Tekėkite su Gyvenimo Upe, kad ir kokios būtų išorinės sąlygos
Pakylėtoji Mokytoja Portija per Kim Michaels, 2023 metų rugsėjo 21 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Almatoje, Kazachstane „Būkite Gyvenimo Upe veiksme“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Portija. Buvau vadinama Galimybių Deive ir Teisingumo Deive. Kaip teisingumas ir galimybė yra susiję su Gyvenimo Upe? Na, žinoma, visos Dievo savybės yra Gyvenimo Upės dalis, nes kokia yra Gyvenimo Upės esmė? Pirmiausia tai yra Dievo savybių įsisąmoninimas, o tuomet Dievo savybių įkūnijimas ir Dievo savybių tobulinimas. Daugelis žmonių žiūrės į Dievo savybės koncepciją ir projektuos šį įvaizdį, kuris, vėlgi, iš tiesų buvo sukurtas puolusių būtybių, kad Dievas privalo būti tobulas, todėl Dievo savybė privalo būti tobula. Tačiau taip nėra, nes viskas visoje kūrinijoje yra savitranscendencijos procese.
Aukštyn kylantis Dievo savybių momentumas
Visgi Dievo savybė savęs netranscenduoja, nes Dievo savybė egzistuoja prote, individualių bendrakūrėjų protuose. Taip, galite sakyti, kad Kūrėjas iš pradžių apibrėžė tam tikras Dievo savybes, kurios buvo naudojamos nustatyti parametrus materijos pasauliui, formų pasauliui. Tačiau nuo to laiko būtent bendrakūrėjai įsisąmonino šias Dievo savybes ir ėmė per jas veikti, ir šitaip jie sukūrė kiekvienai Dievo savybei aukštyn kylantį momentumą, nuolatos save transcenduojantį momentumą, tad Dievo savybė niekada nėra statiška.
Dievo Teisingumas šiandien yra daug daugiau nei buvo pirmosios sferos pradžioje ar šios sferos pradžioje. Dievo savybės yra nuolatos transcenduojamos, kai žmonės transcenduoja savo gebėjimą įsisąmoninti ir veikti per tas Dievo savybes. Ir taip pat ir nepakilusioje sferoje iš tiesų egzistuoja šis aukštyn kylantis judėjimas, Dievo savybių tobulinimas.
Galite pažvelgti į Dievo Teisingumą ir sakyti: „Na, argi pakylėtoje karalijoje reikalingas teisingumas? Argi egzistuoja koks nors neteisingumas pakylėtoje karalijoje, kurį turėtų ištaisyti teisingumo savybė?“ Tačiau nepakilusioje sferoje yra apsčiai taip vadinamo neteisingumo, ir būtent dėl to Dievo Teisingumo savybė gali būti tuo atskaitos tašku, kad egzistuoja kažkas aukštesnio už žmogišką teisingumą, kažkas aukštesnio už dualistinį teisingumo ir neteisingumo poliariškumą. Ir kai žmonės tai pamato, kai jie pamato kontrastą tarp Dievo savybės ir ego savybių, tuomet Dievo savybė iš tiesų yra išplečiama.
Lygiai taip pat yra ir su galimybe. Žinoma, pakylėtoje karalijoje egzistuoja galimybė, visada egzistuoja galimybė transcenduoti save. Ir vis dėlto, nepakilusioje sferoje, kurioje yra tiek daug suvaržymų žmonių gebėjimui veikti, jausti, mąstyti, save su kažkuo tapatinti, Dievo Galimybės savybė turi kitokį gebėjimą pasireikšti.
Ir todėl, kai egzistuoja kontraste, ji tam tikru būdu yra išplečiama. Ar bent jau ji yra išplečiama žmonių protuose, kurie mato dualistinį teisingumo ir neteisingumo poliariškumą, kuriame tiek teisingumą, tiek neteisingumą apibrėžia dualistinė sąmonė, ir jie mato kontrastą Dievo Teisingumui, Dievo Galimybei. Ir todėl jie mato Dievo savybę kitokiu būdu. Jie ją įsisąmonina kitokiu būdu, ir gali ją išreikšti kitokiu būdu, ir tai išplečia Dievo savybę.
Nes dabar net ir pakylėtosios būtybės gali matyti kontrastą, gali matyti skirtingus Dievo savybės aspektus ir vertingumą, ir ką tai reiškia? Kodėl jums kalbu šias ezoterines kalbas? Todėl, kad kai įžengiate į Gyvenimo Upę, kai pradedate įsisąmoninti Gyvenimo Upę, kai pradedate atsiverti Gyvenimo Upei, galite atlikti svarbų pokytį. Tiesą sakant, netgi galėtume sakyti, jog tam, kad galėtumėte iš tiesų pradėti tekėti su Gyvenimo Upe, turite sąmoningai atlikti šį pokytį.
Viskas yra galimybė transcenduoti save
Ir turite suprasti, kad žmonės tokioje planetoje kaip Žemė susikūrė labai specifinį požiūrį į gyvenimą, labai specifinį požiūrį į visatą ir jos veikimą. Ir kai pamatote, jog tai nėra realybė, tai tėra požiūris, staiga matote, jog niekada nebuvo tokio tikslo sukurti kažkokią tobulą būseną Žemėje, kažkokią nekintančią būseną. Tikslas yra sąmonės transcendencija, o ką tai reiškia? Tai reiškia, kad viskas, su kuo susiduriate, kiekviena sąlyga fizinėje karalijoje, su kuria susiduriate, kiekviena sąlyga jūsų emociniame kūne, jūsų mentaliniame prote, jūsų identiteto prote, su kuria susiduriate – kas tai yra? Tai yra galimybė, galimybė pamatyti kontrastą tarp Dievo savybės ir kažko, kas yra mažiau nei Dievo savybė, ir tuo būdu transcenduoti savo dabartinį supratimą, kuris, žinoma, yra paveiktas dualistinio požiūrio, dualistinių poliariškumų. Viskas yra galimybė.
Labai gerai žinau, mano mylimieji, kad daugeliui žmonių tai skambės žiauriai, jiems bus labai sunku tai priimti, nes jie mato tiek daug sąlygų ir pritaiko dualistinį vertybinį vertinimą. „Šitai neturėjo nutikti, tai neturėjo nutikti“, ir todėl, kai jie galvoja, kad kažkas turėjo nutikti, tačiau nenutiko, arba kai jie galvoja, kad kažkas neturėjo nutikti, tačiau nutiko, jie nemano, jog tai yra galimybė.
Išorinės sąlygos jūsų neapibrėžia
Tačiau nepakilusioje sferoje už bet kokios išorinės sąlygos visada slepiasi galimybė. Kas yra galimybė? Transcenduoti savo savasties jausmą ir patirti, kad esate daugiau, ir kadangi esate daugiau, šios išorinės sąlygos jūsų neapibrėžia. Neprivalote į jas reaguoti, visiškai neprivalote būti jų paveikiami, išskyrus galbūt kai kurias fizines sąlygas, tačiau emociniame, mentaliniame ir identiteto lygmenyje neprivalote būti jų paveikiami. Ir tai yra galimybė suvokti, jog kad ir kokios būtų fizinės sąlygos, galite transcenduoti sąmonę, kuri jus veikia, nes kaip anksčiau sakėme, kai patiriate fizinę situaciją, kas jus paveikia? Fizinė sąlyga ar reakcija jūsų pačių prote?
Ir tai visada yra reakcija jūsų emociniame kūne, kuri paveikia jūsų emocinį kūną. Tai visada yra reakcija jūsų mentaliniame prote, kuri paveikia jūsų mentalinį protą. Tai visada yra reakcija jūsų identiteto prote, kuri paveikia jūsų tapatumo jausmą, nesvarbu, kokios būtų fizinės sąlygos. Galimybė, kalbant apie Gyvenimo Upę, yra suvokti, kad tekėjimo su Gyvenimo Upe tikslas yra tekėti su Gyvenimo Upe, nesvarbu, kokios būtų išorinės sąlygos. Tai yra dar vienas iš melų, kurį dvasingumui primetė puolusios būtybės.
Ir tai yra, jog tam, kad galėtumėte būti dvasingu, turite turėti tam tikras fizines sąlygas. Pažvelkite, kiek daug žmonių amžių bėgyje pasitraukė iš visuomenės, iš visų konfliktų su kitais žmonėmis. Jie pasitraukė į vienuolyną arba ašramą, arba urvą Himalajuose, kur izoliavosi ir atsiskyrė nuo pasaulio. Ir jie manė, kad jei tik turės šias specifines sąlygas – ramybę ir tylą, jiems nereikės rūpintis dėl savo pragyvenimo. Jiems tereikės laikytis kelių paprastų taisyklių, ir tuomet jie galės būti dvasingi.
Nesakau, kad nėra vertinga kai kuriems žmonėms kai kuriuose įsikūnijimuose pasitraukti iš pasaulio. Tačiau vertinga tai yra tik tuomet, jeigu jie transcenduoja tą jausmą, kad jų dvasingumas priklauso nuo fizinių sąlygų. Idealiai turėtumėte praleisti galbūt vieną arba du gyvenimus vienuolyne, o tuomet turėtumėte sugebėti eiti į visuomenę ir būti dvasingi visuomenėje, išlaikyti dvasingą proto būseną, net ir aktyvaus gyvenimo šurmulyje.
Tačiau tiek daug žmonių pasitraukė ir nelaikė to galimybe. Jie galvojo, kad: „Jeigu gyvenu šiose sąlygose ir studijuoju dvasinius mokymus, ir atlieku dvasinius ritualus, tai tikrai turi reikšti, kad augu. Ir tai yra viskas, ką man reikia daryti.“ Tačiau kaip gi tai galėtų būti viskas? Jeigu nėra jokios savitranscendencijos, kur tuomet yra galimybė? Kas yra galimybė? Tai yra galimybė transcenduoti save. Tai yra vienintelė galimybė, kuri iš tiesų yra svarbi.
Daug žmonių pakylėtųjų mokytojų judėjimuose kalbėjo man šaukinius, išsakė man prašymus, meldėsi man, kad duočiau jiems tą arba aną galimybę įkūnyti tą ar aną fizinę sąlygą, dažnai pinigus. Jeigu gaučiau po vieną centą už kiekvieną maldą, kuriomis buvo prašoma daugiau pinigų, kurias girdėjau iš žmonių, būčiau milijardierė, ir vis dėlto, kas man iš tų milijardų dolerių? Nes galimybė, kuri aš esu, negali būti nuperkama už pinigus. Ji negali būti nuperkama atliekant ritualus. Ji negali būti nuperkama studijuojant dvasinius mokymus. Negalite jos atnešti per prievartą. Galite jai leisti tekėti per jus, ir turite matyti galimybę už kiekvienos situacijos. Užuot galvoję, užuot statę vežimą priešais arklį, kad kai turėsiu tinkamas fizines sąlygas, tuomet galėsiu būti dvasingas, tad dabar melsiu Portijos duoti man šias sąlygas, kad galėčiau būti dvasingas.
Tačiau daugeliu atvejų, jeigu šios sąlygos būtų jums suteiktos, jos tik sutvirtintų šį mąstymą, kad jūsų dvasingumas priklauso nuo fizinių sąlygų, tad kaip tai padėtų jums augti? Kaip tai padėtų jums priartėti prie tekėjimo su Gyvenimo Upe? Daugeliu atvejų, nepadaryčiau jums paslaugos, suteikdama jums sąlygas, kurios, jūsų įsitikinimu, yra raktas į jūsų dvasinį augimą.
Nuolatos save transcenduojantis aš
Kaip galite pradėti į viską žiūrėti kaip į galimybę? Na, galbūt jums būtų naudinga suvokti, kaip anksčiau apie tai kalbėjome – keletas mokytojų, kad išorinės sąlygos iš tiesų nėra svarbiausios materijos pasaulyje. Nes, tam tikra prasme, niekas materijoje nėra savaimiškai svarbu.
Buda prieš 2500 metų davė tam tikrus mokymus apie nesavastingumo koncepciją, tačiau tuo jis iš tiesų norėjo pasakyti, kad nė viena sąlyga materialiame pasaulyje negali egzistuoti pati iš savęs ir savaimiškai. Induizmo brahminai mokė, kad egzistuoja Atmanas, universalus aš. Jis yra amžinas, jis yra tobulas, jis yra nekintantis. Buda mokė, kad jis niekada savyje nematė tokio nekintančio aš, jis matė tik besikeičiantį aš. Tai nereiškia, kad nėra jokio aš, tai reiškia, kad yra nuolatos save transcenduojantis aš.
Na, tai galioja viskam fizinėje oktavoje. Turite Platono koncepcijas apie idealias formas aukštesnėje karalijoje, ir mes jus mokėme, kad egzistuoja paralelė tarp įvaizdžių identiteto, mentalinėje ir emocinėje karalijose, kurie tampa įkūnyti fizinėmis sąlygomis. Tačiau nėra tokio aš dvasinėje karalijoje, kuris būtų išliekantis, kuris būtų nesikeičiantis sąlygoms, kurias matote fizinėje visatoje, ypač kai kalbame apie nenatūralią planetą. Nėra tokios fizinės sąlygos, kuri pati iš savęs būtų tikra.
Trauma yra galimybė transcenduoti save
Būtent dėl to mes davėme realybės simuliatoriaus koncepciją, kuriame simuliatoriaus tikslas yra tų, kurie yra simuliacijos viduje, augimas sąmonėje. Simuliatoriaus tikslas nėra įkūnyti tam tikras amžinas tobulas sąlygas; jo tikslas yra suteikti simuliacijoje dalyvaujantiems žmonėms galimybę transcenduoti save, transcenduoti savo sąmonę.
Jeigu sugebėsite su tuo susiderinti, galėsite pradėti matyti, kad ne išorinės sąlygos yra svarbiausios, ir būtent dėl to jums nereikia būti taip stipriai prisirišusiems prie šių išorinių sąlygų. Jums nereikia jausti, kad tam tikros sąlygos gali atimti jūsų dvasingumą. Žinoma, čia yra kai kas labai svarbaus, į ką reikia atsižvelgti. Ką puolusios būtybės mėgino padaryti nuo pat to laiko, kai atėjo į šią planetą? Jos mėgino niekam neleisti įkūnyti asmeninio Kristiškumo arba asmeninio Budiškumo. Ir ypač jos taikėsi į avatarus, kurie čia atėjo. Daugelis atėjo tuo pačiu metu, kai čia buvo leista įsikūnyti puolusioms būtybėms, ir jie atėjo laikyti pusiausvyrą, o puolusios būtybės mėgino sunaikinti avatarus, idant patirtumėte tokias žiaurias fizines sąlygas, kad jaustumėte negalintys būti dvasingi.
Tuo pačiu metu, puolusios būtybės sukūrė šį idealą, ką reiškia būti dvasingu, ir todėl jūs tariamai turite turėti tam tikras fizines sąlygas, kad būtumėte dvasingi. Ir daugelis avatarų įstrigo tarp šių dviejų dalykų, jausdami, kad: „Kadangi patyriau tokią traumą, tokias apgailėtinas sąlygas šiame gyvenime, negaliu būti dvasingas ir galbūt iš tiesų net nesu vertas būti dvasingu.“
Būtent tai jūs galite pradėti išrišinėti, kai turite mokymus apie atskirąsias savastis, galite pažiūrėti ir imti naudotis Motinos Marijos pratimu, grįždami į ankstesnius gyvenimus, kad atskleistumėte savo gautą traumą, išrištumėte tą traumą, pamatytumėte, jog nepaistant fizinių sąlygų, kurios egzistavo kai gavote tą traumą, nėra jokios būtinybės kompensuoti tai fizinėje plotmėje. Esmė yra išrišti tai emociniame, mentaliniame ir identiteto kūne. Būtent tai yra svarbiausia. Tai yra galimybė, ir netgi pačios žiauriausios fizinės sąlygos, kurias kada nors galėjote patirti šioje planetoje – ir suprantu, kad kai kurie iš jūsų patyrėte labai labai žiaurias fizines sąlygas, – tačiau net ir pačios žiauriausios sąlygos yra galimybė transcenduoti save.
Kodėl taip yra? Todėl, kad kuo stipriau puolusios būtybės mėgino jus pažeminti, tuo didesnę jūs turite galimybę transcenduoti save ir suvokti: „Aš nesu ta savastis, aš esu daugiau nei ta savastis.“ Ir kuo stipriau jos mėgino jus sumenkinti, tuo daugiau jūs būsite, kai transcenduosite tą žemesnį savasties jausmą.
Kuo didesnis skausmas, tuo didesnė galimybė
Tai, tam tikra prasme, yra mūsų taip vadinamo Dangiškojo Teisingumo aspektas, kuomet puolusios būtybės mėgina kažką padaryti, tačiau kad ir ką jos mėgintų daryti siekdamos jus pažeminti, tai gali būti apgręžta ir gali duoti priešingą efektą – gali iškelti jus netgi dar aukščiau. Žinoma, sunkumas yra toks, kaip mes visi suprantame, jog kad galėtumėte išpildyti galimybę būti daugiau, turite pažvelgti į traumą ir ją išrišti. Ir būtent dėl to mes jums davėme tiek daug mokymų apie tai. Todėl, kad žinome, jog tai yra esminis raktas, ypač avatarams, tačiau iš tikrųjų tai galioja visiems žmonėms planetoje – pamatyti galimybę ir pamatyti, kad kuo didesnis atrodo esantis pralaimėjimas, tuo didesne jis gali būti paverstas pergale.
Kuo stipriau, regis, puolusios būtybės mėgina parklupdyti jus ant kelių, kai atsisakote būti parklupdyti, tai jus iš tiesų katapultuoja aukščiau. Ir būtent tai galite suvokti. Puikiai suprantu, kad negalite duoti tai naujokui kelyje ir padėti jam tai suprasti. Negalite duoti to žmogui, kuris vis dar nėra išrišęs savo gimimo traumos, – jis negalės pilnai to suprasti. Galbūt galės tai suprasti intelektualiai, tačiau nesugebės pilnai to suvokti. Reikalingas tam tikras psichologijos išrišimas, bet argi ne apie tai mes kalbame jau kelerius metus, kad dvasinio kelio esmė yra psichologijos išrišimas.
Yra tik trys dalykai, kurie yra svarbūs dvasiniame kelyje: psichologija, psichologija ir psichologija. Būtent to nesuvokė tiek daug dvasingų žmonių, ir kodėl jie to nesuvokė? Na, iš dalies dėl to, kad puolusios būtybės sukūrė šiuos klaidingus įvaizdžius, ką reiškia būti dvasingu, tačiau kodėl žmonės tuo patikėjo? Todėl, kad jie nenori pažvelgti į savo pačių psichologiją, jie nenori pažvelgti į žaizdas, ir mes nė vieno dėl to nekaltiname.
Vėlgi, mes nė vieno nekaltiname, kai atkreipiame jūsų dėmesį į tendencijas, kurias matome žmonėse. Tačiau jeigu neatkreiptume dėmesio į šias tendencijas, kaip galėtume padėti žmonėms jas transcenduoti? Negalime tipenti aplink žmonių žaizdas ir tuo pačiu metu padėti jiems įveikti žaizdas. Privalome apie tai kalbėti taip, kaip yra, ir suprantame, kad yra daug žmonių, kurie buvo taip stipriai sužeisti ankstesniuose gyvenimuose, kad kai jie su tuo susiderina, jiems to yra per daug. Skausmas, emocinis skausmas yra toks didelis – tačiau ar jums geriau būtų toliau gyventi gyvenimą po gyvenimo su slopinamu skausmu, ar priešingai – norėtumėte pasitikti jį, pažvelgti jam į akis ir visam laikui nuo jo išsilaisvinti?
Kuo didesnis yra skausmas, tuo didesnė yra galimybė, kuo didesnis pralaimėjimas, kuo labiau buvote pažeminti puolusių būtybių, tuo didesnę turite galimybę tai transcenduoti. Tam tikra prasme, galime sakyti, kad jeigu puolusi būtybė galėtų transcenduoti savo sąmonės lygį, ji taip pat galėtų paversti šią savo patirtį – buvimą puolusioje sąmonėje – aukštyn kylančiu judėjimu, kuris suteiktų kitokią perspektyvą.
Dualizmas tiesiog neveikia!
Dalis laisvos valios supratimo yra tai, kad suvokiate, kas neveikia. Ir nėra akivaizdesnio pademonstravimo, kas neveikia, nei puolusi sąmonė, kai tai pamatote. Tol, kol esate joje įstrigę, jūs, žinoma, to nematote. Tačiau kai puolusi būtybė tai pamato, tai yra labai akivaizdus pademonstravimas, kas neveikia. Ir būtent dėl to, net ir puolusi būtybė gali būti atpirkta ir pakilti, ir gali tapti iš tiesų daug sugebančiu mokytoju.
Būdama Galimybių Deive, jums visiems tiesiu galimybę. Būdama Teisingumo Deive, nesu įstrigusi žmogiškame teisingume, nesiekiu nė vieno nubausti, kad ir ką jie būtų padarę Žemėje. Kodėl taip yra? Ką aš ką tik sakiau? Niekas Žemėje neturi aukščiausios tikrovės. Žinoma, šioje planetoje buvo įvykdyta siaubingų aktų, ir jie vis dar tebėra vykdomi šioje planetoje. Nėra taip, kad tam pritarčiau, nėra taip, kad tai priimu, aš tiesiog matau, jog tai neturi aukščiausios tikrovės, ir todėl tai gali būti transcenduota, o kai tai yra transcenduojama, tai tampa galimybe.
Įžengimas į dualistinę sąmonę, leidimasis gilyn į puolusią sąmonę, reiškia, kad einate prieš Gyvenimo Upę, priešinatės Gyvenimo Upei. Tarsi upė būtų užtvenkiama su užtvanka, kurią statote, ir jūs statote šią užtvanką, ir pastoviai esate užsiėmę, rinkdami purvą, rinkdami akmenis, rinkdami smėlį, visa tai kraudami ant užtvankos viršaus. Ir Olandijoje yra pasakojama tokia istorija apie mažą berniuką, kuris įkišo savo pirštą į užtvanką ir išgelbėjo miestą, nes užtvanka nesugriuvo. Tačiau puolusios būtybės yra įkišusios visus savo rankų ir kojų pirštus, ir nosį į užtvankos skyles. Jos yra nukryžiuotos ant užtvankos, nes negali pajudėti.
Kosminis Teisingumas: galimybė visiems
Galiausiai ateina momentas, kai daugiau nebegalite priešintis Gyvenimo Upei. Ir tai yra Kosminio Teisingumo dalis, kad viena puolusi būtybė negali pasipriešinti visų šių daugybės žmonių aukštyn kylančiam judėjimui, kurie transcenduoja save ir kurie yra Gyvenimo Upėje, kurie stiprina Gyvenimo Upę.
Koks gi čia būtų teisingumas, jeigu viena puolusi būtybė galėtų pasipriešinti? Tačiau puolusiai būtybei, kaip Kosminio Teisingumo dalis, yra leidžiama su šiuo priešinimusi nueiti taip toli, kiek tik ji gali padaryti, kol palūš nuo įtampos ir tars: „Daugiau nebegaliu to daryti, gana!“
Būtent to daugelis jūsų, kurie atėjote į Žemę kaip avatarai, nesuvokėte. Būtent dėl to žiūrite į sąlygas Žemėje ir sakote: „Tai neturėtų vykti“. Daugelis jūsų, daug pakylėtųjų mokytojų mokinių per dešimtmečius kalbėjote šaukinius ir invokacijas dėl pokyčių tam tikrose pasaulio sąlygose. O tuomet sąlygos, kurias jie norėjo pamatyti materializuojantis, nesimaterializavo, ir jie šaukė: „Portija, kodėl leidai tam įvykti? Kodėl leidi, kad tai toliau tęstųsi? Mes kalbėjome visas šias invokacijas ir šaukinius dėl situacijos Ukrainoje, dėl tamsos jėgų surakinimo, dėl Putino pašalinimo. Kodėl jis vis dar tebėra įsikūnijime? Kodėl visa tai toliau vyksta?“
Tačiau taip yra dėl to, kad jūs tapote prisirišę prie specifinių fizinių sąlygų. Atidžiai dabar paklausykite. Nesakau, kad neturėtumėte išsakyti prašymų. Aš tik sakau, kad turėtumėte būti neprisirišę prie to, kaip pakylėtieji mokytojai, kurie turi aukštesnę viziją už jus, išpildo prašymus.
Mums svarbiausia yra ne tai, kad rytoj būtų užbaigtas karas Ukrainoje. Mums pagrinde rūpi tai, kaip tai galėtų tapti galimybe paaugti tiek Rusijos, tiek Ukrainos žmonėms, o taip pat daugeliui kitų žmonių pasaulyje, kurie tikrai stebi šį įvyki, svarstydami, kuria linkme visa tai pasisuks. Tai yra pagrindinis mūsų rūpestis. Jūsų prašymai padeda mums materializuoti tą sąlygą, tačiau nebūtinai taip, kaip jūs galvojate, ir nebūtinai tuo grafiku, kaip jūs galvojate, jog tai turėtų įvykti. Mes į tai žiūrime iš platesnės perspektyvos. Karminė Valdyba turi daug platesnę perspektyvą. Jums yra svarbu išsakyti prašymus. Tačiau jums yra lygiai taip pat svarbu būti neprisirišusiais prie prašymų rezultato. Prašymai padeda. Prašymai daro skirtumą, tačiau nebūtinai tokį skirtumą, kokį jūs norėtumėte pamatyti tuo tiksliu metu, kada norėtumėte tai pamatyti.
Kodėl esate trikdomi fizinių sąlygų?
Tačiau tai, mano mylimieji, taip pat yra galimybė jums pažvelgti į savo prisirišimą prie sąlygų, pažvelgti į visą šią sąmonę, kad: „O, kai bus įkūnytos tam tikros fizinės sąlygos, tuomet galėsiu būti ramybėje.“ Net ir šis pasiuntinys, kuris kelyje buvo daug metų ir padarė nemenką progresą, ir išsprendė daug savo psichologijos, prieš karą jis jautėsi reliatyviai ramus, tačiau kai prasidėjo karas, jo ramybė kurį laiką buvo sutrikdyta. Ir iš pradžių jis buvo susikoncentravęs į tai, kad tai tikrai turėtų pasibaigti, nes galėjo matyti, kad tai bus labai sunkus įvykis tiek Rusijos žmonėms, tiek Ukrainos žmonėms. Ir jis lankėsi abiejose šalyse, susitiko su žmonėmis, ir jis iš tiesų norėjo matyti, kad abi šalys tiesiog augtų link aukso amžiaus. Tad jį tai labai stipriai sutrikdė.
Tačiau po kurio laiko jis ryžosi pažvelgti į save ir tarti: „Kodėl aš į tai šitaip reaguoju? Kodėl jaučiuosi taip stipriai sutrikdytas?“ Nebuvo taip, kad jis būtų sakęs: „O, tai neturėjo įvykti, arba, man nerūpi, aš apie tai negalvosiu.“ Jis pasakė: „Kodėl reaguoju taip, kaip reaguoju? Kodėl mane tai trikdo?“ Ir daugelis jūsų padarėte tą patį. Nesinaudoju pasiuntiniu, kad sakyčiau, jog jis vienintelis tai padarė, naudojuosi juo tiesiog kaip pavyzdžiu, ką jūs visi galite padaryti ir ką daugelis jūsų jau padarėte.
Tai visada yra galimybė pažvelgti, kodėl jūs reaguojate. Kodėl jaučiatės sutrikdyti? Pažvelkite į situaciją šiandien, kai klausėte diktavimo ir staiga dingo elektra. Na, argi tai nėra galimybė pažvelgti į save ir pažiūrėti, ar buvote sutrikdyti šių fizinių sąlygų? Galiu jus užtikrinti, kad jeigu tai būtų nutikę ankstesnėje pakylėtųjų mokytojų dispensacijoje, tai būtų buvę interpretuota visiškai kitaip nei kad jūs tai padarėte. Žmonės būtų jautęsi daug labiau sutrikdyti, daug labiau prisirišę, ir daugelis jų būtų galvoję: „O, tai tamsos jėgos stengiasi sutrukdyti šio diktavimo perdavimui.“
Bet kaip gi elektros dingimas galėtų sutrukdyti pakylėtojo mokytojo diktavimui? Ar manote, kad Motina Marija galėtų pamiršti, ką ji norėjo pasakyti, nes čia, fizinėje oktavoje, dingo elektra? Galėtumėte grįžti po 10 metų nuo šios akimirkos, ir Motina Marija galėtų akimirksniu toliau tęsti tą diktavimą, jeigu norėtų. Ji gali nenorėti to daryti, nes būtų transcendavusi save, kaip ir pasaulis būtų transcendavęs save.
Epinės dramos
Ir vis dėlto, kodėl pakylėtąjį mokytoją turėtų tai sutrikdyti? Kodėl tai turėtų sutrikdyti jus? Ir, žinoma, jūs šį testą išlaikėte labai gerai. Tačiau daugelis ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų organizacijose būtų tai interpretavę labai dramatišku būdu. Ir kodėl taip buvo? Taip buvo todėl, kad jie turėjo mąstymą, požiūrį, jog viskas yra nepaprastai svarbu. Viskas privalo turėti kažkokią prasmę. Viskas privalo būti interpretuojama iš šio epinio pojūčio, kurį Jėzus pavadino epinėmis dramomis.
Tačiau kas yra fizinė oktava? Tai yra susietoji kilmė. Tai yra chaotiška aplinka, kurioje nieko neįmanoma nuspėti su absoliučiu tikslumu. Kaip kas nors galėtų turėti didžiausią svarbą? Kaip tai galėtų būti taip nepaprastai svarbu, kad dingsta elektra ir diktavimas negali tęstis, bet turi būti užbaigtas vėliau? Kokią gi tai turi kosminę reikšmę? Tol, kol turite šį mąstymą, kad kiekvienas mažiausias dalykėlis yra svarbus, kiekvienas mažiausias dalykėlis turi būti interpretuojamas kaip turintis kažkokią kosminę reikšmę, kaip galite tekėti su Gyvenimo Upe? Matote, tai, vėlgi, yra puolusių būtybių projekcija, kai žmonės sako: „Na, egzistuoja ši kosminė jėga, apie kurią mes ką tik girdėjome, kuri yra stipriausia jėga Gyvenimo Upės visatoje.“ Juk gi tikrai Gyvenimo Upė nori materializuoti transcendenciją, visos sferos pakylėjimą. Ir tai yra tiesa. Gyvenimo Upė iš tiesų nori tai įkūnyti, kad visa sfera, kurioje egzistuoja nesuskaičiuojamai milžiniškas savimonę turinčių būtybių skaičius, nesuskaičiuojamai milžiniškas planetų skaičius, kurios egzistuoja milijarduose galaktikų, kad visa tai pakiltų ir taptų dvasinės karalijos dalimi. Taip, tai yra galutinis tikslas.
Tačiau atkreipkite dėmesį: milijardai galaktikų, nesuskaičiuojamai milžiniškas natūralių planetų, nesuskaičiuojamai milžiniškas savimonę turinčių būtybių skaičius. Negi iš tiesų manote, kad visos šios struktūros pakylėjimui, dalykai, kurie nutinka čia Žemėje, turi kokią nors epinę reikšmę? Tačiau būtent taip mąsto ego. Būtent taip mąsto puolusios būtybės. Būtent taip nori manyti daugelis dvasingų žmonių. Ir ypač taip nori manyti daugelis avatarų, kad jūsų atėjimas į Žemę turi kažkokią epinę svarbą ir reikšmę.
Fizinių sąlygų įkūnijimas ar kolektyvinės sąmonės pakėlimas
Ir todėl, ko jūs iš tiesų norite, tai norite, kad jūsų vizija būtų įkūnyta, kad vizija, kurią turite savo prote, būtų įkūnyta. O kai ji nėra įkūnijama, jūs reaguojate, arba tiksliau, jūsų atskirosios savastys reaguoja, nes būtent atskirosios savastys nori, kad ši vizija būtų įkūnyta, jos laikosi šios vizijos. Daugelis jūsų sakysite, bent jau daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių iš ankstesnių dispensacijų sakytų: „Pakylėtasis mokytojas niekada to nesakytų. Teisingumo Deivė niekada to nesakytų, nes gi mes tikrai esame teisūs. Mes gi turime pakylėtųjų mokytojų mokymus. Mes klausėme visų šių diktavimų, ir turime teisingą viziją apie tai, kas turėtų įvykti Žemėje.“
Bet ar tikrai? Ar tikrai jie tai turėjo? Ar fundamentalistai krikščioniai turi pagrįstą viziją apie tai, kas turėtų nutikti Žemėje? Ar mormonai turi pagrįstą viziją apie tai, kas turėtų nutikti Žemėje? Ar musulmonai? Ne. Nė vienas įsikūnijime esantis žmogus neturi visiškai realios vizijos apie tai, kas turėtų ar neturėtų nutikti Žemėje, kadangi kosminė vizija apie tai, kas turėtų nutikti Žemėje, yra sąmonės transcendencija, o ne specifinių fizinių sąlygų įkūnijimas. Ir tol, kol jūs to siekiate, ir jūsų vizija yra nukreipta į specifinių fizinių sąlygų įkūnijimą, negalite būti Gyvenimo Upėje.
Taip, Gyvenimo Upė nori, kad galiausiai visa sfera pakiltų. Tačiau ko Gyvenimo Upė nori Žemėje, kuri yra nenatūrali planeta? Taip, Gyvenimo Upė nori, kad Žemė taptų natūralia planeta. Tačiau kaip tai įvyks? Ar tai įvyks, kai kažkokia jėga įkūnys tam tikras fizines sąlygas, ir tuomet Žemė taps natūralia planeta? O gal tai įvyks tuomet, kai kolektyvinė sąmonė bus pakelta virš dualistinio lygmens, ir tuomet planeta taps natūralia planeta?
Ieškokite galimybės kiekvienoje situacijoje
Sąmonė eina prieš fizinį pasireiškimą, kadangi sąmonė yra pirminė. Sąmonė yra tikslas, viso formų pasaulio egzistavimo priežastis. Ir būtent tai neigia puolusios būtybės ir puolusi sąmonė. Nes jeigu to neneigtų, privalėtų priimti, kad turi transcenduoti savo sąmonės būseną. Ir būtent tai puolusios būtybės neigs, kol persijungs arba kol pasieks negrįžtamą tašką antrojoje mirtyje. Kai kurios nueis į antrąją mirtį, vis dar tai neigdamos. Būdami avatarais, jūs čia esate, kad padėtumėte Žemei transcenduoti puolusią sąmonę. Kaip galėsite tai padaryti, jeigu būsite suklaidinti puolusios sąmonės galvoti, jog pirmiausia eina fizinės sąlygos, tuomet ateina aukso amžius, ir tuomet ateina natūrali planeta?
Sąmonė visada eina pirmiausia. Ir kai šitai suvokiate, jūs galite, savo asmeniniame gyvenime, sakyti: „Žinoma, aš turiu tam tikrą viziją, tačiau nesu prisirišęs prie tos vizijos. Iš tiesų esu pasiryžęs būti neutralus, siekiu būti neutralus, atverti savo protą, kad galėčiau gauti iš savo Kristaus AŠ, iš savo AŠ ESU Esaties, iš savo Pakylėtųjų Mokytojų, viziją, kurią įsirašiau į savo Dangiškąjį Planą, o ne tai, ką mano išorinis protas galvoja, kas turėtų būti mano Dangiškajame Plane.“
Ir todėl galite liautis būti taip stipriai prisirišę prie visų išorinių sąlygų ir išorinių sąlygų vizijos. Galite įžengti į proto būseną, kurioje kiekviena situacija yra galimybė. Matote galimybę transcenduoti save kiekvienoje situacijoje, kadangi suvokiate, jog tai yra svarbiausia, kad save transcenduotumėte, o ne kad įkūnytumėte tam tikras fizines sąlygas ar kad išvengtumėte kitų fizinių sąlygų.
Šis pasiuntinys daug metų gyveno Jungtinėse Valstijose, persikėlęs tenai iš savo gimtosios šalies. Jis patyrė daug fizinių sunkumų. Kartais šios sąlygos jį labai stipriai trikdė. Tačiau galiausiai, po daugelio metų, jis pasiekė tašką, kai pažvelgė į praeitį ir paklausė savęs: „Kodėl turėjau visa tai patirti?“ Ir kadangi buvo neutralus, gavo atsakymą: kad būtų prikultas ego. Vienintelis tikslas buvo prikulti jo ego, kad jis galėtų pamatyti ir įveikti savo prisirišimus prie fizinių sąlygų. Buvo dalykų, kurie jam nutiko, kuriuos jis turėjo daryti Amerikoje, kurių jis žinojo jam niekada nebūtų tekę daryti Danijoje. Ir, žinoma, jis turėjo atskirąją savastį, kuri galvojo, kad tai neturėjo jam nutikti kaip geram žmogui, kaip dvasingam žmogui. Tačiau tai yra atskirosios savastys. Ir kad įveiktų tas atskirąsias savastis, jis turėjo atsidurti sąlygose, kurios vertė jį reaguoti, kad jis galėtų pamatyti savo reakciją.
Ir daugelis jūsų galite pažvelgti į savo gyvenimą, jeigu esate neutralūs, ir matyti, kad kai kurios sąlygos, kurių jūs iš tiesų nenorėjote, kai kurie sprendimai, kurių daug mieliau būtumėte išvengę, turėjo lygiai tą patį tikslą: prikulti ego, ištraukti į šviesą jūsų ego, priversti jus reaguoti. Kai pradedate tai matyti, galite atlikti šį sąmoningą persijungimą ir suvokti, kad užuot vertinę, ar ši fizinė sąlyga turėjo nutikti, ar ana fizinė sąlyga niekada neturėjo nutikti, jūs ieškote galimybės.
Kai kuriais atvejais, nutinka situacija, ir iš tiesų nėra taip, kad jums reikia transcenduoti savo sąmonę, tačiau jūs galite padėti kažkam kitam transcenduoti savo sąmonę. Nebūtinai yra taip, kad jums reikia patirti tą situaciją, bet kažkam kitam gali reikėti patirti tą situaciją, ir jūs galite tenai būti, kad padėtumėte jiems pasirinkti aukštesnę reakciją, užuot pasirinkus žemesnę. Ne visada yra taip, kad jums reikia žiūrėti į save ir sakyti: „O, ką aš tokio padariau, kad to nusipelnyčiau? Kas yra manyje, ko aš nepamačiau?“ Kai kuriais atvejais, tai nutinka, kad galėtumėte padėti kitiems, ir negalėtumėte padėti kitiems, jeigu nebūtumėte toje fizinėje situacijoje.
Stygiaus jausmas Žemėje
Kai pradedate kontempliuoti šiuos dalykus, galite, vėlgi, palaipsniui pradėti išsilaisvinti nuo šio prisirišimo prie fizinių sąlygų, šio nuolatinio vertinimo savo prote: ar turėjo tai įvykti? Ar turėjo įvykti šis kitas dalykas? Kas buvo ne taip? Kas nutiko ne taip? Niekas nenutiko ne taip. Jūs esate nepakilusioje sferoje nenatūralioje planetoje. Koncepcija, kad kažkas vyksta ne taip, neturi prasmės, kadangi, tam tikra prasme, viskas nutiko ne taip Žemėje. Viskas, tam tikra prasme, vyksta ne taip Žemėje. Kita prasme, nėra nieko, kas būtų nutikę ne taip Žemėje. Tai yra laisvos valios reiškimasis, ir pamatydami bei patirdami laisvos valios reiškimąsi, ką jūs gaunate? Galimybę transcenduoti savo savasties jausmą.
Ir būtent tokia yra nenatūralios planetos paskirtis. Galėtume sakyti, kad natūralioje planetoje jūs patiriate, tam tikra prasme, kad visada esate gausos būsenoje. Jeigu norėtumėte tai palyginti su pinigais, galėtume sakyti, kad visada žinote, jog turite pakankamai pinigų apmokėti savo sąskaitas, tačiau jūs tiesiog uždirbate vis daugiau ir daugiau pinigų, kuriuos galite investuoti arba atidėti juodai dienai, arba panaudoti, kad kažką nusipirktumėte.
Jūs niekada nejaučiate pinigų stygiaus. Tačiau Žemėje savo kelionę pradedate iš stygiaus būsenos, ir tuomet palaipsniui tai transcenduojate. Kaip galite galutinai įveikti stygiaus jausmą Žemėje? Ne įkūnydami fizines sąlygas, ne turėdami pakankamai pinigų. Pažvelkite į milijardierius. Ar jie įveikė stygiaus jausmą? Ne, nes jeigu būtų jį įveikę, pradėtų dalinti savo pinigus, užuot laikydamiesi į juos įsikibę arba mėgindami pasidaryti dar daugiau pinigų.
Koks yra tikriausias būdas įveikti stygių nenatūralioje planetoje? Būti Gyvenimo Upėje. Kai patiriate per jus tekančią Gyvenimo Upę, negalite jausti stygiaus. Galite būti vargšai fizine prasme, tačiau nejaučiate stygiaus, nes patiriate šį tekėjimą, šią nepaprastą per jus tekančią energiją. Ir jūs patiriate, kad gyvenimas yra daug didesnis už šias fizines sąlygas.
Kodėl turėtumėte būti prisirišę prie fizinių sąlygų? Kodėl turėtumėte praleisti visą savo likusį gyvenimą, mėgindami materializuoti tam tikras fizines sąlygas? Taip, jeigu jums absoliučiai to reikia, kad įveiktumėte tam tikrą troškimą, puiku. Tačiau kodėl gi tuomet nedarius to iš gausos jausmo, iš buvimo tėkmėje, o ne iš stygiaus jausmo? O galbūt būtent stygių norite patirti ir jums dar nebuvo jo gana? Užduokite sau šį klausimą. Iš tiesų ne jums nėra gana stygiaus, o atskirajai savasčiai nėra gana stygiaus.
Kodėl yra tiek daug žmonių Žemėje, kurie yra vargšai? Žinau, kad gali pasirodyti, jog neturiu užuojautos, tačiau, žinoma, aš turiu Dangišką Užuojautą, o ne žmogišką užuojautą. Bet kodėl jie yra vargšai? Todėl, kad kai esate stygiaus būsenoje, yra tam tikros laisvės, kurių jūs neturite, tam tikri sprendimai, kurių negalite priimti, ar bent jau galvojate negalintys priimti. Jeigu nenorite prisiimti atsakomybės už save ir transcenduoti savo sąmonės būsenos, jeigu nenorite pažvelgti į save, tuomet yra patogu jausti: „O, kadangi esu toks vargšas, kadangi turiu visas šias sąlygas, negaliu savęs transcenduoti.“ Tačiau kas yra savitranscendencija? Tai yra buvimas vienoje būsenoje ir perėjimas į aukštesnę būseną. Kaip galėtumėte būti taip žemai, kad negalėtumėte pereiti į aukštesnę būseną? Argi nėra logiška, kad kuo žemiau nusileidžiate, tuo lengviau yra transcenduoti tą būseną? Kuo yra blogiau, tuo yra lengviau gauti kažką daugiau, jei tik to norite. Bet jeigu nenorite, tuomet ieškote išorinių sąlygų ir sakote: „O, mano situacija yra tokia sunki, negaliu jos transcenduoti. Neturiu jokių galimybių.“
Perjunkite jungiklį prote
Tačiau jūs visada turite galimybę, jeigu jos norite. Aš visada esu čia. Galite nueiti pas žmones Žemės planetoje, kurie labiausiai savęs gailisi, kurie jaučiasi stipriausiai įstrigę savo fizinėse sąlygose. Aš stoviu tiesiai šalia jų, ištiesiu savo ranką ir sakau: štai galimybė pakilti aukščiau. Yra tik vienas dalykas, kuris gali jiems sutrukdyti pasinaudoti šia galimybe. Jie nenori paimti mano rankos. Aš, kaip Lanto sakė Korėjoje, esu štai čia. Stoviu štai čia. Tačiau jie toliau mane ignoruoja. Ir aš nepažeisiu jų laisvos valios.
Ką galiu padaryti situacijai pakeisti? Na, galiu kažką padaryti per jus. Jeigu ryšitės leisti Šventajai Dvasiai ir Gyvenimo Upei tekėti per jus, tuomet jūs, būdami fiziniame įsikūnijime, galėsite jiems kažką pasakyti, ko aš negaliu jiems pasakyti, nes jie nenori to girdėti. Tačiau ignoruoti jus jiems yra sunkiau. Jie vis dar gali jus ignoruoti, bet jie bent jau gali girdėti, ką sakote. Jūsų visuomenė gali girdėti, ką sakote. Visada egzistuoja galimybė. Kuo blogesnės yra sąlygos, tuo didesnė yra galimybė jas transcenduoti, tuo lengviau yra jas transcenduoti. Žinau, kad daugeliui tai gali skambėti kaip prieštaravimas, ir visgi tai yra tiesa, kad kuo blogiau viskas yra, tuo didesnį žmonės turi akstiną pakilti virš šių suvaržymų. Vienintelė bėda yra ta, kad jie neperjungė jungiklio prote, priimdami, kad fiziniai suvaržymai yra jų sąmonės būsenos išraiška, ir vienintelis būdas iš tiesų išsivaduoti iš fizinių sąlygų yra pakeisti savo sąmonės būseną.
Galite pažvelgti į kai kurias klestinčias šiandienines šalis, į šiuolaikines demokratijas, ir galite sakyti: „O, joms tai buvo lengva. Jos turėjo tą ar aną, ar sekantį dalyką. Bet pažvelkite į šias šalis Afrikoje arba kitose vietose. Jos negali taip lengvai persijungti.“ Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Klestinčios šalys tapo klestinčiomis, nes žmonės pradėjo keisti savo sąmonės būseną ir priėmė galimybę. Ir kiekvienas gali tai padaryti. Ką vienas padarė, visi padaryti gali. Tai yra amžinas kosminis dėsnis. O tai reiškia, kad jeigu kai kurie žmonės šioje labai tankioje Žemės planetoje įkūnijo geresnes gyvenimo sąlygas, tuomet visi žmonės gali padaryti tą patį.
Ir jūs sakysite: „Žinoma, bet pažvelkite, ką padarė turtingos šalys. Jos naudojo iškastinį kurą savo turtams susikrauti. Ir jeigu visi vargingi žmonės darys tą patį, Žemėje baigsis ištekliai arba bus pasiektas katastrofiškas taršos lygis.“ Taip, taip, tikra tiesa. Tačiau jeigu kritinė masė žmonių vargingoje pasaulio dalyje pakeistų savo sąmonę, tuomet Sen Žermenas galėtų akimirksniu perduoti naują technologiją, kuri generuotų energiją be jokios taršos. Galimybė vis dar tebėra čia. Galimybė visada egzistuoja.
Jums nereikalingos idealios fizinės sąlygos
Ir ką tai reiškia jums, kurie esate dvasingi žmonės? Na, siūlau jums pradėti kontempliuodami tai, ką pasakiau. Jums nereikia interpretuoti kiekvieno mažmožio, kuris nutinka jūsų gyvenime, kaip turinčio kažkokią kosminę reikšmę. Kartais dalykai tiesiog nutinka. Sausainis sutrupa tam tikru būdu. Tai įvyko dėl daugelio skirtingų veiksnių. Jūs dabar žinote, kad mokslininkai turėjo šį požiūrį į visatą, kaip į mechanišką visatą, kaip į grandiozinę mašiną, kurioje viskas gali būti nuspėjama. Tačiau Žemė nėra mašina, ir visko neįmanoma nuspėti, nes tai priklauso nuo pasirinkimų, kuriuos akimirka iš akimirkos daro visi žmonės, gyvenantys šioje energetinėje aplinkoje.
Viskas yra tarpusavyje susiję. Negalite nuspėti, kas nutiks. Kai tai priimate, jums nereikia vertinti, kas turėtų ar neturėtų nutikti. Gyvenate iš akimirkos į akimirką. Matote: „O, situacija pasisuko šia linkme. Kaip galiu tai paversti pozityviu dalyku? Kur yra galimybė? O, tuomet mes darysime šitai.“ Tai gali nebūti, ko jūs idealiai norėjote, bet matote, galiausiai vis tiek nusigausite ten, kur norėjote nueiti – į savo pakylėjimą, tekėdami su Gyvenimo Upe.
Tekėjimas su Gyvenimo Upe nereiškia, kad turėsite idealias fizines sąlygas. Jeigu galėtumėte išsinešti bent vieną idėją iš šio diktavimo, tegul ji būna ši: „Tekėjimas su Gyvenimo Upe nereiškia, kad turėsiu idealias fizines sąlygas. Tai reiškia, jog kad ir kokios būtų fizinės sąlygos, iš akimirkos į akimirką aš plaukiu link geriausios įmanomos reakcijos, geriausios įmanomos baigties, transcenduodamas save, ir vėl transcenduodamas save.“ Ir kokia yra galutinė šio proceso baigtis? Užsitarnaujate savo pakylėjimą.
Argi mes neaiškiai pasakėme, kad jūsų pakylėjimo užsitarnavimas nepriklauso nuo fizinių sąlygų nepakilusioje sferoje? Kaip galite pakilti, išpildydami fizines sąlygas? Tai neįmanoma. Taip, to nebūtų buvę galima pasakyti prieš 30 metų ar net ir prieš 10 metų, tačiau tai gali būti pasakyta dabar, nes tiek daug iš jūsų paėmėte mokymus ir ryžotės palypėti aukščiau.
Ir daugelis jūsų jau tai žinote ir priėmėte tai, tačiau mums tai sakant, projektuojant per jūsų čakras, tai gali pasiekti žmones, kurie dar neperjungė to jungiklio, kurie dar to nesuvokė, ir kurie iš tiesų mano, kad raktas į savo pakylėjimo užsitarnavimą arba raktas į buvimą dvasingu, arba raktas į nušvitimą, ar kad ir koks būtų tikslas, kurį jie mato, yra įkūnyti tam tikras fizines sąlygas. Tačiau kas yra pakylėjimas? Ką padarote, kai pakylate? Transcenduojate visas fizines sąlygas nepakilusioje sferoje. Jos jūsų neapibrėžia. Jūs į jas nereaguojate.
Dabar jums tiesiog reikia perjungti vieną paprastą jungiklį. Esmė yra transcenduoti bet kokią fizinę sąlygą. O ką tai reiškia? Tai reiškia, jog nėra visiškai jokios prasmės galvoti, kad: „O, šią sąlygą yra sunkiau transcenduoti, todėl turiu jos vengti. Ir turiu įkūnyti šią kitą sąlygą, nes kai gyvensiu šiame vienuolyne ir būsiu visiškoje ramybėje, tuomet bus daug lengviau transcenduoti.“
Tai yra absoliuti iliuzija. Ką aš ką tik pasakiau? Kas tai yra, ką jums reikia transcenduoti? Bet kokia fizinė sąlyga. Nėra prasmės sakyti, kad kai kurias sąlygas yra lengviau transcenduoti už kitas. Tiesą sakant, daugeliu atvejų yra lengviau transcenduoti sąlygas, kurių jūs nelaikote geromis, ir yra žymiai sunkiau transcenduoti sąlygas, kurias jūs laikote geromis, nes jūs norite į jas įsikabinti.
Ar tikrai norite dar kartą visa tai pereiti?
Yra daug dvasingų žmonių, kurie atidėjo savo pakylėjimą, net ir pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie atidėjo savo pakylėjimą, nes jie išsiugdė šį jausmą, kad: „O, aš esu toks ypatingas, nes esu toks dvasingas. Ir noriu šiek tiek ilgiau pasimėgauti šiuo jausmu, kad esu geresnis už visus šiuos nedvasingus žmones Žemėje.“ Nes matote, pakylėtoje karalijoje negalite turėti šio jausmo, kad esate geresni už kitus, kadangi ši koncepcija neturi jokios prasmės pakylėtoje karalijoje.
Ir yra dvasingų žmonių, kurie tapo taip stipriai prisirišę prie šio jausmo, jog yra ypatingi, kad negali jo atiduoti. Fizinis kūnas miršta ir jie neužsitarnavo savo pakylėjimo. Ką tai reiškia? Turite grįžti dar vienam įsikūnijimui, gimti kūdikiu, dėvėti sauskelnes, augti, lankyti mokyklą, prarasti dantis, patirti paauglystę, ir visi tie dalykai, vien todėl, kad nesugebėjote atiduoti to jausmo, kad esate ypatingesni už kitus. Ir daugeliu atvejų, šie žmonės turi sugrįžti į situaciją, kurioje jie nėra ypatingi, kurioje jie yra pažeminami, kad galėtų įveikti tą troškimą. Negi iš tiesų norite tai patirti? Negi iš tiesų norite gyventi dar vieną gyvenimą, vien tam kad įveiktumėte kažką, ką galėjote įveikti šiame gyvenime, tiesiog perjungdami tą jungiklį savo prote? Būtent dėl to nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe, kad suteikčiau jums galimybę, kuri yra šis diktavimas. Tikiuosi, kad jūs ja pasinaudosite, nes visi galite tai padaryti. Jūs visi galite tai padaryti.
Vėlgi, nemėginame kaltinti ar kritikuoti. Daugelis jūsų esate atviri mūsų mokymams. Mes nesakome, kad jums kažko trūksta. Ar suprantate? Sakau, kad yra kažkas, ką galite pakeisti, taip. Tačiau nesakau, kad jums kažko trūksta. Tiesiog kalbu, kad galite atlikti dar vieną perjungimą prote. Jūs jų padarėte jau tiek daug. Tiesiog perjunkite dar vieną jungiklį ir pamatykite šiuos dalykus, kuriuos jautėte, tačiau jie jums dar nebuvo galutinai susifokusavę. Ir tuomet galėsite užsitarnauti savo pakylėjimą. Kai kurie iš jūsų esate taip arti. Reikia tik nedidelio perjungimo prote. Žinoma, žinau, kad tam tikrais atžvilgiais tai yra sunkiausia, nes jeigu galėtumėte tai matyti, jau būtumėte persijungę. Sunkiausia visada yra pamatyti tai, ko nematėte. Tačiau jeigu paskirsite šiek tiek laiko klausyti šį diktavimą, jį skaityti, tuomet bent kai kurie iš jūsų sugebėsite atlikti tą persijungimą. Ir kai kurie iš jūsų sugebėsite persijungti, išgirdę kitą diktavimą iš kito mokytojo.
Tai yra mano vizija, kurią dėl jūsų laikau, ir esu dėkinga už galimybę jums duoti šį diktavimą, bet taip pat ir už tai, kad galėjau naudotis jūsų čakromis, kad suteikčiau tą pačią galimybę tokiai daugybei kitų dvasingų žmonių, kurie yra taip arti to persijungimo, nors jie niekada nebuvo girdėję apie pakylėtąją mokytoją Portiją. Tačiau aš, žinoma, vis dar tebestoviu šalia jų, ištiesusi savo ranką, ir sakau: štai galimybė.
Tad užsklendžiu jus didžiuliame džiaugsme, kurį jaučiu, ir tikiuosi, kad už žodžių galite pajausti tą džiaugsmą, nes kai esate Gyvenimo Upėje, kaip galėtumėte nejausti džiaugsmo? Yra toks džiaugsmas tekėti su upe, jausti per jus tekančią upę, ir tiesiog stebėti, kaip viskas keičiasi, kaip situacijos yra transformuojamos, kaip atsiveria galimybės, kurių net negalėjote įsivaizduoti.
Tad prisijunkite prie manęs tėkmėje, nes nors vis dar tebesate įsikūnijime, vis tiek galite būti tėkmėje. Tiesą sakant, kaip pakylate? Ar tai yra kažkoks dramatiškas procesas, per kurį pakylate? Ne. Jūs tiesiog išplaukiate iš fizinės plotmės į pakylėtąją karaliją. Kaip gi kitaip tenai nusigautumėte? Ar manote, kad galėsite išlaužti duris, ir Serapis Bėjus tenai stovės sakydamas: „O, regis, turiu tave įleisti. Tu esi toks galingas.“ Ne, tie, kurie naudoja jėgą, jiems durys yra uždarytos, nes smurtautojai nepateks į dangų jėga. Romieji paveldės ne tik Žemę, bet ir dvasinę karaliją, nes jie tiesiog į ją įplauks, ir nespėję susivokti, jie bus joje: „O, aš pakilau!“
Koks džiaugsmas! Būkite užsklęsti tame džiaugsme, visų pakylėtųjų mokytojų ir visų būtybių, kurios yra Gyvenimo Upėje, džiaugsme.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com