Būkite daugiau keldami visumą!
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2024 metų kovo 31 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2024 metų Velykų vebinare: „Kristaus išlaisvinimas“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas. Ko reikės, kad būtų įkūnytas mano aukso amžius Žemėje? Reikės, kad Kristus būtų išlaisvintas kritinės masės žmonių protuose, idant jie galėtų priimti idėjas, įkūnysiančias aukso amžių, o taip pat ryžtųsi atlikti pokytį savo mąstyme, pereidami į mąstymą, kuris įkūnys aukso amžių.
Visos gyvybės visumos kėlimas aukštyn
Norėčiau pakalbėti apie vieną iš tų mąstymo aspektų, kuris turi būti transcenduotas, kad galėtų būti įkūnytas aukso amžius. Jūs galėjote turėti įvairias vizijas apie tai, ką aukso amžius reiškia praktikoje. Kokia tai bus visuomenė? Koks bus gyvenimas? Bet manau, kad tie iš jūsų, kurie esate atviri aukso amžiaus idėjai ir bent jau apie tai mąstėte, sutiksite su manimi, kad aukso amžiuje negali būti skurdo. Negalite turėti aukso amžiaus, kuris būtų įkūnytas keliems žmonėms, kurie gyvena prabangų gyvenimą kaip valdžios elitai tai darė istorijoje, ir taip pat negalite turėti aukso amžiaus, kuriame keletas šalių gyventų prabangoje, o tuo tarpu du trečdaliai pasaulio populiacijos toliau gyventų žemiau skurdo ribos.
Visa planeta turi būti pakelta aukštyn! Ekonomika turi būti pakelta, kad didžioji dalis, netgi absoliuti dauguma žmonių negyventų skurde. Na ir dabar, ar aš čia kalbu vien apie pinigus, pinigų skurdą? Ne, aš kalbu apie mąstymo skurdą, kuris neigia Kristų jūsų esybėje, jūsų psichologijoje.
Kas yra Kristaus mąstymas? Na, ką paaiškino kiti mokytojai? Kai jūs, Sąmoningasis AŠ, akimirkai patiriate Kristaus protą – kad ir kas tai būtų, ką galite patirti iš savo dabartinio sąmonės lygmens – ką jūs patiriate? Patiriate, kad Kristaus protas yra daugiau už jūsų dabartinį sąmonės lygį. Koks, kaip paaiškinome, yra viso formų pasaulio tikslas? Savo kelionę pradedate su lokalizuotu savasties jausmu, palaipsniui keliate savo savasties jausmą per daug, daug lygmenų, kol pasiekiate Kūrėjo sąmonę. Kas yra šis procesas? Tai yra tapimo daugiau procesas. Kaip tampate daugiau per Kristaus protą, tuo pačiu paversdami Kristaus protą daugiau?
Jėzus tai paaiškino palyginime apie tarnus, kuriems buvo duotas skirtingas talentų skaičius, ir kai jų šeimininkas išvyko, du tarnai padaugino talentus, o vienas ne. Tasai, kuris to nepadarė, buvo skurdo sąmonėje. Tie du, kurie padaugino, nepaisant, kokiu faktoriumi jie juos padaugino, buvo Kristaus prote. Ir todėl jie ryžosi naudotis tuo, ką turėjo, kad taptų daugiau. Ir tai yra Kristiškumo kelias. Kad ir kokiame sąmonės lygyje būtumėte, esate pasiryžę tapti daugiau – daugiau savimi, pasiekti didesnį suvokimą, platesnę sąmonę. Tačiau jūs taip pat esate pasiryžę dauginti materialias dovanas, materialius talentus, kuriuos gavote, ir padauginti fizinę situaciją savo gyvenime ir aplink save. Bet matote, šio padauginimo tikslas nėra sukaupti sau turtus. Tikslas yra sukaupti sau turtus danguje. Ir kaip jūs tai darote? Dirbdami dėl visumos kėlimo.
Ir kaip dirbate dėl visumos kėlimo? Per Kristaus protą, nes Kristaus protas turi asmeninį aspektą, kuris padeda jums kelti aukštyn savo savasties jausmą, ir jis turi universalų aspektą, kuris kelia aukštyn visą gyvybę. Ir kaip jūs iš tiesų keliate aukštyn save? Na, jūs tai iš tiesų darote keldami aukštyn visumą per Kristaus protą. Kristaus protas yra pasiryžimas tapti daugiau, ne tik dėl savęs ir savo pačių malonumo ar išaukštinimo, bet dėl visumos kėlimo. Ir tai, žinoma, yra vienintelis veiksnys, galintis išnaikinti skurdą Žemėje.
Skurdo sąmonės Žemėje pradžia
Bet kas pirmiau atsirado: višta ar kiaušinis? Fizinis skurdas ar skurdas sąmonėje? Na, kaip daug kartų sakėme, sąmonė eina prieš fizinį pasireiškimą. Buvo laikai, kai egzistavo materiali gausa ir tai buvo didesnė materiali gausa nei yra šiandien. Tačiau žmonės pradėjo leistis į skurdo sąmonę, neigdami Kristų savyje ir neigdami galimybę tapti daugiau.
Ir kaip tai įvyko? Tai įvyko, dar iki čia ateinant puolusioms būtybėms, kai turėjote šią visuomenę, kuri buvo susikoncentravusi į konformizmą ir skirtumų panaikinimą. Daugelį žmonių tai paskatino įžengti į šią proto būseną, kurioje jie tenorėjo paklusti savo visuomenės normoms ir standartams. Na ir dabar, supraskite, šios normos nebuvo tokios represyvios, kaip matote šiandien kai kuriose šalyse, tokiose kaip Rusija ar Šiaurės Korėja, ar kaip matėte Sovietų Sąjungoje ar nacistinėje Vokietijoje. Jos nebuvo agresyviai, smurtiškai represinės. Tai buvo daroma per auklėjimą, kuomet žmonės per daugelį gyvenimų ir kartų buvo auklėjami paklusti visuomenės normoms. Ir tai paskatino daugelį žmonių savanoriškai įžengti į šią proto būseną, kurioje jie nebenorėjo būti daugiau nei jiems skirta vieta visuomenėje, kuri jiems buvo apibrėžta valdančiosios klasės. Ir šią valdančiąją klasę sudarė ne puolusios būtybės. Valdovai nebuvo puolusiame mąstyme, tačiau jie buvo atskirties ir dualizmo mąstyme, ir jie apibrėžė epinį tikslą, paremtą dualistine sąmone, ir šis tikslas buvo sukurti homogenišką visuomenę. Kaip jau anksčiau paaiškinome, tai pavirto uždara sistema, kuri tapo pavaldi antrajam termodinamikos dėsniui, ir todėl pradėjo Žemės nuosmukį.
Būtent tuomet buvo nuspręsta leisti čia įsikūnyti puolusioms būtybėms, kad jos galėtų supurtyti konformizmą, kaip mes tiek daug kartų anksčiau paaiškinome. Tačiau mintis, prie kurios noriu prieiti, yra ta, kad net dar iki puolusių būtybių atėjimo į Žemę, kritinė masė žmonių jau buvo nusprendę įžengti į šį specifinį Kristaus savyje neigimą, kuriame jie nebenorėjo tapti daugiau ir tiesiog norėjo užimti tam tikrą poziciją visuomenėje, kuri jiems suteikė reliatyviai pasiturintį, saugų ir labai patogų gyvenimą. Ir jie tiesiog norėjo šitaip gyventi visą savo likusį gyvenimą. O kai persikūnydavo, tiesiog norėjo ir vėl taip gyventi. Ir tai tęsėsi ilgą laiką iki to momento, kai čia buvo leista įsikūnyti puolusioms būtybėms.
O nuo to laiko, žinoma, įvyko taip, kad puolusios būtybės sustiprino šią tendenciją, nes ko jos nori? Jos nori visuomenės, kurioje galėtų save išsikelti, kaip turinčius valdžią ir privilegijas, ir niekas negalėtų to kvestionuoti. Jos nori pasyvios ir paklusnios populiacijos, kuri darytų fizinį darbą, reikalingą turtui sukurti, kuris tuomet galėtų būti nukreiptas aukštyn į valdžios elitą, idant jie galėtų skinti žmonių darbo vaisius. Ir viskas, ką jiems reikėjo padaryti, buvo toliau tęsti tokios visuomenės egzistavimą. Tačiau, žinoma, puolusios būtybės negalėjo to padaryti, nes visada egzistavo du klanai, kurie varžėsi dėl aukščiausios valdžios. Ir todėl atsirado konfliktas, atsirado kova ir atsirado karas. Ir tai sugriovė šią konformistinę visuomenę.
Kristaus neigimas: nenoras tapti daugiau
Tačiau net ir iki šių dienų labai didelė pirminių Žemės gyventojų dalis vis dar tebėra šioje sąmonės būsenoje, kurioje tiesiog nori turėti saugų, patogų ir bent kažkiek pasiturintį kasdienį gyvenimą, kaip jis yra apibrėžtas jų visuomenėje. Ir jie nori kabintis į tai visą savo gyvenimą, tiesą sakant, daugelį gyvenimų, gyvenimas po gyvenimo, po gyvenimo – suprantate, apie ką kalbu. Ir tai jūs šiandien matote daugelyje šalių. Matote tai daugelyje Europos šalių, kuriose žmonės, turėję reliatyviai pasiturintį pragyvenimo lygį, iš tiesų net negalėjo išdrįsti svajoti apie tam tikrą lygį pranokstančią gausą.
Na ir dabar, europiečių materialaus pragyvenimo lygis buvo ganėtinai aukštesnis už tą lygį, kurį tuo metu matėte Sovietų Sąjungoje. Tačiau žmonės Sovietų Sąjungoje vis tiek jautė: „Na, mes žinome, ką turime, ir niekada negalime žinoti, ką gausime.“ Jie buvo patenkinti. Jie pasitenkino minimaliu turto lygiu. Ir, žinoma, jie tikėjo propaganda, kad gyvena geriau už Vakarų pasaulį.
Amerikoje tuo metu matėte daug daugiau žmonių, kurie norėjo geresnio pragyvenimo lygio. Turėjote visos šios kūdikio bumo kartos žmones, kurie gimė pasiryžę pasiekti aukštesnį turto lygį nei turėjo jų tėvų karta. Ir būtent tai matėte atvedant prie ekonomikos augimo 20-ojo amžiaus septintajame, aštuntajame dešimtmečiuose ir vėliau. Bet jūs taip pat matote, kad ši tendencija dabar buvo sulėtinta, netgi sustabdyta, tad dabar atėjusi nauja žmonių karta pradeda kvestionuoti, ar jie iš tiesų gali turėti turtingesnį pragyvenimo lygį už savo tėvus. Ir tai, žinoma, nutiko dėl to, kad puolusios būtybės Amerikoje sugebėjo sukoncentruoti turtą į savo rankas, šitaip sabotuodamos šį vystymąsi, kuris iš tiesų buvo Kristaus vystymasis – kuomet šie kūdikių bumo kartos atstovai buvo pasiryžę dauginti savo talentus ir siekti daugiau.
Tai nebuvo taip ryšku to meto Europoje, ir tai praktiškai visiškai neegzistavo Sovietų Sąjungoje. Jūs vis dar matote didelę dalį Rusijos populiacijos, kuri nori saugumo ir patogaus gyvenimo būdo, nors ir neturtingo. Na ir dabar, kaip jau anksčiau sakėme, Borisas Jelcinas, kai nukeliavo į Jungtines Valstijas ir apsilankė įprastinėje maisto prekių parduotuvėje, suvokė, kad Sovietų Sąjunga galėjo būti išsaugota tik per melą, nes žmonės nežinojo, kad žmonės Vakaruose turi daug turtingesnį gyvenimą. Tačiau net ir šiandien, kai nebėra tokio griežto informacijos filtravimo, koks egzistavo sovietiniais laikais, ir daugelis rusų turi priėjimą prie informacijos, iš kurios gali matyti, kad žmonės Vakaruose gyvena turtingesnį gyvenimą, jie nenori pasinaudoti šia informacija, kadangi nenori dauginti talentų ir siekti daugiau.
Ir jūs, žinoma, tą patį mąstymą randate daugelyje kitų vietų pasaulyje. Pietų Amerikoje didelė dalis populiacijos priima tam tikrą jiems tekusią dalią gyvenime. Afrikoje daugelis žmonių tiesiog siekia kaip nors išgyventi ir pavalgyti. Vidurio Rytuose vis didėjantis jaunų žmonių skaičius abejoja, ar jie iš viso sugebės gauti darbą, jau nekalbant apie būsto įsigijimą ar šeimos sukūrimą. Daugelis žmonių Indijoje ir Kinijoje gyvena tam tikrame lygmenyje, tam tikroje pozicijoje, ir nedrįsta svajoti apie daugiau. Jūs, žinoma, taip pat matote, kad tokios visuomenės kaip Rusija ir Kinija, ir Šiaurės Korėja siekia sukurti šiuolaikinę konformistinių visuomenių versiją, kurios egzistavo iki to laiko, kai Žemėje buvo leista įsikūnyti puolusioms būtybėms.
Tad štai ką jūs čia matote: aukso amžius negalės būti pilnai įkūnytas, kol tiek daug žmonių gyvena šioje skurdo sąmonėje ir nedrįsta netgi svajoti apie tai, kad galėtų turėti daugiau, kad galėtų padauginti talentus ir pagerinti savo situaciją, kad ir kokia ji būtų. Jie pasidavė. Jie netgi nesistengia palaikyti savo namų ar aplinkos švaros ir tvarkingumo. Jie tiesiog gyvena beveik vegetatyvinėje būsenoje, kartodami tuos pačius dalykus vėl ir vėl, ir vėl, ir vėl. O tai negalės atnešti aukso amžiaus, nes tai yra Kristaus, kuris yra kiekviename žmoguje, neigimas.
Skurdo sūkurio išardymas
Žinau, kad tai skamba žiauriai ir nejautriai, kai sakau, kad kiekvienas žmogus turi galimybę bent kažkiek pagerinti savo situaciją. Kiekvienas žmogus turi priėjimą prie Kristaus proto ir todėl gali pagerinti savo situaciją. Na ir dabar, daugelis žmonių sakys: „Tai yra nejautru, nes pažvelk į tuos žmones, kurie gyvena šiose vargingose šalyse Afrikoje arba Indijoje, ar šiuose tolimuose kaimeliuose, kuriose jie net neturi elektros ar tekančio vandens. Kokias jie turi galimybes pagerinti savo gyvenimą?“
Bet aš čia nekalbu apie kažkokį akimirksniu pasiekiamą pagerėjimą, kuomet jie pasiektų pasiturintį pragyvenimo lygį. Kalbu apie būtybių, žmonių, išsivadavimą iš šios tendencijos, kurioje jie nesiekia daugiau, ir kuri tęsėsi per daug, daug inkarnacijų ir daug tūkstančių metų. Kodėl taip yra, kad yra žmonių, kurie gyvena tokiame dideliame skurde, užaugdami aplinkoje, kurioje yra tiek mažai galimybių pagerinti savo gyvenimą? Todėl, kad jie tiek daug gyvenimų buvo šioje skurdo sąmonėje, ir todėl jų išorinė situacija yra jų sąmonės būsenos materializacija, jų nuolatinio Kristaus neigimo savyje išraiška.
Kad ir kokia žema būtų situacija, jie turi priėjimą prie Kristaus proto ir todėl gali priimti sprendimą padaryti kažką daugiau. Ir man čia netgi nerūpi išoriniai fiziniai rezultatai, kuriuos jie gautų. Man terūpi, kad kiekvienas žmogus išsivaduotų iš skurdo sūkurio ir imtų kažką daryti, siekdamas daugiau, kas inicijuotų aukštyn kylančią spiralę. Tai gali neduoti jokių regimų rezultatų šiame gyvenime, tačiau per kelis ateinančius gyvenimus tai išves tą žmogų ir leis jam prisitraukti situaciją, gimti į situaciją, kurioje jis turės didesnes galimybes.
Ir šito, žinoma, aš trokštu kiekvienam žmogui Žemėje, nes aukso amžių įkūnys tai, kad žmonės išnaudos kiekvieną savo turimą galimybę. Aukso amžius nenukris iš dangaus. Aš nepasirodysiu danguje ir neįkūnysiu aukso amžiaus. Aukso Amžių turi bendrakurti žmonės įsikūnijime. Ir tai privalo vykti laipsniškai, žingsnis po žingsnio, po žingsnio, kad jie galėtų neatsilikti nuo pokyčių savo pačių protuose, kad jie jaustų, jog šis talentų dauginimo principas iš tiesų veikia, ir kad jie dalyvauja šiame aukso amžiaus įkūnijime ir prisideda prie jo savo pastangomis. Štai ko aš trokštu.
Man visai nerūpi, kaip jau anksčiau sakiau, įkūnyti kažkokią utopinę visuomenę su auksiniais pastatais ir auksu išlietomis gatvėmis. Man rūpi kelti sąmonę. Ir labai svarbus to aspektas yra išlaisvinti žmones nuo šios skurdo sąmonės, kurioje jie yra pasidavę. Jie pasidavė ir netgi nebesvajoja pagerinti jiems tekusią dalią gyvenime. Jie pasitenkina turėdami mažiau arba jie buvo taip prikulti ir pavergti, kad nedrįsta net svajoti, jog galėtų turėti daugiau.
Skurdo sąmonės Žemėje matricų sudaužymas
Dalis mano tikslo su šiuo perdavimu yra paleisti šį galingą impulsą į kolektyvinę sąmonę, ir SUDAUŽYTI, SUDAUŽYTI, SUDAUŽYTI, SUDAUŽYTI keturiuose kolektyvinio proto lygmenyse šias skurdo sąmonės matricas. Ir tikslas čia yra suteikti žmonėms galimybę pasirinkti daugiau, kurios daugelis jų labai ilgą laiką neturėjo. Tai nereiškia, kad aš juos verčiu. Jie turi pasirinkti. Bet bent jau jie turi geresnę galimybę tai padaryti, nei turėjo labai, labai ilgą laiką. Ir aš vėl sakau: „Aš, Sen Žermenas, SUDAUŽAU, SUDAUŽAU, SUDAUŽAU, SUDAUŽAU skurdo sąmonę keturiuose materijos lygmenyse. Sudaužau materijoje skurdo sąmonę.“
Tai yra lūžio taškas daugeliui gyvybės srautų, kurie dabar turi galimybę pasirinkti, kad nori daugiau. Ir matysite, kaip ši tendencija, žinoma, jau yra prasidėjusi daugelyje šalių, ir ji akceleruojasi kai kuriose šalyse, kuriose žmonės įgyja vis didesnį pasiryžimą daryti viską, ką gali, kad pagerintų savo gyvenimą. Ir, žinoma, yra daug šalių, kuriose žmonės užaugo su tam tikru turto lygmeniu, ir kai kurie iš jų tapo patenkinti tuo turto lygmeniu. Tačiau tai taip pat neatneš aukso amžiaus, nes visada yra daugiau. Ir kai esate pasiekę turto lygmenį, kuriame turite tai, ko jums asmeniškai reikia, visada egzistuoja galimybė tuo pasinaudoti, kad padarytumėte kažką dėl kitų.
Siekimas pakelti visumą
Ir tai yra kitas Kristaus sąmonės aspektas. Kaip sakiau, asmeninis aspektas yra tai, kad jūs keliate aukštyn save, tačiau universalus aspektas yra tai, kad keliate visumą. Turite pradėti nuo savęs kėlimo, tačiau kai pasiekiate tam tikrą lygmenį, pradedate siekti taip pat kelti ir kitus, šitaip keldami visumą. Deja, yra daug žmonių pasiturinčiose pasaulio šalyse, kurie dar neatliko to pokyčio, ir būtent dėl to kai kurios iš jų pradėjo leistis žemyn ir net ir jų ekonomikoje prasidėjo nuosmukis. Ir galime sakyti, kad Jungtinėse Valstijose, taip, valdžios elitas sukoncentravo turtą į savo rankas, tačiau kodėl jie tai padarė? Todėl, kad kūdikių bumo karta buvo taip susikoncentravę į savo gyvenimo kėlimą, jog dauguma jų niekada taip ir neperėjo prie siekimo kelti aukštyn visumą. Ir todėl tai, ką jie sukaupė, dabar pamažu iš jų yra atimama valdžios elito. Tai vyksta ne dėl to, kad aš taip būčiau suplanavęs. Toks tiesiog yra įstatymas, talentų padauginimo įstatymas.
Tai visiškai atitinka įstatymą, kad kurį laiką dirbate, siekdami pagerinti savo situaciją. Tačiau kai jau pakeliate save iki tam tikro lygmens, sekantis logiškas žingsnis yra dirbti dėl visumos. Ir jeigu neatliksite to pokyčio, tuomet palaipsniui tai, ką turite, bus iš jūsų atimta. Nes ką reiškia turėti? „Tam, kuris turi, bus dar pridėta.“ Tačiau ką reiškia būti tuo, kuris turi? Tai reiškia, jog turite pakankamai, kad galėtumėte pasidalinti su kitais. Galite padėti kitiems. Ir kai nusprendžiate, kad pasiekėte pakankamai aukštą lygį dėl savo pačių patogumo, ir dabar nusprendžiate padėti kitiems, štai tuomet jums bus pridėta dar daugiau, kai dirbsite keldami aukštyn visumą. Tai yra Kristaus sąmonė. Tai galioja ne vien ekonomikai. Tai galioja visiems gyvenimo aspektams – daryti kažką, kad padėtumėte kitiems, įkvėptumėte kitus, būtumėte pavyzdžiu kitiems. Yra tiek daug dalykų, kuriuos galima padaryti, kuriems nereikia pinigų, ir tiek daug dalykų, kuriuos galima padaryti dėl kitų žmonių.
Tai galioja net ir dvasiniam keliui. Mes sakėme, kad ateina momentas, kai esate save pakėlę iki pakankamo lygmens, ir dabar turite kažką, ką galite panaudoti padėdami kitiems. Tačiau jeigu liksite susikoncentravę į save ir liksite tame susitelkime į save, neištiesdami rankos kitiems, jūsų augimas pradės lėtėti, o galiausiai netgi prasidės nuosmukis. Mes matėme daug dvasingų žmonių iš įvairių judėjimų ir organizacijų, kurie kartojo šią tendenciją, tapdami taip stipriai susikoncentravę į save, susikoncentravę į savo augimą, kad nesiekė kelti visumos.
Dalinkitės savo progresu kelyje
Vėlgi, kaip Maitrėja, Jėzus ir Motina Marija apie tai kalbėjo, egzistuoja tam tikros mįslės. Kaip sakėme, norėdami eiti dvasiniu keliu, turite iškelti save virš kolektyvinės sąmonės, kadangi kolektyvinė sąmonė jus traukia į konformizmą. Turite susitelkti į save, tačiau kai pasiekiate 96 lygmenį, klausimas yra: Ar ir toliau koncentruositės į save? O gal atliksite tą pokytį ir suvoksite: „Esmė čia nesu aš, esmė yra visuma. Esmė yra tarnauti kažkam už savo ribų.“ Tai gali būti kiti žmonės, tai gali būti visuomenė, tai gali būti idėjos, tai gali būti pakylėtieji mokytojai. Ir tiems iš jūsų, kurie žinote apie pakylėtuosius mokytojus, siūlau pamąstyti apie šio pokyčio atlikimą, kurį šis pasiuntinys atliko tardamas: „Esmė čia nesu aš, mano asmeninis augimas ar mano asmeniniai tikslai. Ką aš galiu padaryti dėl pakylėtųjų mokytojų, o tiksliau, ką galiu leisti pakylėtiesiems mokytojams padaryti per mane?“ Jūs visi turite tą potencialą. Vėlgi, jums nėra būtina sakyti, kad turite daryti tą patį ką pasiuntinys, ar daryti tiek daug, kaip pasiuntinys.
Svarbus mokymas palyginime apie talentus yra tai, kad nors tie du tarnai, kurie padaugino talentus, iš pradžių turėjo skirtingą talentų skaičių, svarbiausia buvo ne jų kiekis, o jų pasiryžimas juos dauginti ir padaryti kažką visumai pakelti. Štai kas suteikė padauginimą. Ir jūs visi turite potencialą tai padaryti. Kaip jau anksčiau sakėme, internetas jums suteikia milžiniškas galimybes pasiekti tuos žmones, su kuriais neturite fizinio kontakto, ir kurie, daugeliu atvejų, yra žemesnėje sąmonės būsenoje už jus, ir nėra labai atviri. Tačiau jūs vis tiek galite sugebėti jiems padėti, ne duodami jiems pakylėtųjų mokytojų mokymą, bet padėdami jiems kažkokiu būdu, pasidalindami kažkuo iš įžvalgų ar suvokimo, kuriuos pasiekėte. Jūs visi turite kažką, kuo galite pasidalinti su kitais. Mes kalbėjome apie tai daugelį metų.
Džiaugiamės matydami, kad kai kurie iš jūsų išdrįsote sukurti šiuos filmukus apie save su šiais interviu, kuriuose išdrįsote pasidalinti dalimi savo kelionės ir kai kuriomis savo patirtimis. Tai yra labai gera pradžia. Daugiau, žinoma, visada gali būti padaryta, ir raginame jus pamąstyti apie tai, kaip tai galėtumėte prisitaikyti sau, ir ką jūs galėtumėte padaryti ir kuo jūs galėtumėte pasidalinti. Vėlgi, nedarome jums spaudimo. Mes tiesiog sakome, kad iš tiesų egzistuoja būdai šiame pasaulyje su tokia pažangia komunikacija – palyginus su tuo, kas buvo vos prieš 30 ar 40 metų – dalintis savo Esatimi, dalintis savo pavyzdžiu, dalintis savo progresu, net ir savo pažeidžiamumais, kurie taip pat gali įkvėpti kitus. Neprivalote apsiskelbti mokytoju, bet tiesiog pamąstykite apie tai, kad galite būti pavyzdžiu ir galite atvirai, tiesiai ir sąžiningai dalintis savo progresu, savo išmėginimais ir išbandymais, bet galiausiai ir progresu, kurį padarėte. Daug daugiau dalykų, žinoma, būtų galima apie tai pasakyti, tačiau dabar norėčiau pereiti prie kito aspekto. Kiti mokytojai apie tai kalbėjo, tačiau noriu jums duoti tam tikrą perspektyvą apie tai iš Septintojo Spindulio.
Išoriniai standartai neatves jūsų į dangų
Septintasis spindulys yra, žinoma, laisvės spindulys, tačiau laisvės nuo ko? Na, galiausiai tai yra laisvė nuo antikristo mąstymo, bet taip pat laisvė nuo bet kokių apribojimų, ypač nuo riboto savasties jausmo. Galime sakyti, kad egzistuoja laisvė nuo dualizmo, laisvė nuo atskirties, laisvė nuo puolusio mąstymo, laisvė nuo žaltiško proto, nuo visų šių negatyvų. Tai yra vienas laisvės lygmuo. Tačiau taip pat egzistuoja laisvė, kad augate Kristaus sąmonėje ir plečiate savo savasties jausmą. Tai nėra laisvė nuo kažko, bet tai yra laisvė link aukštesnių sąmonės lygmenų.
Kas varžo šią laisvę augti link aukštesnių lygmenų? Na, Žemėje šiuo metu pagrinde tai daro religija. Ir taip yra dėl to, kaip paaiškino kiti mokytojai, kad kai pradedate leistis į atskirtį, naudojatės konceptualiu protu apibrėžti dualizmu paremtas koncepcijas. Jos turi priešingybę, jūs privalote reaguoti, o tai jus verčia leistis vis žemiau ir žemiau. Jūs apibrėžiate kelią, kuriuo einate į kančias, į Samsaros Jūrą. Tuomet patiriate lūžio tašką. Ir ką jūs dabar darote? Jūs vis dar naudojatės konceptualiu protu sakydami, kad privalo būdas ištrūkti iš kančių. Tačiau kadangi nesugebate tame lygmenyje išeiti iš konceptualaus proto ir pamatyti konceptualaus proto limitų, kai jis naudojasi dualizmu, jūs dabar apibrėžiate arba priimate puolusių būtybių pateikiamą kelio apibrėžimą, kuris tariamai išves jus iš kančių, iš ribotumų.
Ir tai nutiko praktiškai su visomis religijomis Žemėje. Kai kurios iš jų iš pradžių buvo perduotos iš pakylėtojo lygmens kaip pagrįstos idėjos, kurių paskirtis buvo pakelti žmones aukščiau. Tačiau tie, kurie buvo įstrigę konceptualiame prote, paėmė šiuos mokymus, kaip jie tai padarė su krikščionybe, ir sukūrė kelią, paremtą žiūrėjimu į mokymus per konceptualaus proto filtrą, ką Petras padarė Jėzui, kuomet Jėzus jį sudraudė.
Matote, kaip naudojatės konceptualiu protu, kad įžengtumėte į atskirtį, ir dabar jūs toliau galvojate, kad galite naudotis konceptualiu protu, susikurdami kursą, kuris jus išves iš atskirties ar bent jau iš kančių. Ir jūs netgi galvojate, kad tai jus atves į dangų, kad tai gali jus atvesti į išganymą, kad tai jus atves į nubudimą, kad tai jus gali atvesti į nušvitimą, kad tai jus gali atvesti į nirvaną ar kad ir kaip tai vadintumėte. Ir būtent tai jūs matote daugumoje religijų ir daugelyje dvasinių mokymų bei filosofijų. Žmonės naudojosi konceptualiu protu, apibrėždami kelią iš kančių į aukštesnę būseną. Tačiau, kaip sakėme, negalite iš kančių ištrūkti naudodamiesi konceptualiu protu, tai padaryti galite tik susijungdami su Kristaus protu ir patirdami Kristaus protą.
Kuriuos žmones Kristaus protui yra sunkiausia pasiekti? Tuos, kurie save laiko gerais krikščioniais, gerais induistais, gerais musulmonais, gerais žydais, gerais budistais, gerais daoistais, gerais to ar ano dvasinio guru ar judėjimo pasekėjais. Matote, kaip sakė Šekspyras, gavęs įkvėpimą iš manęs: „Nieko nėra gera ar bloga apskritai: mūsų galvojimas tatai apsprendžia.“ Konceptualus protas konceptualizuoja, kas buvo bloga ir atvedė prie kančių, ir kas yra gera ir atves į dangų. Ironiška, bet beveik nėra sunkiau pasiekiamų žmonių Kristaus protui už tuos, kurie teigia esantys geri krikščioniai ir mano sekantys Kristaus mokymais, ir yra įsitikinę, kad pateks į dangų, nes jie susikūrė su konceptualiu protu išorinį standartą, ką reiškia būti geru. Ir kadangi jie atitinka tą išorinį standartą, jie mano, kad Dievas privalės juos priimti į dangų. Bet matote, jų standartas tam, kas yra bloga ir kas yra gera, buvo apibrėžtas konceptualaus proto, remiantis atskirtimi ir dualizmu. Tai, ką jie apibrėžia kaip gėrį, nėra dermėje su Kristaus protu. Tai vis dar tebėra paremta atskirtimi ir todėl tik ir toliau laikys juos atskirtyje.
Na ir dabar, gali būti žmonių, kurie per ilgą laiką sukūrė šias vietas mentalinėje ir žemesnėje identiteto karalijose, kurios atrodo kaip dangus, atrodo kaip nirvana, atrodo kaip ši gryna nediferencijuota sąmonė, ši aukštesnė būsena, kurią jie teigia patyrę ir joje pabuvoję, tačiau visa tai tebėra paremta konceptualiu protu. Kodėl tai yra leidžiama? Todėl, kad laisvai valiai turi būti leista save išreikšti, o taip pat ir todėl, kad pakylėtieji mokytojai negali pasiekti šių žmonių, nes jie nėra atviri. Jie yra taip stipriai įtikėję, kad gyvendami pagal savo standartą garantuotai bus išganyti arba pasieks nušvitimą, kad mes jiems nesame reikalingi. Jiems nereikia jokio dvasinio mokytojo. Jiems nereikia Kristaus proto. Ir ypač jiems nereikia tų, kurie mestų iššūkį jų įsitikinimui, kad atsidurs teisingoje vietoje. Kaip Jėzus sakė, galite siekti savo atlygio Žemėje, arba galite siekti krautis savo turtus danguje. Ir tie, kurie siekia jo Žemėje, gauna savo atlygį, ta prasme, kad jie patiria buvimą toje sąmonės būsenoje, kurioje yra įsitikinę, jog bus išganyti.
Kristaus kelias į daugiau
Bet matote, ėjimo Kristaus keliu esmė iš tiesų nėra pasiekti kažkokią būseną ateityje, kurią jūs konceptualizuojate. Buvimas Kristaus kelyje reiškia, kad gerinate savo dabartinį gyvenimo patyrimą, žengdami sekantį žingsnį aukštyn į aukštesnį savasties jausmą, o tuomet pasinaudodami tuo kaip tramplinu žengti dar kitą žingsnį, visada siekdami daugiau. Ir kai pasiekiate tam tikrą lygmenį, nejaučiate, jog būtumėte nepakankamai geri, nesiekiate nuo nieko pabėgti, nesiekiate laisvės nuo apribojimų ar kančių. Jūs einate link kažko, kas yra didesnė laisvė nei tai, ką jūs šiuo metu patiriate. Tai nereiškia, kad dabar jaučiatės nelaisvi, tačiau jūs vis tiek suvokiate, kad galite būti laisvesni, plėsdami savo savasties jausmą. Tai yra Kristaus kelias iš skurdo, iš skurdo sąmonės į daugiau. Tai yra suvokimas, kad konceptualus protas gali apibrėžti tiek pragarą, tiek dangų, tačiau nei viena nei kita nėra dermėje su dvasinės karalijos realybe.
Netgi egzistuoja budistų mokymai, kurie sako, kad samsara ir nirvana yra tas pats dalykas, nes jie abu buvo apibrėžti proto. Protas iš pradžių apibrėžia ribotumą ir kančias kaip Samsaros Jūrą. O tuomet, kai kančios tampa pernelyg intensyvios, žmonės sako, kad privalo būti būdas iš to ištrūkti, ir dabar protas apibrėžia kelią, kuriuo galite išeiti į šią nuostabią palaimos ir nušvitimo būseną. Tačiau Kristus iš tiesų nėra nei tas, nei anas, nei dangus, nei pragaras. Kristus yra, kaip mėginome paaiškinti, aukščiau koncepcijų, paremtų dualizmu, vertybiniais vertinimais ir priešingybėmis. Nėra taip, kad nėra jokių koncepcijų Kristaus prote, tačiau jos nėra paremtos atskirtimi ir dualizmu. Ir todėl, koncepcijos Kristaus prote tiesiog yra jūsų dabartinis savasties jausmas. Ir kai plaukiate su Kristumi link daugiau, pastoviai plečiate savo savasties jausmą. Būtent taip galiausiai užsitarnausite savo pakylėjimą. Būtent taip jūs, kai pakylate, toliau tekate su Kristaus protu, kylate vis aukščiau ir aukščiau per šiuos nesuskaičiuojamus dvasinės karalijos lygmenis, kol pasiekiate tą Kūrėjo sąmonės lygmenį, ir tuomet nusprendžiate, ką norite iš tenai daryti.
Tai yra tikroji laisvė. Laisvė egzistuoja tik Kristaus prote, ar vadintumėte jį kažkaip kitaip ar ne. Tačiau būkite atsargūs, kad nepavadintumėte jo kažkuo, kas reprezentuoja uždarą koncepciją, tokią koncepciją, kuri negali būti transcenduota. Nes galite sakyti: „Ar mes jums duodame žodį, ar duodame jums koncepciją apie tai, koks yra Kristaus protas?“ Ir, žinoma, žmonės, kurie yra įstrigę konceptualiame prote, atskirties lygmenyje, būtent taip į tai žiūrės, ir jie, kaip Petras, pavers Kristų koncepciją, kurią protas gali suprasti. Tačiau tie, kurie iš tiesų ryžtasi susiderinti su tuo, kas yra Kristus, iš tiesų ryžtasi išgirsti tai, ką mes sakome tarp eilučių, suvoks ir patirs, kad Kristus yra tai, iš ko yra sukuriamos visos koncepcijos, bet pats jis negali tapti koncepcija. Jis nėra koncepcija. Tai yra nuolatinis tekėjimas link vienovės su Kūrėju. Ką koncepcijos gali padaryti, tai jos gali apibrėžti kelią, kuriuo einate, ir dualizmu paremta koncepcija atitraukia jus nuo vienovės su Kūrėju, o Kristaus protu paremta koncepcija jus priartina.
Kristaus protas yra aukščiau visų koncepcijų
Tačiau pats Kristaus protas nėra koncepcija. Ir jeigu iš tiesų mėginsite jį suvesti į koncepciją, kurią protas galėtų aprėpti, tuomet: „Pasitrauk nuo manęs Šėtone, nes tu man esi papiktinimas.“ Negalite apibrėžti Kristaus proto. Galėtume čia įberti modernumo prieskonį, pažvelgdami į šiuos mokslininkus, kurie ilgą laiką studijavo smegenis, ir į filosofus, kurie ginčijosi dėl to, kas yra sąmonė. Na, sąmonė yra tai, kas jums leidžia studijuoti bet kokį objektą, bet pati ji negali būti studijuojama kaip objektas. Kodėl taip yra? Todėl, kad sąmonė yra tai, kas padaro jus sąmoningais, tai reiškia, sugebančiais stebėti ir bendrakurti. Tačiau negalite savo sąmonės paversti objektu, kurį galite matyti iš išorės. Jūs tik galite patirti save iš vidaus.
Sakėme, kad Sąmoningasis AŠ gali patirti save kaip grynąją sąmonę, kuri yra neutrali sąmonė, laisva nuo koncepcijų. Taip, tačiau tai vis dar tebėra Sąmoningasis AŠ, kuris patiria save iš vidaus. Jūs nesate atskirosios savasties viduje, tačiau jūs vis dar patiriate save, ir šitaip bus iki pat Kūrėjo sąmonės. O ką daro konceptualus protas, būdamas atskirtyje? Jis, kaip sakiau, mėgina viską suvesti į koncepciją, su kuria protas gali tvarkytis. Ir būtent dėl to mokslininkai sumąstė šią idėją, kad sąmonė yra kažkas, ką galima studijuoti, kaip studijuojate nematomą mėnulio pusę ar subatomines daleles. Jūs galite tai studijuoti per atstumą. Galite tapti tolimu neutraliu stebėtoju. Bet matote, negalite tapti tolimu neutraliu sąmonės stebėtoju, nes negalite naudotis fotoaparatu, kad nufotografuotumėte patį fotoaparatą. Jūs galite studijuoti sąmonės aspektus, pavyzdžiui, smegenų funkcionavimą ir kaip jos veikia sąmonę. Jūs galite studijuoti atskirąsias savastis ir jų psichologiją, ir galite sugalvoti visokiausias psichologines priemones, tačiau negalite išlipti iš pačios sąmonės ir pažvelgti į sąmonę iš išorės. Ir taip pat negalite išlipti iš Kristaus ir pažvelgti į Kristų iš išorės ir konceptualizuoti Kristų.
Jūs, žinoma, galite susikurti Kristaus koncepciją konceptualiu protu. Tačiau tai nėra Kristus – štai ką mes mėginame jums pasakyti, tiems, kurie yra pasiruošę atlikti tą pokytį. Ir būtent dėl to kelio pradžioje jums reikia turėti šį įvaizdį, kad esate čia, žemesnėje būsenoje, ir jūs einate keliu žingsnis po žingsnio, kuris jus veda aukštyn į ten, kur tapsite Kristumi. Tai nėra klaida tam tikrame dvasinio kelio lygmenyje į save žiūrėti kaip einančius link Kristiškumo, link tapimo Kristumi. Tačiau galiausiai, kaip mes taip pat mėginome paaiškinti, jūs pasiekiate tašką, kuriame suvokiate, kad esmė čia nėra tapti kažkuo, kuo jūs nesate, esmė yra priimti ir patirti, kas jūs esate, nes Sąmoningasis AŠ yra iš Kristaus sąmonės, iš Vieno Proto. Kaip ir jūsų AŠ ESU Esatis.
Tad dabar, daviau jums pakankamai filosofinių mokymų viename perdavime. Tačiau dalykas, apie kurį norėčiau kad jūs, tiesioginiai pakylėtųjų mokytojų mokiniai, pamąstytumėte, yra štai kas: kada pasiekiate tą tašką, kuriame esate išpildę asmeninį savo Dangiškojo plano aspektą, kai sprendžiate savo psichologiją, ir galite persijungti nuo koncentravimosi į save į koncentravimosi į visumą, ir pradėti tarnauti? Ir siūlau jums pamąstyti, ką jūs įsirašėte į savo Dangiškąjį planą, kokią tarnystę norėjote atlikti pakylėtiesiems mokytojams, o ypač, kokią tarnystę norėjote atlikti Sen Žermenui, kuri yra jūsų asmeninis indėlis dėl aukso amžiaus įkūnijimo. Nes kai ryšitės atlikti tą pokytį, tuomet iš tiesų būsiu pasiruošęs dirbti su jumis asmeniškai. Iš pradžių galite to nesuvokti, galite to nejausti, galite to nepatirti. Nepasirodysiu jums kaip kažkoks nepaneigiamas apreiškimas iš dangaus. Tačiau iš tiesų jums pasirodysiu, kaip mažas tylus balselis viduje, kuris jums duos idėjas, kad galėtumėte būti atviromis durimis, padėdami pasauliui tapti daugiau.
Tad dabar, užsklendžiu jus šioje džiaugsmingoje Laisvės Liepsnoje, kuria AŠ ESU ir kurią saugau Žemei. Nepasiduokite visai tai niūrasčiai ir tamsai, kuri šiuo metu gaubia pasaulį ir siautėja kolektyvinėje sąmonėje. Laikykite savo akis nukreiptas aukštyn į Kristaus protą, į Sen Žermeną ir aukso amžių. Kažkas turi laikyti viziją, kad pasaulis tiesiog eina per laikiną sumaištį, kuri atvers kelią aukštesniam aukso amžiaus įkūnijimui. Ir jeigu jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, nelaikysite tos vizijos, kas ją laikys? Tikiuosi, kad perjungsite tą jungiklį ir tarsite: „Gana niūrasties ir tamsos, esu pasiruošęs patirti naują dieną su Sen Žermenu.“
Tad dabar, užsklendžiu jus akceleruojančioje Laisvės Liepsnoje, kuria AŠ ESU. Ar jaučiate akceleraciją? Ar esate pasiruošę įsileisti tą akceleraciją į savo energetinį lauką ir akceleruoti savo protą į aukštesnį lygmenį? Tuomet aš iš tiesų padauginsiu jūsų pasiryžimą tapti daugiau.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com