Gydymas pakeičiant dezinformaciją Kristaus proto informacija
Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava per Kim Michaels, 2024 metų birželio 09 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje „Giluminio Gydymo ašramas“ Taline, Estijoje.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava. Kai kurie sakys: „Gi tu jau seniai pakilai. Argi nepriklausai budistų tradicijai? Ką gali žinoti apie šiuolaikinį pasaulį ir informaciją?“
Informacija
Visų pirma, pasakysiu, kad būdamas pakylėtuoju mokytoju esu už laiko ir erdvės ribų, ir už bet kokios istorijos ar kilmės, ar religijos, ar tradicijos Žemėje. Pakilau, nes visa tai transcendavau. Visų antra, negi iš tiesų manote, kad informacija yra tik šiuolaikinio amžiaus fenomenas? Kaip, jūsų manymu, buvo sukurta visa visata? Per informaciją.
Na, kas yra informacija? Ištarkite ją šiek tiek kitaip. (angliškai) In formation. Kažkas yra formacijoje (formoje). Tai suformuoja matricą. Todėl tai nėra tiesiog kažkas atsitiktino. Galite turėti taškus popieriaus lape, kurie būtų sudėlioti visiškai atsitiktinai. Tačiau tą akimirką, kai juos sudėliosite tam tikru raštu, turėsite informaciją. Jūs visi žinote apie šiuos mažyčius kodus, kuriuos nuskenavę savo telefonu, jūs, pavyzdžiui, gaunate priėjimą prie savo banko. Tai yra informacija, nors tai gali atrodyti kaip ganėtinai primityvus piešinys.
Informacija yra dėsningumas, peržengiantis nebūties ar atsitiktinumo ribas. Tačiau ar kompiuterio ekranas atpažįsta ekrane rodomą vaizdą? Ne, tam reikia, kaip sakėme, savimonę turinčio proto, sugebančio pamatyti dėsningumą ir įdedančio kažkokią prasmę į dėsningumą. Tiktai tuomet tai tampa informacija. Ir čia dabar kyla fundamentalus klausimas, apie kurį daugelis žmonių nemąstė net ir šiais moderniais pažangiais laikais. Ar protas atpažįsta dėsningumą ar jis tiesiog priskiria dėsningumą? Ir tai yra esminis iššūkis, kylantis visoms savimonę turinčioms būtybėms.
Bendrakūrybinis procesas: Informacijos mainai
Pradžiai palikime Žemę ir pažvelkime į natūralią planetą. Mes jums paaiškinome, kad egzistuoja tokia jūsų proto dalis, kuri yra konceptualus protas. Mes sakėme, kad šis protas suformuluoja įvaizdį ir suprojektuoja jį ant Materijos šviesos kino ekrano, tad konceptualus protas kuria raštą. Tačiau kai pradedate savo kelionę būdami nauju bendrakūrėju, negalite sukurti rašto iš nieko. Jūsų protas dar neturi gebėjimo suformuoti raštą iš nieko. Būtent dėl to naujas bendrakūrėjas yra patalpinamas struktūrizuotoje aplinkoje, kuri buvo sukurta iki bendrakūrėjo atsiradimo.
Bendrakūrėjas ateina į šią aplinką ir patiria aplinką per jusles, kad ir kokias jas turėtų toje konkrečioje aplinkoje. Egzistuoja daug įvairių planetų dizainų, daug įvairių „kūnų“, kuriuos žmonės prisiima įvairiose planetose, tad jie turi įvairius būdus sąveikauti su savo aplinka. Tačiau sąveikaudamas su savo aplinka bendrakūrėjas sugeria informaciją, nes jis pripažįsta, kad egzistuoja tam tikra struktūra jo aplinkoje. Tai nėra vien atsitiktinis triukšmas, tai yra informacija.
Priimdamas informaciją iš savo aplinkos, bendrakūrėjas sugeba ant jos statyti ir suformuluoti pradžioje tik nedidelę variaciją, remdamasis informacija, kurią priėmė. Ir jis tuomet tai išprojektuoja. Ir dabar, tai yra pirmas kartas, kai bendrakūrėjas patiria stebuklą, jog bendrakūrė kažką, kas peržengė to, ką jis buvo patyręs, ribas. Jis čia kažką įkūnijo, ko anksčiau čia nebuvo. Ir pirmą kartą bendrakūrėjas tai patiria kaip vaikas, kuris gavo naują žaislą, nes suvokia, kad jam buvo duotas šis neįtikėtinas žaislas, kuris prisiims formas, projektuojamas jo proto. Ir bendrakūrėjas virpa iš džiaugsmo dėl šito.
Galime paklausti, ar informacija, kurią bendrakūrėjas suformuluoja savo prote ir įspaudžia ant Materijos šviesos, yra labai pažangi? Na, žinoma, kad ne, juk jis yra naujas bendrakūrėjas. Tačiau tai ne esmė. Esmė nėra sukurti specifinį rezultatą toje aplinkoje, bet sukurti kažką, kas suteiktų bendrakūrėjui grįžtamąjį ryšį, idant jis galėtų patobulinti savo proto įvaizdį ir išprojektuoti patobulintą įvaizdį. Matote, kas yra bendrakūrybinis procesas – bendrakūrybinis – tai yra apsikeitimas informacija. Bendrakūrėjas priima informaciją iš savo aplinkos, modifikuoja informaciją, prideda kažką į ją, išprojektuoja informaciją, patiria rezultatą, vėl priima informaciją, modifikuoja įvaizdį, išprojektuoja patobulintą įvaizdį, ir taip toliau.
Galite paklausti: kas yra informacija? Na, tai gali būti bet kokia matrica. Bet kokia matrica gali tapti informacija, kai savimonę turintis protas ją priima ir suteikia jai kažkokią prasmę. Tai reiškia, kad viena būtybė gali pažvelgti į tam tikrą aplinką, priimti informaciją ir suteikti jai vieną konkrečią prasmę. Kita būtybė toje pačioje aplinkoje gali jai suteikti kitokią prasmę. Būtent tai nutinka naujiems bendrakūrėjams. Jie yra toje pačioje aplinkoje, tačiau interpretuoja ir patiria ją skirtingais būdais, ir todėl jie suformuluoja skirtingus proto įvaizdžius.
Bendrakūrybinio proceso pakopos
Ir pradžioje tai tėra eksperimentavimo procesas, kuriame visi individualiai eksperimentuoja su savo bendrakūrybiniais gebėjimais, netrukdydami kitiems ir su jais nesusikirsdami. Tačiau kai įgija daugiau patirties, jie pradeda suvokti, kad nors turi galią įspausti proto įvaizdį, jų proto galios yra ribotos. Tačiau jeigu du arba daugiau bendrakūrėjų apjungia savo protus, jie gali sukurti kažką daugiau nei bet kuris iš jų galėtų sukurti pats vienas. Neilgai trukus pradeda vykti bendradarbiavimas, o kad galėtų vykti bendradarbiavimas, įvyksta tam tikras atrankos procesas. Bendrakūrėjai susitinka, jie pradeda komunikuoti ir žiūrėti, ar dalinasi panašia savo aplinkos interpretacija. Jeigu yra labai skirtingi, jie nueina savo atskirais keliais ir nepradeda bendrakūrimo.
Natūralioje planetoje matote, kad iš pradžių bendrakūrėjai būna išdėstomi tam tikru atstumu vienas nuo kito. Kiekvienas jų turi savo erdvę bendrakurti savo aplinkoje, nemaišydami vieni kitiems, tačiau vėliau, kai įgija daugiau patirties, jie gali pradėti bendrauti. Vyksta tam tikras atrankos procesas, kuomet bendrakūrėjai susirenka grupėje, jie susirenka į tam tikrą vietovę. Kiti bendrakūrėjai su kitokia interpretacija ateina į kitą grupę, susirenka kitoje vietovėje, tad vyksta šis atrankos procesas. Galėtume sakyti, kad bendrakūrėjai iš pradžių būna išskirstomi atsitiktiniu būdu planetoje, tačiau palaipsniui jie susirenka į grupes. Na ir dabar, jie eksperimentuoja su tuo, ką gali sukurti kaip grupė, ir galite tai palyginti su Žemės planeta, kurioje žmonės yra pasklidę gamtos erdvėje su miškais ir laukais, tačiau kiekvienas žmogus turi pakankamai erdvės gyventi pats vienas nesimaišydamas su kitais. Kiekvienas žmogus geba pasistatyti labai paprastą trobelę savo gyvenimui, bet po to jie pradeda rinktis į grupes. Jie suvokia, kad kartu gali pastatyti daug įmantresnį namą, jie gali apdirbti laukus, prie jų gali prisijungti daugiau žmonių ir galiausiai jie sukuria kaimą. Ir jeigu jie sukurs kažką patrauklaus, galbūt ateis dar daugiau žmonių ir prie jų prisijungs, ir galiausiai kaimas išaugs į miestelį, o šis išaugs į nedidelį miestą, ir galės toliau augti.
Natūralioje planetoje nutinka taip, kad natūralioje aplinkoje, kuri iš pradžių buvo sukurta, joje gali egzistuoti tam tikras bendrakūrėjų skaičius. Tačiau kai jie pradeda organizuotis, formuotis aplink bendrą viziją ir interpretaciją, ir troškimą bendrakurti, jie pakelia savo aplinką į aukštesnį lygmenį, kuri gali palaikyti daugiau bendrakūrėjų. Ir tuomet populiacija pamažu yra didinama, ir jie suformuoja organizuotesnes visuomenes su miestais, ir palaipsniui tai gali augti ir augti, ir augti, kol natūrali planeta pasiekia populiaciją, kurią jai buvo skirta pasiekti. Tačiau kai kuriais atvejais, ji net gali tai viršyti, jeigu jos gyventojai iš tiesų sugeba kartu dirbti.
Natūralių visuomenių atsiradimas
Tai, žinoma, yra idealus scenarijus. Bendrakūrėjai niekada tarpusavyje nesusikerta, vyksta atrankos procesas, ir jie atsiskiria, ir tuomet jie eksperimentuoja pagal viziją, kurią turi skirtingose grupėse. Tačiau eksperimentuodama su bendrakūrimu kiekviena grupė pasiekia didesnį supratimą, kaip buvo sukurta jų konkreti planeta. Kokie buvo naudojami principai jų aplinkai sukurti? Ir kai tai suvokia, net jeigu pasiekia šį supratimą per individualų eksperimentavimą, jie dabar pasiekia koherentiškesnę viziją ir savo aplinkos interpretaciją, nes suvokia, kad dirbdami su pamatiniais dizaino principais jie gali bendrakurti daug daugiau.
Laikui bėgant nutinka taip, kad nors jie savo kelionę pradėjo skirtingose grupėse su skirtingomis interpretacijomis, pradeda atsirasti didesnis koherentiškumas, ir būtent tuomet jie gali dirbti drauge ir kelti savo planetas aukštyn. Visgi tai nereiškia, kad bendrakūrėjai pasiekia kažkokį vienodumą ar panašumą. Juos vienija bendra vizija, kaip veikia jų aplinka, tačiau jie vis dar išreiškia savo kūrybiškumą daugeliu individualių būdų.
Tad pradeda atsirasti ši harmonija tarp individualios kūrybinės išraiškos ir kolektyvinės kūrybinės išraiškos. Nėra jokių lyderių, kurie kontroliuotų populiaciją. Atsiranda tam tikri lyderiai, tačiau jie nesivaiko valdžios. Jie nesiekia suvaržyti tų, kurie yra žemiau už juos. Lyderiai, kurie atsiranda, yra patys kūrybiškiausi, tačiau jie taip pat yra labiausiai pasišventę padėti kitiems būti kūrybiškais. Ar tai jums panašu į utopinę visuomenę? Ne, tiktai lyginant su tuo, ką turite Žemėje. Tai yra natūrali visuomenė, egzistuojanti absoliučioje daugumoje planetų, milijarduose planetų, egzistuojančių visatoje. Būtent Žemė čia yra išimtis, o ne natūralios planetos.
Už natūralių visuomenių glūdintys principai
Kodėl jums tai pasakoju? Todėl, kad ką daro bendrakūrėjai natūralioje planetoje: jie priima informaciją, jie ją interpretuoja, o tuomet sukuria naują savo priimtos informacijos versiją savo protuose. Jie tai išprojektuoja ir tuomet jų aplinka pasikeičia, jie priima naują informaciją, ją patobulina ir taip toliau.
Palaipsniui, kaip sakiau, jie pradeda bendradarbiauti, o tai reiškia du dalykus. Bendrakūrėjai atranda dizaino principus, kaip veikia jų planeta, ir jie su jais dirba. Jie priima tuos principus, ir kai individualiai arba mažesnėse grupėse yra atradę tuos principus, jie tarpusavyje nekonfliktuoja, nes visi mato, kad jiems visiems būtų naudingiausia dirbti kartu su principais, ir kai jie turi šią bendrą viziją, niekas nemėgina primesti savo valios ar valdžios kitiems. Niekas nemėgina suvaržyti kitų ar atimti kažką iš kitų.
Vogimo koncepcija tiesiog neegzistuoja natūralioje planetoje, nes kai žinote, jog galite bendrakurti ką tiktai norite, kodėl jums reikėtų paimti tai, ką bendrakūrė kažkas kitas? Jūs galite matyti, kad kažkas kitas bendrakūrė kažką, ko jūs neturite, ir jūs to norite, tačiau užuot paėmę tai iš jo, jūs tiesiog bendrakuriate tai patys. Remiantis informacija, kurią gavote pamatę, ką jie sukūrė, kur gi būtų poreikis paimti kažką iš kito? Kur būtų poreikis varžyti kitus žmones? Kaip tai galėtų jums būti problema, kad kažkas kitas bendrakūrė kažką, apie ką jūs nebuvote pagalvoję? Jeigu norite to, ką jie bendrakūrė, jūs priimate informaciją ir bendrakuriate tai patys. Jums niekada net mintis nekiltų, kad jeigu kažkas bendrakūrė kažką, ko jūs nebuvote sukūrę, jog jūs negalėtumėte padaryti to paties, tai kodėl tuomet jums reikėtų tai iš jų paimti arba juos suvaržyti?
Ėjimas prieš dizaino principus, paremtus Kristaus protu
Galėtume sakyti, kad natūralioje planetoje yra tik informacija. Dezinformacija neegzistuoja. O tai, žinoma, yra dėl to, kaip paaiškinome, kad viskas formų pasaulyje buvo sukurta iš Vieno proto, iš Kristaus sąmonės, iš Budos Prigimties. Kiekviena būtybė buvo sukurta iš to proto, ir todėl visa informacija, kuri buvo naudojama natūraliai planetai sukurti, buvo paremta Kristaus protu. Naujas bendrakūrėjas sugeria informaciją iš Kristaus proto ir naudojasi savo paties protu, kuris dar nėra pilnai Kristus, tačiau iš tiesų yra iš Kristaus proto, savo paties informacijai sukurti. Ir tai taip pat yra iš Kristaus proto, nors tai tuo metu tebėra ganėtinai žemame lygyje.
Kaip sakėme, jūs save laikote susieta būtybe, tačiau neturite aiškios koncepcijos, su kuo jūs esate susieti. Ir vis dėlto, jūs sugeriate informaciją, paremtą Kristaus protu, kuri yra tai, kad jūs esate susieti su savo aplinka. Jūs esate visumos dalis. Jūs nesate atskirti nuo visumos. Viskas yra nuostabi, viena didelė šeima, kaip yra sakoma, pirmoje sferoje, antroje sferoje, trečioje sferoje. O tuomet ketvirtoje sferoje, kuri yra viena pakopa tankesnė už trečiąją, atsiranda būtybių, kurios savo kelionę pradeda kaip ir visi kiti bendrakūrėjai, su lokalizuotu savasties jausmu. Jie sugeria informaciją iš savo aplinkos, jie bendrakuria, jie sugeria informaciją, ir palaipsniui pradeda atsirasti bendradarbiavimas.
Bet tuomet keliose planetose ketvirtojoje sferoje atsirado būtybių, kurios pagalvojo pradėjusios atrasti dizaino principus, kaip veikia jų planeta. Bet tuomet jos pamanė: „Kodėl turėtume laikytis šių principų? O jeigu naudočiausi savomis idėjomis bendrakurti? Kodėl turėčiau būti ribojamas, varžomas savo aplinkos? Kodėl neturėčiau sukurti kažko visiškai kitokio?“ Ir laisva valia yra laisva valia. Jums yra leidžiama bendrakurti viską, ką tiktai galite įsivaizduoti, tad jos pradėjo bendrakurti šiuo būdu. Tai reiškia, kad informacija, kurią jos dabar suformulavo savo protuose, nebuvo paremta Kristaus protu, kadangi Kristaus protas buvo naudojamas suformuluoti principus, kuriais veikė planeta. Tačiau kai einate prieš principus savo aplinkoje, nesinaudojate Kristaus protu, naudojatės antikristo protu.
Na, tai nebuvo taip grėsminga šiose pirmosiose planetose, kaip gali atrodyti palyginus su Žeme. Tačiau jūs pradedate naudoti informaciją, remdamiesi šia idėja, kad mokate geriau priskirti prasmę informacijai už pakylėtuosius mokytojus, kurie sukūrė jūsų planetą. Jūs žinote geriau. Nors iš tiesų neištyrinėjote principų, kurie buvo naudojami jūsų planetai sukurti, jūs jų iki galo nesuvokėte. Šios būtybės įsikalė idėją, kad žino geriau, o jeigu turi laisvą valią, joms turėtų būti leidžiama daryti ką tik jos nori.
Atrasti ar apibrėžti, kaip veikia pasaulis.
Ir, žinoma, joms buvo leidžiama tai daryti. Jos suformulavo šiuos proto įvaizdžius, suprojektavo juos ant Materijos šviesos, o Materijos šviesa prisiėmė šias formas. Tačiau tai dabar reiškia, kad šios būtybės įžengė į proto būseną, kurioje nesiekė atrasti, kaip veikia pasaulis. Jos siekė apibrėžti, kaip pasaulis turėtų veikti. Bet dabar, atkreipkite dėmesį, šios būtybės nebuvo nupuolusios, ir galėtume sakyti, kad jos tiesiog eksperimentavo su savo laisva valia. Problema buvo ta, kad kai savo kelionę pradedate natūralioje planetoje ir augate sąmonėje, kol pasiekiate aukščiausią sąmonės lygį, kurį galite pasiekti toje konkrečioje planetoje, jūs būnate pilnai ištyrinėję, kaip veikia ta planeta.
Jeigu tuomet išsiugdote troškimą eksperimentuoti su savo bendrakūrybiniais gebėjimais, patys apibrėždami principus, jums yra leidžiama tai daryti. Jums yra leidžiama nueiti į kitą planetą, kuri turi laisviau apibrėžtą aplinką, kurioje galite lengviau eksperimentuoti. Tačiau pasiekę pilną patyrimą, aukščiausią sąmonės lygį, kurį galite pasiekti savo pirmoje planetoje, jūs paaugate savo savimonėje, savo gebėjime kurti ir interpretuoti informaciją.
Antrasis termodinamikos dėsnis
Tačiau kai pradedate pernelyg anksti norėti daryti savus dalykus nebūdami pilnai visko išmokę, negalite bendrakurti remdamiesi Kristaus principais ar Kristaus protu, kadangi nesate pilnai to įkūniję. Nesate pasiekę aukščiausio Kristiškumo lygmens, kurį galėjote pasiekti toje planetoje. Tai reiškia, kad jūs dabar bendrakuriate kažką, kas yra priešinga principams, ant kurių buvo pastatyta jūsų planeta, o tai reiškia, kad jūsų planeta nepalaiko jūsų kūrimo. Ji pradeda tai ardyti, per mūsų taip vadinamą antrąjį termodinamikos dėsnį arba Šivos principą. Ir dabar šios būtybės pamatė, kad tai, ką jos bendrakūrė, pradėjo griūti, tačiau kiti bendrakūrėjai sukūrė kažką, kas negriuvo, ir jos pradėjo jausti, kad tai yra neteisinga.
Na ir dabar, kai kurios iš jų tai pamatė ir tarė: „Ką aš darau kitaip? Ar čia kažko nesupratau?“ Ir tuomet jos pasikeitė, sugrįžo į pasiryžimą tyrinėti principus, ir tuomet toliau augo. Tačiau kai kurios įžengė į šią proto būseną, kad vis tiek turėtų galėti daryti ką nori, o kitos būtybės neturėtų kurti kažko daugiau už tai, ką sukūrė jos. Jos dabar suformulavo šį troškimą priversti kitus žmones ateiti ir palaikyti jų bendrakūrimą, kadangi greitai suvokė, kad kuo daugiau žmonių joms pavyks priversti palaikyti jų bendrakūrimą, tuo mažiau jis grius. Ir dabar tai reiškė, kad grupė žmonių susirinko ir priėmė bendrą viziją, tai yra, šių būtybių, kurios tapo lyderiais, viziją, ir jie pasinaudojo savo bendrakūrybiniais gebėjimais, padaugindami vienas kito pastangas, ir šitaip jie sugebėjo sukurti, kai kuriais atvejais, ganėtinai pažangias ir organizuotas civilizacijas.
Tiesiog buvo reikalingos nuolatinės pastangos palaikyti arba išplėsti šias civilizacijas. Ir, žinoma, šios civilizacijos neatvedė planetos iki pakylėjimo taško. Kai buvo pasiektas taškas, kuomet visa sfera buvo pasiruošusi pakilti, buvo keletas planetų, kurios nebuvo pasiruošusios. Nors šiose planetose egzistavo pažengusios civilizacijos, tačiau šios civilizacijos buvo praradusios dermę su pirminiu planu, ne tik pačios planetos, bet ir su Kristaus protu ir su visos sferos planu.
Realybės patikra
Ir štai tuomet turėjo pasirodyti pakylėtieji mokytojai, ir pristatyti šioms būtybėms faktą, kad jų bendrakūrimas negalės pakilti, ir suteikti jiems pasirinkimą – ar sugrįš jie į dermę su principais, idant galėtų pakilti su visa likusia sfera, ar atsisakys tai daryti? Kai kurie iš tiesų pasirinko sugrįžti į dermę ir pakilo su ketvirtąja sfera, tačiau keliose planetose lyderiai taip stipriai įtikėjo, kad yra teisūs tame, kaip interpretuoja informaciją ir kokią jie generuoja informaciją, kad nenorėjo to paleisti.
O kas įvyko planetose, kuriose lyderiai pasirinko paklausyti pakylėtųjų mokytojų? Įvyko taip, kad jie paėmė informaciją, kurią buvo sukaupę per šį bendrakūrybinį procesą, ir sugrąžino ją į dermę su Kristaus protu, paleisdami informaciją, kuri buvo paremta antikristo protu. Galėtume sakyti, kad per savo eksperimentavimo kelionę jie susikūrė visas šias pasąmonės savastis, paremtas atskirties iliuzija, ir kai pamatė to pasekmes, jie ryžosi įsitraukti į procesą, trukusį šiek tiek laiko, leisdami šioms savastims mirti. Tai yra panašu į tai, ką paaiškino Jėzus: tas, kuris siekia išsaugoti savo gyvybę, ją praras, o tas, kuris ryšis prarasti savo gyvybę, kad sektų Kristumi, galės pakilti ir įgyti amžinojo gyvenimo būseną. Tos planetos, kurių lyderiai nenorėjo paleisti savo susikurtos informacijos, paremtos atskirtimi, kurie nenorėjo leisti savastims mirti, jiems tuomet buvo suteiktas dar vienas pasirinkimas, jie galėjo nupulti, kaip mes sakome, tačiau jie labiau į tai žiūrėjo kaip į nusileidimą į sekančią sferą, kuri buvo sukurta.
Už nuopolio glūdinti psichologija
Ir mes iš tiesų anksčiau gerai nepaaiškinome, koks buvo kai kurių šių būtybių mąstymas. Matote, ką sakiau, naujo bendrakūrėjo tikslas tam tikroje natūralioje planetoje, yra leistis į atradimų kelionę, kurioje atrandate principus, paremtus Kristaus protu, ir todėl atrandate principus, kurie padaro jūsų kūrinius tvariais. Tie, kurie nesinaudojo Kristaus protu, jie šios kelionės neužbaigė. Jie nesuvokė, kad tiktai principai, paremti suvokimu, jog visa gyvybė yra susieta, gali atvesti prie tvaraus kūrimo. Jie dabar įžengė į proto būseną, kurioje nematė, kad atsilieka nuo tų, kurie pakilo. Vietoj to jie viską apvertė aukštyn kojomis ir manė: „Mes žinome geriau, mes esame labai protingi, mums nereikia atrasti principų, mes galime apibrėžti savo pačių principus, o pakylėtieji mokytojai tiesiog nežino to, ką žinome mes. Jie nėra tokie protingi, ir taip yra dėl to, kad jie pakluso Kristaus protui. Jie iš tiesų niekada netyrinėjo antikristo proto ir todėl nemato, koks jis yra protingas.“
Žinoma, jie neturėjo antikristo koncepcijos, jie manė, kad tai yra aukščiausia proto būsena, kurioje tampate tokie protingi, jog galite viską apibrėžti. Jie nematė, kad nupuolė į penktąją sferą, jie galvojo: „A, mes esame tokie protingi, mes esame pionieriai, pirmieji įžengę į naują sferą, ir todėl galime apibrėžti modelį, kaip planetos turėtų veikti toje sferoje.“ Jie, bent kai kurie iš jų, nelaikė to klaida, ir jie, tiesą sakant, pasinaudojo faktu, kad nupuolė, idant dar labiau išpūstų savo jau ir taip išpūstą asmeninės svarbos jausmą.
Nuopolio pamoka
Kodėl tai buvo leidžiama? Na, iš dalies tam, kad laisva valia galėtų save išreikšti, bet taip pat ir dėl to, kad pakylėtieji mokytojai žinojo, jog penktoji sfera yra tankesnė už ankstesniąją. Todėl šios būtybės, ir vadinkime jas puolusiomis būtybėmis, siekdami išlaikyti nuoseklumą, jos manė, kad galės ateiti į naują sferą ir bendrakurti tiksliai tokias pačias pažangias civilizacijas, kurias buvo sukūrę ketvirtojoje sferoje, tačiau kadangi sfera buvo tankesnė, jos negalėjo to padaryti, o tiksliau, galėjo tai padaryti, tačiau tam reikėjo daug daugiau pastangų.
Tai joms suteikė galimybę permąstyti: „Ar čia yra kažkas, ko mes nesuvokėme? Ar mes tikrai esame tokie protingi, kokiais save laikome?“ Ir kai kurios iš jų, kai susidūrė su tankesne materija, suvokė: „Jeigu ir toliau tai tęsime, mes dedame visas šias pastangas, tačiau kad ir ką besukurtume, tai tiesiog sugriūna, tai pradeda iš karto griūti. Reikalingos nuolatinės pastangos tai palaikyti. Ar nebūtų lengviau persijungti, atrasti principus ir dirbti su šiais principais, užuot dirbus prieš juos?“
Galite paklausti: „Koks yra viso šio mechanizmo tikslas?“ Na, tikslas yra suteikti bendrakūrėjams galimybę ištyrinėti viską, ką jie gali nuveikti su savo laisva valia, su savo savimone ir savo vaizduote. Tačiau galutinis šio proceso tikslas yra tai, kad kiekvienas bendrakūrėjas atrastų, suvoktų, jog gali bendrakurti žymiai daugiau, sužinodamas, kokie yra principai, ir dirbdamas su tais principais, užuot ėjęs prieš principus. Ir koks yra to tikslas?
Kiekviena savimonę turinti būtybė yra sukuriama iš Vieno proto, tačiau ji yra sukuriama individualia būtybe. Kad sfera galėtų pakilti, visos būtybės, kurios pakyla su sfera, turi būti nukeliavusios tiek toli, kiek norėjo nueiti savo eksperimentavimuose su savo laisva valia. Jos neprivalo naudoti antikristo sąmonės, atskirojo proto, tačiau turi eksperimentuoti tiek, kiek nori. Jos savanoriškai pasiekę dermę su Vienu protu, tai reiškia, kad po to kai pakyla, joms net mintis negali šauti bendrakurti kažką, kas kenktų kitiems. Įžengimas į dermę su Kristaus protu reiškia, kad nesiekiate savęs išaukštinti lygindamiesi su kitais, jūs siekiate kelti visumą, keldami kitus ir save. Jūs nežalojate nė vienos gyvybės dalies. Paleidote pačią galimybę rinktis eiti prieš Vieno proto principus.
Tobulinti ar primesti savo viziją
Kaip tai yra susiję su informacija? Na, kiekvienas, kuris bendrakuria, priima informaciją, suteikia jai kažkokią prasmę, ir remdamasis ta prasme jis tuomet išprojektuoja informaciją, priversdamas Materijos šviesą prisiimti formą, ir tuomet, kai patiriate formą, jūs priimate naują informaciją.
Galėtume sakyti, kad kai gaunate grįžtamąjį srautą, galite pažvelgti į tai, kas buvo fiziškai įkūnyta, palyginti su vizija, kurią išprojektavote, ir pažiūrėti: „Ar egzistuoja neatitikimas tarp to, ką turėjau savo prote, ir to, kas yra įkūnyta fiziškai, ir jeigu egzistuoja šis neatitikimas, ką tai reiškia? Kodėl egzistuoja šis neatitikimas?“ Ir tai gali būti, kaip sakiau, dėl to, kad jūsų vizija nebuvo dermėje su principais, kurie buvo naudojami jūsų planetai kurti. Ir tuomet galite pasirinkti: „Na, tuomet noriu atrasti daugiau šių principų.“ Gali būti, kad jūsų vizija susikerta su kitų žmonių, esančių planetoje, vizija, ir todėl negalite įkūnyti tiksliai to, ką įsivaizduojate, kadangi jų vizija trikdo jūsiškei. Tačiau tai jums suteikia grįžtamąjį ryšį.
Visata yra grįžtamojo ryšio mašina. Klausimas yra, ar naudositės šiuo grįžtamuoju ryšiu patobulinti informaciją, kurią išprojektuojate? Ar priešingai, naudositės grįžtamuoju ryšiu galvoti: „Na, mano informacija yra teisinga, tad turiu ją projektuoti su dar didesne jėga, o jeigu negaliu sugeneruoti pakankamai jėgos pats vienas, turiu įtikinti kitus žmones palaikyti mano viziją, kad kartu galėtume bendrakurti tai, ko aš noriu.“
Jūs dabar įžengiate į šį baime paremtą mąstymą, kuriame, užuot sakę: „Atraskime principus ir tuomet, kai žinosiu principus, galėsiu bendrakurti tai, ko noriu“, jūs dabar sakote: „Turiu atrasti būdą primesti savo viziją, savo informaciją savo aplinkai, ir privalau įtikinti kitus žmones, arba juos apgauti, arba priversti juos palaikyti mano viziją.“ Ir, vėlgi, jums yra leidžiama tai daryti, jums yra leidžiama su tuo eksperimentuoti. Problema ta, kad kai einate prieš principus savo konkrečioje planetoje, jūsų bendrakūrimas reikalauja vis daugiau ir daugiau jėgos, kad galėtų būti išlaikytas arba išplėstas, ir todėl jūs neišvengiamai įžengiate į šį baime paremtą mąstymą, kuriame galvojate, jog turite priversti savo aplinką įgyvendinti jūsų viziją, užuot dirbę su aplinka, idant ji generuotų tai, ką jūs projektuojate, be jokio jėgos naudojimo.
Dezinformacija, paremta Kristaus nebuvimu
Dabar matote, kad egzistuoja informacija, paremta Vienu protu, suvienytu protu, Kristaus protu, ir informacija, paremta vienybės nebuvimu, vienovės nebuvimu. Galite tai vadinti antikristo protu, tačiau iš tiesų tai nėra antikristas, tai yra Kristaus nebuvimas. Tai yra ryšio, egzistuojančio tarp visų formų ir visų būtybių, pripažinimo nebuvimas. Tai nuo pat pradžių buvo iliuzija, tačiau tai yra iliuzija, į kurią būtybėms yra leidžiama įsitraukti, kadangi joms turi būti leidžiama eksperimentuoti su savo laisva valia ir savo vaizduote. Ir, žinoma, jūs galite įsivaizduoti, kad bendrakuriate kaip atskira būtybė. Yra visiškai įmanoma tai daryti, ir, tam tikra prasme, visoms būtybėms yra būtina suvokti, kad egzistuoja ši galimybė ir joms reikia su ja eksperimentuoti, kol nuspręs: „A, tai nėra tai, ką aš noriu daryti.“ Kai kurie žmonės tiesiog dar nepasiekė to taško, kai kurios būtybės. Ir būtent dėl to egzistuoja labai didelis spektras, kaip toli būtybė gali nueiti į šią atskirties iliuziją.
Vėlgi, kaip tai yra susiję su jūsų noru išsigydyti savo fizinį kūną? Na, jeigu jūsų kūnas įkūnija ligą, taip yra dėl to, kad į jūsų keturis žemesniuosius kūnus pateko informacija, kuri yra paremta atskiru protu, o tiksliau, paremta Kristaus proto nebuvimu, Žemėje egzistuojančių principų ir vienovės principų nepripažinimu.
Tad raktas yra pakeisti tą informaciją, ir štai kokia yra esminė mintis, kurią turite suvokti. Būtybėms, kurios įžengė į atskirtį, atrodys, kad jos sugeneravo milžinišką informacijos kiekį, kuri joms leidžia sukurti pažangią civilizaciją, suformuluoti idėjas, sukurti imperiją, sukurti ginklus, kurie galėtų nugalėti kitus ginklus. Jie jaučia, kad yra labai protingi. Jie sugeneravo visą šią informaciją ir panaudojo ją bendrakurti, arba, kaip jie tai mato, sukurti šią sofistišką civilizaciją. Kas gi tame galėtų būti blogo? Jiems tai yra informacija, ir jie sakys: „Na, ši informacija yra tiek pat pažangi kaip bet kuri kita informacija, kuri galėtų būti paremta Kristaus protu.“
Tačiau realybėje, tai nėra informacija, tai yra dezinformacija. Kodėl? Todėl, kad tai nėra dermėje su visuma. Formų pasauliui augant, sferoms pakilus, visos savimonę turinčios būtybės bendrakūrė visumą, tvarią visumą. Ji yra paremta Kristaus protu. Ir kai šios sferos pakilo ir išaugo, būtybės, kurios paskatino sferas pakilti, sugeneravo daug daugiau informacijos nei tenai buvo iš pradžių.
Kūrėjas sukūrė pirmąją sferą, remdamasis informacija, suformuluota Kūrėjo prote. Tačiau kai bendrakūrėjai buvo tenai pasiųsti ir paskatino pirmąją sferą pakilti, jie sugeneravo iš savo protų, iš savo vaizduotės, milžinišką informacijos kiekį, kuri peržengė ribas to, ką Kūrėjas buvo įdėjęs į pirmąją sferą. O antroji sfera pridėjo netgi dar daugiau informacijos. Egzistuoja milžiniškas, didžiulis kiekis informacijos Kristaus prote, kaip padaryti bendrakūrimą tvariu. Ir tai nėra tai, kas buvo sukurta iš atskirties, kadangi visa ši milžiniška informacija, sugeneruota Kristaus prote, suformuoja visumą, formaciją.
Tačiau protas, kuris yra atskiras, nėra formacijoje su visuma. Jis yra formacijoje su savimi, tačiau pats jis yra atskirtas nuo visumos. Protas yra atskirtas nuo visumos. Ne realybėje, tačiau savo paties prote. Būtent dėl to jis negali būti formacijoje su visuma, ir būtent dėl to tai nėra informacija – tai yra informacijos nebuvimas. Kad ir kokiomis protingomis puolusios būtybės laikytų savo idėjas ir ideologijas, ir proto įvaizdžius, tai, tiesą sakant, yra, niekas. Tai nėra tvaru. Tiktai tai, kas yra paremta Kristaus protu, turi savyje gyvybę. Tai, kas yra atskira, yra mirtis, mirties sąmonė.
Gydymas su informacija
Aš ir vėl postringauju apie šias aukštas materijas. Kaip tai yra susiję su jūsų noru išgydyti savo fizinį kūną? Na, kad ir kokią būseną liga įkūnytų fiziniame kūne, ji nėra paremta iš Kristaus proto ateinančia informacija. Todėl ji yra paremta dezinformacija, ateinančia iš atskirojo proto. Na ir dabar, egzistuoja tendencija, kai pradedate šitai suvokti, ir kai pradedate suvokti, kad jūs turite, jeigu sergate fizine liga, turite savo emociniame, mentaliniame ir identiteto kūnuose šias pasąmonės savastis, kurios yra paremtos šiuo atskiruoju protu; jūs tuomet esate linkę į tai pažvelgti ir sakyti: „Turiu įeiti į šią pasąmonės savastį ir atrasti, kokia tariama informacija sukūrė savastį, kuo ji yra paremta, ir tuomet turiu neutralizuoti tą informaciją, atrasdamas ją paneigiantį argumentą, įrodydamas, kad ji yra neteisinga.“ To padaryti yra neįmanoma. Galėtume tai palyginti su tuo, kad jeigu vaikysitės taukuotą kiaulę, galiausiai visos jūsų rankos bus išteptos purvu.
Jeigu mėginsite įrodyti, kad puolusi sąmonė klysta, jeigu mėginsite jai pristatyti argumentus, jūs tiesiog į ją įsitrauksite. Turite tai pripažinti, nors egzistuoja savastis jūsų pasąmonėje, ir nors ji remiasi tam tikru šablonu, tai nėra informacija. Tai yra informacijos iš Kristaus proto nebuvimas. Jums nieko nereikia daryti dėl informacijos. Jums nereikia įrodyti, kad ji yra neteisinga, nes savastis niekada negalės pamatyti, kad ji yra neteisinga. Jums nieko dėl to nereikia daryti.
O ką jums reikia daryti? Jūs aktyvuojate Sąmoningojo AŠ gebėjimą pakilti virš savo keturių žemesniųjų kūnų, ir jūs tuomet ieškote pakylėtojo mokytojo, kuris jums yra artimas, ir tuomet suformuluojate troškimą pamatyti Kristaus informaciją, kuri galėtų pakeisti informacijos nebuvimą.
Atkreipkite dėmesį. Jūs šito neprašote iš savo AŠ ESU Esaties, kadangi jūsų AŠ ESU Esatis dar nėra pakilusi. Jūs pasirenkate pakylėtąjį mokytoją, kuriam jaučiatės artimi, ir paprašote to mokytojo: „Motina Marija, padėk man pamatyti Kristaus informaciją.“ Ir jeigu sugebėsite būti neutralūs, pamatysite kažką, kas jums padės pradėti procesą, per kurį leidžiate savasčiai mirti, atsiskiriate nuo jos. Jeigu tai kartosite, ir jums nereikia to paversti įmantriu ritualu, tačiau jeigu tai kartosite, pamatysite vis daugiau ir daugiau, kol pasieksite tą tašką, kuriame savastis mirs. Būtent taip gydote su informacija.
Kaip Motina Marija sakė, tai tiesiog yra vienas būdas. Jis gali nepasirodyti jums patrauklus. Jis gali su jumis nerezonuoti. Gali būti, jog jūsų dabartiniame sąmonės lygmenyje jums būtų tinkamiau naudotis vienu iš kitų įrankių. Taip pat gali būti, kad iš tiesų negalite matyti, kaip galėtumėte tai pritaikyti. Tuomet išsirinkite vieną iš kitų įrankių. Tačiau kai kuriems iš jūsų tai bus svarbus mokymas, ant kurio galėsite toliau statyti. Ir galite tobulinti savo gebėjimą susiderinti su Kristaus protu ir leisti Kristaus proto informacijai išstumti informacijos nebuvimą, ateinantį iš atskirojo proto, ir šitaip galite sugrąžinti Sąmoningąjį AŠ į formaciją su Kristaus protu, tapdami Gyvuoju Kristumi.
Tad daviau jums tai, ką norėjau jums duoti, ir todėl atsitrauksiu ir leisiu Gautama Budai užsklęsti šią konferenciją, nes tai yra jo atsakomybė, privilegija ir džiaugsmas.
O mano džiaugsmas buvo bendrauti su jumis šį laiką, ir tikiuosi, kad daviau informaciją, kuri galės būti jums naudinga.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com