Netikro kelio, nubrėžto konceptualaus proto, transcendavimas
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2024 metų balandžio 1 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2024 metų Velykų vebinare: „Kristaus išlaisvinimas“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda.
Ką gi Buda galėtų pasakyti apie Kristaus išlaisvinimą? Na, kas, kaip sakėme, yra Kristus? Vienas protas, skirtas užtikrinti vienovę tarp Kūrėjo ir kūrinijos, ir horizontaliai tarp visų savimonę turinčių būtybių Kūrėjo kūrinijoje.
Augimas per vienovę su Vienu protu
Kristaus protas yra universalus. Jis yra aukščiau visų religijų ir filosofijų Žemėje. Ir nors naudojome terminologiją Kristus, mes, žinoma, į tai nežiūrime tuo pačiu būdu, kaip į tai žiūri dauguma krikščionių ar netgi daugelis nekrikščionių, kurie tai laiko sekuliariu terminu, kuris gali būti monopolizuotas krikščionybės religijos.
Kristaus sąmonė negali būti monopolizuota krikščionybės ar budizmo, ar bet kurios kitos religijos ar ideologinės sistemos Žemėje. Būtent čia slypi esminė Kristaus proto vertė. Na ir dabar, aš tai vadinau Budos Prigimtimi prieš 2500 metų. Tačiau tai yra lygiai tas pats protas. Nes, žinoma, aš pakilau į tą sąmonės lygį, į kurį pakilau, susijungdamas ir tapdamas viena su tuo pačiu Kristaus protu, tuo Vienu protu. Nors tais laikais nebuvo Kristaus koncepcijos, tai buvo tas pats protas.
Ir visi, kurie pakilo į tikrai aukštesnį sąmonės lygį, tai padarė, iš pradžių užmegzdami ryšį, pajausdami ryšį, o tuomet didesnį vienovės laipsnį su Vienu protu. Nėra jokio kito būdo pasiekti tikrą augimą.
Tačiau, žinoma, yra netikras kelias, kairysis kelias, į save sukoncentruotas kelias, kuris gali leisti kai kurioms būtybėms pasiekti tam tikrus gebėjimus, kurie atrodo pažangūs, lyginant su vidutiniu žmogumi Žemėje. Ir būtent dėl to turite netikrus guru, kurie gali rasti įvairius būdus padaryti įspūdį žmonėms, dažnai pasitelkdami tam tikras regimybes ir fenomenus, kurie gali pritraukti žmones, neturinčius įžvalgumo, ateinančio iš tiesioginio Vieno proto patyrimo.
Kai turite atskaitos tašką iš savo tiesioginio Vieno proto patyrimo, negalite būti įtraukti į netikro guru sūkurį. Tačiau tie, kurie to neturi, gali būti į tai įtraukti. Ir kodėl jie neturi atskaitos taško? Todėl, kad nenorėjo prisiimti atsakomybės už savo augimą, už savo kelią link aukštesnių sąmonės būsenų. Ir tie, kurie nenori prisiimti atsakomybės už save ir pažvelgti į savo pačių protą, jie nori sekti šiuo guru, kuris jiems žada kažkokį automatišką rezultatą.
Štai kodėl jie tampa fundamentalistais krikščioniais. Štai kodėl jie tampa fundamentalistais budistais vienoje iš budizmo atšakų, nuklydusių nuo mano pirminių mokymų. Štai kodėl jie tampa kitų religijų pasekėjais ar netgi šių šiuolaikinių ar senovinių guru, kurie jiems sako, jog jiems nereikia prisiimti atsakomybės, nes guru tai padarys už juos. O šitai, kaip mes paaiškinome, negali atvesti į tikrą augimą.
Tačiau tiek daug žmonių ėjo šiuo netikru keliu nuo to laiko, kai čia atėjo puolusios būtybės ir tai čia atnešė, kad buvo sukurtas tam tikras kolektyvinis momentumas, sūkurys, padaras, kuris gali įtraukti žmones, kurie nėra pakankamai stiprūs jam atsispirti, nes jie neprisiėmė tos atsakomybės.
Vieno proto pamėgdžiojimas
Nors teisingas ir klaidingas yra dualistiniai terminai, praktiniais sumetimais mes kalbame apie tai, kad egzistuoja kelias, kuris neveda į vienovę. Na ir dabar, šis kelias gali atvesti prie tam tikrų patirčių, kurios gali pasirodyti pažangios. Galite rasti žmonių, kurie patyrė dramatišką patyrimą, tačiau tai įvyko ne užmezgus ryšį su Vienu protu, bet su šia Vieno proto imitacija, sukurta kolektyvinėje sąmonėje aukštesnėje mentalinėje karalijoje arba žemesnėje identiteto karalijoje.
Galėtume sakyti, kad yra vietų šiose karalijose, kuriose galite patirti tuštumą, begalinę sąmonę, nediferencijuotą sąmonę. Galite patirti tai, ką kai kurie žmonės vadina nirvana ar nubudimu, ar nušvitimu, ar palaima, tačiau tai neateina per Vieną protą, kuris yra susietas su visa gyvybe per visus šiuos sluoksnius iki paties Kūrėjo.
Tai ateina per atskirąjį protą, ir tai gali pasirodyti įspūdinga žmogui, kuris neturi atskaitos taško iš Vieno proto. Tai netgi gali paskatinti žmones manyti, kad jie dabar buvo pažadinti iš iliuzijos, ir štai čia ateina sudėtingiausia dalis. Ši dirbtinė būsena pamėgdžioja Kristiškumo arba Budiškumo pakopas.
Tiems, kurie nepatyrė tikrojo dalyko, atrodys, kad tai yra pažangiau už jų įprastinę sąmonės būseną. Ir būtent dėl to yra žmonių, kurie patyrė šį patyrimą ir jie interpretuoja tai, kad tai dabar esą reiškia, jog jie yra nubudę, galbūt netgi yra nušvitę.
Netgi yra tokių, kurie patyrė patyrimus, verčiančius juos tikėti, kad kelio tikslas yra įveikti savastį ir įsilieti į beribę Brahmano sąmonę, kad ir kaip jie tai įsivaizduotų, kuomet savastis, individuali savastis, nustoja egzistavusi.
Konceptualaus proto naudojimas netikram keliui sukurti
Šitai, kaip sakėme, negali įvykti, nes jūs esate sukuriami savastimi ir negalite nuo to pabėgti. AŠ ESU Esatis nemiršta antrojoje mirtyje. Tiktai išorinė asmenybė yra ištrinama ir Sąmoningasis AŠ yra įtraukiamas į AŠ ESU Esatį. Nėra jokio savasties ištrynimo, ir kodėl turėtų būti? Jeigu savastis yra didžiausia dovana, kurią gavote iš Kūrėjo, ir didžiausias jūsų potencialas augti.
Kodėl yra žmonių, kurie neigia savastį ar savasties vertingumą? Na, todėl, kad jie pasinaudojo savo laisva valia eksperimentuoti su dualistine sąmone, ir darė tai taip ilgai, kad tiesiog nuo to pavargo, ir dabar, užuot prisiėmę atsakomybę už ėjimą keliu, tikruoju keliu, kuriuo grįžtate atgal, jie tiesiog nori pasiduoti ir liautis egzistuoti.
Šie guru, kurie kalba apie savasties išnykimą, jie gali nebūti puolusios būtybės, tačiau jie yra toje pačioje sąmonėje, kurioje mieliau renkasi antrąjį mirtį nei eiti keliu, tikru keliu, atgal į vienovę. Ir todėl galime juos laikyti netikrais guru. Kuo gi dar galėtume juos vadinti, jeigu jie nemoko tikrojo kelio?
Kaip kiti mokytojai kalbėjo, realybė čia yra tokia, kad galite naudotis konceptualiu protu, sukurdami kelią, kairįjį kelią, kuris jus veda vis giliau ir giliau į atskirtį ir savanaudiškumą. O tuomet galite pasiekti tašką, kai nebegalite daugiau to pakelti, nebenorite leistis vis žemiau tuo keliu, tad norite išsivaduoti nuo šių kančių ir įtampos, kuriuos susikūrėte.
Na ir dabar, jūs apsigręžiate ir mėginate pažvelgti aukštyn į susietumą ir vienovę. Tačiau jeigu neturite noro pereiti į tikrąjį kelią, ką padarote? Naudojatės konceptualiu protu susikurti netikrą kelią, kairįjį kelią, tą kelią, kuriame, užuot ieškoję vienovės su Vienu protu ir visomis būtybėmis, kurios susivienijo su Vienu protu, jūs siekiate naudotis konceptualiu protu, susikurdami kursą link kažkokio įsivaizduojamo aukščiausio tikslo.
Samsara ir nirvana kaip konceptualaus proto kūriniai
O tai reiškia, kad galėtume sakyti: bet argi šie žmonės neina teisinga kryptimi, argi jie neina link teisingo tikslo? Argi nėra budistų, kurie seka tavo mokymais, Gautama, kurie mėgina pasiekti nirvaną arba nušvitimą, ir jie siekia eiti tavo Aštuonlypiu Keliu, kurį tu apibrėžei?
Bet ar iš tiesų jie to siekia? Ką jie laiko galutiniu tikslu? Vadinkite tai nirvana ar nušvitimu, daugelis jų tai laiko kančių priešingybe, priešingybe Samsaros Jūrai. Daugelis žmonių nušvitimą laiko kažkokia aukščiausia galutine pakopa, nes nori tikėti, kad Buda buvo tobula būtybė ir todėl jis buvo pasiekęs galutinę sąmonės būseną, kuri gali būti pasiekta. Jie siekia kažkokios nuolatinės galutinės būsenos.
Tačiau galite rasti tam tikrus ankstyvuosius budistų šventraščius, kuriuose iš tiesų yra sakoma tai, ką mes kalbėjome šiandieniniame amžiuje apie dualistinę sąmonę, tai yra, kad tiek samsara, tiek nirvana yra proto kūriniai. Nes kai esate įstrigę konceptualiame prote, kančios ir samsara yra konceptualaus proto sukurta koncepcija. Kai brėžiate kelią, kuriuo siekiate išeiti iš konceptualaus proto sukurtų kančių, konceptualus protas šį tikslą laiko kančių priešingybe, priešingybe kaitai, chaosui ir sumaiščiai, kurie egzistuoja pasaulyje. Tai turi būti kažkokia aukščiausia būsena ir tai turi būti nuostabu. Tačiau tai tėra konceptualus protas, kuris naudojasi dualistiniu mąstymu, šiems dviem poliariškumams sukurti.
Yra Samsaros Jūra ir yra Nirvana. Visi pažįsta kančias. Jie nepatyrė nirvanos, tačiau audžia mintį, kad tai yra kančių priešingybė. Bet matote, kančios nėra tikros. Kentėjimas yra sukuriamas prote. Kančių patyrimas yra sukuriamas prote. Kai protui būna gana tos patirties, protas sukuria priešingą patyrimą kančioms ir susikuria kursą, kaip galėtų tai pasiekti. Ir jis netgi gali paimti tikrą mokymą, perduotą tikro guru, ir juo pasinaudoti kurdamas šį kelią. Bet matote, kai kalbėjau apie nirvaną, kalbėjau tai iš savo patirties. Tačiau konceptualus protas neturi patirties ir niekada negalės jos turėti. Jis primeta savo paties susikurtą koncepciją ant nirvanos ir Aštuonlypio Kelio.
Kentėjimas ir palaima kaip proto patyrimai
Vėlgi, kaip sakėme, konceptualus protas susikuria kelią, kuriuo nori pabėgti nuo nepageidaujamų konceptualaus proto pasekmių. Konceptualus protas siekia išgelbėti save nuo savęs, o tai niekada negalės įvykti. Kas yra Samsaros Jūra? Tai yra patyrimas. Tai yra nemalonus patyrimas. Tačiau tai yra patyrimas, sukurtas proto. Tai nėra reali sąlyga.
Kas yra nirvana arba palaima, arba nušvitimas? Na, tai yra dar vienas proto mėginimas sukurti patyrimą. Tačiau tikrasis nušvitimas nėra patyrimas, kurį įgyjate per konceptualų protą. Sakėme, kad kai turite obuolio skonio koncepciją, jums ji yra reikalinga tik dėl to, kad jūs iš tiesų nesate paragavę obuolio, tad neturite tiesioginio skonio patyrimo. Na, taip pat yra ir su nirvana. Kodėl jums reikalinga koncepcija? Tiktai dėl to, kad neturite patyrimo.
Tačiau kas yra kančia? Daugelis žmonių sakys: na, kančia yra tiesioginis patyrimas. Mes esame šiame fiziniame kūne. Patiriame skausmą arba badą, arba alkį. Argi tai nėra realus patyrimas, toks pat kaip obuolio paragavimas? Tiesą sakant, nėra. Obuolio paragavimas yra fizinis pojūtis, ateinantis per fizines jusles. Kai ragaujate obuolį, konceptualus protas yra neutralizuojamas. Ką konceptualus protas gali nuveikti su obuolio skoniu? Jis tiesiog yra. Jūs galite tai bet kada pakartoti, kai turite obuolį.
Tačiau kančios patyrimas nėra tapatus sensoriniam patyrimui, kadangi patyrimas yra prote. Galite sakyti, bet aš patiriu fizinį skausmą. Taip, tai yra fizinis pojūtis kaip ir obuolio skonis, tačiau fizinis skausmo pojūtis nėra tapatus kančiai. Kančia yra prote vykstantis patyrimas. Ir jis kyla iš fakto, kad konceptualus protas sukūrė koncepciją, kas turėtų ir neturėtų įvykti. Čia jūs turite koncepciją prote. Neturėtumėte jausti skausmo. O dabar jūs jaučiate skausmą ir dabar protas priešinasi šiam patyrimui, ir šis priešinimasis realiam patyrimui yra tai, kas sukuria kančią. Kančia yra prote vykstantis patyrimas.
Ir ką protas, konceptualus protas mėgina padaryti, kai kančios tampa tokios intensyvios, jog nebegalite jų pakelti, yra, kad jis mėgina sugalvoti koncepcijas, kurios tariamai galėtų jums suteikti kitokį patyrimą, palaimos arba nirvanos patyrimą, kuris būtų priešingybė kančioms. Tačiau netikras kelias į netikrą tikslą gali duoti tam tikrų rezultatų, galėtume sakyti, tačiau tai vis dar tebėra per konceptualų protą patiriamas patyrimas.
Ėjimas tikru keliu per konceptualaus proto koncepcijas
Ir būtent dėl to samsara ir nirvana yra tas pats dalykas, proto koncepcijos. Ir būtent dėl to į tikrąjį kelią galite įžengti tik tuomet, kai Sąmoningasis AŠ suvokia pamatinį faktą, jog jis nėra protas. Jis nėra atskirasis protas, paremtas iš dualizmo kylančiomis koncepcijomis. Jis tik sukūrė šį protą, kad gautų tam tikrus patyrimus Žemėje, ir kai Sąmoningasis AŠ suvokia, jog nėra išorinis protas, tuomet jis gali užmegzti ryšį ir patirti Vieną protą. Ir tuomet jis gali eiti tikruoju keliu.
Ką aš sakau? Paimkime žmogų, kuris nusileido, tarkime, į 24 sąmonės lygį, ne į žemiausią lygį Žemėje, bet visgi į ganėtinai žemą lygį, kuriame yra susikoncentravęs į save, ir tai jam kelia kančias. Kaip sakėme, Kristaus protas yra kiekviename lygmenyje, siūlydamas atskaitos tašką, kuris gali jus virš jo išvesti. Na ir dabar, šiam žmogui buvo gana kančių, sukurtų 24 lygmenyje. Jis ima šauktis pagalbos ir gauna impulsą iš Kristaus proto, kuris jį išveda aukštyn į 25 lygmenį, ir tai yra tikras progresas. Bet matote, žmogus vis dar tebėra konceptualaus proto šešėlyje, jis yra paveiktas ir įkalintas konceptualaus proto.
Dabar tarkime, kad šis žmogus atranda budizmo mokymus ir Aštuonlypį Kelią. Jis paima šias idėjas, Tauriąją Tiesą, gyvenimas yra kančia, tačiau egzistuoja būdas ištrūkti iš kančių, ir Aštuonlypis Kelias veda į šį tikslą. Na ir dabar, kodėl šis žmogus gali nuspręsti eiti šiuo keliu, sekti šiuo išoriniu mokymu? Todėl, kad jis nori pabėgti nuo kančių ir nori pasiekti patyrimą, kuris skirtųsi nuo kančių. Vėlgi, aš čia nieko nekaltinu. Tiesiog sakau, kad tik tiek būtybė gali padaryti tame sąmonės lygyje. Tačiau nors jis seka pagrįstu išoriniu mokymu, ir nors daro progresą, pakildamas į 25 lygmenį, į 26-ą ir taip toliau, ar jis eina tikru keliu?
Ne, kadangi konceptualus protas primeta savo koncepcijas Aštuonlypiam Keliui, nirvanai. Jūs siekiate tikslo, kuris gali būti konceptualizuotas atskirojo proto, ir einate procesu, kuris gali būti konceptualizuotas atskirojo proto. Ir linijiškam protui gali atrodyti paradoksalu, kad tai gali atvesti į progresą. Tačiau kaip sakiau, tai gali atvesti į progresą, kadangi Vienas protas, Kristaus protas, egzistuoja kiekviename lygmenyje, kad pasiūlytų jums tą atskaitos tašką, kuris gali jums padėti pakilti į sekantį lygmenį. Tačiau, kaip mes taip pat sakėme, jeigu esate 24 lygmenyje ir gaunate kažką iš Kristaus proto, tai yra tikra įžvalga, kurią gaunate, tačiau tai nėra aukščiausia įmanoma įžvalga, kurią Kristaus protas galėtų duoti. Tačiau konceptualus protas gali interpretuoti tai kaip kažkokią aukštą įžvalgą, laikyti tai kažkokiu aukštu patyrimu.
Būtinas pokytis 96 lygmenyje
Vėlgi, jūs susiduriate su šia šizofreniška faze, kai žmogus yra atradęs pagrįstą mokymą, pagrįstą kelią, tačiau vis dar tebėra taip stipriai paveiktas konceptualaus proto, kad nors eina pagrįstu keliu ir daro progresą, jis iš tiesų neina tikruoju keliu. Todėl, kad to žmogaus Sąmoningasis AŠ vis dar tebežiūri į gyvenimą per konceptualų protą, per atskirąsias savastis, ir todėl negali persijungti ir suvokti: „O, aš nesu protas.“ Tai gali būti padaryta nuo 48 lygmens ir aukščiau, nors dauguma žmonių to nepasiekia, kol nepakyla gerokai virš 48 lygmens, priartėdami prie 96 lygmens.
Tačiau kaip sakėme, 96 lygmenyje Sąmoningasis AŠ privalo suvokti, jog jis nėra protas, kadangi tai yra vienintelis būdas, kuriuo jis gali atiduoti dvasingos savasties koncepciją, kurią buvo susikūręs kildamas link 96 lygmens. O jeigu jis to neatiduos, tuomet, galėtume sakyti, toliau keliaus kairiuoju keliu, kaip jį suvokė konceptualus protas, tačiau iš tikrųjų jis paliks tikrąjį kelią ir atsiduos vienam iš šių netikrų guru, kurie dalija visokiausius pažadus.
Yra labai svarbu, kad 96 lygmenyje Sąmoningasis AŠ suvoktų: „Aš nesu protas, būtent dėl to galiu atiduoti bet kurį šio proto aspektą, konceptualaus proto, kuris yra paremtas atskirtimi, galiu leisti bet kuriai atskirajai savasčiai mirti, o aš nemirsiu.“ Štai tuomet prasideda tikrasis kelias.
Konceptualus protas ir savasties jausmas nėra tas pats
Vėlgi, tai skamba kaip paradoksas, nes jeigu gyvybės srautas progresuoja link aukštesnių sąmonės lygmenų, argi tai nėra tikras kelias? Na, tam tikra prasme, tai yra tikras kelias, tačiau konceptualus žmogaus protas nesuvokia, ką iš tiesų reiškia tikrasis kelias, kuris, žinoma, reiškia, kad Sąmoningasis AŠ leidžia atskirosioms savastims, kurios yra paremtos konceptualiu protu, mirti.
Kaip gi konceptualus protas galėtų laikyti savo paties mirtį sprendimu? Na, ironija čia, galėtume sakyti, yra tokia, kad kai kurie žmonės iš tiesų sugeba tai padaryti. Ir būtent tai aš sakiau, kad kai kurie šie non-dualizmo mokytojai, ateinantys nuo pat kai kurių Vedų rišių, ir šie šiuolaikiniai non-dualizmo mokytojai, jie sugebėjo pasinaudoti konceptualiu protu, sukurdami koncepciją, kad aukščiausias dvasinio išsivystymo lygmuo yra įveikti bet kokį savasties jausmą, nes jie yra taip stipriai įstrigę konceptualiame prote, jie tapo, galėtume sakyti, tokie sofistiški konceptualaus proto naudojime, kad mano, jog konceptualus protas ir savasties jausmas yra vienas ir tas pats.
Jie mano, kad gali būti tik atskirąja savastimi, sukurta konceptualaus proto. Nėra jokios savasties už konceptualaus proto ribų, ir būtent taip jie samprotauja. Ir būtent dėl to jie pasiekia kelią, ir jie mano einantys keliu, kuris veda į bet kokios savasties, bet kokio savasties jausmo sunaikinimą. Jie niekada negalės pasiekti to tikslo patys, kad ir ką beteigtų, kad ir ką bepatirtų, kad ir ką jie projektuotų, jog tas ar anas nušvitęs mokytojas tai pasiekė.
Pasakykite man, kaip kas nors, kas nėra Ramana Mahariši, gali žinoti, kaip Ramana Mahariši patyrė gyvenimą prieš palikdamas kūną? Kaip jie gali žinoti, koks buvo Ramana Mahariši vidinis patyrimas? Tačiau konceptualus protas labai greitai projektuoja, kad jis buvo aukščiausią nušvitimą pasiekęs mokytojas dėl visų šių koncepcijų, kurias jie ant jo projektuoja. Ir jis perdavė aukščiausią mokymą, kuris yra, kad aukščiausias mokymas yra tyla.
Tai tėra konceptualus protas, o konceptualus protas negali išlaisvinti Sąmoningojo AŠ nuo savęs. Tiktai Sąmoningasis AŠ gali išlaisvinti save nuo konceptualaus proto. Na ir dabar, mes taip pat paaiškinome, kad net kai pakylate, tai nereiškia, jog nesinaudojate konceptualiu protu, nes tik taip galite kažką bendrakurti. Tačiau tai tiesiog reiškia, kad dabar jūs žinote ir patiriate, jog nesate konceptualus protas. Tai tėra įrankis, kuriuo naudojatės.
Aiškiausias iki šiol perduotas tikrojo kelio aprašymas
Tai yra tikrasis kelias, kurį mėginau skelbti prieš 2500 metų, kurį Jėzus mėgino skelbti prieš 2000 metų, tačiau kolektyvinė sąmonė nebuvo pakankamai aukšta, kad galėtume iš tiesų išreikšti tai žodžiais, kuriuos kai kurie žmonės galėtų suprasti. Keletas žmonių pradėjo tai suvokti, tačiau tiesiog dar nebuvo koncepcijų apie psichiką, apie protą. Net ir šios atskirosios savasties koncepcijos nebūtų buvę galima perduoti prieš 2000 metų, ar netgi prieš 200 metų. Daugeliui iš jūsų net ir šiandien yra sunku suprasti, kas tai yra. Tačiau prieš 200 ar 2000 metų niekas nebūtų galėjęs suvokti šios koncepcijos. Kai kolektyvinė sąmonė yra pakeliama, mes tuomet galime duoti savo laipsnišką apreiškimą. Ir, žinoma, daugiau gali būti duota ir bus duota ateityje.
Tačiau ką galime pasakyti, yra tai, kad su šiomis koncepcijomis apie atskirąsias savastis, apie Sąmoningąjį AŠ ir leidimą atskirosioms savastims mirti, mes sugebėjome išreikšti žodžiais aiškiausią tikrojo kelio aprašymą, kuris kada nors iki šiol buvo perduotas. Tuo nenoriu pasakyti, kad daugiau nebus perduota ateityje, žinoma, kad bus. Bet dabar mes bent jau pasiekėme tašką, kuriame kolektyvinė sąmonė buvo pakelta iki tokio lygmens, kad galime iš tiesų išreikšti žodžiais tai, ką norime išreikšti žodžiais. Na ir dabar, žinoma, žmonės visada gali atlikti tą triuką su konceptualiu protu, primesdami atskirtimi paremtas koncepcijas ant mokymo. Tačiau taip bus iki pat tos akimirkos, kai paskutinis žmogus transcenduos dualistinį protą. Bet mes bent jau galime tai išreikšti, ko negalėjome padaryti praeityje.
Visada siekite aukštesnio Kristaus patyrimo
Kur jums eiti toliau? Žinome, kad daugelis jūsų klausotės šių mokymų ir galite jausti, kad čia yra kažkas, tačiau jums sunkiai sekasi tai suvokti ir pritaikyti savo kasdienei situacijai. Ir galite matyti, jeigu pažvelgsite į praeitį, į Jėzų ir mane, ir kitus mokytojus, kurie buvo įsikūnijime, kad mes sėdėdavome ir mokydavome remdamiesi savo patirtimi, ir dauguma mokinių nesuprasdavo, nes jie neturėjo tos patirties.
Tačiau daugelis jūsų iš tiesų turite tam tikrą Kristaus proto patyrimą. Ir jeigu ryšitės tai pripažinti, ir pripažinsite, kad tai, ką patyrėte, buvo tik tai, ką Kristaus protas galėjo išreikšti jūsų sąmonės lygyje, ir todėl negalite įsikabinti į tą formą, kuria įvyko jūsų kontaktas su Kristaus protu. Turite pažvelgti už tos formos ir siekti aukštesnio patyrimo, labiau tiesioginio patyrimo iš Kristaus proto.
Ir jūs tai darote, pažvelgdami į psichologiją, kurią galite matyti, remdamiesi savo patirtimi. Ir einate po vieną žingsnelį pirmyn, kol pasiekiate lygmenį, kuriame galite suvokti koncepcijas, idėjas, mokymus, kuriuos mes perduodame. Tai yra kelias, kuriuo jūs visi galite eiti. Tai yra kelias, kuriuo ėjo šis pasiuntinys.
Tikrasis dvasinio mokymo tikslas
Mokymo, kurį ką tik daviau, nebūčiau galėjęs per jį perduoti, kai jis pradėjo dirbti pasiuntiniu. Tačiau jis ryžosi eiti keliu ir taikyti mokymus, kaip jūs visi turite galimybę tai daryti. Eidamas į priekį po vieną žingsnelį vienu metu, mesdamas iššūkį vienai savasčiai, vienai iliuzijai po kitos, jis palaipsniui pakilo į šiuos lygmenis, kuriuose patyrė persilaužimą. Ir dabar jis gali suvokti aukštesnio lygmens mokymą, ir todėl galime juo naudotis kaip pasiuntiniu, perduodami tą aukštesnio lygmens mokymą.
Tačiau mes, žinoma, perduodame tą aukštesnio lygmens mokymą ne dėl pasiuntinio. Mes jį perduodame dėl jūsų, kad pritaikydami mokymą, eidami keliu, palaipsniui pasiektumėte šiuos lūžio taškus, kai dabar galėtumėte suvokti mokymą, kurio šiuo metu galite nesugebėti suvokti. Ar yra kažkokios vertės klausyti mokymo, kurio negalite suvokti? Na, žinoma, nes ką mes keletą kartų sakėme? Koks yra tikrasis dvasinio mokymo tikslas? Ar tai yra išoriniai žodžiai? Ne. Tikrasis tikslas yra padėti jums užmegzti ryšį su dvasine būtybe, kuri perduoda mokymą. Suteikti jums mokytojo buvimo ir esybės patyrimą.
Ir matote, yra įmanoma, kad galite čia sėdėti ir klausyti mokymo, ir jūsų išorinis protas gali jo nesuprasti. Negalite jo suprasti. Jūsų protas to neišneša, kaip yra sakoma. Tačiau jūs vis dar galite patirti mano buvimą, kuris peržengia žodžius, peržengia tai, ką konceptualus protas gali suvokti. Tai gali nebūti aukščiausia, tai gali nebūti mano tikrasis buvimas, tačiau tai yra tai, ką jūs galite suvokti savo dabartiniu sąmonės lygmeniu, nes tas patyrimas ateina pas Kristaus sąmonę jūsų lygmenyje. Ir tai yra vertinga, nes tai jums padeda kvestionuoti iliuzijas jūsų dabartiniame lygmenyje. Ir būtent dėl to, net jeigu klausote diktavimo visiškai nesikoncentruodami į žodžius, jūs vis dar galite gauti iš jo naudą, nes galite patirti tą mokytojo buvimo patyrimą.
Kokia yra tikroji kelio esmė?
Žinau, kad kai kuriems iš jūsų atrodys: ar iš tiesų progresuojate? „Ar tikrai tai suvokiu? Nes nejaučiu pokyčių, kurių tikiuosi.“ Bet kodėl jūs nejaučiate pokyčių, kurių tikitės? Kas tikisi specifinių pokyčių? Na, jeigu paimtumėte ir dar kartą išklausytumėte arba perskaitytumėte tai, ką aš ką tik pasakiau, argi ne konceptualus protas turi šią viltį ištrūkti iš kančių ir patirti šį persilaužimą?
Ir galite pasiekti tašką, kai galite į tai pažvelgti, pamatyti, jog tai yra atskiroji savastis, ir ją paleisti. Šis pasiuntinys tai padarė jau prieš daugelį metų. Jis tai padarė etapais. Tačiau jis pasiekė tašką, kai suvokė, kad kelio esmė nėra specifiniai rezultatai. Ir tikrai ne tie rezultatai, kurių jis tikėjosi, kai iš pradžių atrado kelią.
Kelio esmė nėra pasiekti šią pranašesnę sąmonės būseną. Kelio esmė yra žingsnis po žingsnio eiti į priekį, kol palaipsniui pasieksite tą 144 lygį ir galėsite pakilti. Jūs, žinoma, galite patirti tam tikrus lūžius kelyje. Tačiau pasiuntinys nusprendė, kad tai daugiau nebebus jo varomoji jėga, ši viltis patirti persilaužimo patyrimą, dramatišką patyrimą. Vietoj to, jis ryžosi eiti po vieną žingsnelį į priekį, visada ieškodamas sekančios pasąmonės savasties, kurios galėtų atsikratyti ir paleisti, ir pasitenkinti šiuo laipsnišku žingsnis po žingsnio procesu. Ir jūs galite atlikti tą patį pokytį.
Yra labai, labai konstruktyvu retkarčiais paskirti šiek tiek laiko, prisėsti su popieriaus lapu, susiderinti su savo širdimi, ir tuomet pažvelgti į savo lūkesčius apie kelią. Ką tikitės įvyksiant? Ką viliatės įvyksiant? Ir tuomet pažvelkite į šias viltis ir svajones, kurias turite, palyginkite jas su tuo, ką mes sakėme apie kelią, pavyzdžiui, su diktavimais, kuriuos perdavėme šioje konferencijoje, bet taip pat, žinoma, ir su daugeliu kitų. Ir tuomet paklauskite savęs: „Ar tai yra realistiška? Ar tokia iš tiesų yra kelio esmė, o gal tai tik mano konceptualus protas projektuoja koncepciją ant kelio, kurią protas gali suvokti? Ar tai, ko tikiuosi, nėra tiesiog dualistinė priešingybė tam, nuo ko tikiuosi pabėgti? Nes tuomet tai nėra realistiškas tikslas.“
Lūkesčiai ir realybė
Kelio esmė nėra peršokti iš vieno dualistinio poliaus į kitą. Kelio esmė yra transcenduoti dualizmą. Ir tiktai konceptualus protas, atskirasis konceptualus protas operuoja dualizmu, Kristus to nedaro. Sąmoningasis AŠ taip pat to nedaro, kai patiria save kaip grynąją sąmonę. Kaip sakėme, Sąmoningasis AŠ negali išlipti iš savęs, tačiau jis gali išlipti iš proto. Ir kai kurie iš jūsų sakys: „Bet, Gautama, aš nepatyriau tos patirties.“ O aš sakysiu: Taip, patyrėte. Ji tiesiog neatitiko lūkesčių, suprojektuotų konceptualaus proto. Ar nesuvokiate, ką mes mėginame jums pasakyti? Konceptualus protas primeta koncepcijas dvasiniam keliui, kurias konceptualus protas gali suvokti, paremtas atskirtimi ir dualizmu. Kelias neatitiks šių lūkesčių. Sąmoningojo AŠ išlipimas iš proto neatitiks lūkesčių, kuriuos projektuoja protas, ką turėtumėte pajausti, patyrę šį dramatišką nubudimą, nušvitimą, dvasinį, mistinį patyrimą, šį aukščiausią patyrimą. Kaip jau anksčiau sakėme, aukščiausias egzistuoja tik lyginant su žemiausiu. Tačiau tikrojo kelio esmė yra peržengti aukščiausius ir žemiausius. Todėl nirvana, nušvitimas, nėra ši nuostabus, dramatiškas laimės patyrimas. Tai yra visiškas neutralumas, lyginant su patirtimis, kurias patiriate per atskirąjį protą su jo dualistiniais pakilimais ir nuosmukiais.
Tai nereiškia, jog tai yra nemalonu ar nuobodu. Tai yra neįtikėtinai gyvybinga ir gyva. Tiesiog to negalima sulyginti su patirtimis, kurias patiriate per dualistinį protą. Kadangi jis neturi jokios priešingybės, ir todėl čia nėra jokio lyginimo. Negalite sulyginti tikrojo nirvanos ar nušvitimo patyrimo su jokiais dualistiniame prote egzistuojančiais dalykais. Jūs netgi negalėtumėte tam rasti kontrasto su jokiais dualistiniame prote egzistuojančiais dalykais. To neįmanoma aprašyti žodžiais. Nes vos tik pasakote žodį, jūs jį su kažkuo asocijuojate. Žodis palaima, kuris yra prastas vertimas į anglų kalbą, ir vis dėlto, buvo lyginamas su ekstremaliu laimingumu. Tačiau tai nėra ekstremalu ir tai nėra laimingumas, kaip jūs tai suvokiate iš atskirojo proto. Nėra jokių žodžių.
Avataro svajonė būti ypatingu
Štai kodėl, jeigu tikitės, kad Sąmoningajam AŠ išlipus iš pasąmonės savasties, jis turėtų tam tikru būdu pasijausti, praleisite patyrimą. Tačiau jūs patyrėte šį patyrimą, nes kitaip nebūtumėte radę pakylėtųjų mokytojų mokymo. Ir nebūtumėte juo sekę ir jį studijavę, ir dėję pastangas jį pritaikyti. Daugelis jūsų žinote, kad patyrėte šį patyrimą. Tačiau jūs vis dar tebesitikite, kad vieną dieną patirsite dramatiškesnį patyrimą. Bet matote, tai, vėlgi, yra viena iš šių mįslių. Norėdami motyvuoti žmones pradėti eiti keliu, turime jiems iškelti tikslą. Tačiau tikslas turi būti kažkas, ką jie galėtų suvokti ir jiems tai atrodytų trokštamas dalykas jų dabartiniame sąmonės lygmenyje. Ir kai yra šiame atskirame konceptualiame prote, jie nori, kad tikslas būtų kažkas geresnio, lyginant su tuo, ką jie patiria Samsaros Jūroje. Kai jie iš tiesų patiria Kristaus protą, tai atrodo kaip anti-kulminacija, atrodo kaip nusivylimas. Ir išorinis protas sakys: „Tai viskas? Ar tai yra tai, ką jie vadina dvasiniu patyrimu? Ar to aš siekiau?“ Bet matote, tai nėra tai, ko siekė išorinis protas. Nes išorinis protas siekė kažkokio fantastinio įvaizdžio, kuris niekada neegzistavo.
Jeigu esate prisirišę prie šių lūkesčių ir įvaizdžių, kurie buvo sukurti išorinio proto, jūs tai praleisite, kai patirsite tikrą Kristaus proto patyrimą. Daugelis mokinių, ypač avatarai, ateina į dvasinį kelią, kaip jau anksčiau sakėme, su šiuo troškimu sulaukti pripažinimo ir patvirtinimo, kad yra ypatingi. Tai iš tiesų yra didžiausia kliūtis dvasiniams judėjimams ir dvasiniam augimui, šis troškimas būti ypatingu. Na ir dabar, tai yra suprantama, nes kai atėjote kaip avatarai, patyrėte pažeminimą iš puolusių būtybių. Ir yra suprantama, kad norite tai kompensuoti. Daugelis ateina, jie išgirsta apie kelią į Kristiškumą, ir galvoja: „A, kai pasieksiu Kristiškumą, štai tuomet būsiu ypatingas šiame pasaulyje. Štai tuomet sulauksiu pripažinimo. Štai tuomet man bus kompensuota. Štai tuomet įgysiu visus šiuos antgamtinius gebėjimus, kurie galės įrodyti kitiems žmonėms, jog iš tiesų esu ypatingas ir todėl jie galės suprasti, kaip stipriai klydo mane pažemindami.“
Tai yra visai neretai pasitaikantis lūkestis, kurį daugelis žmonių turi. Dauguma avatarų jį vis dar tebeturi. Ir tai tuomet gali paskatinti mokinius pasiekti tašką, kai jie dabar pradeda suvokti, jog mes, pakylėtieji mokytojai, nepripažinsime jų ir neleisime jiems jaustis ypatingais. Jie taip pat gali ateiti pas pasiuntinį su šiuo troškimu, kad jis jiems leis pasijausti ypatingais, ir tuomet jie suvokia, kad šis pasiuntinys nežaidžia to žaidimo, ir tuomet jie, na, patiria nusivylimą.
Ir ką tuomet jie daro? Na, jie susiduria su šiuo pasirinkimu. Ar pažvelgs į save ir pamatys, kad šis lūkestis, šis troškimas būti ypatingu ateina iš atskirosios savasties? O gal jie atsisakys tai padaryti ir todėl turės projektuoti į išorę, kad kažkas yra ne taip su pasiuntiniu ar kažkas yra ne taip su mokymais? „Tai nėra tikri pakylėtieji mokytojai, nes tikri pakylėtieji mokytojai tikrai pripažintų mano ypatingumą. Kaip pakylėtieji mokytojai gali manęs nepripažinti, jeigu aš esu toks ypatingas? Gi tikrai pakylėtieji mokytojai gali matyti, koks aš esu ypatingas?“
Mes iš tiesų matome, kokiu ypatingu nori būti jūsų ego. Ir mes taip pat matome už jo ir matome jūsų tikrąjį potencialą, kurį blokuoja ego troškimas būti ypatingu šiame pasaulyje, vietoj to, kad siektumėte unikalumo savo AŠ ESU Esatyje. Ir jeigu mes jums padėtume pasijausti ypatingais šiame pasaulyje, na, tik sutrukdytume jūsų augimui, galbūt daugeliui gyvenimų. Tiesą sakant, tokiems žmonėms yra geriau, kad jie atstumtų pasiuntinį ar mūsų žinią, ir patrauktų savais keliais, užuot jautę, kad pasiuntinys ar mes per jį juos patvirtiname.
Aštuoniukės tėkmė tarp mūsų ir mokytojų
Mes jums perdavėme daug koncepcijų šioje konferencijoje. Daug dalykų, kurie peržengia tai, ką buvome davę anksčiau. Daug dalykų, kurie peržengia tai, kam daugelis jūsų esate pasiruošę. Ir vis dėlto, mes nusprendėme tai duoti, nes kai kurie supras, kai kurie suvoks, kai kurie patirs ir visi galės palaipsniui suprasti ir patirti.
Ir paleisdami tai į fizinę plotmę, mes iš tiesų padidiname momentumą, kuris palengvina jums tai suvokti.
Ir žinome, kad jeigu pažvelgsite į mokymus, perduotus per šį pasiuntinį nuo 2002 metų, jie yra labai platūs, jie aprėpia labai platų spektrą. Kaip sakėme, mes perdavėme keletą mokymų lygmenų per šį pasiuntinį. Pažvelgę į juos, lengvai galite pasijusti prislėgti. Ir kai kurie iš jūsų iš tiesų jaučiate, kad kai kurie mokymai pranoksta jūsų dabartinį lygmenį, ir tame nėra nieko blogo. Jūs tuomet susikoncentruojate į mokymus, kuriuos galite suvokti, ir taikote juos, kol pakilsite į sekantį lygmenį. Bet matote, čia, vėlgi, galioja talentų padauginimo įstatymas. Jeigu turime pasiuntinį, kuris yra pasiryžęs dauginti talentus ir kelti savo sąmonę, kad galėtų būti atviromis durimis aukštesniam mokymui, ir jeigu turime pakankamą mokinių skaičių, kurie ryžosi paimti jau perduotus mokymus ir juos padauginti, na tai tuomet mes perduosime vis aukštesnius ir aukštesnius mokymus. Net jeigu tai prislėgs kai kuriuos mokinius.
Nes yra vertinga perduoti šį mokymą į fizinę plotmę, kur jis gali būti studijuojamas, kolektyvinei sąmonei kylant aukštyn ir vis didesniam skaičiui žmonių pakylant į lygmenį, kuriame jie galės suvokti mokymą. Mes ėjome laipsniškai ir kartais laukdavome keletą metų, prieš perduodami naujo lygmens mokymą. Bet tam tikrais momentais mes taip pat nuspręsdavome, kad pasiruošęs ar ne, aš ateinu, nes atėjo laikas perduoti aukštesnio lygmens mokymą. Mes esame dėkingi jums visiems, kurie buvote šio perdavimo dalimi, ar jaustumėte, kad suvokiate tai ar ne, savo buvimu, savo šių mokymų sugėrimu, jūs vis tiek esate viso šio judėjimo, kuris paveiks kolektyvinę sąmonę, dalimi. Esame jums visiems dėkingi.
Ir mes esame dėkingi tiems, kurie sugeba suvokti mokymą, ryžtasi jį pritaikyti, ryžtasi įtempti protą ir galynėtis su šiais dalykais: „Ką jis turėjo omenyje? Ką jis čia sako? Atrodo, kad tai taip stipriai pranoksta viską, kas buvo pasakyta anksčiau. Apie ką jie čia iš viso kalba?“ Ir tuomet jūs įtempiate savo protą, paprašote mūsų pagalbos, ir būtent taip mes sukuriame šią aštuoniukės tėkmę tarp mūsų ir jūsų. Ir kai jūs grąžinate grįžtamąjį srautą, mes galime jį padauginti, ir tai tuomet pakelia kolektyvinę sąmonę, kuomet jūs patraukiate kolektyvinę sąmonę aukštyn, nes ryžotės pakelti savo sąmonę.
Ir būtent taip planeta progresuoja. Būtent taip planeta gali būti ištraukta iš nenatūralios būsenos ir sugrąžinta į natūralią būseną. Tai neįvyks per šiuos šlovingus dramatiškus įvykius, kaip kai kurie krikščioniai tikisi, kad Jėzus bet kurią akimirką sugrįš nepaneigiamu apsireiškimu danguje ir suvynios pasaulį kaip pergamento ritinį. Tai vyksta žingsnis po žingsnio, daugumai žmonių to nepastebint.
Poreikio kontroliuoti paleidimas
Tačiau tai įvyksta tik dėl to, kad įsikūnijime yra tokių, kurie ryžtasi ieškoti kažko aukščiau už konceptualaus proto, už masinės sąmonės, siekdami to Vieno proto pakylėtųjų mokytojų lygmenyje. Sakėme, kad egzistuoja Kristaus proto lygmuo, kuris yra su jumis bet kuriame sąmonės lygyje. Tačiau taip pat egzistuoja Kristaus proto lygmuo pakylėtajame lygmenyje. Būdami pakylėtaisiais mokytojais mes nenusileidžiame į šiuos žemesnius lygmenis. Jūs turite save pakelti aukštyn, kad galėtumėte užmegzti tą ryšį su mumis ir su mūsų Kristaus protu. Ir daugelis jūsų ryžotės tai daryti ir esate pasiryžę to siekti, stengdamiesi ištempti savo protą už to, ką konceptualus protas gali suvokti. Ir tai yra Kristaus protas.
Kai ryžtatės ištempti savo supratimą už to, ką konceptualus protas sugeba suvokti, ir gauti kažką, kas nėra koncepcija, kuri negali būti konceptualizuota konceptualaus proto, negali būti įdėta į duomenų bazę ir failų aplanką, idant galėtų jausti, jog tai kontroliuoja, jūs esate pasiruošę jausti, kad nekontroliuojate savo kelio, nes esate pasiryžę pakilti virš proto, kuris turi šį poreikį jausti, jog viską kontroliuoja.
Sąmoningajam AŠ nereikia jausti, kad jis viską kontroliuoja. Kodėl gi grynajai sąmonei reikėtų kažką kontroliuoti šiame pasaulyje? Jūs galite siekti už šio pasaulio ribų. Sąmoningojo AŠ grynoji sąmonė yra už šio pasaulio ribų. Ir daugelis jūsų sakys: „Bet aš nepatyriau grynosios sąmonės.“ Ar tikrai? Ar esate tikri, kad neturite konceptualizuoto lūkesčio, koks turėtų būti jausmas patirti grynąją sąmonę? Bet net jeigu jūs jos nepatyrėte, jūs galite ją patirti. Ir tuomet sugebėsite paleisti šią kontrolę. Ir vis dėlto, jeigu esate pasiruošę įtempti protą, patyrėte kažkokį patyrimą, kad yra kažkas už konceptualaus proto ribų, nes kaip kitaip galėtumėte išsitempti ir suvokti kažką, ko konceptualus protas negali suvokti?
Patyrimas, kad kažkas egzistuoja už konceptualaus proto ribų
Matote, kas pirma atsirado: višta ar kiaušinis? Idėja, kad egzistuoja kažkas už proto ribų? Ar patyrimas, kad egzistuoja kažkas už proto ribų? Na, pirma buvo patyrimas. Jūs, tiesą sakant, negalite pradėti kopti 144 sąmonės lygmenų kopėčiomis, kol nesate patyrę Kristaus proto patyrimo. Galite sąmoningai to nesuvokti. Jūs netgi galite primesti ant to patyrimo koncepcijas, tą akimirką, kai jis baigiasi.
Nes ką mes sakėme? Kai esate įstrigę konceptualiame prote, negalite konceptualizuoti, koks yra jausmas nebūti konceptualiame prote. Jūs galite tai tik patirti, patirdami Vieną protą, Kristaus protą. Tačiau tai įvyks tame sąmonės lygmenyje, kuriame jūs esate. Ir todėl, pradiniuose kelio lygmenyse, daugelyje kelio lygmenų, jūs to nesuvokiate. Jūs to neįsisąmoninate. Tačiau jūs vis tiek patiriate patyrimą. Nes kitaip neitumėte keliu, nesektumėte mokymu, nesiryžtumėte įtempti proto.
Kodėl tiek daug žmonių neina keliu? Todėl, kad jie yra patenkinti konceptualiais įvaizdžiais, projektuojamais jų pačių proto. Matote, šiandien pasaulyje daugelis žmonių nepatiria tiek daug kančių savo kasdieniame gyvenime kaip, pavyzdžiui, žmonės vargingose šalyse. Daugelis žmonių gyvena komfortišką gyvenimą. Dvasiniam mokytojui dažnai yra labai sunku juos pasiekti, nes jie yra patenkinti savo konceptualiu patyrimu. Ir jie nenori daugiau dabartiniame lygmenyje. Su laiku tai pasikeis. Tačiau šiuo metu jie nenori daugiau. Jie yra patenkinti patyrimu, kurį jų konceptualus protas jiems duoda. Tačiau jeigu būtumėte vienu iš jų, nebūtumėte kelyje. Kodėl šie žmonės nėra kelyje? Todėl, kad net negali įsivaizduoti, jog galėtų egzistuoti kažkas daugiau už konceptualaus proto ribų. Bet jūs galite tai įsivaizduoti, nes kitaip nebūtumėte kelyje.
Žinome, kad kartais savo išoriniu protu galvojate: „O, bet aš to nepatyriau. Ar tikrai einu tikruoju keliu? Ar tikrai darau progresą?“ Aš tik mėginu jums pasakyti, suvokiate jūs tai ar ne, jūs einate keliu, jūs darote progresą. Toliau tai darykite ir ateis momentas, kai sąmoningai patirsite, kad padarėte progresą. Ir dabar, kaip kiti mokytojai sakė, aš pripažinsiu laiko ir erdvės egzistavimą, nors man būtų malonu toliau beveik amžinai tęsti šį pokalbį su jumis. Man tenka privilegija užsklęsti šią konferenciją, kaip užsklendžiau tiek daug kitų, ir užsklendžiu jus Budos džiaugsme.
Todėl, būkite užsklęsti. Gautama, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com