Transcenduokite bevališkumą ir nenorą būti ir būkite tėkmėje!
Pakylėtasis Mokytojas Vadžrasatva per Kim Michaels, 2023 metų rugsėjo 23 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Almatoje, Kazachstane „Būkite Gyvenimo Upe veiksme“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Dhjani Buda Vadžrasatva. Priešnuodis, kurį atnešu, yra Deimantinė Dievo Valia. Nuodai, kuriuos šis priešnuodis sudegina, yra bevališkumo ir nenoro būti nuodai. Tai gali pasirodyti keistas derinys, ypač ryšyje su tekėjimo su Gyvenimo Upe tema. Deimantinė Valia – na, kas yra deimantas? Kiečiausia substancija Žemėje. Deimantinė Valia yra tai, kam negali pasipriešinti jokia substancija Žemėje.
Deimantinė Dievo Valia
Tačiau dažnai, kai žmonės išgirsta Deimantinės Valios koncepciją, jie galvoja, kad tai yra kažkas, kas yra nepajudinama, pro ką negalima prasiskverbti, ko negalima nugalėti. Todėl esant šioms asociacijoms, žmonėms yra sunku tai susieti su šiuo nuolatiniu Gyvenimo Upės judėjimu. Kaip tai yra susiję su Gyvenimo Upės judėjimu? Na, kaip ir visada, yra daugiau nei vienas būdas į tai žiūrėti. Galite pakilti virš regimybių, ir aš turiu tikslą išvesti jus virš regimybių. Tad iš pradžių pamąstykime apie dvasinius bevališkumo ir nenoro būti nuodus.
Dvasinių nuodų koncepcija, žinoma, buvo perduota ankstesniais laikais, kurie labai stipriai skyrėsi nuo to, ką jūs šiandien matote šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau su tais įvaizdžiais ir paaiškinimais, kuriuos mes jums perdavėme šioje dispensacijoje, taip pat galime sakyti, kad dvasinis nuodas iš tiesų yra viena iš tų savasčių, kuri buvo sukurta kolektyvinėje sąmonėje.
Labai ilgą laiką žmonės koncentravo savo dėmesį į tam tikrą matricą, leisdami savo bendrakūrybinėms energijoms tekėti į ją. Ir šitaip jie kolektyviškai sukūrė šią matricą, tačiau mes jos iš tiesų negalime vadinti tiesiog matrica, nes iš to gali pasirodyti, kad ji neturi gyvybės ir sąmonės. Būtent dėl to mes tai pavadinome savastimi ar netgi kolektyviniu padaru, nes tai, ką jūs sukuriate, tampa pusiau sąmoninga, kažkiek sąmoninga. Šis darinys neturi savimonės, kaip ją turite jūs, nes tai nėra Vieno Proto tąsa. Jis buvo sukurtas iš atskirojo proto. Jis neturi gebėjimo pažvelgti į save, įvertinti save ir nuspręsti pasikeisti. Tai yra panašiau į kompiuterį, kuris buvo užprogramuotas tam tikru būdu su tam tikra minčių matrica.
Bendrakūrimo pagrindas: šviesos atnešimas
Ką jūs matote ir ką mes paaiškinome, yra tai, kad po to kai puolusios būtybės atėjo į šią planetą, jos mėgino kuo labiau apsunkinti žmonių naudojimąsi savo laisva valia. Jos norėjo kontroliuoti kiekvieną žmogų Žemėje, neleisti žmonėms įkūnyti Kristiškumo, bet taip pat visiškai neleisti jiems būti kūrybiškais. Jūs dabar galite pažvelgti į Žemę ir matyti, kad yra daug žmonių, kurie mano, jog kūrybiškumas yra kažką specifiško. Tai reiškia, jog sukuriate kažką, pavyzdžiui, naują paveikslą arba muziką, arba skulptūrą, arba išradimą, ar kad ir kas tai būtų. Tačiau iš tikrųjų kūrybiškumas, pačioje pamatinėje savo formoje, yra tai, kad jūs atnešate dvasinę šviesą iš pakylėtosios karalijos į nepakylėtąją karaliją. Tai yra kūrybiškumas pačioje pamatinėje savo formoje, kad esate atviros durys šviesai atnešti, aukštesnei vibracijai, aukštesnių vibracijų energijai atnešti į nepakilusią sferą.
Tad ką mes iš esmės galime pasakyti, yra tai, kad galime palyginti nepakilusią sferą su tuščiu stiklainiu. Įsivaizduokite, jog turite šį didelį stiklainį, kuris stovi ant grindų, ir jūs, būdami šiame ašrame, kalbėdami savo invokacijas, kalbėdamiesi tarpusavyje, padėdami vieni kitiems ir įkvėpdami vieni kitus, jūs dėjote nedidelius stiklo karoliukus į šį didelį stiklainį. Palaipsniui, per šias dienas, kurias buvote kartu, jūs po truputį užpildėte stiklainį. Galėtume sakyti, kad visa nepakilusi sfera yra kaip tas tuščias stiklainis, ir kai žmonės atneša šviesą per savo esybes, jie padidina šviesos kiekį šiame stiklainyje. Kai stiklainis galiausiai užsipildo, sfera gali pakilti. Tai yra bendrakūrimo pagrindas. Žinoma, bendrakūrimas turi daug sluoksnių, kuriuose galite pasiekti vis didesnį detalumą.
Kaip paaiškinome, Elohimai sukūrė Žemę tam tikroje būsenoje. Bendrakūrėjai buvo pasiųsti į įsikūnijimą, ir savo pozityviais veiksmais, kai save laikote susieta būtybe, jūs statote ant Elohimų padėtų pamatų. Jūs galite statyti vis sudėtingesnes struktūras, vis pažangesnes civilizacijas, ir tai yra bendrakūrybinio proceso dalis. Ką puolusios būtybės mėgino padaryti nuo to laiko, kai atėjo į Žemę? Jos, žinoma, mėgino sustabdyti šį procesą. Jos mėgino nustatyti šį standartą, pagal kurį turėtų būti matuojamos tos kūrybinės pastangos, idant jūs dabar turėtumėte išorinį standartą, kurį žmonės jaustų privalantys pritaikyti savo kūrybinėms pastangoms ir kiekvienam savo gyvenimo aspektui. Šis išorinis standartas iš esmės sako, kad kažkas yra teisinga, kažkas yra klaidinga; jūs arba pasiekiate sėkmę, arba susikertate. Kadangi standartas yra paremtas šiuo „jūs esate tobuli“ arba „nesate pakankamai geri“, didžiąją laiko dalį atrodo, kad darote kažką ne taip pagal tą standartą.
Tačiau ką aš ką tik sakiau? Išoriniai pasireiškimai iš tiesų nėra svarbūs nepakilusioje sferoje. Jeigu atnešėte šviesą į sferą, jūsų kūrybinės pastangos nenuėjo veltui. Jeigu panaudojote savo kūrybines pastangas transcenduoti savo savasties jausmą, jūsų kūrybinės pastangos nenuėjo veltui. Jūsų kūrybinių pastangų sėkmė arba nesėkmė nepriklauso nuo nieko išorėje materialiame pasaulyje. Būtent dėl to šis standartas, kurį puolusios būtybės sukūrė, yra visiškai netikras standartas. Jis neturėtų būti taikomas kūrybiškumui. Tačiau, žinoma, žmonės buvo apgaule įtikinti jį taikyti.
Standartai išjungia kūrybiškumą
Ištisos civilizacijos buvo sukurtos remiantis šiuo standartu. Tiesiog pažvelkite į žinomą viduramžių istoriją ir katalikų bažnyčią, kuri turėjo standartą, pagal kurį viskas turėjo būti matuojama, – neginčijamas bažnyčios doktrinas. Šis standartas leido labai nedidelį kūrybiškumą, labai mažą kūrybinę išraišką, ir dėl to žmonės, kurie buvo priėmę šį standartą, labai dažnai jautė, kad nėra jokios prasmės iš viso mėginti būti kūrybiškais, nes vis tiek kažkur suklysite.
Jūs, pavyzdžiui, matote, kad egzistavo visas šis moterų judėjimas, kurios pradėjo sąmoningiau suvokti gamtą ir gamtos veikimą, ir kūno veikimą. Jos pradėjo tapti gydūnėmis, ir tai buvo kūrybiškumo išraiška. Tačiau katalikų bažnyčia joms užklijavo raganų etiketę ir pradėjo visą tą raganų medžioklės procesą, kuris, žinoma, buvo susietas su inkvizicija. Tad ką gi daugelis šių moterų galiausiai padarė? Na, kai kurios iš jų buvo nukankintos, sudegintos ant laužo ir paliko įsikūnijimą. Tačiau kitos nustojo mėginti išreikšti šį kūrybiškumą, nes suvokė, jog tai neturi prasmės. Matote daug, daug, daug, daug, daug tokių pavyzdžių istorijoje ir netgi dar daugiau iki žinomos istorijos. Ir jūs visada matote tendenciją, kad puolusios būtybės sukuria šią instituciją, kuri apibrėžia neginčijamą standartą, ir ši institucija sukuria savo pakalikus, kurie gali naudoti prievartą standarto įgyvendinimui.
Tą patį jūs matėte Sovietų Sąjungoje, kurioje partija buvo sukūrusi šias įvairias institucijas, su tikslu kontroliuoti ir pavergti žmones. Puolusios būtybės visada bijo, kad kūrybiškumas gali kelti grėsmę jų kontrolei. Jos visą laiką siekia įgyti kontrolę, tačiau žino, kad bet kurią akimirką kažkas gali sumąstyti naują idėją, kuri galėtų kelti grėsmę jų kontrolei. Buda tai padarė. Jėzus tai padarė. Daugelis kitų žmonių buvo atviromis durimis kažkokios idėjos atnešimui, kuri kėlė grėsmę puolusių būtybių kontrolei.
Kolektyvinis bevališkumo ir nenoro būti padaras
Puolusios būtybės visada mėgina jėga išjungti kūrybiškumą. Kokia yra šio labai agresyvaus, jėga paremto mėginimo išjungti kūrybiškumą pasekmė? Na, tai yra, kad per ilgą laiką buvo sukurtas šis kolektyvinis bevališkumo ir nenoro būti padaras. Šis padaras siekia įsiveržti į žmonių energetinį lauką ir jų emocinį, mentalinį ir identiteto protus. Jis užgriūna žmones ir jie praranda savo valią būti kūrybiški. Kaip tas padaras iš viso gali įgyti priėjimą prie žmonių protų? Na, jis tai padaro, nes kai žmonės patiria, kad jų kūrybiškumas buvo jėga užgniaužtas, arba buvo nepageidaujamas, arba ignoruojamas, gali ateiti momentas, kai žmonės pasiduoda. Jie sako: „Kokia prasmė būti kūrybišku?“
Tą akimirką, kai pasiduodate, atveriate savo protą šio kolektyvinio padaro, bevališkumo ir nenoro būti padaro, įtakai. Šis kolektyvinis padaras, žinoma, buvo sukurtas daugelio, daugelio žmonių per ilgą laiką, ir todėl jis, tam tikra prasme yra galingesnis už bet kurį individą. Kai jūs pirmą kartą įsileidžiate jį į savo esybę, tampate visiškai jo užvaldyti. Visgi tai nereiškia, kad esate visam laikui prarasti. Jūs, žinoma, galite pradėti suvokti, kad nustojote būti kūrybiški, ir galite priimti sprendimą, kad norite būti kūrybiški, ir palaipsniui šitaip galite atsitverti savo prote nuo šio kolektyvinio padaro, kad ir vėl išdrįstumėte išreikšti savo kūrybiškumą. Kai turite pakylėtųjų mokytojų mokymus, galite naudotis invokacijomis ir šaukiniais, ir galite prašyti užsklendimo ir išlaisvinimo nuo šio padaro, tačiau visa tai turi prasidėti nuo šio sprendimo, kad esate pasiryžę būti kūrybiški.
Pasaulietiškas kūrybiškumo įvaizdis
Tai reiškia, kad mums dabar reikia pažvelgti į pasaulietišką įvaizdį, ką reiškia būti kūrybišku. Taip dažnai tai, pavyzdžiui, būdavo siejama su menu, kuomet matydavote, kad vyko tam tikras vystymasis mene. Pažvelkime į tapybą ir grįžkime į viduramžius, kai egzistavo tam tikras tapimo stilius. Tam tikrais šimtmečiais tapytojai mėgino nutapyti kažką, kas būtų labai realistiška, beveik kaip fotografija. O tuomet, kai buvo sukurtas fotoaparatas, staiga tiesiog galėjote paspausti mygtuką ir šitaip sukurti realistišką paveikslą, ir dabar tapytojai pradėjo eiti į kitokias išraiškos formas, į modernesnes, abstraktesnes išraiškos formas, ir daugelis žmonių tai laiko kūrybiškumu.
Tačiau didelės dalies modernistinių paveikslų aš nevadinčiau kūrybiškais, nes šie menininkai daro vieną iš dviejų dalykų, jie arba sukuria kažką iš savo pačių proto – ir dabar atidžiai paklausykite – nesakau, kad neturėtumėte niekada nieko sukurti iš savo pačių proto. Tačiau dauguma tapytojų, dauguma menininkų kuria iš atskirojo proto. Jie save laiko atskiromis būtybėmis, jie save laiko šiais labai svarbiais bohemiškais žmonėmis, turinčiais teisę gyventi šį ypatingai palaidą gyvenimo būdą, ir jie tai atneša iš savo atskirojo proto. Jie galvoja, kad jei tik tai skiriasi nuo to, ką daro visi kiti, tuomet tai yra kūrybiška.
Taip pat yra daug menininkų, kurie nejaučia, kad gali būti pakankamai kūrybiški savo pačių prote, tad jie atsiveria įkvėpimui. Tačiau kai esate įstrigę šiame savęs kaip atskiros būtybės suvokime, iš kur ateina įkvėpimas? Na, jis ateina iš emocinės karalijos, mentalinės karalijos arba, retais atvejais, iš žemesnės identiteto karalijos, tačiau jis neateina iš pakylėtosios karalijos ar žmonių AŠ ESU Esačių. Tai yra pasaulietiškas kūrybiškumo apibrėžimas, tačiau tai nėra aukščiausias kūrybiškumo apibrėžimas.
Aukštesnio kūrybiškumo lygmenys
Kaip sakiau pradžioje, pati pamatinė kūrybiškumo forma yra tai, kad atnešate aukštesnės vibracijos šviesą iš dvasinės karalijos į nepakilusią sferą, tuo būdu padėdami nepakilusiai sferai pakilti aukščiau. Kai save laikote susieta būtybe, negalvojate, kad esate kūrybiški kaip atskira būtybė, jūs save laikote bendrakūrėju, nes žinote, kad esate sujungti su savo aukštesniuoju aš ir gaunate energiją iš savo aukštesniojo aš.
Tai nereiškia, kad negalite būti kūrybiški savo pačių prote. Tai yra visiškai įmanoma ir daugelis žmonių tai padarė. Jie naudojosi kažkuo, kas jau egzistavo jų emociniame, mentaliniame ir identiteto kūnuose, kad kažką atneštų. Tai gali būti menas, bet tai taip pat gali būti praktinis išradimas, pagerinantis kažkurį gyvenimo aspektą. Daug žmonių tai padarė, ir todėl, žinoma, tame nėra nieko blogo. Jokiu būdu nesakau, kad su tuo kažkas yra ne taip.
Tačiau, žinoma, egzistuoja kūrybiškumo lygmenys. Kai esate dvasingas žmogus ir pripažįstate, jog turite aukštesnį aš, kad egzistuoja karalija už materialios plotmės ribų, kad egzistuoja būtybės toje karalijoje – pakylėtieji mokytojai, jūs galite palaipsniui siekti vis labiau ir labiau save įsisąmoninti kaip bendrakūrėją. Tai reiškia, kad jūs dabar galite atverti savo protą, idant ne tik atneštumėte šviesą į materialią karaliją, bet taip pat atneštumėte idėjas, įvaizdžius, muziką, praktinius išradimus ar netgi perspektyvą, pažvelgdami į kažkurį gyvenimo aspektą ir atkreipdami dėmesį, kas turėtų būti patobulinta, ką būtų galima daryti geriau, ar netgi atkreipdami dėmesį į nekonstruktyvius aspektus.
Tai taip pat yra kūrybiškumo forma ir, žinoma, šis kūrybiškumas turi įvairius lygmenis, į kuriuos galite užkopti tapdami vis sąmoningesni. Ir kas taip pat gali įvykti, kai pradedate vis labiau įsisąmoninti kūrybinį procesą, yra tai, kad pasiekiate vis didesnį neutralumą. Kai pradedate būti kūrybiški, kaip sakiau, galite kurti iš išorinio proto, iš to turinio, kurį turite savo emociniame, mentaliniame ir identiteto kūnuose, ir galite tuo naudotis, kad atneštumėte kažką naujo.
Tačiau kai labiau įsisąmoninate procesą, suvokiate, kad jūsų išorinio proto turinys, nors ir gali būti panaudotas atnešti kažką kūrybiško, jis taip pat tam tikrais aspektais riboja jūsų kūrybiškumą, nes jūs, kaip kiti mokytojai sakė, buvote užauginti su tam tikru sluoksniu, tam tikru kultūriniu sluoksniu, ką jūsų kultūra galvoja, ką reiškia būti žmogumi. Jūs vis dar galite būti kūrybiški tuose rėmuose, tačiau ateina momentas, kai pradedate jausti, jog tai jus varžo. Ir štai tuomet jūs galite pradėti tirti save ir išsilaisvinti nuo to – galėtume tai netgi pavadinti sąmoningu arba kultūriniu programavimu, kad pasiektumėte vis didesnį neutralumą. Turėtumėte vis mažiau ir mažiau išankstinių nuostatų, jaustumėte vis mažiau suvaržymų savo prote, kaip jūsų kūrybiškumas turėtų būti išreiškiamas. Pasiekdami vis didesnį neutralumą, tampate vis atviresnėmis durimis, o tai reiškia, kad galite gauti daug daugiau ne tik iš pakylėtosios karalijos, bet taip pat ir iš mūsų taip pavadintos Gyvenimo Upės, kuri visada siekia pakelti aukštyn kiekvieną šios nepakilusios sferos aspektą.
Iš tiesų yra įmanoma žmonėms, kurie niekada negirdėjo nieko dvasingo, susijungti su Gyvenimo Upe ir atnešti kažką, kas yra paremta tuo, ką jie jau turi savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose. Tai vis dar tebėra kūrybiška, tai vis dar yra kažkas naujo, tai vis dar gali pagerinti gyvenimą kažkokiu būdu, ir tai yra tam tikras ryšys su Gyvenimo Upe. Tačiau tai riboja jų protuose esantis turinys ir šis jų turimas kultūrinis programavimas. Tačiau kai esate dvasingas žmogus ir turite dvasinį mokymą, galite priimti sprendimą sąmoningai atsiverti Gyvenimo Upei tekėti per jus ir išreikšti save kūrybiškais būdais. Tačiau tam, žinoma, reikia, kad įsisąmonintumėte pasipriešinimą kūrybiškumui, egzistuojantį pasaulyje, kuris, kaip sakiau, yra šie nuodai, šis kolektyvinis bevališkumo ir nenoro būti padaras.
Kūrybiškumo alfa ir omega
Ko reikia kūrybiškumui? Na, jeigu pažvelgtumėte, ką mes jums papasakojome apie septynis spindulius, sakėme, kad pirmasis spindulys yra Valios Spindulys, ir visas formų pasaulis buvo sukurtas iš septynių spindulių energijų, tačiau viskas prasidėjo nuo to, kad Kūrėjas suformulavo valią kurti. Jums tai yra valia bendrakurti, valia būti kūrybiškiems. Puolusios būtybės, žinoma, nori tai sustabdyti tokioje planetoje kaip Žemė. Jums reikia tai įsisąmoninti ir priimti sprendimą, kad ryšitės būti kūrybiški. Ryšitės kažką išreikšti. Jūs ryšitės, kaip sakė Šiva, atverti savo burną ir kažką pasakyti, net jeigu iš pradžių tai nebūtinai bus pasakyta pačiu geriausiu būdu, nes jums visada reikia būti atviriems faktui, kad turite praktikuotis.
Turite praktikuotis, kad taptumėte atviresni tėkmei. Taip pat gali prireikti praktikuotis ir tam tikrus fizinius įgūdžius. Dauguma žmonių negalėtų paimti teptuko ir iš karto nutapyti gero paveikslo, nes turite turėti tam tikrus techninius įgūdžius ir tai, žinoma, galioja bet kokiam gyvenimo aspektui, bet kokiam kūrybiškumo aspektui. Visada egzistuoja du dalykai – alfa ir omega, valia išreikšti ir įgūdis, kurio dėka jūs tai išreiškiate taip, kaip norite. Tačiau nėra jokios naudos turėti įgūdį, jeigu neturite kūrybiškumo, kaip nėra jokios naudos turėti kūrybiškumą, bet neturėti įgūdžio jį išreikšti. Šie du dalykai eina ranka rankon, tačiau pradėti turite nuo valios būti kūrybiški ir valios kažką išmokti. Suformulavę tą valią, įsisąmoninę tą valią, galite pradėti išsilaisvinti nuo šios žemyn tempiančios bevališkumo traukos.
Bevališkumas ir nenoras būti
Pažvelgę į pasaulį matote, kiek daug žmonių yra įstrigę šiame bevališkume, kuomet jie tiesiog priima sąlygas savo visuomenėje tokias, kokios jos yra, ir nemano, kad jas būtų galima pakeisti. Jie tiesiog prie to prisitaiko ir mėgina kaip įmanoma geriau išgyventi. Pavyzdžiui, matote, kad yra daug visuomenių, kuriose egzistuoja didelė korupcija. Daugelis žmonių galvoja: „O, tiesiog jau taip yra, aš tiesiog turiu mokėti kyšius“ arba „turiu pasiekti poziciją, kurioje galėčiau gauti kyšius, nes tai yra vienintelis būdas išsiveržti į priekį mano visuomenėje.“ Tai yra bevališkumas. Jūs nenorite dirbti, kad tai pagerintumėte. Nenorite sakyti: „Ne, tai neteisinga. Nesiruošiu tame dalyvauti.“ Jūs tiesiog priimate, kad taip jau viskas yra. Užuot plaukę su Gyvenimo Upe, jūs plaukiate pasroviui su kolektyvine sąmone, ir tai yra bevališkumas. Tai yra nenoras daryti tai, ką žinote esant teisinga, ir jūs tiesiog plaukiate pasroviui su tuo, kaip viskas yra, ir nemėginate nieko pakeisti.
Kai pradedate įkūnyti šį pasiryžimą save išreikšti, sekanti pakopa yra nenoras būti. Nenoras būti yra koncepcija, kurią yra sunkiau suvokti ir, tiesą sakant, sunkiau išreikšti žodžiais, nes „buvimas“ yra koncepcija, kurią yra sunku suvokti. Daugelis žmonių, ir galite rasti dvasinius arba „padėk pats sau“ mokytojus, kurie kalba apie „buvimą“, ar tai buvimą dabar, ar buvimą tuo ar buvimą anuo. Tačiau kas tai iš tiesų yra? Ką iš tiesų reiškia būti? Na, tame kontekste, kuriame mes kalbame šioje konferencijoje, tai reiškia būti tėkmėje ir, žinoma, ne tik kolektyvinės sąmonės tėkmėje, bet Gyvenimo Upės tėkmėje.
Kas yra Gyvenimo Upės tėkmė? Kuo ji skiriasi nuo kolektyvinės sąmonės tėkmės? Na, kolektyvinės sąmonės tėkmė jus traukia paklusti kolektyviniam standartui, o tai reiškia, kad jūs neaugate, jūs savęs netranscenduojate. Tačiau Gyvenimo Upė traukia jus transcenduoti save, nes, kaip sakėme, nepakilusios sferos tikslas yra pradėti savo kelionę su šiuo baziniu energijos lygmeniu, o tuomet jūs, tie, kurie esate savimonę turinčios būtybės šioje sferoje, palaipsniui atnešate daugiau šviesos iš dvasinės karalijos, tuo būdu palaipsniui užpildydami visą sferą šviesa.
Daviau jums šį stiklainio įvaizdį, kuris palaipsniui prisipildo. Tai, žinoma, nėra pakankamai išbaigtas įvaizdis. Aš tiesiog duodu jums paprastą vizualią iliustraciją. Visa nepakilusi sfera palaipsniui bus užpildyta šviesa, kol galės pakilti. Tai yra savitranscendencija. Savitranscendencija vyksta ir individualiame lygmenyje, kuomet jūs ryžtatės transcenduoti save ir tuo būdu atnešate daugiau šviesos, daugiau idėjų, ir tai veda prie kolektyvinės savitranscendencijos. Kaip sakėme, Žemė iš tiesų kolektyviškai nedalyvauja tame kilimo aukštyn procese, tačiau egzistuoja nesuskaičiuojamas skaičius natūralių planetų, kurios yra šio aukštyn kylančio tekėjimo dalis ir, žinoma, jų daromas poveikis yra daug stipresnis už poveikį, kurį daro keletas nenatūralių planetų.
Buvimas nėra statiška būsena
Gyvenimo Upė iš tiesų yra galingiausia jėga nepakilusioje sferoje ir tai yra aukštyn transcenduojanti jėga. Žemėje nutiko taip, kad daugelis dvasinių mokytojų, ypač Rytuose, paėmė šią koncepciją arba šį žodį „buvimas“ ir jie interpretavo tai kaip reiškiantį kažką statiško. Grįžtant į labai senus laikus Indijoje, Vedose, egzistuoja ši Atmano koncepcija – universalios savasties, kuri yra tobula, o kadangi yra tobula, ji niekada nesikeičia.
Tai yra labai reikšminga koncepcija Brahminų Vedų tradicijoje. Jie naudojo šią Atmano koncepciją. Kaip jau anksčiau sakėme, egzistuoja tam tikras universalus Kristaus sąmonės aspektas, kurį galėtume su tuo palyginti. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad Kūrėjas suformulavo tam tikrą matricą prieš pradėdamas kurti savo formų pasaulį, ir ši matrica nepasikeitė, nes būtent ši matrica iškels šį formų pasaulį į vis aukštesnius lygmenis. Galėtume sakyti, kad paties Atmano matrica nekinta, tačiau Atmanas yra matrica, kaip formų pasaulis keisis ir transcenduos save. Matote, net ir pačiame Atmane egzistuoja nekintantis matricos aspektas, ir visgi esminis Atmano tikslas yra vadovauti formų pasaulio savitranscendencijai. Būtent dėl to Buda sakė, kad jis savyje niekada nematė šio nekintančio aš. Ir yra svarbu tai atskirti.
Induizmo religijos arba Vedų tradicijos Brahminai buvo priėmę ideologinį požiūrį. Jie suformulavo šią idėją, paremtą Vedų apreiškimais, kaip jie tai suprato – kad egzistuoja šis nekintantis Atmanas. To pasekoje, jie suformulavo idėją, kad pradžioje buvo šis nekintantis Atmanas. Pasaulis buvo sukurtas kaip iliuzija, nes tik Brahmanas, tik Atmanas yra tikras. Pasaulis yra iliuzija, o pasaulio tikslas yra tai įveikti – arba dvasingo žmogaus tikslas yra įveikti iliuziją – ir sugrįžti į pirminę būseną.
Tačiau kaip mes paaiškinome visuose savo mokymuose, tai nėra tikrasis kūrinijos tikslas. Tikrasis formų pasaulio tikslas yra savitranscendencija, idant taptumėte daugiau nei tas aš, kuriuo būdami jūs pradėjote savo kelionę. Tačiau Brahminai buvo labai stipriai prisirišę prie šio nekintančio tobulo aš įvaizdžio, nes jie įsikabino į šią idėją, kurią taip pat randate abraomiškose religijose – jog Dievas privalo būti tobulas ir todėl, jeigu kažkas yra tobula, tai negali keistis. O mes jums duodame šį įvaizdį, kad Dievas nėra tobulas ta prasme, kad jis nėra nekintantis, nes Kūrėjas transcenduoja save kurdamas.
Jeigu kažkur egzistuotų ši tobula nekintanti būtybė, ta būtybė negalėtų sukurti pasaulio. Kam turėtumėte kažką kurti, jeigu jau esate tobuli? Norėdamas kurti, Kūrėjas privalo ryžtis save transcenduoti. Jis turi valią transcenduoti save, tapti daugiau. Induizmo religijos Brahminai ir netgi daugelis dvasinių gurų, kurie atėjo iš tos tradicijos, yra labai prisirišę prie šio tobulos pradžios įvaizdžio: tik Brahmanas yra tikras, o pasaulis yra iliuzija; Senojo Testamento Dievas yra tobula būtybė. Ir ką jie padarė? Jie paėmė šią idėją, kuri buvo suformuluota šiame pasaulyje – ir, žinoma, ji buvo suformuluota puolusių būtybių – ir suprojektavo ją ant Dievo. Ir po to, kai pradėjo tai projektuoti, jie nenorėjo ryžtis palyginti šią idėją su realybe. Jie nenorėjo ištirti klausimo: „Ar tikrai egzistuoja toksai nekintantis aš?“ Tačiau Buda, kai ruošėsi savo misijai, ryžosi pažvelgti į savo paties protą, savo paties esybę. Jis ryžosi užduoti sau šį klausimą: „Ar stebėdamas visus savo proto aspektus, galiu atrasti nekintantį tobulą aš kaip Atmanas?“ Ir jis praleido ne vienerius metus save stebėdamas, tirdamas visus savo proto lygmenis, ir jis niekada nerado šio nekintančio aš.
Kur einu su šiuo ilgu paaiškinimu? Pasaulyje egzistuoja dvasinių mokytojų tradicija, kurie moko, kad „buvimas“ reiškia kažką statiško, kažką nekintančio, kažką ramaus. Ir jie laikui bėgant sukūrė dar vieną kolektyvinį padarą, kuris yra paremtas šiuo įvaizdžiu, šiuo požiūriu, kad egzistuoja ši nekintanti, taip vadinama ramybės būsena. Ir yra daug žmonių, kurie susiderino su šiuo kolektyviniu padaru medituodami. Yra žmonių, kurie visiškai jam atsidavė, manydami, kad dvasinio kelio tikslas yra pasiekti šią vidinės ramybės, vidinės rimties, vidinės tylos būseną, kurioje nebūtų jokių minčių, jokio judėjimo. Jie, žinoma, mano, kad ši nekintamumo būsena yra tikra. Jie mano, kad tai yra aukščiausia tikrovė. Jie mano, kad tai yra Brahmanas ar bent jau Atmanas, kuris buvo sukurtas Brahmano. Jie mano, kad tai yra aukščiausia dvasingumo forma. Ir todėl jie mano, kad pasiekė aukščiausią tikslą, kurį galite pasiekti dvasiniame kelyje.
Tačiau tiesiog pažvelkite į šią planetą, mentališkai apsižvalgykite po šią planetą. Ar iš tiesų galite išsaugoti iliuziją, jog tai yra aukšta planeta? Mes jums, žinoma, davėme mokymus, tačiau aš kalbu iš dvasingų žmonių perspektyvos, kurie neturi pakylėtųjų mokytojų mokymo. Negi iš tiesų galite laikytis įsikibę šios iliuzijos, kad tai yra aukšta planeta? Jeigu pripažįstate, kad čia vyksta daug dalykų, kurie nėra dvasingi, turėtumėte sugebėti matyti, kad tai yra žema planeta. Ir argi yra realistiška, kad tokioje žemoje planetoje galėtumėte pasiekti aukščiausią įmanomą sąmonės būseną? Aš tiesiog pasiunčiu šį klausimą į kolektyvinę sąmonę, idant kai kurie žmonės, kurie yra tam pasiruošę, galėtų tai pagauti.
Tikrasis savitranscendencijos buvimas
Žinau, kad jūs, kurie čia esate, jau tai suvokiate, tačiau tai turi būti pasiųsta tolyn, kad galėtų pasiekti tuos žmones, kurie yra pasiruošę išsilaisvinti iš iliuzijos, jog tikslas yra pasiekti kažkokią nekintančią būseną. Kaip paaiškinome, tikrasis dvasinio kelio tikslas yra susiderinti su kūrinijos tikslu, kuris yra savitranscendencija. Tai yra Gyvenimo Upė, ir būtent dėl to sakau, kad egzistuoja netikra „buvimo“ koncepcija pasaulyje, dvasinėse tradicijose, tačiau tikroji „buvimo“ koncepcija yra nuolatinė savitranscendencija. Kitaip tariant, esmė čia nėra „būti“ ramybėje, esmė yra būti kūrybišku, transcenduoti save, būti Gyvenimo Upėje.
Kai su tuo susiderinate, štai tuomet galite pradėti atsiverti šiai tikrajai buvimo būsenai, dinamiškai, judančiai buvimo būsenai. Nemėginate nutildyti proto, nuraminti proto, sustabdyti tekėjimo ir būti ramybės arba nekintamumo būsenoje. Vietoj to, susiderinate su šia bazine nepakilusios sferos jėga, kuri yra savitranscendencija, nuolatinė savitranscendencija. Ir tai yra tikrasis buvimas.
Turite nebuvimą, nebuvimo nuodus, o tai reiškia du dalykus. Yra tokių, kurie nėra sąmoningi, kurie tiesiog atsiduoda sąlygoms, egzistuojančioms jų visuomenėje, ir jie aklai seka tuo, ką jų lyderiai liepia jiems daryti. Tai yra vienas nebuvimo aspektas. Tačiau kitas nebuvimo aspektas yra tie, kurie save laiko dvasingais, tačiau jie galvoja, kad turėtų pasiekti šią būseną, kurioje nevyksta jokie pokyčiai, nevyksta jokia savitranscendencija. Jie patikėjo, jog bet kokia savitranscendencija egzistuoja vien dualizmo karalijoje, nes bet kokia diferenciacija yra dualizmo būsena. Tiktai Kūrėjas yra tikras arba tiktai Brahmanas yra tikras. Tačiau, kaip jau anksčiau sakėme: jeigu tiktai Brahmanas yra tikras, iš kur tuomet atsirado pasaulis? Jis turėjo atsirasti iš Brahmano. Ir kaip Brahmanas būtų galėjęs sukurti kažką, kas būtų atskirta nuo jo paties?
Pakylėjimo proceso neigimas
Kitas dalykas, apie kurį noriu pakalbėti, yra koncepcija, turinti labai ilgą dvasinę tradiciją Indijoje, ir tai yra, jog žmogiškai būtybei Žemėje yra įmanoma pasiekti aukščiausią sąmonės lygį. O aukščiausias sąmonės lygmuo tariamai yra Dievo realizacija, kuomet jūs suvokiate, jog esate kilę iš Kūrėjo esybės, jūs esate viena su Kūrėju ir jūs iš tiesų esate Brahmanas įsikūnijime.
Žinoma, egzistuoja skirtingi būdai tai aprašyti, tačiau nepasimeskime žodžiuose. Šiame įvaizdyje matote, kad jie sukūrė poliariškumą, dualistinį poliariškumą, sakydami: „Štai čia yra pasaulis, jis yra iliuzija. Tačiau nors aš esu pasaulyje, galiu praregėti iš šios iliuzijos ir galiu iššokti iš sąmonės, kuri yra čia Žemėje, į aukščiausią sąmonės lygį, į vienovę su Dievu arba Brahmanu.“ Ir tai tuomet paskatino daugelį žmonių šiuolaikiniame pasaulyje susikurti šį įvaizdį, kad egzistuoja iliuzija Žemėje, o tuomet egzistuoja Brahmanas arba Dievas, arba Kūrėjas, o tarp jų nieko daugiau nėra. Yra Žemė ir yra Dievas, ir jūs galite nubusti iš iliuzijos Žemėje ir akimirksniu tapti viena su Dievu. Kitaip tariant, nėra jokios būtinybės egzistuoti pakylėjimo procesui. Jūs tiesiog perjungiate savo protą ir pasiekiate Dievo realizaciją, ir atsiduriate aukščiausiame sąmonės lygyje, koks tik yra įmanomas, pasiekdami vienybę su Dievu. Arba yra žmonių, kurie galvoja, kad gali tiesiogiai čenelinti Dievą arba Kūrėją, ir jiems nereikia jokių tarpininkų.
Daugelis šių žmonių neigtų pakylėtųjų mokytojų egzistavimą. Jie sakytų, kad mes esame apsišaukėliai, kad mes esame iliuzija ar kad nesame svarbūs. Tačiau, vėlgi, kaip jau anksčiau sakėme, pasaulis nebuvo sukurtas su jūsų sfera. Pasaulis buvo sukurtas kaip procesas, prasidėjęs labai seniai iki jūsų sferos sukūrimo. Kūrėjas sukūrė pirmąją sferą ir pasiuntė savimonę turinčias savo paties tąsas į tą sferą. Jie pakilo ir atvedė savo sferą iki pakylėjimo taško. O tuomet Kūrėjas sukūrė sekančią sferą, tačiau pakylėtieji mokytojai iš pirmosios sferos tuomet sukūrė struktūras antrojoje sferoje. Ir tuomet jie pasiuntė savo tąsas į antrąją sferą. Ir tai tęsėsi iki jūsų sferos, kuri yra septintoji sfera šiame procese. O ką tai reiškia? Tai reiškia, jog kad ir ką besakytų Vakarų religijos, kad ir ką besakytų Rytų religijos, Kūrėjas, aukščiausias Dievas, tiesiogiai nesukūrė jūsų sferos, tiesiogiai nesukūrė Žemės planetos ir tiesiogiai nesukūrė jūsų.
Taip, jūsų esybės šerdis, Sąmoningasis AŠ ir jūsų AŠ ESU Esatis, iš tiesų yra Kūrėjo Vieno Proto tąsos, tačiau jūs negimėte tiesiogiai iš Kūrėjo. Jūsų esybė, jūsų Sąmoningasis AŠ, jūsų AŠ ESU Esatis gimė iš pakylėtųjų mokytojų, esančių lygmenyje virš jūsų. Todėl vibracijų atstumas tarp jūsų lygmens čia, šioje nepakilusioje sferoje, ir Kūrėjo yra toks didelis, kad jums tiesiog būtų neįmanoma tiesiogiai įveikti šio atstumo ir susijungti su Kūrėju. Tai nereiškia, kad negalite susijungti ar patirti Kūrėjo, tačiau tai negali įvykti tiesiogiai iš čia į ten. Tai įvyksta per visą pakylėtųjų mokytojų hierarchiją, kuri nuo jūsų sferos driekiasi per visas šešias pakilusias sferas ir pasibaigia Kūrėju. Ir ką gi tai reiškia? Ar tai reiškia, kad visi tie žmonės, kurie manė pasiekę Dievo realizaciją ar kad jie čenelina Dievą, ar kad kalbasi su Dievu, – kad visi šie žmonės buvo apgauti? Būtent tai tą ir reiškia.
Kaip egzistuoja kolektyvinis bevališkumo ir nenoro būti padaras, kaip egzistuoja kolektyvinis šios tylos padaras, šios nekintančios, regimai nesikeičiančios būsenos padaras, taip pat egzistuoja ir įvairių dievų padarai, kurie buvo sukurti istorijoje. Vienas iš jų yra induizmo religijos Brahmanas. Kitas yra Senojo Testamento dievas. Tai tiesiog yra kolektyviniai padarai. Žmonės gali su jais susijungti. Jie gali išgyventi toli jų protus peržengiantį patyrimą. Ir jeigu jie tuomet projektuoja, kad patyrė aukščiausią Dievą, jie tuomet tvirtai tikės šia iliuzija. Yra labai sunku įtikinti arba parodyti, padėti pamatyti tokiam žmogui, jog tai nėra tiesa, nes jiems jų patirtis atrodo tikresnė už jų įprastinę sąmonės būseną.
Tačiau realybė, labai paprasta realybė yra tokia, kad kai iš tiesų susijungiate su Gyvenimo Upe, matote, kad yra tiek daug daugiau už fizinės karalijos ir ypač už Žemės planetos, jog esate atviri bent jau suvokti, jog yra labai sunku, kol esate įsikūnijime tokioje planetoje kaip Žemė, suvokti, kokia iš tiesų yra dvasinė karalija. Visų dvasinės karalijos lygmenų suvokimas arba patyrimas suteikia jums tam tikrą nuolankumą, kuomet netikite, jog jūsų religiniai aprašymai ar įvaizdžiai iš jūsų religijos yra aukščiausias dvasinės karalijos aprašymas. Jūs bent jau esate atviri galimybei, kad gali egzistuoti šie dvasinės karalijos lygmenys, kuriuos jums reikia pereiti, kad galėtumėte pasiekti aukščiausią Dievą. O tuomet, jeigu kultivuosite tą atvirumą ir plėsite savo ryšį, ateis momentas, kai suvoksite, jog egzistuoja ištisa pakylėtųjų būtybių hierarchija tarp Žemės, kuri yra labai žema planeta, ir aukščiausio sąmonės lygmens – Kūrėjo.
Kai matote šias būtybes, kurios teigia esančios dvasingos, tačiau neigia šią hierarchiją, šiuos dvasinės karalijos lygmenis, – jos neturi ryšio su realybe; negali jo turėti, nes kitaip pripažintų realybę. Puikiai žinau, kad jos gali sugalvoti visokiausius argumentus, mėgindamos paneigti tai, ką čia ką tik pasakiau. Ir kaip jau anksčiau sakėme, Laisvos Valios įstatymas reikalauja, kad egzistuotų įtikinamas paneigiamumas ir įtikinamas įtikinamumas.
Tiesioginis pakylėtųjų mokytojų patyrimas
Jų protuose, jų argumentai jiems atrodo visiškai tikri. Tačiau mano tikslas, dėl ko aš tai išreiškiu žodžiais fizinėje oktavoje, nėra ginčytis su žmonėmis, bet tiesiog išsakyti tai tiems, kurie yra pasiryžę, tiems, kurie yra atviri, kad jie galėtų tuomet tarti: „Užuot ginčijęsis, užuot samprotavęs linijišku analitiniu protu, kaip tiek daug kartų dariau praeityje, kodėl tiesiog neatveriu savo proto patyrimui? Ar tai yra tikra? Ar iš tiesų egzistuoja pakylėtųjų būtybių hierarchija? Jeigu jie egzistuoja, nenoriu to suprasti vien intelektualiai, noriu tai tiesiogiai patirti. Esu pasiruošęs atverti savo protą šiam patyrimui.“ Ir tai tuomet atveria jus tekėjimui su Gyvenimo Upe.
Kaip galite patirti pakylėtuosius mokytojus? Patirdami tekėjimą ir suvokdami, kad tekėjimas yra pamatinė kūrinijos realybė. Tekėjimas yra kūrinijos tikslas, nes mes, pakylėtieji mokytojai, nesame statiškos būtybės. Mes nesame tobulos būtybės, ta prasme, kad niekada nesikeičiame. Mes, pakylėtieji mokytojai, nuolatos transcenduojame save, judame vis aukščiau ir aukščiau link aukščiausio sąmonės lygmens, Kūrėjo sąmonės. Tie iš mūsų, kurie pasirinkome dirbti su Žeme, mes nuolatos save transcenduojame, siekdami padėti jums, bendraudami su jumis, padėdami jums dirbti su savo psichologija. Keldami jus aukštyn, mes keliame aukštyn save. Tai yra Gyvenimo Upė, kurioje visi, kurie yra tos Upės dalimi, transcenduoja save, ne kaip atskiros būtybės, ne tam, kad jaustųsi geresniais už kitus, bet tam, kad patirtų tą savitranscendencijos džiaugsmą, kuris yra nuolatinis augimas.
Savitranscendencijos neigimas
Nenoras būti, nenoro būti nuodai, iš tiesų yra šis savitranscendencijos neigimas, ir tai yra projekcija, kad dvasinio kelio tikslas yra pasiekti kažkokią tobulą būseną, kurioje nevyksta jokie pokyčiai. Argi nesuvokiate – ir žinau, kad daugelis žmonių nesugebės to suvokti, tačiau kai kurie suvoks, – kad egzistuoja kognityvinis disonansas tame, ko moko šitie taip vadinami guru? Jie moko, kad yra kelias, kuriuo turite eiti, tačiau jie taip pat moko, kad kai pasiekiate sėkmę eidami tuo keliu, keitimasis sustoja. Taip, kai žiūrite į tai iš atskirojo aš perspektyvos, tai atrodo tikra. Kodėl? Kokia yra esminė atskirojo aš svajonė? Tai yra, kad jis galės tapti nemirtingu, amžinu, tobulu. Ir atskirasis aš į tobulumą žiūri kaip į kažką statiško, nes jeigu tai yra tobula, kaip tai galėtų pasikeisti? Tai atrodo visiškai logiška atskirajam protui. Tai atrodo visiškai nelogiška pakylėtajai būtybei, kuri patiria nuolatinės savitranscendencijos, niekada nesibaigiančios savitranscendencijos realybę.
Tad tokios būtų kai kurios iš idėjų, kurias jums gali būti naudinga kontempliuoti, tačiau taip pat yra svarbu, kad šios idėjos būtų projektuojamos į kolektyvinę sąmonę, ir būtent dėl to pasirinkau pasinaudoti šia galimybe tai išprojektuoti. Kai žiūrite į planetą, matote, kad yra daug, daug žmonių, kurie yra pasiruošę priimti šias idėjas ir suvokti, kad jų dvasingumo suvokimas nebuvo pats aukščiausias, kad yra daug daugiau, ką galima suvokti apie dvasinį kelią. Yra daug mįslių, kurių visi šie guru neišsprendė, nors ir išsako šiuos labai autoritetingus teiginius, arba teigia pasiekę kažkokią aukščiausią sąmonės būseną, arba jų pasekėjai teigia, jog jie pasiekė kažkokią aukščiausią sąmonės būseną.
Mes visi esame tėkmė!
Žinoma, būdamas pakylėtąja būtybe, kurios nevaržo nei laikas, nei erdvė, aš galėčiau dar ilgai kalbėti ir tuo mėgaučiausi, tačiau pripažįstu, kad jūs esate laike ir erdvėje, ir jūsų kūnai yra netgi labai stipriai įstrigę laike ir erdvėje, ir jie turi tam tikrus poreikius, todėl užbaigsiu šį perdavimą, išreikšdamas savo dėkingumą už jūsų pasiryžimą būti atviromis durimis Gyvenimo Upei tekėti per jus į kolektyvinę sąmonę, į individualią sąmonę tų, kurie yra pasiruošę šiam mokymui.
Yra, žinoma, daug būdų būti atviromis durimis Gyvenimo Upei, tačiau patirdami šį perdavimą iš pakylėtosios karalijos ir leisdami jam tekėti per savo auras ir čakras, jūs buvote Gyvenimo Upėje. Dalyvaudami šiame renginyje, kalbėdami invokacijas ir šaukinius, bendraudami vieni su kitais, kalbėdamiesi, tekėdami, juokaudami, jūs buvote ir esate Gyvenimo Upėje. Ir tikiuosi, kad galėsite tai pripažinti. Tikiuosi, jog galėsite matyti, kad buvimas Gyvenimo Upėje nėra kažkoks tolimas idealistinis tikslas, kuriam pasiekti reikės daug metų. Jūs tai patyrėte ir galite toliau statyti ant šio patyrimo, palaipsniui tapdami vis atviresni, vis neutralesni, idant Gyvenimo Upė galėtų per jus tekėti vis labiau koncentruota forma, jums patiriant šį nuostabų procesą, kuris bus jūsų likęs gyvenimas fizinėje karalijoje. Tikiuosi, jog pripažinote, kad jūs jau patyrėte Gyvenimo Upės tekėjimą, ir kad galite toliau nuo šios akimirkos statyti ant to, ką patyrėte, ir patirti vis daugiau ir daugiau šio tekėjimo, kuriuo mes esame, kuriuo mes, pakylėtieji mokytojai, esame, ir kuriuo visos nepakilusios būtybės šioje sferoje, kurios yra su ja surištos, taip pat yra.
Nes matote, tam tikra prasme, tekėjimas nėra kažkas, kas yra jūsų išorėje, kam jūs atsiveriate. Mes naudojome šį vaizdinį, šiuos žodžius, nes tai yra, ką dauguma žmonių gali suvokti. Tačiau aukštesnis tekėjimo supratimas yra tai, kad jūs netgi nesate tėkmėje, jūs esate tėkmė. Jūs esate tėkmės dalis, nes: kaip yra sukuriama tėkmė? Ją sukuria ne kažkokia kažkur esanti mistiška jėga. Ją sukuria visos būtybės, kurios transcenduoja save. Mes visi esame tėkmė, ir jūs esate tėkmė. Tad užsklendžiu jus Deimantinėje Valioje, kuria AŠ ESU, Deimantinėje Valioje, kuri niekada niekam neleis sustabdyti tėkmės.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com