Tekėjimas yra jūsų natūrali būsena – liaukitės jam priešintis!

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2023 metų rugsėjo 21 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Almatoje, Kazachstane „Būkite Gyvenimo Upe veiksme“.

AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija ir taip pat labai džiaugsiuosi šia galimybe su jumis pakalbėti labai svarbia Gyvenimo Upės tema. Kaip sakė Kuan Jin, turite permąstyti savo požiūrį į dvasinį kelią, kad galėtumėte būti šios Gyvenimo Upės tėkmės dalimi. Ir vienas iš būdų, kuriuo jums reikia tai padaryti, yra pažvelgti, kaip dvasingumas buvo pristatomas labai, labai ilgą laiką šioje planetoje.

Ar yra sunku pasiekti buvimą atviromis durimis

Jeigu grįžtumėte į praeitį, pamatytumėte, kad egzistavo tendencija dvasiniams mokymams, dvasiniams mokytojams, dvasiniams judėjimams pristatyti dvasingumą kaip kažką labai sunkaus, labai komplikuoto, labai sudėtingo, kažką, kas yra sunkiai pasiekiama. Buvo daug būdų tai aprašyti, daug skirtingų būdų tai aprašyti, tačiau jiems visiems yra bendra vienas dalykas: yra sunku pasiekti dvasinio mokymo nustatytą tikslą.

Bet kodėl taip yra, mano mylimieji? Kodėl tai buvo pristatoma šiuo būdu? Argi Buda prieš 2500 metų nesakė: „Viskas yra Budos Prigimties?“ Argi Jėzus prieš 2000 metų nesakė: „Dievo karalystė yra jumyse“, tai reiškia, jumyse visuose? Kodėl turėtų būti sunku patirti Gyvenimo Upės tėkmę, Šventosios Dvasios tekėjimą, dvasinių energijų tekėjimą? Na, tai buvo pristatoma kaip sunkiai pasiekiama, ir pagrinde tai inspiravo puolusios būtybės. Tam yra dvi priežastys. Pirmoji yra ta, kad puolusios būtybės nenori, jog kas nors būtų atviras Dvasios tekėjimui, būtų atviras dvasinei šviesai, dvasinėms energijoms, nes tai yra priešinga jų ambicijai ir troškimui visus ir viską kontroliuoti. Būtent dėl to jos nori neleisti žmonėms įkūnyti Kristiškumo, Budiškumo, bet kokios aukštesnės sąmonės būsenos.

Jos nenori, kad žmonės pademonstruotų, jog yra įmanoma žmogui atsiverti dvasinėms energijoms, dvasinei šviesai, Gyvenimo Upei. Tačiau kita jų turima ambicija, kuri, žinoma, eina ranka rankon su pirmąja, yra ta, kad jos nori būti ypatingos. Jos nori būti išskirtiniu elitu, kuris pasiekė kažką arba turi kažką, ko žmonės neturi ir niekada negalės turėti. Tačiau problema, su kuria jos susiduria, yra ta, kad jos negali įgyti monopolio dvasinei šviesai. Energija yra energija. Negalite jos suvaidinti. Negalite jos sufalsifikuoti. Jūs arba turite dvasinę šviesą, arba neturite dvasinės šviesos.

Tad puolusios būtybės turi mėginti sukurti regimybę, kad turi dvasinę šviesą. Ir tuomet jos turi niekam neleisti pademonstruoti, ką reiškia turėti tikrą dvasinę šviesą. Nes jeigu žmonės pamatytų asmenį, kuris turi dvasinę šviesą, ir sugretintų jį su puolusia būtybe, kuri apsimeta esanti dvasinga, jie galėtų pajausti, dauguma jų, tarp jų egzistuojantį skirtumą. Tokia yra jų ambicija, ir būtent dėl to jos sumąstė šią idėją, kad būti dvasingu yra labai sunku. Tai yra kažkas, kas yra sunkiai pasiekiama, ir tam reikalingas šis labai sunkus procesas, kuris yra pasiekiamas tik keliems išrinktiesiems, ir per visą istoriją buvo labai mažai žmonių, kurie pasiekė šį atvirumą Dvasios tekėjimui.

Kai paimate šį iš seniausių laikų ateinantį mentalitetą, šiuos įvaizdžius, kurie buvo paskleisti, ir perkeliate tai į šią temą – buvimą Gyvenimo Upėje, buvimą Gyvenimo Upe veikime, galite pamanyti, kad būti Gyvenimo Upe veikime yra kažkas sunkiai pasiekiamo. Ir, žinoma, Kuan Jin taip pat sakė, kad tai nėra skirta pradedantiesiems dvasiniame kelyje. Tačiau kodėl tai nėra skirta pradedantiesiems? Todėl, kad pradedantieji dvasiniame kelyje savo dvasinį kelią pradeda su visais šiais įvaizdžiais, visais šiais lūkesčiais, su kuriais jie užaugo ir kurie jiems buvo primesti religijų, bet kuriuos jiems taip pat primetė daugelis šiuolaikinių dvasinių mokymų ir dvasinių guru.

Troškimas būti ypatingu

Matysite, jeigu pažvelgsite į tai sąžiningai, kad yra daug dvasinių judėjimų, kurie turi specifinę tendenciją, kuomet judėjimo guru arba lyderis yra laikomas pasiekusiu aukštesnį sąmonės lygį. O tuomet yra mažesnė žmonių grupė aplink lyderį, kurie yra artimi lyderiui, kurie organizacijoje buvo ilgą laiką, kurie galbūt dirba organizacijoje ir padeda ją vystyti. Ir jie yra elitas. O tuomet yra visi kiti paprasti pasekėjai, kurie nepasiekė to aukštesnio sąmonės lygmens.

Tad ne tik puolusios būtybės turi šį išskirtinumo troškimą, troškimą būti ypatingais. Yra daug dvasingų žmonių, kurie taip pat tai turi. Daug žmonių, kurie yra naujokai dvasiniame kelyje, jie buvo paveikti šio mąstymo. Jie ateina į dvasinį judėjimą ir mato, kad egzistuoja lyderis, egzistuoja guru, egzistuoja žmonių grupė aplink guru. Ir jie arba siekia tapti to elito dalimi, arba priima, kad netaps elito dalimi ir tiesiog bus paprasti pasekėjai. O tai reiškia, kad jie nėra pasiruošę kvestionuoti mąstymo, į kurį atkreipiu jūsų dėmesį.

Mes apie tai davėme daug diktavimų, apie šį troškimą būti ypatingu, ir kad turite tai įveikti. Sanat Kumara perdavė labai svarbų diktavimą apie tai Novosibirske prieš keletą metų, prie kurio galite grįžti ir jį išstudijuoti. Ir tai yra mąstymas, kuris ilgą laiką buvo persmelkęs dvasinius judėjimus. Tačiau tai taip pat yra mąstymas, kuris tiesiogiai priešinasi jūsų panirimui į Gyvenimo Upę. Ir galite netgi grįžti prie to, ką Kuan Jin apie tai sakė, apie visą šį mąstymą ir būtinybę įveikti troškimą išaukštinti atskirąjį aš. Tiktai atskirasis aš turi troškimą būti ypatingu, būti labiau pažengusiu už kitus. Ir daugelis žmonių žiūrėjo į dvasinį kelią su šiuo troškimu būti laikomi ypatingais.

Daugelis žmonių ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų dispensacijose troško, kad mes, pakylėtieji mokytojai, laikytume juos ypatingais. Ir jie darė visokiausius dalykus, kad būtų laikomi ypatingais. Vėlgi, mes nekritikuojame. Mes tiesiog atkreipiame jūsų dėmesį, kad tokia yra tendencija. Ir jeigu norite pasinerti į Gyvenimo Upę, jums reikia tai pamatyti. Ir jums reikia leisti atskirajam aš mirti, kuris projektuoja šią tendenciją į jūsų protą. Šventojoje Dvasioje, Gyvenimo Upėje, nėra jokių atskirųjų savasčių, nėra jokio elito. Netgi nėra guru, kuris būtų ypatingas, lyginant su kitais. Tėra tik troškimas kelti aukštyn visumą, kelti aukštyn visą gyvybę. Ir tai yra troškimas iškelti aukštyn visumą, užuot aukštinus atskirąjį aš.

Tad dabar matote, kodėl puolusios būtybės pradėjo šią tendenciją, siekdamos pavaizduoti, kad yra labai sunku tai pasiekti. Taip yra dėl to, kad jos tuomet gali surasti pateisinimą, kodėl tik keli žmonės tai pasiekė. Tačiau jos taip pat gali pateisinti – ir jums yra labai svarbu apie tai pamąstyti – jos gali pateisinti, kad įgydami tam tikrą regimybę, tam tikrą išorinę regimybę, kurioje atrodote ypatingi, tai rodo, kad turite Dvasią. Kitaip tariant, jos sukūrė šią kultūrą, kad Dvasios turėjimą galima pamatyti iš išorinių regimybių – iš to, ką darote, kiek daug kalbate šaukinių ir invokacijų, kiek daug medituojate, kiek daug kalbate mantrų, kiek daug padarėte dėl organizacijos, ir visi tie dalykai. Ir viso to poveikis, vėlgi, yra toksai, jog dėl viso to ima atrodyti, kad pasiekti dvasinį tikslą yra labai sunkus procesas.

Skirtingos pakopos, skirtingi reikalavimai

Ir, žinoma, ką mes jums metams bėgant sakėme? Egzistuoja fazė dvasiniame kelyje, nuo 48 iki 96 sąmonės lygmens, kurioje turite iškelti save virš kolektyvinės sąmonės. Tam yra reikalingas ryžtas. Tam yra reikalinga į vieną tašką sutelkta vizija. Tam reikalingos pastangos. Tam reikalingas uolumas, šaukinių ir invokacijų kalbėjimas, mokymų studijavimas, atskirųjų savasčių ieškojimas. Nesakau, kad nereikia pastangų eiti dvasiniu keliu. Būkite atsargūs. Būkite atsargūs ir supraskite, kad tai, ką mes jums davėme šioje dispensacijoje, nėra mokymas tik vienam kelio lygmeniui, jis yra perduotas keliems kelio lygmenims. Ir ši Gyvenimo Upės tema yra aukščiausias lygmuo, ką mes jums iki šiol davėme. Tai reikalauja iš jūsų suvokti, kad tai, kas veikia viename kelio lygmenyje, negali jūsų išvesti į aukščiausią kelio lygmenį. Turite transcenduoti tam tikrą lygmenį, kad pakiltumėte aukščiau.

Egzistuoja kelio lygmuo, kuriame turite dėti pastangas. Tačiau ateina lygmuo, kuriame pradedate pasiruošti pasinerti, atsiverti Dvasios tekėjimui Gyvenimo Upėje. Ir čia jums reikia pripažinti labai svarbią, labai bazinę, labai fundamentalią realybę. Matote, kas yra Šventoji Dvasia? Pažvelkime į Jėzų, kuris kalbėjo apie Šventąją Dvasią, apie Šventosios Dvasios tekėjimą. Ir jis kalbėjo apie tai, kad Šventoji Dvasia pučia ten, kur nori. Nes Šventoji Dvasia neseka žmogaus protu, žmogiškais lūkesčiais. Ji nesilaiko šių kriterijų, kuriuos žmonės sukūrė, ką reiškia būti dvasingu žmogumi.

Aukščiau žmogiškų nuomonių

Visos išorinės regimybės, kurias žmonės sukūrė amžiams bėgant, visiškai nieko nereiškia Šventajai Dvasiai. Jos neturi jokios galios paveikti Šventosios Dvasios. Kaip Kuan Jin sakė, negalite paveikti galingo upės tekėjimo, lygiai taip pat yra su Dvasia. Kad ir kokius įvaizdžius žmonės būtų susikūrę, kad ir ką jie būtų projektavę ant dvasingumo, tai neveikia Dvasios. Tai yra vienas dalykas, kurį turite įsisąmoninti būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais. Turite pripažinti fundamentalią realybę, kad niekas – visiškai niekas, kas buvo sukurta Žemėje, sukurta puolusių būtybių, sukurta žmonių, sukurta jūsų pačių atskirųjų savasčių – niekas Žemėje neveikia dvasinės karalijos. Jokie lūkesčiai, jokie įvaizdžiai, kuriuos kada nors galėtumėte susikurti apie pakylėtuosius mokytojus, ką mes turėtume daryti ir ko neturėtume daryti, niekas, ką galėtumėte sukurti, mūsų nepaveiks.

Kai galite pradėti tai pripažinti, galite suvokti fundamentalią tiesą apie Šventąją Dvasią. Kodėl ji pučia ten, kur nori? Todėl, kad ji neseka žmogiškomis nuomonėmis. Ir kokia yra žmogiška nuomonė apie Gyvenimo Upę, apie Dvasios tekėjimą? Tai yra kažkas, kas yra sunkiai pasiekiama. Ir todėl tie, kurie tai pasiekia, turi ypatingą statusą. Jie yra išskirtiniai. Jie yra elitas. Tačiau taip kalba ego. Šventosios Dvasios tai neveikia. Kai kalbame apie Šventąją Dvasią, negalite paimti šio įvaizdžio, kad tai yra sunkiai pasiekiama, ir perkelti jį ant Gyvenimo Upės, nes Gyvenimo Upė nėra sunki. Nėra sunku pasinerti į Gyvenimo Upę.

Tekėjimas yra natūrali būsena

Būti Gyvenimo Upėje yra tai, ką galėtume pavadinti natūralia būsena savimonę turinčiai būtybei. Kai esate natūralioje planetoje, jaučiate Gyvenimo Upės tekėjimą. Kai kurie žmonės tai jaučia stipriau, tačiau visi žmonės turi tam tikrą pojūtį, kad yra šis energijos tekėjimas. Kodėl jūs neturite to Žemėje? Ne todėl, kad nesistengėte to pasiekti, bet dėl to, kad savo pastangomis tai uždarėte, atsitvėrėte nuo tėkmės. Matote, tekėjimas yra natūrali būsena. Kai neturite tekėjimo, tai yra nenatūrali būsena. Kaip įžengiate į nenatūralią būseną? Tam reikalingos pastangos. Kaip liekate nenatūralioje būsenoje? Tam reikalingos pastangos, nuolatinės pastovios pastangos.

Žinoma, jūs sąmoningai nesuvokiate, kad priešinatės Dvasiai. Kodėl to nesuvokiate? Todėl, kad susikūrėte pasąmonės savastis priešintis Dvasiai. O kitos savastys slepia savastis, kurios priešinasi Dvasiai. Savo sąmoningame prote nepatiriate, nesuvokiate, kad priešinatės tekėjimui. Tačiau jūs tai darote! Nes jeigu nesipriešintumėte, patirtumėte tekėjimą. Kitaip negali būti. Tekėjimas yra pati galingiausia jėga visatoje, nepakilusioje sferoje, net ir dvasinėje karalijoje. Tai yra pati galingiausia jėga! Nereikia pastangų tekėti su pačia galingiausia jėga visatoje. Reikia pastangų netekėti su pačia galingiausia jėga visatoje.

Vidinė įtampa, kylanti iš priešinimosi tekėjimui

Ką puolusios būtybės padarė, kas privertė jas nupulti? Jos atsisakė tekėti su pačia galingiausia jėga visatoje. Jos nusprendė jai priešintis, ir laisvos valios įstatymas leido joms patirti tą patyrimą. Ką jos padarė po to, kai atėjo į Žemę? Jos įtraukė visus kitus į šį atsisakymą, į šį tekėjimo neigimą. Tačiau tam yra reikalingos pastangos, nuolatinės pastangos. Ir tai jus įstumia į įtampos būseną. Egzistuoja nuolatinė vidinė įtampa. Daugelis žmonių nepatiria tos įtampos, nes jie turi pasąmonės savastis, kurios tai slepia. Tačiau yra vis daugiau ir daugiau žmonių šiandieniniame pasaulyje, kurie pradeda įsisąmoninti savo viduje patiriamą stresą.

Plačiausiai paplitusi psichologinė būsena šiandieniniame pasaulyje yra vidinio streso, vidinės įtampos suvokimas. Psichologijos profesija iš tiesų nežino, kaip tai reikėtų įvardinti. Jie tai vadina nerimo sutrikimu, hipertenzija ir klijuoja kitas etiketes. Nes jie mano, kad kai ant kažko užklijuoja etiketę, jiems daugiau nebereikia mėginti suprasti, kas tai iš tiesų yra. Tačiau šios išaugusios įtampos žmonėse priežastis yra, žinoma, ta, kad Žemę veikia vis stipresnė trauka iš Šventosios Dvasios, iš Gyvenimo Upės. Dėl to žmonės turi tam vis stipriau ir stipriau priešintis. Ir būtent šis priešinimasis sukuria įtampą.

Matote tiek daug žmonių pasaulyje, kurie daro visokiausius dalykus, siekdami susidoroti su šia vidine įtampa, ją kompensuoti, mėgindami ją uždengti, mėgindami nukreipti savo dėmesį. Ir štai tik vienas pavyzdys: tiek daug žmonių jaučia šią vidinę įtampą, tačiau jie yra traukiami galvoti, kad taip yra dėl to, jog jie turi pasiekti kažkokį tikslą. Tai gali būti karjera, gali būti pinigų uždirbimas. Tai gali būti kažkoks politinis tikslas, visuomenės pakeitimas, tas ar anas. Ir jie tuomet yra įtraukiami sukoncentruoti visą savo dėmesį ir energiją šiam tikslui pasiekti.

Kai kurie žmonės pasiekia savo tikslą ir jie tenai stovi, nežinodami ką daryti. Nes jie iš tiesų jaučia didesnę vidinę įtampą po to, kai pasiekė savo tikslą, nei jautė iki tol. Ir nesupranta kodėl. Nes jie manė, kad tą akimirką, kai bus uždirbę pakankamai pinigų, tarsi tai būtų įmanoma kada nors pasiekti, jie jaus ramybę. Arba tą akimirką, kai bus pasiekę kažkokią poziciją visuomenėje, jie jaus ramybę. Arba tą akimirką, kai bus užgrobę Ukrainą, jie jaus ramybę. Tačiau jie niekada nebus ramybėje, tiesa? Ir jie nemąsto: „Ar negali būti taip, kad egzistuoja gilesnė priežastis už mano įtampos nei šio išorinio tikslo pasiekimas?“

Žmonių sukurta ramybės būsena

Žinoma, taip pat yra žmonių, kurie tiesiog atbukina save – narkotikais, alkoholiu, vartotojiškumu. Net ir dvasinės veiklos gali pasitarnauti žmonių atbukinimui, kuomet jie galvoja, kad dvasinio kelio tikslas yra būti atsipalaidavusiu, būti ramybėje, būti ramioje proto būsenoje. Jie siekia naudotis meditacija ir kitais įrankiais protui nuraminti, protui nutildyti. Ir kaip mes jums paaiškinome, žmonės gali kolektyviškai sukurti tam tikrą matricą, tam tikrą darinį, tam tikrą padarą kolektyvinėje sąmonėje. Ir pagrinde tai yra žmonės Rytuose, kurie tūkstančius metų mėgino pasiekti šią ramybės būseną, – jie sukūrė šį padarą.

Ir kai kurie žmonės paėmė šiuos rytų mokymus. Jie su jais susiderino. Ir dabar jie jaučia tam tikrą ramybę. Jie patiria tam tikrą savo taip vadinamą ramybę, tačiau jie tai patiria dėl to, kad susikūrė pasąmonės savastį, kuri yra surišta su kolektyvine savastimi, kuri užgniaužia įtampą. Jie neišrišo įtampos priežasties. Jie ją užgniaužė. Uždengė ją, susisaistydami su šia žmonių sukurta taip vadinama ramybe. Daugelis nuoširdžių geranoriškų dvasios ieškotojų buvo įtraukti paversti tai savo gyvenimo tikslu pasiekti proto ramybę.

Tačiau ką gero jums duoda proto ramybės pasiekimas, jeigu tai jus ištraukia iš Šventosios Dvasios, Gyvenimo Upės tėkmės? Jeigu tai jus laiko atskirtus nuo pačios galingiausios jėgos visatoje, ką gero jums tai duoda? Kaip atsiskyrimas nuo Gyvenimo Upės tėkmės gali vesti į dvasinį augimą ? Ir kai kurie iš šių mokytojų, kai kurie šie guru sakytų: „Tačiau Gyvenimo Upė nėra rami. Todėl ji negali būti aukščiausia dvasinė energija, galingiausia dvasinė jėga.“ Tačiau taip, vėlgi, yra dėl to, kad jie nuėjo į šią būseną, apibrėždami klasikinius dualistinius polius. Jie žiūri į pasaulį, žiūrį į visą šią sumaištį pasaulyje ir sako: „Turime išsivaduoti iš sumaišties ir pasiekti vidinę ramybę. O vidinė ramybė reiškia, kad nėra jokios sumaišties, nes nėra jokios veiklos. Nėra jokių minčių. Nėra jokių jausmų. Nėra jokio tapatumo jausmo. Tėra tik nediferencijuota sąmonė.“

Dinamiška Gyvenimo Upės ramybė

Mano mylimieji, ar manote, kad jūsų Kūrėjas yra nediferencijuota sąmonė? Jeigu taip manote, kaip, jūsų manymu, jūs patys atsiradote? Jeigu Kūrėjas nebūtų savęs diferencijavęs, kaip jūs galėtumėte egzistuoti? Kaip galėtų egzistuoti pasaulis? Jeigu galvojate, kad vienintelis būdas būti ramybėje yra neturėti jokių minčių, nesuvokiate gyvenimo tikslo, kuris yra savitranscendencija. O savitranscendencija yra veikla. Tai nėra neveikimas. Tai nėra nediferencijuota sąmonė. Ir todėl tai nėra ramybė, pagal šį apibrėžimą. Tačiau ramybė yra būti Gyvenimo Upėje. Tačiau ramybė tai yra ne kaip neveikimas, veiklos nebuvimas. Tai yra dinamiškos, kūrybiškos veiklos ramybė, kurioje jūs nuolatos transcenduojate save.

Tačiau kaip jūs transcenduojate save? Tai nevyksta automatiškai. Tam reikia pažvelgti į save, ne su dualistiniu vertinimu, kad: šitai yra klaidinga, šitai yra teisinga, tas yra pranašesnis, anas yra menkesnis. Tai iš jūsų reikalauja pažvelgti į save ir į savo dabartinę proto būseną, į savo dabartinę situaciją. Ir priimti: „Aš galėčiau būti daugiau. Galėčiau būti daugiau nei esu dabar. Galėčiau transcenduoti savo dabartinį sąmonės lygį.“ Neteisiate savęs. Nežeminate savęs. Tiesiog priimate: „Yra kažkas daugiau. Galiu pasiekti tą daugiau. Kaip? Ką turiu paleisti?“

Atidavimo galia

Matote, aš čia jums pristatau, kad yra pagrįsta tam tikrame kelio lygmenyje sakyti, jog turiu dėti pastangas, kad galėčiau dvasiškai augti, nes reikalingos pastangos ištraukti save virš kolektyvinės sąmonės. Todėl kad kolektyvinė sąmonė temps jus žemyn ir nenorės, kad save transcenduotumėte, ji norės, kad būtumėte kaip visi kiti. Tai reikalauja pastangų. Tačiau, kai perkopiate tą etapą, turite nustoti dėti pastangas. Turite pažvelgti į save ir suvokti: „Turiu atskirąją savastį, kuri galvoja, kad turiu dėti šias pastangas ir turiu toliau nesiliauti dėti šias pastangas.“ Ir tuomet jums reikia ryžtis į tai pažvelgti ir paleisti, atiduoti tai.

Ateina momentas kelyje, kai pati svarbiausia savybė nėra pasiryžimas, stiprus ryžtas dėti pastangas, bet pasiryžimas atiduoti, paleisti. Pažvelgti į save, pažvelgti į šiuos elementus savo sąmonėje, kurie yra atskirosios savastys, paremtos šiuo atskirties jausmu, šia dualistine sąmone. Pamatyti vieną iš jų ir tuomet ją paleisti. Kai leidžiate savasčiai mirti, nustojate dėti pastangas, kurias savastis projektavo, jog turite dėti. Ir būtent taip darote progresą aukštesniuose kelio lygmenyse. Jūs šitaip save vis labiau ir labiau artinate prie taško, kuriame pradedate jausti Šventosios Dvasios tekėjimą. Pradedate jausti Gyvenimo Upės tekėjimą. Ne savo išorėje, ne kažką, ką stebite iš šono; jūs patiriate šį tekėjimą per save.

Skirtumas tarp Gyvenimo Upės supratimo ir patyrimo

Egzistuoja sąmonė, kuri taip pat labai dažnai pasitaiko dvasiniuose rateliuose, ir kuri buvo ilgą laiką skleidžiama puolusių būtybių, ir tai yra sąmonė, kuri nori kažką suprasti, suprasti fenomeną, kurį patiriate kaip egzistuojantį atskirai nuo jūsų. Kai išgirstate šią Gyvenimo Upės tėkmės koncepciją, jūsų prote iš karto pakyla atskiroji savastis, kuri sako: „Gerai, leisk man tai suprasti. Aš noriu suprasti, apie ką čia yra kalbama. Leisk man išstudijuoti šiuos mokymus, nes juk tikrai galiu tai išsiaiškinti. Ir kai būsiu tai išsiaiškinęs, galėsiu tam užklijuoti etiketę. Galėsiu tai įdėti į savo duomenų bazę. Ir dabar galėsiu kontroliuoti šį Gyvenimo Upės tekėjimą, šitą Šventosios Dvasios daiktą.“ Ir daugelis žmonių žiūrėjo į dvasinį kelią šiuo būdu – kad turite suprasti.

Ir, vėlgi, egzistuoja fazė kelyje, kurioje iš tiesų turite suprasti. Jums reikia suprasti, kaip esate tempiami žemyn kolektyvinės sąmonės. Kad tai yra jūsų atskirosios savastys, kurios leidžia kolektyvinei sąmonei už kažko jumyse užsikabinti ir jus traukti, ir todėl jums reikia pamatyti jas, pamatyti iliuziją, paleisti tai. Tačiau negalite į Gyvenimo Upę žiūrėti iš šio mąstymo, galvodami: „Tai yra kažkas, ką galiu suprasti. Tai yra kažkas, ką galiu išsiaiškinti. Tai yra kažkas, ką galiu stebėti. Tenai viršuje yra tas Gyvenimo Upės tekėjimas. Ir jei tik pakankamai gerai jį suprasiu savo protu, tuomet būsiu tai išsiaiškinęs. Tuomet galėsiu tai kontroliuoti.“ To neįmanoma padaryti su Šventąja Dvasia, su Gyvenimo Upe.

Tai ką jūs tuomet galite padaryti? Na, jūs galite suvokti, kaip sakiau, jog tai yra natūrali būsena. Būti natūralioje būsenoje nereikalingos jokios pastangos. Pastangos reikalingos nebūti natūralioje būsenoje. Turite liautis dėti pastangas. Ir viena iš šių pastangų, kurias turite liautis dėti, yra mėginimas suprasti per atstumą. Negalite suprasti Gyvenimo Upės. Būtent dėl to Jėzus sakė, kad Šventoji Dvasia pučia ten, kur nori. Nes niekada nesugebėsite suprasti ir nuspėti išoriniu protu, kaip Dvasia turėtų ar neturėtų tekėti. Ką galite padaryti? Galite patirti Gyvenimo Upės tekėjimą per save.

Pripažinimo siekimas

Kodėl jūs šiuo metu to nepatiriate? Todėl, kad turite atskirąsias savastis, kurios blokuoja tekėjimą, nes jos nori jį kontroliuoti. Jos nori, kad tekėjimas patvirtintų jų požiūrį į gyvenimą. Ir tol, kol sieksite atskirosios savasties suvokimo patvirtinimo, Šventoji Dvasia, Gyvenimo Upė netekės per jus. Nes jeigu tai darytų, ji tuomet patvirtintų jūsų suvokimą. Ir todėl jūs tuomet netgi dar tvirčiau įstrigtumėte atskirajame prote. O ko nori Gyvenimo Upė? Ji nori kelti aukštyn visą gyvybę. Todėl ji nedarys nieko, kas leistų jums pasilikti už tėkmės ribų. Ji nepatvirtins įsitikinimų, kurie laiko jus už tėkmės ribų.

Kai pradedate tai suvokti, kai pradedate jausti, kad buvimas tėkmėje, veikimas tėkmėje jums yra svarbus, štai tuomet jums reikia pamąstyti. Ne: „Kaip galiu įdėti pastangą, kurios anksčiau nedėjau? Kaip galiu įdėti šią pačią didžiausią pastangą pasiekti šį buvimą Gyvenimo Upėje?“ Vietoj to jums reikia pamąstyti: „Kaip galiu nustoti dėti pastangą, kuri užblokuoja tekėjimą? Kaip galiu atverti savo protą?“ Nereikalingos jokios pastangos tėkmei tekėti per jūsų protą. Reikia tik proto atvirumo. Šventoji Dvasia pučia ten, kur nori, ir ji pūs ten, kur yra atvirumas. Gyvenimo Upei yra natūralu tekėti per jūsų protą. Tiesiog turi būti atsivėrimas, o ne ši struktūra, kuri nori kontroliuoti tekėjimą.

Daugelis dvasingų žmonių – mes juos matėme pakylėtųjų mokytojų organizacijose, tačiau, žinoma, mes žiūrime ne vien į pakylėtųjų mokytojų organizacijas ir pakylėtųjų mokytojų mokinius, mes žiūrime į visus dvasingus žmones ir, žinoma, į visus žmones, tad mes tai matome visur. Jie atranda dvasinį judėjimą. Jie mano, jie priima šį mąstymą, kuris yra toks dažnas dvasiniuose judėjimuose, kad: „Mūsų guru yra toks ypatingas. Mes turime aukščiausią dvasinį mokymą planetoje. Mes turime vienintelį sprendimą visoms problemoms. Jei tik visi ateitų į mūsų judėjimą ir atsisėstų prie mūsų guru kojų, galėtume išspręsti visas pasaulio problemas.“ Tai yra dažniausiai pasitaikantis požiūris dvasiniuose judėjimuose, tiesą sakant, ir religiniuose judėjimuose, politiniuose judėjimuose, kituose judėjimuose – šis gelbėtojo kompleksas.

Dvasingi žmonės ateina į tai ir jie galvoja: „Kaip galime visus priversti pripažinti mūsų dvasinį judėjimą? Na, jei tik turėčiau kokį nors ypatingą gebėjimą, kuris galėtų įrodyti žmonėms, kad turiu Šventąją Dvasią, kad turiu Gyvenimo Upės tekėjimą, tuomet mes galėtume pritraukti žmones.“ Jie turi šį troškimą priversti Dvasią per juos tekėti pagal savo lūkesčius, ir tai, galvoja jie savo protuose, atneš gėrį planetai, atneš gėrį visiems žmonėms – kad jie bus pritraukti į šį dvasinį judėjimą. Tačiau realybėje, gėris tai tebūtų jų pačių ego. Nes jie mano, kad tai juos padarytų nepaprastai ypatingais, jeigu jie turėtų šį gebėjimą. Žinoma, kai pradedate suvokti, kas iš tiesų yra Gyvenimo Upė, kai pradedate tai patirti, suvokiate, jog tai niekada negalės veikti. Tai niekada negalės veikti.

Yra tokių žmonių, kurie įgijo tam tikrus gebėjimus arba jie gali materializuoti tam tikrus fenomenus, tačiau taip yra dėl to, kad jie susiderino su būtybėmis mentalinėje karalijoje, kurios siekia gauti žmonių energiją, kurdamos šiuos fenomenus, kurie pritraukia įžvalgumo neturinčius žmones. Egzistuoja ši sena koncepcija, kad galite parduoti savo sielą velniui. Ir jie yra geranoriški dvasingi žmonės, kurie, taip sakant, pardavė savo sielą velniui, kad įgytų tam tikrą, pavyzdžiui, mediumistinį gebėjimą arba kitus gebėjimus materializuoti tam tikrus dalykus arba pademonstruoti tam tikrą fenomeną. Tačiau tai nėra Gyvenimo Upės tekėjimas. Tai nėra pakylėtųjų mokytojų tikslas pritraukti žmones šiuo būdu.

Paleiskite savo lūkesčius

O kodėl nėra? Na, ką mes sakėme apie laisvos valios įstatymą, įtikinamą paneigiamumą, įtikinamą įtikinamumą? Mums nerūpi sukurti kažkokį nepaneigiamą fenomeną. Mūsų nedomina tai, kad šį pasiuntinį pripažintų milijonai žmonių, kurie tiesiog nori kažkokio išorinio fenomeno, tačiau nėra pasirengę mokymui. Kokia būtų prasmė kažką pritraukti? Pažvelkite į dvasinį įstatymą: „Kai mokinys pasiruošęs, pasiruošęs ir jo mokytojas.“ Tai taip pat reiškia, kad kol mokinys nėra pasiruošęs, mokytojui nėra jokios prasmės jam pasirodyti. Kokia būtų prasmė pritraukti milijonus žmonių į pakylėtųjų mokytojų organizaciją, jeigu jie nėra pasiruošę mokymui, o ateina į ją tik dėl kažkokio fenomeno? O tuomet, kai pamatė vieną fenomeną, o, jie nori dar vieno. Jie nori dar didesnio fenomeno. Ir tai niekada nesibaigia.

Tai iš tiesų nėra būdas pakeisti planetinę sąmonę. Ir tai nėra pakylėtųjų mokytojų organizacijos tikslas pritraukti žmones per šiuos išorinius fenomenus. Būtent dėl to jums reikia pažvelgti į savo lūkestį, savo troškimą, savo požiūrį, kas iš tiesų yra dvasinis kelias, į savo požiūrį, koks turėtų būti jūsų asmeninio augimo tikslas ir kaip jūs turėtumėte jį pasiekti. Ir jums tiesiog reikia, vėlgi, savęs paklausti, kaip Kuan Jin sakė: „Ko aš noriu iš dvasinio kelio? Ar noriu išpildyti viziją, kurią iki šiol turėjau, šį tikslą, šį troškimą, kurį iki šiol turėjau? O gal noriu būti Gyvenimo Upės tėkmėje?“
Nes jeigu šiuo metu nesate tėkmėje, taip yra dėl to, kad priešinatės tėkmei. Ir kas jumyse priešinasi tėkmei? Iš dalies tai yra jūsų lūkesčiai, jūsų požiūris į dvasinį kelią. Ir kaip galite išsilaisvinti iš šio užburto rato? Tiktai ryždamiesi pažvelgti į savo lūkesčius, į savo požiūrį į dvasinį kelią. Vėlgi, mes jūsų jokiu būdu nekaltiname. Turite pradėti nuo ten, kur esate, kai atrandate dvasinį kelią. Jums yra natūralu susikurti lūkesčius. Tačiau taip pat turite suvokti, kad jeigu norite pakilti į aukštesnį kelio lygmenį, turite paleisti šiuos lūkesčius. Turite paleisti šį požiūrį.

Kai pradedate važiuoti dviračiu, būdami ketverių ar penkerių metų amžiaus, šis dviratis gali turėti ant jo pritaisytus mokomuosius ratukus. Tame nėra nieko blogo. Tačiau jeigu susikursite lūkestį, kad turėtumėte išsaugoti šiuos ratukus visą savo likusį gyvenimą, tuomet tai nebus brandus požiūris. Taip pat yra ir su dvasiniu keliu. Neišvengiamai savo kelią pradedate su tam tikrais lūkesčiais, kurie yra paremti tuo sąmonės lygiu, kurį turėjote. Tačiau taip pat yra neišvengiama, kad jeigu norite pakilti aukščiau, jums reikia į juos pažvelgti ir juos paleisti.

Ir turite ryžtis pripažinti, kad – ne tai, kad jie buvo neteisingi, ne tai, kad jums reikia save kaltinti – bet jums reikia ryžtis pripažinti, jog tai nebuvo patys aukščiausi lūkesčiai. Yra įmanoma palypėti aukščiau, būti daugiau. Ir atrasite, jeigu tai padarysite, kaip pasiuntinys sakė savo vakarykštėje kalboje, kad kai iš tiesų paleidžiate šiuos lūkesčius, koks turėtumėte būti kaip dvasingas žmogus, tai yra didžiulis palengvėjimas, tai yra didžiulė laisvė. Nes kol turėsite šiuos tramdomuosius marškinius, kuriuos ant savęs apsivilkote: „Turėčiau tai daryti, jeigu esu dvasingas žmogus. Neturėčiau to daryti, jeigu esu dvasingas žmogus.“ Tuomet nesate laisvi. Nesijaučiate laisvi. Jaučiate įtampą.

Jautimasis įstrigusiu dvasiniame kelyje

Kodėl jaučiate įtampą? Na, kas jūs esate? Jūs esate dvasingas žmogus. Esate atviri dvasinei gyvenimo pusei. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad esate labiau susiderinę su tuo, kas vyksta visatoje, už vidutinį žmogų. Vidutinis žmogus taip pat jaučia įtampą. Tačiau būdami dvasingu žmogumi jūs galite jausti didesnę įtampą už vidutinį žmogų. Kadangi galite jausti, nors galbūt negalėtumėte įvardinti to sąmoningai; galite jausti: „Nesu ten, kur galėčiau būti sąmonėje. Galėčiau būti aukštesniame sąmonės lygyje.“ Tačiau tol, kol nematysite, kas jus stabdo, jausite įtampą.

Būtent dėl to daug žmonių atrado dvasinį kelią, jie atrado dvasinį mokymą, jie turėjo šį medaus mėnesio laikotarpį, kuris galbūt tęsėsi keletą metų, galbūt netgi dešimtmetį ar ilgiau. Ir jie jaučia: „O, aš parvykau namo. Štai kur mano tikroji vieta. Tiesiog turiu nesiliauti kalbėti visus šiuos šaukinius visą savo likusį gyvenimą. Ir tuomet užsitarnausiu savo pakylėjimą.“ Tačiau po kurio laiko medaus mėnuo baigiasi. Ir dabar jūs jaučiate, kad niekur nebejudate. Staiga nebedarote jokio progreso. Viskas iš tiesų nebeveikia taip, kaip veikdavo anksčiau. Ir jaučiate vis didesnę ir didesnę įtampą.

Tie iš jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, jūs esate labiau susiderinę su Gyvenimo Upe. Todėl, kai atsiliekate nuo tos vietos, kurioje būtumėte galėję būti, tačiau sąmoningai nesuvokiate, kad atsiliekate, imate jausti tą padidėjusią įtampą. Ir iš tiesų vienintelis būdas iš to išeiti yra tai įsisąmoninti. Ryžtis pažvelgti į save, pažvelgti į savo lūkesčius apie dvasinį kelią, pažvelgti, kaip jūs iki šiol į jį žiūrėjote. Kaip jau anksčiau sakėme, kiekvieną kartą, kai pasijaučiate įstrigę, taip yra dėl to, kad jumyse yra kažkas, ko jūs nepamatėte, kažkas jūsų požiūryje. Turite kažkokią fiksuotą idėją apie taip, kaip turėtų veikti dvasinis kelias, ir jūs to nekvestionavote. Ir kaip mes taip pat sakėme, jeigu iš tiesų norite pasiekti 144 sąmonės lygį, praktiškai nėra tokio dalyko, kurio jums nereikėtų kvestionuoti.

Turite iš tiesų ryžtis viską kvestionuoti, ir todėl turite būti lankstūs, kad galėtumėte tekėti su Gyvenimo Upe. Nes negalite tikėtis savo protu, savo išoriniu protu, kad galėsite nuspėti, kaip Gyvenimo Upė per jus tekės, kai jai atsiversite. Negalite tikėtis, kad galėsite ją kontroliuoti ar ją prognozuoti. Ir, žinoma, jūs visi turite atskirąsias savastis, kurios yra paremtos noru kontroliuoti, poreikiu kontroliuoti. Nes kai įžengiate į atskirties būseną, susikuriate šias savastis, kurių darbas yra, taip sakant, užprogramuotas kontroliuoti jūsų požiūrį į gyvenimą, idant tais dalykais, kuriuos išaukštinote į absoliučios tiesos statusą, negalėtų būti suabejota. Nes egzistuoja atskiroji savastis, kuri visada gali paneigti arba atmesti bet kokį iššūkį jūsų pasaulėžiūrai.

„Tai neturėtų man nutikti“

Negalite tikėtis, jog sugebėsite kontroliuoti Dvasią, kaip negalite tikėtis, jog galėsite kontroliuoti kiekvieną fizinės oktavos aspektą. Ir sąžiningai jums pasakysiu, neisiu taip toli, kad sakyčiau, jog aš suorganizavau šį elektros dingimą*, tačiau pasakysiu, kad tai jums buvo vertinga patirtis. Tai buvo vertingas, galėtume sakyti, „testas“, jeigu panaudotume ankstesnės dispensacijos išsireiškimą, šitai pereiti ir pažiūrėti, kaip jūs į tai reaguosite. Ar galite į tai pažvelgti pozityviu būdu? Ar galite neleisti, kad tai jus sutrikdytų? Ir tiesiog palaukti, kol situacija pasikeis ir jūs toliau galėsite tęsti, lyg nieko nebūtų įvykę? Tai yra ženklas, kad įveikėte kai kuriuos šiuos prisirišimus, šiuos prisirišimus, kaip dalykai turėtų būti fizinėje oktavoje.

Matote, yra daug žmonių, kurie būtų sureagavę labai negatyviu būdu, būtų sureagavę su dideliu pykčiu. Ir jie būtų iškėlę klausimą: „Motina Marija, kaip galėjai leisti, kad tai nutiktų?“ Ir daug, daug dvasingų žmonių, daug religingų žmonių tai darė per istoriją. Kažkas nutinka fizinėje oktavoje, kas neatitinka jų lūkesčių. Ir jie iš karto klausia Dievo: „Dieve, kaip tu galėjai leisti, kad tai man nutiktų, kaip atskirajam aš? Kaip galėjai leisti, kad nutiktų tai, kas neatitinka mano lūkesčių, kas turėtų ar neturėtų man nutikti, kaip atskirajam aš?“ Tačiau, kaip paaiškino Gautama ir kaip galbūt jis vėliau daugiau apie tai pakalbės, negalite nieko nuspėti su absoliučiu tikslumu fizinėje oktavoje, nes egzistuoja susietoji kilmė. Yra tiek daug veiksnių, tiek daug veiksnių veikia kiekvieną situaciją, kad to negalima nuspėti su visišku užtikrintumu, galima tik prognozuoti tam tikras tikimybes.

Jums taip pat reikia pažvelgti į šiuos lūkesčius, kuriuos turite: „Kas turėtų ar neturėtų man dabar nutikti, kai aš esu dvasingas žmogus? Aš esu šiame dvasiniame mokyme. Atlikau šias dvasines praktikas. Dariau tai taip ilgai.“ Turite pažvelgti į faktą, kad turite atskirąsias savastis, kurios galvoja, jog tam tikri dalykai neturėtų jums nutikti. Ir jums reikia pripažinti, kad taip, jūs esate dvasingas žmogus. Taip, jūs sekate dvasiniu mokymu. Taip, jūs priimate mokymus iš pakylėtųjų mokytojų. Tačiau jūs nesate išimtis iš įstatymo, iš laisvos valios įstatymo, fizinės oktavos įstatymo.

Galite suvokti faktą, jog Jėzus buvo nukryžiuotas, jis leidosi nukryžiuojamas. Gautama Buda apsilankė pas žmogų, kuris neturėjo labai aukštos sąmonės, suvalgė kažkokį jam pasiūlytą maistą, ir jo kūnas mirė nuo apsinuodijimo maistu. Ir galite pamąstyti: „Kodėl tai nutiko Budai, kuris turėjo aukštą sąmonės lygį?“ Ir tai, vėlgi, tiesiog yra skirta pademonstruoti, kad kai esate fiziniame įsikūnijime, esate pavaldūs fizinės oktavos dėsniams. Ir jūs esate ne tik kad pavaldūs dėsniams, jūs esate pavaldūs sąlygoms.

Negalite kontroliuoti Gyvenimo Upės

O sąlygos yra tokios sudėtingos, tokios komplikuotos, kad nieko negalima prognozuoti su visišku tikslumu. Galėtumėte sukurti didžiausią superkompiuterį, kokį tik būtų įmanoma sukurti. Ir galėtumėte jame užkoduoti viską, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, ir viską, kas vyko iki šio momento. Ir galėtumėte užkoduoti dėsnius, kaip veikia fizinė oktava. Ir jeigu sugebėtumėte tai padaryti, sugebėtumėte beveik absoliučiai tiksliai nuspėti, kas įvyks po dešimties sekundžių nuo šios akimirkos.

Tačiau jūsų prognozė, kas įvyks po minutės, turės daug mažesnį tikslumo laipsnį. O kas įvyks po dviejų minučių nuo dabar, arba po dešimties minučių po dabar, – to būtų beveik neįmanoma prognozuoti su absoliučiu tikslumu. Galime sakyti, kad Karminė Valdyba, žinoma, turi ne superkompiuterį, bet jos nariai turi protą, kuriame jie gali užkoduoti visus šiuos dalykus. Tačiau mes iš tiesų nemėginame nuspėti visko, kas įvyks. Mes mėginame žvelgti į didesnes tendencijas, tačiau mūsų taip labai nedomina spėlionės apie ateitį. Kodėl taip yra? Todėl, kad mūsų nedomina kontroliavimas.

Ir tai yra dar vienas lūkestis, kurį puolusios būtybės projektavo ant dvasinės karalijos ir ant Dievo, kad Dievas viską kontroliuoja. Kad Dievas galiausiai kontroliuoja viską, kas vyksta materialioje visatoje. Ir, žinoma, mes sakėme, kad Kūrėjas nekontroliuoja, nes Kūrėjas jums davė laisvą valią. Tačiau net ir mes, pakylėtieji mokytojai, nekontroliuojame to, kas vyksta fizinėje visatoje. Tai, kas vyksta fizinėje visatoje, kontroliuoja Šventoji Dvasia, Gyvenimo Upė. Ne ta prasme, kad Gyvenimo Upė kontroliuoja kiekvieną mažiausią vykstantį dalyką. Tačiau ta prasme, kad Gyvenimo Upė sukuria tokį galingą aukštyn traukiantį judėjimą, ji jūsų nepakilusioje sferoje jau sukūrė tokį galingą aukštyn traukiantį judėjimą, kad nėra jokios jėgos, likusios šioje nepakilusioje sferoje, kuri galėtų tai sustabdyti, kuri galėtų tam pasipriešinti.

Šiuo metu jau yra neišvengiama, kad jūsų sfera pakils. Neketinu jums pasakyti konkretų laiką, kada tai įvyks, tačiau jūsų sfera pakils. Ir tai, tam tikra prasme, šiuo metu yra vienintelė baigtis, kurią yra įmanoma nuspėti. Kiek ilgai tai truks, kurios planetos pakils, o kurios nepakils, kiek žmonių, kiek gyvybės srautų pakils, kiek iš jų nupuls į kitą sferą, – viso to šiuo metu negalima nuspėti. Ir mums nėra įdomu tai spėlioti, nes mes neturime troškimo kontroliuoti. Mūsų tikslas yra nukreipti tekėjimą, kad jis įsilietų į aukštyn judantį judėjimą. Idant kaip įmanoma daugiau žmonių galėtų susiderinti su tuo tekėjimu ir taptų jo dalimi. Ir todėl jie būtų patyrę, tiek buvimą už tekėjimo ribų, atsiskyrimą nuo tėkmės, tiek sugrįžimą į tėkmę, ir todėl jie būtų matę ir patyrę kontrastą, kokia nepalyginamai turtingesnė yra patirtis būti Gyvenimo Upės tėkmėje, užuot buvus už jos ribų.

Būdama Dangiškosios Motinos atstove, o tiksliau, būdama viena iš jų, noriu jums duoti šią perspektyvą, kad fizinė oktava nėra jūsų priešas. Materijos karalija, Materijos šviesa, Motinos sfera nėra jūsų priešas. Ji nėra jūsų dvasinio augimo priešas. Tai yra dar vienas įvaizdis, kurį puolusios būtybės projektavo ant dvasingumo ir dvasinio kelio, kad fizinė oktava, jūsų fizinis kūnas yra jūsų dvasinio augimo priešas. Tačiau tai, vėlgi, tiesiog yra puolusių būtybių sukurta idėja, siekiant sutrukdyti žmonėms dvasiškai progresuoti. Fizinis kūnas ir fizinė oktava yra galimybė dvasiškai augti, o ne augimo priešas. Esmė čia nėra pabėgti nuo pasaulio ar nuo savo kūno, ar kontroliuoti savo kūną. Esmė yra sugrąžinti savo kūną į tėkmę, sugrąžinti savo protą į tėkmę, jog kad ir kas benutiktų kūnui ar kad ir kas benutiktų fizinėje oktavoje, tai nesutrukdytų jums savęs transcenduoti. Tai nesutrukdytų jums tekėti. O kad pasiektumėte šią būseną, jums, žinoma, reikia įveikti visą šią idėją, kad yra kažkas, kas turėtų įvykti dvasiniame kelyje. Egzistuoja tam tikra būsena fiziniame pasaulyje, kurią turėtumėte pasiekti kaip dvasingas žmogus.

Tačiau apie tai leisiu pakalbėti kitiems mokytojams, nes šiuose dviejuose diktavimuose daviau jums viską, ką norėjau jums duoti. Ir už šitai jūs turite mano dėkingumą, mano džiaugsmą, būnant Motina, kuri nepaprastai džiaugiasi matydama, kaip jūs visi paaugote priimdami šiuos mokymus. Kai kurie iš jūsų galite nesijausti paaugę tiek daug, kiek norėtumėte, tačiau sakau jums, kad jūs visi, kurie nuoširdžiai taikėte šiuos mokymus, paaugote daug daugiau, nei galite sąmoningai suvokti savo išoriniuose protuose. Tai yra mano džiaugsmas, stebėti žmones įsikūnijime pasinaudojant dvasiniu mokymu ir iš tiesų padarant progresą link taško, kuriame jiems dvasinis mokymas tampa nebereikalingas, nes jūs patiriate tekėjimą iš savo vidaus. Tad dabar užsklendžiu jus Dangiškosios Motinos džiaugsme.

* Diktavimo metu dingo elektra; mes padarėme pertrauką, kol elektros tiekimas buvo atnaujintas, tad diktavimas buvo perduotas dviem dalimis. :)

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2023 Kim Michaels