Laikas įveikti savo troškimą slėptis nuo mokytojo ir Kristaus
Pakylėtasis Mokytojas Ciklopėjus per Kim Michaels, 2024 metų balandžio 1 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2024 metų Velykų vebinare: „Kristaus išlaisvinimas“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas, Elohimas Ciklopėjus.
Mirties būsena, kuri paslepia Kristų
Aš atstovauju Žemei Penktąjį Vizijos ir Tiesos Spindulį arba tai, ką taip pat būtų galima pavadinti Visa Reginčia Dievo Akimi. Bet kas gi yra Visa Reginti Dievo Akis jeigu ne Kristaus sąmonė? Kristaus sąmonė, kuri yra visame kame, be kurios nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta, ir todėl ji mato viską, kad ir kur jūs būtumėte. Galbūt esate girdėję šį populiarų posakį: „Gali bėgti, bet negali pasislėpti“. Na, galite mėginti pabėgti nuo Kristaus sąmonės, bet negalite nuo jos pasislėpti, nes ji viską mato. Žinoma, jūs taip pat iš tiesų negalite pabėgti nuo Kristaus sąmonės, nes kad ir kur benueitumėte, jūs būsite ten, ar bent jau ten bus Kristaus sąmonė. Tad ką galite padaryti? Na, negalite pasislėpti nuo Kristaus, tačiau galite Kristų paslėpti savo pačių prote. Žinoma, yra tokių, kurie mėgins, po to kai bus paslėpę Kristų savo pačių protuose, paslėpti Kristų kitų protuose, o tiksliau, mėgins priversti kitus paslėpti Kristų savo protuose.
Na ir dabar, mes prieiname prie vieno iš šių įdomių klausimų, kuris gali padėti jums įgyti aukštesnį supratimą, ir tai tiesiog yra štai kas. Ar gali tie, kurie įžengė į puolusią sąmonę ir mėgina kontroliuoti kitus, ar jie iš tiesų gali kontroliuoti kitus? Kitaip tariant, ar gali jie pasiekti būseną, kurioje turėtų surinkę pasekėjus, sekančius tuo, ką jie kalba, ir negalinčius, savo pačių galia, ištrūkti iš jų kontrolės? Ar gali puolusios būtybės sugebėti paslėpti Kristų visoje planetoje, kad žmonės toje planetoje, kai jau nebemato Kristaus, niekada negalėtų grįžti į būseną, kurioje savarankiškai galėtų pamatyti Kristų? Kitaip tariant, ar gali puolusios būtybės pavergti būtybes planetoje tokiu būdu, kad jos niekada negalėtų išsilaisvinti iš to pavergimo? Ir atsakymas į tą klausimą yra, žinoma: ne, negali. Puolusios būtybės mėgintų tai užginčyti, nes jos tiki galinčios tai padaryti. Jos tiki, kad pasiekė tai Žemėje ir kitose planetose. Ir jos baksnos į faktą, jog ilgą laiką taip vadinamoje žinomoje istorijoje dauguma žmonių Žemėje buvo mirties būsenoje, kuri slepia Kristų. Tačiau koks yra esminis Jėzaus įsikūnijimo tikslas? Tikslas yra pademonstruoti, kad galite gimti ėdžiose, gimti kukliose aplinkybėse. Nėra svarbu, kas jūs esate, kaip jūs gimėte, kokiomis sąlygomis gimėte, jūs vis tiek galite tai transcenduoti ir įkūnyti asmeninį Kristiškumą.
Žinoma, puolusios būtybės sakys: „A, pažvelkite, ką mes padarėme su Jėzaus taip vadinamu pavyzdžiu. Ar daug krikščionių Jėzų laiko pavyzdžiu? Ne, žiūrėkite, kaip jie visi tiki mūsų melu, kad jis buvo išimtis.“ Ir todėl, Kristus vis dar tebėra paslėptas visuose tuose, kurie teigia esantys krikščioniai. Taip, bet ar tai reiškia, kad tie krikščioniai negalėtų pasikeisti, negalėtų bet kurią akimirką pakeisti savo proto ir užmegzti ryšio su Kristaus protu? Ne, jie bet kurią akimirką galėtų persijungti. Ir būtent dėl to puolusios būtybės gyvena nuolatinėje Kristaus baimėje. Dauguma jų iš tiesų net nesuvokia, ką mes jums čia pasakėme, tačiau keletas bent jau kažkiek nutuokia ir žino, kad negali amžinai kontroliuoti ar pakeisti žmonių protų, kad žmonės prarastų savo Kristaus potencialą. Jie gali įstumti žmones į proto būseną, kurioje jie gyvena beveik vegetacinėje būsenoje ir nėra labai tikėtina, kad apsigręžtų. Tačiau jie negali to padaryti su visais žmonėmis.
Kaip sakė Abraomas Linkolnas: „Negalite apgauti visų žmonių visą laiką.“ Tačiau iš tiesų netgi negalite apgauti kai kurių žmonių visą laiką. Kodėl negalite? Todėl, kad per Kristų, be kurio nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta, visos savimonę turinčios būtybės yra tarpusavyje susijusios. Ir kaip paaiškinome, absoliuti dauguma šių savimonę turinčių būtybių šioje nepakilusioje sferoje įžengė į aukštyn kylančią spiralę, ir absoliuti jų dauguma pripažino Kristų savyje ir vienas kitame. Ir jos suformavo aukštyn kylantį Šventosios Dvasios, Gyvenimo Upės judėjimą, tuo būdu traukdamos aukštyn visus kitus. Tad puolusios būtybės gyvena paskolintu laiku, jų dienos yra suskaičiuotos, ir jų viešpatavimas Žemėje baigsis, kaip ir viskas, kas eina prieš Kristaus vienovę, baigsis, per mūsų taip vadinamą antrąjį termodinamikos dėsnį arba Šivos rūstybę.
Ateis galas puolusioms būtybėms ir jų viešpatavimui Žemėje, ir būtent dėl to matote, kaip yra sakoma Apreiškimo Knygoje: „Pas jus nusileido velnias, kupinas didelio įniršio, nes žino mažai beturįs laiko.“ Ir egzistuoja tos puolusios būtybės, kurios žino, kad jų laikas artėja į pabaigą, ir jos daro viską ką gali, siekdamos sukurti kaip įmanoma daugiau chaoso ir kontrolės, iki bus paimtos. Kodėl jos šiuo metu dar nėra paimtos? Todėl, kad joms yra leidžiama sukurti tam tikrą chaoso kiekį, kaip sakėme, kad dualistiniai poliariškumai būtų labiau išryškinti, idant vis daugiau ir daugiau žmonių galėtų tai pamatyti.
Matote, kokia yra dilema, neišsprendžiama dilema tiems, kurie yra antikristo prote. Tai yra, kad kuo labiau jie stengiasi kontroliuoti žmones, kuo labiau jie pavergia žmones, tuo labiau jie stiprina kai kurių žmonių troškimą išsilaisvinti nuo pavergimo. Todėl jie kuria vis daugiau ir daugiau įtampos, vis didesnį pasipriešinimą sau, ir jie kuria vis didesnį norą žmonėse išsilaisvinti.
Jokių standartų Kristuje
Na ir dabar, ką mes paaiškinome? Kristus yra vienas protas. Mes paaiškinome, kad Kristus yra aukščiau koncepcijų, aukščiau konceptualaus proto. Sakėme, kad iš esmės nėra nieko blogo su konceptualiu protu, nes be konceptualaus proto negalite bendrakurti. Jūs bendrakuriate, suformuluodami koncepciją savo prote ir suprojektuodami ją ant Materijos šviesos. Koncepcijų formulavimas yra jūsų augimo savimonėje dalis. Tačiau, kaip sakėme, egzistuoja koncepcijos, paremtos pamatine realybe, kad visa gyvybė yra susijusi, ir kitos koncepcijos, paremtos antikristo sąmone, kuri neigia visos gyvybės susietumą, palaiko arba siekia palaikyti šią iliuziją, kad egzistuoja atskiros būtybės, kurios gali kažką padaryti, kas kenkia kitiems, bet yra naudinga jiems patiems.
Koncepcijos nėra kažkuo ydingos iš esmės. Tačiau klausimas yra, ar jos yra paremtos Kristaus protu, vienovės vizija, ar padalintu protu, atskirties ir dualizmo vizija. Galėtume sakyti, jog tai yra tam tikras standartas koncepcijų vertinimui. Tačiau Kristaus protas iš tiesų nėra standartas, ta prasme, kad negalite paimti koncepcijos, Kristaus proto idėjos čia Žemėje, ir sakyti: „Gerai, matau, kad egzistuoja Kristaus protas, tačiau šis Kristaus protas privalo turėti standartą, kuris galėtų būti aiškiai apibrėžtas. Pavyzdžiui, Dešimtyje Įsakymų, ar Jėzaus įsakymuose, ar kažkokiame religiniame šventraštyje ar doktrinoje, ar taisyklių rinkinyje. Privalo būti įmanoma apibrėžti Kristaus standartą, kurį mes galėtume suvokti čia Žemėje.“ Tačiau, kaip mėginome paaiškinti, taip nėra. Būtent taip galvojo daugelis žmonių, net ir iki krikščioniškos dispensacijos, kad egzistuoja kažkoks aukščiausias standartas, kuris gali būti apibrėžtas šiame pasaulyje, kuris yra galutinis, absoliutus, kad tai netgi yra Dievo standartas. Tačiau ką mes keletą kartų sakėme, kokį vieną dalyką reikėjo padaryti puolusioms būtybėms, kad sukurtų chaosą Žemėje? Joms tereikėjo sukurti koncepciją, kad egzistuoja standartas, pagal kurį viskas Žemėje turėtų būti matuojama, ir, žinoma, šį standartą šiame pasaulyje apibrėžė jos pačios.
Matote, ką mėgina padaryti antikristo protas, jis mėgina apibrėžti standartą, paremtą antikristo sąmone, o tuomet, kai mes iš pakylėtosios karalijos perduodame Kristaus, kaip už šio pasaulio egzistuojančio proto, žinias, puolusios būtybės, žalčiai, sako: „Na, tai tiesiog įrodo, ką mes sakėme, kad egzistuoja absoliutus standartas, pagal kurį viskas turėtų būti matuojama, ir šis standartas, kurį mes apibrėžėme, yra Kristaus standartas.“ Būtent tuo jos mėgina įtikinti žmones. Ir pažvelkite, kiek daug žmonių krikščionybės religijoje tiki panašiais dalykais, kad krikščionybės religija yra apibrėžusi Kristaus standartą, kad jų konkreti bažnyčia tai apibrėžė. Tuo tiki musulmonai, daugelis budistų ir induistai, o taip pat žmonės iš kitų ideologinių ir tikėjimo sistemų. Jie visi tiki, kad yra įmanoma sukurti standartą čia Žemėje, išreikštą žodžiais ir koncepcijų įvaizdžiais, kuriuos žmonės gali suvokti savo dabartine proto būsena, ir kad tai yra aukščiausias standartas.
Kaip pažvelgti už regimybių
Tačiau ką mes paaiškinome? Atskirasis protas gali naudotis tik dualizmu. Dualizmas turi du polius, kurie visada egzistuoja santykyje vienas su kitu, ir santykyje su atskirties būsena. O atskirtyje ir dualizme nieko negali būti galutinio. Žinoma, dualistinis protas paima vieną iš dualistinių poliariškumų ir mėgina jį išaukštinti iki aukščiausio teisingumo standarto, kuomet jo priešingybė yra absoliučiai klaidinga, arba visa kita yra absoliučiai klaidinga, tačiau tai nepadaro to absoliučiu. Nieko negali būti absoliutaus dualizme. Tiesą sakant, nieko negali būti absoliutaus tuo būdu, kuriuo dauguma žmonių galvoja apie absoliutumą, nes viskas nuolatos auga, tampa daugiau, net ir Kūrėjas.
Tad kur gi yra kažkas galutinio, jeigu galvodami apie galutinį, turite omenyje kažką, kas yra tobula ir niekada negalėtų augti? Tai yra neįmanoma. Tai yra iliuzija. Tai yra absoliutus nesugebėjimas suvokti realybės. Štai kodėl kalbėjome, ir Jėzus kalbėjo, apie aklą, kuris veda aklus. Nes puolusios būtybės yra apakintos dualizmo, ir jos mėgina priversti visus žmones priimti jų aklumą kaip kažkokį absoliutų standartą. Jos, žinoma, pačios dažnai tiki, kad apibrėžė šį absoliutų standartą. Tai yra vizijos iškreipimas. Tai yra vizijos gebėjimo iškreipimas. Tai yra Penktojo Spindulio iškreipimas.
Na ir dabar, čia iškyla viena iš tų mįslių, apie kurią kalbėjo kiti mokytojai. Sakėme, kad jūsų esybės šerdis yra Sąmoningasis AŠ, kuris visada žiūri į išorę. Klausimas yra, per ką jis žiūri? Jis žiūri į pasaulį, tačiau jis žiūri, kaip sakėme, per jūsų keturių žemesniųjų kūnų turinio filtrą. Ir jeigu tas turinys yra atskirosios savastys, kurios yra paremtos šia atskirties sąmone ir šiuo puolusių būtybių standartu, tuomet ką jūs matote? Na, viskas, ką jūs matote, patvirtina iliuziją, kad esate atskira būtybė. Kaip kada nors galėsite išsilaisvinti iš šios būsenos, kai jau esate į ją patekę? Kai jau esate nupuolę į mirties sąmonę, kaip galėtumėte nuo jos išsilaisvinti? Na, jūs galite nuo jos išsilaisvinti, nes nėra jokio limito tam, ką galite pamatyti, kai žiūrite į išorę. Galite sakyti, kad priėmėte tam tikras koncepcijas iš atskirties sąmonės, kurios užmaskuoja Kristų, nes egzistuoja išorinė forma. Ir kai esate susikoncentravę į tą formą, negalite matyti Kristaus. Tačiau ta išorinė forma vis dar tebėra sukurta iš nepadalinto Kristaus proto, o tai reiškia, kad Kristus yra toje formoje. Jeigu pažvelgsite už regimybės, iš tiesų galėsite pamatyti Kristų toje formoje. Net ir pačiame žemiausiame pragaro lygmenyje, pačiose bjauriausiose ir iškreipčiausiose formose, galėtumėte į jas pažvelgti, pažvelgti už jų, virš jų, ir išvysti Kristų.
Puolusios būtybės negali sutrukdyti žmonėms to padaryti. Nes tai yra gebėjimas, kuris negali būti prarastas, kadangi Kristus yra kiekvienoje formoje. Vienintelis dalykas, ko jos gali tikėtis, yra išlaikyti žmonių dėmesį sutelktą į formą, į regimybę. Ir būtent tai jos padarė, sukurdamos šį standartą ir sakydamos, kad viską turėtumėte teisti pagal šį standartą, tai reiškia, jog viską turėtumėte teisti pagal regimybes. Kaip Jėzus sakė: „Neteiskite pagal regimybes, bet teiskite teisingu teisimu.“ Kas yra teisingas teisimas? Tai yra pripažinimas, patyrimas, kad už visų regimybių yra Kristus. Tai yra teisingas teisimas.
Na ir dabar, puolusios būtybės ne tik sukūrė tam tikrą standartą, bet taip pat prisodrino jį šiuo vertybiniu vertinimu. Visų pirma, jos nori priversti žmones koncentruotis į regimybes. Tačiau regimybės, žinoma, yra sukurtos iš dualistinės sąmonės, tad visada egzistuoja priešingybės, poliariškumai. Na ir dabar, puolusios būtybės sako, kad jūs ne tik kad turėtumėte žiūrėti į regimybes, bet tai pat turėtumėte naudotis jų apibrėžtu standartu, vertindami, ar regimybės yra geros ar blogos, teisingos ar klaidingos. Viso to poveikis yra toks, kad absoliuti dauguma žmonių Žemėje yra įstrigę šioje sąmonėje, kurioje vertina save, vertina kitus žmones, vertina savo religiją, vertina viską, kas įvyksta, remdamiesi šuo vertybiniu vertinimu. Ar tai yra teisinga ar klaidinga? Ar tai yra gera ar bloga? Ar turėjo tai įvykti? Ar neturėjo to įvykti?
Norėjimas, kad Kristus patvirtintų jūsų teisimą pagal regimybes
Dauguma žmonių naudojasi savo vizijos gebėjimu šiuo iškreiptu būdu. Suprantate, nekalbu čia apie fizinį regėjimą, bet apie vidinį regėjimą, dvasinę viziją, mentalinę viziją. Jie nuolatos vertina. Jie nuolatos teisia pagal regimybes. Ir tai jiems neleidžia praregėti iš regimybės, pamatyti, kad už bet kurios regimybės ir bet kokio vertybinio vertinimo yra vienas protas, nepadalintas, nedalomas protas. Galite matyti daug, daug žmonių, net ir pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie priėmė, kad iš tiesų egzistuoja Kristaus protas, aukštesnė vizija. Tačiau jie vis dar tebetiki, kad kai pasieks Kristaus viziją, Kristus patvirtins kai kurias regimybes, kurias jie priima ir laiko absoliučiomis. Kitaip tariant, jie iš tiesų neieško Kristaus, kad šis padėtų jiems transcenduoti savo teisimą pagal regimybes, jie tenori, kad jis patvirtintų jų teisimą pagal regimybes. Tai yra sąmonė, kurią pademonstravo Petras, kai Jėzus sakė: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone.“
Šis pasiuntinys sutiko nemažai žmonių savo gyvenime, ir ypač po to kai tapo pasiuntiniu, kurie atėjo pas jį su šiuo mąstymu. Jie manė, kad jis asmeniškai juos pripažins, jų svarbos jausmą, ar kad mes, pakylėtieji mokytojai, pripažinsime juos diktavimuose. Arba jie manė, kad mokymus galima interpretuoti tokiu būdu, jog jie patvirtintų jų teisimą pagal regimybes. Dažnai šį teisimą, kad jie yra ypatingi, kad jie yra pažengę mokiniai, kad jie yra teisūs. Kai kurie netgi atėjo turėdami nuostatą, kad jie, teisdami pagal regimybes, žino geriau už pasiuntinį, kaip būti pasiuntiniu, ar ką mokytojai turėtų ar neturėtų sakyti, ir todėl jie gali teisti, kad šis pasiuntinys kažkada buvo tikras pasiuntinys, bet dabar jis nebėra pasiuntinys.
Jėzus susidūrė su tuo pačiu dalyku prieš 2000 metų. Daug, daug žmonių, daug daugiau nei yra rašoma evangelijose, atėjo pas jį su šiuo požiūriu. Rašto aiškintojai ir fariziejai, žinoma, turėjo šį požiūrį. Šiuolaikinių dienų rašto aiškintojai ir fariziejai, ar jie būtų krikščionybės religijoje, ar moksliniame materializme, ar kitose ideologinėse sistemose, jie turi šį teisimą pagal regimybes. Juos, kaip mes sakėme, yra sunkiausia pasiekti, tuos, kurie priėmė puolusių būtybių standartą ir išaukštino save kaip turinčius aukščiausią supratimą. Ir ar jie vadintų save materialistais, krikščioniais ar pakylėtųjų mokytojų mokiniais, jie yra nepasiekiami Kristaus protui. Bet kodėl tai turėtų jus stabdyti? Nors galėjote susidurti su tokiais žmonėmis, ir nors galėjote su jais turėti santykius per visą savo gyvenimą, kodėl turėtumėte leisti jiems įsiterpti tarp jūsų ir jūsų vidinio Kristaus pripažinimo? Niekas negali jums sutrukdyti pažvelgti už regimybių.
Kristaus pavertimas regimybe
Bet kas tai yra, ko šie žmonės, apie kuriuos kalbu, nenori padaryti? Ir būtent dėl to, žinoma, aš apie juos kalbu, nes nesiekiu jų kritikuoti ar jų pažeminti. Jie neturi noro pažvelgti vidun. Kitaip tariant, kai kurie iš jų yra pasiruošę pažvelgti už išorinių regimybių ir mėginti pamatyti Kristų už šių išorinių regimybių. Tačiau jie nenori ieškoti rąsto savo akyje ir pripažinti, kad visos šios pasąmonės savastys, kaip mes tai vadiname, yra regimybės, egzistuojančios jūsų pačių prote. Ir jos taip pat neleidžia jums pamatyti Kristaus savyje. Na ir dabar, kaip tuomet šie žmonės gali galvoti, kaip kai kurie galvojo, kad jie pasiekė aukštą Kristiškumo laipsnį ir Kristaus įžvalgumą? Todėl, kad jie pavertė Kristų ir Kristaus įžvalgumą regimybe, koncepcija, kurią apibrėžė dualistinis protas. Jie girdi, kad, taip, Kristus yra aukščiausia vizija. Ir savo protuose jie iš karto tai išverčia išvirkščiai, kad dabar jų standartą patvirtino ši aukščiausia Kristaus vizija. Tačiau jie nenori pripažinti, kad šis tikėjimas ateina iš atskirosios savasties, kuri nėra paremta Kristaus protu, bet yra paremta antikristo sąmone.
Na ir dabar, sakau tai ne tam, kad priversčiau ką nors jaustis blogai. Tiesiog sakau, kad tą patį matą galite pritaikyti ir čia, kaip sakiau anksčiau. Bet kokia regimybė, kurią matote savo išorėje, – jūs galite pažvelgti už regimybės ir pamatyti Kristų. Kai apgręžiate savo dėmesio kryptį ir pažvelgiate vidun, ir pamatote šias regimybes, jūs taip pat galite pažvelgti už jų ir pamatyti Kristų. Tačiau, kad tai padarytumėte, privalote ryžtis pažvelgti vidun, užuot ieškoję krislo savo brolio akyje. Privalote ryžtis pripažinti, kad iš tiesų turite elementų savo sąmonėje, kurie yra regimybės, atskirosios savastys, paremtos atskirties sąmone. Ir privalote ryžtis nemėginti jų ginti ar jas patvirtinti, nesiekti gauti Kristaus proto patvirtinimo joms, bet pamatyti už jų besislepiantį Kristaus protą.
Tapimas Gyvuoju Kristumi įsikūnijime
Na ir dabar, sakėme, kad Sąmoningasis AŠ negali savęs matyti iš išorės. Ir gali pasirodyti, kad tai prieštarauja tam, ką sakau dabar, kad turite pažvelgti vidun. Tačiau Sąmoningasis AŠ nežiūri į savo vidų, jis žiūri į jūsų išorinio proto vidų, į identiteto, mentalinį, emocinį ir fizinį lygmenis. Ir šitai jūs galite padaryti, kadangi tai vis dar tebėra Sąmoningojo AŠ išorėje. Ar žiūrėtumėte į pasaulį ar į kitą galaktiką, ar žiūrėtumėte į savo pasąmonės vidų, Sąmoningasis AŠ vis dar tebežiūri į išorę nuo savęs. Ir kai nustosite ieškoti krislo savo brolių akyje, ir ieškosite rąsto savo akyje, palaipsniui pamatysite, kad nesate šios savastys jūsų pasąmonėje. Sąmoningasis AŠ nėra savastys, netapo savastimis – jūs esate daugiau. Ir kai pamatote Kristų už savasties, ir kai jau esate padarę tai tam tikrą skaičių kartų, galite pasiekti tą tašką, kai Sąmoningasis AŠ gali persijungti, kaip apie tai kalbėjome, ir suvokti, kad jeigu nesate nė viena iš šių išorinių regimybių pasaulyje, tai kas tuomet jūs esate? Iš ko jūs gimėte? Jūs gimėte iš Kristaus proto. Ir todėl jūs jau esate Kristaus protas. Ir tai yra galutinis persijungimas, kai tampate Gyvuoju Kristumi įsikūnijime.
Bet matote, kad tai pasiektumėte, jums reikia pakilti virš visų šių išorinių savasčių, kurios teisia pagal regimybes. Ir šitai, kaip žinome iš patirties, daugumai žmonių yra labai sunku suvokti. Ir tai yra susiję su tuo, ką Portija kalbėjo apie teisingumą, kad žmonės iš tiesų nori tokios teisingumo sistemos, kurioje jie galėtų išsisukti su dalykais. Tačiau koks yra kitas aspektas šiame troškime su kažkuo išsisukti kaip atskirai būtybei? Tai yra troškimas kažką nuslėpti. Ir būtent tai padaro pasąmonės savastys. Jos kažką nuslepia. Ir būtent tai daro žmonės, kai užsideda šį išorinį fasadą, kaip rašto aiškintojai ir fariziejai, kurie buvo veidmainiai, nes jie atrodė esantys geri ir šventi, tačiau viduje jie vis dar tebeturėjo visas šias atskirąsias savastis, ir todėl jie buvo tarsi nubaltinti antkapiai, pilni mirusiųjų kaulų. Galite matyti, kad Jėzus iš tiesų nebuvo diplomatijos studentas. Ir vis dėlto, jis ganėtinai efektyviai išreiškė tai, ką buvo galima išreikšti tuo metu.
Kristaus slėpimas savyje
Kai įžengiate į dualizmą, kai nusileidžiate žemiau 48 lygmens, kai įžengiate į atskirtį, jums reikia kažką nuslėpti nuo savęs. Jums reikia nuslėpti faktą, kad praradote ryšį su Kristaus protu. Jums iš esmės reikia nuslėpti, kad esate mirties sąmonėje. Privalote susikurti iliuziją: „O ne, aš nesu miręs. Nors esu žuvis vandenyne, nesu šlapias.“ Visada egzistuoja kažkas, ką privalote nuslėpti nuo savęs, nes jeigu pripažintumėte, kad esate šlapi, kad esate mirę dvasiškai, turėtumėte kažką imti daryti. Turėtumėte tai pakeisti. Ir būtent tai jūs matote puolusiose būtybėse, kad jos su tuo nuėjo tiek toli, kiek tik galėjo įsivaizduoti, su šiuo neigimu, kad nėra mirusios, ir jos mėgina sukurti šią išorinę regimybę, kad yra tokios galingos, tiek daug visko žinančios, tokios sofistiškos, kad gali sukurti visus šiuos fenomenus ir visas šias regimybes, ir todėl tai įrodo, jog jos iš tiesų yra gyvos. Tačiau jos nėra, dvasine prasme, nes gyvybė yra Kristus, o kai paslepiate Kristų savyje, nesate dvasiškai gyvi. Jūs esate, kaip Jėzus sakė: „… numirėliai, laidojantys savo numirėlius“. O tai reiškia, kad tai, kas iš tiesų įkalina Kristų Žemėje, yra šis troškimas kažką nuslėpti, sukurti regimybę. Ir kokia yra didžiausia regimybė, kuri gali būti sukurta Žemėje? Tai yra, kad standartas, iš dualizmo sukurta regimybė iš tiesų yra Kristus. Kad tai yra tai, kas yra Kristus, kad Kristų galima suvesti į Žemėje apibrėžtą koncepciją. Kad vienovės sąmonę galima suvesti į koncepciją, kurią stebite per atstumą, nes esate atskirtyje. Tačiau jūs vis dar tebeturite koncepciją, kurios dėka galite suprasti ir suvokti, kas yra vienovė. Manote, kad galite apibrėžti vienovę. Bet matote, kaip mėginome jums įvairiais būdais paaiškinti, vienovė niekada negalės būti koncepcija. Bet kodėl jums reikalinga koncepcija? Nes neturite tiesioginio patyrimo.
Aprašymas ir tiesioginis patyrimas
Galite turėti obuolio koncepciją ir obuolio skonį. Tačiau jums to reikia tik tuomet, jeigu neturite obuolio ir jeigu jo neatsikandate. Tą akimirką, kai atsikandate ir paragaujate obuolio, kodėl turėtumėte tenai stovėti su išoriniu protu ir sakyti: „Man nereikia patirti obuolio skonio, nes žinau savo prote, koks yra šis skonis. Galiu ignoruoti šį patyrimą. Nors mano kūnas tariamai patiria šį patyrimą, galiu jį ignoruoti. Nes mano šio patyrimo aprašymas yra daug svarbesnis už realų patyrimą.“ Būtent tai jūs darote, kai įžengiate į atskirtį, nes nenorite persijungti ir patirti Kristaus, ką jūs, kaip mes sakėme daugybę kartų, galite patirti bet kurią minutę, bet kurią akimirką, bet kuriame sąmonės lygmenyje.
Jūs visą laiką mėginate nuslėpti, kad jūsų Kristaus koncepcija nėra Kristus – niekada negalėtų būti, niekada negalės būti. Jūs mėginate sukurti regimybę, kad jūsų koncepcija, kuri nuslepia Kristų, iš tiesų jums rodo, koks yra Kristus. Ir todėl jūs galite aprašyti Kristų įvaizdžiais ir žodžiais, ir koncepcijomis, bet matote, kai patiriate Kristų, kam jums būtų reikalingas aprašymas? Kam jums būtų reikalingi žodžiai ir koncepcijos? Ar galite iš tiesų apibūdinti obuolio skonį? Na, galite, jeigu niekada jo neragavote, ir tuomet galite tikėti, kad jūsų apibūdinimas yra tikslus, kad jis, tiesą sakant, yra geresnis už patį skonį, tačiau kai iš tiesų jo paragaujate, suvokiate, kad žodžiai iš tiesų nėra pakankami, kad jais galėtumėte aprašyti tiesioginį patyrimą. Ir galiu jus užtikrinti, kad kartą patyrę Kristaus protą, jūs taip pat patiriate, jog žodžiai yra daug labiau nepakankami aprašyti Kristaus patyrimą už bet kokį kitą patyrimą, kurį galėtumėte patirti fizinėmis juslėmis. Tačiau nors obuolio skonis yra fizinis pojūtis, vykstantis labai grubiame fizinio kūno lygmenyje, tai vis tiek iliustruoja mano mintį.
Žodžiai, idėjos ir aprašymai iš tiesų negali pakeisti tiesioginio patyrimo. Tačiau būtent tuo puolusios būtybės nori įtikinti žmoniją, ir kol kas joms reliatyviai sekėsi priversti žmones tuo tikėti, tačiau jos negalės to išlaikyti amžinai, kadangi visa visata traukia jus aukštyn, ir vis daugiau ir daugiau žmonių Žemėje pradeda atmesti aprašymą ir nori patyrimo. Štai kodėl matote tiek daug žmonių, kurie paliko krikščionybės religiją ir perėjo į kažkokį dvasingumą ar misticizmą, kuris yra patyriminis, o ne doktrininis. Kodėl jūs čia sėdite, klausydamiesi žmogaus, kuris teigia, jog per jį kalba dvasinė būtybė? Ne dėl to, kad turėtumėte kažkokį intelektualų įvaizdį ar koncepciją apie tai, o todėl, kad tiesiogiai patiriate, jog ne vien klausote mano žodžių, bet jaučiate vibraciją, energiją, šviesą, kurią paleidžiu per žodžius ir kurią neša žodžiai. Jeigu nepatirtumėte šio patyrimo, kodėl tuomet čia sėdėtumėte ir šito klausytumėte?
Tiesioginis Kristaus patyrimas savo pačių prote
Jums patiriant vis daugiau šių patyrimų, patiriant Kristų kažkokia išraiška, galite palaipsniui tuo pasinaudoti kaip savo atskaitos tašku, kvestionuodami šias vidines savastis, šias regimybes, jas paleisdami, paleisdami šiuos įsitikinimus, su kuriais buvote užauginti, atėjusiais iš puolusių būtybių ir jų standarto, ir todėl jūs vis labiau ir labiau patirsite Kristų, kol pasieksite tą tašką, kai jums nebereikės klausyti pakylėtojo mokytojo diktavimo, nes galėsite patirti Kristų tiesiogiai savo pačių prote. Galėsite patirti mus savo pačių prote. Ir šitai, žinoma, yra tikslas, kurį mes turime visiems savo mokiniams, kad neliktumėte šioje būsenoje, kurioje galvojate, jog jums visą laiką reikalinga išorinė žinia ir išorinis pasiuntinys. Nėra taip, kad negalite gauti iš to naudos, bet galite pasiekti tašką, kuriame užmezgate ryšį su Kristaus protu, su pakylėtaisiais mokytojais, su savo AŠ ESU Esatimi tiesiogiai savyje. Būtent to puolusios būtybės bijo labiau už viską, nes jos žino, kad galiausiai būtent tai atims iš jų valdžią.
Būtent tai jas pašalins iš Žemės, kai kritinė masė žmonių nebeteis pagal regimybes, bet užmegs ryšį su Kristumi viduje ir todėl jų nebeapgaus puolusių būtybių sukurtos regimybės, ir todėl jie atsisakys aklai sekti aklais vadais.
Išreiškite, kas jūs esate kaip būtybė Kristuje
Ir matote, nėra taip, kad jums reikėtų kovoti su puolusiomis būtybėmis ar kad jums visiems reikia mesti joms iššūkį ir mesti iššūkį jų melams. Kai kuriems iš jūsų tai nėra jūsų Dangiškojo plano dalis daryti tai, ką darė Jėzus, tačiau jums visiems netgi nėra reikalinga mesti iššūkį puolusioms būtybėms. Visgi jums visiems reikia pasiekti šį tašką, kuriame suvokiate, kaip įvairiais būdais paaiškinome, kad esmė yra atiduoti, nueiti nuo to. Ir būtent to puolusios būtybės bijo labiausiai. Kai kažkas permato jas kiaurai ir taria: „Nemėginsiu tavęs gelbėti, nemėginsiu įrodyti, kad klysti, nekovosiu su tavimi, tiesiog eisiu ir paliksiu tave.“ Būtent tai jas pykdo labiau už viską. Bet ką jos gali padaryti?
Jos teturi ribotą triukų skaičių dualistinėje sąmonėje. Ir ką jos visada mėgina padaryti yra paprasta: jos mėgina kokiu nors būdu priversti jus įsitraukti į dualistinę sąmonę, įsitraukti į dualistinės sąmonės kovą, įsitraukti į smulkmeniškas asmenines kovas su kitais žmonėmis arba įsitraukti į šią grandiozinę epinę kovą, kurioje gelbėjate pasaulį nuo velnio. Tačiau jos visada siekia priversti jus įsitraukti, jos siekia įtraukti jus į įsitraukimą. Ir kai pamatote, kas tai iš tiesų yra, ir tiesiog nuo to nueinate, jos jums praranda savo galią. Ir tai yra galutinis būdas išlaisvinti Kristų savo esybėje. Nueiti nuo puolusių būtybių ir visos antikristo sąmonės. Ir kaip jūs nueinate? Na, jūs iš tiesų negalite nuo nieko nueiti, bet galite eiti į Kristų. Vis arčiau ir arčiau Kristaus, vis arčiau ir arčiau pakylėtųjų mokytojų, vis arčiau ir arčiau savo AŠ ESU Esaties. Jūs netgi specialiai nesiekiate pasitraukti nuo puolusių būtybių. Ne tik nekovojate su puolusiomis būtybėmis, mėgindami nuo jų pabėgti; ne, pasiekiate tašką, kai net nemėginate pabėgti, nes jos jums yra tapusios nereikšmingos. Kadangi jūsų dėmesys yra sukoncentruotas į Kristų. Kai pasiekiate šią neprisirišimo būseną, kaip Buda tai vadino ir apie kurią Jėzus sakė: „Šio pasaulio princas ateina ir nieko jumyse neranda“, tuomet jūs vis dar galėsite būti Gyvuoju Kristumi įsikūnijime. Jūs vis dar galėsite eiti ir padėti žmonėms, vis dar galėsite eiti ir mesti iššūkį puolusioms būtybėms ir žaltiškam protui. Tačiau nedarysite to iš vienos iš šių pasąmonės savasčių, kurios priverčia jus norėti pasiekti tam tikrą tikslą. Jūs tai darote, būdami atviromis durimis Kristaus protui tekėti per jus, pakylėtiesiems mokytojams, savo AŠ ESU Esačiai tekėti per jus, išreikšti save per jus. Nemėginate pasiekti tam tikro tikslo, pavyzdžiui, įrodydami, kad jos klysta, ar apnuogindami jas žmonėms. Jūs tiesiog išreiškiate tai, kas esate, kaip būtybė Kristuje. Ir jeigu tai meta iššūkį puolusioms būtybėms ir jas išprovokuoja, na, jūs esate neprisirišę. Esate neprisirišę, kad ir kaip jos reaguotų.
Net jeigu žmonės ateina pas jus ir jumis žavisi, ir nori, kad juos pripažintumėte ir sakytumėte jiems, kokie jie yra svarbūs, jūs vis tiek esate neprisirišę. Nes jūs tiesiog esate savimi. Nemėginate kažko pasiekti pagal standartą ir regimybes, kurios buvo apibrėžtos šiame pasaulyje. Būtent dėl to matėte tą situaciją su Jėzumi ir Petru, kai Jėzus pasakė savo mokiniams, ką žydų religijos lyderiai ketina jam padaryti, ir Petras tam paprieštaravo, nes Petras mėgino primesti savo standartą, savo regimybes ant Gyvojo Kristaus. Ir Jėzus jį sudraudė, kad parodytų pavyzdį, tačiau kai pasiekiate tą tašką, kai esate Gyvuoju Kristumi, jums net nereikia sudrausti. Jūsų tai nepaliečia. Galite tai sudrausti, kad potencialiai išlaisvintumėte iš to kitus žmones, bet jūs tai darote ne dėl to, kad turėtumėte tokį poreikį, nes nereaguojate į standartą. Neatsakote į standartą. Šio pasaulio princas nieko jumyse neranda. Jums nereikia nieko pakeisti. Jums nereikia nieko pasiekti.
Jūs tiesiog tekate su Šventąja Dvasia, su Gyvenimo Upe. Jūs tiesiog spontaniškai išreiškiate. Ir šioje invokacijoje, kurią ką tik sukalbėjote, turite šias žinias, jog būti Kristumi reiškia, kad spontaniškai išreiškiate tai, kas jums ateina iš jūsų AŠ ESU Esaties ir pakylėtųjų mokytojų, iš pradžių to neįvertindami išoriniu protu, kaip tai darė Petras. Jūs matote savyje, matote kituose žmonėse, bet pažvelkite į save. Ar dažnai įvertinate kažką savo prote, prieš tai išreikšdami? Ar galite matyti, kad kartais gaunate impulsą iš vidaus, kai kalbate su kitais žmonėmis, pasakyti kažką tam žmogui, ir tuomet iš karto jūsų prote prasideda šis vertinimo procesas: „O, bet kaip kitas žmogus į tai sureaguos? Ar tai tikrai yra derama? O jeigu sulauksiu negatyvios reakcijos, kaip sulaukiau anksčiau? Geriau jau nieko nesakysiu.“ Būtent tai darė Petras. Vėlgi, jūs mėginate pasislėpti už regimybės ir norite, kad kiti žmonės patvirtintų tą regimybę ir jai paklustų.
Tačiau norėdami būti Gyvuoju Kristumi, turite atsikratyti šių regimybių, šių pasąmonės savasčių, nustodami mėginti nuslėpti, kas esate. Nemėginate įvertinti, kaip kiti žmonės reaguos į tai, ką jūs sakote, jūs tiesiog tai išreiškiate ir leidžiate kitiems žmonėms daryti su tuo, ką jie nori daryti pagal savo regimybes. Šis pasiuntinys suvokė, ilgą laiką tai kontempliuodamas, galynėdamasis su šia sąmone, kad galite save išreikšti tik iš savo dabartinio sąmonės lygmens. Ir kiti žmonės gali patirti tai, ką jūs išreiškiate, per savo dabartinį sąmonės lygį, ir todėl jų reakcija bus nulemta jų sąmonės būsenos. Nėra nieko, ką galėtumėte dėl to padaryti. Tačiau jūs turite teisę save išreikšti savo sąmonės lygyje, net jeigu tai mestų iššūkį tiems, kurie yra žemesniame sąmonės lygyje. Tiesiog turite save išlaisvinti sakyti: „Aš išreiškiu savo sąmonės lygį, jie išreiškia savąjį, bet kodėl tai turėtų mane veikti? Kodėl turėčiau teisti savo išreiškimą pagal kitų žmonių, kurie yra žemesniame sąmonės lygyje, regimybes ir standartą? Kodėl turėčiau nusileisti prie jų standarto ir jam paklusti, paklusti jų teisimui pagal regimybes?“
Būtent tai puolusios būtybės nori, kad jūs darytumėte. Jos, žinoma, teigia, kad yra tokios sofistiškos, jog jūs nesileidžiate žemyn, jūs kylate aukštyn. Tačiau būtent jos yra labiausiai įstrigusios dualizme ir atskirtyje. Tad taip, jūs nusileidžiate žemyn, paklusdami ne tik puolusių būtybių standartui, bet ir vidutinio žmogaus Žemėje, net ir tų žmonių, su kuriais užaugote, standartui. Neturite jokios pareigos to daryti. Priimate, kad turite teisę būti tuo, kuo esate, spontaniškai išreikšti tai, kas jums ateina, ir leisti žmonėms daryti su tuo tai, ką jie nori su tuo daryti. O kas gi tau? Tu sek paskui mane. Sek Kristumi į vis aukštesnius ir aukštesnius vienovės lygmenis.
Troškimas pasislėpti nuo mokytojo
Negalite pasislėpti nuo Kristaus, tačiau galite manyti, jog galite pasislėpti nuo Kristaus. Kol esate žemiau 96 sąmonės lygmens, vis dar tebeturite troškimą pasislėpti nuo Kristaus ir nuo pakylėtųjų mokytojų, nes iš tiesų nenorite, kad Kristus pamatytų jūsų netobulumus. Pradedate suvokti, kad turite netobulumus. Jūs iš tiesų nematote, kiek daug turite pasąmonės savasčių, nes tai jums sukeltų didelį nusiminimą tame lygmenyje. Tačiau pradedate matyti, kad turite netobulumų, ir pradedate taikyti mokymus ir įrankius tiems netobulumams įveikti. Tačiau jūs vis dar tebeturite troškimą ir viliatės, kad mokytojai nepamatys jūsų netobulumų. Ir daugelis jūsų priėmėte šį požiūrį, kurį šis pasiuntinys taip pat turėjo, kad: „Na, aš gi susikūriau šią betvarkę, palikdamas mokytoją, bet noriu ją sutvarkyti, prieš sugrįždamas pas mokytoją.“ Tai yra labai, labai dažna reakcija tarp avatarų ir netgi tarp pirminių Žemės gyventojų, kai jie pradeda suvokti vidinio kelio egzistavimą. Suvokiate, kad kai įžengiate į atskirtį, paliekate mokytoją. Ir tuomet suvokiate, kad susikūrėte tam tikrą betvarkę būdami atskirtyje. O tuomet, jeigu esate geras ir mokytis pasiryžęs mokinys, kokie, žinoma, yra visi avatarai, galite suformuluoti šį troškimą: „Bet nenoriu, kad mokytojas pamatytų betvarkę, kurią sukūriau. Tad noriu tai sutvarkyti, prieš sugrįždamas pas mokytoją, idant galėčiau grįžti pas mokytoją ir tarti: ‘Na, žinau, kad tave kuriam laikui palikau, bet pažvelk, aš visa tai sutvarkiau ir štai aš vėl čia esu.’“ Tačiau ką mes sakėme? Kaip galite ištrūkti iš atskirties ir dualizmo? Kaip galite įveikti tam tikrą iliuziją? Užmegzdami ryšį su Kristaus protu tame iliuzijos lygmenyje. Kaip įveiksite bet kokią iliuziją, neužmegzdami ryšio su Kristaus protu?
Na ir dabar, galite sukurti įspūdį savyje, savo viduje, kad kalbėdami šaukinius ir invokacijas, studijuodami mokymus, taikydami mokymus, jūs darote progresą ir mokytojas iš tiesų į jus nežiūri. Ir galbūt, kadangi turite laisvą valią, ir jeigu pasakysite: „Žinau, kad tu esi mano Mokytojas Sen Žermenas arba Mokytojas MOR, tačiau nenoriu, kad į mane žiūrėtum, kol nesusitvarkiau savo betvarkės.“ Na, tuomet Mokytojas MOR ir Sen Žermenas gerbs jūsų laisvą valią ir nuo jūsų pasitrauks. Ir vis dėlto, kaip įveiksite bet kokią iliuziją ir progresuosite dvasiniame kelyje? Tiktai per Kristaus protą, kadangi netgi negalite paimti dvasinio mokymo, kuris ateina iš Kristaus proto, ir naudotis tuo mokymu išoriniu protu, kad įveiktumėte išorinio proto sukurtas iliuzijas. Nes tuomet jūs paverčiate mokymus koncepcija, ir naudojatės konceptualiu protu, siekdami įveikti kitas koncepcijas, sukurtas konceptualaus proto, ir ką tai padaro? Tai jus priverčia vis labiau įsipainioti į konceptualų protą. Jūs mėginate išsivaduoti iš konceptualaus proto, naudodamiesi konceptualiu protu, o to padaryti yra NEĮMANOMA.
Tačiau galite susikurti koncepciją, kad darote progresą dvasiniame kelyje be mokytojo. Bet ar tikrai? Ne, kadangi vienintelis būdas iš tiesų progresuoti yra užmegzti ryšį su Kristaus protu. Tačiau jeigu to neįsisąmoninsite, nes slėpsite savo ryšį su Kristaus protu, galite turėti šią situaciją, kurioje yra atsidūrę daug dvasingų žmonių. Padarėte tikrą progresą. Jūs netgi galite nueiti iki pat 96 lygmens, turėdami šį požiūrį, kad jūs visa tai darote vieni patys ir slepiatės nuo mokytojo.
Kristaus protas neteisia
Tačiau kai pasiekiate 96 lygmenį, turite paleisti šią iliuziją, nes kitaip vis dar tebebūsite susikoncentravę į šias koncepcijas ir regimybes, ir sieksite ištobulinti šį dvasingą aš, kurį susikūrėte, ir todėl pereisite į kairįjį kelią. Tačiau galite persijungti bet kuriame kelio lygmenyje virš 48 lygmens, kaip sakėme. Tai kodėl nemąsčius apie tai dabar? Todėl, kad kai įveikiate šį troškimą pasislėpti nuo mokytojo, kelias jums pasidaro daug lengvesnis. Matote, kodėl turite troškimą pasislėpti nuo mokytojo? Todėl, kad įžengėte į atskirtį ir patikėjote puolusių būtybių regimybėmis. Kas yra puolusi sąmonė, dualistinė sąmonė? Tai yra vertybinis vertinimas. Kokią koncepciją jos projektuoja ant Dievo? Jis yra piktas teisiantis Dievas. Kokią koncepciją jos projektuoja ant pakylėtųjų mokytojų? Jie yra pikti disciplinuojantys mokytojai danguje. Kokią koncepciją jie projektuoja ant Kristaus? Kristus yra protas, kuris jus teisia pagal šį negailestingą standartą.
Ką jums mėginau paaiškinti šiame mokyme? Kristus neteisia pagal šį pasaulietinį standartą. Kristus, tiesą sakant, visiškai neteisia – jis netgi neteisia teisingu teisimu. Jis tiesiog yra susitelkęs į vienovę ir todėl jis jums parodo aukščiausią vienovės viziją, kurią galite matyti savo dabartiniame sąmonės lygyje. Jis jūsų neteisia. Kristaus protas nesėdi tenai sakydamas: „O, tu buvai toks blogas, kad priėmei šią iliuziją. Tu buvai toks blogas, kad padarei šį savanaudišką dalyką.“ Ir pakylėtieji mokytojai taip pat to nedaro. Nepaisant to, kaip tai buvo vaizduojama populiariojoje ankstesnių dispensacijų kultūroje, kurios nesuvokė to, ką mes jums dabar sakome, kurios nebuvo pasiruošusios to suvokti, pakylėtieji mokytojai jūsų neteisia. El Morija nėra griežtas disciplinuotojas. Pakylėtieji mokytojai trokšta tik vieno – padėti jums žengti sekantį žingsnį aukštyn savo kelyje link vienovės. Jie visiškai netrokšta jūsų teisti, kaip tai daro puolusios būtybės, versdamos jus jausti, kad padarėte tokią siaubingą klaidą, jog niekada negalėsite jos įveikti, ar kad turite save paversti aklu pakylėtųjų mokytojų pasekėju, jog būtumėte išganyti.
Pakylėtieji mokytojai tenori, kad augtumėte, ir jie džiaugiasi jūsų augimu. Jie jūsų nesmerkia už tai, kad neaugate. Jie netgi nemato, kad padarėte klaidą. Visa tai ateina iš puolusių būtybių, kurios projektuoja dualistinį įvaizdį ant pakylėtųjų mokytojų ir Kristaus. Taip, Kristaus sąmonė turi teismo aspektą. Tačiau būtybės, kurios atstumia Kristų, pačios save nuteisia. Kristus nesėdi tenai ir nevertina: O, šis žmogus buvo toks blogas, šis žmogus padarė tokią didelę klaidą. Kristaus protas tiesiog yra susitelkęs į aukščiausią vienovės lygį, kuris gali būti išreikštas tam tikrame sąmonės lygyje. Jis neteisia – jis tiesiog pasiūlo jums šalto vandens taurę Kristaus vardu, kuri jums leidžia pakilti laipteliu aukščiau savo kelyje. Todėl galite susitaikyti su Kristumi ir su savo dvasiniais mokytojais bet kurią akimirką. Jums nereikia sutvarkyti savo betvarkės, kad galėtumėte sugrįžti pas mokytoją – kad galėtumėte paprašyti mokytojo pagalbos. Nes greičiausias būdas sutvarkyti savo betvarkę yra paprašyti mokytojo pagalbos, ir ji jums bus suteikta: „Prašykite ir gausite.“
Nustokite slėpti savo klaidas nuo Kristaus
Jeigu galėtumėte išsinešti tik vieną mintį iš šios konferencijos ir visų dalykų, kuriuos mes pasakėme apie Kristaus išlaisvinimą, aš, Penktojo Spindulio Elohimas, pasakyčiau štai ką: jeigu galėtumėte įveikti savo troškimą slėptis nuo mokytojo, nuo pakylėtųjų mokytojų, slėptis nuo savo AŠ ESU Esaties ir slėptis nuo Kristaus, jeigu galėtumėte tai įveikti, jūsų gyvenimas pasikeistų tokiu dramatišku būdu, jog jums būtų sunku tai net ir įsivaizduoti. Pradėtumėte daryti daug spartesnį progresą, jums būtų žymiai lengviau progresuoti, užuot kovojus su visa šia psichologija, su kuria daugelis jūsų galynėjatės, jūs galėtumėte gauti pagalbą tai įveikti.
Kaip daug kartų sakėme, avatarai yra patys atkakliausi mokiniai. Jūs buvote atkakliausi mokiniai natūralioje planetoje, tad iškilote į vadovaujančias pozicijas, kuriose jautėte, kad iš tiesų čia nebėra nieko, ką galėtumėte išmokti natūralioje planetoje. Ir todėl ėmėte ieškoti kito iššūkio, ir pamatėte nenatūralią planetą. Tačiau kadangi buvote atkaklūs mokiniai, žinantys, kad turite gebėjimus, žinantys, kad galite kažką padaryti, kai atėjote į Žemę ir turėjote nusileisti į 48 sąmonės lygį, patyrėte kosminę gimimo traumą, jautėte, kad padarėte kažką tokio siaubingo čia Žemėje, jog padarėte tokią didelę klaidą čia Žemėje, kad niekada net nebūtumėte galėję įsivaizduoti, jog galėtumėte padaryti tokią klaidą natūralioje planetoje, ir, žinoma, nebūtumėte galėję jos padaryti. Ir todėl pasijutote taip, tarsi būtumėte išdavę visus savo gerus darbus natūralioje planetoje, visus savo pasiekimus, visą savo progresą, visa tai jūs išdavėte per šią siaubingą klaidą, ir jaučiate tokį didelį liūdesį, esate taip sumišę, jaučiate tokią didelę gėdą, kad nenorite, jog kas nors tai pamatytų. Tiesiog norite įsliūkinti į savo nedidelį urvelį, kur niekas negalėtų jūsų matyti. Ir ypač nenorite, kad pakylėtieji mokytojai tai pamatytų.
Tačiau visų pirma, mano mylimieji, negalite nieko nuslėpti nuo Kristaus, tiesa? Jūsų mėginimai nuslėpti yra beprasmiški. Ir visų antra, jūs galite nuteisti save, kaip padariusius šią didžiulę klaidą čia Žemėje, tačiau pakylėtieji mokytojai ir Kristaus protas neteisia jūsų, kaip jūs tai darote, kadangi mes nesame atskirties sąmonėje, ir tiktai atskirtis gali teisti pagal šį vertybinį vertinimą.
Kristaus malonė
Matote, mes suprantame, kad galite suformuluoti šį įvaizdį ir sakyti: „O, aš padariau šią siaubingą klaidą čia Žemėje ir noriu ją sutvarkyti, prieš atsigręždamas į pakylėtuosius mokytojus ir paprašydamas pagalbos.“ Ir jūs, žinoma, turite teisę priimti tą sprendimą ir gyventi šiuo būdu kad ir kiek gyvenimų jums tai užtruktų, kol pamatysite, koks bereikalingas yra šis sprendimas, koks jis yra neproduktyvus, kaip stipriai jis lėtina jūsų augimą. Tačiau jūs galite bet kurią akimirką persijungti ir tarti: „Gerai, man jau gana, tiesiog paleisiu visą šią sąmonę.“ Nes, vėlgi, ką mes sakėme? Kai įžengiate į dualizmą, visada projektuojate, kad padarėte klaidą, kuri sukūrė problemą, ir dabar jūs turite išspręsti problemą. Padarėte šią siaubingą klaidą čia Žemėje, ir turite ją ištaisyti, kad galėtumėte būti laisvi. Tačiau ką mes vėl ir vėl kartojome? Kristus nereikalauja iš jūsų ištaisyti nė vienos klaidos, kuri atėjo iš antikristo. Tai yra Kristaus malonė. Vienintelis dalykas, kurį turite padaryti, kad išsilaisvintumėte, yra nueiti nuo sąmonės, kuri privertė jus padaryti tai, ką jūs vadinate klaida, ir nueiti nuo sąmonės, kuri jus verčia laikyti tai, ką padarėte, klaida, ir teisti ją pagal regimybes. Ir kai tai padarote, atgimstate Kristuje, esate nauja būtybė Kristuje, ir ta būtybė, kuria esate, kai atgimstate Kristuje, nėra ta pati būtybė, kuri padarė klaidą ar teisė tai kaip klaidą.
Būtent to daugelis žmonių nesuvokia apie Kristų. Esmė čia nėra nuodėmių atleidimas. Jūs įžengiate į atskirtį ir sukuriate problemą. Manote, jog kad galėtumėte ištrūkti iš atskirties, turite apgręžti procesą, kuris sukūrė problemą, tačiau jums nereikia to padaryti, kadangi sukūrėte problemą nusigręždami nuo Kristaus. Negalite apgręžti proceso, nusigręždami nuo Kristaus. Procesą galite apgręžti, apsisukdami ir pažvelgdami į Kristų, ir prieidami prie Kristaus, ir būtent tai jus išlaisvina nuo visko, ką jūs susikūrėte, nusigręždami nuo Kristaus. Nėra nieko, ką čia reikėtų išspręsti. Jums tiesiog reikia tai palikti ir žengti į Kristaus šviesą ir gyvenimą. Tai yra Kristaus išlaisvinimas jumyse.
Džiaugsmas suvokti save
Vėlgi, žmonės teisia pagal regimybes. Nieko daugiau jie ir negali daryti. Kai išgirstate apie pakylėtuosius mokytojus, yra natūralu, jog kad ir kokias regimybes turėtumėte savo sąmonėje, jūs jas projektuojate ant mūsų. Mes tai suprantame. Mes jūsų už tai nesmerkiame. Tačiau daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių į kelią žiūri labai rimtai ir mokytojus laiko labai rimtais, laiko juos griežtais disciplinuotojais. Tačiau realybė yra tokia, kad mes esame vienovėje su Kristaus protu. Ir paprastai mes Kristaus protą apibūdiname kaip labiau neutralų kelią, tačiau Kristaus protas turi dieviškas savybes. Pavyzdžiui, visi septyni spinduliai yra Kristaus proto išraiškos. Tačiau netgi egzistuoja bendros mąstysenos, kaip galėtume tai pavadinti, neturėdami geresnio žodžio, Kristaus prote. Ir tai yra šis džiaugsmas, kad esate gyvi, kad esate sąmoningi, kad suvokiate save, kad esate šios nuostabios Kūrinijos, kurią sukūrė mūsų Kūrėjas, dalis. Būti bendrakūrėju su šiuo nuostabiu Kūrėju – tai yra didžiulis džiaugsmas, kurį patiria pakylėtieji mokytojai. Ir sakau jums tai, nes tiesiog noriu išreikšti, kad jaučiu šį džiaugsmą, galėdamas kalbėti jums per žmogišką pasiuntinį, ir paleisti ne tik žodžius, bet ir šviesą, kuria AŠ ESU, matricas, geometriją, kuri AŠ ESU.
Tai man yra didžiulis džiaugsmas, dėl kurio galėčiau tai tęsti neribotą laiką. Tačiau, vėlgi, kaip sakė kiti, pripažįstu, jog esate laike ir erdvėje, pripažįstu, kad galite patirti mano perdavimą tik iš savo sąmonės lygmens, ir dėl to tai jums gali pasirodyti šiek tiek intensyvu, todėl lenkiuosi laiko ir erdvės realybei. Užbaigsiu savo perdavimą.
Tačiau norėjau jums išreikšti džiaugsmą, kurį jaučiu bendraudamas su jumis šiuo būdu. Nes tikiuosi, kad galbūt galėsite pajausti dalelę šio džiaugsmo, ir todėl suvoksite, kad jeigu aš jaučiu džiaugsmą bendraudamas su jumis, negaliu tuo pat metu jūsų teisti. Nes kai esate teisiančioje proto būsenoje, nejaučiate jokio džiaugsmo, jaučiate tik stresą ir įtampą. Galite turėti pranašumo jausmą, tačiau tai taip pat yra įtampa, nes tai turi būti išlaikoma ir patvirtinama visą laiką. Tačiau AŠ ESU džiaugsme, džiaugsme, kuriame mėgaujuosi bendravimu su jumis, ir todėl nėra jokio teisimo mano esybėje.
Tad su tuo, užsklendžiu jus tame džiaugsme, kuris AŠ ESU, ir tame Penktajame Vizijos Spindulyje, kuriame, kai praregite iš regimybių, matote tą tyrą Kristaus proto viziją, kuri yra laisva nuo regimybių ir teisimo.
Tad dabar, būkite užsklęsti vizijos džiaugsme, kuris AŠ ESU.
Ciklopėjus AŠ ESU.
Penktojo Spindulio Elohimas, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com