Sudužusi širdis ir koncentravimasis į save
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2024 metų rugpjūčio 3 d. Šis diktavimas buvo perduotas Gydymo konferencijoje Čikagoje: „Išgydykite savo širdį ir Amerikos širdį“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija.
Jūs visi, žinoma, žinote, kaip atlikti paiešką internete, tad žinote, kad jeigu įvesite tam tikrą žodį ir paspausite mygtuką, gausite tris su puse milijonų rezultatų. Tačiau mes turime panašią funkciją pakylėtoje karalijoje akašos kronikose, kur taip pat galite atlikti paiešką. Tačiau tai, ko jūs ieškote, yra, žinoma, ne tai, ką žmonės įdėjo į akašos kronikas, o tai, kas iš tiesų įvyko. Jūs iš tiesų galėtumėte į paiešką įvesti žodį „širdis“, ir pamatytumėte, kaip dažnai žmonės naudojo žodį „širdis“ ištartame sakinyje, ir tuomet galėtumėte atlikti pažangesnę paiešką, iš kurios pamatytumėte, kokius žodžius žmonės naudojo tame pačiame sakinyje su žodžiu „širdis“. Ir jeigu šitaip paieškotumėte, pamatytumėte, kad dažniausiai su širdimi asocijuojamas žodis yra „sudaužyta“, pavyzdžiui: „Tai sudaužė man širdį“, „jis sudaužė man širdį“, „mano širdis buvo sudaužyta“.
Sudaužytos širdies jausmas
Ir tema, apie kurią čia noriu pakalbėti, yra ši sudūžtančios širdies koncepcija, ir aš, žinoma, jokiu būdu neatmetu ir nesišaipau iš žmonių patirčių. Daugelis žmonių amžių bėgyje išgyveno šį patyrimą, kad kažkas sudužo, ar tai jų fizinėje širdyje, ar jų širdies čakroje, net jeigu jie neturėjo suvokimo apie čakras, jie galėjo pajausti, kad kažkas sudužo. Ir aš visiškai neatmetu šio patyrimo. Tačiau klausimas, nuo kurio norėčiau pradėti, ir, žinoma, fizinė širdis gali sudužti arba būti sužeista, bet kai kalbame apie širdies čakrą, kaip širdies čakra gali būti sudaužyta?
Ar gali būti, kad kažkas fizinėje, emocinėje, mentalinėje arba identiteto karalijoje sudaužytų širdies čakrą? Ir atsakymas į tai yra nevienareikšmiškas ne, tai nėra įmanoma. Aura yra sukurta taip, kad jokie dalykai iš žemesnių baimės vibracijų negalėtų sudaužyti čakrų. Na ir dabar, atkreipkite dėmesį, jog mes sakėme, kad egzistuoja vožtuvai širdies čakroje ir, žinoma, visose čakrose, kurie gali būti uždaryti, tačiau jie negali būti taip sudaužyti, kad jų nebūtų įmanoma vėl atidaryti. Mes taip pat sakėme, kad galite priimti energijas ir mintis, ir idėjas, ir įvaizdžius iš baimės vibracijų į išorinę čakrą, į tą čakros dalį, kuri yra už vožtuvų ribų, tad čakros gali būti užterštos, tačiau jos negali būti sudaužytos taip, kad jų niekada nebūtų įmanoma pataisyti.
Širdies čakros išvalymas ar jos išgydymas
Ir yra svarbu tai prisiminti, kai kalbame apie širdies išgydymą, nes mes tai pavadinome širdies išgydymu, kadangi būtent į tai dauguma žmonių sureaguoja, remdamiesi šiuo patyrimu, kad širdis gali būti sudaužyta. Tačiau esmė čia iš tiesų yra išvalyti širdį, nes širdis gali priimti teršalus, vožtuvai gali būti uždaryti, tačiau niekas negali būti sudaužyta. Kai tai suvokiate, galite pradėti žiūrėti į patirtis. Kai kurie iš jūsų galėjote išgyventi patyrimą šiame gyvenime, kai jautėte, kad jūsų širdis sudužo. Visi jūs, ir visi mes, patyrėme tai ankstesniuose gyvenimuose, ir kuo tikriausiai tai patyrėme, kai gavome gimimo traumą.
Jūs dabar galite pradėti žiūrėti į šiuos patyrimus ir bent jau galite pradėti kontempliuoti, kad ir kokie dramatiški jie tuo metu beatrodė, nors ir atrodė, kad įvyko kažkas, ko niekada nebus įmanoma atitaisyti, ko niekada nebus įmanoma sutaisyti, tai nėra tikrovė. Niekas negali būti taip sudaužyta, kad negalėtų būti vėl išvalyta. Jūs galite labai iš lėto, ir žinau, kad kai kuriems iš pradžių bus sunku, dėl to kad trauma tebėra tokia šviežia, ji tebėra tokia gili, bet jūs bent jau galite pradėti mąstyti apie tai, ką sakėme apie laisvą valią. Negalite padaryti tokio pasirinkimo, kurio negalėtumėte panaikinti, padarydami sąmoningesnį pasirinkimą, tačiau netgi dar daugiau: jokie dalykai, kurie įvyko Žemėje, negali jūsų iš tiesų palaužti.
Leiskite mirti, o ne taisykite
Mes sakėme, kad Sąmoningasis AŠ yra grynoji sąmonė, jo negali pakeisti jokie Žemėje nutinkantys dalykai. Vėlgi, čia glūdi gilesni supratimo lygmenys, kadangi Sąmoningasis AŠ gali, žinoma, prisiimti savastis, ir tuomet tai, kaip jūs žiūrite į save, ir tai, kaip jūs žiūrite į pasaulį, pasikeičia, tačiau esmė yra ta, kad tai negali būti taip pakeista, kad negalėtumėte vėl tapti vientisi. Ir, vėlgi, žinau, kad daugelis žmonių jautė, jog buvo taip stipriai sužeisti, jog jautė, kad niekada negalės tapti vientisi.
Ir tas jausmas nėra Sąmoningasis AŠ, tai yra atskiroji savastis. Ir jeigu žiūrėsite tik į atskirąją savastį, galite sakyti, na, tai tikriausiai yra tiesa, ta prasme, kad savastis, kuri buvo sukurta trauminėje situacijoje, buvo sukurta sudužusioje būsenoje ir ji negali būti sutaisyta. Ką mes tiek daug kartų sakėme? Savastis projektuoja, kad egzistuoja problema, kuri turi būti išspręsta. Savastis projektuoja, kad jūsų širdis buvo sudaužyta ir ji turi būti sutaisyta, bet ką mes tiek daug kartų sakėme? Neįveiksite savasties, išspręsdami problemą, kurią savastis projektuoja. Įveiksite savastį, leisdami savasčiai mirti ir paleisdami bet kokį troškimą sutaisyti problemą. Negalite sutaisyti savasties, kuri projektuoja, kad širdis buvo sudaužyta. Jūs galite tik paleisti. Ir čia, žinoma, yra sunkiausia dalis. Mes tai labai gerai žinome iš savo asmeninės patirties.
„Pasekmės, kurios niekada negalės būti atitaisytos“
Ką tai iš tiesų reiškia, kai jaučiate, tarsi širdis būtų buvusi sudaužyta? Na, tai reiškia, kad ši savastis buvo sukurta, trauma buvo sukurta ant šio įsitikinimo, kad egzistuoja dalykai, kurie gali nutikti nepakilusioje sferoje, kurie niekada negalės būti ištaisyti.
Tai yra įsitikinimas, kurį pradžioje kultivavo puolusios būtybės, netgi ne tos, kurios nupuolė ketvirtoje sferoje, bet tos, kurios nupuolė šeštoje sferoje. Kai kurios puolusios būtybės sumąstė šią idėją, kad jeigu galės priversti žmones padaryti klaidą ir tuomet suprojektuos ant jų, kad tai niekada negalės būti ištaisyta, tai niekada negalės būti atitaisyta, tuomet jos galės įstumti žmones į šį užburtą ratą, kuriame jie mėgins sutaisyti tai, kas yra nesutaisoma, mėgins atitaisyti tai, kas yra neatitaisoma, ir todėl visas žmonių dėmesys bus labai stipriai sutelktas į sąlygos fiziniame pasaulyje pakeitimą, kuri negali būti pakeista.
Vėlgi, matote, kad dažniausia patirtis fizinėje karalijoje yra tokia, kad egzistuoja pasirinkimai, kuriuos galite padaryti, dalykai, kuriuos galite padaryti, dalykai, kuriuos kiti žmonės gali padaryti jums, su tokiomis pasekmėmis, kurių neįmanoma fiziškai pakeisti. Jeigu papuolate į avariją arba į karą ir jums yra nutraukiama viena koja, na, tai negali būti atitaisyta fiziniame lygmenyje, ir tai galioja fiziniam lygmeniui – egzistuoja tam tikros pasekmės, kurių neįmanoma atitaisyti fiziniame lygmenyje. Tačiau kaip mes taip pat daug kartų sakėme, iš tiesų ne pati fizinė situacija jus paveikia, o tai, kas vyksta emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyje kaip reakcija į fizinę situaciją, ir jokie dalykai tuose trijuose lygmenyse negali būti amžini ar nepakeičiami. Kad ir kas jums būtų nutikę tuose lygmenyse, jūs galite tai įveikti, leisdami savastims mirti.
Kaip sakiau, suprantu, kad kai kalba eina apie fizinės ligos išgydymą, tai yra sunku. Jeigu praradote koją, nėra lengva susitaikyti su šiuo faktu ir judėti toliau savo gyvenime. Nesakau, kad tai yra lengva, sakau, kad tai yra įmanoma. Egzistuoja fizinės pasekmės, kurios negali būti atitaisytos, tačiau emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyse nėra tokios pasekmės, kurios nebūtų įmanoma atitaisyti, leidžiant savasčiai mirti. Todėl jūsų širdies čakra, jūsų širdis, negali būti visam laikui sudaužyta. Kad ir kas būtų įvykę, kad ir kokia stipri būtų buvusi reakcija, tai yra įmanoma įveikti. Tai yra įmanoma transcenduoti. Tai negali būti sutaisyta, tačiau tai gali būti transcenduota, kad net ir fizinė būklė neatitrauktų jūsų nuo vientisumo, netrikdytų jūsų, nestabdytų jūsų augimo, nesutrukdytų jums pakilti.
Jausmas, kad esate atstumiami
Na ir dabar, jeigu nusileistume giliau į šį jausmą, kad širdis yra sudaužyta, kas iš tiesų už to slypi? Na, tai siejasi su kitais mokymais, kuriuos mes davėme, kad ateinate čia išreikšti savo AŠ ESU Esaties individualumo ir jaučiate, kad jis buvo atstumtas, pažemintas, „sugniuždytas“, kaip yra sakoma, ir tai jums kelia nepakeliamą skausmą, kuris jus jaučia jaustis taip, tarsi širdis būtų sudužusi, kadangi, kaip sakėme, būtent per širdį yra išreiškiamas jūsų dieviškas individualumas. Sąmoningasis AŠ gali patirti šią reakciją, kad nenori, jog šis jausmas nueitų į AŠ ESU Esatį, tad jis nori uždaryti širdies čakrą, kad tai negalėtų nueiti aukštyn. Tačiau kaip sakėme, kad ir kokį jausmą Sąmoningasis AŠ turėtų, tai nepaveikia AŠ ESU Esaties tuo pačiu būdu, ir todėl Sąmoningajam AŠ nereikia saugoti Esaties. Esatis gali pati savimi pasirūpinti.
Kai jau esate uždarę tą širdies čakrą, galite patirti papildomus trauminius patyrimus, kuomet jūs vėl jaučiatės taip, tarsi širdis sudužtų. Jeigu patyrėte šiame gyvenime dūžtančios širdies pojūtį, iš tiesų buvote tai patyrę ir ankstesniuose gyvenimuose, nes kai jau vieną kartą esate tai patyrę, tampa lengviau dar kartą tai patirti, nes dabar jūs turite šias išorines savastis, kurios yra paremtos šiuo jausmu, kad jūsų individualumas buvo atstumtas. Jos nesuvokia individualumo AŠ ESU Esatyje, tačiau jaučia, kad buvote atstumti, tad kai turite tą jausmą, jog esate atstumti už tai, kas esate, tai gali jus paskatinti jausti, jog jūsų širdis dūžta. Tai dažnai nutinka meilės santykiuose, jeigu partneris jus palieka, tačiau, žinoma, yra ir kitų situacijų, kuriose žmonės jaučia, kad širdis sudūžta, pavyzdžiui, nutikus nelaimingam atsitikimui arba mirus artimam žmogui.
Tai yra dažniausiai pasitaikantys patyrimai. Kas tai sukelia? Jeigu miršta jūsų mylimas žmogus, argi iš tiesų jaučiate, kad buvo atstumti, nes juk jūsų mylimas žmogus nieko daugiau negalėjo padaryti kaip tik mirti, kai tuo tarpu meilės partneris, kuris jus paliko, galėjo pasirinkti kitaip. Tačiau realybė yra tokia, kad kai susikuriate šias pasąmonės savastis, kai susikuriate tą, iš esmės, pirmąją savastį po savo gimimo traumos, pirmykštę savastį, kaip mes ją pavadinome, jūs dabar kuriate išorinę savastį, kurios užduotis yra daugiau niekada neleisti jums patirti tokio paties skausmo, kurį patyrėte per gimimo traumą, ir todėl savastis susikuria tam tikrą pasaulio įvaizdį ir kaip pasaulis turėtų veikti, idant galėtumėte būti, galėtumėte jausti, jog kontroliuojate savo gyvenimą ir galite išvengti didelio sužeidimo.
Turite tam tikrą jausmą, koks turėtų būti pasaulis, ir jūs tai, pavyzdžiui, perkeliate ant savo šeimos narių, kad jie neturėtų mirti, kol nepaseno, ir tikrai neturėtų nutikti kažkokia avarija ir daugelis kitų sąlygų, kuriose jūs turite tam tikrą požiūrį, kas turėtų ar neturėtų įvykti. O tuomet, kai šis požiūris yra sudaužomas, savastis jaučia, kad ji buvo atstumta. Jos pasaulėžiūra buvo atstumta, pasaulėžiūra, su kuria ji tapatinasi.
Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad iš pradžių Sąmoningasis AŠ jautė, jog jūsų dieviškas individualumas buvo atstumtas. Tai sukūrė pirmykštę savastį, ir dabar pirmykštė savastis jaučia, kad kiekvieną kartą, kai yra pademonstruojama, jog ji nekontroliuoja jūsų gyvenimo ir pasaulio, pasaulis ją atstumia. Jeigu pasaulis nepaklūsta pirmykštės savasties ir kitų savasčių pasaulėžiūrai, pirmykštė savastis jaučiasi atstumta, ir, žinoma, kai Sąmoningasis AŠ nesuvokia pirmykštės savasties ir kad jis yra jos viduje, Sąmoningasis AŠ jaučiasi atstumtas.
Nubudimas iš koncentravimosi į save
Kaip būtų galima iš to išsilaisvinti? Na, mes davėme įrankius savastims išrišti, pirmykštei savasčiai ir kitoms, ir jie, žinoma, yra naudingi ir pagrįsti. Iš tiesų galite jais naudotis. Tačiau čia su jumis tiesiog pasidalinsiu keliomis mintimis apie tai, kaip galėtumėte pakeisti savo perspektyvą, kadangi, kaip Kuthumi taip išsamiai paaiškino, tikrasis gimimo traumos poveikis yra toks, kad jūs dabar esate susikoncentravę į save. Jūs čia atėjote nebūdami susikoncentravę į save, jūs buvote susikoncentravę į visumos kėlimą, tačiau po gimimo traumos susikoncentravote į save.
Ir kaip galite nubusti iš šio koncentravimosi į save? Na, egzistuoja skirtingi būdai tai padaryti, tad pradėsiu nuo pirmojo būdo. Mes jums labai rūpestingai davėme šiuos mokymus apie natūralias planetas ir nenatūralias planetas. Kokia yra tikroji už to slypinti žinia? Galite įvairiais būdais susižavėti šiomis idėjomis, tame nėra nieko blogo, tačiau jeigu atsitrauktumėte žingsnelį atgal, kokia yra tikroji žinia, kokia yra žinia už mokymo, kad egzistuoja natūralios ir nenatūralios planetos, ir kad tarp jų egzistuoja fundamentalus skirtumas?
Tai yra, kad nenatūralioje planetoje negalite nuspėti, kas įvyks, ir todėl yra pavojinga, nekonstruktyvu turėti šią idėją apie tai, kas turėtų ir neturėtų įvykti. Ir, žinoma, pirmykštė savastis yra visiškai paremta vertinimu, kad gimimo trauma neturėjo įvykti, vietoj jos turėjo įvykti kažkas pozityvaus. Tačiau Sąmoningasis AŠ gali kontempliuoti šias idėjas, jūs galite pažvelgti į patį šį faktą, kad tai, kas jums kelia didžiausią frustraciją, didžiausią nusivylimą gyvenime, yra būtent tai, jog turite idėją apie tai, kas turėtų įvykti arba kas neturėtų įvykti tam tikroje situacijoje, ir kai ta idėja, tas lūkestis nėra išpildomi, tai sukelia frustraciją.
Todėl galite pažvelgti į save, galite pažvelgti į kitus, ir galite pradėti suvokti, kad vienintelis būdas iš tiesų išgyventi emociškai, mentališkai, identiteto lygmenyje, nenatūralioje planetoje, yra įveikti visą šį savasčių konglomeratą ir netgi pamatinį požiūrį, kad tam tikri dalykai turėtų ar neturėtų įvykti. Ir kaip paaiškino Kuthumi, Sąmoningasis AŠ iš tiesų ateina į Žemę su šiuo lūkesčiu apie tai, kas turėtų įvykti – jūs turėtumėte gebėti padaryti kažką pozityvaus, kad padėtumėte kitiems žmonėms ištrūkti iš kančių, pakylėti planetą, galbūt netgi kai kurie iš jūsų jaučiate, kad jus turėtų pasitikti kaip princą ant balto žirgo, didvyrį, superherojų, kuriuos matote filmuose, galintį pataisyti viską, kas vyksta planetoje.
Kai ateiname kaip avatarai, neturime lūkesčio ar netgi baimės, kad mus kas nors galėtų užpulti ir pažeminti. Mes iš tiesų neturime šio jausmo, kas neturėtų įvykti. Tačiau vos tik čia ateiname į fizinį įsikūnijimą ir patiriame, koks yra gyvenimas Žemėje, ir patiriame, kad tai, ką manėme turint įvykti, neįvyksta, galime labai greitai išsiugdyti šį jausmą, kad: „O, tai neturėjo įvykti, šitai neturėjo įvykti, šis dalykas neturėjo įvykti, o štai tas tai jau tikrai neturėjo įvykti.“
Jūs dabar įstringate šioje dinamikoje, ir pirmykštė savastis yra visiškai paremta šia dinamika, kas turėtų ir neturėtų įvykti. Tačiau Sąmoningasis AŠ turi gebėjimą iš to išlipti ir pamatyti, kad būtent tai jus sužeidžia. Kodėl galite jausti, kad širdis sudūžta? Todėl, kad už viso to slypėjo šis jausmas, jog tam tikri dalykai niekada neturėjo įvykti, bet dabar jie įvyko, ir jus tai taip stipriai šokiravo, kad jaučiate, jog jūsų širdis dūžta, nes visas jūsų jausmas, koks turėtų būti gyvenimas, yra sudaužomas, jam yra metamas iššūkis, ir tai taip stipriai jus prislegia, ir tas jausmas, kad buvote prislėgti dar kartą, antrą kartą, dar tūkstantį kartų, būtent tai jums sukelia šį jausmą, kad jūsų širdis sudužo.
Motinos Marijos ir Jėzaus pavyzdys
Sąmoningasis AŠ gali pradėti matyti šį mechanizmą, ir todėl jūs galite nuspręsti su tuo dirbti, pradėti su tuo dirbti. Ir galite paimti tam tikrus pavyzdžius, galite paimti tai, ką žinote apie kelią. Jeigu leisite man akimirkai pasiimti jus ir grįžti į situaciją, kai aš buvau įsikūnijime Jėzaus motina; aš pagimdžiau Jėzų, sekiau juo, mačiau, kaip jo potencialas pamažu pradeda atsiskleisti, mačiau, kaip jis pradėjo savo paskutinę misiją, ir žinojau, kad egzistuoja visiškai reali rizika, jog jis gali būti nužudytas.
Nebuvo taip, kad tai man būtų buvę netikėta. Ir štai mes čia, jis yra prikaltas prie kryžiaus, aš stoviu kryžiaus papėdėje, žvelgdama į jį, ir galite sakyti, kad būdama motina, stebinčia savo sūnų mirštant, – tai turėjo sudaužyti man širdį, tačiau to nenutiko. Tai galėjo nutikti, ir jeigu būčiau leidusi savo širdžiai sudužti, nebūčiau užsitarnavusi savo pakylėjimo po to gyvenimo. Tačiau mane nuo šios traumos patyrimo sustabdė tai, kad buvau įveikusi šią idėją, kas turėtų ir neturėtų įvykti, nes mačiau, kad Jėzaus misija buvo mesti iššūkį antikristo jėgoms, ir žinojau, jog nėra prasmės turėti šį jausmą, kas turėtų ar neturėtų nutikti Jėzui, jam šitai darant.
Ir štai čia Jėzaus širdis būtų galėjusi sudužti, tačiau jis sugebėjo nepasiduoti tai reakcijai, nes jis jau prieš tai įveikė savo pasąmonės savastis, savo pirmykštę savastį, ir todėl sugebėjo atiduoti šmėklą, tą paskutinį jausmą, kas turėtų ir neturėtų įvykti, tad galėjo priimti: „Taip, mano kūnas mirs ant kryžiaus“, ir todėl jis leido tam įvykti. Ir aš stovėjau tenai jį stebėdama, iš tiesų laikydama viziją, tyrą viziją, kad jis patirs šią transformaciją, kadangi šis šmėklos atidavimas buvo raktas į jo pergalę ant kryžiaus. Žinoma, nė vienas krikščionis to nesuvokė, ir vis dėlto, aš stovėjau tenai, sulaikiusi kvapą, ir kai pamačiau jį priimant tą vidinį sprendimą ir nusprendžiant atiduoti tą paskutinį jausmą, kad neturėtų mirti ant kryžiaus, žinojau, kad jis laimėjo savo pergalę. Tai nebuvo liūdesys, tai nebuvo sudužusios širdies jausmas, nes aš nepasidaviau šiam jausmui, kad: „O, mano sūnus neturėjo mirti ant kryžiaus, Dievas turėjo jį išgelbėti.“
Tad dabar atidžiai paklausykite, jeigu patyrėte, kad jūsų širdis sudužo šiame gyvenime. Nepasiduokite galvojimui, jog tai reiškia, kad negalėsite užsitarnauti savo pakylėjimo, nepaisant to, ką ką tik pasakiau. Aš sakiau, kad jeigu būčiau leidusi savo širdžiai sudužti ir būčiau susikūrusi šią savastį, paremtą tikėjimu, kad tai neturėjo įvykti, nebūčiau galėjusi pakilti, kol nebūčiau įveikusi tos savasties. Ir net jeigu jautėte, kad jūsų širdis sudužo šiame gyvenime, jūs tiesiog susikūrėte savastį, ir kai leisite tai savasčiai mirti, vis tiek galėsite pakilti, kaip kad turite leisti ir kitoms savastims mirti, idant būtumėte pasiruošę pakilti. Vėlgi, nėra nieko padaryta, kas negali būti ištaisyta Žemėje, nepakilusioje sferoje.
Gautamos pavyzdys
Na ir dabar, paimkime dar kitą situaciją, apie kurią jau anksčiau esame kalbėję. Gautama Buda sėdėjo po medžiu meditacijoje, būdamas pasiruošęs įžengti į Nirvaną, tačiau turėjo išlaikyti tą paskutinę iniciaciją, per kurią Maros demonai mėgino jį priversti sureaguoti. Ir koks būtų buvęs pagrindinis jų būdas įsiveržti į jo sąmonę, jeigu jis būtų turėjęs šį jausmą, kas turėtų ir neturėtų įvykti? Tačiau jis to neturėjo. Jis buvo tai įveikęs, tad nebuvo nieko, kuo demonai būtų galėję pasinaudoti. Jie sukūrė priešais jį įvairiausius scenarijus, minias mirštančių žmonių, mirštančių dėl to, kad jis tiesiog tenai sėdėjo nieko nedarydamas, ką galėjo padaryti, kad tai sustabdytų. Tačiau jis išliko neprisirišęs. Nebuvo nieko, kas turėjo įvykti, nebuvo nieko, kas neturėjo įvykti, ir būtent dėl to jis laimėjo savo pergalę, pakildamas aukščiau ir įžengdamas į pakylėjimą, užsitarnaudamas savo pakylėjimą.
Galite tai perkelti sau, kaip šis pasiuntinys tai padarė prieš daugelį metų, kai suvokė, kas iš tiesų nutiko Budai ir Jėzui ant kryžiaus. Galite matyti, kad jie tiesiog pademonstravo kelią, kuriuo mes visi turėjome eiti, kad užsitarnautume savo pakylėjimą, paleisdami visas šias savastis, kas turėtų ir neturėtų įvykti. Jūs esate nenatūralioje planetoje. Esate ganėtinai žemoje, ganėtinai tankioje nenatūralioje planetoje. Egzistuoja kitos nenatūralios planetos, kurios nėra tokiame dideliame nenatūralumo laipsnyje kaip Žemė, nors jums gali būti sunku tai įsivaizduoti. Taip pat yra tokių planetų, kurios yra dar nenatūralesnės už Žemę, ką jums gali būti dar sunkiau įsivaizduoti, ir vis dėlto.
Susietoji kilmė
Nėra prasmės sakyti, kas turėtų ar neturėtų įvykti. Iš dalies taip yra dėl susietosios kilmės. Viskas yra veikiama visų kitų dalykų. Galite padaryti kažkokį veiksmą, kuris duos tam tikrą rezultatą. Būtent tai daro bendrakūrėjai. Turite viziją, ką norite materializuoti, ir jūs judate link šios vizijos materializavimo, tačiau negalite užtikrintai žinoti, kas įvyks, nes galite turėti tik tam tikras tikimybes. Ir kaip yra sakoma kvantinėje fizikoje, iki tos akimirkos, kai yra atliekamas matavimas, nėra įmanoma tiksliai žinoti, koks bus rezultatas, kadangi rezultatą lemia ne ta labai nedidelė situacija, apimanti šią sąlygą, aną sąlygą, šią priežastį, aną priežastį. Jeigu pažvelgtumėte į biliardo stalą su trimis kamuoliais, ir pamuštumėte vieną kamuolį, kuris pajudėjęs pamuštų kitą kamuolį, tai atrodo ganėtinai paprasta sistema, kurioje galite lengvai numatyti, kaip judės antrasis kamuolys, kai žinote pirmojo kamuolio momentumą ir greitį. Tačiau gyvenimas nėra biliardo stalas.
Jis yra nepalyginamai sudėtingesnis, kadangi viskas yra susiję ir tarpusavyje persipynę. Jūs, žinoma, galite vizualizuoti, kad kažkas įvyks, pavyzdžiui, jūs pradėsite verslą, ar kad ir kas tai būtų, ir jūs galite judėti link šio tikslo. Tačiau turėtumėte vengti įsikibti savo prote specifinio lūkesčio, nes tai sukuria sąlygas nusivylimui ir frustracijai. Vėlgi, jūsų širdis buvo sužeista dėl šio patyrimo, kad kažkas įvyko, kas, jūsų manymu, neturėjo įvykti. Tačiau jūs galite suvirškinti šį patyrimą, galite pamatyti mechanizmą, ir galite suvokti, kad raktas į jūsų laisvę, raktas į jūsų proto ramybę, raktas yra jūsų dvasinį augimą, yra leisti savasčiai mirti.
Na ir dabar, tai nereiškia, jog sakau, kad turėtumėte pasitraukti į urvą Himalajuose ir sėdėti meditacijoje 12 metų. Vis dar galite aktyviai dalyvauti gyvenime. Tiesiog turite įžengti į šią neutralią proto būseną. Darote žingsnius, tačiau neturite šios idėjos, kad jeigu tam tikras dalykas neįvyksta, jūs susikirtote. Jūs, tiesą sakant, galite įžengti į šią proto būseną, kurioje suvokiate, kad nėra susikirtimų Žemėje. Jūs darote tam tikrą veiksmą, kuris turi tam tikrą kryptį, turite tam tikrą viziją, tačiau kad ir koks būtų rezultatas, tai tiesiog yra galimybė mokytis, augti, bet visų pirma, paaugti savo neprisirišime prie veiksmo vaisių.
Darote teisingą veiksmą ir esate neprisirišę prie veiksmo vaisių. Kad ir kokie būtų veiksmo vaisiai, jūs tiesiog prisitaikote, pasimokote, atsitraukiate žingsnelį atgal, išplečiate savo savasties jausmą, padarote naują veiksmą, naują impulsą, ir jeigu nesiliausite tai daryti, tai pradės materializuotis, nebūtinai taip, kaip iš pradžių tai įsivaizdavote. Ir būtent tai galiausiai gali leisti jums suvokti – kaip sakė Kuthumi – kokias vidines savastis jūs turėjote iki ateidami į Žemę, ir galėsite jas paleisti, ir susitaikyti su buvimu Žemėje ir su gyvenimu, kad ir koks jis būtų, nes nebebus jokių turėtų ar neturėtų.
Širdis ir auksinė taisyklė
Kai pažvelgiate į šią Amerikos šalį, kai pažvelgiate į poliarizaciją, kai pažvelgiate į priešiškumą, kas už viso to slypi? Kiekviena pusė turi fiksuotą įvaizdį, kas turėtų arba neturėtų įvykti šioje šalyje, ir jie yra taip susikoncentravę į tą įvaizdį, kad nėra savo širdyje, jie yra kitose savo čakrose, daugelis jų saulės rezginio čakroje arba gerklės čakroje, kur jie rėkia ir šaukia ant tų, kuriuos laiko priešais. Bet jie neturi širdies ir todėl negali užmegzti tarpusavio ryšio ir negali atrasti ryšio su mūsų taip vadinamu pamatiniu žmogiškumu, nes tik per širdį galite susijungti su pamatiniu žmogiškumu, ir tiktai pamatinis žmogiškumas leidžia jums įkūnyti auksinę taisyklę: daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų. Turite tam tikrą pojūtį, kad kiti žmonės yra tokie pat kaip jūs, turi tokias pačias neatimamas teises, kurias turite jūs, ir todėl jie negali būti priešai. Tačiau kai žmonės yra uždarę savo širdis, galbūt dėl to, kad jautė, jog jų širdys buvo sudaužytos gyvenimo, jie įžengia į šią pykčio būseną, kurioje praranda tą pamatinį žmogiškumą, ir labai labai dažnai nutinka taip, kad kai žmonės yra patyrę šį širdies sudužimo jausmą, jie nori rasti kažką, ką galėtų apkaltinti, ir, žinoma, tai negali būti jie patys, tad tai turi būti tie kiti žmonės.
Kaip sakėme, kai esate susijungę su širdimi, kai esate susijungę su savo AŠ ESU Esatimi, su Kristaus protu, ateina momentas, kai matote, jog nėra jokių kitų žmonių. Nėra „kitų“, nes visi yra iš Vieno proto. Tačiau kai jūsų širdis yra uždaryta, negalite su tuo susijungti, ir kai jūsų širdis yra sudaužyta, jaučiate, kad jūs to nepadarėte, tai padarė šios išorinės aplinkybės, ir todėl galite labai lengvai pasiduoti norui ieškoti atpirkimo ožio, norui kažką apkaltinti ir norui kažką nubausti, nes kai jūsų širdis yra uždaryta ir kai jaučiate, kad ji buvo sudaužyta, nes kažkas nutiko, kas neturėjo nutikti, turite šį troškimą tai pataisyti. Tačiau jeigu nežiūrite savo vidun ir nematote, kad ši reakcija vyksta vien jūsų viduje, galvojate, kad priežastis turi būti kažkur tenai, ir tuomet galite pasiduoti tokiam dideliam pykčiui, jog iš tiesų imate manyti, kad jeigu kažką kitą pakankamai nubausite, pasijusite geriau, kažkaip pajausite, kad buvo atkurta tvarka, ir būtent tai žmonės praranda, kai jų širdys yra uždarytos, jie praranda šį gebėjimą susijungti su auksine taisykle, nes ką sako auksinė taisyklė?
Ką ji iš tiesų sako? Atsitraukite žingsnelį – auksinė taisyklė: darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų – ką ji iš tiesų sako? Ji sako, kad negalite nieko pataisyti nubausdami kitus. Ji taip pat sako ir kitus dalykus, tačiau ji iš tiesų sako, kad kai jaučiate, jog kiti padarė jums kažką, kas jums neturėjo nutikti, negalėsite pataisyti situacijos nubausdami tuos žmones. Net jeigu jie jums kažką padarė, jūs išsilaisvinsite toliau laikydamiesi auksinės taisyklės, tačiau kai žmonės uždaro savo širdis, jie negali to suvokti. Jie negali su tuo susijungti ir todėl tampa pažeidžiami puolusių būtybių žaltiškos logikos, kuri sako, kad iš dviejų neteisybių gali gimti teisybė.
Atpirkimo ožio ieškojimas
Tai yra vienas iš subtiliausių žaltiškų melų, skleidžiamų šioje planetoje. Tiesiog pažvelkite į biblijinius laikus – akis už akį ir dantis už dantį. Jie netgi manė, kad Dievas jiems davė šią taisyklę, nes manė, kad jeigu kažkas jus sužeidė ir praliejo jūsų genties ar šeimos kraują, jeigu jūs praliesite jų genties arba šeimos kraują, kažkokiu būdu bus atkurta tvarka. Iš dviejų neteisybių negimsta teisybė. Ar tai kada nors įvyko visatos istorijoje? Ne. Tačiau žmonės nesugeba to matyti, kai jų širdys yra uždarytos, kai jų širdys yra sudaužytos.
Bet kur yra logika, kad jeigu jūsų širdis buvo sudaužyta, jūs galėsite išgydyti savo sudaužytą širdį, sudaužydami kažkieno kito širdį? Na, tame nėra jokios logikos, kai jūsų širdis yra atvira. Bet kai jūsų širdis yra uždara, staiga tai ima atrodyti logiška žmonėms, ir todėl jie galvoja, kad jeigu nubaus atpirkimo ožį, tai atkurs jų vidinį tvarkos jausmą. Pažvelkite į nacius Vokietijoje XX-ojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Vokiečiai turėjo šį išpūstą savo svarbos ir pranašumo jausmą prieš Pirmąjį Pasaulinį Karą. Jie pralaimėjo karą ir jų savivaizdis buvo sudaužytas. Ir jie dėl to pradėjo jausti pyktį. Tačiau tuomet atėjo Hitleris, kuris ėmė sakyti: „Bet tai ne jūsų kaltė, tai žydai dėl to kalti“, – atpirkimo ožys. Jie manė, ne plačioji populiacija, bet iš tiesų tie, kurie stovėjo už nacių partijos, jie manė, kad išnaikindami žydus kažkokiu būdu galės atkurti savo pranašumo jausmą, jausmą, kad viską kontroliuoja, kadangi vokiečiai prieš karą – ir, žinoma, prancūzai ir anglai jautėsi lygiai taip pat – jautėsi tokie pranašesni už visus, kad tikrai nemanė, jog galėtų pralaimėti karą. Jiems tai niekada neturėtų nutikti, kad jie pralaimėtų, nes gi yra tokie už visus pranašesni.
Matote, vėlgi, šis jausmas, kas turėtų ir neturėtų įvykti, buvo sudaužytas, ir galėtume sakyti, kad daugelio vokiečių širdys buvo sudaužytos. Ir, žinoma, daugelio žydų, kurie buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklas, jų širdys buvo sudaužytos. Tačiau ar tai atkūrė tvarką visatoje? Žinoma, kad ne. Su vokiečiais nutiko taip, kad kai jie pralaimėjo Antrąjį Pasaulinį Karą ir kai buvo apnuogintas holokaustas, jų širdys ir vėl buvo sudaužytos. Ir būtent tai sako auksinė taisyklė: jeigu staiga pradėsite daryti kitiems tai, ko nenorite, kad kiti jums darytų, tuomet visata padarys jums tai, ką jūs padarėte kitiems, ir todėl žeisdami kitus, jūs iš tiesų žeidžiate patys save.
Tai yra labai įtaigus padaras kolektyvinėje Žemės sąmonėje. Galite matyti, tikrąja to žodžio prasme, tūkstančius pavyzdžių istorijoje, kai žmonių grupės įžengė į šį mąstymą. Ir lygiai tą patį šiandien matote Jungtinėse Valstijose. Matote susipriešinimą tarp taip vadinamų demokratų arba liberalų vienoje pusėje, ir ultra-konservatorių kitoje pusėje. Matote, kad abi pusės yra susipriešinime. Tačiau iš tiesų tiktai tie, kurie yra konservatyviojoje pusėje, yra pasiruošę griebtis ginklų ir žeisti kitus žmones. Jie jaučia turintys kovoti dėl savo vizijos. Ir tai yra tas pats padaras, kuris skatino nacius persekioti žydus, kuris skatino sovietus persekioti savo pačių žmones, kuris skatino žmones Vidurio Rytuose siekti keršto už kerštą, už kerštą niekada nesibaigiančiame sūkuryje, kuris sukėlė gentinius karus Afrikoje, kuris sukėlė tiek daug kitų konfliktų pasaulyje, kultūrinę revoliuciją Kinijoje, kuriai vadovavo Mao, tiek daug užkariavimų. Ir šiuo metu, čia, šiandieninėje Amerikoje, jų taip vadinamoje didingiausioje Žemės šalyje, matote lygiai tą pačią dinamiką, kai žmonės ieško atpirkimo ožio, manydami, kad jei tik galės nubausti atpirkimo ožį arba uždaryti visus tuos imigrantus, jų tvarkos jausmas bus atkurtas. Tačiau kad ir ką jie bedarytų, jų tvarkos jausmas nebus atkurtas, kadangi tvarkos jausmui grėsmę kelia ne išorinės sąlygos, ne kiti žmonės, o jų pačių psichologinė reakcija.
Kai žinote geriau už Kristų
Kada žmonės nubus iš šios masinės iliuzijos? Šiuo metu Jungtinėse Valstijose matote tai, kad kai kurie žmonės pasidavė linčo minios mentalitetui. Kažkas turi būti nubaustas, turi įvykti smurtas, ir tuomet tvarka bus atkurta. Tai yra burbulas. Tai yra iliuzija. Tai gali sudužti bet kurią akimirką. Ir kodėl aš apie tai kalbu? Kodėl mes duodame šiuos mokymus apie širdį? Todėl, kad siunčiame impulsus, kurie pažadins kai kuriuos žmones. Ir jeigu nubus pakankamai žmonių, staiga burbulas galės sprogti ir žmonės galės pamatyti: „Ką mes darome? Ką mes darome? Kaip kada nors galėjome manyti, jog smurtas galėtų išspręsti bent vieną mūsų problemą šioje šalyje?“ Ir kai kurie netgi gali nubusti ir pamatyti, kad: „Kaip gi mes, kurie save laikome krikščioniais, galėjome pradėti kontempliuoti smurtą ir manyti, kad kito skruosto atsukimas ir darymas kitiems tai, ką norėtume, kad kiti mums darytų, yra silpnumas? Kaip galėjome pradėti galvoti, kad esminis dalykas, suteikęs Jėzui jo pergalę, yra silpnumas, kuriam mes, kurie teigiame esantys Jėzaus pasekėjai, neturėtume pasiduoti? O ne, mes esame geri krikščioniai, tačiau neturėtume daryti to, ką darė Kristus ar ką jis mums sakė daryti. Nes mes žinome geriau už Kristų.“
Kas manė, kad jie žino geriau už Kristų prieš du tūkstančius metų? Jie manė, kad Jėzus yra toks pavojingas, jog turi būti nuteistas myriop. Na, tai buvo antikristo jėgos, tie, kurie buvo antikristo sąmonėje, mūsų taip vadinamos puolusios būtybės. O kas galvoja šiandien, tie krikščioniškų bažnyčių lyderiai, kad jie žino geriau už Kristų? Kai kuriais atvejais, tai yra lygiai tie patys reinkarnavęsi žmonės. Yra žmonių, įsikūnijusių Amerikoje šiandien, kurie šaukė: „Barabas, Barabas! Koks dar Gyvasis Kristus. Mes jo nenorime. Mums mielesnis žudikas.“
Yra žmonių, įsikūnijusių šiandien Amerikoje krikščioniškų bažnyčių lyderiais, kurie buvo žydų religijos lyderiai, pasmerkę Jėzų myriop, ir dabar jie daro lygiai tą patį. Ne Jėzui, bet Kristui savo broliuose ir seseryse Amerikoje. Ar kas nors mato tame kokią nors logiką? Žinau, kad jūs, čia esantys, nematote tame jokios logikos, tačiau aš siunčiu šį impulsą. Ar tame yra logikos? Tuomet nubuskite iš savo iliuzijos, kad žinote geriau už Kristų, ir pradėkite sukti kitą skruostą, ir nepaliaukite sukti kito skruosto, kol neliks jums smogiančių, nes būsite transcendavę sąmonę, privertusią jus būti priešpriešoje kitiems.
Tai yra auksinės taisyklės magija. Jeigu nepaliausite daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų, ateis momentas, kai jie pradės tą patį daryti jums. Visata pradės jums grąžinti tai, ką duodate kitiems. Negalite to suvokti, jeigu jūsų širdis yra uždaryta, bet kai jūsų širdis pradeda atsiverti, galite atgimti, ir tuomet tampate iš tiesų naujai atgimusiu krikščioniu, kai suvokiate, ką iš tiesų sakė Kristus, o ne ką mano jį sakius kai kurie šie puolusioje sąmonėje esantys pastoriai.
Jūs, kurie esate pasišventę Dievo Žodžiui, kas, jūsų manymu, yra šiuo metu kalbama? Tai yra Dievo Žodis, kurį kalba pakylėtoji būtybė per žmogišką pasiuntinį. Jeigu negalite šito suvokti, nesate tarp išrinktųjų, nes nepasirinkote vienovės su Kristumi. Pasirinkote mirtį, nes nenorėjote palikti savo pranašumo jausmo, to jausmo, kad žinote geriau už Kristų, kad galėtumėte sekti Kristumi. Nenorėjote savo gyvybės už Kristų atiduoti. Kaip galite būti vienu iš jo mokinių? Kaip galite jį atstovauti? Jis sakys: „Aš jūsų nepažįstu“.
Širdimi paremta politika
Iš tiesų yra tik vienas dalykas, kuris gali iškelti Ameriką į aukštesnį lygmenį, ir tai yra širdis. Šios šalies istorijoje ne kartą žmonės parodė širdį. Tačiau kur ji yra šiandien? Kur yra tie, kurie rastų išeitį iš aklavietės, iš priešiškumo, kurie pakeistų politinių debatų toną, kad užuot ėję iš uždarytos širdies, jie eitų iš atviros širdies. Užuot ėję iš iškreiptos saulės rezginio čakros ar iškreiptos gerklės čakros, jie eitų iš atvertos širdies čakros.
Kur yra tie, kurie tai padarytų? Jie yra įsikūnijime. Kai kurie jau pradėjo busti, tačiau daugiau gali nubusti ir bus pažadinti šio impulso, kurį siunčiu. Laikas nubusti. Laikas atverti savo širdį naujam požiūriui į politiką Amerikoje ir imti ją kurti iš širdies, o ne iš neapykantos. Ir kai atversite savo širdį, aiškiai pamatysite tuos, kurie kalba iš neapykantos ir neturi širdies, ir kaip galite balsuoti už tuos, kurie neturi širdies?
Leiskite šiam susikoncentravimui į save mirti
Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau jums duoti šiame perdavime. Vėlgi, jums reikės prie to grįžti, dar kartą tai perskaityti, dar kartą tai perklausyti ir suvirškinti, ką tai jums reiškia asmeniškai. Tačiau tikiuosi, kad tie iš jūsų, kurie esate atviri mūsų mokymams, rasite čia kažką, kas jus patrauks, ką galėsite pritaikyti, ir galėsite pamatyti, kaip galėtumėte tuo pasinaudoti, kad pradėtumėte keisti šį jausmą, kas turėtų ir neturėtų įvykti. Ir todėl galėsite susitaikyti su savo gyvenimu, kad ir kaip jis būtų iki šiol susiklostęs.
Ką pasiuntinys vakar sakė? Jis tikisi, jog galėsite jaustis priimami tokie, kokie šiuo metu esate. Na, aš taip pat to viliuosi. Nė vieno iš jūsų nesmerkiu ir neteisiu. Kad ir kas būtų įvykę jūsų gyvenime, kad ir ką jaučiate, jog tai turėjo įvykti ar neturėjo įvykti, kad turėjote padaryti ar neturėjote padaryti, klaidos, kurių neturėjote padaryti, – man tai nieko nereiškia. Svarbiausias man yra jūsų potencialas, kurį aš matau daug aiškiau nei matote jūs, ir vienintelis mano troškimas yra, kad jūs taip pat pradėtumėte jį matyti ir patys jį priimtumėte.
Kad ir koks galėjo būti jūsų gyvenimas iki šios akimirkos, nėra nieko, ko nebūtų įmanoma išgydyti. Nėra nieko, ko nebūtų įmanoma transcenduoti. Nėra nieko, ko nebūtų įmanoma įveikti, tačiau įveikti tai galite, tik atiduodami šmėklą, šmėklas, po vieną vienu metu. Ir paskutinė šmėkla, kurią turite įveikti, yra tai, apie ką kalbėjo Kuthumi, šis susikoncentravimas į save.
Kokią šmėklą Jėzus atidavė ant kryžiaus? Ką tai reiškia, kai jis sakė, kad galėtų įsakyti Dievui pasiųsti legionus angelų jo išgelbėti? Ką tai sako apie Jėzaus proto būseną, kurioje jis tuo metu buvo? Jis buvo susikoncentravęs į save. Aš, tam tikra prasme, turėjau aukštesnį neprisirišimo lygmenį, žemesnį susikoncentravimo į save lygmenį, už Jėzų, kai jis gimė. Būtent dėl to galėjau būti jo motina, laikančia dėl jo pusiausvyrą, ir mačiau per visą jo gyvenimą, kad [tai buvo] esminis jo iššūkis ir vienintelis būdas, kuriuo jis galėjo išpildyti savo misiją – ir tai buvo įveikti koncentravimąsi į save. Ir jis iš tiesų padarė progresą, ir vis dėlto, net ir per tuos trejus savo viešos misijos metus jis visada jautė tam tikrą savo svarbą ir savo misijos svarbą.
Aš to nekritikuoju ir neteisiu, tai buvo dalis jo varomosios jėgos, skatinusios jį padaryti tai, ką jis padarė. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad savo pergalę jis laimėjo, tik leisdamas tai šmėklai mirti, atiduodamas tą šmėklą. Ir tas pats galioja kiekvienam iš mūsų. Ir ką taip pat noriu pasakyti, kad kai kurie iš jūsų, tiesą sakant, ganėtinai nemažai jūsų, turite potencialą atiduoti tą koncentravimąsi į save šiame gyvenime, ir nugyventi dar daug laiko Žemėje be šio koncentravimosi į save, o tai, žinoma, reiškia, kad būsite didesnėje ramybėje, galėsite labiau mėgautis gyvenimu, bet taip pat būsite atviromis durimis atnešti kažką iš pakylėtosios karalijos, ką šiuo metu blokuoja koncentravimasis į save.
Tad mano vizija, mano troškimas jums yra, kad įveiktumėte tą jausmą, kai esate taip stipriai susikoncentravę į save. Jūs iš tiesų esate susikoncentravę ne į save, o į savo savastis, pirmiausia į savo pirmykštę savastį. Esate susikoncentravę į išorę, užuot buvę susikoncentravę į Sąmoningojo AŠ grynąją sąmonę, ir į AŠ ESU Esatį bei pakylėtuosius mokytojus. Esate susikoncentravę į šią išorinę savastį, tačiau bet kuriuo metu galite atiduoti tą šmėklą. Jėzus nesugebėjo jos atiduoti iki tos akimirkos, kai kabėjo ant kryžiaus, tačiau tai neturėtų jūsų stabdyti, nes galite ją atiduoti be jokių dramatiškų įvykių. Jėzus turėjo polinkį į dramatizmą, tad turėjo patirti šią ekstremalią situaciją.
Kita vertus, Buda sėdėjo miške po medžiu ir tiesiog tai atidavė be jokios dramos. Patys nuspręskite, kaip norėtumėte, kad tai įvyktų, nes sakau jums, pasaulis ir puolusios būtybės su malonumu jums sukurs pačią didžiausią dramą, kokios tik galėtumėte norėti. Tačiau jeigu jums jau buvo gana dramų šioje planetoje, tuomet tereikia pasiekti šį tašką, kuriame suvoktumėte, kad čia yra tas dabar, kai atiduodu šmėklą. Žinoma, daugeliui jūsų tai bus ilgesnis procesas, atiduodant visas tas kitas savastis, ir būtent dėl to mes jums davėme visus šiuos įrankius. Tačiau daugelis jūsų jau pasiekėte tašką, kai padarėte pakankamą progresą, kad galėtumėte atsitraukti žingsnelį atgal, pamatytumėte šį koncentravimąsi į save, pamatytumėte, kaip tai jus riboja, ir tiesiog atiduotumėte tą šmėklą. Ir tai sušildytų mano širdį labiau už bet kokius kitus dalykus.
Tad užsklendžiu jus savo širdies džiaugsme, Dievo Motinos širdyje, toje tarnystėje, kurią užimu, tačiau net ir asmeninėje Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos širdyje, kuri myli jus, kiekvieną iš jūsų, pačiu asmeniškiausiu būdu, peržengiančiu tarnystės, kurioje tarnauju, ribas. Būkite užsklęsti tame džiaugsme.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com