Pokytis prote iš tariamo nepriklausomumo į tarpusavio susietumą
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2024 metų birželio 09 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje „Giluminio Gydymo ašramas“ Taline, Estijoje.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Ką jums galiu pasiūlyti gydymo sferoje? Na, pažvelgus į nuostabius mokymus, kuriuos jums davė kiti mokytojai, turėjau giliai paieškoti savo esybėje, kuo galėčiau prisidėti, ko kiti nesakė, bet kas vis dar galėtų būti naudinga žmonėms Žemėje šiuo konkrečiu metu. Nes, kaip jau anksčiau sakiau, kiekvienas diktavimas yra unikalus įvykis. Susietoji kilmė, kuri formuojasi čia Žemėje šią dabartinę akimirką, niekada nepasikartos – niekada, niekada. Ir galbūt tai galėtų būti tas indėlis, kurį galėčiau įnešti.
Susietoji kilmė
Nes ką gi reiškia, kad visi yra šios susietosios kilmės dalis? Na, tai reiškia vieną dalyką: nieko nėra atskiro. Kad ir kokios tikros atrodytų regimybės iš atskirojo proto, niekas nėra atskira. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iliuzija, jog esate atskira būtybė, galinti bendrakurti ką tiktai norite nepriklausomai nuo visumos, nuo Kristaus proto ar kitų būtybių, ši iliuzija yra visiškai nerealistiška.
Viskas yra tarpusavyje susiję. Nė vienas žmogus nėra sala. Bet kodėl tuomet Padma Sambhava ką tik sakė, kad būtybėms yra leidžiama įžengti į atskirąjį protą? Na, jis nesakė, kad joms buvo leista įžengti į atskirtį. Joms buvo leista įžengti į atskirties iliuziją. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad atskirtis niekada negali būti tikrovė. Gali įvykti tik atskirties patyrimas. Tačiau jis gali įvykti tik individualios būtybės arba būtybių grupės prote. Jis egzistuoja tik prote ir gali būti atkartojamas tik prote. Galite sukurti sofistišką civilizaciją, paremtą atskirties iliuzija. Galite patikėti, kad ji yra tokia sofistiška, tokia galinga, jog turės gyvuoti amžinai ar bent jau tūkstantį metų. Tačiau tai tėra miražas, įvaizdis, projektuojamas ant Materijos šviesos. Ir tą akimirką, kai jį suprojektavusios savimonę turinčios būtybės suvoks, kad yra Vieno proto tąsos, tą akimirką jis išnyks.
Jūs galvojate, patiriate, kad turite fizinį kūną, kuris turi tam tikrą tęstinumą. Kūnas išvystė kažkokią ligą, ji turi kažkokį tęstinumą. Galbūt tai yra chroniška liga, arba, kaip yra sakoma, nepagydama liga. Bet kaip ji galėtų būti nepagydoma arba chroniška, jeigu tai tėra įvaizdis, projektuojamas ant Materijos šviesos?
Už ligos slypinti netikrovė
Ką iš tiesų reiškia ši „susietoji kilmė“? Tai reiškia, kad jūsų kūnas nėra atskirtas nuo jūsų proto. O jūsų protas nėra atskirtas nuo Kristaus proto. Jūs nesate atskirti nuo savo AŠ ESU Esaties. Nesate atskirti nuo pakylėtųjų mokytojų. Viskas yra tarpusavyje susiję. O tai reiškia, kad galite įžengti į iliuziją, jog esate atskira būtybė, turinti atskirą fizinį kūną, kuris susirgo tam tikra liga. Jūs galite įžengti į iliuziją, kad iš šios perspektyvos, kurioje save laikote atskira būtybe, negalite išgydyti tos ligos. Arba jūs tai galite padaryti tik fizinėmis priemonėmis. Tačiau realybė yra tokia, kad esate susieti su visuma, tame tarpe ir su pakylėtaisiais mokytojais. Mes jums davėme šiuos įvaizdžius, kad egzistuoja fizinė karalija, egzistuoja emocinė, mentalinė ir identiteto karalijos. O tuomet už jų yra dvasinė karalija.
Ir linijiškas protas tai gali įsivaizduoti šitaip: „Čia yra vibracijų lygmuo, kurios yra fizinės, tuomet tai kyla aukštyn ir virš šio lygmens yra dvasinė karalija.“ Tačiau tai nėra susietoji kilmė. Net ir idėja, pagrįsta idėja tam tikrame lygmenyje, kad jūsų keturi žemesnieji kūnai yra identiteto lygmenyje ar jūsų AŠ ESU Esatyje esančio plano projekcija, nėra visiškai teisinga, nes tai yra labai linijiška. Tai jums leidžia susidaryti įspūdį, kad materijos pasaulis yra atskirtas nuo dvasios. Tačiau kaip materijos pasaulis galėtų egzistuoti, jeigu būtų atskirtas nuo dvasios? Kaip galėtumėte patirti filmą, jeigu nebūtų kino ekrano? Negalite būti atskirti nuo pakylėtųjų mokytojų galios, o tai reiškia, kad jeigu perjungsite savo protą, ta galia galės akimirksniu ateiti į jūsų keturis žemesniuosius kūnus ir išsklaidyti informacijos trūkumą, kuris pasireiškė ligos pavidalu. Tokia tiesiog yra realybė. Atskirties idėja, idėja, kad kažkokia liga galėtų būti neišgydoma, nepakeičiama, yra netikrovė. Tai nėra in-formacija, tai yra dezin-formacija.
Proto perjungimas iš atskirties į vienovę
Susietoji kilmė yra kažkas tokio, ko linijiškas protas nesugeba suvokti. Daugelis budistų, net ir budizmo mokytojų amžių bėgyje kontempliavo tai linijišku protu. Kaip jie kontempliavo ir daugumą kitų dalykų, kuriuos pasakiau, linijišku protu. Jie to nesuvokė. Ir jie taip pat nesuvokė nesavastingumo koncepcijos, kadangi jos neįmanoma suvokti linijišku protu. Tačiau ją galima suvokti arba intuityviai patirti, kai Sąmoningasis AŠ išeina iš keturių žemesniųjų kūnų, išeina iš to linijiško proto ir jūs sugrįžtate į šią būseną, kurioje esate atviri atrasti, o ne apibrėžti, kaip veikia pasaulis.
Jūs pripažįstate: „Aš esu bendrakūrėjas. Galiu bendrakurti kažką, kas būtų paremta atskirtimi, tačiau kad ir ką aš bendrakurčiau, tai sugrius, ir būtent dėl to mano kūnas įkūnijo ligą. Tačiau iš tiesų aš, kai įžengiu į atskirtį, užsiimu naikinimu, o ne bendrakūrimu. Tačiau kai sugrįžtu į formaciją su Vienu protu ir pripažįstu, kad esu susietosios kilmės dalis, tuomet galiu priimti, kad Dvasios galia gali tekėti į mano keturis žemesniuosius kūnus. Ir ką daro Dvasios galia?“
Ar Dvasios galia išgydo jūsų fizinį kūną? Ne, šviesa tiesiog išsklaido tamsą, kad Kristaus informacija galėtų pakeisti dezinformaciją, neformaciją, išformaciją, deformaciją, atsiradusią jūsų fiziniame kūne, galėtų pakeisti ją informacija iš Kristaus proto. Yra toks senas palyginimas, kad negalite pašalinti tamsos iš kambario. Turite atnešti šviesą ir tamsa išnyks, nes ji neturi jokios substancijos, jokios tikrovės. Tai buvo šviesos nebuvimas, tačiau tai netgi nebuvo nebuvimas. Tai buvo tariamas nebuvimas, sukurtas prote, kuris buvo pasitraukęs iš formacijos su Vienu protu. Būtent dėl to Motina Marija keletą kartų pabrėžė, kad yra labai svarbu priimti išgijimą, priimti naują vientisos būtybės, išgijusios būtybės, sveikos būtybės tapatumą. Perjungti protą iš atskirties į vienovę, iš tariamo nepriklausomumo į tarpusavio susietumą.
Jums yra leidžiama susikurti įspūdį, kad esate nepriklausomi ir patys iš savęs galite kažką padaryti. Jums yra leidžiama patirti tą patyrimą tiek ilgai, kiek to norite. Tačiau tam, kad galėtumėte gauti galimybę sugrįžti iš tos iliuzijos, išvengti įstrigimo toje iliuzijoje, tampate pavaldūs antrajam termodinamikos dėsniui, kuris sugriaus viską, ką jūs sukūrėte savo naikinimu, idant jūs negalėtumėte to išsaugoti ir todėl turėtumėte galimybę iš naujo savęs paklausti: „Ar aš noriu likti išsiformavęs, ar noriu sugrįžti į formaciją?“
Laisvoje valioje įdiegta rizika
Puolusios būtybės, tos, kurios save laiko pačiomis gudriausiomis, jeigu šitai išgirstų, ko jos niekada nepadarys, imtų tai ginčyti: „Tačiau sugrąžindami savo laisvą valią į formaciją su Kristaus protu, nusilenkiate svetimai valiai, valiai, kuri yra jūsų išorėje. Tampate robotu, marionete, sekdami iš paskos paskui kitus, tarsi lemingai bėgantys į jūrą. Tiktai mes, kurie sukilome prieš Kūrėjo valią ir Vieną protą, tiktai mes įgijome iš tiesų laisvą valią. Nes mes esame laisvi apibrėžti, kokia turėtų būti realybė.“ Šitai jos teigs su dideliu įsitikinimu, su didele energija, su didele jėga.
Ar atskira būtybė, būtybė, kuri galvoja esanti atskira, iš tiesų įgijo laisvą valią? Ar ji įgijo valią, kuri yra visiškai laisva? Na, kai Kūrėjas nusprendė sukurti šį formų pasaulį, jis, žinoma, turėjo patirtį, įgytą kituose formų pasauliuose. Kaip yra sakoma, nėra nieko naujo po saule, ir iš tiesų nėra nieko naujo Visete, kalbant apie tam tikrus bendrus principus. Savimonė leidžia gimti laisvai valiai, kurioje galite rinktis ką tik galite įsivaizduoti. Tačiau savo kelionę privalote pradėti su ribotu savasties jausmu, ribota vaizduote, o jūsų valia negali būti laisvesnė už jūsų vaizduotę. Tai yra neįmanoma. Negalite sukurti kažko, ko negalite įsivaizduoti. Techniškai jūs galite turėti laisvą valią sukurti ką tiktai norite, tačiau negalite norėti kažko, ko negalite įsivaizduoti, ir todėl negalite to sukurti. Kuo ribotesnė yra jūsų vaizduotė, tuo nelaisvesnė yra jūsų valia.
Kūrėjas žinojo, kad suteikdamas savimonę turinčioms būtybėms laisvą valią, jis prisiima tam tikrą riziką. Žinoma, esminis visos kūrinijos tikslas yra suteikti savimonę turinčioms būtybėms laisvą valią, kad jos galėtų augti savimonėje. Tačiau čia esama tam tikros rizikos. Ir kas tai yra per rizika? Rizika yra, kad jūs, būdami bendrakūrėju, jūs kažką bendrakuriate, tačiau kol turite ryšį su Kristaus protu, jūs patiriate – tai nėra kažkas, ką žinote teoriškai – jūs patiriate, kad netapote savo pačių kūriniu. Labai atidžiai apie tai pamąstykite, kadangi į laisvą valią įdiegta rizika yra tokia, jog galite kažką sukurti, ir galite su tuo susitapatinti, ir tuomet galvojate, kad esate suvaržyti savo pačių kūrinio. Galvojate, kad nors sukūrėte šias sąlygas, negalite jų panaikinti. Esate jose įkalinti. Negalvojate, kad esate įkalinti. Jūs tiesiog su jomis tapatinatės ir galvojate, kad tik tokie ir tegalite būti.
Tačiau kai bendrakuriate kažką turėdami tam tikrą ryšį su Kristaus protu, negalite tapti šios iliuzijos aukomis. Bet vos įžengiate į atsiskyrimo iliuziją, į atskirties iliuziją, galite tapti šios iliuzijos aukomis. Ir kuo daugiau naudositės dualistiniu protu, kad sukurtumėte kažką, kas atrodo labai pažangu ir įmantru, kuo daugiau jėgos naudosite, kad tai sukurtumėte, tuo stipriau tapsite susitapatinę su savo pačių kūriniu. Ir čia aš nekalbu vien apie, pavyzdžiui, pažangią civilizaciją planetoje. Aš čia iš tiesų kalbu apie pasąmonės savastis, kurias susikuriate savo pačių prote.
Kas yra puolusi būtybė?
Mes daug kartų kalbėjome apie puolusias būtybes. Kas yra puolusi būtybė? Ankstesnėje dispensacijoje naudojome puolusių angelų koncepciją. Ir idėja buvo tokia, kad buvo ši būtybė, kuri egzistavo aukštesnėje karalijoje, ir ji nupuolė sukėlusi maištą prieš Dievą. Populiarus įvaizdis tuo metu buvo, kad nupuolė siela. Tik tiek buvo galima duoti tuo metu, tačiau tai nėra aukščiausias supratimas. Galite paimti mūsų mokymus, kad jūs nesate siela, jūs nesate keturi žemesnieji kūnai, jūs esate Sąmoningasis AŠ.
Paimkime puolusią būtybę. Puolusi būtybė vis dar tebeturi Sąmoningąjį AŠ. Ar Sąmoningasis AŠ nupuolė? Ar Sąmoningasis AŠ yra puolusi būtybė? Ne. Sąmoningasis AŠ vis dar tebėra Sąmoningasis AŠ. Jis tiesiog sąmoningai savęs nesuvokia. Vietoj to, Sąmoningasis AŠ sukūrė pasąmonės savastis, paremtas atskirtimi, ir susitapatino su jomis. Jis su jomis susitapatino. Šios pasąmonės savastys nupuolė. Sąmoningasis AŠ nenupuolė. Sąmoningasis AŠ nėra puolusi būtybė. Puolusi būtybė yra pasąmonės savasčių konglomeratas, kurios suformavo tam tikrą tapatumą, kuris atrodo labai sofistiškas ir galingas. Tačiau visų šių atskirųjų savasčių šerdyje vis dar tebėra būtybė, kuri nusileido iš dangaus, Sąmoningasis AŠ, kuris nėra sofistiškas, jis nėra ši savastis ar ana savastis. Jis yra grynoji sąmonė. Su puolusia būtybe nutiko taip, kad Sąmoningasis AŠ susitapatino su savo paties kūriniu. Tai, mano mylimieji, nėra sofistiškumas. Tai yra visiškas ir absoliutus invalidumas. Naujas bendrakūrėjas, kuris turi labai ribotą savasties jausmą, yra sofistiškesnis už puolusią būtybę, kadangi jis jaučia, jog yra susijęs su kažkuo už savo paties proto ribų. Puolusi būtybė yra praradusi bet kokį susietumo jausmą ir tiki, kad ji tėra jos pačios protas.
Ar jūsų valia iš tiesų yra laisva atskirtyje?
O kaip dėl teiginio, kad tiktai sukildami prieš Dievą ar vienovę, ar Kristų, įgyjate laisvą valią? Kiek laisva yra puolusios būtybės valia? Kai jūs, Sąmoningasis AŠ, susitapatinate su savo paties tvariniais, kaip galėtumėte iš viso įsivaizduoti kažką, kas peržengtų to, ką sukūrėte, ribas? O tai reiškia, kaip galite įsivaizduoti kažką, kas peržengtų tai, ką įsivaizdavote praeityje? Laisva valia reiškia, kad turite gebėjimą įsivaizduoti kažką, ko niekada anksčiau nebuvote įsivaizdavę, ir kai tai įsivaizduojate, galite tai pasirinkti. Tačiau jeigu susitapatinsite su savo pačių kūriniu, su pasąmonės savastimis, tų būtybių Sąmoningasis AŠ negalės įsivaizduoti nieko, kas peržengtų savasčių ribas. Tai reiškia, kad negalėsite pasirinkti nieko, ko savastys negali įsivaizduoti. O jeigu jos yra paremtos atskirtimi, jos tegali įsivaizduoti dalykus, kurie egzistuoja atskirtyje. Jos negali įsivaizduoti nieko, kas peržengtų atskirties ribas. Kaip gi tai gali būti laisva valia?
Puolusi būtybė neįgijo laisvos valios. Ji prarado laisvą valią, nes prarado laisvą vaizduotę. Na ir dabar, visada galite sakyti, kad naujas bendrakūrėjas neturi beribės vaizduotės, kadangi jis gali įsivaizduoti kažką, tik remdamasis savo dabartiniu savasties jausmu ir aplinkos, kurioje yra, suvokimu. Tačiau kadangi jis jaučia ryšį su Vienu protu, jis jaučia, kad: „Yra kažkas daugiau už mano dabartinę proto būseną. Yra kažkas daugiau už mano dabartinę aplinką. Yra kažkas daugiau.“
Vaizduotės laisvė
Kas yra Kristaus protas? Jis susieja Kūrėją ir kūriniją, o tai reiškia, kad kai turite bent menkiausią ryšį su Kristaus protu, žinote, kad yra daugiau, ir jeigu nepaliausite siekti to daugiau, galiausiai pasieksite Kūrėją.
Kas turi pačią laisviausią valią jūsų formų pasaulyje? Kūrėjas. Puolusi būtybė neturi visiškai jokios laisvos valios, nes ji neturi erdvės vaizduotei. Puolusi būtybė nemėgina įsivaizduoti kažko, kas peržengtų jos dabartinio savasties jausmo ribas. Ji siekia sustiprinti, patvirtinti ir palaikyti savo dabartinį savasties jausmą. Ji nesiekia savęs transcenduoti, ji siekia save apginti, apginti savo savasties jausmą. Tai palieka labai mažai erdvės vaizduotei, kuri transcenduotų jūsų dabartinį vaizduotės lygmenį. Kaip tai gali būti vaizduotės laisvė? Kas yra pasirinkimo laisvė?
Negalite padaryti pasirinkimo, kurio negalite suvokti. Jūs bendrakuriate naudodamiesi konceptualiu protu įvaizdžiui suformuluoti, bet jeigu esate puolusioje sąmonėje, egzistuoja labai griežti limitai, kokius galite suformuluoti įvaizdžius. Kadangi nesugebate transcenduoti praeities, jūs tegalite toliau statyti ant praeities. Galėtume sakyti, kad būdami puolusia būtybe galite įsivaizduoti save konstruojančius automobilį, galite įsivaizduoti, kad konstruojate pažangesnį automobilį, greitesnį automobilį, galingesnį automobilį. Ir jūs galite vis vystyti ir vystyti šį fantastišką automobilį, tačiau negalite įsivaizduoti, kad galbūt galėtumėte sukurti mašiną, kuri galėtų skraidyti, nes jūs mąstote tik tam tikrų parametrų ribose. Mano manymu, tai toli gražu nėra valios laisvė.
Kaip pakylate? Kai šitai pamatote ir matote, kad atskirtis suvaržo jūsų valią, ir sugrąžinate save, savo Sąmoningąjį AŠ, į formaciją su Vienu protu, štai tuomet jūs įgyjate tikrąją valios laisvę. Nes dabar jūsų vaizduotė tampa neribota. Užuot įsivaizdavę jūsų ankstesnių pasirinkimų nustatytuose parametruose, jūs galite įsivaizduoti peržengiantys tuos pasirinkimus, tas savastis, kurias sukūrėte.
Ligos ir sveikatos koncepcijų peržengimas
Galbūt nesu toks praktiškas mokytojas kaip Motina Marija, kuri yra labiau susiderinusi su fizine oktava, tuo tarpu aš, tarnaudamas Budos tarnystėje ir Pasaulio Viešpaties tarnystėje, esu labiau linkęs į tai žiūrėti iš visuotinės perspektyvos. Suprantu, kad mes su Padma Sambhava į tai labiau ėjome iš ezoterinės perspektyvos nei Motina Marija. Tačiau argi nėra praktiška išlaisvinti jūsų protą nuo suvaržymų, kurie jums trukdo įsivaizduoti kažką už jūsų dabartinės būsenos ribų? Nes jeigu negalėsite kažko įsivaizduoti, negalėsite to ir įkūnyti. Jeigu nesugebėsite įsivaizduoti sveiko kūno, kaip galėsite jį priimti? Argi nėra praktiška suvokti, kad sergantis kūnas yra atskirojo proto produktas? Ir kai sugrąžinate savo protą į formaciją su Vienu protu, tuomet susietosios kilmės principas reiškia, kad Dvasios galiai tampa įmanoma transformuoti bet kokią fizinę sąlygą. Ir tie iš jūsų, kurie esate pasiruošę tai suvokti, tuomet galite žengti žingsnį link priėmimo: „Aš esu sveikas kūnas.“ Jūs netgi galite eiti dar toliau, palikdami net ir ligos bei sveikatos koncepcijas. Yra tik kūnas, egzistuojantis dermėje su aukščiausiu planu jūsų identiteto kūne. Su planu, kuris yra laisvas nuo pasąmonės savasčių, laisvas nuo jūsų genetinio paveldėjimo, ir todėl tai yra sveikas kūnas.
Tad su tuo, užsklendžiu šią konferenciją Ramybės Liepsnoje, kurią saugau Žemei. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad su šia konferencija mes pamėginome ištraukti jus iš proto būsenos, į kurią įžengia daugelis žmonių, kai priima, kad jų kūnas serga. Tai yra ne-ramybės būsena. O kas gi iš viso įkūnijo ligą? Taip, tai padarė ne-ramybės būsena. Nes kai įžengiate į atskirtį, jūs automatiškai įžengiate į ne-ramybę. Nes jeigu naudojate jėgą prieš kitus, kaip tai gali vesti į ramybę? Ligą įkūnijo ne-ramybės būsena.
Dabar jūs suvokiate, kad turite ligą ir jūsų kūnas jums kelia skausmą arba net gali mirti, tad jūs įsitraukiate į dar intensyvesnę ne-ramybės būseną. Ir kaip tai galėtų išgydyti kūną? Kaip dar daugiau to, kas sukūrė ligą, galėtų išgydyti ligą? Tačiau, žinoma, tikroji šio buvimo ne-ramybės būsenoje pasekmė yra ta, kad jūs negalite priimti išgijimo. Mes jums mėginome duoti įvairius mokymus ir įrankius, kurie, jeigu juos taikysite, galės jus atvesti į ramybės būseną. Kad ir kokios būtų fizinės sąlygos, jūs galėsite būti ramybės būsenoje. Ir jeigu sugebėsite pasiekti tą ramybę, tuomet jums taps daug lengviau, daug realistiškiau priimti išgijimą, net ir akimirksniu įvykstantį išgijimą.
Kaip sakiau iš pradžių, susietoji kilmė Žemėje ir dvasinėje karalijoje yra visiškai unikali šią akimirką. Niekada, niekada per visą formų pasaulio istoriją sąlygos nebuvo tiksliai tokios, kokios yra šią akimirką. Vertinu šį unikalumą. Vertinu bendravimą su jumis. Galite manyti, kad tiek daug dalykų Žemėje kartojosi tiek daug kartų per tokį ilgą laiką. Galite prisiminti arba tikėti senu posakiu: „Nėra nieko naujo po saule.“ Tačiau aš matau, kad viskas yra nauja. Kaip galite būti išgydyti? Negalite būti išgydyti. Jūsų kūnas negali būti išgydytas. Jūsų savasties jausmas negali būti išgydytas. Tačiau jūsų savasties jausmas gali tapti naujas, gali atgimti Kristuje, kai leidžiate savo senajam savasties jausmui mirti. Ir tuomet jūsų kūnas gali tapti nauju Kristuje, kai leidžiate savo senajam kūno įvaizdžiui mirti. Tai, kas yra iš mirties sąmonės, negali paveldėti amžinojo gyvenimo. Kaip galite nugalėti mirtį? Leisdami atskirajam aš mirti, idant jūs, Sąmoningasis JŪS, atgimtumėte į aukštesnį savęs suvokimą. Argi ne toks nuo pat pradžių buvo visų mūsų mokymų tikslas? Padėti jums tapti nauja būtybe Kristuje.
Tad būkite užsklęsti Ramybės Liepsnoje, kurioje viskas yra nauja.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com