Ar tikrai norite būti išgydyti?
Pakylėtasis Mokytojas MOR per Kim Michaels, 2024 metų birželio 08 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje „Giluminio Gydymo ašramas“ Taline, Estijoje.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas MOR, ir galite paklausti: „Ką bendro Pirmasis Spindulys turi su gydymu?“
Užgniaužimas ir neigimas trijuose aukštesniuosiuose kūnuose
Na, Pirmasis Spindulys paprastai yra laikomas valios spinduliu, valios ir galios spinduliu. Ir kad galėtumėte būti išgydyti, visatoje, kurioje viešpatauja laisva valia, turite turėti valią būti išgydyti. Turite priimti sprendimą būti išgydyti. Ir tai, daugeliui žmonių, gali būti nemenkas iššūkis. Kaip jau kalbėjome, gali iškilti visi šitie mechanizmai. Žmonės gali prisiimti įvairius vaidmenis. Jūs galite įžengti į atskirtį ir susikurti joje visus šiuos įvairius atskiros būtybės tapatumus. O kai įžengiate į atskirtį ir dualizmą, atsiduriate konflikte su kitais žmonėmis, kurie yra dualizme. Ir todėl patirsite nemalonias patirtis, kurios atves prie nemalonių jausmų, ir jeigu nesugebėsite rasti būdo išvengti situacijos, jausmai gali tapti tokie stiprūs, kad negalėsite gyventi su tais jausmais, tad turėsite juos užgniaužti. O tuomet, kaip paaiškinome, energijos kaupiasi, persikelia į fizinį kūną, ir dabar jūs turite fizinę ligą, kurios negalite užgniaužti, negalite ignoruoti, kaip galėjote ignoruoti jausmus.
Galime sakyti, kad užgniaužimas, neigimas, prasideda identiteto lygmenyje. Jūs sukuriate tapatumo jausmą, kuris kažką neigia ir slopina. Tai yra ganėtinai nesunku padaryti identiteto lygmenyje, tad gali būti pakankamai lengva ignoruoti būtinybę pakeisti savo tapatumo jausmą. O tuomet mentaliniame lygmenyje, yra vis dar pakankamai nesunku susikurti visus šituos įsitikinimus, tame tarpe ir tikėjimo sistemas, kurios yra paremtos neigimu, kad jums nereikia keistis, jums nereikia pažvelgti į save, kad galėtumėte būti išganyti. Jums tereikia toliau tikėti Kristumi. Tai vis dar yra nesunku išsaugoti. Net ir emociniame lygmenyje galite užgniaužti jausmus. Tačiau užgniaužti jausmus yra sunkiau nei mintis. Daugeliui žmonių jausmai galiausiai tampa tokie intensyvūs, kad jie negali jų ignoruoti. Tačiau, žinoma, fiziniame lygmenyje, tam tikra prasme, tai yra lengva užgniaužti, nes nuo to momento, kai pradedate užgniaužimą trijuose aukštesniuosiuose kūnuose, ir kol ši užgniaužta energija materializuojasi fizinės ligos pavidalu, praeina laiko. Jūs galite tai užgniaužti daugelį metų ir su tuo gyventi. Tačiau kai pradedate senti, staiga materializuojasi fizinė liga, ir dabar jūs matote priešingą poveikį, nes tai, kas perėjo į fizinę plotmę, įveikti taip pat užtrunka daugiau laiko.
Fundamentalus sprendimas, kurį turite padaryti
Galėtume sakyti, kad jūsų keturi žemesnieji kūnai yra, tam tikru atžvilgiu, sistema, skirta padėti jums pasiekti tašką, kuriame liautumėtės neigti, liautumėtės slopinti ir tartumėte: „Esu pasiryžęs pažvelgti į save, pažvelgti į tai, ką galiu pakeisti.“ Tačiau sunkumas čia atsiranda toks, kad daugelis žmonių, žinoma, ne be puolusių būtybių pagalbos, pasistatė struktūras savo individualiuose protuose ir kolektyviniame prote, kurios trukdo jiems materializuoti tą pasiryžimą. Arba, jeigu jie sukaupia tą pasiryžimą, jos trukdo jiems jį išpildyti. Ir tai siejasi su tuo, ką taip nuostabiai paaiškino Motina Marija apie tai, kaip galite atsijungti nuo savo AŠ ESU Esaties ir galite susikurti šias struktūras savo prote, šiuos vaidmenis, ir gali atrodyti, kad kai jau esate priėmę vaidmenį, egzistuoja tam tikri dalykai, kurių tiesiog negalite padaryti: esate žmogiška būtybė ir egzistuoja tam tikri dalykai, kurių negalite padaryti. Turite toliau vaidinti vaidmenį.
Kas gi tai yra, šie vaidmenys, kuriuos žmonės apibrėžė Žemėje? Daugelį šių vaidmenų apibrėžė puolusios būtybės, kurios turi sąmoningą intenciją neleisti jums sukaupti valios ir ryžto keistis. Kas tai yra per vaidmenys? Tam tikra prasme, tai yra pretekstas neprisiimti atsakomybės už save ir nenoras padaryti fundamentalų sprendimą, kurį turite padaryti Žemėje. Kas yra tas sprendimas, o tiksliau, daug sprendimų? Ką gi jūs čia turite nuspręsti? Ką paaiškino Motina Marija? Jūs čia esate tam, kad nuspręstumėte: „Kokia aš noriu būti būtybe?“ Jūs turite savimonę, turite laisvą valią. Jūsų pamatinis sprendimas yra: „Kokia aš noriu būti būtybe?“
Užburto rato vaidmenys
Yra visiškai suprantama, kai pradedate savo kelionę, o tiksliau turėčiau sakyti, kai pradedame savo kelionę, nes aš, žinoma, susidūriau su tokia pačia dilema, kad nesame pasirengę nuspręsti su visiška laisve, kuo mes norime būti ir kuo nenorime būti. Nes mes savo kelionę pradedame su labai lokalizuotu savasties jausmu ir tiesiog negalime pakelti visiškos laisvės nuspręsti, kokiomis būtybėmis norėtume būti. Būtent dėl to esame patalpinami į iš anksto apibrėžtą, struktūrizuotą aplinką, kurioje egzistuoja iš anksto apibrėžti vaidmenys, kuriuos kuriam laikui galime prisiimti. Mes galime juos išbandyti, galime patirti šį patyrimą, galime sakyti: „Na taip, galbūt man jau šito gana, aš noriu iš to išeiti.“ Tačiau šie vaidmenys, kurie yra apibrėžti natūralioje planetoje, yra visiškai nepanašūs į vaidmenis, apie kuriuos kalbu ir kuriuos randate Žemėje, nes jie nesukuria to užburto rato. Todėl kad natūralioje planetoje galite vaidinti tam tikrą vaidmenį, o tuomet galite sakyti: „Man jau gana šito.“ Tačiau nėra nieko vaidmenyje, kas po to jums sutrukdytų išeiti iš to vaidmens ir galbūt įeiti į kitą. Tačiau Žemėje daugelis vaidmenų buvo apibrėžti puolusių būtybių, ir jie yra grįsti dualistine sąmone. Ir jie iš tiesų sukuria užburtą ratą. Kai jau esate atsidūrę vaidmens viduje, atrodo, kad tiesiog negalite jo palikti.
Ir kaip puolusios būtybės tai pasiekė? Jos tai pasiekė, pirmiausia sukurdamos visus šiuos konfliktus, tyčia užpuldamos žmones, tyčia pažemindamos žmones, kad atrodytų, jog būsite pasmerkti, jeigu darysite, ir pasmerkti, jeigu nedarysite. Nes atrodo, jog kad ir ką pasirinktumėte, būsite neteisūs, tad daugelis žmonių įžengė į mąstymą, kad yra saugiau nesirinkti. Puolusieji, kaip antrąjį savo puolimo lygmenį, sukūrė visus šiuos vaidmenis, dėl kurių atrodo, kad egzistuoja tam tikri pasirinkimai, kurių tiesiog negalite daryti, nes esate žmogiška būtybė, esate moteris, esate musulmonas, esate rusas, esate amerikietis. Visi šie vaidmenys, daug daugiau nei čia, žinoma, paminėjau, kai kurie iš jų nėra labai konkretūs, tačiau jie visi turi vieną tikslą: suteikti žmonėms pretekstą nepriimti sprendimo keistis. Ir visų pirma, suteikti žmonėms pretekstą nepalikti vaidmens. Galite dar kartą perskaityti Motinos Marijos diktavimą su šia perspektyva, kurią jums duodu, ir pamatysite, kad ji mėgino jums padėti suvokti, jog kad ir kokį būtumėte prisiėmę vaidmenį, kuriame šiuo metu esate, jūs jį galite bet kada palikti.
Vaidmuo kaip pretekstas
Tačiau kaip galite jį palikti? Na, turite padaryti pasirinkimą. Tačiau tokia daugybė šių vaidmenų projektuoja ant jūsų, kad negalite padaryti to pasirinkimo. Jums nėra leidžiama to pasirinkti. Jūs neturėtumėte to pasirinkti. Nėra dvasinga tai pasirinkti. Ir ką tai padaro? Na, daugelis avatarų, kurie atėjo į Žemę su geriausiomis intencijomis, įskaitant ir mane, mes buvome užpulti, žeminami, koliojami, kaip sakė Nada, puolusių būtybių, iki tokio lygmens, kad pradėjome jausti: „Geriau jau nedarysiu jokių pasirinkimų, nes jie galiausiai visada pasirodo esantys klaidingi.“ Vaidmenys mums suteikia pretekstą neįkūnyti valios jėgos: „O, aš esu fundamentalistas krikščionis. Man tereikia paskelbti Jėzų savo Viešpačiu ir Išganytoju, ir garantuotai nueisiu į dangų. Man nereikia padaryti jokio kito pasirinkimo, išskyrus šį.“ „O, aš esu pakylėtųjų mokytojų mokinys. Man tereikia sukalbėti kiekvieną dieną po tris valandas violetinės liepsnos šaukinių ir garantuotai užsitarnausiu savo pakylėjimą po šio gyvenimo. Man daugiau nereikia padaryti jokio kito pasirinkimo išskyrus šį. O visų svarbiausia, man nereikia padaryti pasirinkimo pažvelgti, kas vyksta mano paties pasąmonėje, pažvelgti į rąstą savo akyje. Man nereikia to daryti.“ Ar netgi: „Aš esu pakylėtųjų mokytojų mokinys ir atėjau čia padėti įkūnyti Sen Žermeno Aukso Amžių. Man iš tiesų nereikia susiderinti su savo Esatimi ir pažiūrėti, ar mano Esatis yra pasiruošusi pakilti ir ar tai reiškia, kad privalau sukaupti valią pakilti. Man nereikia to daryti, nes galiu tai atidėti. Galbūt kada nors ateityje, bet tik ne dabar.“
Pasirinkimas būti išgydytu
Vėlgi, jūs turite laisvą valią. Nemėginu čia paveikti jūsų pasirinkimų. Nemėginu sakyti, ką turėtumėte pasirinkti, tačiau sakau jums vieną dalyką. Jeigu norite būti išgydyti nuo bet kokios negalios – fizinės, psichologinės, privalote pasiekti tašką, kuriame pasirinktumėte būti išgydyti, nes tai neįvyks automatiškai, kad ir kokią gydymo sistemą naudotumėte. Kad ir kokia sistema kažkas jus sugebėtų įtikinti, tai neįvyks automatiškai be sprendimo. Ir tiktai jūs, Sąmoningasis JŪS, galite priimti tą sprendimą.
Jūs visi turite šias pasąmonės savastis, kurios projektuoja ant jūsų pretekstus nepriimti šių gyvenimą keičiančių sprendimų. Man nėra jokios problemos, kad Sąmoningasis AŠ priimtų bet kokį sprendimą, kuris būtų sąmoningas. Tačiau kai Sąmoningasis AŠ leidžia pasąmonės savasčiai suteikti jums pretekstą nepriimti sprendimo, tuomet aš, būdamas Pirmojo Spindulio Čohanu, privalau tarti: „Sustok! Pamąstyk! Būk sąmoningas!“ Ar tai tikrai yra tai, ko tu nori? Ar nori toliau gyventi su šia negalia, ar ji būtų fizinė ar psichologinė? O gal iš tiesų nori būti išgydytas? O gal priešingai – nori toliau turėti negalią, nes ji tau suteikia dingstį nesirinkti, kokia būtybe nori būti, net ir čia Žemėje? „Ar noriu būti sergančia būtybe, luoša būtybe, o gal noriu būti vientisas ir išgydytas?“ Žinau, kaip Rafaelis jau pačioje pradžioje paaiškino, kad egzistuoja tam tikros negalios, kurios negali būti išgydytos. Tačiau taip pat žinau, kad yra daug negalių, kurios gali būti išgydytos, daug daugiau nei dauguma žmonių galėtų priimti išoriniu protu. Tačiau būtent pasąmonės savastys trukdo jums priimti, kad išgijimas yra įmanomas.
Ir todėl mano, kaip Pirmojo Spindulio Čohano, užduotis yra truputėlį jus supurtyti, kad priimtumėte tą pirmąjį sprendimą. Ar nustosite tikėtis kažkokio stebuklo iš išorės, kad būtumėte išgydyti? Ir ar priimsite sprendimą, kad jūs, Sąmoningasis JŪS, esate pasiryžę tapti sąmoningi, esate pasiryžę įsisąmoninti bet kokias pasąmonės savastis, kurios sukėlė jūsų negalią, ar ji būtų fizinė, ar psichologinė? Ir tuomet priimsite tą sprendimą: ar noriu toliau turėti šią pasąmonės savastį? Ar ryšitės į ją pažvelgti ir nuspręsite: „Noriu būti daugiau nei šitai?“
Mes esame pakylėtieji mokytojai. Žinome, kad daugelis žmonių Žemėje, kai tik pasakome žodį „išgijimas“, automatiškai jį susieja su stebuklu. Įvyks kažkoks išorinis stebuklas ir jus išgydys. Tačiau ne kažkokia išorinė jėga sukėlė jūsų negalią. Tai padarė jūsų vidinė reakcija. Galbūt ją galėjo iššaukti išorinė sąlyga, tačiau tai vis tiek buvo jūsų vidinė reakcija. Ir todėl jūs pasirinkote sukurti tas savastis ir priimti tuos suvaržymus, ir užgniaužti savo jausmus ir priimti tam tikrus įsitikinimus, ir netgi tam tikrą tapatumo jausmą. Jūs tai pasirinkote.
Nė vienas pakylėtasis mokytojas negali nustelbti jūsų laisvos valios. Nė vienas pakylėtasis mokytojas nenori nustelbti jūsų laisvos valios. Aš nenoriu nustelbti jūsų laisvos valios. Aš tik noriu, kad jūsų valia būti laisva. O kad tai galėtų įvykti, pradėti privalote nuo tapimo sąmoningais, nuo savęs tyrimo, ir turite priimti sprendimą, kad ryšitės į save pažvelgti ir nuspręsite pamatyti šias savastis, kurios jus varžo, ir ryšitės nuspręsti: „Aš daugiau nebenoriu būti tokia būtybe. Noriu būti daugiau nei šitai.“ Ir tuomet mes galime jums padėti. Ir padėsime. Tačiau nepadarysime stebuklo. Nes ką mes sakėme? Vientisumas yra jūsų natūrali būsena. Jūs save ištraukėte iš vientisumo. O būdas sugrįžti į vientisumą nėra save ištraukti ar įstumti save atgal, bet nustoti trauktis, išrišant savastis, kurios jus visur tampo. Ir tuomet jūs natūraliai grįšite. Ką Motina Marija pademonstravo su pratimu? Jūs turite Sąmoningąjį AŠ, kuris turi natūralią tendenciją kilti link Esaties. Kai Sąmoningasis AŠ nustoja leisti išoriniam protui, pasąmonės savasčiai, atitraukti jus nuo Esaties, jūs natūraliai kylate atgal į Esatį. Tiesiog turite išrišti tai, kas jus atitraukia.
Stabmeldystė kaip pretekstas
Kai esate nauja būtybė įsikūnijime tokioje planetoje kaip Žemė, jūs galite turėti, Sąmoningojo AŠ lygmenyje, net ir AŠ ESU Esaties lygmenyje, troškimą patirti tam tikrus patyrimus, arba daryti tam tikrus dalykus, kuriuos galite padaryti Žemėje. Ir todėl toje pakopoje jūs turite šį troškimą, net ir Sąmoningojo AŠ lygmenyje, atsitraukti nuo Esaties, eiti į šias patirtis, atsitraukti nuo vientisumo. Tačiau kai pasiekiate tašką, kuriame esate dvasinė būtybė, jūs tai transcenduojate. Bet ar tikrai tai padarėte? O gal vis dar tebeturite tam tikrų savasčių, kurias tempiatės su savimi, kurios jus atitraukia nuo vientisumo? Na, žinoma, kad jų turite, nes kitaip jūs jau būtumėte vientisume, ir man nereikėtų čia stovėti ir jums kalbėti. Jūs visi turite, mes visi turėjome, tačiau ką vienas padarė, visi padaryti gali.
Ir galiu jums pasakyti, kad nepaisant visos tos stabmeldystės, kuri buvo nukreipta į mane ankstesnėje pakylėtųjų mokytojų dispensacijoje, aš neturiu išpūsto savo svarbos jausmo. Žvelgiu į visus savo daugybę gyvenimų Žemėje ir matau, kad jeigu yra kažkokia klaida, kuri galėjo būti padaryta, na, aš ją padariau. Tas faktas, jog pakilau, neturėtų būti stabmeldystės šaltiniu, kaip tai buvo ankstesnėje dispensacijoje. Vietoj to, turėtumėte sakyti: „Na, jeigu jau šis vaikinas sugebėjo tai padaryti, tuomet galiu ir aš.“ Štai ką noriu, kad galvotumėte. Nenoriu, kad galvotumėte, jog El Morija buvo toks ypatingas, nes turėjo tą įsikūnijimą ar aną įsikūnijimą. Tačiau aš taip pat turėjau tokių įsikūnijimų, kuriuose padariau iš tiesų pamišusių dalykų. Ar žinote, kad būdamas Akbaru Didžiuoju laikiau savo vaidmeniu nukariauti savo priešus, ir po įvykusio mūšio įsakiau nukirsti priešų galvas ir jas tuomet sustatyti piramidėmis prie užkariauto miesto vartų? Argi nemanote, kad tai buvo visiškas nušokimas nuo proto, šiuolaikiškai tariant? Dauguma jūsų nebūtumėte padarę nieko panašaus. Atsikratykite šios stabmeldystės. Pažvelkite į šią savastį ir paklauskite: „Kodėl turiu savastį, kuri iš pakylėtųjų mokytojų daro stabus? Ar negali būti taip, kad kuo ypatingesnis yra mokytojas, tuo didesnį turiu pretekstą nesekti jo pavyzdžiu, nepriimti sprendimo, kurį priėmė El Morija, Mokytojas MOR. Ne, El Morija buvo toks ypatingas, ir todėl jis galėjo priimti tą sprendimą. Tačiau aš esu vargšelis mažytis, ir tiesiog negaliu to padaryti. Nesu pakankamai ypatingas.“
Tiesiog paleiskite savastį!
Na, kokie ypatingi turite būti, kad paleistumėte? Tam nereikia jokio ypatingo gebėjimo. Jūs tiesiog paleidžiate. Tačiau paleidimas nėra stebuklas, jis neįvyksta automatiškai. Ką turite padaryti, kad paleistumėte? Turite priimti sprendimą. Dėl Dievo meilės, kaip gi kitaip galėsite paleisti? Ir kaip priimate sprendimą paleisti? Įsisąmonindami sprendimą, kuris sukūrė atskirąją savastį, kuri jus verčia galvoti, kad turite laikytis įsikibę. Čia nėra jokios mistikos. Nėra jokių ypatingų gebėjimų. Jums visiems buvo duota viskas, ko jums reikia. Tai yra vadinama savimone ir laisva valia. Kodėl turite savo dabartinius apribojimus, savo dabartines savastis? Naudojotės savo savimone tame lygmenyje, kuriame ji buvo tuo metu, ir savo laisva valia, kiek ji buvo laisva tuo metu, savasčiai susikurti. O dabar, kadangi patyrėte gyvenimą per tą savastį, jūs turite aukštesnį sąmoningumą, ar bent jau galite greitai jį įgyti, kai įsisąmoninsite savastį. Ir dabar jūs galite aktyvuoti savo laisvą valią, kuri dabar yra laisvesnė nei buvo anksčiau, nors gali taip ir neatrodyti iš savasties vidaus. Tačiau taip yra dėl to, kad jūs dabar patyrėte, kokia būtybe nenorite būti. Nenorite būti sergantys, nenorite būti riboti.
Jūs galite reaktyvuoti savo savęs suvokimą, pažvelgti į savastį, įsisąmoninti savastį, ir galite reaktyvuoti savo valią ir tarti: „Daugiau nebenoriu būti tokia būtybe, todėl esu pasiruošęs paleisti savastį, užuot į ją kabinęsis, užuot laikęsis šios iliuzijos, kad negalėsiu paleisti vaidmens, kol nebūsiu pasiekęs tikslo, kurį vaidmuo apibrėžia.“
Išsilaisvinimas nuo „turėtų“ ir „neturėtų“
Mes visi, kurie pakilome, pasiekėme tašką, kai turėjome pažvelgti į visus tikslus, kad ir kokie jie būtų buvę, kuriuos turėjome čia Žemėje, ir turėjome juos visus paleisti. Yra tokia knyga, vadinama „Mahatmų laiškai“, ir joje vienas iš Teosofinio judėjimo narių gavo šiuos laiškus iš Kuthumi ir manęs, kol mes vis dar tebebuvome įsikūnijime, kol vis dar buvome nepakilę. Nesakau, kad jums visiems reikėtų tai perskaityti, tačiau prieš keletą metų šis pasiuntinys buvo nukreiptas juos perskaityti, ir jį labai nustebino šių laiškų tonas. Nes jeigu juos paskaitytumėte, juose yra jaučiamas tam tikras sarkazmas, tam tikra ironija, tam tikras, galėtume sakyti, žmonių žeminimas dėl jų ydų. Nes tokia buvo sąmonės būsena, kurioje buvome mes su Kuthumi savo paskutiniame įsikūnijime. Mes vis dar turėjome tam tikrą pojūtį, kad tam tikri dalykai neturėtų vykti Žemėje, ir žmonės neturėtų daryti tam tikrų dalykų. O kad pakiltume, turėjome į tai pažvelgti ir tai palikti. Tą vertinimą, tą tendenciją turėti šitą – „šitai turėtų vykti, o tai neturėtų vykti“ – mes turėjome tai paleisti, tačiau nešiojomės tai su savimi savo paskutiniame įsikūnijime. Jūs turite kažką, ką nešiojatės su savimi, kas taip pat yra susiję su šiais „turėtų“ ir „neturėtų“, tačiau jūs galite aktyvuoti savo gebėjimą tai įsisąmoninti ir nuspręsti: „Aš daugiau nebenoriu būti būtybe, kurią apibrėžia standartas, kas turėtų ir neturėtų įvykti, ką aš turėčiau ir neturėčiau daryti“.
Daugelis jūsų turite tą potencialą, ne visi jūs, jūs galite pakilti kitais būdais, tačiau daugelis jūsų turite potencialą, kol vis dar tebesate įsikūnijime, pasiekti tą tašką, kuriame transcenduojate „turėtų“ ir „neturėtų“. Todėl galite būti laisvi. Ir todėl galite parodyti pavyzdį žmogaus, kuris yra laisvas nuo visų šių turėtų ir neturėtų. Ir todėl galite pademonstruoti, kad iš tiesų galite būti įsikūnijime Žemėje ir nebūti ribojami šių vaidmenų, kurie apibrėžia, ką turėtumėte ar neturėtumėte daryti. Ir todėl galite pademonstruoti, kad esate laisvi nuspręsti, kokia norite būti būtybe, nes suvokėte, kokia nenorite būti būtybe. Jūs esate laisvi. Kai kurie žmonės jūsų dėl to nemėgs, tačiau kitus tai įkvėps, nes jie taip pat pasiekė tašką, kuriame trokšta būti laisvi.
Viskas yra patyrimas
Vėlgi, grįžtant prie gydymo, jis prasideda ir baigiasi sprendimu. Mes galime jums duoti įvairiausius mokymus, kokius tik galėtume sugalvoti, tačiau gydymo procesas neprasidės tol, kol nepriimsite sprendimo, kad esate pasiryžę labiau įsisąmoninti, kas jus varžo. Ir gydymo procesas nesibaigs tol, ko nepriimsite sprendimo, visų pirma, kad išgijimas yra įmanomas, o tuomet, kad išgijimas yra įkūnytas. Privalote priimti, paskaitykite Naująjį Testamentą ir pamatysite, kad kai Jėzus prie kažko prieidavo, kam reikėjo išgydymo, jis paklausdavo to žmogaus: „Ar tiki, kad turiu galią tai padaryti?“ Bet iš tiesų jis klausė: „Ar tiki, kad išgydymas yra įmanomas?“ Na, ar tikite? Privalote pasiekti tašką, kai iš pradžių nusprendžiate, kad išgijimas yra įmanomas, o tada, kad išgijimas yra tikras, išgijimas yra įkūnytas. Aš esu vientisas. Na ir dabar, kaip Rafaelis paaiškino, tai nereiškia, kad įveiksite bet kokią fizinę negalią, net ir bet kokią savastį, tačiau tai iš tiesų reiškia, kad galite įveikti visas dualistines atskirąsias savastis, ir tuomet galite būti vientisi, net jeigu vis dar tebeturėsite jums likusių savasčių aukštesniuose sąmonės lygiuose. Jūs vis tiek galėsite jaustis vientisi. O kas yra vientisumas? Ar tai yra fizinė būsena? Ne, tai yra psichologinė būsena. Tai yra patyrimas, jūsų natūralus patyrimas. Tačiau tai vis dar tebėra patyrimas. Kodėl? Todėl, kad viskas formų pasaulyje yra sukurta suteikti savimonę turinčioms būtybėms patyrimus.
Visas formų pasaulis yra patyriminė mašina, patyrimų įrenginys, tad galite galvoti, kad būdami pakylėtaisiais mokytojais mes labai stipriai skiriamės nuo jūsų, tačiau būdami pakylėtuoju mokytoju jūs vis dar patiriate patirtis per savo savasties jausmą. Jos skiriasi nuo to, ką patiriate jūs nepakilusioje būsenoje, ypač tokioje planetoje kaip Žemė, tačiau tai vis dar tebėra patyrimai. Aš savęs nelaikau nekintančia būtybe. Aš esu pakilęs, o tai reiškia, kad palikau bet kokį troškimą patirti atskirtį ir dualizmą, tad tam tikra prasme, mano būsena, kurioje esu pakilusi būtybė, yra amžina, tačiau tai nereiškia, jog ta būsena nekinta, nes ką aš matau iš pakylėtosios būsenos? Matau, kad esu visos pakylėtųjų būtybių, vedančių iki Kūrėjo, hierarchijos tąsa, ir matau, kad yra daug sąmonės lygmenų, egzistuojančių virš mano sąmonės lygmens, ir matau, kad turiu potencialą pakilti iki Kūrėjo sąmonės, ir galite manyti, kad pakylėtasis mokytojas yra kažkokia beveik dieviška asmenybė, tačiau galiu jus užtikrinti, kad kai žvelgiu aukštyn į Kūrėją, matau, kad jis labai, labai toli pranoksta mano dabartinį sąmonės lygį. Ir būtent dėl to tie, kurie teigia esantys kažkokio dievo įsikūnijimas Žemėje, iš tiesų neturi jokio ryšio su Kūrėju, nes kitaip matytų, kaip toli virš visko Žemėje yra Kūrėjas. Tačiau dabar ne apie tai.
Esmė yra, kad viskas yra patyrimas. Tai tiesiog yra patyrimas. Egzistuoja tam tikri nondualumo mokytojai, kurie gali kalbėti kažką panašaus, tačiau galiausiai jie pasakytų, kad nieko nevyksta, nes nėra jokio aš, kuris kažką darytų. Tačiau taip yra dėl to, kad jie paėmė kai kuriuos Advaitos ir netgi dzenbudizmo mokymus, ir nuėjo su jais pernelyg toli į dualistinį kraštutinumą. Visų pirma, nieko nevyksta ta prasme, jog kad ir kas vyktų Žemėje, tai neturi jokios aukščiausios tikrovės. Tai yra, kaip jau sakėme, realybės simuliatorius. Niekas nėra svarbu, kaip taip pat sakė Motina Marija. Niekas neturi jokios realios reikšmės nepakilusioje sferoje, nes visas šios aplinkos tikslas yra padėti jums augti sąmonėje.
Savimonės dovana
Tačiau kur tie nondualumo mokytojai nueina į aklavietę, yra tai, kad jie sako: „Nėra jokio aš. Nėra jokio aš, kuris kažką darytų.“ Ir tai yra klaidingas senesnių mokymų supratimas, nes budizmas nesako, kad nėra jokio aš. Jis iš tiesų sako, jog kad ir kokią prasmę suteiktumėte tam, kas vyksta Žemėje, ši prasmė objektyviai neegzistuoja, ji tėra sukuriama jūsų pačių prote. Kodėl? Todėl, kad jūsų protas yra patyrimų mašina, ir ta reikšmė, kurią dalykai turi jūsų prote, įskaitant ir vaidmenis, kuriuos vaidinate, jie yra apibrėžiami prote. Jie neturi objektyvaus reikšmingumo. Tačiau iš tiesų egzistuoja būtybė, egzistuoja aš, kuris patiria, tad nors galbūt nieko nevyksta, vyksta patyrimas. Net jeigu teigiate, kad nesate aš, kad pasiekėte nesavastingumą, tai vis dar yra patyrimas. Jeigu esate sąmoningi, jūs patiriate, ir nesugrįšite į beribę sąmonę, kurioje nebeturėtumėte individualios būtybės patyrimo, mirus jūsų kūnui. Jūs ir toliau egzistuosite kaip individuali būtybė, nes negalite pasirinkti nebūti. Galite pasirinkti nebūti tuo arba nebūti anuo, kaip tai yra apibrėžiama formų pasaulyje, tačiau negalite pasirinkti nebūti, nebūti sąmoningi.
Taip, Žemėje galite atbukinti fizinį kūną ir fizines jusles, tačiau negalite pasirinkti nebūti, neegzistuoti, tad galėtume sakyti, kaip kai kurie sakys: „Na, tai reiškia, kad laisva valia turi limitą. Egzistuoja pasirinkimai, kurių negaliu padaryti, tad kaip gi mano valia yra laisva?“ Tačiau tai kažkokią reikšmę turi tik tuomet, kai į tai yra žiūrima iš atskirojo aš perspektyvos, nes Sąmoningasis AŠ, kai yra sąmoningas, nenori pasirinkti nebūti. Kodėl turėtų norėti? Kai egzistuoja begalė pasirinkimų, kuo būti, begalė patirčių, kurias galite patirti. Sąmoningasis AŠ savo tyroje būsenoje, AŠ ESU Esatis, niekada net nemąstytų rinktis nebūti. Kodėl? Todėl, kad Sąmoningasis AŠ ir AŠ ESU Esatis suvokia: „O, galbūt man nepatinka, kuo aš esu šiuo metu, tačiau galiu pasirinkti kažką kito.“ Kodėl gi rinktumėtės neegzistavimą, jeigu jau egzistuojate? Tai prie ko aš einu su visais šiais svaičiojimais? Na, tiesiog metu tinklą ant vandenų, tikėdamasis pagauti žuvį šen ir žuvį ten, kurios plaukioja Samsaros Jūroje, idant galėčiau ištraukti savo tinklą, ir atsiras tokių, kurie tars: „Aš suprantu“.
Didžiausia dovana, kurią gavote, yra savimonė. Kas yra savimonė? Tai yra Kūrėjas, sukūręs jus savo tąsa. Kūrėjas turi galią nuspręsti, daryti tai ar ne. Tačiau kai jau Kūrėjas nusprendė jus sukurti, arba sukurti jus kaip savo paties tąsą, jūs neturite galios panaikinti Kūrėjo sprendimo, bent jau ne iki to laiko, kol pasieksite Kūrėjo sąmonę. Jeigu norite tai vadinti laisvos valios apribojimu, tuomet pirmyn. Tačiau kodėl nenorite būti? Na, iš tiesų tai ne jūs nenorite būti. Jūs nenorite būti tuo, kuo esate šiuo metu. Žmonės sumąstė, kaip sakiau, daugybę vaidmenų, kurie suteikia pretekstą, bet taip pat net ir dvasinių mokymų, kurie tariamai sako: „O, tu iš tiesų nesi atskirasis aš ir tau tiesiog reikia iš to pabusti, ir sugrįžti į beribę sąmonę, kurioje nustotum egzistuoti.“ Tačiau kodėl jūs šitai sumąstėte? Todėl, kad tai jums suteikia pretekstą nesirinkti, kuo norite būti. Ką mes dabar mėginome jums paaiškinti, mes visi? Kad ir kuo jūs šiuo metu būtumėte, galite pasirinkti paleisti tą vaidmenį. Galite pasirinkti būti daugiau nei esate šiuo metu.
Tačiau tai prasideda nuo sprendimo, nuo valios akto. Ir kaip anksčiau sakiau, aš nenoriu paveikti jūsų laisvos valios. Aš tiesiog noriu, kad jūsų valia būtų laisva. Ir būtent to nenori puolusios būtybės ir kiti žmonės, ir jūsų pačių pasąmonės savastys. Jos nenori, kad jūsų valia būtų laisva. Jie ant jūsų projektuos, kad ji nėra laisva, nes egzistuoja tam tikri pasirinkimai, kurių negalite padaryti. Negalite pasirinkti būti išgydyti, būti vientisi, transcenduoti vaidmenį, nuo jo nueiti, palikti Žemę ir pakilti. Aš tiesiog atėjau jums pasakyti, kad galite. Turite teisę tai pasirinkti. Galite tai pasirinkti čia ir dabar. Tačiau tai sakau ne tam, kad priversčiau jus jaustis blogai, jeigu nesugebate to šiuo metu pasirinkti. Taip tiesiog yra dėl to, kad turite tam tikras pasąmonės savastis, kurios trukdo jums padaryti tą pasirinkimą. Tad kibkite į darbą, naudokitės mūsų įrankiais toms savastims išrišti, kol pasieksite tašką, kuriame galėsite priimti: „Aš galiu pasirinkti tai paleisti. Aš pasirenku tai paleisti.“
Aš pasirinkau į jus kreiptis. Esu dėkingas, kad pasirinkote čia būti, leisti man į jus kreiptis, jus truputį supurtyti. Ir tikiuosi, kad ateityje mes vėl galėsime šitaip pabendrauti. Niekada nebendrausime lygiai tuo pačiu būdu, nes aš pasirinkau į jus kreiptis. Kai kurie iš jūsų pasirinksite priimti tai, ką sakau, ir būti daugiau. Ir, žinoma, aš pasirinksiu būti daugiau. Šis renginys yra visiškai unikalus laike ir erdvėje. Jis niekada daugiau nepasikartos. Jis niekada nevyko anksčiau. Jo nebus įmanoma pakartoti. Nes šiame susietosios kilmės pasaulyje viskas pastoviai kinta. Niekas nelieka kaip buvę. Štai kodėl išgijimas yra įmanomas. Tačiau turite priimti, kad tai yra įmanoma. Ar padarysite tai? Atsakyti paliksiu jums patiems. Tad užsklendžiu jus didžiame džiaugsme, kuris AŠ ESU kaip Pakylėtasis Mokytojas MOR.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com