Kūrybiškumo ir socialinio sąmoningumo išlaisvinimas per Kristumi paremtą teisingumą
Pakylėtoji Mokytoja Portija per Kim Michaels, 2024 metų balandžio 1 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2024 metų Velykų vebinare: „Kristaus išlaisvinimas“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Portija ir esu vadinama Žemės Teisingumo Deive. Tačiau kas yra teisingumas?
Kristumi paremtas teisingumas
Na, jeigu pažvelgsite į pasaulį, pamatysite, jog turite šias įmantrias teisines sistemas pasaulyje, kurių paskirtis yra užtikrinti teisingumą. Egzistuoja įvairūs įstatymai, įvairūs būdai interpretuoti įstatymus, įvairūs būdai priversti laikytis įstatymų, bet ar galite iš tiesų sakyti, kad įstatymai apibrėžia teisingumą? Na, tai priklauso nuo to, kaip apibrėžiate įstatymus, kaip juos įgyvendinate, kaip nubaudžiate tuos, kurie sulaužo įstatymus.
Tačiau jeigu atsitrauktume nuo visų šių specifinių įstatymų, kuo remiasi dauguma šių teisingumo sistemų? Argi jos nesiremia auksine taisykle? Nedarykite kitiems to, ko nenorėtumėte, kad kiti jums darytų. Jeigu atsitrauktume žingsnelį net ir nuo šios taisyklės, kuo jos iš tiesų remiasi? Na, jos remiasi Kristaus protu. Ir ką mes sakėme apie Kristaus protą? Jis turi individualų aspektą – jūsų individualų augimą, bet kartu ir universalų aspektą – visumą. Tad Kristaus protas balansuoja individo augimą su visumos augimu. O visumos augimas sudaro pagrindą teisingumui pačia aukščiausia prasme. Ar individo elgesys prisideda prie visumos augimo? O gal jis yra nukreiptas prieš visumos augimą? Tai yra dangiškojo teisingumo arba Kristaus teisingumo, kaip jį galėtume pavadinti, pagrindas.
Tad dabar dar kartą pažvelkime į įvairias pasaulio teisingumo sistemas. Matome, kad žmonės jau seniai, įvairūs filosofai, teologai, teisės ekspertai, mėgino apibrėžti teisingumą remdamiesi tam tikru požiūriu į moralę ir etiką. Ir jeigu grįžtumėte į praeitį, pamatytumėte, kad gaires čia dažnai suteikdavo religija. Žydų religija, krikščionybės religija, islamas, budizmas, induizmas. Religijos tapo pasaulio teisingumo sistemų pagrindu. Net ir šiandien, ten, kur turite sekuliarias demokratijas, jos vis dar tebėra didele dalimi paremtos tam tikra religija, kuri darė įtaką tai visuomenei.
Ką mes matome? Matome, kad žmonės sugalvojo koncepcijas, kas yra teisingumas. Jie naudojosi mūsų taip pavadintu konceptualiu protu, apibrėždami moralinį kodeksą, etikos taisykles, tuo būdu apibrėždami įstatymus ir kaip įstatymai turi būti interpretuojami bei įgyvendinami. Tačiau dažnai tai yra mūsų taip vadinama išorinė religija, o ne vidinė vieno proto šerdis, kurią mes dabar pavadinome Kristaus protu šiame kontekste, nors tai taip pat būtų galima vadinti vienu protu, jeigu naudotume neutralų terminą, nes šis vienas protas išreiškia save per visas pagrįstas religijas ar dvasines filosofijas.
Teisingumas ir konceptualus protas
Tad koks yra viso to poveikis? Na, žinoma, kaip sakėme, Žemė patyrė nuopolį ir iš natūralios planetos pavirto nenatūralia planeta. Tai įvyko dėl to, kad absoliuti dauguma žmonių, įsikūnijančių Žemėje, nusileido žemiau 48 sąmonės lygmens, įžengdami į atskirties ir dualizmo sąmonę. Šioje sąmonėje žmonės vis dar gali pripažinti tam tikras bendras taisykles ir įstatymus, tokius kaip auksinę taisyklę. Tačiau jie naudojasi konceptualiu protu interpretuodami, ką tai reiškia, kaip tai turėtų būti įgyvendinama, kaip jūs turėtumėte gyventi pagal šias taisykles, ir kaip tai turėtų atsispindėti esamuose šalies įstatymuose.
Mes dabar matome, kad nors pasaulio teisingumo sistemos paprastai yra paremtos auksine taisykle, – kad yra blogai kenkti kitiems – žmonės vis dar naudojosi konceptualiu protu, paremtu atskirtimi ir dualizmu, kurdami įstatymus ir įstatymų interpretacijas. Pažvelkite, pavyzdžiui, į šiandienines Jungtines Valstijas. Pažvelkite, kiek tenai vyksta visokiausių teismų. Žmonės padavinėja vienas kitą į teismą, jie paduoda į teismą tą arba aną kompaniją, paduoda į teismą net ir vyriausybę. Ir ką jūs visada matote? Visame tame dalyvauja teisininkai. Jie įvairiais būdais mėgina užvilkinti teismo procesą, mėgina pasiekti, kad tai būtų atmesta, mėgina pasiekti, kad liudininkai būtų paskelbti netinkamais, mėgina sugalvoti įvairiausias interpretacijas. Ir čia jūs matote, kad teisingumo sistemos sritis tapo drumzlina, vanduo tapo drumzlinas. Ir matote akivaizdžią tendenciją, kad tie, kurie gali sau leisti pasisamdyti pačius brangiausius advokatus, kartais, tikrąja to žodžio prasme, gali išsisukti net ir su žmogžudyste.
Todėl matote aiškią tendenciją, kad su elitu, su pačiais turtingiausiais žmonėmis, gali būti elgiamasi kitaip teisingumo sistemoje nei su paprastu piliečiu, kuris negali sau leisti pasisamdyti gerai apmokamo advokato. Ar tai yra teisingumas? Argi demokratijos principas nėra tai, kad visi turėtų būti lygūs prieš įstatymą? Galėtume žengti netgi dar tolesnį žingsnį ir paklausti: kaip įstatymai yra išleidžiami Amerikoje? Na, yra akivaizdu, kad juos leidžia Kongresas. Ir vis dėlto, žinote, kad egzistuoja lobistų grupės, kurios mėgina daryti įtaką įstatymų leidėjams. Ir kas gali sau leisti mokėti tokioms lobistų grupėms? Na, tikriausiai ne vidutinis pilietis, o tie, kurie jau turi didelį finansinį turtą, tai reiškia, valdžios elitas. Ir jie ne tik turi pranašumą įstatymų interpretavime ir įgyvendinime, bet ir įstatymų leidime.
Ar tai yra teisingumas? Ar tokia yra demokratinės šalies intencija? Ar tai yra aukščiausias demokratinės šalies potencialas? Akivaizdu, kad ne. Kokia yra šio vystymosi priežastis? Na, trumpalaikėje perspektyvoje, galime sakyti, kad priežastis, kodėl teisingumo sistema darosi vis labiau drumzlina, vis labiau poliarizuota tarp turtingų ir vargšų, yra tiesiog, kaip jau anksčiau sakėme, tai, kad dualistinė sąmonė privalo pasiekti vis didesnius kraštutinumus, vis didesnį disbalansą, kol žmonėms pasidarys gana ir jie pareikalaus pokyčių. Teisingumo sistema darosi vis blogesnė ir blogesnė, nes dar neįvyko tas pokytis, kai žmonės tartų: „Tai nuėjo per toli.“
Tačiau jeigu atsitrauktumėte nuo šios dabartinės situacijos, pamatytumėte, kad problema, žinoma, yra konceptualus protas, kuris yra paremtas dualizmu. Todėl matote, kad tie, kurie yra labiausiai įstrigę dualistinėje sąmonėje, tie, kurie yra labiausiai įgudę naudotis dualistine sąmone, žaltišku protu, ginčuose, jie sieks įgyti sau pranašumą. Daugelis jų, žinoma, yra puolusios būtybės, tačiau ne visi jie yra puolusios būtybės. Jie tiesiog yra tie, kurie pradėjo matyti, kad kai naudojatės žaltišku protu pasėti abejonę, galite įgyti pranašumą, nes galite manipuliuoti žmonėmis ir juos kontroliuoti, galite neutralizuoti jų mėginimus pagerinti savo gyvenimą, ir todėl galite arba priversti jumis sekti, suteikti jums valdžią, arba suteikti jums kažkokią privilegijuotą poziciją, kažkokį pranašumą.
Egzistuoja valdžios elitas, kuris išmoko tai daryti per daugelį gyvenimų, ir jie yra įgudę naudotis šiuo konceptualiu protu. Tai, žinoma, yra antikristo protas, žaltiškas protas. Matome, kad nuo įstatymų leidybos iki įstatymų interpretacijos teismų sistemoje, ir netgi iki įstatymų įgyvendinimo, turite didelę šio žaltiško proto įtaką. O tai, žinoma, nėra teisingumas, nes kas yra teisingumas? Na, minimaliausias būdas tai aprašyti būtų sakyti, kad turite aiškų įstatymą, kuris nėra dviprasmiškas, jam nereikalingos interpretacijos, visi supranta, kas yra sakoma tame įstatyme, o tuomet, kaip šis įstatymas yra pritaikomas, galioja vienodai visiems piliečiams. Bent jau to yra reikalaujama demokratinėse šalyse.
Žinoma, diktatūrose ir autokratijose jūs visada, kai pažvelgiate į istoriją, galite matyti, kad jose egzistavo aiški elitistinė tendencija, kuomet įstatymas egzistavo paprastiems žmonėms, tačiau elitas galėjo daryti ką nori. Ir šito, žinoma, jūs negalite leisti demokratijoje, nors aiškiai matome, kad visose demokratijose yra tendencija atsirasti elitui, kuris galvoja esąs aukščiau įstatymo, ir daugeliu atvejų, jis yra aukščiau įstatymo. Teisingumas yra, kad turite aiškų įstatymą, kuris yra aiškiai įgyvendinamas ir interpretuojamas, ir tai yra daroma vienodai visiems piliečiams.
Naudos gavimas iš drumzlinos teisingumo sistemos
Kodėl jūs to neturite? Na, iš dalies dėl valdžios elito, kuris pasinaudojo žaltišku protu, kad save išaukštintų, tačiau taip pat dėl to, kad žmonės nepraregėjo iš šių manipuliacijų. Jie leido, kad jų teisingumo jausmas būtų neutralizuotas žaltiško proto. Ir kodėl jie tai daro? Na, nors gali sąmoningai to nesuvokti, jie mano, kad šitaip galės gauti naudos iš drumzlinos teisingumo sistemos, nes galbūt ir jie galės su kažkuo išsisukti.
Galite kalbėti apie valdžios elitą, kuris gali būti visuomenės viršuje pagal savo pozicijos privilegijuotumą. O tuomet galite pažvelgti į visuomenės apačią, kurioje dažnai randate nusikaltėlius. Galime sakyti, kad nusikaltėlių organizacija, pavyzdžiui, mafija, gali daryti įtaką visuomenei, tačiau yra akivaizdu, kad jie yra labai žemoje sąmonės būsenoje, jie nejaučia jokios sąžinės graužaties tiesiogiai fiziškai žalodami kitus žmones. Kai tuo tarpu tiems, kurie priklauso valdžios elitui, nėra reikalo fiziškai kenkti kitiems žmonėms, nes jie turi kitų būdų užsitikrinti savo pozicijas.
Galite pažvelgti į daugelį šių nusikaltėlių, kuriuos randate pasaulyje, ar jie būtų organizuoti nusikaltėliai ar ne, ir tam tikra prasme, jie žino, kad tai, ką jie daro, yra blogis, nebūtinai iš moralinės perspektyvos, tačiau jie žino, kad laužo įstatymą ir gali būti už tai nubausti. Jeigu nusikaltėlis žinotų, kad bus nubaustas, ar jis vis tiek darytų nusikaltimą? Daugumoje atvejų, ne, tad kas gi skatina nusikaltėlius daryti nusikaltimus? Jie mano, kad galės su tuo išsisukti. Jie mano, kad jiems pavyks prasmukti nepastebėtiems arba jie galės išsisukti teisme. Netgi yra daug žmonių, kurie nėra nusikaltėliai, tačiau jie vis tiek turi šį troškimą išsisukti su savo padarytais dalykais.
Mėginimas aplenkti kosminį teisingumą
Jeigu atsitrauksite žingsnelį ir pažvelgsite į visuomenę, pamatysite, kad jeigu galėtumėte pažvelgti į tuos laikus, kai Žemė buvo natūrali planeta, ir palyginti ją su tomis sąlygomis, kurios joje egzistuoja šiandien, pamatytumėte, kad absoliuti dauguma žmonių yra tam tikroje proto būsenoje, kurioje žino, kad ne visada laikosi auksinės taisyklės, tačiau jie tikisi, kad galės sulaužyti auksinę taisyklę kažkokiu būdu ir vis tiek su tuo išsisukti šiame pasaulyje. Ir jie netgi tikisi, kad jeigu jiems pavyks nuslėpti tai, ką daro, nuo kitų žmonių, jie tai galės nuslėpti ir nuo Dievo. Jie su tuo galės išsisukti net ir platesne prasme.
Tad matote, kad absoliuti dauguma žmonių planetoje yra įstrigę šioje specifinėje sąmonėje, kurioje mano, kad galės sulaužyti auksinę taisyklę, jie galės padaryti kažką, kas pakenks kitiems, tačiau jie galės su tuo išsisukti. Jie, tam tikra prasme, nori tokios drumzlinos teisinės sistemos arba teisėsaugos. Jie nenori sistemos, kurioje bet koks įstatymo pažeidimas būtų nubaudžiamas. Štai kodėl tiek daug žmonių neigia karmą, tiek daug vakariečių, tiek daug krikščionių neigia karmą. Nes ką gi krikščionybės religija, kokia ji yra dabar, iš tiesų žada žmonėms? Pažvelkite į fundamentalistus krikščionis, bet net ir į daugumą krikščionių. Kuo jie tiki? Ką jie tiki įvykus čia per Velykas? O taip, Jėzus mirė už mūsų nuodėmes. Kokia yra už to slypinti sąmonė? „O taip, mes nusidėjome, mes sulaužėme auksinę taisyklę, tačiau galime su tuo išsisukti, nes Jėzus sumokėjo už mūsų nuodėmes savo krauju ant kryžiaus.“
Ką tai leidžia žmonėms daryti? Tai leidžia daugeliui, daugeliui krikščionių gyventi šioje veidmainiškoje proto būsenoje. Jie teigia sekantys Jėzumi. Jie teigia tikintys tuo, ką jis sakė. Tačiau jie žino, kad ne visada daro kitiems tai, ką turėtų daryti. Jie žino, kad kartais daro dalykus kitiems, kurių nenorėtų, kad kiti jiems darytų. Jie žino, kad pažeidžia Jėzaus įsakymą, tačiau mano, jog kadangi laikosi savo religijos išorinių taisyklių, paskelbdami Jėzų savo Viešpačiu ir Išganytoju, lankydamiesi bažnyčioje, eidami išpažinties, ar kad ir kokios būtų išorinės taisyklės, jie mano, kad galės išsisukti su tuo, kad pažeidinėja patį pamatinį Kristaus įsakymą, nes Jėzus privalo išpirkti jų nuodėmes, kad ir ką jie bedarytų. Jie mano, kad gali nusidėti ir su tuo išsisukti. Nes Kristus tariamai aplenkė kosminį teisingumą.
Kosminio veidrodžio kosminis teisingumas
Kas iš tiesų yra auksinė taisyklė? Tai yra kosminis teisingumas. Tai, ką darote kitiems, grįš jums patiems. Neįmanoma apgauti auksinės taisyklės, neįmanoma apgauti karmos įstatymo. Tai, ką darote kitiems, jums padarys kosminis veidrodis, atspindėdamas tai, ką jūs projektuojate per savo sąmonę. Tai yra laisvos valios įstatymo aspektas. Turite teisę susikurti kokias tik norite koncepcijas savo prote. Turite teisę jas išprojektuoti iš savo proto. Tačiau kosminis veidrodis atspindės jums tai, ką išsiunčiate, ir negalėsite pabėgti nuo to, kas jums grįžta iš kosminio veidrodžio. Patirsite koncepcijos, kurią projektuojate, fizinį pasireiškimą. Tai yra kosminis teisingumas. To neįmanoma išvengti.
Tačiau kuo krikščioniai pavertė krikščionybę? Pabėgimo mechanizmu, skirtu aplenkti kosminį teisingumą, ar bent jie taip įsivaizduoja. Ar tai veikia? Žinoma, kad ne. Ar tai yra grandiozinė kolektyvinė iliuzija? Žinoma. Ar kitos religijos padarė panašius dalykus? Žinoma. Pažvelkite, kaip jie tiki, kad maldos malūnėlio sukimas sudegins jūsų karmą be būtinybės jums pakeisti savo sąmonę. Arba kad tai padarys aukos kažkokiai induizmo dievybei. Žmonės išrado tiek daug dalykų, siekdami aplenkti kosminį teisingumą, o tiksliau, jie mano, kad galės aplenkti kosminį teisingumą.
Už drumzlinų teisingumo sistemų slypinti psichologija
Ar kas nors iš to veikia? Ne. Jeigu nepakeisite savo sąmonės, tai, ką išsiunčiate, sugrįš jums atgal. Vienintelis būdas iš to išsivaduoti yra pakeisti savo sąmonę, o šitai, žinoma, yra tai, ko absoliuti dauguma žmonių šioje planetoje, tiek plačioji populiacija, tiek valdžios elitas, nenori daryti. Jeigu pažvelgtumėte į vidutinį krikščionį, ką jis pasąmoningai sako? Jis sako: „Esu pasiruošęs tikėti visokiausiomis doktrinomis. Esu pasiruošęs laikytis tam tikrų ritualų. Esu pasiruošęs paaukoti tam tikrus dalykus, degioti žvakes, kalbėti maldas, eiti į mišias, daryti tą ir daryti aną. Tik neverskite manęs ieškoti rąsto savo akyje.“
Bet argi tai nebuvo vienas iš pagrindinių Kristaus įsakymų? Kodėl ieškai krislo savo brolio akyje ir nematai rąsto savojoje? Tokia yra proto būsena, kurioje jie yra. Jie visą laiką žiūri į kitus žmones, kur šie kažką daro ne taip ir pažeidžia įstatymus ar auksinę taisyklę, jie siekia teisti ir taisyti kitus, teisdami pagal išorę. Bet ar nori jie pažvelgti į save? Ne. Ar jie nori, kad kiti žmonės parodytų, ką jiems reikia pakeisti? Ne. Ar jie nori, kad pakylėtieji mokytojai parodytų, ką jiems reikia pakeisti? Ne. Ar jie nori, kad Kristus jiems parodytų, ką jiems reikia pakeisti? Ne.
Jie yra visiškai patenkinti krikščionišku Kristaus įvaizdžiu, sėdinčiu tenai tame tolimame danguje, sėdinčiu Dievo dešinėje, nes jis jiems nesipainioja po kojomis. Ir jie gali daryti ką tiktai nori, kol yra čia Žemėje, nes mano, kad kai paliks Žemę, na, Jėzus pasirodys, ir jis dabar ateis ir sakys: „Atleidžiu tau visas tavo nuodėmes, nors tu ir neieškojai rąsto savo akyje. Esu įpareigotas prisiimti visas tavo nuodėmes, nes tu mane paskelbei savo Viešpačiu ir Išganytoju.“ Štai ką jie galvoja. Ar bereikia stebėtis, kad jie nenori teisingumo sistemos, kuri veiktų vienodai visiems žmonėms ir niekada niekam neleistų su niekuo išsisukti? Būtent tokia psichologija slypi už drumzlinų teisingumo sistemų, kurias matote net ir šiuolaikinėse demokratijose. Žinoma, ne visos demokratijos turi tokiu pačiu laipsniu iškreiptą teisingumo sistemą. Yra šalių, kuriose egzistuoja didesnė lygybė prieš įstatymą, ir vis dėlto, vis dar tebėra šis mąstymas, kad žmonės tikisi, jog jie galės su kažkuo išsisukti. „A, tai nėra taip blogai. Viskas gerai.“
Nusikaltimo psichologija
Na o dabar, atsitraukime žingsnelį atgal ir pažvelkime, iš kur iš tiesų ateina šis troškimas su kažkuo išsisukti? Na, iš karto galime paklausti: kodėl žmonės vykdo nusikaltimus? Kaip anksčiau sakėme, kai įžengiate į atskirties sąmonę, nebejaučiate ryšio su savo aukštesniuoju aš. Ir kai nebejaučiate ryšio su savo aukštesniuoju aš, negalite jausti, kad esate susiję su kitais žmonėmis ar net ir su fizine planeta. Manote, kad esate atskiras individas, ir tai pagimdo idėją, kad esate atskiras individas. Tai reiškia, ekstremalioje formoje, kad jeigu nužudysite kito žmogaus fizinį kūną, jūsų kūnas nemirs. Iš dangaus netrenks žaibas, jums nužudžius kitą žmogų, ir jūsų nenužudys. Egzistuoja šis įsitikinimas, kad jūs, kaip atskira būtybė, galite sužaloti kitą žmogų ir su tuo išsisukti. Jūs netgi galite gauti iš to naudą.
Ir vis dėlto, kodėl žmonės vykdo nusikaltimus? Kodėl jie taip stipriai supyksta, kad nužudo kitą žmogų? Kodėl jie taip susikoncentruoja į troškimą kažką turėti, kad yra pasiryžę tai iš kitų pavogti ar kažką išprievartauti? Kodėl jie pasiekia tašką, kuriame kažko trokšta, ir yra taip susikoncentravę į poreikį patenkinti tą troškimą, kad yra pasiryžę pakenkti kitiems žmonėms jį tenkindami? Jie yra pasiruošę nepaisyti pasekmių, kurias tai turės kitiems žmonėms. Kodėl taip yra, kad žmonės nesugeba pritaikyti auksinės taisyklės? Kokia yra auksinės taisyklės psichologija? Ji yra, kad jeigu kažką darote, kas paveikia kitus žmones, jūs mentališkai pažvelgiate į tai, kokį poveikį tai padarys kitiems žmonėms ir kaip jie patirs tai, ką jūs darote. Kokį poveikį jie patirs? Kitaip tariant, jeigu išprievartausite moterį, kaip tai ją paveiks – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai? Ar norėtumėte patys tai patirti? Jeigu atsakymas yra ne, tuomet neprimetate šito patyrimo kitam žmogui.
Tačiau kodėl žmonės nustumia tai į šalį? Kodėl jie nenori arba nesugeba šitaip mąstyti, nesugeba atsidurti kito žmogaus vietoje? Na, todėl, kad jų protą kažkas temdo, dėl ko jie nesugeba aiškiai mąstyti. Tačiau kas temdo jų protą? Na, pagrinde tai yra, ką aš aprašiau, troškimas išsisukti su dalykais. Tačiau kodėl jie pasiekia tašką, kai troškimas tampa toks stiprus, jog jie yra pasiruošę smurtauti prieš kitą žmogų, kad išpildytų tą troškimą? Kodėl jie tampa apsėsti noro išpildyti troškimą? Todėl, kad jų protus užvaldė mūsų taip vadinami kolektyviniai padarai.
Kodėl žmogus taip stipriai susikoncentruoja į troškimą gauti alkoholį, kad yra pasiruošęs nepaisyti, kaip tai kenkia jo paties kūnui, kaip tai kenkia jo šeimai, kaip tai kenkia kitiems žmonėms? Todėl, kad jo protas buvo užvaldytas alkoholio padaro. Ir už kiekvieno iš šių troškimų slypi kažkoks kolektyvinis padaras, kurį sukūrė žmonija per ilgus amžius. Visi žmonės, kurie nesubalansuotu būdu piktnaudžiavo alkoholiu, prisidėjo prie šio alkoholio padaro kūrimo. Tiesą sakant, visi, kurie ragavo alkoholio ir sugalvojo pretekstą, kodėl yra visai nekenksminga truputėlį išgerti, taip pat prie jo prisidėjo. Ir tas pats galioja visiems kitiems padarams. Visi žmonės, kurie, pavyzdžiui, žiūri pornografiją, prisideda prie sekso padaro, kuris savo ekstremaliausiame pavidale atveda prie išprievartavimo, tačiau mažesnio ekstremalumo formose tai veda prie visokiausios kitos seksualinės prievartos prieš kitus.
Ar žmonės yra pasiruošę tai pripažinti? Ar jie yra pasiruošę prisiimti atsakomybę ir tarti: „Daugiau nebenoriu būti to dalimi. Ir vienintelis būdas išsilaisvinti nuo šių kolektyvinių padarų įtakos, su kuriais suaugau ir susisaisčiau, yra pažvelgti į savo sąmonę ir paklausti, kodėl jie gali mane valdyti? Todėl, kad turiu kažkokį įsitikinimą, pasąmonės savastį, kuri jiems suteikia kažką, už ko jie gali mane traukti. Todėl turiu laikytis Jėzaus įsakymo, kad pasiekčiau tašką, kai šio pasaulio princas ateitų ir nieko manyje nerastų. Štai tuomet asmeniškai būsiu laisvas nuo šio traukimo ir neprisidėsiu prie kolektyvinio padaro.“
Būtent taip vykdote Kristaus įsakymus. Bet ar žmonės nori tai daryti? Ne, nes jie galvoja: „Bet argi tai yra taip blogai? Visi kiti irgi tai daro.“ O tuomet, kažkurioje jų proto kertelėje visada yra šis balsas: „Turi būti būdas kažkaip su tuo išsisukti.“ Tai vyksta ne tik krikščionybėje, tai vyksta visose didžiausiose religijose, jos visos žada žmonėms kažkokią išeitį, kažkokį būdą išvengti pasekmių už savo pasirinkimus. Visada yra žadamas kažkoks trumpesnis kelias. Nes kitaip jos nebūtų tapusios didžiausiomis religijomis su milijonais pasekėjų. Esant kolektyvinei sąmonei tokiai, kokia ji yra šiuo metu Žemėje, būtent taip religija tampa populiari. Ji suteikia žmonėms išeitį, ir jie mano galėsiantys pabėgti nuo savo pasirinkimų pasekmių. Ir gali atrodyti, kad jiems pavyks tai padaryti, ir jie savo protuose tiki, kad galės tai padaryti. Religijos įgalina šį tikėjimą, ir teisingumo sistema įgalina šį tikėjimą, ir daugelis kitų aspektų visuomenėje įgalina šį tikėjimą, net ir populiarioji kultūra.
Kristų įkalinanti kolektyvinė iliuzija
Ar tai teisingumas? Žinoma, kad ne. Ar tai yra tikra? Žinoma, kad ne. Tai yra kolektyvinė iliuzija. Tačiau, žinoma, fizinės oktavos tankumas – keturių fizinės oktavos lygmenų tankumas – reiškia, kad nuo to momento, kai padarote veiksmą, kuriuo pakenkiate kitiems, kol tai sugrįžta jums fizinėje plotmėje, praeina laiko. Kaip paaiškinome anksčiau, tai yra malonė. Nes iki karminio impulso grįžimo turite galimybę pakeisti savo sąmonę. Tačiau daugelis žmonių, žinoma, nenori to pripažinti, jie galvoja: „Na, aš su tuo išsisukau.“ O tuomet, ateities gyvenime, jie gauna smūgį, ir dabar jie mano, kad tai yra kažkoks kosminis neteisingumas: kodėl tai jiems nutiko? Todėl, kad jie nepripažįsta fakto, jog tai nutiko dėl to, kad jie kažką panašaus praeityje padarė kitiems. Ir tai leido įsigalėti šiai kolektyvinei iliuzijai, kuri stabdo suvokimą, kas yra kosminis teisingumas.
Ir būtent ši iliuzija įkalina Kristų žmonėse, nes kol jie yra įstrigę šioje iliuzijoje, tikėdamiesi, kad galės su kažkuo išsisukti, kaip jie gali užmegzti ryšį su Kristumi? Kas yra Kristus? Tai yra tai, kas užtikrina vienovę tarp Kūrėjo ir kūrinijos, ir todėl, taip pat užtikrina vienovę tarp individualaus bendrakūrėjo ir visumos. Jeigu individualus bendrakūrėjas padaro veiksmą, ir tuomet yra pasiryžęs pažvelgti į tą veiksmą ir siekti Kristaus perspektyvos, tuomet tas individualus bendrakūrėjas žinos, kad tai nebuvo dermėje su visuma, su visumos augimu, ir tuomet tas individualus bendrakūrėjas gali pasitaisyti.
Na ir dabar, atkreipkite dėmesį. Sakėme, kad būtybės savo kelionę pradeda su labai lokalizuotu savasties jausmu. Niekas nesitiki, kad galėsite pradėti savo kelionę 48 sąmonės lygyje ir turėsite tokį stiprų ryšį su Kristaus protu, kad visada galėsite daryti veiksmus, kurie neturės nepageidaujamų pasekmių, kad nepakenksite kitiems ar nepakenksite sau. Jums yra leidžiama eksperimentuoti. Jūs padarote veiksmą, parodote jį guru, kuris jums atstovauja Kristų, įvertinate veiksmą ir jį ištaisote. Tačiau, žinoma, kai žmonės įžengė į atskirtį, nutiko taip, kad jie paliko guru ir tarė: „Aš nenoriu turėti šio atskaitos taško iš Kristaus proto. Noriu pats apsibrėžti, kas yra teisinga ir klaidinga, kas yra teisingumas ir neteisingumas.“
Ir būtent tai Kristaus protą įkalina šioje sąmonės būsenoje, kuri iš tiesų yra antikristas. Nes kas yra Kristaus protas? Tai yra, kad jūs norite augti link vienovės, norite plėsti savo savasties jausmą, kad jis apimtų vis daugiau ir daugiau visumos. Ir kai tai darote, natūraliai negalite kenkti kitiems žmonėms. Natūraliai imate laikytis auksinės taisyklės. Tačiau kai nusileidžiate žemiau to ryšio su visuma, su vienu protu, pradedate apibrėžti, kas yra teisinga ir klaidinga, teisingumas ir neteisingumas, remdamiesi tuo, kas regimai suteikia pranašumą atskirajam aš, ego. Ir tiesiog yra taip, kad egzistuoja tam tikros puolusios būtybės, kurios tai moka daryti daug geriau už vidutinį žmogų Žemėje, ir būtent dėl to jos išsikėlė save į tas privilegijuotas pozicijas. Tačiau tai yra ta pati sąmonė. Jos tiesiog turi ją aukštesniu laipsniu už vidutinį žmogų, tačiau vidutinis žmogus vis tiek nori gebėti daryti tai, kas jam atrodo gerai tą akimirką, ir tuomet nori tikėti, kad galės išvengti ilgalaikių pasekmių.
Laisvė nuo jėga paremto mąstymo
Ką matome, jeigu grįžtume prie pasaulio teisingumo sistemų? Matome, kad jos didele dalimi yra sukurtos išsaugoti šią iliuziją, jog žmonės gali išsisukti su dalykais, visų pirma, elitas, bet net ir plačioji populiacija. Kuo remiasi teisingumo sistema? Tam tikru moraliniu kodeksu, tam tikra etika. Tačiau kas apibrėžia, kas yra moraliai teisinga, kas yra etiška? Na, tai apibrėžia konceptualus protas, įstrigęs atskirtyje. Tai visada apibrėžia kažkoks elitas. Ir kaip jie tai apibrėžia? Savo naudai. Nesakau, kad demokratinėse šalyse egzistuoja ši slapta konspiracija ir kad stori seniai, susėdę tamsiame kambaryje, sąmoningai mėgina iškreipti įstatymus ir moralinius visuomenės standartus. Jie, daugeliu atvejų, neapibrėžia įstatymų savo naudai sąmoningai. Tačiau jie tai daro remdamiesi vizija, kurią turi, o jų vizija yra sukoncentruota į save, ne į visumą, kadangi jie save atkirto nuo Kristaus proto. Jeigu nebūtumėte atkirsti nuo Kristaus proto, nesiektumėte tapti elitu. Nemanytumėte, kad žinote geriau už visus kitus.
Jūs matote šiuos, regimai, bent jau iš tam tikros perspektyvos, geranoriškus žmones, kurie sėdi tenai manydami, kad geba apibrėžti, kas yra teisinga mūsų visuomenei. Ir nėra taip, kad jie būtų piktavališki arba blogi, tačiau jie yra ribojami savo vizijos. Jie mėgina apibrėžti kažkokį moralinį kodeksą. Pažvelkite į Dešimt Įsakymų, kurie tapo įvairių visuomenių pagrindu. „Nedaryk“. Bet matote, Dešimt Įsakymų buvo perduoti žmonėms, kurie buvo labai žemoje sąmonės būsenoje. Ir kas nutinka, kai žmonės įžengia į dualizmą ir pradeda galvoti, kad jie gali su kažkuo išsisukti? Jie tampa vis labiau ir labiau susikoncentravę į save. Ir kuo labiau susikoncentravę į save jie tampa, tuo menkiau jie geba reaguoti į bet kokį aukštesnį mokymą, tokį kaip auksinė taisyklė. Jie taip stipriai susikoncentruoja į save, kad reaguoja tik į vieną dalyką: bausmės baimę.
Pažvelkite į Senojo Testamento dievą, piktą būtybę danguje. „Neturėk kitų dievų tik mane vieną. Nežudyk.“ Visi šie „nedaryk“. Ir už to visada slypi numanoma grėsmė, kad jeigu tai padarysite, būsite nubausti pragare. Kai kurie moraliniai kodeksai kai kuriose šalyse remiasi šia bausme, šia labai žiauria bausme. Ir tai, žinoma, yra žemiausias lygmuo, į kurį žmonės nugrimzdo. Tačiau kaip matote demokratinėse šalyse, jose nebėra tokios griežtos bausmės formos, kadangi šios šalys pakilo į aukštesnį kolektyvinės sąmonės lygį. Tiesą sakant, demokratinės šalys remiasi moraliniu kodeksu, kurį Jėzus išreiškė taip: nedarykite kitiems to, ko nenorėtumėte, kad kiti jums darytų; atsukite kitą skruostą; atleiskite septyniasdešimt septynis kartus, ir visi tie kiti priesakai, kurie tam tikru laipsniu buvo įtraukti į šią šiek tiek mažiau baime paremtą griežtą baudimo sistemą, nors ji vis dar tebėra paremta idėja, kad galite su kažkuo išsisukti.
Kokia yra aukščiausia moralumo forma? Na, tai yra, kad kiekvienas žmogus savo sąmonės lygmenyje siekia Kristaus proto, kurį gali suvokti tame lygmenyje. Štai kokia yra aukščiausia moralumo forma. Ir tuomet jūs pastoviai siekiate kelti savo ryšį su Kristaus protu, kol pasiekiate tą tašką, kuriame natūraliai, be jokios prievartos, imate gyventi pagal auksinę taisyklę.
Tačiau jūs dabar matote, kad žmonės įžengė į šią atskirties būseną, ir kai jie leidžiasi vis žemiau ir žemiau savo sąmonėje, kas su jais nutinka? Jie ima vis labiau ir labiau remtis jėga, yra vis labiau pasiruošę naudoti jėgą, kad gautų tai, ko nori. Ir tą gali sustabdyti tik bausmės baimė. Tačiau Kristaus protas nėra paremtas jėga, jame nėra jėgos naudojimo, nes jis gerbia laisvos valios įstatymą.
Matote visus šiuos žmones, kurie turi kažkokį nesubalansuotą troškimą, ar tai būtų sekso, alkoholio ar dar kažko troškimas, ir jie pradeda suvokti, ne tai, kad galbūt tai yra blogai, bet kad tai kenkia jiems patiems ir aplinkiniams žmonėms. Jie siekia įveikti šį troškimą, jėga jį atstumdami, jį užgniauždami. Matote, kiek daug žmonių mėgina užgniaužti norą gerti, troškimą gerti. Tačiau kas juose sukelia nesubalansuotą troškimą gerti? Tai sukelia jėga, kuri ateina iš šių išorinių padarų. Tačiau kodėl jie yra pažeidžiami šių išorinių padarų? Todėl, kad patys įžengė į jėga paremtą mąstymą, kuriame kažko nori ir nori su tuo išsisukti.
Būtent jėga jus padarė atvirais problemai, ir dabar jūs mėginate įveikti problemą, naudodami dar daugiau jėgos. Ir ką tai padaro? Tai jus įveda į nuolatinės vidinės įtampos būseną. Kaip paaiškinome, kai įžengiate į dualizmą, visada egzistuoja opozicija, ir todėl įtampa, stresas auga tol, kol jūs nebegalite to pakelti. Tačiau visa tai yra jėga. Ką Kristus siūlo žmonėms? Jis siūlo žmonėms būdą išsilaisvinti nuo jėgos, išsilaisvinti nuo jėga paremto troškimo naudotis jėga, siekiant tai užgniaužti ar su tuo kovoti. Užmezgę ryšį su Kristaus protu patiriate, jog egzistuoja alternatyva jėga paremtam protui.
Jūs galite išsilaisvinti nuo šio jėga paremto proto, nenaudodami jėgos, tačiau kaip galite tai padaryti? Leisdami jėga paremtai savasčiai mirti, leisdami šioms pasąmonės savastims mirti, viena po kitos. Jėga nėra reikalinga, kad galėtumėte leisti savasčiai mirti. Tereikia noro palikti jėgos naudojimą, paleisti idėją, kad turite naudoti jėgą. Yra žmonių, kurie vadino Jėzų pacifistu – atsukite kitą skruostą, atleiskite septyniasdešimt septynis kartus, darykite gera tiems, kurie jums kenkia. Jie manė, kad tai yra silpnumas, ir jėga paremtame mąstyme esantiems žmonėms tai iš tiesų atrodo kaip silpnumas, tračiau ką Jėzus siūlė žmonėms? Alternatyvą jėga paremtam mąstymui, būdą pasiekti laisvę nuo jėga paremto mąstymo. Kodėl dauguma žmonių, net ir dauguma krikščionių iš tiesų to nesuprato? Todėl, kad jiems dar nebuvo gana jėga paremto mąstymo.
Tačiau būtent tai jums siūlo Kristus: būdą išeiti iš jėga paremto mąstymo, kuris kuria susiskaldymą, įtampą ir stresą jūsų esybėje. Štai kodėl Jėzus yra Taikos Princas. Nes kaip pasiekiate taiką? Na, tie, kurie yra jėga paremtame mąstyme, mano, kad turi užkariauti visą pasaulį ir visus paversti krikščioniais arba musulmonais, arba naciais, arba komunistais. O tuomet, kai visi jiems paklus, jie pagaliau turės taiką ir Žemėje įsivyraus taika, priverstinė taika. Ar tai kada nors įvyko? Ne. Ar tai kada nors įvyks? Ne. Koks yra vienintelis kelias į taiką? Palikti jėga paremtą mąstymą.
Matote, kai paliekate jėga paremtą mąstymą, galite turėti tai, ko norite, nenaudodami jėgos. Galite turėti tai, ko nori tikrasis aš, o ne ko nori atskirasis aš. Tikrasis aš nenori išpildyti troškimo, kuris kenkia kitiems žmonėms, nes tikrasis aš neturi tokių troškimų. Tikrasis aš nori būti daugiau, vis labiau ir labiau artėdamas prie vieno proto. Susijungdamas su gyvybės hierarchija, kuri driekiasi nuo Žemės iki Kūrėjo. Susijungdamas su vienovės keliu, Kristaus keliu, kuomet kiekviename žingsnyje, kuriuo palypėjate aukštyn, tampate daugiau, tampate vis daugiau ir daugiau. Štai ko nori tikrasis jūsų aš. Jūs pasukote į laikiną aplinkelį, susikurdami šį atskirąjį aš. Tačiau atskirasis aš tegali kurti stresą ir įtampą. Ir tiktai tuomet, kai šitai suvokiate, ir suvokiate, jog egzistuoja alternatyva, pradedate eiti taikon vedančiu keliu.
Esminis žmogiškumas ir lygios galimybės visiems
Grįžkime prie pasaulio teisingumo sistemų. Dauguma demokratijų turi akivaizdžiai didesnę lygybę suteikiančią teisingumo sistemą už diktatūras. Jų sistema nėra tokia elitistinė, ir vis dėlto, ar jos turi aukščiausią teisingumo sistemą? Ne. Kodėl ne? Iš dalies dėl to, kad yra sekuliarios demokratijos. Na ir dabar, tuo nenoriu pasakyti, kad demokratija turėtų būti religinė demokratija, kaip kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose nori paversti Ameriką krikščioniška šalimi, paremta krikščionybe. Tačiau demokratijai reikia pripažinti tai, ką mes vadiname esminiu žmogiškumu. Žmogus yra daugiau nei vien fizinis kūnas ir smegenys. Jis turi aukštesnį potencialą. Jis turi potencialą užmegzti ryšį su kažkuo didesniu nei individualus žmogiškas protas. Tai iš tiesų yra demokratijos pagrindas, kad visi žmonės buvo sukurti lygūs ir buvo apdovanoti savo Kūrėjo tam tikromis neatimamomis teisėmis. Jeigu nebūtų to aukštesnio autoriteto virš mentalinio lygmens, negalėtumėte išsilaisvinti nuo valdžios elito įtakos. Ir todėl negalėtumėte sukurti tikros demokratijos, kuri suteiktų lygias teises visiems žmonėms ir lygias galimybes visiems žmonėms.
Aš, žinoma, taip pat saugau galimybių liepsną Žemei. Ir tai yra demokratijos idealas, kad visiems žmonėms būtų suteiktos lygios galimybės pagerinti savo situaciją, kas iš tiesų reiškia, tobulinti save, savo psichologiją, savo protus. Būtent to dar neįvyko demokratijose. Matote kai kuriose šiose demokratijose, kaip jau yra pradedama judėti ta linkme, nes atsiranda vis didesnis pripažinimas, jog psichinė sveikata yra sekantis didžiausias iššūkis sveikatos sistemai. Atsiranda vis didesnis pripažinimas tarp žmonių, kad turite atsidėti psichologijai ir siekti išgydyti savo psichologiją, kad galėtumėte išsivaduoti nuo visų šių šablonų. Taip pat atsiranda pripažinimas, kad visuomenei yra būtina imti kažką dėl to daryti. Ir tuo pat metu atsiranda daug žmonių, kurie įvairiais būdais siekia patobulinti savo protus. Tai gali būti įvairios psichologijos formos, tai gali būti dėmesingas įsisąmoninimas, tai gali būti įvairūs dvasiniai judėjimai.
Tačiau mums judant toliau į aukso amžių, nutiks taip, kad šios sekuliarios demokratijos pradės pripažinti, jog galite turėti universalų dvasinį požiūrį, transcenduojantį individualias religijas. Ir kad šio universalaus dvasinio požiūrio esmė yra plėsti ir auginti žmogaus protą, žmogaus potencialą. Atsiras suvokimas, kad tos šalys, kurioms sekasi geriausiai, yra tos, kurios turi daugiausiai kūrybiškumo, o tos, kurios turi daugiausiai kūrybiškumo, yra šalys, kurios turi kūrybiškiausius žmones, nes jie ištyrinėjo aukščiausią žmogaus proto potencialą. Tai yra absoliutus energijos švaistymas turėti visuomenes, kuriose žmonių dauguma išnaudoja tik kelis procentus savo psichinių gebėjimų.
Bus pradėta pripažinti, kad žmonės turi daug platesnį potencialą už tą, kuris šiandien yra dažniausiai matomas, ir šalys, kurios geriausiai pasirodys, visuomenės, kurios geriausiai pasirodys aukso amžiuje, bus tos, kurios susikoncentruos padėti žmonėms kelti savo potencialą, tyrinėti savo potencialą, plėsti savo proto gebėjimus. Ne tik siekiant kažką pagaminti, bet ir tam, kad žmonės galėtų atrasti vidinę ramybę ir harmoniją, ir todėl galėtų psichologiškai funkcionuoti. Kitaip tariant, įvyks pokytis, ir bus suvokta, jog norint pasiekti tikrą teisingumą, nepakanka turėti įstatymus ir įstatymus prižiūrinčią bei bausmes skiriančią instituciją, ir bausmių sistemą. Yra būtina turėti ištisą sistemą, kuri būtų tokia pat plati kaip dabartinė teisingumo sistema, tačiau ji būtų nukreipta į vieną dalyką: pagalbą žmonėms ištyrinėti žmogišką potencialą, įveikti limitus savo psichologijoje, įveikti užstrigimus, kurie sukuria problemas tiek individui, tiek visuomenei. Ir šitaip pakelti žmones iki lygmens, kai teisėsaugos sistema palaipsniui taps atgyvena, nes jums judant tolyn į aukso amžių, sukursite visuomenes, kuriose vis dar galės egzistuoti įstatymai, tačiau beveik niekas nepažeidinės tų įstatymų.
Todėl nebeturėsite tokios visuomenės, kurioje didelė dalis populiacijos dirba kurdama įstatymus, interpretuodama įstatymus teismuose, tampa policininkais, užtikrinančiais įstatymų laikymąsi, arba tampa kalėjimo prižiūrėtojais, kurie laiko žmones kalėjimuose. Ir taip pat nebeturėsite tam tikro procento žmonių, kurie sėdės kalėjimuose ir todėl negalės daryti produktyvaus darbo visuomenėje. Vietoj to, vis daugiau ir daugiau žmonių produktyviai dirbs, sumąstydami naujas idėjas ir išradimus, ir atsiras žmonių, kurie dirbs su savo protais, tyrinėdami žmogišką potencialą, tuo būdu traukdami visą visuomenę aukštyn.
Kūrybiškumo išlaisvinimas ir socialinis sąmoningumas
Tai yra aukštesnė teisingumo sistemos forma, kai yra suvokiama, kad įstatymai ir bausmė yra žemesnė išraiška to fakto, jog žmonės nevystė savo psichologijos. Ir jums vystant psichologiją, šie dalykai pradės nykti, jų vis mažės, jiems reikės mažiau išteklių, ir šitaip ištekliai bus atlaisvinti. Tik pažvelkite į tokią šalį kaip Jungtinės Valstijos. Kiek žmonių sėdi kalėjimuose? Kiek žmonių dirba kalėjimų sistemoje? Kiek žmonių dirba teisėsaugoje? Vis daugiau ir daugiau įmantrių vyriausybinių organizacijų, kurios visus seka. Vis daugiau ir daugiau teisininkų. Įsivaizduokite, kad visi šie žmonės, tiek kaliniai kalėjimuose, tiek tie, kurie yra sistemoje, būtų išlaisvinti ir galėtų pradėti daryti kažką konstruktyvaus, jie galėtų iš tiesų kažką kurti visuomenėje, ar tai kažkokius produktus ar paslaugas.
Tik įsivaizduokite, ką tai reikštų ekonomikai, ekonomikos augimui, produktyvumo augimui, ir pažvelkite, kiek daug išradimų galėtų atsirasti, jeigu šie žmonės galėtų susikoncentruoti į naujų idėjų atnešimą, užuot koncentravęsi į įstatymų įgyvendinimą ar mėginimą išsisukti nuo įstatymo. Tai bus milžiniškas postūmis ekonomikai. Tai, žinoma, neįvyks per vieną dieną, tai vyks laipsniškai, ir vis dėlto, projektuokite į ateitį ir matykite šias visuomenes, kuriose visi šie žmonės, kurie šiuo metu yra įstrigę šioje sistemoje, bus laisvi kažką gaminti, kas turės vertę visuomenei ir individams.
Jeigu grįžtume į feodalines Europos visuomenes, ką jūs matėte? Turėjote nedidelę grupelę, karalių ir kilminguosius, ir galbūt keletą kitų šen ir ten, kurie turėjo šiek tiek erdvės kūrybiškumui, tačiau absoliuti populiacijos dauguma neturėjo erdvės būti kūrybiškais. Jie iš tiesų nieko negalėjo pakeisti savo kasdieniame gyvenime ar sugalvoti kažką, kas pakeistų visuomenę. Bet pažvelkite, kaip visa ekonomika buvo tam tikrame lygmenyje anais laikais, kuris buvo daug, daug žemesnis už tą lygmenį, kurį matote demokratinėse šalyse šiandien. Kas sukėlė šio turto išaugimą? Jį sukėlė tai, kad vis didesnis ir didesnis populiacijos procentas buvo išlaisvintas dirbti kūrybišką darbą, daryti kažką kūrybiško. Kūrybiškumas buvo išlaisvintas.
Na, kas yra kūrybiškumas? Tai yra Kristaus protas, kuris visada siekia daugiau. Kūrybiškumas yra atnešti kažką, kas būtų daugiau už tai, ką jūs turite dabar. Tai yra Kristaus proto esmė. Kaip galite sukurti labiau pasiturinčią visuomenę? Per kūrybiškumą. Tačiau tai yra atnešama išlaisvinant Kristų individe. Kodėl Sovietų Sąjunga nebuvo tvari finansiškai? Kodėl Sovietų Sąjunga patyrė laipsnišką nuosmukį, kol Gorbačiovas suvokė, jog tai netrukus baigsis ekonomikos žlugimu, jeigu jis nemėgins reformuoti sistemos? Todėl, kad nebuvo jokios erdvės kūrybiškumui. Kodėl Kinija dabar susiduria su ekonomine krize? Na, kodėl Kinija perėjo šią ekonominę plėtrą? Tiktai dėl to, kad demokratinės šalys naudojosi Kinija kaip pasaulio gamykla. Tai įvyko ne dėl spartaus produktyvumo išaugimo Kinijos populiacijoje, kadangi jie vis dar tebėra labai stipriai pavergti komunistinės sistemos. Bet kodėl jie dabar susiduria su ekonomikos krize? Todėl, kad kūrybiškumui nebuvo leista išlaisvėti pakankamame žmonių skaičiuje. Kai kuriuose tai įvyko dėl sąveikos su Vakarų kompanijomis, tačiau to nepakanka, kad Kinija galėtų tapti save išlaikančia visuomene.
Matote čia platesnį paveikslą, kad kas veda prie augimo visuose visuomenės aspektuose, yra tai, kad išlaisvinate Kristų, išlaisvindami žmonių kūrybiškumą, išlaisvindami jų kūrybinius gebėjimus, jų kūrybinį polėkį. Ir tuomet ima veikti dėsnis, kad „tam, kuris turi, bus duota dar daugiau“, kadangi Kristaus protas padaugina talentus. Ir tai paskatina visuomenę atlikti šį milžinišką šuolį iš suvaržytos ekonomikos į laisvesnę ekonomiką. Žinoma, net ir demokratinėse šalyse vis dar tebeegzistuoja valdžios elitas, kuris mėgina suvaržyti ekonomikos augimą, sukoncentruodamas turtą į savo rankas. Ir akivaizdžiausias pavyzdys čia, žinoma, vis dar tebėra Jungtinės Valstijos. Tačiau net ir tai pasikeis, nes Jungtinėse Valstijose jau atsiranda judėjimas, kuris siekia suvaržyti valdžios elito įtaką. Jis dar nepasiekė kritinės masės, ir vis dėlto, jis bent jau prasideda. Ir tik įsivaizduokite, kas įvyktų, jeigu ši tendencija sukoncentruoti turtą į nedidelio elito rankas, būtų sustabdyta demokratinėje šalyje. Vėlgi, įvyktų ekonominio turto sprogimas.
Pažvelkite į Jungtines Valstijas. Jos neturi visuomeninės sveikatos apsaugos sistemos. Pažvelkite į Skandinavijos šalis, kurios turi visuomeninę sveikatos apsaugos sistemą. Yra žmonių Amerikoje, kurie į tai žiūri ir sako: „Kaip jie gali sau tai leisti?“ Ir tuomet jie pažvelgia į mokestinę naštą ir sako: „Kaip žmonės gali tai priimti?“ Tačiau suvokiate, jog taip yra dėl to, kad kai siekiate Kristaus proto, kuris yra kūrybiškas, bet taip pat turintis socialinį sąmoningumą ir siekiantis kelti aukšti visumą, atsiranda padauginimo faktorius, ir jūsų ekonomika yra pakeliama į aukštesnį lygmenį. Yra žmonių, kurie sakys: „Tačiau Jungtinės Valstijos negalėtų sau leisti įgyvendinti visuomeninės sveikatos apsaugos sistemos.“ Ir tai yra tiesa su dabartine ekonomika. Tačiau jeigu atliktumėte tą perėjimą, išlaisvindami kūrybiškumą, išvengdami turto sukoncentravimo į valdžios elito rankas, ir padidintumėte socialinį sąmoningumą, kad žmonės sakytų: „Taip, esame pasiruošę mokėti papildomus mokesčius, kad visiems suteiktume sveikatos apsaugą.“ Ir tuomet padauginimo faktorius užtikrintų, kad galėtumėte sau tai leisti.
Žinoma, nesakau, kad Skandinavijos šalys turi tobulą sistemą. Šią sistemą reikia nuolatos koreguoti. Aš tiesiog sakau, kad yra įmanoma atlikti šiuos šuolius, kurie išlaisvintų kūrybiškumą ir socialinį sąmoningumą. Nes kas yra socialinis sąmoningumas? Kūrybiškumas, kaip galite nesunkiai matyti, yra troškimas būti daugiau. Tai yra individo troškimas pagerinti savo išorinę situaciją, tobulinti save, tai yra kūrybiškumas. Tačiau kas yra socialinis sąmoningumas? Tai taip pat yra troškimas būti daugiau, tariant: „Siekiu aukštyn kelti ne vien save, noriu aukštyn kelti visumą. Ir negaliu sau leisti tapti multimilijardieriumi, kuris turi tiek daug pinigų, kad kai darbuotojai man dirba, dėliodami prekes į Amazon dėžutes ir juos išsiuntinėdami, jie yra priversti dirbti už mažiausią įmanomą atlyginimą, kokį tik galiu jiems mokėti.“ Kai užmezgate ryšį su Kristaus protu, netampate Jeff Bezos, kuris mėgina žmonėms mokėti kaip įmanoma mažiau ir taip pat mėgina kuo mažiau sumokėti mokesčių. Vietoj to jūs sakote: „Kaip galiu panaudoti turtą, kurį dabar turiu, kad pagerinčiau situaciją kitiems, kad patobulinčiau visumą?“
Kristus gina visumą
Čia aš tik truputį praskleidžiau uždangą, kaip visuomenės pasikeis, mums judant į Aukso Amžių, kurį mano mylimas Sen Žermenas yra suplanavęs šiai planetai. Pasikeis, žinoma, daug daugiau dalykų. Įvyks milžiniški pokyčiai. Pokyčiai, kurių dauguma žmonių negali įsivaizduoti ar vizualizuoti. Bet kartu ir pokyčiai, kurių dauguma žmonių šiuo metu negalėtų priimti, nes jie nori išsaugoti šią visuomenę, kurioje jie galėtų išsaugoti iliuziją, kad gali gauti pranašumą būdami atskiruoju aš ir su tuo išsisukti.
Ir didžiausia ironija šiuo atžvilgiu yra, kaip sakiau, krikščioniai, kurie tiki, kad gali išsisukti pažeidinėdami Kristaus įsakymus, nes jų krikščionybės interpretacija skatina juos galvoti, jog Jėzus yra įpareigotas prisiimti ant savęs jų nuodėmes, kad jie galėtų toliau nusidėti, tuo pat metu jausdami, jog yra geri krikščioniai. Tačiau būtent tai Jėzus vadino mirties sąmone. Palikite mirusiems laidoti savo numirėlius. Jie neįeis į vestuvinę puotą, nes neapsivilko Kristaus sąmonės vestuvinio drabužio. Vietoj to jie bus, dėl savo sąmonės ir atsisakymo ieškoti rąsto savo akyje, jie bus supančiotomis rankomis ir kojomis – supančioti savo pačių sąmonės būsenos.
Jie patys save supančioja, kad negali pajudėti, ir yra išmetami į išorinę tamsą, kurioje yra verksmas ir dantų griežimas. Tai nereiškia, kad Kristus juos išmeta, nes jie patys save laiko už Kristaus vienovės ribų. Jie naudojasi Kristaus pavyzdžiu kaip pasiteisinimu likti už Kristaus vienovės, Kristaus vestuvių puotos ribų. Kristus jūsų neišmeta, tačiau Kristus yra vienovės sergėtojas, ir tie, kurie yra atskirties sąmonėje, negali įžengti į vestuvinę puotą. Ir todėl Kristus sako: „Tu neįeisi.“ Ne dėl to, kad Kristus baustų žmones, o dėl to, kad Kristus gina visumą ir todėl neįleidžia tų, kurie nori kenkti arba žeminti visumą. Visuma yra tai, kas tampa daugiau.
Tie, kurie nenori prisijungti prie to aukštyn kylančio Kristaus judėjimo, negali įžengti į vestuvinę puotą arba Kristaus bendruomenę. Jie yra kaip rašto aiškintojai ir fariziejai. Ir ką Jėzus tiek daug kartų sakė? „Rašto aiškintojai ir fariziejai, veidmainiai, jūs patys neįėjote ir tiems, kurie norėjo įeiti, trukdėte.“ Tą patį galima pasakyti apie daugelį šiandieninių krikščionių, ypač apie krikščionių lyderius, kurie nenorėjo įeiti į Kristaus sąmonę ir neleidžia savo avelėms įeiti. Ir tai galioja tiek šių mažyčių fundamentalistų bažnyčių pamokslautojams, kuriuos randate kiekviename Amerikos kampelyje, tiek Rusijos ortodoksų bažnyčios lyderiams, tiek pačiam popiežiui. Rašto aiškintojai ir fariziejai. Dvasininkai ir kardinolai. Popai. Veidmainiai, ir jūs nepraeisite, kol neleisite toms atskirosioms savastims mirti ir neieškosite Kristaus proto patyrimo, leisdami sau atgimti į būtybę, kuri turėtų ryšį su Kristumi viduje ir Kristumi visuose.
Tad dabar, užsklendžiu jus teisingumo liepsnoje, kurią saugau Žemei. Ir dėkoju jums, kad ryžotės būti transliacinėmis stotimis siųsti šią žinią į kolektyvinę sąmonę, kur ją daugelis galės pagauti, atsisėsti ir įsiklausyti, ir stebėsis, kas gi pasikeitė. Už tai jums mano dėkingumas ir mano džiaugsmas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com