinių Valstijų įstatymai būtų paremti Biblija. Ar jie niekada negirdėjo apie Šarijos įstatymą musulmoniškose šalyse? Ar niekada nepamąstė, kad kai kurie žmonės šiose šalyse gyvena taip, kaip žmonės gyveno Amerikoje arba Europoje prieš 500 metų? Ar jie nesuvokė, kiek daug žmonių tose šalyse trokšta išsilaisvinti nuo šios naštos? Ir manote, kad būtų geriau, jeigu Amerikos įstatymai būtų paremti šitokiu religiniu, antikvariniu, į praeitį besižvalgančiu požiūriu?
Kaip galite šitaip manyti – todėl, kad jūsų protas nėra laisvas. Nesate atviri žiūrėti į priekį. Nesate atviri suvokti, kad Žemėje buvo padarytas progresas per šiuos praėjusius keletą šimtmečių ir tūkstantmečių. Ir kodėl šis progresas neturėtų tęstis? Kodėl ateitis neturėtų būti geresnė nei šiandiena ir už bet kurį momentą praeityje? Nesate tam atviri, jeigu jūsų širdis yra uždaryta, nes tuomet jūs įpuolate į tai, apie ką kalbėjo Paulius Venecijietis, į baime paremtą meilę, į žmogišką meilę. Ir ką ši iškreipta meilė verčia jus daryti? Kabintis į tai, ką turite. Pradedate bijoti prarasti tai, ką turite, kad ir kiek mažai tai būtų, ir bijote ateities. Bijote pokyčių, nes manote, kad pokyčiai gali būti tik į bloga. Ar jie nepažvelgė į istoriją ir nematė, kad viskas buvo blogiau praeityje? Negi jie iš tiesų nori grįžti į tuos laikus, kai žmonės mirdavo dėl prastos mitybos, jie prarasdavo dantis, kaip Džordžas Vašingtonas? Negi iš tiesų norite į tai grįžti, kai plaučių uždegimas būdavo mirtina liga, kai didelė dalis moterų mirdavo gimdydamos vaikus, kai dauguma vaikų nesulaukdavo 4 metų amžiaus? Negi iš tiesų norite į tai grįžti?
Bet matote, kai jūsų širdis yra uždaryta, nesugebate šitaip samprotauti. Galėtume, tam tikra prasme, sakyti, kad šie žmonės nemąsto. Kodėl? Todėl, kad kai jūsų širdis yra uždaryta ir nėra energijos tekėjimo iš AŠ ESU Esaties, jūsų trečiosios akies ir karūnos čakros negali būti pilnai aktyvuotos, ir todėl žmonės nesugeba aiškiai mąstyti. Vietoj to jų dėmesys nusileidžia į žemesnes čakras, dažnai į saulės rezginio čakrą, ir dabar jie tiesiog yra pyktyje. O kai esate pyktyje, negalite aiškiai mąstyti. Visi tai žino iš patirties.
Pikti sekėjai Amerikoje
Kas nutiko Amerikoje? Kodėl tiek daug žmonių įžengė į šį mąstymą, užuot buvę optimistiniame mąstyme? Na, galime išvardinti daug priežasčių. Tačiau viena iš jų tikrai yra tai, ką atviri yra matyti tik dvasios mokiniai, tai yra, kad puolusios būtybės padarė viską, ką galėjo, siekdamos pakenkti Amerikai, siekdamos užmesti abejonių tinklą ant Amerikos tvarumo, ant Amerikos gebėjimo transcenduoti save ir išspręsti savo problemas. Ir pernelyg daug žmonių tuo patikėjo. Jie tapo pesimistais, užuot buvę optimistais. Tačiau ne pesimistai pastatė šią šalį. Pesimistai liko Europoje ir pakluso karaliams bei kilmingųjų klasei. Optimistai buvo tie, kurie išvyko ir pastatė Ameriką. Kas nutiko? Na, nutiko, tiesą sakant, tai, kad daugelis tų pesimistų, kurie anais laikais liko Europoje, reinkarnavosi Amerikoje, o daugelis optimistų, kurie pastatė Ameriką, inkarnavosi Europoje. Ir būtent dėl to matote, kad daugeliu atžvilgiu Europa pralenkė Jungtines Valstijas.
Tačiau, žinoma, čia yra dar daugiau dalykų. Ir dalis to yra, kad egzistuoja ši tendencija tarp pirminių Žemės gyventojų, kad kai kažką pasiekia, jie tai pradeda laikyti savaime suprantamu dalyku. Jie to nebevertina. Jie nebepripažįsta, kaip tai buvo svarbu, ir dabar tiesiog tampa abejingi. Ir nutiko taip, kad daugelis žmonių užaugo materialiai pasiturinčioje aplinkoje per keletą pastarųjų dešimtmečių, bet dabar tai buvo palaipsniui naikinama, nes turtas buvo vis labiau koncentruojamas finansinio elito rankose. Tačiau kadangi tiek daug žmonių nesiekė šio turto, bet su juo užaugo, jie neturi noro pasistengti pakeisti šias sąlygas, tad jie nusivilia, pradeda pykti ir dabar ieško kažko, kas galėtų už juos pakeisti sąlygas. Jie ieško kažko, kuo galėtų sekti. Bet matote, Ameriką pastatė ne sekėjai, nes tie, kurie eksperimentuoja, jie niekuo neseka.
Sekėjas negali eksperimentuoti. Kuo gi sekė broliai Raitai? Jie neturėjo kuo sekti. Nieko nebuvo pirma jų. Nebuvo nė vieno, kuris būtų drįsęs rizikuoti savo gyvybe, skrisdamas šia trapia mašina. Ar matėte tą pirmąjį brolių Raitų sukonstruotą lėktuvą? Ar galite įsivaizduoti, kad patikėtumėte savo gyvybę tam aparatui? Tačiau jie tai padarė. Ir jie tai padarė ne kažkuo sekdami.
Tiek daug žmonių šiandien yra tapę sekėjais. Jie tapo piktais sekėjais. Ko jie ieško? Jie ieško kažko, kas galėtų jiems pasakyti, kad jie yra nekalti dėl savo problemų – kalti yra kiti žmonės. Bet jei tik jie už jį balsuos, jis už juos sutvarkys visas jų problemas, ir kiek kartų pasaulio istorijoje tai matėte? Akli sekėjai, sekantys aklais vadais, visi kartu atsiduriantys istorijos duobėje.
Mažiausiai širdies turintys žmonės
Tačiau, vėlgi, kokia yra problema? Širdies stygius. Tiek daug žmonių Amerikoje nebeturi atviros širdies. Jeigu turite atvirą širdį, niekuo Žemėje nesekate. Jūs sekate savo AŠ ESU Esatimi ir pakylėtaisiais mokytojais, su kuriais turite ryšį per atvirą širdį. Jūs į nieką nesilaikote įsikibę Žemėje. Nesižvalgote į praeitį. Nesikabinate atgyvenusių idėjų, nes suvokiate, kad raktas į ateitį yra eksperimentavimas, atsinaujinimas, transcendencija. Ką sako antrasis termodinamikos dėsnis? Jis sako, kad uždara sistema susinaikins. Na, uždaras protas taip pat susinaikins, nes, kaip sakiau, kai uždarote širdį, jums tampa nepakeliama būti savo pačių energetiniame lauke. Ir būtent dėl to tiek daug žmonių ieško pabėgimo – per alkoholį, narkotikus, kitas priklausomybes, kitas veiklas, kurios yra beprasmiškos veiklos, tokios kaip spoksojimas į televizoriaus ekraną, po kelias valandas per dieną praleidžiant žiūrint programas, kuriose nėra visiškai jokio turinio. Prasmės neturinčios pramogos.
Tačiau visa tai nėra tikroji problema Amerikoje, Problema yra širdies stygius. Ir kur ši problema yra ryškiausia? Populiacijos aukščiausiuose dešimtyje procentų. Sakau aukščiausiuose dešimtyje procentų, kadangi jie save laiko esančiais aukščiausiai. Aš juos laikau esančiais žemiausiai, pačiais žemiausiais žmonėmis, turinčiais mažiausiai laisvės, nes jų širdys yra uždarytos. Jie neturi jokio žmogiškumo. Jie neturi visiškai jokios užuojautos kitiems žmonėms. Jie tenori kuo daugiau valdžios, pinigų, turtų ir privilegijų. Tie, kurie save išsikelia kaip elitą, kurie priklausė kilmingųjų klasei Europoje, jie neturi širdies.
Ar galėtumėte elgtis su kitais žmonėmis kaip su vergais, jeigu turėtumėte širdį? Tai neįmanoma. Nes jeigu turite širdį, jeigu jūsų širdies čakra yra atvira, jūs pažvelgsite į tą žmogų, kuris ką tik buvo atvežtas vergų laivu iš Afrikos, ir matysite, kad tas žmogus, nepaisant jo juodos odos ir kitokios išvaizdos, turi širdies čakrą kaip ir jūs, turi tokį patį potencialą transcenduoti save kaip ir jūs. Matysite žmogišką būtybę, o tiksliau, dvasinę būtybę, nes save laikote dvasine būtybe ir todėl, kai turite širdį, spontaniškai darote kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų. Jeigu neturite širdies, galite prisiversti daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų, tačiau jūs tai darote ne iš širdies, ne iš bendrumo su kitais jausmo, ne iš ryšio su savo aukštesniuoju aš. Jūs tai darote iš baimės, nes manote, kad turite būti geri krikščioniai, idant patektumėte į dangų.
Argi neskaitėte Naujojo Testamento, kur Jėzus buvo paklaustas apie karalystės atėjimą, ir jis atsakė: „Dievo karalystė ateina nepastebimai, nes Dievo karalystė yra jumyse.“ Kas yra jumyse? Širdis, širdies čakra, kuri yra atviros durys į Dievo karalystę. Tačiau kas yra Dievo karalystė? Vidinė būsena, sąmonės būsena, vienovės būsena. Ką tai reiškia, kad ji ateina nepastebimai? Tai reiškia, jog kad ir ką bedarytumėte išorėje, tai neatves jūsų į karalystę.
Jeigu manote, kad esate geras krikščionis, kuris daro gerus darbus, tačiau jūs tai darote tam, kad nepatektumėte į pragarą, nė kiek nepriartėjote prie karalystės, kad ir ką būtumėte padarę per visą savo gyvenimą. Galėjote užsiiminėti labdara visą savo gyvenimą. Nė kiek nepriartėjote prie karalystės, nes tai ateina ne iš širdies, o iš baime paremto mąstymo. Yra tokių, kurie save laiko gerais krikščioniais, kuriuos aš įskaityčiau į aukščiausių dešimties procentų tarpą. Nors jie nėra turtingi ir nepriklauso finansiniam elitui, jie vis dar tebėra aukščiausiuose/žemiausiuose dešimtyje procentų, nes turi mažiausiai širdies.
Mažai rasite tokių žmonių, kurie turėtų labiau uždarytas širdis už kai kuriuos šiuos „aš esu šventesnis už tave“ krikščionis, ir ypač tuos krikščionių pastorius, kurie pamokslauja savo parapijoms apie pragaro ugnį ir sierą, siekdami įbauginti savo bendratikius. Negi iš tiesų galvojate, kad Jėzus mėgina bauginimais priversti žmones įžengti į karalystę? Ką Jėzus sakė? Leiskite man truputėlį pagalvoti. O taip: „Nebijok, mažoji kaimene, tavo Tėvui malonu tau dovanoti karalystę.“
Ką jis turėjo omenyje? Jis turėjo omenyje, kad nėra jokių sąlygų Žemėje, jokių ritualų, kurie galėtų garantuoti jūsų įžengimą į karalystę. Nes jums nereikia išpildyti jokių sąlygų Žemėje, atitikti jokio standarto Žemėje, kad galėtumėte gauti karalystę. Ko reikia, kad atvertumėte savo širdį ir priimtumėte karalystę, kurią Tėvui yra malonu jums dovanoti? Kaip krikščionybė gali būti tokia religija, kuri daugiau nei septyniolika šimtmečių skelbė visiškai tam priešingą žinią, sakydama, kad tiktai tie, kurie išpildys krikščioniškos bažnyčios apibrėžtus reikalavimus, pateks į dangų, o visi kiti nueis į pragarą. Argi jie neskaitė Biblijos, o gal jie ją skaitė protu, o ne širdimi?
Laisvė per atvirą širdį
Jau anksčiau sakiau, tačiau dar kartą tai pakartosiu į kolektyvinę sąmonę. Aukso amžius nebus įkūnytas, laikantis įsikibus tradicinių vertybių. Ateities nesukurs tie, kurie žvalgosi į praeitį. Tai neįmanoma. Aš turiu visas šias idėjas, kurios gali transformuoti Ameriką į aukso amžiaus visuomenę. Man yra malonu jas duoti tiems, kurie jas norėtų priimti, tačiau kaip galite jas priimti? Per širdį. O jeigu širdis nėra atvira, na, tai kaip tuomet galės atsirasti indas, į kurį šios idėjos galėtų būti įlietos?
Galite pastebėti, kad čia nekalbu apie partinę politiką. Yra tokių, net ir pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie mano, jog pakylėtieji mokytojai tikrai palaiko šią partiją arba aną partiją. Man nerūpi politinės partijos ir partijų politika. Man rūpi žmonės, tie, kurie yra atviri naujoms idėjoms, tie, kurie yra pasiryžę eksperimentuoti. Man iš tiesų netgi nerūpi Jungtinės Valstijos kaip šalis, nes šalis tėra žmonių protuose egzistuojanti idėja. Tačiau žmonės yra daugiau nei idėjos, kai jie turi širdį. Tačiau kai jų širdys yra uždarytos, jie save sumažina iki idėjų, koncepcijų, įsitikinimų tose atskirosiose savastyse, kurios yra atsisiejusios, kurios buvo išmestos iš rojaus, ir todėl siekia išgyventi braukdamos nuo kaktos prakaitą. Man rūpi žmonių iškėlimas aukštyn, jų išlaisvinimas.
Žinoma, aš norėčiau pamatyti žmones išsilaisvinant iš valdžios elito finansinių manipuliacijų, kuris vis siurbia turtą aukštyn ir aukštyn, ir aukštyn, pavogdamas jį iš tų, kurie atlieka darbą. Žinoma, norėčiau pamatyti daug fizinių pokyčių. Tačiau visų pirma, norėčiau pamatyti žmones išsilaisvinant, tačiau iš tiesų nebūsite laisvi savo prote, kad ir kiek žinosite, kad ir kiek suprasite, kad ir kiek būsite išsiaiškinę. Žinoma, yra naudinga turėti žinias. Žinoma, šiandien turite daugiau prieinamų žinių nei kada nors anksčiau, ir tai suteikia pagrindą žmonių išsilaisvinimui.
Tačiau vien žinios niekada jūsų neišlaisvins. Tik širdis jus išlaisvins, kai suvoksite, kad esate daugiau už savo išorines žinias, daugiau nei jūsų išorinis protas. Jūs esate tai, ko niekas šiame pasaulyje negali apibrėžti. Tik kai šitai patirsite, kad esate daugiau už bet kokius dalykus šiame pasaulyje, galėsite būti laisvi. Tiktai tuomet galėsite iš tiesų susiderinti su idėjomis, kurias siekiu atnešti.
Prarastas pasiryžimas eksperimentuoti
Turiu grafiką aukso amžiui. Žinoma, jame esama tam tikro lankstumo, tačiau egzistuoja idėjos, kurias norėčiau perduoti tam tikru metu. Jeigu nebus žmonių Amerikoje, kurie būtų pakankamai laisvi priimti tam tikras idėjas, ieškosiu žmonių kitur, kurie būtų laisvi priimti idėjas, ir tai gali labai greitai atvesti prie taško, kai Amerika nebebus inovacijų pionierė, ir visa tai persikels į kitas šalis ir į kitus pasaulio regionus. Ir labai atidžiai paklausykite – amerikiečiai mėgsta galvoti, kad Amerika yra didingiausia šalis Žemėje – tačiau jeigu inovacijos sustos, neilgam liksite didingiausia šalimi Žemėje. Nes kas gi pavertė Ameriką tokia šalimi, kokia ji yra šiandien, ar ji būtų didingiausia ar ne, nėra svarbu – kas Ameriką pavertė tokia, kokia ji yra šiandien? Kaip sakiau, inovacijos, eksperimentavimas, ateinantis iš atvirumo, kuomet jūs pažvelgiate į sąlygas, kokios jos yra Žemėje šiandien, ir pripažįstate, kad jos galėtų būti geresnės, jas būtų galima pagerinti.
Nesižvalgote į praeitį galvodami, kad turite atsukti laiką atgal. Žvelgiate į ateitį ir suvokiate, kad ateitis privalo būti statoma ant idėjų. Tačiau tos idėjos iš tiesų bus perduotos ne ateityje. Jos gali būti perduotos tik dabartyje, ir todėl turite atverti savo protą ir tarti: „Kad ir kokios šiandien būtų sąlygos, aš ieškosiu naujų idėjų.“ Gali atrodyti neįmanoma paimti krūvą pagalių, šiek tiek drobės ir kartu juos sulipdžius, priversti šį daiktą skristi oru. Bet kaip tai sužinosime, jeigu neeksperimentuosime? Kaip sužinosime? Ir Amerika buvo pasiryžusi eksperimentuoti, pagrinde su technologijomis, ne tiek daug kitose visuomenės ir žmogiškojo gyvenimo srityse.
Kodėl Amerika neturi visuomeninės sveikatos apsaugos visiems piliečiams? Todėl, kad ji atsilieka eksperimentavimuose socialinėje srityje. Ji atsilieka nuo pamatinio žmogiškumo, kuomet sakytų: „Mums tiesiog nėra priimtina, kad žmonės subankrutuotų dėl medicininių sąskaitų, ar kad jie mirtų gatvėse, nes neišgali pakankamai anksti nueiti pas gydytoją, kol liga netapo mirtina, mums nėra priimtina, kad yra benamių žmonių, kurie miega kartoninėse dėžėse po tiltu. Kaip galime būti didingiausia šalimi Žemėje, jeigu šitaip elgiamės su savo piliečiais?“
Pažvelkite į kitas šalis, kurios yra toli pralenkusios Jungtines Valstijas šioje srityje. Galite netgi pažvelgti į šalis, kurios yra toli pralenkusios Jungtines Valstijas, nes jose nėra tokios didelės pajamų nelygybės, kadangi turtas jose yra daug lygiau padalinamas, duodant darbuotojams geresnius atlyginimus, geresnes sąlygas, apmokestinant tuos, kurie turi daugiau nei jiems kada nors galėtų reikėti. Ir matote, kad yra daug šių idėjų, kurios jau buvo atneštos į fizinę plotmę ir jau buvo įgyvendintos kitose šalyse.
Tai neateina iš Kristaus!
Kodėl Amerika nepriėmė šių idėjų? Todėl, kad pernelyg daug žmonių neturi širdies. Kas sako, kad mums nėra priimtina, jog žmonės mirtų gatvėse? Na, ne protas tai sako. Tai tikrai neateina iš baime paremtų čakrų. Tiktai širdis gali tai sakyti, ir jeigu galėtumėte išgirsti, kaip elitas kalba apie žmones, tačiau netgi galite girdėti kai kuriuos žmones, kurie panašius dalykus kalba viešai: „Kodėl turėčiau būti atsakingas už kitus? Kodėl turėčiau mokėti mokesčius, idant kiti neturėtų prisiimti atsakomybės už save? Kodėl turėčiau rūpintis kitais žmonėmis, kad jie miršta? Kodėl tai turėtų būti mano problema? Ar esu savo brolio sergėtojas?“ Na, ne, pasak Senojo Testamento ir akies už akį, bei danties už dantį. Nesate savo brolio sergėtojas. Bet argi Jėzus mokė akies už akį? O gal jis kažko mokė apie kito skruosto atsukimą, savo priešų mylėjimą, savo brolių mylėjimą?
Kokiais laikais gyvenate? Senojo Testamento ar Naujojo Testamento? Kas yra jūsų Dievas? Piktas teisiantis Senojo Testamento Dievas ar mylintis Jėzaus Tėvas? O gal neskaitėte Biblijos ir nematėte, kad neįmanoma sulyginti Senojo Testamento Dievo su tuo Dievu, kurį skelbė Jėzus? Negi iš tiesų to nepripažinote? Negi iš tiesų manote, kad tai yra tas pats Dievas? Negi nematote, kad Jėzus perdavė mokymą, kuris yra revoliucinis, lyginant su Senojo Testamento mokymu? Negi iš tiesų nematote, kad tie, kurie yra elite, yra Senojo Testamento mąstyme? Jiems kiti žmonės visiškai nerūpi, tačiau tai nėra, ką skelbė Jėzus ir ką jis demonstravo.
Vėlgi, dėl manęs galite būti kokiame tik norite mąstyme. Tačiau iš tiesų noriu pasakyti, kad jeigu esate kitokiame mąstyme nei skelbė Jėzus, tačiau vadinate save krikščioniu ar netgi Kristaus atstovu, tuomet yra tik vienas jums tinkantis žodis. Veidmainiai. Veidmainiai, jūs visi. Būkite kokiais tik norite savanaudžiais, tačiau nesakykite, kad esate krikščioniai. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais, kaip sako amerikiečiai. Jėzus tai darė, ir jis tai daro šiandien. Tačiau, žinoma, to negali būti. O ne, Kristus tikrai neturėjo ko pasakyti žmonijai per praėjusius 2000 metų. Kodėl ne? Todėl, kad krikščionybės religija, kuri teigia atstovaujanti Kristų, nėra atvira tam, ką Jėzus, kaip pakylėtasis mokytojas, turi pasakyti šiandien, ar ką galėjo pasakyti bet kuriuo momentu praeityje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad religija, kuri teigia atstovaujanti Kristų, buvo pagrindinis įrankis užtrenkti duris Kristui į šį pasaulį. Jie nenori jokių laipsniškų apreiškimų iš Kristaus. Kodėl nenori? Todėl, kad neturi širdies. Jų širdys yra toli nuo manęs, nors jie ir teigia esantys krikščioniai.
Aš, žinoma, galėčiau kalbėti beveik neribotą laiką, tačiau norėjau pasiųsti tam tikrus impulsus į kolektyvinę sąmonę. Tikiuosi, jog suvokiate, kad tai nėra nukreipta į jus, tačiau yra tokių, kuriuos tai gali pažadinti. Jie niekada nesužinos, iš kur tai atėjo, jiems ir nereikia žinoti, tačiau staiga jie pakels galvą ir kažkas pasikeis, ir jie pamatys: „Ką mes darėme? Ką sau galvojome? Kuo mes tikėjome?“ Ir jie pajaus kažką sujudant savo širdyje, ir jie patirs, kad jų širdys buvo toli nuo Kristaus, tačiau jie taip pat suvoks, kad myli Kristų labiau nei myli išorinę religiją su jos doktrinomis, ir todėl yra pasiruošę atverti savo širdį Kristui. Ir tai gali pažadinti pakankamai žmonių, kad situacija pradėtų keistis, ir žmonės pradėtų praregėti iš šios poliarizacijos, iš šio atpirkimo ožių ieškojimo, šio savo brolių ir seserų pavertimo priešais, nes tai negali ateiti iš Kristaus.
Jeigu tai neateina iš Kristaus, tai iš kur tuomet tai ateina? Na, iš tų, kurie yra atsiskyrę nuo Kristaus – iš kur gi dar tai galėtų ateiti? Ir, žinoma, niekas iš tiesų nėra atsiskyręs, tačiau jie yra atsiskyrę savo protuose, nes jų širdys yra toli nuo Kristaus. Mes laukiame, laukiame, kada nubus pakankamai žmonių ir suvoks, kad jiems jau gana šio poliarizuoto politinio diskurso, kad tai nebegali tęstis, jau seniai yra reikalingi pokyčiai, kurie pakeistų situaciją, idant užuot vienas kitą kaltinę, darytume tai, ką daryti sakė Kristus: matytume Kristų vienas kitame, užuot vienas kitą pavertę antikristu.
Širdimi paremti debatai
Tai iš tiesų yra įmanoma. Daugelis jūsų tuo abejojate, nes pažvelgiate į savo šeimos narius ir kokie jie yra susipriešinę, ir kaip yra neįmanoma su jais susikalbėti. Tačiau aš kalbu apie kritinės masės žmonių širdžių atvėrimą, kurių pakaktų situacijai pakeisti, pasukti šio didelio laivo vairą keliais kritiniais laipsniais, idant jis pradėtų plaukti kita kryptimi – ir tuomet jis būtų nuplukdintas į kitą uostą, aplenkdamas tas uolas, kurios šiuo metu stūkso priekyje, ant kurių užplaukęs šis laivas gali sudužti.
Iš tiesų yra įmanoma pakeisti politinį diskursą. Yra tokių, kurie yra labai arti suvokimo, kad jeigu toliau bus palaikomas dabartinis tonas, tai nepadės laimėti rinkimų. Bet kaip sakiau, kalbėkite apie tai, ką padarysite dėl Amerikos žmonių, užuot demonizavę kitus. Ir aš šito prašau jūsų, kurie esate tiesioginiai mūsų mokiniai, laikykite tam viziją, ir jeigu jaučiate, kad jums tai yra svarbu, išsakykite prašymus tarp dabar ir rinkimų. Išsakykite prašymus, kad į priekį išeitų tinkami žmonės, kurie turi širdį, ir todėl jie galėtų sudaužyti dabartinį sąstingį debatuose, šiame drabstymesi purvais, kuris yra mėgstamiausias Amerikos politikų užsiėmimas, ir vietoj to įneštų savo indėlį į debatus, paremtą širdimi.
Yra žmonių, kurie yra labai arti šio pokyčio. Yra žmonių, kurie netrukus rinksis į savo susibūrimą šiame mieste. Kai kurie netgi nakvos šiame viešbutyje. Kai rytoj paliksite savo kambarius, galite šiek tiek pabarstyti fėjų dulkių, kad jie jomis apsikrėstų ir nusineštų su savimi į susibūrimą, ir galbūt juos tai įkvėps pasakyti: „Mes galime skristi. Galime pakilti virš šios politinės pelkės. Galime pakilti į naujas aukštumas. Galime išdrįsti eksperimentuoti, užuot galvoję, kad vienintelis būdas būti išrinktiems yra nurungti kitą pusę bjaurumu ir negatyvumu. Vietoj to, galime būti pozityvūs. Galime žiūrėti į priekį. Galime turėti širdį ir galime kalbėti iš širdies, o ne iš tų žemesniųjų čakrų, kurios yra paremtos baime“, kuomet galvojate, kad jeigu būsite bjauresni už tą kitą vaikiną, jis laimės, ir todėl esate įstrigę šiame žaidime, vieninteliame žaidime, kurį jis turi.
Ar tai tikrai yra vienintelis žaidimas, kurį jūs turite? O gal galėtumėte transcenduoti tuos žaidimus ir kalbėti iš širdies ir kalbėti į širdį? Yra daug amerikiečių Amerikoje, kuriems jau gana šio politinio diskurso. Tačiau jie nemato alternatyvos, kadangi negirdėjo kitokio balso, tačiau jeigu jie jį išgirstų, jie į tai sureaguotų, kaip kai kurie, žinoma, jau tai padarė. Tačiau tai galima labai stipriai akceleruoti, ir jeigu kai kurie iš jūsų išsakysite tam prašymus, galės įvykti lūžis ir visa situacija galės pasikeisti.
Mylėkite laisvę labiau už sąlygas savo prote
Grįžtant prie jūsų asmeniškai, ką galiu jums duoti? Kokią dovaną galiu jums duoti, kuri padėtų jums išgydyti širdį, išvalyti širdį? Na, galiu tik prisidėti prie to, ką sakė kiti mokytojai. Tai yra, kad esmė yra paleisti. Kaip sakė Paulius, turite mylėti kažką daugiau, ir mano pasiūlymas yra, kad kai kuriems iš jūsų, tas kažkas daugiau iš tiesų gali būti laisvė. Kodėl esate dvasiniame kelyje? Todėl, kad norite būti laisvi. Nuo ko norite būti laisvi? Nuo sąlygų, nuo savasčių savo pačių prote. Ir jeigu mylite laisvę labiau nei šių savasčių pančius, negi yra sunku leisti savastims mirti? Paleisti jas, atiduoti jas, nuo jų nueiti, nustoti žaisti žaidimą?
Kas atima jūsų laisvę? Jūsų dėmesys – ten, kur nukreipiate savo dėmesį. Kai nukreipiate savo dėmesį į pasaulį, į šias išorines savastis, kurios reaguoja į pasaulį, įmetate save į kalėjimą. Uždarote save į kalėjimo vienutę, užrakindami ją mažiausiai septyniomis spynomis. O tuomet, kai jau esate vienutėje, susirakinate antrankiais ir grandinėmis, tuo ir anuo, kol beveik nebegalite pajudėti. Manote, kad turite atrasti raktą spynoms atrakinti, tačiau, kaip Paulius taip nuostabiai išsireiškė, nėra nieko, ką turėtumėte išsiaiškinti. Jums tereikia išeiti iš kalėjimo. Ir jūs galite tai padaryti, kai suvokiate, kad galite, kai priimate, kad galite, tačiau kad tai padarytumėte, turite pažvelgti į savastis ir nustoti žaisti žaidimą, kurį savastys nori, kad žaistumėte be pabaigos, idant jos galėtų likti gyvos, pagaudamos jūsų dėmesį ir tuo būdu gaudamos jūsų energiją. Pasaulis sako, kiti žmonės sako, puolusios būtybės sako: negali nuo mūsų nueiti. Ir kol galvosite, kad negalite, dėl to, ano ar sekančio dalyko, būsite teisūs. Negalėsite nueiti. Tačiau kai suvokiate, kad galite, turite teisę tai padaryti, tuomet galite nueiti. Tai nereiškia, kad jums reikia nueiti fiziškai, tačiau savo prote jūs galite nusimesti pančius, kurie yra prote.
Man nerūpi, ką darote išorėje. Man rūpi, kad įgytumėte tą vidinę laisvę, kurią turėjau nuo savo pakylėjimo ir netgi šiek tiek iki jo. Ir kai turite tą laisvę, vienintelis dalykas, ko norite dėl kitų, yra kad ir jie turėtų tokią pačią laisvę. Nes kaip meilė yra besąlyginė, na, laisvė taip pat turi būti besąlyginė. Kaip galite būti laisvi, jeigu yra sąlygos? Būtent sąlygos sukuria kalėjimą.
Jeigu galvojate, jog turite išpildyti sąlygas Žemėje, kad išsilaisvintumėte, kada gi būsite laisvi? Niekada. Laisvi būsite tik tuomet, kai pripažinsite ir priimsite, kad nėra jokių sąlygų Žemėje, kurios galėtų jums suteikti laisvę, ir nėra jokių sąlygų Žemėje, kurios galėtų atimti jūsų laisvę. Bet jeigu manysite, kad egzistuoja sąlygos, kurios gali atimti jūsų laisvę, tuomet taip, jos atims jūsų laisvę. Tačiau ar jūsų laisvę atima pačios sąlygos ar galvojimas? Jūs visi gebėsite suvokti, kad tai padaro galvojimas. Tai kas tuomet lieka? Pažvelgti į savo galvojimą. Pažvelkite į savastis, pažvelkite į tą galvojimą, kuriuo jos yra paremtos, ir pamatykite, kad tai yra sąlygiškas galvojimas ir jis neateina iš širdies.
Jūs galite mąstyti iš širdies ir tas mąstymas jus išlaisvina. Net jeigu esate tam tikroje situacijoje Žemėje, kuomet turite išorines sąlygas ir pareigas, kurias turite išpildyti, mes čia nekalbame apie tai, kad turėtumėte palikti darbą ar savo šeimą, ar savo pareigas ir iškeliauti į urvą Himalajuose. Mes kalbame, kad turėtumėte likti aktyviame gyvenime, tačiau būtumėte laisvi viduje. Tai iš tiesų yra įmanoma. Jūsų atskirosios savastys, kiti žmonės, masinė sąmonė, puolusios būtybės šauks ant jūsų: „Jis tau meluoja, tai nėra įmanoma.“ Kuo patikėsite? Na, jums nereikia niekuo tikėti. Jums nereikia tikėti išorinėmis jėgomis, jums nereikia tikėti pakylėtaisiais mokytojais.
Ką jums reikia padaryti? Ryžtis eksperimentuoti. Nes jeigu ryšitės ištirti savo mąstymą ir paleisite kai kurias šias savastis, staiga pradėsite spontaniškai skristi. Sąmoningasis AŠ negalės pasilikti kalėjime, ir jūs išskrisite, tarsi kažkas ant jūsų būtų pabarstęs fėjų dulkių, ir tas kažkas esu aš. Turiu neišsenkantį fėjų dulkių šaltinį, ir man malonu jas šen ir ten, ir visur pabarstyti. Tad su fėjų dulkių šuoru ir džiaugsmo liepsnele, užsklendžiu jus savo širdies džiaugsme, širdyje, kuri yra laisva, laisva būti manimi. Sen Žermenas, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com