Leiskite Gyvenimo Upei tekėti per jūsų žodžius
Pakylėtasis Mokytojas Šiva per Kim Michaels, 2023 metų rugsėjo 22 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Almatoje, Kazachstane „Būkite Gyvenimo Upe veiksme“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Šiva.
Pasiuntinys pajautė, kad iš tiesų daug pakylėtųjų mokytojų nori kalbėti šia tema, ir todėl jis pajautė kelių mokytojų buvimą, ir laukė, kuris iš jų išeis į priekį ir pradės kalbėti, nenorėdamas, žinoma, to forsuoti, ir tai buvo jo metodas nuo pat pradžių – neforsuoti mūsų, nes šiam pasiuntiniui pasisekė tam tikru metu suvokti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, esame aukščiau visų žmogiškų nuomonių ir proto įvaizdžių, taip pat, žinoma, ir jo paties.
Dangaus užėmimas jėga
Ir tai yra, ką jūs visi galite ugdytis, tą pasiryžimą neprojektuoti, neforsuoti, nenorėti užimti dangaus jėga. Kaip sakėme, jūs iš tiesų negalite užimti dangaus jėga, nepaisant šios citatos iš Jėzaus, kad smurtautojai ima dangų jėga, tačiau tai nėra teisinga citata. Jie mėgina užimti dangų jėga, tačiau negali, žinoma, to padaryti, jie negali jėga prasibrauti į pakylėtąją karaliją, nes negalite jėga prasibrauti į aukštesnes vibracijas. Negalite jėga prasibrauti į Gyvenimo Upę, kaip mes sakėme.
Ir žmonėms tai yra labai sunku suvokti, iš tiesų įsisąmoninti, iš tiesų tai pripažinti, iš tiesų priimti, kad negalite jėga prasibrauti ir jėga jums nėra reikalinga. Jeigu pažvelgtumėte į tradicinius Šivos įvaizdžius, pamatytumėte, kad dažnai esu vaizduojamas kaip naikintojas. Ir kaip žmonės į mane žiūri, kai ateinu naikinti? Jie, žinoma, mano, kad aš tai darau jėga. Jie mano, kad Šiva turi didesnę jėgą, didesnę galią už demonus ir tamsos jėgas, kurias jis ateina sunaikinti. Tačiau ar tikrai taip yra? Ar aš iš tiesų turiu didesnę galią už tamsos jėgas Žemėje? Taip ir ne. Neturiu didesnės galios už jas ta prasme, kad neturiu tokios pačios galios, kurią turi jos, nes jų galia yra paremta prievarta. Mano galia yra paremta Vienove. Prievarta tegali būti paremta atskirtimi, ir būtent dėl to tie, kurie yra įstrigę atskirtyje, negali užimti dangaus jėga, tačiau jie gali užimti Žemę jėga, bent jau kurį laiką. Ir tai yra dermėje su tuo, apie ką kalbėjo kiti mokytojai, apie tai, kaip Žemėje gali būti sukuriama ši regimybė.
Galios regimybės, paremtos dualizmu
Jūs matote daug pavyzdžių istorijoje, o taip pat net ir šiandien, kuomet buvo sukurta ši regimybė, kad tam tikri žmonės arba tam tikros šalys, arba tam tikros imperijos, ar netgi tam tikros nematerialios jėgos turi didelę galią. Yra žmonių, kurie tiki, kad velnias yra Dievo priešingybė ir jis turi tokią pačią galią kaip Dievas. Tačiau tai, žinoma, nėra tiesa, nebent atsitrauktumėte žingsnelį ir tartumėte: „Na, velnias turi tokią pačią galią kaip žmonių sukurtas dievas, nes jie sudaro dualistinį poliariškumą, o dualistiniame poliariškume nė vienas iš jų negali turėti absoliučios galios.“
Žvelgiant iš šios perspektyvos, galite matyti, kad galia, kuri yra demonstruojama pasaulyje, tėra galios regimybė. Ji gali turėti tam tikrą galią žmonėms, tačiau tik todėl, kad jie leidžia jai juos veikti. Matote daug pavyzdžių, kai kažkokia būtybė, ar tai fizinis žmogus, ar būtybė mentalinėje karalijoje ar netgi emocinėje karalijoje, sugebėjo materializuoti kažkokį fizinį fenomeną, kuris gali padaryti įspūdį žmonėms, neturintiems Kristaus įžvalgumo. Žmonės buvo suklaidinti galvoti, kad čia yra galia, egzistuoja tam tikra galia šiose tamsos dvasiose, ir būtent dėl to kai kurie žmonės garbina velnią ir siekia įgyti tokią galią. Bet matote, negalite sukurti galios iš dualizmo būsenos, nesukurdami priešingo poliaus tai galiai, kurią jūs siekiate išprojektuoti. Todėl egzistuoja limitas, kiek toli galite nueiti. Kita vertus, mano galia nėra paremta dualizmu ir atskirtimi. Mano galia yra paremta vienove, paremta meile.
Šiva, Išlaisvintojas, naikinantis regimybes
Tiesą sakant, nėra teisinga naudoti šiuos žodžius, sakant, kad Šiva yra naikintojas. Šiva yra išlaisvintojas, naikinantis regimybes, kurios laiko gyvybės srautus įkalintus tose regimybėse. Kai yra sunaikinamos regimybės, žmonės gauna galimybę pasirinkti laisvę, arba jie gali pasirinkti pradėti kurtis dar vieną regimybę, nes nenori pažvelgti į save ir pakeisti savo psichologijos.
Kaip visa tai yra susiję su tekėjimo Gyvenimo Upėje tema? Na, tie, kurie nori turėti galią Žemėje, labai rūpinasi regimybėmis ir labai stipriai yra prie jų prisirišę. Jie visą laiką mėgina sukurti regimybę, tačiau Gyvenimo Upei regimybės visiškai nerūpi. Jai visada rūpi transcenduoti regimybes. Viskas, ką jūs matote Žemėje, iš tam tikros perspektyvos, yra regimybė.
Taip, egzistuoja tam tikri dalykai, kurie buvo sukurti Elohimų, ir todėl jie turi gilesnę arba aukštesnę realybę nei tai, kas buvo sukurta žmonių iš dualizmo būsenos. Tačiau net ir tai, kas buvo sukurta Elohimų, nėra amžina ir neturi kažkokios aukščiausios realybės, kuri niekada negalėtų būti transcenduota, nes tai, ką Elohimai sukūrė, yra, žinoma, pagrindas, ant kurio bendrakūrėjams yra skirta toliau statyti. Elohimai nemėgino sukurti kažkokios statiškai tobulos planetos. Jie tiesiog sukūrė kažką, nuo ko bendrakūrėjai galėtų pradėti savo kūrimą ir ką jie galėtų toliau plėsti.
Žinoma, kai kritinė masė žmonių įžengė į dualizmą, jie pradėjo kurti dualizmu paremtas regimybes, ir todėl šios regimybės neturi visiškai jokios realybės. Gyvenimo Upė nepatvirtins žmonių regimybių, nes tai tik laikytų juos įkalintus susitapatinime arba prisirišime prie tų regimybių, ir būtent dėl to jums, kaip dvasios mokiniui, reikia pažvelgti į įvaizdžius, kuriuos turite savo prote, ką tai reiškia būti dvasingu žmogumi, būti dvasios mokiniu, būti dvasios mokytoju, ir ką reiškia būti Gyvenimo Upėje.
Kvestionuokite, ką reiškia būti žmogumi
Vėlgi, mes jokiu būdu nekritikuojame. Mes tiesiog atkreipiame jūsų dėmesį, kad jūs buvote labai tankioje nenatūralioje planetoje daugelį gyvenimų, kai kurie iš jūsų, nesuskaičiuojamą skaičių gyvenimų. Geriau tegu tai lieka neįvardinta, ir tai reiškia, kad jūs neišvengiamai prisiėmėte daugelį regimybių, kurios tiesiog yra laikinos, žmonių sukurtos regimybės. Vėlgi, tai sakau ne tam, kad ką nors kaltinčiau. Net ir šiame gyvenime jūs užaugote tam tikroje kultūroje, ir būdami vaiku sugeriate daug dalykų iš savo tėvų, iš savo šeimos, iš mokyklos, iš visuomenės, iš kolektyvinės sąmonės. Jūs sugeriate daugelį šių įvaizdžių, kurie nebūtinai yra blogi ar piktavališki, ar negatyvūs, tačiau tai yra įvaizdžiai, kuriuos žmonės turi apie tai, ką jie mano galintys padaryti būdami žmonėmis, ką jie mano reiškia būti žmogumi, ir jūs neišvengiamai tai prisiimate. Tačiau nėra nė vienos visuomenės Žemėje, kurioje žmonės turėtų įvaizdį, ką reiškia būti dvasingu žmogumi, plaukiančiu su Gyvenimo Upe. Jeigu norite plaukti su Gyvenimo Upe, jums reikia pamąstyti, kokius įvaizdžius jūs gavote iš savo kultūros apie tai, ką reiškia būti žmogumi.
Daugelis jūsų sugebėsite pažvelgti į savo šeimą ir pamatysite, kad jie nesidomi dvasingumu ir jie turi labai fiksuotą įvaizdį apie tai, ką jūs galite ir ko negalite padaryti būdami žmogumi. Ir tam tikra prasme, daugelis šių įvaizdžių yra visiškai pagrįsti. Tai, kaip jie tai mato, yra tai, ką jūs galite ir ko negalite padaryti būdami žmogumi. Turite kvestionuoti įvaizdį, kurį gavote, ką reiškia būti žmogumi, ir turite suvokti, kad žmogiška būtybė negali būti Gyvenimo Upėje, tačiau dvasinė būtybė – gali.
Jums reikia pažvelgti, ir daugelis jūsų gali sakyti: „Na, aš iš tiesų buvau dvasiniame kelyje ilgą laiką ir studijavau dvasinius mokymus, tad save laikau dvasine būtybe.“ Ir taip, tai yra tiesa, tačiau tai nereiškia, kad negalite turėti tam tikrų pasąmonės įvaizdžių, su kuriais buvote užauginti šiame gyvenime arba kuriuos prisiėmėte ankstesniuose gyvenimuose apie tai, ką reiškia būti žmogiška būtybe. Ir šie įvaizdžiai atvedė prie savasčių sukūrimo, o tos savastys turi būti paleistos lygiai taip pat, kaip ir visos kitos pasąmonės savastys turi būti paleistos, jums pamačius iliuziją, ant kurios yra paremta savastis, ir tuomet paleidžiant tą iliuziją.
Šių įvaizdžių poveikis yra toksai, kad kai kontempliuojate, ką reiškia plaukti su Gyvenimo Upe, jūs uždedate šiuos įvaizdžius ant to, ką tai reiškia. Ir tai dabar reiškia, kad jūs pasąmoningai norite, jog Gyvenimo Upė tekėtų per šiuos įvaizdžius ir išreikštų save per šiuos įvaizdžius. Tačiau, kaip sakėme, jeigu tai būtų padaryta, tai tuomet patvirtintų įvaizdį ir todėl netgi dar stipriau įkalintų jus įvaizdyje, ir būtent dėl to Šventoji Dvasia netekės per tokius įvaizdžius, ji pučia ten, kur nori. Ji pučia ten, kur yra atvirumas, o kai turite įvaizdį, nėra atvirumo.
Slėpimasis už regimybių
Kokie yra kai kurie iš šių įvaizdžių? Na, žinoma, jų yra daug, ir kai kurie jų skiriasi priklausomai nuo visuomenės. Tačiau vienas iš įvaizdžių, į kurį galime čia pažvelgti, yra tai, kad visos kultūros turi tam tikrą įvaizdį apie tai, kaip kalbatės vieni su kitais, kaip žmonės kalbasi vieni su kitais. Tai gali skirtis, priklausomai nuo visuomenės, tačiau jie visi turi tam tikrų bendrų dalykų, ir jie visi yra paremti būtent šiuo mentalitetu, apie kurį mes kalbėjome, regimybės sukūrimu.
Jeigu pažvelgtumėte į bendravimą tarp žmonių, galėtumėte greitai suvokti, kad daugiau nei devyniasdešimt devyni procentai viso bendravimo tarp žmonių vyksta regimybių lygmenyje. Du žmonės kalbasi. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą įvaizdį savo prote, kaip žmogus turėtų kalbėti, ir žmonės mėgina išsaugoti tą įvaizdį kalbėdami. Jie mėgina išsaugoti regimybę, o tai reiškia, kad daugumoje visuomenių ši regimybė turi tam tikrą apgaulės elementą, mėginimą kažką nuslėpti. Jūs iš tiesų nesate atviri, nesate tiesūs, neišreiškiate savęs laisvai, nes jums visą laiką rūpi išsaugoti regimybę kito žmogaus akyse. Jums rūpi, kaip kitas žmogus gali sureaguoti į tai, ką jūs galėtumėte pasakyti, ir todėl egzistuoja tam tikri dalykai, kurių jūs nesakote.
Visų pirma, jūs neturite atviro, tiesaus bendravimo. Kodėl? Todėl, kad visose kultūrose egzistuoja ši regimybė, kad neturėtumėte savęs padaryti pažeidžiamais, nes kiti žmonės gali tuo pasinaudoti ir jus pažeminti, arba jus sukritikuoti, arba įsmeigti durklą jums į nugarą, arba iš jūsų išsijuokti, papasakoti kitiems žmonės tai, ką jūs jiems konfidencialiai pasakėte. Pažvelkite į žmonių bendravimą ir pamėginkite pamatyti tendencijas savo konkrečioje kultūroje, ir pamatysite, kad visada egzistuoja regimybė, kuri slepia tikrąjį asmenį, o tiksliau, taip pat paslepia ir netikrą asmenį, nes dauguma žmonių nėra užmezgę ryšio su savo tikruoju aš.
Tad dažnai būna taip, kad vienas žmogus komunikuoja iš pasąmonės savasties arba pasąmonės savasčių grupės, o kitas žmogus komunikuoja iš kitos pasąmonės savasčių grupės. Tai iš tiesų nėra du tikri žmonės, kalbantys tarpusavyje. Tai tarp savęs komunikuoja du atskirųjų savasčių ryšuliai, ir būtent dėl to dažnai matote, kad žmonės nesugeba išspręsti konfliktų arba problemų. Kodėl? Todėl, kad jie nesugeba atvirai kalbėtis, jie nesugeba užmegzti ryšio širdies lygmenyje. Bendravimas vyksta regimybių lygmenyje, siekiant išsaugoti fasadą.
Žinoma, yra daug žmonių pasaulyje, kurie sąmoningai siekia apgauti kitus žmones su jais bendraudami. Tai galioja puolusioms būtybėms įsikūnijime – ir daugeliui žmonių, kurie yra paveikti puolusios sąmonės. Pavyzdžiui, galite matyti daugelį politikų, apie kuriuos galite sakyti, kad, tam tikra prasme, visa jų komunikacija yra melas, kadangi jie visą laiką kalba iš to regimybių lygmens, galvodami: „O kas yra gerai man? Kas padės man būti perrinktam arba kas padės man būti išrinktam?“ Tiek daug politikų kalba šiame lygmenyje, ir tai, beje, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis daugiau ir daugiau žmonių tampa nepatenkinti politika ir politikais, nes jie jaučia, kad tai nėra nuoširdu, tai nėra atvira, sąžininga ir tiesu, ir jiems jau yra gana šių politinių žaidimų.
Tačiau kai pereiname į asmeninį lygmenį, taip pat matote, kaip dažnai žmonės nesugeba komunikuoti. Matote vaikus, kurie užaugo su savo tėvais. Galite galvoti, kad jeigu gyvenote tame pačiame name su žmonėmis 18 metų, turėtumėte juos pažinti. Tačiau daugeliu atvejų žmonės vieni kitų nepažįsta, nes jie niekada nebendravo gilesniame lygmenyje nei regimybių lygmuo. Tai iš kur jie gali vienas kitą pažinti?
Gyvenimo Upė nepatvirtins žmogiškų regimybių
Vienas iš dalykų, su kuriuo jūs buvote užauginti, yra matyti, kad žmonės nekomunikuoja šiame gilesniame lygmenyje. Žmonės nėra atviri, tiesūs, sąžiningi, jie neapsinuogina. Ir ką tai tuomet reiškia? Tai reiškia, kad užblokuojate, tai užblokuoja Gyvenimo Upės tekėjimą per jus. Nes, kaip sakiau, Gyvenimo Upei nerūpi išsaugoti žmogiškas regimybes, jai terūpi padėti žmonėms transcenduoti tas regimybes.
Jeigu jūs, kalbėdamiesi su žmonėmis, norėsite išsaugoti regimybę, tuomet Šventoji Dvasia, Gyvenimo Upė, negalės per jus tekėti. Šis pasiuntinys gali pažvelgti į savo praėjusį gyvenimą ir matyti, kaip jis buvo auklėjamas palaikyti tam tikrą regimybę. Pavyzdžiui, būdamas vaiku jis žavėjosi suaugusiais, kurie galėdavo duoti greitą atsakymą, dažnai prajuokinantį atsakymą, kurie sugebėdavo prajuokinti kitus žmones, kurie sugebėdavo bet kokioje situacijoje atrasti juokingų dalykų. Tad jis ir pats išsiugdė šį gebėjimą visada atrasti būdą pajuokauti, visada sugalvoti kažkokį netikėtą žodžių žaismą, ar kad ir kas tai būtų. Ir jam tai puikiai sekėsi, tačiau kažkuriuo metu jis suvokė, kad tai tebuvo regimybė, kurią jis kitiems rodė, ir tai jam iš tiesų neleido pasiekti tikro bendravimo su žmonėmis.
Jis taip pat gali matyti, kad kai iš pradžių atrado dvasinį kelią, jis turėjo tam tikrą įvaizdį, ką reiškia būti dvasingu žmogumi. Kiekvieną kartą bendraudamas jis visada mėgindavo atitikti tą įvaizdį, kad jo bendravimas atrodytų dvasingas. Pradėjęs išrišinėti savo psichologiją, jis ėmė įgyti vis didesnį gebėjimą atvirai kalbėti, tačiau vis dar tebeturėjo tam tikrus įvaizdžius, ir net kai pradėjo tarnauti pasiuntiniu, jis vis dar tebeturėjo tam tikrus įvaizdžius, ką reiškia būti pasiuntiniu ar dvasiniu mokytoju, ir kai kurie iš tų įvaizdžių buvo paremti tuo, ką jis patyrė ankstesnėje pakylėtųjų mokytojų organizacijoje, kurioje praleido daug laiko. Tačiau tai taip pat buvo paremta bendru požiūriu, egzistuojančiu pasaulyje, į dvasingus žmones ir dvasinius mokytojus. Jam, ankstyvaisiais metais, labiau rūpėjo išsaugoti tą regimybę, ir jis gali pažvelgęs į praeitį matyti, kad kartais jis kalbėdavosi su žmonėmis regimybių lygmenyje, o kitais kartais sugebėdavo atsiverti tėkmei. Ir, žinoma, kai kalbėdavo iš regimybių, negalėjo padėti žmonėms. Bet kai buvo atviras tėkmei, tai dažnai padėdavo žmonėms.
Ir iš tiesų tik po to, kai mes perdavėme mokymus apie gimimo traumą ir avatarus, pasiuntinys pradėjo daug labiau įsisąmoninti šias regimybes. Ir išsigydydamas šias traumas, įveikdamas šias savastis, jis tuomet įgijo gebėjimą daug atviriau ir laisviau kalbėti, ir daugelis jūsų, kurie pažinojote jį vos kelerius metus, galite pažvelgti į praeitį ir matyti skirtumą. Ir daugelis jūsų, kurie naudojotės šiais mokymais, taip pat galite pažvelgti į savo praėjusį gyvenimą ir matyti skirtumą, kaip jūs tapote daug atviresni, daug labiau pasiryžę parodyti tikrąjį žmogų už regimybių, net jeigu kartais tai jus padaro pažeidžiamais.
Aukštyn kylanti bendravimo iš širdies spiralė
Galite pažvelgti į bendravimą, kurį patyrėte šioje aplinkoje. Kai kurie iš jūsų pažįstate vieni kitus iš kitų, ankstesnių konferencijų, tačiau kitus susitikote pirmą kartą. Tačiau vis tiek bendravote tarp savęs atviriau ir laisviau nei paprastai matote pasaulyje. Daugelis jūsų galite matyti kontrastą tarp savo kasdienės situacijos su šeima ar bendradarbiais, ir su tokiu bendravimu, kurį tenai patiriate, ir palyginti tai su daug laisvesniu bendravimu, kurį patiriate čia.
Ir todėl galite matyti, kad kuo laisvesni jaučiatės, tuo daugiau Gyvenimo Upė gali tekėti per jūsų bendravimą. Ir kuo geriau jaučiatės dėl savo bendravimo ir kuo geriau kiti žmonės dėl to jaučiasi, tuo geriau jūs sugebate vieni kitus įkvėpti ir vieni kitiems padėti, pamatyti dalykus, kurių kai kurie iš jūsų negalite matyti, bet kai kurie žmonės gali matyti, ko kiti žmonės negali matyti, ir todėl sukuriate aukštyn kylančią spiralę su savo bendravimu, padėdami vieni kitiems.
Egzistuoja didžiulis skirtumas tarp kalbėjimo iš to lygmens, kuriame norite išsaugoti regimybę, ir buvimo laisvu leisti Šventajai Dvasiai, Gyvenimo Upei, tekėti per jus. Kaip galite žinoti išoriniu protu, ką Šventoji Dvasia nori per jus išreikšti esamoje situacijoje? Kaip galėtumėte linijišku analitiniu protu, sutikę kitą žmogų, galbūt sutikę tą žmogų pirmą kartą ir labai mažai apie jį žinodami, kaip galėtumėte žinoti išoriniu protu, ką būtų geriausia sakyti, idant tas žmogus galėtų transcenduoti tą konkrečią atskirąją savastį, tą konkrečią iliuziją?
Net jeigu analitinis protas sugebėtų tai žinoti, jūs turėtumėte paskirti nemažai laiko, siekdami išsiaiškinti žmogaus praeitį, susipažindami su žmogaus psichologija, analizuodami tą ir aną, kol nuspręstumėte, panašiai kaip gali daryti psichologas, ką būtų konstruktyviausia pasakyti tam žmogui. Tam reikėtų laiko. Net jeigu tai būtų įmanoma, tam reikėtų laiko. Tačiau alternatyva yra ryžtis bendrauti iš širdies, atverti savo širdį Gyvenimo Upės tekėjimui, nes Gyvenimo Upė žino, ką pasakyti tam žmogui, ir ji gali išreikšti tai per jus akimirksniu, kai esate atviri, kai esate neutralūs, kai nesiekiate projektuoti regimybės ant to, ką Gyvenimo Upė turėtų sakyti. Ir štai tuomet galite turėti šį laisvą komunikavimo tekėjimą.
Kai kurie iš jūsų dar nesugebate to turėti, tačiau daugelis jūsų sugebate, ir galite pastebėti, kad yra žmonių, su kuriais yra lengva kalbėtis. Kodėl? Kodėl taip yra, kad su kai kuriais žmonėmis yra lengva kalbėtis? Todėl, kad jie ant jūsų neprojektuoja regimybės. Jūs jaučiatės laisvi būti savimi šalia jų. Kiti žmonės yra labiau įsitempę, nes jie vis dar tebeturi regimybę, kurią mano privalantys išsaugoti. Šis pasiuntinys metams bėgant sutiko daug, daug žmonių, kurie atėjo pas jį norėdami, kad jis pripažintų kažkokį jų požiūrį ar netgi jų pačių susikurtą asmeninės svarbos jausmą. Tačiau jis taip pat sutiko daug, daug žmonių, kurie tiesiog atėjo atvirai ir sąžiningai pabendrauti arba užduoti klausimą. Ir nebuvo to pasipriešinimo, to projektavimo, kokį atsaką jie nori gauti. Ir šitai, žinoma, yra tai, ką jūs galite labiau įsisąmoninti, ugdydamiesi šį laisvą bendravimą.
Ir jeigu jaučiate, kad jumyse yra kažkas, kas blokuoja bendravimą, tuomet pažvelkite į tai, naudokitės mokymais apie atskirąsias savastis, kad atrastumėte, kas tai yra. Ir kai įveiksite šias savastis, pasijusite daug laisvesni. Jausite daug didesnį džiaugsmą ir atsipalaidavimą bendraudami su kitais žmonėmis, ir nebijosite savęs apnuoginti, padaryti save pažeidžiamais. Nes net jeigu kas nors mėgintų panaudoti tai, ką pasakėte, prieš jus, tik atskiroji savastis galėtų dėl to įsižeisti. Jeigu pamatote įsižeidimo reakciją, žinote: „A, turiu įveikti tą atskirąją savastį. Jau tiek daug jų įveikiau, kodėl neįveikus dar vienos?“
Vaiko proto humoras
Vėlgi, kaip sakė Jėzus: „Jeigu netapsite kaip maži vaikai, jokiu būdu neįeisite į karalystę.“ Pamąstykite apie tai, pamąstykite, kaip naudojate humorą. Kaip sakiau, pasiuntinys buvo susikūręs šią regimybę, kuomet jis naudojosi humoru, iš tiesų šitaip siekdamas pasislėpti, nukreipti nuo savęs bet kokius kaltinimus. Galbūt nebuvo kaltinimų, tačiau jis jautė, kad jie gali ateiti, tad buvo pasiruošęs tuo būdu atremti bet kokį puolimą. Tačiau aš čia kalbu ne apie tokį humorą. Kalbu apie nekaltą humoro formą. Ir humoras yra sunki tema, nes įvairiose kultūrose jis yra suvokiamas skirtingai. Šis pasiuntinys keliaudamas suvokė, kad tam tikras pajuokavimas gali būti labai juokingas vienoje šalyje, o kitoje šalyje jis tesulauks nesuprantančių žvilgsnių. Ir jis tuomet perėjo periodą, kai galvojo: „Na, galbūt iš viso neturėčiau naudoti humoro. Galbūt neturėčiau mėginti juokauti.“ Bet ar tai tikrai yra vaiko protas?
Tad čia jūs galite pamąstyti, ar turite kažkokį atsargumą, susijusį su humoru? Ar jūs, pavyzdžiui, bijote, kad jeigu pajuokausite, ir niekas nesijuos, jūs pasijusite blogai? Arba jeigu sulauksite negatyvios reakcijos iš žmonių, ar jūs, pavyzdžiui, galvojate, kad visi dvasingi žmonės turėtų labai atidžiai žiūrėti, kokius jie sako pajuokavimus, nes tam tikri juokeliai nėra dvasingi? Ar analizuojate reakciją, kurios sulaukiate, kai naudojate humorą, ir ar bijote, kad žmonės gali pagalvoti, jog pasakėte kažką kvailo arba kažką nederamo? Ir galite panaudoti šią reakciją, siekdami atskleisti šias atskirąsias savastis, kurios jums neleidžia būti tame vaiko prote.
Visada vertinančios savastys
Pažvelkite į vaikus. Nesakau, kad turėtumėte naudoti penkiamečių humorą. Tiesiog sakau: pažvelkite į vaikus. Jie kažką pasakys ir juoksis, o po minutės tai jau bus pamiršta. Jeigu niekas kitas nesijuoks, jie pamirš ir tai. Jie neanalizuos reakcijos, kurią gavo. Jie nieko nevertins. Kaip galite būti laisvi, jeigu viską vertinate ir analizuojate?
Turite pereiti fazę, kuomet į tai pažvelgiate, į savo reakciją, ne tik į humorą, bet ir apskritai į bendravimą. Jūs visi turite šias savastis, kurios buvo sukurtos šiame gyvenime, ankstesniuose gyvenimuose, ir jos yra užprogramuotos visą laiką vertinti reakciją, kurią gaunate iš kitų žmonių, kai kažką pasakote. Kiekvieną kartą jums atvėrus savo burną, tenai tarsi stovi šis savasčių būrys, kurios sveriasi per jus, tiria reakciją, kurią gaunate į kiekvieną savo pasakytą žodį, ir tuomet projektuoja ant jūsų: „O, neturėjai to pasakyti. Neturėjai gauti tokios reakcijos. Geriau jau užsičiaupk ir ramiai sėdėk, eik į mišką ir išsikask sau gilią duobę, susirangyk joje ir užsikask žemėmis.“
Šios savastys sekė paskui jus, tikėtina, daugelį gyvenimų. Tačiau kai turite mokymus, kuriuos turite, kai turite momentumą, kurį turite, galite greitai pažvelgti į jas ir paleisti jas tardami: „Man tiesiog tavęs nebereikia, nes ne aš čia kalbu. Gyvenimo Upė teka per mane, ir jeigu Gyvenimo Upė suskelia kažkokį juokelį, nesiruošiu jo analizuoti. Ir jeigu niekas iš to nesijuokia, na ir kas? Aš tiesiog plaukiu su Gyvenimo Upe.“
Pats iš savęs aš nieko negaliu pasakyti
Ar suvokiate, ką sakau? Šios savastys, kurias turite, projektuoja, kad neturėjote to pasakyti, tačiau jeigu iš tiesų nuo to atsitrauktumėte, kas yra tas aš, kuris sako, kad neturėjote to pasakyti, nes jūsų komunikacija atėjo arba iš atskirosios savasties, arba ji atėjo iš Gyvenimo Upės.
Ką mes sakėme? Jūsų esybės šerdis yra Sąmoningasis AŠ. Sąmoningasis AŠ iš tiesų nieko nesako. Jis arba įeina į atskirąją savastį ir tuomet kalba remdamasis atskirosios savasties suvokimo filtru, arba jis įeina į neutralią būseną ir leidžia Gyvenimo Upei per jus kalbėti, per jį kalbėti. Ką galite pasakyti šioms savastims, kai jos ant jūsų projektuoja, jūs galite pasakyti: „Ar tu man čia kalbi? Aš taip nemanau. Galbūt tu kalbi kitai atskirajai savasčiai, tačiau tai nesu aš. Galbūt tu kalbi apie kažką, ką pasakė Gyvenimo Upė, tačiau tai taip pat nesu aš.“
Tuo nemėginu pasakyti, kad jums niekada nereikia prisiimti atsakomybės už tai, ką sakote. Tiesiog sakau, kad vienas iš etapų, įveikiant šį labai stiprų programavimą, yra tai, kad galite suvokti, galite įeiti į šią būseną, kurią taip pat pademonstravo Jėzus ir apie kurią jis kalbėjo sakydamas, kad pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti. Matote, Sąmoningasis AŠ galiausiai iš tiesų yra atsakingas už tai, ką sakote.
Jeigu Sąmoningasis AŠ pasirenka įžengti į atskirąją savastį ir kalbėti per tą atskirąją savastį, jūs esate atsakingi už šio sprendimo priėmimą. Jeigu pasirenkate atsiverti Gyvenimo Upei, jūs esate už tai atsakingi. Tačiau kaip vienas iš etapų šių savasčių įveikime, jums gali būti naudinga suvokti: „Pats iš savęs aš nieko negaliu pasakyti, nes kalba arba atskiroji savastis, arba Šventoji Dvasia. Kiekvieną kartą, kai jie nukreipia šią ugnį į mane, aš atsisakau tai priimti. Atsisakau tai sugerti. Tiesiog leidžiu, kad tai pereitų per mane kiaurai, ir tuomet atsiveriu Gyvenimo Upės tėkmei per mane, kad ji tekėtų per mane vėl ir vėl, ir vėl, ir vėl.“
Išlaisvinanti žodžių galia
Vėlgi, kaip sakėme, puolusios būtybės sukūrė standartą. Viskas turi būti lyginama su šiuo standartu. Kiekvienas žodis, kurį sakote, turėtų būti palyginamas su kažkokiu standartu, ir tai yra gerai arba blogai, tai yra tobula arba nepakankamai gera. Kaip galite šitaip gyventi ir kaip iš tiesų galite būti atviromis durimis Gyvenimo Upei su tokiu mąstymu, su tokiu nuolatiniu vertinimu?
Net ir daugelis dvasinių mokymų, net ir ankstesnės pakylėtųjų mokytojų dispensacijos, net ir ši tam tikru laipsniu, buvo paveiktos šio labai sunkaus kolektyvinio padaro, kad turėtumėte pasverti kiekvieną žodį prieš prabildami. Turėtumėte kalbėti kaip įmanoma mažiau. Arba, kaip yra įžymiai pasakęs vienas Indijos guru: aukščiausias mokymas yra tyla. Tiesiog pažvelkite į tą teiginį – aukščiausias mokymas yra tyla. Na, visų pirma, jeigu iš tiesų tikite tuo, ką sakote, kam iš viso tuomet kažką sakyti? Kodėl neišsaugojote tylos, kad tai pademonstruotumėte, užuot sakę? Bet ar tikrai tyla yra mokymas? Ne. Kodėl ne? Todėl, kad žmones žemesnėje sąmonės būsenoje įkalintus laiko jų turimos regimybės, jų turimos iliuzijos, ir jos dažnai, dažniausiai būna suformuluotos žodžiais. Bet matote, egzistuoja įtikinamas įtikinamumas ir įtikinamas paneigiamumas, tad žmonės gali sugalvoti žodžius, regimai patvirtinančius ką tiktai norite. Tačiau niekas iš to, ką jie sugalvoja, nėra absoliutus teiginys. Nėra jokio absoliutaus teiginio, išreikšto žodžiais, o ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiekvienai iliuzijai, suformuluotai žodžiais per antikristo protą, egzistuoja žodinis teiginys iš Kristaus proto, kuris gali išlaisvinti žmones nuo tos iliuzijos.
Kas sako, kad aukščiausias mokymas yra tyla? Tikrai ne Šventoji Dvasia, tikrai ne Gyvenimo Upė, tikrai ne pakylėtieji mokytojai. Na, galite pasirinkti, kas gi dar tai galėtų būti. Jeigu aukščiausias mokymas būtų tyla, kodėl tuomet Buda perdavė savo mokymus, kodėl Jėzus perdavė savo mokymus, kodėl kiti tikri dvasiniai guru ir pasiuntiniai perdavė savo mokymus? Kodėl pakylėtieji mokytojai perduoda mokymus, išreikštus žodžiais? Todėl, kad mes žinome, jog žodžiai gali būti naudojami regimybėms ir iliuzijoms sukurti, ir žodžiai taip pat gali būti naudojami išlaisvinti žmones iš iliuzijos. Nėra garantijų, kad tai įvyks, tačiau tai gali būti padaryta. Tai gali įvykti, ir tai įvyko daugybę kartų.
Tačiau žodžiai negali ateiti iš žmogiško lygmens. Nėra jokio teiginio, paremto dualistine sąmone, kuris galėtų jus išlaisvinti nuo kito teiginio, paremto dualistine sąmone, nes dualistiniuose žodžiuose nėra galios. Galite matyti žmones, kurie tapo labai galingais kalbėtojais. Galite pažvelgti į kai kurias Hitlerio ar kitų įžymių oratorių kalbas, ir kaip jie galėdavo užhipnotizuoti auditoriją savo žodžiais ir per žodį projektuojama galia. Tačiau tai nebuvo tikra galia. Tai buvo dualistinė galia, galios regimybė.
Tačiau ką turi Šventoji Dvasia, Gyvenimo Upė? Ji turi galią, grįstą vienybe, vienove, ir tai yra galia, kuri gali įkvėpti žodžius. Tai yra ne tiek patys žodžiai, kiek galia, kurią jiems suteikia Dvasia. Būtent tai išlaisvina žmones. Kai jie sugeria vibraciją ir pajaučia, kad už žodžių slypinti vibracija yra tikresnė nei dualistiniai žodžiai, ir todėl jie atkreipia didesnį dėmesį į žodžius. Žodžiai įeina, jie smogia tai iliuzijai ir apnuogina iliuziją, parodo jos tikrąjį veidą. Ir žmonės tuomet gali tai pamatyti ir pasirinkti priimti aukštesnį požiūrį vietoj regimybės. Tokia yra žodžių galia. Jeigu sakote, kad aukščiausias mokymas yra tyla, taip gali būti tik dėl to, kad nejautėte Šventosios Dvasios tekėjimo ir todėl žinote, kad negalite žodžiams įkvėpti galios. Ir todėl galvojate, jog geriau yra pasilikti tyloje ir sukurti regimybę, kad tai buvo pats pažangiausias guru, nes jis daugiausia laiko pratylėjo.
Išdrįskite atverti burną!
Koks yra potencialas, kurį jūs visi turite, kalbant apie žodžius, apie komunikaciją? Daugumos jūsų Dangiškajame plane nėra įrašyta tapti pasiuntiniu ar tapti viešu kalbėtoju, stovinčiu priešais didelę auditoriją ar pasirodančiu per televizorių, ar per radiją, ar per YouTube, ar kad ir kas tai būtų. Daugeliui jūsų jūsų Dangiškajame plane yra įrašyta kalbėti asmeniniame lygmenyje su žmonėmis, kuriuos sutinkate įvairiuose kontekstuose. Tačiau aukščiausias potencialas, kurį jūs visi turite, kad ir koks išorinis tikslas būtų įrašytas jūsų Dangiškajame plane, aukščiausias potencialas, kurį jūs visi turite, yra leisti Gyvenimo Upei kalbėti per jus, tekėti per jūsų žodžius.
Ir ar suvokiate, jog tai iš tiesų nereiškia, kad atsiduriate transe ir dabar Šventoji Dvasia kalba per jus? Žodžiai vis dar tebėra suformuojami jūsų prote pagal tai, kas jūs esate, pagal jūsų asmenybę, pagal jūsų kilmę. Žodžiai vis dar tebėra suformuojami jūsų prote. Tačiau ne vien patys žodžiai padeda žmonėms, tai padaro per žodžius tekanti galia. Ir patys žodžiai neprivalo būti tobuli, pagal kažkokį standartą, kad Gyvenimo Upė galėtų per juos tekėti ir suteikti jiems galią. Bet jeigu jūs savo prote galvosite: „O, turiu atsargiai pasverti savo žodžius. Turiu stebėti kiekvieną savo sakomą žodį ir po to jį išanalizuoti, ir išanalizuoti jį dar prieš atverdamas burną“, tai kaip tuomet Šventoji Dvasia galės tekėti?
Galime sakyti, kad jeigu neturite Gyvenimo Upės tekėjimo, nėra jokio skirtumo, kokius sakote žodžius. Kam tuomet analizuoti? Visa tai tebus mirę žodžiai. Tačiau jeigu per jus teka Gyvenimo Upė, taip pat nėra svarbu, kokius žodžius sakote, nes jie turi galią. Kam analizuoti? Kam teisti? Kam vertinti? Kam abejoti? Kodėl kai kurie iš jūsų galvojate, jog blogiausia, ką kada nors galėtumėte padaryti, yra atverti savo burną? Didžiausia klaida, kurią kada nors galėtumėte padaryti, yra atverti savo burną. Taip yra dėl to, kad turite atskirąją savastį, kuri buvo sukurta iš traumos, kuomet puolusios būtybės praeitame gyvenime padarė viską, ką galėjo, kad prigąsdintų jus, jog niekada daugiau neatvertumėte savo burnos šioje planetoje, kuri, jų įsitikinimu, priklauso joms.
Ar dar ilgai norite būti tame įstrigę? Turite laisvą valią. Nesakau jums, ką daryti. Aš tik sakau, kad ne pakylėtieji mokytojai nori, jog bijotumėte atverti savo burną. Jeigu šis pasiuntinys būtų bijojęs atverti savo burną ir pasakyti: „AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Šiva“, na, mes nebūtume turėję šio pokalbio, tiesa? Jis niekada taip ir nebūtų pradėjęs savo pasiuntinystės, ir todėl mokymai nebūtų buvę perduoti, nes negalime perduoti mokymo, jeigu neturime asmens įsikūnijime, kuris galėtų būti atviromis durimis mokymui.
Ir jūs visi turite potencialą atnešti kažką, ką mes norėtume perduoti kaip pagalbą kitiems žmonėms. Tačiau jeigu neišdrįsite atverti burnos, kaip galėsime tai perduoti? Žinau, kad tai galioja ne jums visiems. Tačiau daugelis jūsų turite labai labai didelį nenorą kalbėti. Ir būtent dėl to jums gali būti naudinga pereiti šį periodą, kuomet įvertinate arba suvokiate: „Tai ne aš kalbu, tai kalba arba atskiroji savastis, arba Gyvenimo Upė. Ir aš didžiąją savo gyvenimo dalį leidau už mane kalbėti atskirosioms savastims, nes bijojau apsinuoginti, tačiau norėčiau patirti, kad Gyvenimo Upė per mane kalbėtų.“ Ir dauguma jūsų sugebėsite pamatyti, kad jūs jau tai patyrėte. Tačiau galite patirti tai dažniau. Jūs galite labiau tai įsisąmoninti, labiau tai vertinti, ir būtent tai mes jums, žinoma, norime padėti pasiekti šioje konferencijoje. Mes norime, kad jūs visi būtumėte laisvi leisti Gyvenimo Upei tekėti per savo žodžius.
Plunksna yra galingesnė už kalaviją. Tačiau realybė yra tokia, kad žodis yra galingesnis už bet kokią jėgą Žemėje, Gyvasis Žodis. Tačiau Gyvasis Žodis nenukrenta kaip mana iš dangaus. Jis turi būti ištartas per įsikūnijime esantį žmogų, ir jūs visi turite tą potencialą. Argi nejaustumėte džiaugsmo, jeigu jūsų asmeninis pokalbis su kažkuo iš tiesų padėtų tam žmogui pajudėti pirmyn? Argi daugelis jūsų to nepatyrėte? Argi nenorėtumėte patirti to dažniau? Na tai tuomet leiskite Gyvenimo Upei tekėti ir baikite visus tuos analizavimus. Tiesiog pasakykite šioms atskirosioms savastims: „Su kuo tu kalbi? Jeigu kalbi su kita atskirąja savastimi – na, tuomet man nereikia dalyvauti šiame pokalbyje, nes aš nesu tu ir nesu ta kita savastis. O jeigu kalbi su Gyvenimo Upe – na, Gyvenimo Upė neklausys, tai kodėl turėčiau klausyti aš? Ir aš neturiu laiko klausytis tavo nesąmonių, nes noriu tekėti ir noriu kažką išreikšti.“
Priimkite nuolatos save transcenduojančią tėkmę
Matote, mano mylimieji, tai, vėlgi, yra šis nuostabus fizinės oktavos aspektas, kad pati galingiausia regimybė, projektuojama puolusių būtybių arba žmonių, yra tai, jog kai jau kažkas yra nutikę, kai jau kažkas yra padaryta, kai jau kažkas yra pasakyta, jūs niekada negalite to atsiimti. Egzistuoja ši labai stipri projekcija. Kai jau tie žodžiai išėjo jums iš lūpų, niekada negalėsite jų susigrąžinti, niekada negalėsite padaryti, kad jie nebūtų buvę pasakyti, niekada negalėsite padaryti, kad jie nebūtų išgirsti, tad geriau jau būkite atsargūs, kol dar nevėlu. Ir, žinoma, tame esama tam tikro pagrįstumo.
Kai jau esate pasakę žodį, negalite jo susigrąžinti, bet kodėl turėtumėte jį susigrąžinti? Žodis tiesiog buvo pasakytas tą akimirką, ir štai kuo yra nuostabi fizinė oktava. Akimirka trunka tik akimirką, o tuomet ji praeina, jos nelieka. Žodis, kuris buvo pririštas prie tos konkrečios akimirkos, kuri įvyko prieš 10 sekundžių ar prieš 10 metų, ar prieš 10 gyvenimų, to žodžio čia nebėra, jis yra tenai, praeityje. Ir klausimas jums yra: kur jūs norite būti? Tenai, praeityje su tuo žodžiu, kuris buvo pasakytas, ar dabartyje, su žodžiais, kuriuos Gyvenimo upė nori pasakyti dabartiniame momente ir ateinančiuose dabarties momentuose? Turite nuspręsti, kur norite būti. Praeityje ar tekėjime su Gyvenimo Upe, visada būdami dabarties momente, kuris nuolatos keičiasi.
Būtent to stinga kai kuriems šiems mokymams apie buvimą dabartyje. Jie mano, kad egzistuoja kažkoks statiškas, nesikeičiantis dabar, kažkoks amžinasis dabar, kažkoks pranašesnis dabar, kuriame galite būti. Tačiau tai, vėlgi, yra pats nuostabiausias fizinės oktavos aspektas – niekas nestovi vietoje. Dabar jau praėjo, jums dar nespėjus pasakyti dabar, tad jūs arba galite likti šiame dabar, kuris jau praėjo, arba galite tekėti su dabar, kuris ateina. Tačiau dabar, kuris ateina, nėra statiškas, jis nuolatos kinta, nuolatos transcenduoja, ir būtent dėl to kiekvienas dabar yra nauja galimybė. Ir būtent dėl to jums nereikia susigrąžinti to, kas buvo pasakyta ankstesniame dabar, jums tiesiog reikia sakyti tai, ką Gyvenimo Upė nori pasakyti šiame dabar, ir sekančiame dabar, ir sekančiame, ir dar sekančiame.
Esmė yra, ar koncentruojatės į praeitį, ar esate susikoncentravę į tėkmę. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad nėra jokio dabar. Visa ši buvimo dabar koncepcija neturi prasmės, nes nėra jokio dabar, yra tik tėkmė. Kai kalbate apie buvimą dabar, kuriame dabar jūs esate? Kas yra dabar? Na, galite sakyti, tai yra sekundė – taip, bet kuri sekundė? Šita ar šita, ar šita, ar šita, o gal šita? Matote, pradedate skaičiuoti sekundes ir jūs jau nebesate dabar. Bet jūs niekada ir nesate dabar, niekada negalėtumėte būti. Jūs galite būti tėkmėje arba nebūti tėkmėje, būti arba nebūti. Net ir daugelis dvasingų žmonių interpretavo tai kaip buvimą kažkokioje statiškoje būsenoje.
Mano mylimieji, koks yra formų pasaulio tikslas? Jo tikslas yra transcenduoti save ir tapti daugiau, kol sfera pakils ir taps dvasinės karalijos dalimi, kuri taip pat save transcenduoja ir tampa daugiau. Dievas nesukūrė formų pasaulio su tikslu sukurti kažkokią statišką būseną, kuri niekada nesikeičia. Dievas sukūrė tekėjimą, kuris niekada nesustoja, jokia galia negali sustabdyti tekėjimo. Galite manyti, kad jeigu sėdėsite urve Himalajuose daugelį metų ir kultivuosite gebėjimą nutildyti savo protą, būsite sustabdę tekėjimą, bet jūs tiesiog būsite sukūrę regimybę savo prote, kad esate už tekėjimo ribų, tačiau jūs nesate, tiesa?
Jūs galite būti, galite manyti, jog esate aukštą išsivystymą pasiekęs jogas, sėdintis urve Himalajuose. Bet argi Himalajai nesisuka kartu su Žemės rutuliu, Žemei sukantis? Argi jie nejuda per kosmosą, kai Žemė sukasi aplink Saulę? Kur yra tyla? Ką jūs sustabdėte? Jūs galbūt sustabdėte savo protą, sukurdami regimybę, kad esate už tėkmės ribų, bet kodėl gi alternatyviai pilnai nepriėmus tėkmės ir neprisijungus prie tėkmės? Kas gi nori stovėti tėkmės nuošalyje? Kas gi nori sukurti šią regimybę, kad: „O, turiu kontroliuoti savo protą, savo mintis, aš galiu nutildyti protą?“ Tai sako atskiroji savastis. Kodėl norėtumėte nutildyti protą, jeigu galite būti tėkmėje ir patirti šį nuostabų nuolatos save transcenduojantį Šventosios Dvasios, Gyvenimo Upės tekėjimą, kuri visą laiką teką į daugiau. Kodėl norėtumėte tai sustabdyti? Taip, galite siekti išsilaisvinti nuo dualistinio proto, bet kodėl turėtumėte siekti išsilaisvinti nuo tėkmės, jeigu tėkmė yra gyvenimas, o tai, kas stabdo tekėjimą, yra mirtis, ir kas nukreipia tekėjimą į kažkokią regimybę, taip pat yra mirtis.
Jėgos, kurios nori sustabdyti tekėjimą per jus
Puolusios būtybės padarė viską, ką galėjo sugalvoti, kad sustabdytų arba sulėtintų dvasingų žmonių augimą. Jos sukūrė visus šiuos tenai egzistuojančius mokymus, kurių tikslas tėra vienas: surinkti tuos, kurie yra arti persilaužimo dvasiniame kelyje, ir nuvesti juos į aklavietę, kurioje jie siektų kažko, kas yra visiškai nerealistiška, kas tiesiog yra niekur nevedantis kelias, kuriame jie galės būti įkalinti visą šį likusį įsikūnijimą, kad negalėtų išreikšti savo Kristiškumo.
Ką tai reiškia, išreikšti savo Kristiškumą? Jūs esate atviros durys Gyvenimo Upei, kuri nori visą gyvybę pakelti aukštyn. Būtent tai nori sustabdyti puolusios būtybės. Jeigu joms pavyktų priversti jus sėdėti urve Himalajuose ir manyti, kad įgijote kažkokius dvasinius pasiekimus, nes galite sustabdyti minčių tekėjimą, tuomet jos leis jums tai padaryti. Jos sakys: nuostabu, jis mums nebekelia grėsmės. Mums nerūpi, kokiu dvasingu jis jaučiasi, jei tik jis nieko neišreiškia, ko mes negalime kontroliuoti, jis nėra grėsmė.
Galite galvoti, kad siekiate būti dabartiniame momente, tačiau, vėlgi, jūs nesate grėsmė, jeigu nesate tėkmėje. Ir kaip sakiau, dabartyje nėra tėkmės, nes nėra jokio dabar tėkmėje. Tokia daugybė šių pinklių buvo sukurtos nukreipti jūsų dėmesį, nuvesti jus klystkeliais, įtikinant jus, kad esate labai, labai dvasingi, nes matote šį sunkiai suprantamą mokymą, kurio niekas kitas nemato. Visa tai tėra dėmesio nukreipimas, skirtas neleisti jums būti toje Gyvenimo Upės tėkmėje. Tai yra pati galingiausia jėga visatoje, vienintelė jėga visatoje, nes tai yra vienovės jėga. Kokia gi dar galėtų būti jėga? Visos kitos taip vadinamos jėgos tėra regimybės, jos nėra tikros.
Leiskite Šventajai Dvasiai išreikšti save per jus
Tol, kol laikysitės įvaizdžio, kaip Gyvenimo Upė turėtų per jus kalbėti, Gyvenimo Upė negalės kalbėti. Tačiau kai paleisite tą įvaizdį, Gyvenimo Upė darys tai, ką natūraliai daro, tekės per jus, tekės per atsiradusį plyšį į fizinę oktavą.
O koks yra vienintelis plyšys Gyvenimo Upei tekėti į fizinę oktavą? Tai yra protas, savimonę turinčios būtybės balso stygos. Tai yra, pagal laisvos valios įstatymą dabartinėje Žemės būsenoje, vienintelis plyšys. Jeigu neatsiras tokių, kurie išdrįstų atverti burną ir leisti upei tekėti, tuomet nevyks jokia Žemėje egzistuojančių sąlygų transcendencija. Tam, kad Žemė galėtų laiku pereiti į aukso amžių, tai gali įvykti tik žmonėms pradėjus kalbėti, leidus tėkmei tekėti. Būtent tai dauguma jūsų įsirašėte į savo Dangiškąjį planą prieš ateidami į įsikūnijimą, kad norėjote suteikti tą atvirumą Dvasios tekėjimui.
Vėlgi, čia nėra jokio kaltinimo. Jūs esate tankioje, sunkioje planetoje. Bet argi nenorėtumėte išpildyti potencialo, kurį įsirašėte į savo Dangiškąjį planą, užuot išėję iš įsikūnijimo ir žvelgę į jį su apgailestavimu, nes neatvėrėte burnos? Jūs stipriai ją sučiaupėte, kai būtumėte galėję pasakyti kažką čia, ir kai būtumėte galėję pasakyti kažką ten. Tačiau, vėlgi, jūs galvojote, ir jums dar nespėjus pabaigti savo galvojimo, situacija pasikeitė ir neliko prasmės kažką sakyti.
Tiesiog priimkite tą sprendimą, jeigu norite, ryžkitės eksperimentuoti ir leisti Šventajai Dvasiai save išreikšti, ir liaukitės analizuoti, liaukitės galvoti apie tai, kas galėjo būti pasakyta, kas turėjo būti pasakyta. Kas buvo pasakyta, tas buvo pasakyta, ir tai buvo pakankamai gerai situacijoje. Esmė čia nėra grįžti ir pakeisti tai, kas buvo pasakyta, esmė tiesiog yra atsiverti sekančiam dalykui, kurį Dvasia nori pasakyti. Ir jeigu nepaliausite tai daryti, išpildysite savo Dangiškąjį planą.
Štai ko mes jums norime. To jums linki kiekvienas pakylėtasis mokytojas, ir tikiuosi, kad vieną dieną galėsiu jus pasveikinti ir pasidžiaugti su jumis, kad išpildėte tą potencialą, kurį įsirašėte į savo Dangiškąjį planą, nes žinojote, jog tai yra realistiška.
Tad užsklendžiu jus tikrojoje vienovės galioje, kuri AŠ ESU, vienovėje, kuri naikina atskirtį ir išlaisvina mus būti tėkmėje. Būkite užsklęsti tame džiaugsme.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com