Naujų krikščioniškų judėjimų Amerikoje atsiradimas
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus per Kim Michaels, 2023 metų spalio 29 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2023 metų Amerikai skirtame vebinare „Įženkite į vienovę su Sen Žermeno vizija Amerikai“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus. Renkuosi kalbėti šiuo metu, kadangi visoje Amerikoje yra daug krikščionių, kurie jau sėdi bažnyčioje arba ruošiasi į bažnyčią, tad jie sėdi tenai savo bažnyčiose, jausdamiesi išrinktaisiais žmonėmis, tais, kurie garantuotai bus išganyti, tais, kurie daro, ką Kristus nori, kad jie darytų, ir todėl yra įsitikinę, kad yra dermėje su manimi, ir kad aš į juos žvelgiu pritariančiu žvilgsniu. Tai, žinoma, nėra tiesa.
Aš dabar nuo 2002 metų jau perdaviau daug įvairiausių mokymų apie tą faktą, kad krikščionybė šiandien, o tiesą sakant, krikščionybė nuo pat katalikų bažnyčios sukūrimo buvo beveik visiškoje priešingybėje mano mokymams ir misijai. Tuo nenoriu pasakyti, kad nėra žmonių krikščioniškoje tradicijoje, kurie susiderino su manimi kaip gyva dvasine būtybe, ir todėl jie peržengė išorines doktrinas ir ritualus, ir bažnyčias, ir visas tas žudynes bei chaosą, kuris buvo sukeltas krikščionybės religijos. Tačiau didžiąja dalimi krikščionybės religija šiandien vis dar tebėra atitrūkusi nuo Kristaus realybės.
Būtent dėl to jie, žinoma, nepripažįsta tikrojo Jėzaus, garbindami žmonių sukurtą stabą, sukurtą tų pačių antikristo jėgų, puolusių būtybių, kurios labai greitai, tiesą sakant, nuo pat pradžių užvaldė katalikų bažnyčią, ir todėl sukūrė daugelį šių doktrinų, daugelį šių Kristaus įvaizdžių, kurie nėra dermėje su to, kas aš esu, realybe, nėra dermėje su tuo, kodėl atėjau į Žemę ir kas iš tiesų yra Kristaus sąmonė ir ką jai yra skirta daryti. Kaip jau anksčiau sakėme, tikrasis ir aukščiausias krikščionybės potencialas buvo, kad aš būčiau laikomas pavyzdžiu, kuriuo visi galėtų sekti, kuomet kritinė masė žmonių galėtų apsivilkti tą asmeninį Kristiškumą, pasiekti tą Kristaus sąmonę, ir todėl žmonija galėtų išsilaisvinti nuo puolusių būtybių įtakos, nuo tų, kurie yra antikristo prote.
Antrasis Kristaus atėjimas
Akivaizdu, kad to neįvyko per šiuos praėjusius 2000 metų, tačiau tai iš tiesų įvyks, mums pasistūmėjus toliau į aukso amžių. Neketinu čia apgailestauti dėl praeities ir to, kas neįvyko, tačiau duodu jums viziją, kaip aš matau krikščionybės vystymąsi, mums pereinant į šiuos pirmuosius aukso amžiaus dešimtmečius. Kas nutiks su krikščionybe aukso amžiuje? Na, nutiks taip, kad dabartinė krikščionybės forma, kurią jūs matote Amerikoje, ims trauktis, ji vis labiau trauksis, kol arba taps nereikšminga, arba visiškai išnyks. Daugelis bažnyčių, kurias jūs šiandien matote ir kurių nariai yra įsitikinę, kad šios bažnyčios gyvuos iki antrojo Kristaus atėjimo, – jos išnyks.
Na ir dabar, galite paklausti, kodėl jos išnyks? Todėl, kad įvyks antrasis Kristaus atėjimas, tačiau jos to nepastebės. Antrasis Kristaus atėjimas nėra, kaip aš daug kartų paaiškinau, tai, kad aš sugrįšiu kaip kažkokia dangiška būtybė nepaneigiamu apreiškimu, bet kad 10 000 žmonių įkūnys Kristiškumą ir milijonai kitų žmonių įkūnys aukštą Kristiškumo laipsnį. Štai kas yra tikrasis Kristaus atėjimas, ir tai įvyks per šiuos ateinančius dešimtmečius, kaip tai jau pradeda vykti, kadangi daugelis jūsų esate šio vyksmo pionieriai. Būtent to šios krikščioniškos bažnyčios nepastebės. Jos nenorės į tai pažvelgti, jos nenorės to pripažinti, ir kuo tai baigsis?
Naujos krikščionių bendruomenės, dirbančios su Jėzumi
Tai baigsis tuo, kad daugelis šių Kristaus būtybių negalės atrasti erdvės išreikšti savo Kristiškumo šių vyraujančių krikščioniškų bažnyčių kontekste. Tad ką jie tuomet privalės padaryti? Na, jie privalės eiti kažkur kitur. O tai reikš, kad jie arba pereis prie universalesnės dvasingumo formos, arba jie įkurs, sukurs naujas krikščionių bažnyčias. Egzistuoja milžiniškas potencialas Amerikoje, o taip pat, žinoma, ir kitur, bet dabar susitelkime į Ameriką, naujų krikščioniškų bažnyčių, naujų krikščionių bendruomenių sukūrimui, kurios bus daug labiau susiderinusios su Kristaus realybe. Nesakau, kad jos bus paremtos mokymais, kuriuos perdaviau per šį pasiuntinį ir Ask Real Jesus svetainėje. Žinoma, kai kurie iš šių žmonių atras svetainę, ja pasinaudos, tačiau nėra tokio tikslo, kad visos šios naujos krikščionių bendruomenės ir bažnyčios turėtų remtis šia svetaine ar turėtų būti kaip nors susijusios su šiuo pasiuntiniu. Šis pasiuntinys nenori, kad į jį būtų žvelgiama kaip į kažkokį šio judėjimo lyderį, ir jis taip pat nenori už tai prisiimti jokių nuopelnų, nes jau seniai nusprendė, kad savo atlygio nori danguje.
Tačiau esmė yra ta, kad daug, daug žmonių, tie, kurie turi potencialą įkūnyti Kristiškumą, jie turi potencialą susiderinti su manimi kaip pakylėtąja būtybe, pakylėtuoju mokytoju. Ir per šį susiderinimą su manimi jie gaus impulsus, idėjas, nurodymus, kuriuos tuomet galės išpildyti pagal savo individualią kilmę, savo individualią psichologiją, savo individualų kūrybiškumą. Ir tai transformuos krikščionybę Amerikoje, kadangi senosios bažnyčios, kurios nepasikeis, kurios neprisitaikys, praras narius, kaip daugelyje jų jau tai vyksta. Ir tie žmonės, kurie turi kažkokį susiderinimą su manimi, jie prisijungs prie šių naujų bažnyčių ir pritaikys bei priims naują požiūrį į krikščionybę, kuris bus daug didesnėje dermėje su tuo, ką aš perdaviau svetainėje, kadangi yra natūralu, jog kai žmonės susiderins su manimi, ar jie žinotų apie svetainę ar ne, jie gaus tas pačias instrukcijas iš manęs, nes aš tikrai neplanuoju duoti skirtingas instrukcijas skirtingiems žmonėms, kad būtų sukurta dar daugiau priešiškumo tarp krikščioniškų bažnyčių.
Tačiau aš, žinoma, pritaikysiu savo instrukcijas prie žmonių individualios kilmės, ir leisiu jiems išpildyti tas instrukcijas pagal savo individualų kūrybiškumą ir žmonių grupės, kuriems jie tarnauja, poreikius. Žinoma, bus tam tikrų skirtumų tarp šių naujų bažnyčių, tačiau ne ta prasme, kad tarp jų egzistuos kategoriškas konfliktas, tiesiog jos koncentruosis į skirtingus Kristiškumo aspektus, į skirtingus dvasinio kelio aspektus, į skirtingus aspektus, padedant žmonėms dirbti su savo psichologija ir įveikiant įvairias problemas.
Moterų priespauda krikščioniškose bažnyčiose
Na ir dabar, kas bus šio vystymosi pionieriais? Jais, žinoma, bus tiek vyrai, tiek moterys, tačiau natūralu, kad didžioji šių žmonių dalis bus moterys. Kodėl? Todėl, kad krikščionybė labai ilgai buvo moteris priespaudoje laikiusi religija, ir todėl aš natūraliai noriu šitai kompensuoti, o tiksliau, noriu iškelti Ameriką virš šios moterų priespaudos, kad ji galėtų iš tiesų pereiti į Sen Žermeno aukso amžių, kuriame, žinoma, negalės būti jokios moterų priespaudos, jokios diskriminacijos prieš moteris ar, tiesą sakant, prieš bet kurią kitą mažumų grupę.
Jūs, žinoma, matysite, kad senosios bažnyčios tam priešinsis, kaip jos jau tam priešinasi. Bet matote, kad net ir daugelyje tradicinių bažnyčių žmonės, kurie yra patys aktyviausi, tie žmonės, kurie yra pasiruošę kažką daryti bažnyčiose, yra moterys, ir visgi šios bažnyčios neleidžia joms užimti jokių sprendimų priiminėtojų pozicijų. Kodėl neleidžia? Todėl, kad didžioji dalis krikščioniškų bažnyčių Amerikoje vis dar tebėra patriarchaliniame mąstyme, kuriame iš tiesų tiki, daugelis šių pastorių, kad yra būtina laikyti moteris kuo toliau nuo sprendimų priiminėtojų pozicijų jų bažnyčiose. Nustebtumėte, jeigu galėtumėte pažvelgti į kai kurių šių pastorių arba kitų šių krikščioniškų bažnyčių lyderių protus. Arba jeigu galėtumėte pasiklausyti jų slaptų, privačių pokalbių, netgi ne jų oficialių susitikimų, bet jų privačių pokalbių. Nustebtumėte, kokį negatyvų požiūrį jie iš tiesų turi į moteris.
Daugelis jų iš tiesų tiki, kad moterys yra menkavertiškesnė žmonių grupė, kad moterys yra prastesnės už vyrus. Kad moterys yra atsakingos už vyro nuopolį, ir todėl tai yra jų vaidmuo, kaip krikščionių lyderių, laikyti moteris joms deramoje vietoje. Šitai, žinoma, yra mąstymas, kurio galiojimo laikas jau seniai yra pasibaigęs, tačiau ypač mums pereinant į aukso amžių, ir ypač šiame moterų dešimtmetyje, laikas iš tiesų pasibaigė šiam patriarchaliniam, netgi galėtume sakyti, viduramžiškam mąstymui. Ir būtent dėl to matysite, kad palaipsniui šios moterys, kurios būtent ir palaiko šių bažnyčių veikimą, nuspręs tiesiog sustoti, nuspręs išeiti, atras kažkokį kitą būdą tarnauti, ir taps šių naujai atsiradusių krikščioniškų bažnyčių, grupių ir bendruomenių dalimi. Krikščioniška bažnyčia Amerikoje tiesiog negalės išgyventi šiame dešimtmetyje, jeigu toliau tęs šią moterų priespaudą.
Na ir dabar, kas iš tiesų stovi už šios moterų priespaudos, ne tik Amerikoje, bet ir žvelgiant į praeitį, į Senojo Testamento laikus Vidurio Rytose ir už jų ribų? Ir jūs, žinoma, galite sakyti, kaip jau anksčiau paaiškinome, kad tai ateina iš puolusių būtybių, kurios, kai atėjo į šią planetą, nusprendė, kad geriausias būdas sukurti konfliktą yra sukurti konfliktą tarp vyrų ir moterų, kadangi tai buvo pats fundamentaliausias pasidalijimas Žemėje, pasidalijimas tarp dviejų lyčių. Tačiau jūs galite virš to pažvelgti ir matyti, iš kokio tai ateina mąstymo? Ir tai iš tiesų ateina iš pranašumo komplekso, iš didybės manijos, iš šio obsesinio-kompulsinio troškimo jausti, kad esate geresni už kitus.
Pranašumo menkavertiškumo žaidimas Žemėje
Žinoma, kai pažvelgiate į mūsų mokymus apie dualistinę sąmonę, tai yra akivaizdžiai dualistiška. Lyginate save su kitais skalėje su dviem kraštutinumais, kurie yra paremti vertybiniu vertinimu. Kai kurie yra geresni, kiti yra blogesni. Kai kurie yra pranašesni, kiti yra prastesni. Akivaizdus dualizmas, tačiau esmė yra tokia. Už moterų priespaudos slypi šis pranašumo kompleksas. Ir, žinoma, jame yra įstrigusios ne vien puolusios būtybės, nes daugelis žmonių, daugelis pirminių Žemės gyventojų taip pat yra jame įstrigę. Nėra taip, kad puolusios būtybės būtų atnešusios pranašumo kompleksą į Žemę. Jis jau čia buvo šiose visuomenėse, kurios mėgino sukurti šį vienodumą.
Šios visuomenės nebuvo egalitarinės visuomenės, jos buvo hierarchinės visuomenės, su jose egzistuojančiu elitu, kuris mėgino priversti plačiąją populiaciją paklusti elito vadovavimui. Dirva jau buvo paruošta, ir puolusioms būtybėms tereikėjo čia atėjus išpūsti šį pranašumo kompleksą tarp žmonių, kurie buvo lyderiai Žemėje, ir nuo to laiko jos mėgino daryti viską, ką gali, kad tai paskleistų. Ir jos tai darė visame pasaulyje daugeliu skirtingų būdų. Mes jau anksčiau apie tai kalbėjome, ir jūs minėjote šioje invokacijoje, kurią kalbėjote, kad jos paėmė šią gentį Vidurio Rytuose ir privertė jos žmones patikėti, kad jie turi pranašesnį Dievą ir todėl yra išrinktieji to Dievo žmonės. Kodėl jie buvo pasirinkti puolusių būtybių šiam konkrečiam scenarijui? Todėl, kad turėjo didžiausią poreikį jaustis pranašesniais, o ne dėl to, kad kokiu nors būdu būtų buvę pranašesni.
Ir tą patį matote daugelyje kitų šalių, tačiau, vėlgi, susitelkime dabar į Ameriką. Matote Amerikos kolektyvinėje psichikoje šį troškimą būti didingiausia šalimi Žemėje. Bet kaip jūs mėginate šitai sukurti? Na, jūs mėginate sukurti ekonominę galią, karinę galią. Tačiau tai yra galia. Tai yra galios projektavimas. Ar yra kitų būdų būti didingiausia šalimi Žemėje? Na, ką aš sakiau prieš 2000 metų savo mokiniams, kai šie kivirčijosi dėl to, kas tarp jų yra didžiausias? Argi nesakiau: „Tegul didžiausias tarp jūsų būna visų tarnas?“ Ir jūs iš tiesų matote Amerikoje tam tikrą pasiryžimą tarnauti pasauliui.
Jūs matote daug žmonių Amerikoje, kurie yra pasiryžę įvairiais būdais tarnauti. Tačiau kolektyvinėje Amerikos psichikoje vis dar tebeegzistuoja šis troškimas būti pačia galingiausia šalimi Žemėje. Ir čia, žinoma, glūdi tam tikra ironija. Nes jeigu pažvelgsite į Ameriką šiandien, jeigu pažvelgsite istoriškai į daugelį kitų šalių, pamatysite aiškią tendenciją. Egzistuoja grupė lyderių, kurie dažnai būna puolusios būtybės, kartais ir pirminiai gyventojai, kurie įžengė ir priėmė puolusį mąstymą. Tačiau egzistuoja ši lyderių grupė puolusiame mąstyme, kurie turi šį obsesinį-kompulsinį poreikį išsikelti save kaip pranašesnį elitą. Bet kaip galėsite jaustis iš tiesų pranašesniais, jeigu nebus žmonių, kurie pripažintų jūsų pranašumą, žiūrėtų į jus su pagarbia baime ir paklustų jums, garbindami jus ir žiūrėdami į jus kaip į stabą? Na, negalėsite.
Tad kas yra tie žmonės, kurie turi didžiausią tikimybę sekti tokiais lyderiais su pranašumo kompleksu? Tai iš tiesų yra žmonės, kurie turi nepilnavertiškumo kompleksą. Ir jūs tai matote vykstant per visą istoriją. Galite tai matyti vykstant šiuo metu Amerikoje, jeigu ryšitės į tai neutraliai pažvelgti. Buvo toks vienas žmogus, kuris žadėjo sugrąžinti Amerikai didybę. Akivaizdus pranašumo kompleksas. Kas yra dauguma žmonių, kurie aklai tiki viskuo, ką šis asmuo sako? Daugelis jų turi menkavertiškumo kompleksą. Kaip tai veikia? Tai veikia, nes puolusios būtybės siekia patraukti tuos, kurie turi nepilnavertiškumo kompleksą, pažadėdamos jiems, kad jeigu jūs mumis seksite ir mums paklusite, įgysite kažkokį pranašesnį statusą jau vien dėl to, kad mumis sekate, kad mums paklūstate. Tai jus pavers pranašesniais. Tai iš tiesų nėra aukštoji matematika. Tai yra tai, kas turėtų būti dėstoma kaip psichologijos pradžiamokslis visose aukštojo mokslo įstaigose. Tai nėra sunku matyti, kai nesate pagauti šio burbulo, pagauti šios nepilnavertiškumo-pranašumo dinamikos, kurią puolusios būtybės taip gerai moka kurti.
Pranašumo jausmas ir vienovė su Kristumi ir visa gyvybe
Tą patį matote krikščioniškose Amerikos bažnyčiose. Šių bažnyčių lyderiai turi šį, daugelis jų, obsesinį-kompulsinį poreikį jaustis pranašesniais. Ir jie mano, kad krikščionybė yra pranašesnė religija, ir todėl jie yra pranašesni Kristaus tarnai. Tačiau, vėlgi, tegul didžiausias tarp jūsų būna visų tarnas. Na ir dabar, galite gražiai kalbėti, galite demonstruoti gražų elgesį. Galite vaizduoti, kad iš tiesų tarnaujate. Tačiau jeigu jūsų tarnavimas yra paremtas šiuo troškimu jaustis pranašesniais, tuomet jūs netarnaujate su Kristumi. Jūs netarnaujate Kristui. Jūs netarnaujate žmonėms, nes nesate tarnas. Jūs turite į save sukoncentruotą motyvą išaukštinti save, lyginantis su kitais. Negi iš tiesų manote, kad Kristus tam pritaria? Negi iš tiesų manote, kad galėsite apgauti Kristų, jog jis jus laikytų geru ir ištikimu tarnu? Negi iš tiesų manote, kad apgaudami kitus žmones, apgausite Kristų? Nes sakau jums, niekas, ką bedarytumėte Žemėje, negalės apgauti Kristaus. Būtent tai yra Kristaus sąmonės esmė, kad ji jums suteikia atskaitos tašką tarp to, kas priartina žmones prie vienovės, ir to, kas atitolina juos nuo vienovės.
Ir yra akivaizdu, kad troškimas būti pranašesniu jus atitolina nuo vienovės. Tiesą sakant, net ir menkavertiškumo jausmas jus atitolina nuo vienovės. Nes Kristuje, vienovėje, kaip gali būti pranašesnių ir menkesnių? Būtent dėl to: tegul didžiausias tarp jūsų, būna visų tarnas. Be jokio poreikio būti pranašesniu. Kitaip tariant, transcenduokite pranašumo poreikį, ir tuomet sulauksite mano pritarimo. Yra absoliučiai neįmanoma sukurti pranašumo regimybės Žemėje ir su ja nusigauti į dangų. To padaryti yra neįmanoma. Puolusios būtybės tikėjo, nupuldamos per kelias sferas, kad tai yra įmanoma padaryti. Kai kurios iš jų vis dar tebetiki tuo šiandien. Daugelis žmonių buvo įtraukti į galvojimą, kad jeigu būsiu geras krikščionis, Jėzus tikrai mane pasiims į dangų po šio gyvenimo. Daugelis šių krikščionių patyrė nusivylimą, kai paliko savo kūną ir sutiko mane arba kitas dvasines būtybes, ir patyrė šoką suvokę, kad nepateks į dangų, bet turės grįžti į įsikūnijimą Žemėje.
Danguje nėra pranašesnių būtybių. Nes kai esate vienovėje su Kristaus protu, matote visos gyvybės vienovę. Ir nėra jokios erdvės pranašumui ir menkumui. Tai nereiškia, kad visos būtybės danguje yra vienodos, tačiau tai reiškia, kad jos į savo individualius skirtumus nežiūri iš šios skalės su dviem kraštutinumais, kurioje vienas iš jų yra pranašesnis, o kitas menkesnis. Kiek ilgai dar krikščioniai Amerikoje bus įstrigę šiame žaidime? Kiek ilgai visi amerikiečiai bus įstrigę šiame pranašumo žaidime?
Dirvos aukso amžiui paruošimas
Na, tai yra klausimas, kuris nulems, kaip greitai aukso amžius galės būti įkūnytas Žemėje, kaip greitai Sen Žermenas galės perduoti kai kurias iš šių idėjų, kai kurias iš šių technologijų, apie kurias jis kalbėjo savo diktavime vakar. Jis kalbėjo apie būtinybę transformuoti sąmonę. Na, ši sąmonės transformacija yra būtent tai, ką krikščionybei buvo skirta atnešti, kad paruoštų dirvą Sen Žermeno aukso amžiui. Daugelis krikščionių šiandien mano, kad aš pasirodžiau tarsi kokiame vakuume, tačiau, žinoma, pakylėtieji mokytojai turi sudarę labai ilgą planą, kuriuo yra paremta amžių progresija.
Aš pasirodžiau prieš 2000 metų Žuvų Amžiaus pradžioje, kad atneščiau tam tikrus pokyčius, kurie padėtų pamatus ateinančiam Vandenio amžiui ir aukso amžiui. Žinoma, buvo viliamasi, kad tie, kurie mane pripažins ir seks mano mokymais bei pavyzdžiu, taps šių pokyčių atnešimo pionieriais. Kai kurie tai padarė, tačiau yra daug kitų, kurie netgi nėra krikščionybės religijoje, kurie dalyvavo, ruošiant šią dirvą aukso amžiui. Daugelis jų sekė vidiniais mokymais, įveikdami pranašumo poreikį, ir todėl jie paliko krikščionybės religiją, kadangi nebegali tapatintis su tuo, kas tegali būti vadinama veidmainyste.
Krikščionybės atgimimas
Jeigu pažvelgtumėte į krikščionybės religiją šiandien, viso pasaulio mastu, bet, vėlgi, susitelkime į Ameriką, ką matote? Daugumos krikščionių mąstymas, tačiau ypač lyderių, yra veidmainiškas, nes jie mano esantys pranašesni už nekrikščionis. Lyderiai mano, kad jie yra pranašesni už savo bažnyčios narius. Tačiau kodėl jie taip mano? Todėl, kad save laiko atskirtais nuo Kristaus.
Nes jeigu jie būtų įžengę į vienovę su Kristumi, į vienovę su Kristaus protu, jeigu būtų apsivilkę tą individualų Kristiškumą, jie būtų įveikę tą pranašumo poreikį. Tai yra neišvengiama Kristiškumo dalis, kad pažvelgiate į šią susiskaldymų sąmonę, pažvelgiate šiam pranašumui ir menkavertiškumui tiesiai į akis ir tariate: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone! Man tavęs nereikia, tau nėra vietos mano esybėje“, ir kai tai padarysite, patirsite tokią didelę laisvę, kad daugumai žmonių būtų sunku tai net įsivaizduoti. Galite pažvelgti į daugelį žmonių ir sakyti, kad jie iš tiesų yra įstrigę ne pranašumo komplekse, jie yra įstrigę menkavertiškume, ir jie dažnai jaučiasi menkesniais subtiliais būdais, kurių sąmoningai net nesuvokia ir nesugebėtų išreikšti žodžiais. Ir būtent dėl to puolusioms būtybėms tampa įmanoma juos kontroliuoti, nes jos gali naudotis menkavertiškumo kompleksu įvairiais būdais manipuliuodamos žmonėmis, tame tarpe ir sakydamos: „Jeigu mumis seksite, būsite pranašesni.“
Per šiuos ateinančius dešimtmečius nutiks taip, kad pamatysite atsirandant šiuos žmones, kurie bus transcendavę šią dinamiką ir todėl jie padarys du dalykus. Jie susiderins su manimi, su mano, kaip dvasinės būtybės, Esybe, ir jie susiderins su žmonių poreikiais, specifinių žmonių grupių poreikiais, ir todėl sukurs šias bendruomenes ir organizacijas, specifiškai tarnaujančias šiems žmonėms, ir tai bus krikščionybės atgimimas. Galėtume sakyti, labiau užjaučiančios krikščionybės. Tačiau taip pat galėtume pavadinti, realistiškesnės krikščionybės.
Puolęs standartas, suprojektuotas ant Kristaus
Kas, kai į tai pažvelgiate, slypi net ir už pranašumo-nepilnavertiškumo dinamikos? Kodėl puolusios būtybės yra įstrigusios šiame poreikyje jaustis pranašesnėmis? Todėl, kad galvoja, jog turite užsitarnauti savo įžengimą į dangų. Jos mano, kad egzistuoja standartas, kurį privalote atitikti. Ką mes daug kartų kartojome? Tam, kad sujauktų viską Žemėje, puolusioms būtybėms reikėjo padaryti tik vieną dalyką: suprojektuoti, kad egzistuoja standartas, kurį turite atitikti.
Ką jos padarė? Jos sukūrė dievą pagal savo paveikslą ir savo panašumą. Štai kodėl jos sukūrė piktą teisiantį Senojo Testamento Dievą. Tad ką jos projektuoja? Kad standartas, ar jūs nueisite į dangų ar ne, ateina iš Dievo, kad jis buvo apibrėžtas Dievo. Realybėje, jis ateina iš puolusių būtybių ir buvo apibrėžtas puolusios sąmonės. Tačiau jos projektavo, ir daug žmonių privertė patikėti, kad tai yra Dievo standartas. Daug krikščionių tiki, kad tai taip pat yra Kristaus standartas. Tačiau kas yra Kristaus standartas? Tai tiesiog yra štai kas. Tiktai būtybė, kuri nusileido iš dangaus, gali pakilti atgal į dangų, o būtybė, kuri nusileido iš dangaus, neturi jokio standarto, kuris galėtų būti apibrėžtas Žemėje.
Kaip pakilsite atgal į dangų? Sugrįždami į tą nekaltumo būseną, kurioje nebeturite jokio standarto savo prote, kurį projektuotumėte ant Kristaus. Kai Petras man sakė, jog aš nekentėsiu ir nevyksiu į Jeruzalę, kaip sakiau, jis projektavo savo standartą ant manęs. Vėlgi, jūs visi žinote, ką jam atsakiau: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone.“ Nes tai negali jūsų atvesti į dangų. Kai turite žemišką standartą, dualistinį, reliatyvų, lyginamąjį standartą, negalite įžengti į dangų. Kristus neprojektuoja ir neprimeta jums jokio standarto. Kristaus protas jums suteikia atskaitos tašką, ką reiškia būti laisvu nuo visų šių standartų, kurie galėtų būti sukurti šioje nepakilusioje sferoje. Ir kai pasinaudosite šiuo atskaitos tašku iš Kristaus proto, kad išsilaisvintumėte nuo visų šių standartų, na, tuomet nebeliks nieko, kas trukdytų jums įžengti į dangų.
Negalite jėga prasibrauti į dangų. Danguje nesate, nes jėga išėjote iš dangaus, iš nekaltumo. Kai sugrįšite į nekaltumą, nebeliks visiškai jokio barjero, kuris trukdytų jums įžengti į dangų, kai jau galutinai nuspręsite visam laikui palikti Žemę. Tiek daug dalykų buvo suprojektuota ant Kristaus puolusių būtybių. Tiek daug dalykų krikščionybės religija suprojektavo, paskleidė, primetė žmonėms, suprogramavo jiems nuo vaikystės. Tai pradės nykti. Tai vyks ne tik dėl to, kad žmonės paliks krikščionybės religiją. Tiesiog vis daugiau ir daugiau žmonių pradės matyti krikščionybės religijos tuštybę, melą ir veidmainiškumą. Tačiau jie tai pamatys, nes susiderins su Kristaus realybe.
Krikščionybės religijos paklydimo pamatymas
Vėlgi, mes daug kartų kalbėjome apie tai, kaip pokyčiai gali įvykti. Jie gali įvykti, jums nusileidus vidun ir gavus patyrimą, intuityvų mistinį patyrimą iš Kristaus proto, kuris jums suteikia atskaitos tašką. Egzistuoja kažkas aukštesnio. Arba tai gali įvykti per Skaudžių Smūgių Mokyklą, kuomet pamatote įkūnytus pasaulyje tam tikrus puolusios sąmonės, antikristo sąmonės, žmogiškos sąmonės, mirties sąmonės aspektus, kuomet žmonės gali galiausiai pamatyti, kad to jau per daug. Abu šie dalykai vyks per šiuos ateinančius dešimtmečius. Tradicinė krikščionybė vis labiau ir labiau grims į sustabarėjimą, į vis didesnį konservatizmą, bus vis labiau ir labiau pasiryžusi ginti savo taip vadinamas tradicines vertybes.
Na ir dabar, jeigu pažvelgtumėte į krikščionių bažnyčias Amerikoje, jos gali apibrėžti įvairias šias tradicines vertybes ir standartus, kuriuos gina, ir, žinoma, jos gina įvairius dalykus. Bet kas iš tikrųjų čia vyksta yra tai, kad yra žmonių šiose krikščioniškose bažnyčiose, daugelis jų yra lyderiai, kurie jaučia, kad jų valdžia slysta jiems iš gniaužtų, laiko dvasia juos apleidžia, jie praranda savo teritoriją. Ir būtent dėl to jie perėjo į šią beveik desperacijos būseną, norėdami kabintis į viską, ką gali išlaikyti. Ir būtent dėl to jūs matote šią labai keistą situaciją. Kuomet matote šiuos krikščionių lyderius, kurie vyksta į Baltuosius Rūmus ir fotografuojasi su Donaldu Trampu kaip prezidentu. Ir jie jam sako: „Tu esi didingiausias prezidentas nuo Linkolno laikų“, ir jie mano, jog kadangi jis paskyrė tam tikrus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, jis netgi buvo pašvęstas Dievo ar Kristaus būti prezidentu. Tačiau jeigu pažvelgtumėte realybėje, ar Donaldas Trampas yra bent kiek religingas? Ar jis yra krikščionis pagal šių krikščioniškų bažnyčių standartus? Ne, nėra. Ir niekada nebuvo. Ir jis praktiškai pats atvirai tai pripažino.
Vėlgi, aklumas, kuris neleidžia jums matyti jūsų veiksmuose ir žodžiuose egzistuojančio veidmainiškumo. Neleidžia matyti skirtumo tarp to, kuo teigiate tikintys, ir to, ką iš tiesų darote. Donaldas Trampas nėra dermėje su Kristumi ir niekada nebuvo. Tačiau, žinoma, kadangi krikščioniškų bažnyčių lyderiai taip pat nėra dermėje su Kristumi, jie, žinoma, yra laisvi sudaryti sąjungą. Ir jeigu žmonės tuo tiki, na, jiems belieka mokytis Skaudžių Smūgių Mokykloje, tiesa? Nes aš negaliu pasiekti šių žmonių. Matysite, kaip dalykai pasieks vis didesnius kraštutinumus per šiuos ateinančius dešimtmečius. Katalikų bažnyčia – ar manote, kad jau matėte didžiausius skandalus, kurie buvo atskleisti šioje bažnyčioje? Jūs dar nieko nematėte. Laukia dar tiek nepalyginamai daugiau, kas turi būti atskleista. Tas pats yra ir su kitomis krikščionių bažnyčiomis Amerikoje ir kitur. Ir jeigu vienintelis būdas, kuriuo žmonės galės praregėti iš krikščionybės religijos melo yra per Skaudžių Smūgių Mokyklą, na tai tuomet turėsime pažiūrėti, kiek skaudūs turės tapti šie smūgiai.
Išreiškite Kristaus perspektyvą bet kokiame kontekste
Žinoma, kaip sakiau, jau yra daug, daug žmonių, kurie pradeda matyti arba jau pamatė krikščionybės religijos paklydimą. Ir, vėlgi, būtent į šiuos žmones žvelgiu su lūkesčiu, kad jie išneš krikščionybės religiją, o galbūt greičiau turėtume sakyti, krikščionių bendruomenę, į aukso amžių. Mano vizijoje nėra tokio laiko, kai nebeliks jokių krikščionių ar krikščioniškų organizacijų, krikščioniškos bendruomenės. Tačiau ar dabartinės bažnyčios išliks ar ne, man tai iš tiesų visai nerūpi. Tačiau iš tiesų turiu viziją, kad atsiras šios krikščionių bendruomenės, kurios įveiks menkavertiškumo pranašumo dinamiką. Ir todėl jos pradės save laikyti visų tarnais, ar bent jau specifinių žmonių grupių tarnais, kuriems tarnauti, jie jaus, yra jų vaidmuo.
Tačiau taip pat matau, kad daug, daug žmonių įsiklausys, susiderins su Kristaus proto realybe ir jie pradės tai išreikšti ne krikščioniškame kontekste ar krikščioniškoje bendruomenėje. Daugelis tai išreikš universaliu būdu, nes tai iš tiesų nėra „krikščionybės religijos“ dalykas. Aš neatėjau į Žemę kurti krikščionybės religijos. Aš atėjau kurti judėjimo, kuris nebūtų centralizuotas judėjimas, nes jame žmonės universaliai išreikštų tą Kristaus perspektyvą, kuri suteikia žmonėms atskaitos tašką specifinėse situacijose. Jūs tai galite daryti bet kokiame kontekste, net ir nereliginiame kontekste.
Yra daug mokslininkų, daug tyrinėtojų, daug tyrėjų, kurie žiūri į visuomenę, žiūri į tendencijas, žiūri į istoriją ir išreiškia dalykus universaliu būdu. Atkreipia dėmesį į tai, kas nėra tvaru ilgalaikėje perspektyvoje. Mes jau keletą kartų minėjome šį Rand Korporacijos atliktą tyrimą apie pajamų nelygybę Amerikoje. Na, visas šis tyrimas ir jo išvados yra Kristiškumo išraiška, Kristaus sąmonės išraiška. Dėmesio atkreipimas į kažką, kas nėra tvaru. Ir, žinoma, egzistuoja daug, daug kitų tokių pavyzdžių.
Kristaus sąmonė ir mirties sąmonė
Matote, vėlgi, krikščioniai yra taip susikoncentravę į krikščionybės religiją, bet kodėl jie yra į tai susikoncentravę? Todėl kad jiems tai yra jų bilietas į pranašumą. Jie mano, kad yra pranašesni, nes yra šios krikščioniškos bažnyčios nariai arba lyderiai. Ir jie daro visus šiuos dalykus, kuriuos, jų teigimu, apibrėžė Kristus, tačiau iš tikrųjų jie patys tai apibrėžė, arba tai apibrėžė puolusios būtybės, ir tai jiems leidžia jaustis pranašesniais. Tai neturi jokios tikrovės Kristuje. Tai iš tiesų yra tai, ką aš vadinau mirties sąmone, kalbėdamas, kad turėtumėte mirusiems palikti laidoti savo numirėlius. Mirties sąmonė yra, kai save laikote atskira būtybe ir siekiate išaukštinti save kaip pranašesnį už kitus. Tai yra mirties sąmonė. Negalite būti pranašesni, nebent laikytumėte save atskira būtybe.
Kas yra gyvybės sąmonė? Kristaus sąmonė. Tai yra, kad jūs matote vienovę už visų išorinių skirtybių ir siekiate tos vienovės su Kristaus protu, kuri taip pat jums leidžia matyti vienovę su visais kitais, ir būtent dėl to jūs galite būti visų tarnas. Nes jūs nesiekiate savęs išaukštinti, jūs siekiate pakelti aukštyn visumą arba specifinę grupę žmonių. Ir jūs tai darote ne tam, kad prasibrautumėte į dangų arba išsipirktumėte sau vietą danguje. Jūs tai darote tiesiog dėl to, nes tai yra tai, ką daro Kristaus protas. Ir jūs žiūrite į visus šiuos žaidimus, kurie yra žaidžiami Žemėje, į visus šiuos dualistinius žaidimus, į menkavertiškumo pranašumo žaidimą. Ir suprantate, ką turėjau galvoje sakydamas: „O kas gi tau, tu sek paskui mane?“ Nes suvokėte, iš tiesų suvokėte, kad didžiausias jūsų noras yra įžengti į vis didesnę ir didesnę vienovę su Kristaus protu, ir todėl esate pasiryžę palikti visus šiuos žaidimus, kurie jus laiko už Kristaus proto ribų, nes jie stiprina iliuziją, kad esate atskira būtybė.
Moterys krikščioniškose bažnyčiose
Taip, bus bažnyčių, kurios mėgins išlikti galvodamos, jog daro Kristaus darbą, tapdamos vis uždaresnio proto. Kas už to slypi? Kaip sakiau, jos jaučia, kad valdžia slysta joms iš rankų. Jų kontrolė žmonėms slysta joms iš rankų. Ir kas yra tie žmonės, kuriuos jie žino prarandantys pirmiausia? Moterys.
Daugelis šių patriarchalinių bažnyčių, daugelis šių lyderių, pastorių, vyskupų, kad ir kaip jūs juos vadintumėte, jie turi tam tikrą pojūtį, dažnai nepripažintą sąmoningame lygmenyje, tačiau jie turi tam tikrą pojūtį, kad krikščionybės elgesys su moterimis nėra tvarus. Tačiau jie nesugeba palikti šio jausmo, jog kadangi yra vyrai, jie yra pranašesni už moteris. Ir jie laiko savo krikščioniškas bažnyčias šios sąmonės įkaitais, užuot pripažinę, kad atėjo laikas, ir jau seniai yra laikas leisti moterims užimti bet kokią poziciją bet kokioje krikščioniškoje bažnyčioje.
Ką jie iš tiesų mėgina laikyti priespaudoje? Moteris. Ir jie žino, kad to padaryti yra neįmanoma, tačiau jie mėgina sakyti, kad privalome išsaugoti standartą, privalome išsaugoti tradicines vertybes. Ir tai sakydami iš tiesų jie turi omenyje, kad privalome išsaugoti moterų priespaudą, nes tai esą yra tai, ko nori Kristus. Tačiau tai nėra tai, ko nori Kristus. Tegul didžiausias tarp jūsų būna visų tarnas. Argi nemanote, kad moterys nėra įtrauktos į visų tarpą? Ir kodėl aš sakiau jis? Nes anais laikais, kaip ir šiandien, tai buvo patriarchalinė kultūra, kurioje lyderiais buvo „jie“. Jeigu lyderiais būtų buvusios „jos“, aš būčiau sakęs, kad tegul didžiausia tarp jūsų būna visų tarnaitė. Tačiau nebuvo prasmės to sakyti, kadangi vadovaujančiuose postuose nebuvo moterų, nes joms nebuvo leidžiama jų užimti. Ir netgi daugelis mano mokinių turėjo tą patriarchalinį mąstymą, ypač Petras, bet tam tikru laipsniu ir Paulius bei kiti. Ir būtent dėl to evangelijose nėra pripažįstama, kad aš turėjau mokinių moterų, ir kai kurios iš šių moterų buvo toliau pažengusios už mokinius vyrus.
O ką jūs šiandien matote? Jūs matote šias krikščioniškas bažnyčias Amerikoje, kurių lyderiais yra vyrai, ir nors jie leidžia moterims atlikti purvinus darbus, jie neleidžia joms priiminėti jokių sprendimų. Jie yra įstrigę šiame pranašumo jausme. Tačiau kai žvelgiate į tai iš dvasinio brandumo, dvasinio pažangumo perspektyvos, daugelis šių moterų yra daug toliau pažengusios už šiuos lyderius vyrus. Ir būtent dėl to vyrams lyderiams reikia laikyti moteris priespaudoje, kadangi jie nenori savęs transcenduoti ir augti sąmonėje, kai tuo tarpu daugelis moterų yra pasiruošusios tai daryti.
Mėginimas nužudyti Kristų visuose
Jūs taip pat tai matote ir kitose visuomenės srityse, kuomet vyrai jaučia, kad moterys auga greičiau ir yra toliau pažengusios už daugelį vyrų. Užuot ryžęsi keistis ir augti taip pat sparčiai kaip moterys, kad galėtų neatsilikti nuo moterų, vietoj to jie siekia sutrukdyti moterims augti arba pasiekti postus visuomenėje. Tie, kurie netranscenduoja, privalo neleisti kitiems transcenduoti, jeigu nori neleisti kitiems jų aplenkti. Ir iš kur tai ateina? Kas yra tie, kurie nenori savęs transcenduoti ir nori stabdyti kitus? Na, žinoma, tai yra puolusios būtybės. Ką dar jos gali daryti? Kai nenorite naudotis Kristaus protu, negalite kilti aukštyn sąmonėje. Galite didinti savo išmanymą horizontaliame lygmenyje, tačiau negalite kilti vertikaliai į aukštesnius sąmonės lygmenis.
Rašto aiškintojai ir fariziejai, žydų religijos lyderiai, šventyklos dvasininkai, jie jautė grėsmę iš manęs, nes jautė, kad turiu aukštesnį sąmonės lygį už juos. Kokia buvo jų reakcija? Na, jie būtų galėję pasakyti: „O, bet jeigu jis paaugo, tai ir mes galime paaugti. Jeigu šis Jėzus pasinaudojo Kristaus sąmone, kad pakeltų savo sąmonę į aukštesnį lygmenį už mūsų, kodėl gi ir mums nepasinaudojus Kristaus sąmone, kad pakeltume savo lygį?“ Tačiau jie nenorėjo to daryti, tad koks buvo jų atsakas? Nužudyti Kristų.
Ką krikščionių lyderiai Amerikoje ir kitur šiandien daro didžiausiose bažnyčiose? Jie mėgina nužudyti Kristų savo nariuose, ypač moteryse, bet iš tikrųjų visuose. Kodėl? Todėl, kad nenori transcenduoti savo sąmonės ir nenori, kad kiti tai padarytų ir juos pralenktų, kuomet jie nebegalės išsaugoti savo pranašumo jausmo. Vėlgi, tai nėra aukštoji matematika. Tai turėtų būti dėstoma kaip psichologijos pradžiamokslis visose aukštosiose mokyklose, net ir gimnazijų lygmenyje.
Žmonės geba tai suvokti, geba suprasti. Ne krikščioniškame kontekste, bet tiesiog psichologijos, bazinės psichologijos kontekste. Į bazinę psichologiją turėtų būti įtrauktas menkavertiškumo-pranašumo dinamikos dėstymas. Ir daugelis žmonių turi gebėjimą tai suprasti vėlesniais paauglystės metais ir vėliau. Tai neperžengia ribų to, ką žmonės šiandien gali suvokti. Jie nebūtų galėję to suvokti prieš šimtą metų ar du tūkstančius metų, bet šiandien daugelis žmonių gali tai suvokti ir pamatyti, kaip ši menkavertiškumo-pranašumo dinamika reiškėsi pasaulio istorijoje ir reiškiasi šiandien. Tiek daug pavyzdžių, Rusija, Izraelis, – tik du pavyzdžiai, kurie šiuo metu yra naujienose. Taip pat Kinija ir Japonija prieš pora kartų. Tačiau taip pat daug kitų pavyzdžių, kuriuose matote šį pranašumą, ne tik tautose, bet ir etninėse grupėse, religinėse grupėse, toje ir anoje grupėje, rasių grupėse.
Baltaodžių pranašumas vis dar tebėra faktorius Amerikoje, ypač kai kuriose krikščionių bažnyčiose. Jie žino, kad tai nėra tvaru, tačiau karštligiškai, desperatiškai mėgina kabintis į tradicines vertybes, kas iš tiesų yra kodinis pavadinimas „mūsų“ pranašumo jausmui arba „mūsų“ pranašumo pozicijai visuomenėje. Jie žino, kad tai slysta jiems iš rankų. Jie žino, kad Amerika liausis būti valdoma baltaodžių elito, tačiau desperatiškai mėgina į tai kabintis.
Kaip padėti žmonėms su jų psichologinėmis problemomis
Esu dėkingas už galimybę kalbėti apie tai fizinėje plotmėje, ir daugelis jūsų su tuo susiderinote, kad tai galėtų nueiti tenai, kur jūs esate, į kolektyvinę sąmonę. Galėčiau pasakyti daug daugiau. Aš, žinoma, pasakysiu daugiau, kai pasistūmėsime toliau į aukso amžių. Tačiau, vėlgi, pasiekiate šį tašką, kai yra pasakyta pakankamai, kad galėtų prasidėti ši grandininė reakcija, kuri galėtų pakelti kolektyvinę sąmonę į sekantį lygmenį. O tuomet, kai tas sekantis lygmuo bus pasiektas, tuomet bus vaisingiau perduoti tolesnius mokymus.
Iš tiesų, kai žvelgiu į aukso amžių, specifiškai Amerikai, matau atsirandant šias dvasines bendruomenes, kurios yra gyvybingos, gyvos, padedančios žmonėms. Jos nebūtų sudarytos vien iš krikščionių. Kai kurios būtų universalios. Kai kurios būtų sudarytos iš budistų. Kai kurios iš kitų tradicinių religijų. Tačiau kai kas tarp jų būtų bendro. Vienas iš šių bendrų dalykų bus tai, kad jos nebus paremtos reikalavimu, jog žmonės turėtų kažkuo tikėti, nes jų pagrindas bus suteikti žmonėms patyrimus. Tačiau daugelis jų taip pat suvoks, jog jeigu norite suteikti žmonėms mistinį patyrimą, turite padėti žmonėms išspręsti savo psichologines problemas, nes būtent šios problemos neleis jiems patirti tiesioginio patyrimo.
Taip pat atsiras augantis suvokimas, kad problemos, kurias matote visuomenėje, pavyzdžiui, daugybė žmonių, kurie įninka į narkotikus ir alkoholį, kai kurių žmonių įsitraukimas į gaujas ir nusikaltimus, žmonių nugrimzdimas į depresiją arba neviltį, kad visa tai iš tiesų yra dvasinės problemos, nes žmonės neturi tikslo pojūčio. Jie neturi bazinės psichologijos supratimo, jie nežino, kaip galėtų pagerinti savo psichologiją, ir todėl tai yra esminė dvasingumo dalis padėti čia žmonėms. Tai, žinoma, taip pat yra esminė krikščionybės dalis, nes ką gi dar darytų Kristus, kaip sakiau, jeigu ne padėtų žmonėms įveikti mirties sąmonę, kuri laiko juos įstrigusius materialiame pasaulyje.
Ir tai yra kažkas, ką jau galite matyti pradedant vykti, kuomet atsiranda daug šių žmonių, daug šių grupių, kurios siekia padėti žmonėms su jų psichologinėmis problemomis. Tai yra daug didesnėje dermėje su Kristumi nei krikščioniškos bažnyčios, kurios tesugeba jums pasakyti, kad turėtumėte visa tai užgniaužti ir elgtis kaip geras krikščionis, ir kad Jėzus ateis ir jus išgelbės, nors nė kiek nepakeitėte savo sąmonės, neišrišote savo psichologijos.
Bet kaip aš galėčiau išgelbėti žmones, jeigu jie neįveikė būtent tos psichologijos, kuri juos verčia bėgti nuo dangaus? Negi jie iš tiesų tiki, kad aš vieną dieną grįšiu ir priversiu žmones įžengti į dangų? Akivaizdu, kad privalote pasirinkti įžengti į dangų. Ir jūs galite tai pasirinkti tik tuomet, kai išsprendžiate psichologiją, kuri jus privertė palikti vienovę ir vis giliau ir giliau leistis į atskirtį. Tad tai yra jau kita tema, bet daug žmonių jau iš tiesų su tuo susiderino, ir dar daugiau su tuo susiderins. Ir jeigu krikščioniškos bendruomenės norės būti sėkmingos, jos turės atrasti ryšį tarp Kristaus ir psichologijos.
Tad dabar, noriu dar kartą išreikšti savo dėkingumą ir užsklęsti jus Džiaugsmo Liepsnoje, kurią saugau Žemei. Nes iš tiesų, ši Džiaugsmo Liepsna gali sudeginti pačias subtiliausias velnio ir žalčių bei antikristo jėgų užmačias. Jie negali prilygti šiai liepsnai. Jie sudegs ją palietę, kaip matote sudegant uodus, prisilietusius prie ryškios šviesos.
Tad dabar, jeigu norite, atverkite savo širdį šiai Džiaugsmo Liepsnai, kurią aš dabar išliesiu didesniu kiekiu nei galėtumėte tai patirti savo kasdieniame gyvenime. Paskirkite šiek tiek laiko, muzikai grojant, susiderinti su šia Džiaugsmo Liepsna, ir galbūt paverskite tai reguliariu įpročiu, paskirdami šiek tiek laiko susiderinti su šia Džiaugsmo Liepsna, kuria AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com