Ar leisite pasauliui jus nukryžiuoti?
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2023 metų balandžio 9 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2023 m. Velykų vebinare „Nuimkite krikščionybę ir save nuo kryžiaus“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija.
Pažvelkime į pasaulį ir į situaciją pasaulyje. O tiksliau, pažvelkime į tai, kaip jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, žiūrite į pasaulį ir į situaciją pasaulyje.
Kaip jūs reaguojate, ką jaučiate apie pasaulį? Žinoma, kai šiuo metu žiūrite į pasaulį, galite matyti, kad egzistuoja tam tikri konfliktai, tam tikros problemos, kurios atrodo vis didėjančios. Jūs, žinoma, turite karą Ukrainoje. Turite situaciją Izraelyje, Jeruzalėje, kurioje konfliktas verda tarp žydų ir palestiniečių, bet net ir tarp skirtingų žydų visuomenės frakcijų. Turite situaciją Jungtinėse Valstijose, su Trampui iškeltomis bylomis ir jo rėmėjų reakcija. Turite situaciją su neseniai įvykusiais bankų žlugimais ir potencialu, kad egzistuoja ir kiti bankai, net ir taip vadinami šešėliniai bankai arba ne-bankai, kurie gali žlugti ir su savimi nusitempti įprastinius bankus.
Jūs galite pažvelgti į pasaulį, koks jis šiuo metu yra, ir sakyti: „Dera susirūpinti. Dera susirūpinti dėl to, kaip įvykiai klostysis ateityje, kas gali įvykti ir kas gali neįvykti.“ Tačiau perspektyva, kurią aš čia norėčiau jums duoti, yra, kad jeigu grįžtumėte keletą metų į praeitį, keletą dešimtmečių, 50 metų, 100 metų, 200 metų, 500 metų, 1000 metų, 2000 metų – bet kuriame taške tarp dabar ir tada, buvo žmonių, kurie žiūrėjo į pasaulį su tuo pačiu susirūpinimu, su ta pačia baime dėl to, kas gali įvykti ateityje, su tokia pačia panika arba nerimu dėl potencialių konfliktų arba tų konfliktų, kuriuos jie jau matė.
Kas, sakėme, yra pasaulis? Realybės simuliatorius, kuriame turite gebėti susikurti bet kokią situaciją, kokią tik galite įsivaizduoti, ir tuomet, savo pačių prote, jūs turite šį jausmą, kad tai yra tikra, kad ši situacija yra tikra, ir kad būdas, kuriuo jūs į tai žiūrite, yra tikras. Argi mes jums nedavėme šio mokymo vėl ir vėl per šį pasiuntinį, dabar jau keletą metų, netgi ilgiau nei keletą metų? Argi mes, įvairiuose kontekstuose, įvairiais žodžiais ir aprašymais, nedavėme jums šio mokymo apie kosminį veidrodį, apie realybės simuliatorių, apie jūsų suvokimo filtrą, apie laisvą valią, ir kad žmonėms turi būti suteikta galimybė susikurti bet kokį gyvenimo patyrimą, kokio jie tik nori, ir patirti jį tiek ilgai, kiek jie to nori?
Susikoncentravimo į pasaulines sąlygas fazė
Tad kokį gyvenimo patyrimą jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, trokštate patirti? Ne visi jūs turite šią tendenciją, tačiau kai kurie iš jūsų turite šią tendenciją, kad esate labai susikoncentravę, esate labai susirūpinę dėl išorinio pasaulio ir to, kas vyksta pasaulyje. Ir labai gerai žinau, kad mes, pakylėtieji mokytojai, ir aš pati savo diktavimuose ir savo knygose, sakiau jums, kad turite svarbią misiją pakeisti pasaulį, išsakydami prašymus ir kalbėdami invokacijas, bet taip pat keldami savo sąmonę, ir tuo būdu traukdami aukštyn kolektyvinę sąmonę. Tad puikiai suprantu, ir būtent dėl to iš dalies apie tai kalbu, jog galėtume sakyti, kad mes jus įstūmėme į dilemą, tačiau teisingiau būtų sakyti, kad kai kurie iš jūsų paėmėte mūsų mokymus ir interpretavote juos tam tikru būdu, įstumdami save į dilemą.
Viena vertus, jūs esate čia Žemėje, kad padarytumėte pozityvų poveikį pasaulyje egzistuojančioms sąlygoms. Jūs esate Žemėje, kad išsakytumėte prašymus, tuo būdu suteikdami mums, pakylėtiesiems mokytojams, įgaliojimus įsikišti ir panaudoti savo galią pakeičiant sąlygas. Tačiau ar tai būtinai reiškia, kad privalote būti susikoncentravę į išorines sąlygas, susirūpinę dėl išorinių sąlygų, kad turite bijoti ateities? Ar to mes, pakylėtieji mokytojai, norime savo mokiniams? Kas nutinka, kai įžengiate į šią būseną, kurioje esate labai susikoncentravę į pasaulį, į pasaulio sąlygas, kad yra svarbu kažką padaryti dėl sąlygų pasaulyje, ir kad turite aukotis ir visada turite siekti būti susikoncentravę į tai, kas gali vėliau nutikti, kad galėtumėte išsakyti prašymus ir galėtumėte būti mentališkai pasiruošę tam, kas gali nutikti?
Na, šis pasiuntinys ir pats labai gerai tai žino, kadangi jis buvo toje proto būsenoje daugelį metų, kai buvo ankstesniame pakylėtųjų mokytojų judėjime, kuriame daug daug valandų kalbėjo šaukinius dėl pasaulinių sąlygų. Jis labai gerai žino, kad galite save įstumti į šią proto būseną, kurioje didelė jūsų dėmesio dalis yra nukreipta į išorę. Ir yra taip, kad tai, ką jūs iš tiesų jaučiate, kokia yra jūsų proto būsena, yra, kad kol sąlygos pasaulyje nepasikeis, jūs iš tiesų negalite būti ramybėje. Jūs iš tiesų negalite būti savimi. Iš tiesų negalite pradėti kūrybinės savo dangiškojo plano fazės. Privalote koncentruotis į darbinę fazę. Būtent taip jis jautėsi daugelį metų, kalbėdamas visus tuos šaukinius, ir daugelis kitų pakylėtųjų mokytojų mokinių toje dispensacijoje jautėsi taip pat, o kai kurie vis dar taip tebesijaučia.
Mes taip pat žinome, kad ir šioje dispensacijoje kai kurie žmonės taip jautėsi, ir aš čia nesiruošiu sakyti, kad tai yra blogai. Pasiuntiniui tai buvo fazė, kaip ir daugeliui kitų žmonių tai buvo fazė, per kurią turėjote pereiti, ir tai yra jūsų dangiškojo plano dalis per tai pereiti dėl įvairių priežasčių. Tačiau fazė netrunka amžinai. Fazė yra laikina būsena.
Negaliu būti ramybėje, kol pasaulis nepasikeitė
Kas iš tiesų nutinka, kai įstumiate save į proto būseną, kurioje iš esmės sakote: „Turiu koncentruotis į sąlygas pasaulyje ir todėl negaliu būti ramybėje savyje?“ Kas nutinka? Na, jūs esate nukryžiuoti. Jūs kabote ant kryžiaus, kadangi jūsų vidinė proto būsena priklauso nuo išorinių sąlygų, o tai reiškia, nuo kitų žmonių ir jų laisvos valios. Jūs padarote savo proto būseną priklausoma nuo sąlygų, egzistuojančių už jūsų proto ribų, ir būtent tai jus prikala prie kryžiaus. Būtent tai jus prikausto prie kryžiaus, sukurto iš keturių jūsų proto lygmenų: fizinio, emocinio, mentalinio ir identiteto. Matote, egzistuoja du būdai save nukryžiuoti, alfa ir omega. Na, galėtume sakyti, kad jų yra daugiau, bet dabar pažvelkime bent į šiuos.
Pirmasis yra, kai esate nukryžiuoti savo pačių psichologijos, ir būtent taip yra nutikę su daug, daug žmonių pasaulyje, kurie turi sunkią psichologiją, kurie patyrė traumą, jie yra suskilę savo psichologijoje. Jie yra susikoncentravę į save. Jie yra susikoncentravę į savo psichologiją, į savo artimiausią situaciją, ir jie yra nukryžiuoti savo pačių protų, jų protuose egzistuojančių sąlygų. O tuomet yra tokių, ir tai, žinoma, galioja ne vien pakylėtųjų mokytojų mokiniams, kurie yra susikoncentravę į išorę, jie yra susikoncentravę į kitų žmonių keitimą, į pasaulio keitimą, ir todėl jie yra nukryžiuoti už jų protų ribų egzistuojančių sąlygų. Tačiau, žinoma, galite sakyti: „Kas jus nukryžiuoja, kai esate šioje proto būsenoje?“ Ar tai padaro išorinės sąlygos, ar jūsų reakcija į išorines sąlygas? Ir iš kur ateina jūsų reakcija į išorines sąlygas? Ji ateina iš sąlygų jūsų pačių prote, iš atskirųjų savasčių, iš pasąmoningų reakcinių šablonų.
Tad šioje konferencijoje norime atkreipti jūsų dėmesį, kad esate nukryžiuoti kažkokios sąlygos savo psichologijoje, į kurią dar nepažvelgėte. Ir kaip šis pasiuntinys ryžosi sau prieš kurį laiką pripažinti, jis pasinaudojo pakylėtųjų mokytojų mokymais ir būtinybe kalbėti šaukinius dėl sąlygų pasaulyje kaip pretekstu netirti savęs, netirti savo psichologijos. Jis nusprendė tai pakeisti, pradėjo lankytis terapijoje ir pradėjo gijimo procesą, ir kai kuriems iš jūsų būtų naudinga priimti tai kaip pavyzdį, pažvelgti į save ir tarti: „Kokie yra mano susirūpinimai dėl pasaulio? Ar pasaulyje egzistuoja tam tikros sąlygos, dėl kurių esu labai labai susirūpinęs ir esu labai labai prisirišęs pamatyti specifinę baigtį? Ir ar aš save įstūmiau į būseną, kurioje jaučiu, kad negalėsiu būti ramybėje, kol ši išorinė baigtis nebus įkūnyta?“ Kitaip tariant, mano vidinė būsena negalės pasikeisti, kol nebus pakeista išorinė būsena.
Prisirišimas prie išorinių rezultatų
Štai kodėl matote, kaip Jėzus minėjo, kad kai kurie žmonės tampa labai labai prisirišę prie tam tikro požiūrio į išorines sąlygas. Tai gali būti karas Ukrainoje, COVID pandemija, JAV rinkimai ir Trampo kontroversija. Tai gali būti įvairiausi kiti dalykai. Tačiau pamatinė psichologija yra ta, kad jeigu pažvelgiate į save ir matote, jog turite tam tikrus dalykus, kurie jums atrodo labai svarbūs, svarbesni, pavyzdžiui, nei pasiekti proto ramybę, tuomet jūs esate nukryžiuoti. Jūs kabate ant kryžiaus. Ir galite galvoti, kad tai pasaulis jus prikalė ant kryžiaus, nes juk, šiaip ar taip, jūs esate susirūpinę tik dėl to, kad egzistuoja išorinės sąlygos, tad jeigu karas būtų sustabdytas, jeigu nebebūtų pandemijos, jeigu Trampas būtų prezidentu, tuomet jūs nejaustumėte to, ką jaučiate. Tačiau tai nėra tikrovė. Jeigu specifinė išorinė sąlyga pasikeistų, jūs nejaustumėte to, ką jaučiate dėl tos sąlygos. Tačiau galiu jus užtikrinti, kad jūsų protas tuomet iš karto eitų toliau ir išsirinktų kitą sąlygą, dėl kurios galėtumėte būti susirūpinę ir prisirišę prie jos baigties, ir jūs vėl projektuotumėte, kad kol ši išorinė būsena nebus pakeista, jūsų vidinė būsena negalės pasikeisti.
Jūsų vidinė būsena ir išorinės sąlygos
Ar suvokiate, ką sakau? Ar girdite, ką sakau? Psichologija, kuri jus užkelia ant kryžiaus, yra, kad galvojate, jog jūsų vidinė būsena priklauso nuo išorinės būsenos, ir kad jūsų vidinė būsena automatiškai pasikeis ir pasikeis tik tuomet, kai pasikeis išorinė būsena. Tačiau tai nėra realybė. Jūsų vidinė būsena yra jūsų vidinė būsena. Išorinė būsena tėra kamufliažas, pretekstas. Tai tėra kažkas, kas šiuo metu koncentruoja jūsų vidinę būseną. Tačiau jūsų vidinė būsena išliks ir po to, kai išorinė būsena bus pasikeitusi, ir jūs atrasite kitą išorinę būseną, į kurią susikoncentruosite. Yra žmonių, kurie atrado pakylėtųjų mokytojų mokymą, jie juo sekė, praktikavo šaukinius ir invokacijas ištisus dešimtmečius, tačiau jie neatliko šio persijungimo. Jie vis dar tebekaba ant savo pačių susikurto kryžiaus ir iš tiesų dar nepradėjo suvokti labai, labai paprasto fakto. Egzistuoja kitoks būdas reaguoti į išorines sąlygas nei tasai, kuriuo jūs reagavote šiame gyvenime, arba galbūt daugelį gyvenimų. Egzistuoja kitoks būdas reaguoti.
Ir kokia yra dvasinio kelio esmė? Esmė yra kelti savo sąmonę. Tačiau ką tai reiškia? Ar kai pakelsite savo sąmonę, jūsų reakcija į tam tikras išorines sąlygas liks nepakitusi? Būtent taip atrodo galvojantys kai kurie žmonės. Tačiau, žinoma, kaip mes tiek daug kartų sakėme, duodami pavyzdžius apie tai, kaip Buda įveikė prisirišimus ir tuomet susidūrė su Maros demonais; kai jūsų sąmonė yra pakeliama, jūsų reakcija į išorines sąlygas pasikeičia. Ji privalo pasikeisti. Jeigu pažvelgiate į save ir matote, kad turite tam tikrą problemą, prie kurios kurį laiką buvote prisirišę, tuomet jums reikia rimtai susimąstyti: „Ar aš padariau progresą keldamas savo sąmonę? Ar iš tiesų padariau progresą? Ar iš tiesų įveikiau iliuziją, kurią man reikėjo įveikti, atskirąją savastį, kurią man reikėjo įveikti? Ar iš tiesų pakėliau savo sąmonę?“
Kuo skiriasi supratimo plėtimas ir sąmonės kėlimas
Galite sakyti: „Tačiau aš taip stipriai išplėčiau savo supratimą apie pasaulį ir apie dvasinį kelią, ir apie mokymus.“ Tačiau jūs galite išplėsti savo supratimą apie pasaulį ir dvasinius mokymus horizontaliu būdu, intelektualiu būdu, žiūrėdami į tai per atstumą, žiūrėdami į save kaip į subjektą, kuris žiūri į objektą. Tačiau tai nėra tas pats kaip kelti savo sąmonę, transcenduoti savo ankstesnį lygį ir pakilti į naują lygį. Ir kai kurie iš jūsų suprantate tai intelektualiai, tačiau nepritaikėte to sau. Nesuvokėte, kad intelektualaus supratimo nepakanka. Turite persijungti, ir todėl jūs vis dar tebekabate ant kryžiaus. O to įrodymas yra jūsų vidinė įtampa, jūsų prisirišimas prie specifinės baigties, jūsų prisirišimas prie buvimo teisiu, noras, kad kiti laikytų jus teisiu, ir siekimas įrodyti, kad visi kiti, kurie turi kitokią nuomonę arba nepatvirtina jūsų nuomonės, klysta.
Jeigu sugebate savyje atpažinti šią tendenciją, gali būti, kad jūs vis dar šiek tiek paaugote kelyje, tačiau akivaizdžiai egzistuoja atskiroji savastis, kurios nepamatėte ir neįveikėte. Aš tai sakau ne tam, kad ką nors kaltinčiau. Sakau tai, kad jus išlaisvinčiau, kad padėčiau jums tai suvokti. Prisirišimas visada ateina iš atskirosios savasties. Kitaip negali būti. Sąmoningasis AŠ nėra prisirišęs prie nieko Žemėje. Jis gali save patirti kaip prisirišusį tik per atskirąją savastį, o prisirišimas egzistuoja atskirojoje savastyje. Kai iš jos išlipate, nepatiriate prisirišimo. Čia nėra jokios magijos. Nėra taip, kad Buda buvo nepalyginamai labiau pažengęs už jus. Jis tiesiog padarė, nors nebūtų naudojęs tokių žodžių prieš 2500 metų, jis tiesiog padarė tai, ką mes aprašėme. Jis pamatė atskirąją savastį, atsiskyrė nuo jos ir leido jai mirti. Ir būtent dėl to, kai sėdėjo po figmedžiu, pasitikdamas Maros demonus, jie nesugebėjo sugundyti jo reaguoti, kadangi jis neturėjo jokių savasčių, kurios būtų prisirišusios prie kažko Žemėje. Kaip galite iš tiesų išsilaisvinti nuo kryžiaus? Išsilaisvindami nuo šių savasčių, ypač nuo reakcinių savasčių.
Žinojimas, kad egzistuoja alternatyva sąlygoms Žemėje
Na ir dabar, žinoma, egzistuoja skirtingi šių savasčių tipai. Mes jau anksčiau apie tai užsiminėme, tačiau aš dar kartą tai pakartosiu, ir lengviausia tai paaiškinti yra pasitelkiant avataro pavyzdį, nes jūs ateinate į Žemę iš natūralios planetos. Jūs niekada anksčiau nebuvote Žemėje, o dabar susiduriate su situacija, kurioje turite nusileisti į įsikūnijimą Žemėje, o kad nusileistumėte į įsikūnijimą, pirma turite įžengti į 144 lygmenį, kuriame prisiimate tam tikrą iliuziją. Tai jums leidžia nusileisti į 143 lygmenį, kuriame prisiimate dar vieną iliuziją, ir jūs šitaip leidžiatės, kol pasiekiate 48 lygmenį. Tačiau tai nereiškia, kad jūs, kaip avataras, žiūrite į gyvenimą ir patiriate gyvenimą tuo pačiu būdu kaip žmogus, kuris buvo sukurtas kaip pirminis Žemės gyventojas, ir kuris galbūt, po nusileidimo žemiau 48 lygmens, pakilo atgal į 48 lygmenį.
Jūs galite turėti pirminį gyventoją 48 lygmenyje ir avatarą 48 lygmenyje, ir jie turi tas pačias iliuzijas virš savęs, ir norėdami eiti keliu į pakylėjimą, jie turi įveikti šias iliuzijas. Tačiau tai nereiškia, kad jie turi tokią pačią pasaulėžiūrą, tokias pačias nuostatas, tokį patį požiūrį į gyvenimą Žemėje. Kodėl? Todėl, kad pirminis gyventojas niekada nepatyrė alternatyvos, kitokios aplinkos nei Žemė, tačiau avataras patyrė tai. Ir nors jūs neprisimenate to sąmoningai, jūs vis dar tebeturite šį pojūtį, kad egzistuoja kažkas daugiau už Žemę, ir todėl nesate taip stipriai prisirišę prie Žemės kaip pirminis gyventojas.
Reakcinės savastys, paremtos atskirties iliuzijomis
Štai kodėl, kaip yra rašoma knygoje „Mano gyvenimai“, kai protagonistas nusileido į pirmąjį įsikūnijimą, jis turėjo platesnį suvokimą už daugumą žmonių Žemėje. Tačiau jis vis dar buvo prisiėmęs tas specifines iliuzijas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iliuzijos, kurias prisiimate nuo 144 lygmens iki 48 lygmens, yra dabartinėmis Žemėje egzistuojančiomis sąlygomis paremtos iliuzijos, tai reiškia, jos yra paremtos materijos tankumu, kaip yra sukurta Žemė, kaip yra sukurtas jūsų fizinis kūnas ir jo funkcijos. Tačiau virš 48 lygmens, šios iliuzijos nėra paremtos dualizmu ir atskirties iliuzija. Šias iliuzijas jūs prisiimate tik tuomet, kai nusileidžiate žemiau 48 lygmens, arba jūs jas taip pat galite prisiimti 48 lygmenyje ir aukštesniuose lygmenyse, reaguodami į tuos žmones, kurie yra įstrigę dualizme ir todėl, kaip paaiškinome su puolusiomis būtybėmis, jie gali jus įstumti į šią labai dramatišką situaciją, kuri sukelia jums kosminę gimimo traumą.
Tai nėra tos pačios savastys, kurias jūs prisiimate, kad nusileistumėte į 48 lygmenį. Jas aš pavadinčiau reakcinėmis savastimis, kuriose jūs reaguojate į tuos, kurie yra dualistinėje sąmonėje, ar tai būtų pirminiai gyventojai, ar puolusios būtybės. Pirminiai gyventojai dažnai ignoruoja avatarą arba jus įvairiais būdais žemina. Tačiau puolusios būtybės dažnai jus tiesiogiai užsipuola ir siekia jus visomis išgalėmis sunaikinti. Kai esate avataras, savo kelionę pradedantis 48 lygmenyje, jums yra neįmanoma į tai nereaguoti, atsižvelgiant į kolektyvinės sąmonės Žemėje tankumą.
Reakcinis požiūris į gyvenimą
Jūs dabar pradedate kelionę keliu 48 lygmenyje, pakylate aukštyn į 49 lygmenį, 50 lygmenį, ir nesiliaujate kilti, tačiau dalykas, kurį turite čia suprasti, yra tai, kad kurdamiesi šias reakcines savastis jūs keičiatės, ir tai, vėlgi, yra beveik neišvengiama. Jūs pakeičiate savo požiūrį, savo pasaulėžiūrą, kaip jūs žiūrite į gyvenimą Žemėje. Jūs ateinate čia kaip avataras, turite pozityvų požiūrį į Žemę, pozityvų požiūrį į tai, ką galite čia padaryti, ir jumyse įvyksta pokytis, kai patiriate gimimo traumą. Yra beveik neįmanoma išsaugoti pozityvaus požiūrio į Žemę po to, kai patiriate gimimo traumą. Jūs galite jį susigrąžinti, kai įveikiate gimimo traumą, tačiau tai neįvyksta 48 lygmenyje.
Tad jūs pradedate kelionę dvasiniu keliu, atrandate dvasinį judėjimą, ir kylate aukštyn, kylate sąmonėje, kadangi įveikiate kai kurias iliuzijas, kai kurias savastis, kurias prisiėmėte leisdamiesi į 48 lygmenį. Galite pasiekti tašką, kuriame pasiekiate 96 sąmonės lygį, tai reiškia, kad įveikėte visas iliuzijas tarp 48 ir 96 lygmenų. Na ir dabar, dauguma žmonių, kai jie tai pereina, jie taip pat šiek tiek pakeičia savo požiūrį į gyvenimą, savo požiūrį į Žemę, tačiau ne visi. Jūs galite išsaugoti reakcinį požiūrį į gyvenimą, nelabai pozityvų požiūrį į Žemę, kurį prisiėmėte po gimimo traumos.
Ir klausimas dabar yra toks: vis labiau ir labiau artėdami prie 96 lygmens, ar galite tai paleisti? Šią reakcinę pasaulėžiūrą, ar galite ją paleisti ir sugrįžti į pirminį požiūrį, su kuriuo atėjote kaip avataras? Jeigu negalite, tuomet negalite išlaikyti tos iniciacijos 96 lygmenyje ir nustoti koncentruotis į save. Negalėsite pereiti į 97 lygmenį, jeigu neįveiksite tos nelabai pozityvios pasaulėžiūros, reakcinės pasaulėžiūros, kurią prisiėmėte. Ir štai čia mokiniai gali pradėti vėl leistis žemyn, kadangi jie tampa labai stipriai prisirišę prie siekimo patvirtinti savo požiūrį į gyvenimą, kurį jie priėmė reaguodami į puolusias būtybes, ir įrodyti, kad jų požiūris į gyvenimą yra teisingas. Jūs jį priėmėte ne tik dėl to, ką puolusios būtybės jums padarė, tačiau taip pat priėmėte kai kurias iliuzijas, kuriomis puolusios būtybės naudojosi, kad jus užpultų, kuriomis jos naudojosi mėgindamos jus apgauti arba tiesiog priversti jus reaguoti. Jūs priėmėte reakcinį požiūrį, kurį turite įveikti, būtent tokia yra dvasinio kelio esmė. Tačiau jeigu to nesuvokiate, jeigu nenorite to kvestionuoti ir įveikti, galite pradėti leistis žemyn, kad ir kokiame būtumėte lygmenyje, nes dabar esate taip stipriai susikoncentravę į šios savasties patvirtinimą, kad jūs negalite, kaip Jėzus tai apibūdino, sekti Kristumi. Jums labiau rūpi patvirtinti savo negatyvų požiūrį į Žemę nei sekti Kristumi, nei įveikti tą požiūrį, leisti jam mirti, paleisti jį. Negalite pasakyti: „O kas gi man? Aš seksiu tavimi“, negalite leisti tai atskirajai savasčiai mirti.
Prisirišimų prie Žemėje egzistuojančių sąlygų įveikimas
Na ir dabar, žinoma, tuo nenoriu pasakyti, kad kai grįžtate prie pozityvios pasaulėžiūros, kurią turėjote kaip avataras, esate laisvi grįžti namo, kadangi dalykas, kurį jums reikia padaryti virš 96 lygmens, yra pradėti mąstyti: „Tačiau kodėl aš atėjau į Žemę? Kokį požiūrį aš turėjau į Žemę? Ir kaip tai iš tiesų mane riboja?“ Nes jūs manėte, kad turite padaryti specifinius dalykus Žemėje, turite pakeisti kitus žmones pagal viziją, kurią turėjote iš natūralios planetos. Jums reikia pakilti aukščiau, kaip jau keletą kartų paaiškinome, ir pilnai suvokti laisvą valią, pilnai priimti, kad laisvai valiai turi būti leidžiama reikštis. Ir dabar turite dar kartą pamąstyti, kodėl jūsų vidinė būsena turėtų būti susieta, būti priklausoma nuo išorinės būsenos Žemėje?
Iš esmės galėtume sakyti, kad kai pakylate virš 96 lygmens, būtent tuomet iš tiesų pradedate kelią į Kristiškumą, iki tol einate asmeninio meistriškumo keliu, kaip mes tai pavadinome su Čohanais, tačiau virš jo jūs pradedate kelią į Kristiškumą. Tačiau kas yra Kristiškumas? Kas yra Kristiškumas? Tai yra, avatarui, bet kokio susitapatinimo, ne tik su Žeme, bet ir su natūralia planeta, įveikimas. Jeigu esate pirminis Žemės gyventojas, jums reikia įveikti bet kokį susitapatinimą su Žeme. Tai reiškia, kad pasiekiate šį tašką, kurį pademonstravo Jėzus, kurį pademonstravo Buda, kai šio pasaulio princas nieko jumyse neranda, kadangi jūs neturite jokių prisirišimų prie jokių sąlygų Žemėje. Jūs iš esmės sakote, kad ir kokios sąlygos būtų Žemėje: „Aš įkūnysiu savo Kristiškumą. Aš eisiu Kristiškumo keliu. Žengsiu sekantį žingsnį aukštyn Kristiškume, nors ir egzistuoja šios išorinės sąlygos Žemėje, kurios, kaip galiu aiškiai matyti, nėra idealios ir iš tiesų neturėtų čia būti.“ Tačiau jūs neleidžiate, kad tai jus sustabdytų nuo užlipimo ant sekančios aukštesnės pakopos, o tai reiškia, sekančios iliuzijos, sekančio laiptelio įveikimo.
Kelio į Kristiškumą esmė
Iš tiesų nėra nieko glamūriško kelionėje į Kristiškumą. Kaip matėte, nebuvo nieko ypatingai glamūriško Jėzuje ir jo kelyje. Galite sakyti, taip, tai buvo glamūriška, kai jis buvo priimtas kaip karalius, kai įžengė į Jeruzalę jodamas ant asilo, bet tuomet matėte, kaip greitai tai pasikeitė ir jis buvo suimtas, žmonės jo išsigynė, jis buvo kankinamas ir turėjo eiti ir nešti kryžių, ir tuomet jis buvo nukryžiuotas. Nukryžiavimo simbolis yra, kad jums, reikia tikėtis, nereikės patirti fizinio nukryžiavimo, fiziškai būti nukankintiems ir nužudytiems, tačiau jūs vis tiek tai patiriate savo prote. Jūs vis tiek per tai pereinate, ir klausimas visada yra: ar leisite pasauliui jus nukryžiuoti? O gal sieksite vidinės psichologinės dvasinės nepriklausomybės, jog kad ir ką pasaulis bedarytų, jūs nejaustumėte, kad esate laikomi prikaustyti ant kryžiaus.
Transcenduotumėte tą sąmonės lygį, kuriame pasaulis gali sustabdyti jūsų augimą ar kuriame pasaulis gali apibrėžti, kas jūs esate ir kas jūs nesate. Tai yra esminė mintis. Jeigu suvokiate turintys prisirišimą prie konkrečios baigties Žemėje, galite matyti, jeigu norite, kad taip yra dėl to, jog netranscendavote požiūrio, nuostatos, nusistatymo, kurį prisiėmėte po to, kai atėjote į Žemę ir susidūrėte su puolusiomis būtybėmis ir pirminiais gyventojais, ir su tuo, ką jie jums padarė. Aš jūsų nekaltinu. Yra visiškai natūralu, kad jums kilo ši reakcija. Mums visiems kilo ši reakcija. Mums visiems kilo mūsų individualios reakcijos, tačiau jos visos turėjo tą pačią tendenciją. Nebuvo taip, kad būčiau buvusi tokia pažengusi, jog nereagavau, kai pirmą kartą atėjau į Žemę. Nebuvo taip, kad Jėzus ar Buda buvo tokie pažengę, kad nereagavo. Tai, tiesą sakant, yra vienas iš svarbesnių knygos „Mano gyvenimai“ aspektų, nes joje yra parodoma, kad Jėzus nusileido į įsikūnijimą kaip ir visi kiti, ir jam taip pat sukilo tam tikra reakcija, tad jūs visi galite matyti, kad yra visiškai natūralu, jog jūs reagavote.
Tačiau jūs taip pat galite matyti, kodėl Motina Marija pakilo, kodėl Jėzus pakilo, kodėl Buda pakilo, kodėl Sen Žermenas ir Mokytojas MOR pakilo? Todėl, kad mes įveikėme reakciją. Mes pasiekėme tašką, kuriame tarėme: „Mes daugiau nebeleisime sąlygoms šioje planetoje ir nebeleisime savo pačių reakcijai į sąlygas šioje planetoje mūsų apibrėžti.“ Tai yra kelias į Kristiškumą, ar bent jau jo dalis, kai nustojate leisti išorinėms būsenoms apspręsti jūsų vidinę būseną. Tol, kol reaguojate į kažką Žemėje, esate nukryžiuoti. Kabote ant kažkokio kryžiaus. Jūs galite kilti aukštyn sąmonėje, galite įveikti iliuzijas, apie kurias kalbėjau, tačiau jeigu vis dar tebesinešate su savimi tą reakcinę savastį, esate nukryžiuoti tos savasties, ir liksite nukryžiuoti, kol neatliksite to pokyčio. Ir kaip Jėzus sakė, jūs galite šį pokytį atlikti praktiškai bet kurią akimirką virš 48 lygmens, tačiau, žinoma, kuo labiau priartėjate prie 96 lygmens, tuo lengviau jums tampa tai padaryti. Tačiau jums reikia tai padaryti, kad nuliptumėte nuo kryžiaus, kad transcenduotumėte kryžių, ir, žinoma, mes norime, kad mūsų tiesioginiai mokiniai nuliptų nuo kryžiaus.
Kaip nulipti nuo kryžiaus
Na ir dabar, vėlgi, reakcinė savastis negali jūsų nuimti nuo kryžiaus. Jums reikia perspektyvos iš už jūsų proto ribų. Būtent tai mes jums siūlome su savo mokymais ir su savo pasiryžimu padėti jums asmeniškai. Tačiau, kad galėtumėte priimti mūsų pagalbą ir ja pasinaudoti, Sąmoningasis AŠ turi ryžtis atsiskirti nuo reakcinės savasties. Turite ryžtis į ją pažvelgti ir tarti: „O, bet aš iš tiesų turiu reakcinę savastį, būtent dėl to esu taip susirūpinęs dėl pasaulio, būtent dėl to esu taip prisirišęs prie pasaulio.“ Ir kai ryšitės atlikti tą pokytį, kuriame ryžtatės pažvelgti į savastį, užuot ją gynę, štai tuomet galėsime jums padėti ir galėsite ganėtinai greitai nulipti nuo to kryžiaus. Tai reiškia, kad dabar jūs iš tiesų galėsite pradėti daryti poveikį Žemės keitime. Jūsų invokacijos ir šaukiniai turės daug didesnį poveikį. Tačiau ne tiktai tai, jūs taip pat darysite daug didesnį poveikį, traukdami aukštyn kolektyvinę sąmonę. Tol, kol esate šioje reakcinėje savastyje, egzistuoja limitas, kokį poveikį galite padaryti kolektyvinei sąmonei, net jeigu pakeliate savo sąmonę virš 48 lygmens, kadangi jūs reaguojate taip pat kaip reaguoja dauguma žmonių Žemėje, o tai nekelia sąmonės, bent jau ne tame jos aspekte. Žinoma, tai šiek tiek pakelia sąmonę, tačiau ne tokiu dideliu laipsniu, kaip galėtų pakelti, jeigu jūs paliktumėte tą reakcinę savastį.
Tai taip pat reiškia, kad jūs dabar galite pradėti mūsų taip vadinamą kūrybinę savo dangiškojo plano fazę, arba revoliucinę savo dangiškojo plano fazę, kadangi jūs dabar galite pradėti veikti, užuot reagavę. Ką padarė puolusios būtybės Žemėje? Jos daugumą žmonių Žemėje įstūmė į reakcinę būseną, kurioje jie visą laiką reaguoja į puolusias būtybes. Būdami avataru, kaip jūs padėsite pakelti Žemę, jeigu taip pat reaguosite į puolusias būtybes? Tai neįmanoma. Mes davėme jums įrankius, davėme jums mokymus, ir vienintelis dalykas, kurį mėginame pasakyti, yra tai, kad prašome jūsų pamąstyti, ar neatėjo jums laikas atlikti šį pokytį, kuriuo nuimtumėte save nuo kryžiaus, kad daugiau ant jo nebekabotumėte, būtumėte laisvi būti savimi.
Tiesiog leiskite tekėti
Jeigu norite paprastos priemonės, pažiūrėkite pasiuntinio video, kuriuose jis kalba apie savo kelią. Stebėkite save, savo reakcijas, ką jūs jaučiate, kokios mintys jums iškyla, ir pažiūrėkite, kaip jūs reaguojate į būdą, kuriuo jis kalba, į tai, kaip jis kalba apie save. Jeigu į tai pažvelgsite, pamatysite, kaip jis pats puikiai suvokia, kad jis anksčiau nebūtų galėjęs sukurti šių video, kadangi nebuvo laisvas. Bet dabar jis pasiekė aukštą laisvės laipsnį, neprisirišimą, tad jis tiesiog gali kalbėti be jokio iš anksto pasiruošto teksto ir gali leisti tekėti. Jūs galite daryti tą patį. Jūs visi turite tokį patį potencialą laisvai kalbėti, laisvai save išreikšti, nesijaudindami dėl reakcijų, dėl šio pasaulio standartų, ar jie daro tą, ar jie sako aną. Negi tai svarbu? Negi jums tai yra svarbu, visos šios žmogiškos reakcijos? Jeigu matote, kad į tai reaguojate, kad nesijaučiate laisvi, kad nesugebėtumėte taip laisvai kalbėti, tuomet tai yra šios reakcinės savasties dalis, nes esate susirūpinę: „Kaip pasaulis reaguos į mano kalbėjimą apie save?“ Ir tuomet galite naudotis mūsų įrankiais, imdami spręsti šiuos dalykus, kad galiausiai pasiektumėte tašką, kuriame galėsite būti laisvi, galėsite būti ramybėje išreikšdami save. Tiesiog išreiškite save ir leiskite tam tekėti, remdamiesi savo patirtimis, bet taip pat ir tuo, kas ateina iš jūsų AŠ ESU Esaties, leiskite dvasiai tekėti per jus. Štai ko mes visiems jums trokštame.
Yra gerai, kad vienas žmogus gali tai padaryti, tačiau yra dar geriau, kai daug žmonių gali tai padaryti, ir jūs visi jausitės laisvesni, jeigu galėsite tai padaryti, net jeigu to nedarysite. Tas faktas, jog esate laisvi tai padaryti, reiškia, kad esate laisvi ir įvairiuose kituose aspektuose daryti kitus dalykus gyvenime. Tai yra ta laisvė, kurią mes turime ir trokštame, kad turėtumėte ir jūs. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad viską, ką kada nors darėme kaip pakylėtieji mokytojai, darėme su tikslu padėti žmonėms pasiekti tą pačią laisvę, kurią turime mes. Jūs negalėsite pasiekti visiškai tokios pačios laisvės, kol tebebūsite įsikūnijime, tačiau iš tiesų galite pasiekti didžiausią laisvę, kokia tik yra įmanoma tokioje planetoje kaip Žemė.
Šaukinių ir invokacijų kalbėjimas su pozityvia nuostata
Tad būtent to mes jums norime ir, vėlgi, tuo nenoriu pasakyti, kad turėtumėte ignoruoti sąlygas pasaulyje. Yra svarbu, kad kalbėtumėte savo šaukinius, savo invokacijas, savo Motinos Marijos 500 vigilę dėl ekonomikos (žinau, kad ji tęsiasi ilgą laiką, tačiau taip yra dėl to, kad tai yra labai svarbi tema, kaip galite tai matyti iš šių vėliausių bankų žlugimų ir kaip tai siunčia šoko bangas per visą finansų sistemą).
Jūsų darbas daro labai svarbų poveikį. Dvasinio gydymo vigilė, kurioje kai kurie iš jūsų taip pat dalyvaujate, taip pat daro svarbų poveikį kolektyvinei sąmonei. Mūsų vebinarai ir mūsų konferencijos daro labai svarbų poveikį. Visi šie dalykai yra svarbūs. Nemėginu čia sakyti, kad neturėtumėte to daryti. Aš tik sakau, kad iš tiesų galite daryti tą patį darbą su pozityvesne nuostata ir kad tai padės jums pasijausti geriau dėl savęs ir savo buvimo Žemėje. Kai kurie iš jūsų turite šį požiūrį, kad iš tiesų negalite mėgautis gyvenimu Žemėje, kadangi planeta yra tokia tamsi. Tiesą sakant, pasiuntinys daugelį metų turėjo šį nusistatymą, kad jis čia nėra savo malonumui, jis čia yra tam, kad padarytų pozityvų skirtumą, ir būtent dėl to jis galėjo atidėti į šalį tokią didelę dalį savo asmeninio gyvenimo, susitelkdamas į persikėlimą į Jungtines Valstijas, gyvendamas netoli pagrindinės savo judėjimo būstinės ir tiek daug valandų paskirdamas šaukinių kalbėjimui. Ir nors tai buvo būtina ir tai buvo jo Dangiškojo Plano dalis, nebuvo būtina ar reikalaujama, kad jis tai darytų su šiuo jausmu, kad negali sau leisti mėgautis gyvenimu Žemėje.
Mėgavimasis gyvenimu Žemėje
Jūs esate Žemėje. Jūs esate fiziniame kūne. Žemė yra labai sunki planeta gyventi. Tiesą sakant, yra sunku būti tokiame tankiame kūne, kokie yra jūsų turimi kūnai Žemėje, tačiau jūs vis tiek galite rasti mėgavimąsi, ir tai nėra nuodėminga, tai nėra anti-dvasinga. Žinoma, galite ne tik mėgautis gyvenimu Žemėje, bet taip pat galite mėgautis tuo, kad esate gyvi, kad esate sąmoningi, kad esate suvokiantys save. Savimonė yra neįtikėtina dovana. Savimonė, galimybė suvokti save kaip būtybę, kaip individualią vienos būtybės, vieno Dievo proto išraišką, yra neįtikėtina dovana. Tačiau kol esate įstrigę šioje reakcinėje savastyje, negalite to matyti. Negalite to patirti, nes jums jūsų savimonė yra našta, kadangi egzistuoja visos šios išorinės būsenos, kurios veikia jūsų vidinę būseną, tad jūs iš tiesų nesate suvokiantys save. Jūs esate suvokiantys savastį, jūs suvokiate per savastį, tačiau jūs nesate „suvokiantys save“ kaip Sąmoningasis AŠ, kuris suvokia save ne kaip visas tas savastis, bet kaip AŠ ESU Esaties tąsą ir kaip grynosios sąmonės esybę, tai reiškia, kad jūs netapote savastimis, kurias susikūrėte nusileisti į įsikūnijimą Žemėje, ar kurias susikūrėte į kažką reaguodami.
Sąmoningasis AŠ sukuria šias savastis, tačiau jis netampa savastimis, ir būtent tuomet, kai šitai suvokiate, kai pripažįstate tai sąmoningai, galite pradėti mėgautis savimone net ir tokioje aplinkoje kaip Žemė. Būtent to aš, kaip toji, kuri tarnauja Dangiškosios Motinos tarnystėje, trokštu jums. Trokštu to visiems žmonėms, tačiau didžioji dauguma žmonių Žemėje yra pernelyg toli nuo to, kad sugebėtų tai pasiekti. Tačiau jūs, kurie esate tiesioginiai mūsų mokiniai, jūs galėtumėte tai ganėtinai greitai pasiekti, jeigu ryšitės atlikti šį pokytį, apie kurį mes kalbėjome.
Kodėl mes apie tai kalbame šioje konferencijoje? Todėl kad daugelis jūsų, eidami keliu, naudodamiesi įrankiais – jūs tapote pasirengę atlikti šį pokytį. Nebūtinai dabar, nebūtinai rytoj, tačiau per ganėtinai trumpą laiką, galite atlikti tą pokytį.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com