Kaip patirti save, kokie esate
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus per Kim Michaels, 2023 metų balandžio 8 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2023 m. Velykų vebinare „Nuimkite krikščionybę ir save nuo kryžiaus“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus.
Kaip užsiminiau savo ankstesniame mokyme, prie kryžiaus prikaustęs jus laiko jūsų pačių protas. Žinoma, ne Sąmoningasis AŠ, o atskirosios savastys, kurias jūs susikūrėte reaguodami į sąlygas Žemėje arba nusileisdami į 48 sąmonės lygį, arba nusileisdami žemiau jo. Galėtume sakyti, kad įvaizdis čia galėtų būti, jog esate nukryžiuoti ne ant iš medinių rąstų sukalto kryžiaus. Iš tiesų esate nukryžiuoti ant iš plonų plieninių vielų padaryto kryžiaus. Kiekviena viela atskirai yra plona ir lanksti, tačiau kadangi jos yra surištos kartu, visa struktūra yra ganėtinai kieta ir stangri, ir todėl gali jus laikyti fiksuotoje pozicijoje. Įveikdami po vieną atskirąją savastį, pakildami į 48 lygmenį, tada virš 48, o dar vėliau virš 96, ištraukiate kai kurias plienines vielas iš kryžiaus. Ir todėl, po kurio laiko, kryžius, ant kurio kabate, tampa lankstesnis, minkštesnis, ne toks stangrus. Jis tampa lankstus ir suteikia jums didesnę judėjimo laisvę.
Galėtume sakyti, kad eidami keliu jūs palaipsniui nuimate save nuo kryžiaus. Ir tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad būsite ant kryžiaus tol, kol pasieksite 144 lygmenį ir įveiksite paskutinę iliuziją. Tačiau tai nereiškia, kad privalote būti prikaustyti prie kryžiaus visą jums likusį laiką įsikūnijime, nes yra įmanoma nulipti nuo kryžiaus ankstesnėse pakopose. Nesakau, kad galite tai padaryti 48 lygmenyje, ar net ir 96 lygmenyje, tačiau kai pakylate virš 96 lygmens, iš tiesų galite nuimti save nuo kryžiaus bet kuriuo metu. Net ir tarp 48 ir 96 lygmenų galite siekti sąmoningai atlikti tą pokytį, kuris padarytų jūsų asmeninį kryžių ne tokiu stangriu. Tam tikra prasme, tai, ką mes mėginome jums duoti su mokymais apie Sąmoningąjį AŠ, yra metodas nuimti save nuo kryžiaus. Tačiau tai negali būti padaroma intelektualiai. Tai gali būti padaroma tik patyrimiškai.
Kristaus patyrimas kelyje į asmeninį meistriškumą
Na ir dabar, žinau, kad yra mokinių, kurie studijavo mokymus apie Sąmoningąjį AŠ, jūs priėmėte šiuos mokymus ir suprantate bei suvokiate juos intelektualiai. Tačiau kokia yra mokymų apie Sąmoningąjį AŠ esmė? Tai yra, kad Sąmoningasis AŠ nėra išorinė savastis, atskirosios savastys. Sąmoningasis AŠ sukuria savastį kaip spalvotus akinius, jis įlipa į savastį ir patiria pasaulį per akinius. Tačiau jis netampa savastimi, o tai reiškia, kad Sąmoningasis AŠ turi gebėjimą išlipti ir bent akimirkai patirti save už atskirųjų savasčių ribų. Būtent tai aš, savo ankstesniame mokyme, pavadinau potencialu, kurį turi visi žmonės, nes kad ir kaip giliai būtumėte įstrigę dualistinėje sąmonėje, niekada negalite prarasti gebėjimo atpažinti Kristaus.
Na ir dabar, kai šitai sakau, aš, žinoma, naudoju specifinę terminologiją, plačiai paplitusią krikščionybės religijoje. Tačiau kaip jūs galite atpažinti Kristų, kai vis dar tebesate šioje iliuzijos būsenoje, mirties sąmonėje? Tai galite padaryti, tiktai Sąmoningajam AŠ išlipus iš jūsų įprastinės sąmonės būsenos, jūsų įprastinio savasties jausmo. Jūsų atskirosios savastys yra sukurtos iš atskirties sąmonės, kuri yra antikristo sąmonė.
Na, antikristas negali atpažinti Kristaus. Antikristas gali matyti Kristų kaip proto įvaizdį, kaip koncepciją. Ir būtent dėl to, jeigu išgyvenate patyrimą, kad atpažinote Kristų, ir tuomet, kaip tai padarė Petras, primetate proto įvaizdį ant Kristaus, tai yra padaroma per atskirąsias savastis. Kitaip tariant, Sąmoningasis AŠ gali išlipti iš jūsų atskirųjų savasčių, patirti Kristų, tačiau jūs tenai galite likti tik akimirkai, o tuomet grįžtate į atskirąsias savastis, ir dabar pradedate primesti atskirųjų savasčių įvaizdžius ir įsitikinimus ant patirties, kurią patyrėte iš už atskirųjų savasčių ribų. Ir būtent dėl to žmonės gali mėtytis pirmyn ir atgal, patirdami Kristų, primesdami įvaizdį, vėl patirdami Kristų, primesdami kitą įvaizdį, ir tai gali tęstis ilgą laiką. Tiesą sakant, jūs tai galite daryti, kol pasiekiate 96 lygmenį, ir jeigu neišlaikysite iniciacijos 96 lygmenyje, kuriame paleidžiate stabmeldiškus įvaizdžius, ir toliau primesite įvaizdį, ir darysite šį įvaizdį vis įmantresniu, kol nusileisite į žemesnius sąmonės lygius, kuriuose būsite absoliučiai įsitikinę, kad jūsų įvaizdis yra absoliuti tiesa.
Net ir tarp 48 ir 96 lygmenų jūs mėtotės pirmyn ir atgal. Kažką pamatote akies krašteliu, ir tuomet primetate įvaizdį. Žinoma, daugelis žmonių žemiau 48 lygmens gali išgyventi Kristaus patyrimą, tačiau vos tik jie grįžta į savo įprastinę sąmonės būseną, jie primeta įvaizdį, dėl kurio jiems yra sunku patirti dar vieną patyrimą. Na ir dabar, sunkiau čia gali būti suvokti tai, kad net kai esate virš 48 lygmens, net kai žinote apie pakylėtuosius mokytojus, net kai turite šiuos mokymus apie Sąmoningąjį AŠ, vis tiek yra įmanoma suprasti šiuos mokymus intelektualiai, tačiau patiems iš tiesų nebūti sąmoningai patyrus išėjimo už savo įprastinės proto būsenos ribų.
Tai gali būti šiek tiek sudėtinga suprasti, kadangi susiduriame su tam tikru žodžių ribotumu. Ar galite pakilti į 48 lygmenį nepatyrę susitikimo su Kristumi? Galėtume sakyti, kad negalite. Privalote patirti, kad yra kažkas daugiau už jūsų dabartines nuomones, už jūsų dabartinį požiūrį į pasaulį, ir privalote ryžtis pakeisti savo požiūrį į pasaulį, kad pakiltumėte į 48 lygmenį. Tačiau jūs galite nepatirti to sąmoningai arba galite nesuvokti, ką tai reiškia. Kitaip tariant, taip pat galėtume sakyti, kad susitikimas su Kristumi yra toks trumpas, jog jis ne visai užsifiksuoja sąmoningame prote. Suvokiate, kad įvyko kažkoks pokytis, pamatėte kažką, ko anksčiau nebuvote matę, tačiau iš tiesų nesuvokiate savęs kaip Sąmoningojo AŠ, kuris išlipo iš savo keturių žemesniųjų kūnų, iš savo įprastinės proto būsenos.
Sąmoningojo AŠ studijavimas per atstumą
Jūs galite suprasti intelektualiai tai, ką mes paaiškinome, kad Sąmoningasis AŠ yra grynoji sąmonė. Jūs galite suprasti intelektualiai, ką tai reiškia išlipti iš savo įprastinio savasties jausmo, nes jūs taip pat intelektualiai suprantate, kad turite šias savastis, kurios nudažo jūsų suvokimą. Tačiau tai yra kitokia patirtis, kai sąmoningai suvokiate išėję iš savo įprastinės sąmonės būsenos. Ir atidžiai pamąstykite, ką tai reiškia. Kas nutinka, kai studijuojate dvasinį mokymą ir suformuluojate šiuo mokymu paremtą proto įvaizdį?
Na, kiekvieną kartą, kai apie kažką suformuluojate proto įvaizdį, ar tai būtų dvasinis mokymas, ar tai būtų uola ar kalnas tolumoje, jūs žiūrite į tai per atstumą. Jūs esate subjektas, suvokiantis objektą, kurį laikote besiskiriančiu nuo jūsų. Kai suvokiate mokymą, kurį mes perdavėme per šį pasiuntinį, kad turite visas šias atskirąsias savastis, kurios nudažo jūsų suvokimą, bet taip pat turite Sąmoningąjį AŠ, kuris nėra atskirosios savastis, kad jūsų tapatumo šerdis yra Sąmoningasis AŠ, kad Sąmoningasis AŠ gali išlipti iš savasčių, ką jūs galite padaryti? Na, jūs galite suformuluoti intelektualų supratimą ir proto įvaizdį apie tai. Ir kas tuomet čia įvyksta? Na, jūs patiriate save kaip subjektą, kuris studijuoja objektą, ir objektu tampa arba yra Sąmoningasis AŠ. Jūs esate subjektas, studijuojantis Sąmoningąjį AŠ kaip objektą, jūs jį suprantate, jūs suformuluojate proto įvaizdį apie jį. Tačiau ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad jūs žiūrite į Sąmoningąjį AŠ per atstumą. Jūs studijuojate objektą. Mes sakome jums, kad Sąmoningasis AŠ gali išlipti iš jūsų įprastinės sąmonės būsenos, bet ką jūs galite padaryti? Jūs galite pasinaudoti savo įprastine sąmonės būsena, kad sukurtumėte proto įvaizdį, ką tai reiškia išlipti iš savo įprastinės sąmonės būsenos. Jūs galite suformuluoti proto įvaizdį, koks yra jausmas būti išėjus už savo įprastinės sąmonės būsenos ribų. Jūs galite girdėti mus sakant, kad Sąmoningasis AŠ yra grynoji sąmonė, tačiau jums tai tėra koncepcija, tad jūs suformuluojate proto įvaizdį apie tai, ką reiškia grynoji sąmonė, ir galite mėginti pasinaudoti šios grynosios sąmonės koncepcija, kad patirtumėte grynąją sąmonę. Bet matote, tai padaryti yra neįmanoma. Tai yra neįmanoma. Kodėl? Todėl, kad Sąmoningasis AŠ nėra objektas, kurį jūs, subjektas, galėtumėte studijuoti. Tol, kol manysite, kad Sąmoningasis AŠ yra objektas, nutolęs nuo jūsų, kurį jūs studijuojate per atstumą, negalėsite patirti Sąmoningojo AŠ, negalėsite išlipti iš savo įprastinės sąmonės būsenos, kadangi savo įprastinėje sąmonės būsenoje jūs į save žiūrite kaip į subjektą, studijuojantį objektus arba idėjas.
Savęs kaip Sąmoningojo AŠ patyrimas
Kas turi įvykti, kad Sąmoningasis AŠ išliptų iš savo įprastinės sąmonės būsenos? Na, turite turėti tai, ką kai kurie mano ankstyvieji pasekėjai ir kiti mistikai vadino Gnoze. Kas yra Gnozė? Tai yra, kad atskirtis, barjeras tarp subjekto ir objekto, išnyksta. Ką aš ką tik sakiau? Jūs studijuojate mūsų mokymą apie Sąmoningąjį AŠ. Tačiau kas studijuoja mokymą? Kas nusprendžia: „Aš studijuosiu šį abstraktų mokymą?“ Tai padaro Sąmoningasis AŠ. Na ir dabar, jis gali žiūrėti į mokymą per vienos ar kelių atskirųjų savasčių filtrą, tačiau tai yra Sąmoningasis AŠ. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad Sąmoningasis AŠ studijuoja save. Tačiau kol Sąmoningasis AŠ studijuoja save, jis negali patirti savęs. Tad dalykas, kuris čia turi įvykti, yra, kad iliuzija, jog jūs esate subjektas, studijuojantis objektą, turi sugriūti. Turite iš jos išsijungti, kad užuot Sąmoningajam AŠ žiūrėjus į save per atstumą, nebeliktų jokio atstumo.
Jūs patirtumėte save kaip Sąmoningąjį AŠ, ne kaip koncepciją, ne kaip proto įvaizdį, ne kaip kažkokį intelektualų supratimą. Egzistuoja įvairūs meditaciniai metodai, kurie buvo išvystyti per istoriją, savo kilme siekiantys senovės laikus, sukurti padėti žmonėms tai pasiekti. Koanai, žinomi iš budizmo, yra vienas iš būdų supainioti išorinį protą, kad jūs iš jo išsijungtumėte ir patirtumėte kažką kita. Egzistuoja įvairūs metodai tai padaryti. Jie visi turi tam tikrą pagrįstumą, tam tikrą panaudojimą, tačiau nėra nė vieno metodo, kuris galėtų suteikti jums garantuotą automatišką būdą iš to išlipti.
Savo analitinio proto neutralizavimas
Aš duosiu jums, ir mes davėme jums metodus laikui bėgant, tačiau duosiu jums paprastą metodą. Davėme jums įvaizdį, kad gyvenate materialiame pasaulyje, virš kurio egzistuoja dvasinė karalija, tačiau net ir dvasinė karalija nėra vientisa, egzistuoja skirtingų vibracijų progresija, vedanti per ankstesnes sferas, kurios dabar jau yra pakilusios, iki paties Kūrėjo. Mes davėme jums įvaizdį, kad jūsų formų pasaulis prasidėjo nuo jūsų Kūrėjo.
Bet dabar pamąstykite apie paprastą klausimą. Iš kur atsirado jūsų Kūrėjas? Na, mes jums perdavėme tam tikrus įvaizdžius, kad Kūrėjas evoliucionavo kitame formų pasaulyje ir kad formų pasaulis netgi gimė iš mūsų taip vadinamo Viseto. Bet dabar pamąstykite štai apie ką: kas buvo iki jūsų Kūrėjo? Iš kur atsirado jūsų Kūrėjas? Kas buvo prieš tai? Kas sukūrė Dievą? Na, kitas Dievas, bet kas sukūrė pirmąjį Dievą? Kur buvo pirmasis Dievas? Iš kur atsirado pirmasis Dievas?
Ir tiesiog pamąstykite apie šį klausimą savo analitiniu protu ir pamatysite, kad ateina momentas, kai analitinis protas yra paralyžiuojamas, jis sustoja, jis nebežino, ką daryti. Kadangi analitinis protas, linijiškas protas, yra labai prisirišęs prie šios idėjos, kad viskas privalo turėti pradžią. Jeigu Kūrėjas sukūrė jūsų pasaulį, tai kas tuomet sukūrė Kūrėją? Jeigu egzistuoja kūrinija, privalėjo būti kažkas, kas būtų sukūręs pirmąją kūriniją, bet kas tas kažkas tuomet galėtų būti? Tai yra tarsi kosminė senojo klausimo versija: kas atsirado pirmiau, višta ar kiaušinis? Ir jūs netgi galite pasinaudoti šia metafora: iš kur atsirado pirmoji višta? Na, ji turėjo atsirasti iš kiaušinio, nes būtent iš jo išsirita viščiukai. Bet palaukite minutėlę, juk iki pirmosios vištos, vištų nebuvo. Kas padėjo pirmąjį kiaušinį? Na, višta, tačiau vištų nebuvo, nes tai buvo pirmasis kiaušinis. Iš kur jis atsirado? Ir galite sukurti visokiausius tokius paradoksus, ir apie juos mąstydami, galite išsijungti iš šio linijiško mąstymo, kuris jus laiko įstrigusius galvojime apie kažką kaip apie objektą, kuomet jūs save laikote subjektu.
Sąmoningojo AŠ nuėmimas nuo kryžiaus
Galėtume sakyti, kas jus laiko ant jūsų asmeninio kryžiaus? Na, kas esate tas jūs, kuris kabo ant jūsų asmeninio kryžiaus? Argi tai nėra Sąmoningasis JŪS? Ne, Sąmoningasis AŠ yra grynoji sąmonė. Sąmoningasis AŠ neturi jokios formos. Kaip galite paimti kažką beformio ir atrasti ranką, per kurią galėtumėte įkalti vinį, ar koją, per kurią galėtumėte įkalti vinį? Kaip jūs tai padarysite kažkam, kas neturi formos? Beformis negali būti ant kryžiaus. Tiktai savastys gali būti ant kryžiaus. Ir kol nebūsite pasiekę 144 lygmens, turėsite savastis ir jos bus ant kryžiaus. Tačiau tai nereiškia, kad Sąmoningasis AŠ turi būti ant kryžiaus, kol pasieksite 144 lygmenį.
Tačiau norėdami išvengti kabėjimo ant kryžiaus patyrimo, turite nustoti save laikyti subjektu, studijuojančiu objektus. Sąmoningasis AŠ iš tiesų negali savęs studijuoti kaip objekto. Jis save studijų objektų gali laikyti tik per atskirąją savastį. Ir būtent dėl to, kol žiūrite per tą atskirąją savastį, negalite savęs patirti kaip Sąmoningojo AŠ. Negalite išlipti iš savasties. Kas gali jums padėti? Na, visi mokymai, kuriuos perdavėme apie atskirąsias savastis ir Sąmoningąjį AŠ gali jums padėti. Galėtume sakyti, kad jums einant keliu ateis toks momentas, kai Sąmoningasis AŠ nebebus taip stipriai susitapatinęs su šiomis savastimis, ir jūs galėsite pradėti išlipti iš savasčių ir patirti, iš pradžių tik trumpomis akimirkomis, grynąją sąmonę, o po to ši patirtis darysis vis dažnesnė, kol galiausiai galėsite įgyti šį pamatinį jausmą, kad žinote, jog nesate savastys, nesate susitapatinę su savastimis. Galite matyti, kad savo savasties talpykloje, savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose vis dar tebeturite savasčių, ir negalite jų visų iš karto išrišti. Koncentruojatės į jas po vieną.
Jūs esate tam tikrame kelio lygmenyje, tarkime, 108 lygmenyje. Susikoncentruojate į savastį tame lygmenyje, įveikiate ją ir pakylate į 109 lygmenį, kuriame ieškote sekančios savasties ir taip toliau. Tačiau jūs galite įveikti susitapatinimą [su savastimis], kuomet į save žiūrėtumėte, patirtumėte save kaip Sąmoningąjį AŠ ir suvoktumėte, kad nesate su jomis susitapatinę. Jūs tarsi dėvite spalvotus akinius ant akių ir jie nudažo viską, ką matote. Bet dabar jūs nusiimate akinius su ranka ir laikote juos per atstumą. Akiniai vis dar tebėra čia. Jie nudažo tai, ką matote, tačiau jie nenudažo visko, kadangi matote, jog egzistuoja kažkas už akinių ribų, kas nėra nudažyta akinių.
Būtent tai natūraliai įvyks, jums einant keliu ir pakylant virš 96 lygmens. Tačiau ką galite daryti iki to laiko? Na, jūs galiausiai galite priimti sąmoningą sprendimą, bet iš pradžių tiesiog supratimą. Šis supratimas gali būti išreikštas skirtingais būdais, tačiau norėčiau pacituoti vieną iš savo teiginių: „O kas gi tau? Tu sek manimi.“ Galite nuspręsti, kad jums yra svarbu sekti Kristumi arba eiti dvasiniu keliu, arba sekti savo aukštesniuoju aš, arba savo pakylėtaisiais mokytojais, kad ir ką jūs laikytumėte savo mokytoju. Jums yra svarbiau sekti mokytoju už visa kita.
Ego: didžiausias kontrolės maniakas
Bet į ką tuomet jūs turite pradėti žiūrėti? Jūs turite pradėti žiūrėti: kokia yra atskirųjų savasčių esmė? Kokia yra esmė to, ką mes vadindavome ego? Tai yra, kad jis nori viską kontroliuoti. Savastys žemiau 48 lygmens, tai, ką dauguma žmonių ir dauguma dvasinių mokymų vadina ego, yra kontrolės maniakai. Ego yra didžiausias kontrolės maniakas. Jis sukuria proto įvaizdį apie save kaip apie subjektą, kuris, pavyzdžiui, studijuoja dvasinį mokymą, ir dabar jam reikia išaukštinti tai iki kažkokio aukščiausio statuso: tai yra absoliuti tiesa, tai yra aukščiausias dvasinis mokymas planetoje, kad ir kas tai būtų. Ir tai yra daroma tik dėl vienos priežasties – kontrolės. Ego turi poreikį jausti, kad viską kontroliuoja. Mes kalbėjome apie dualistinę sąmonę. Jis gali jaustis viską kontroliuojantis, išaukštindamas vieną dualistinį polių į neklystamumo statusą, šitaip neigdamas priešingo poliaus pagrįstumą. Tačiau visada egzistuoja įtampa. Jūsų ego gyvena nuolatinėje įtampoje, kadangi jis visada nori būti kontrolėje, jis privalo būti teisus.
Kas jums yra svarbiausia?
Ir jūs galite tai pamatyti sąmoningai. Galite pripažinti, kad turite šį poreikį kontroliuoti, jausti, kad esate teisus. Ir tuomet jūs galite, mąstydami apie tai ir lygindami tai su mūsų mokymais, galite pasiekti tašką, kuriame galite priimti tą sprendimą: Kas man yra svarbiausia? Būti teisiu ar sekti Kristumi? Būti teisiu tarp žmonių, būti teisiu savo paties prote, ar sekti Kristumi? Ar man yra svarbiau būti teisiu pagal savo atskirųjų savasčių ir ego apibrėžimą, ar svarbiau yra atrasti, koks yra aukštesnis Kristaus požiūris?
Ir, žinoma, pagrindinis būdas jums pamatyti šį ego kontrolės aspektą yra pažvelgti į tai, ką Buda vadino prisirišimais. Ar esate prisirišę prie savo nuomonių, prie savo įsitikinimų? Dzenbudizme turite koncepciją: „Kabinuosi į savo idėjas.“ Na, būtent tai darė rašto aiškintojai ir fariziejai. Būtent tai darė Petras. Būtent dėl to jis galėjo mane atpažinti, bet niekada iš tiesų nesugebėjo manimi sekti, nes visada turėjo būti teisus savo prote. Ir egzistuoja Evangelijos, pavyzdžiui, Marijos Magdalenos Evangelija, iš kurios galite matyti, kaip jis dažnai konfliktuodavo su kitais mokiniais, nes turėjo šį poreikį jaustis esąs teisus. Jeigu matote šią tendenciją savyje, tuomet žinote, kad tai turite, neįveikėte šios savasties, kuriai kontrolė yra tokia svarbi. Ir tuomet jūs galite pradėti su tuo dirbti, naudodamiesi įrankiais, kuriuos perdavėme savastims apnuoginti. Galite išsakyti prašymus, galite galiausiai pasiekti tašką, kuriame nuspręstumėte, kad tai jums nebėra taip svarbu kaip sekti Kristumi.
O kas gi tau? Tu sek manimi
Na ir dabar, galite matyti, jeigu pažvelgsite į situaciją per šiuos praėjusius trejus metus, galite matyti, kad yra žmonių, kurie ėjo dvasiniu keliu daugelį metų. Jie sekė pakylėtaisiais mokytojais daugelį metų. Jie netgi sekė mokymais, kuriuos perdavėme per šį pasiuntinį, daugelį metų. Bet tuomet staiga iškyla situacija, kurioje jie tampa labai labai stipriai prisirišę prie buvimo teisiais dėl specifinės sąlygos pasaulyje. Tai gali būti Jungtinių Valstijų rinkimai. Tai gali būti kaukės dėvėjimas arba skiepijimasis. Tai gali būti karas Ukrainoje. Tai gali būti įvairiausi kiti dalykai. Bet matote, kad net ir žmogus, kuris jau kurį laiką ėjo keliu, gali staiga pasidaryti labai labai prisirišęs prie buvimo teisiu dėl kažkokio dalyko pasaulyje.
Ir jūs galite tai matyti net iki tokio lygmens, kad šie žmonės pradeda kampaniją, siekdami įrodyti, kad kiti žmonės klysta. Kai kurie netgi siekia įrodyti, kad pasiuntinys klysta, ar netgi kai kurie atsitraukia ir taria: „O, Kimas šiuo klausimu suklydo. Mes žinome geriau. Mes esame jo vyresnieji broliai, laikantys dėl jo pusiausvyrą, kol jis pamatys tai, ką matome mes.“ Tačiau jie pamiršta, kad aš stoviu čia, aš, Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus, aš stoviu čia ir sakau: „O kas gi tau? Tu sek manimi.“Argi jums iš tiesų yra svarbiau būti teisiais dėl šios sąlygos pasaulyje nei sekti Kristumi? Ir kai kurie iš šių mokinių sakys: „Bet aš seku Kristumi; būtent dėl to ir turiu šią nuomonę.“
Pasitrauk nuo manęs, Šėtone
Ir būtent čia jie klysta. Ir turiu naudoti stiprų žodį „klysta“, nes jūs klystate. Jūs, tiesą sakant, esate Petro sąmonėje. Ir nusipelnote išgirsti tuos pačius žodžius, kuriuos pasakiau Petrui: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone.“ Nes jūs mėginate mane įtraukti pritarti jūsų pasaulietiškoms nuomonėms. Na, mano mylimieji, nėra absoliučiai jokios pasaulietiškos nuomonės arba sąlygos, kuri būtų absoliuti tiesa. Nėra absoliučiai jokios pasaulietiškos nuomonės arba sąlygos, kuri būtų svarbesnė už jūsų sekimą Kristumi. Ir ko nori Kristus? Na, ką sakiau savo ankstesniame mokyme, kai kalbėjau apie krikščionis? Kai kurie iš jūsų sėdėjote tenai to klausydami ir galvojote: „Taip, krikščioniai to nemato, bet mes, žinoma, tai suprantame.“ Tačiau kai kurie iš jūsų nesuprantate. Jūs to nesuvokėte. Kristus visada ateina jus sutrikdyti. Kristus visada ateina sutrikdyti jūsų jausmą, kad esate kontrolėje, nes tai yra vienintelis būdas, kuriuo galite augti. Tol, kol jūsų ego mano, kad viską kontroliuoja ir jūs turite aukščiausią įmanomą požiūrį į kažką pasaulyje, negalite augti. Jūs neinate Kristaus keliu. Nes kas yra Kristaus kelias? Tai yra išsilaisvinimas nuo pasaulio nuomonių, nuo visų žmonių nuomonių. Rašto aiškintojai ir fariziejai manė, kad viską žino ir kad nieko negaliu jų išmokyti ar kažkuo jiems padėti, kadangi jų ego turėjo šį obsesinį-kompulsinį poreikį būti kontrolėje. Jie galėjo paneigti viską, ką sakiau, kadangi jų ego turėjo šį visa apimantį požiūrį: „Aš negaliu klysti. Nesvarbu, ką kas nors sakytų, aš negaliu klysti.“ Ir tai yra puiku.
Jūs galite save laikyti pakylėtųjų mokytojų mokiniu ir galite būti absoliučiai įsitikinę, kad „aš esu teisus dėl Trampo, aš esu teisus dėl Rusijos, aš esu teisus dėl vakcinų.“ Bet, mano mylimieji, galiu į tai reaguoti tik vienu būdu. Kas išsižada manęs žmonių akivaizdoje, to aš turiu išsižadėti Tėvo akivaizdoje. Jūs nesate pasiruošę įžengti į karalystę. Kodėl nesate pasiruošę? Todėl, kad esate prisirišę prie kažkokios nuomonės Žemėje. Tačiau Dievo karalystėje jokios žemiškos nuomonės nėra svarbios. Ką mes kartojome vėl ir vėl, ir vėl? Kaip pakylate? Įveikdami visus prisirišimus prie visko Žemėje. Visa tai turi būti palikta. Visos šmėklos turi būti paleistos, kol galėsite atiduoti tą paskutinę šmėklą. Ir kai stovite tenai 144 lygmenyje, turite pažvelgti atgal į Žemę. Tiesą sakant, turite tai daryti kiekviename lygmenyje, ypač virš 96 lygmens. Turite pažvelgti į Žemę ir tarti: „Ar yra kažkas, prie ko esu prisirišęs? Ar yra kažkas nebaigto? Kažkas, ką noriu patirti? Kažkas, ką noriu padaryti? Kažkokia tiesa, kurią noriu įrodyti?“
Ir jeigu turite tą kažką, nesate pasiruošę žengti kito žingsnio ir tikrai nesate pasiruošę pakilti. Ką sakiau savo ankstesniame mokyme? Kai aš, kuris buvau pasiekęs labai aukštą sąmonės lygį anais laikais prieš 2000 metų, link savo misijos pabaigos, kai kabėjau ant kryžiaus, vis dar tebeturėjau šmėklą, kurią turėjau atiduoti. Jau pats tas faktas, kad esate fiziniame kūne, rodo, kad vis dar turite kažką, ką jums reikia atiduoti. Ir kaip galite atiduoti tai, prie ko esate prisirišę? Kodėl sakiau: „Kas siekia išsaugoti savo gyvybę, ją praras?“ Na, kas siekia išsaugoti savo nuomones, savo požiūrius, savo jausmą, kad yra teisus, teisesnis už Kristų, praras savo gyvybę, nes negalėsite įžengti ir liksite mirties sąmonėje, ir negalėsite įžengti į gyvenimo sąmonę. Negalite atgimti Kristuje, nes vis dar laikotės įsikibę to senojo tapatumo jausmo.
Kai naudojatės dvasiniu mokymu savo teisumui įrodyti
Šis pasiuntinys, kaip dauguma jūsų žinote, neseniai įrašė visus tuos YouTube video, ir viename iš šių video jis papasakoja, kaip jisai, vos prieš keletą dienų, pasiekė svarbų lūžį kelyje. Ir tai yra susiję su šia tema, kad jis pastebėjo nuo savo ankstyviausių ėjimo dvasiniu keliu etapų iki pat dabartinio momento, kad yra žmonių, kurie yra dvasios mokiniai, jie studijuoja dvasinį mokymą, jie dažnai labai energingai praktikuoja praktikas, tačiau jie vis tiek tebėra įstrigę, jų protai yra uždaryti, jie yra įstrigę, yra kažkas, ko jie negali peržengti. Ir tai yra būtent šis poreikis jausti, kad esate teisūs, kad jūsų ego galėtų jausti, jog viską kontroliuoja.
Ir pasiuntinys patyrė lūžį, per kurį pamatė, ko anksčiau nebuvo susiejęs, tai yra, kad mes kalbėjome apie pasaulį kaip apie realybės simuliatorių, kuriame galite patirti panirimo patyrimą ir nubudimo patyrimą. Ir jis manė, kad norėdami atrasti dvasinį kelią ir juo eiti, turite būti nubudimo fazėje, kad negalite vis dar būti panirimo fazėje. Bet matote, kas yra būdinga panirimo fazei? Tai yra, kad paimate kažkokį kriterijų čia Žemėje ir naudojatės juo, naudojatės ideologija, religija, dvasiniu mokymu, susikurdami jausmą, kad esate pranašesni už kitus žmones. Jis paaiškina, kaip tai yra kompensacinis žaidimas, į ką aš dabar čia nesileisiu, tačiau jūs susikuriate jausmą, kad esate pranašesni už kitus žmones, tačiau kaip jūs galite susikurti jausmą, kad esate pranašesni už kitus žmones? Tik kai save laikote atskira būtybe, nes tik atskira būtybė gali būti pranašesnė. Tačiau kai esate vienovės kelyje, turite vis mažesnį ir mažesnį poreikį jaustis pranašesniais, kol jis visiškai išnyksta.
Yra visiškai įmanoma, kad galite būti šioje proto būsenoje ir galite atrasti dvasinį mokymą, ir jūs galite turėti idėją, kurią turi daug, daug dvasingų ir religingų žmonių, kad dvasinio mokymo tikslas yra ištobulinti jūsų sielą, kaip daugelis žmonių tai įsivaizduoja, tačiau ištobulinti net ir save. Ir todėl manote, kad kuo pažangesniais save padarysite, tuo labiau priartėsite prie įžengimo į dangų.
Tačiau ką mes sakėme? Tarp 48 ir 96 lygmenų jūs save keliate virš masinės sąmonės. To pasekoje, jūs susikuriate savasties jausmą, kuris save laiko besiskiriančiu nuo masinės sąmonės. Bet tuomet 96 lygmenyje ateina esminė iniciacija. Ar jūs ryšitės leisti tai savasčiai mirti, bent jau palaipsniui mirti, ar išardysite ją, kad pakiltumėte aukščiau? O jeigu nenorite to daryti, įžengiate į šią proto būseną, kurioje tampate vienu iš šių mokinių, kurie naudojasi dvasiniu mokymu, kuris buvo skirtas padėti jiems priartėti prie vienovės, kad iš tiesų vis giliau ir giliau leistųsi į atskirtį, aukštindami save kaip vis didesnį sofistiškumą pasiekusias būtybes, nes jie yra teisūs ir jie turi šį požiūrį, ir jie žino geriau už visus šiuos žmones, ar žino geriau už pasiuntinį.
Ir pasiuntinys suvokė, kad jis nebuvo to supratęs, kad jis nebuvo sudėjęs dėlionės detalių, nes tikėjosi, kad neturėtų būti įmanoma eiti dvasiniu keliu ir to nesuprasti. Jis tikėjosi, kad visi žmonės, kurie priims šiuos mūsų perduotus mokymus, tai supras, kad jie patirs persilaužimą ir šitai pamatys. Tačiau taip nėra. Taip nėra, kaip tą įrodė Petras. Jis teigė esantis vienas iš mano mokinių. Jis sekė manimi tris metus mano išorinėje misijoje. Jis netgi teigė keliaujantis ir skleidžiantis krikščioniškus mokymus po mano pakylėjimo. Tačiau pačią paskutinę akimirką, kai susidūrė su nukryžiavimu Romoje, jis primygtinai reikalavo būti nukryžiuotas žemyn galva, kadangi nebuvo vertas būti nukryžiuotas tuo pačiu būdu kaip Kristus. Ir ką tai jums parodo? Na, kai esate nukryžiuoti žemyn galva, kuria kryptimi rodo jūsų galva? Ji rodo į žemę. Kai esate nukryžiuoti taip, kaip buvau nukryžiuotas aš, kuria kryptimi rodo jūsų galva? Į dangų.
Kas yra geriau, jeigu norite įžengti į karalystę? Jis norėjo likti su žeme ir jis vis dar tebėra įsikūnijime, vis dar tebėra įsitikinęs, kad yra teisus. Turėčiau sakyti, ji, ir vis dėlto. Kaip nuimate save nuo kryžiaus? Pamatydami šią savastį, kuri turi obsesinį-kompulsinį poreikį būti kontrolėje ir visada būti teisi, ir tuomet nuspręsdami: „Man nerūpi būti teisiu. Man nerūpi būti teisiu tarp žmonių. Man nerūpi įrodyti, kad išorinė nuomonė yra teisinga. Man rūpi sekti Kristumi. O kas gi man? Aš seksiu tavimi.“
Esmė yra atiduoti
Būtent taip jūs galite pasiekti tašką, kuriame dabar Sąmoningasis AŠ gali persijungti iš kontroliavimo savasties ir patirti save kaip grynąją sąmonę. Ir jūs galite pradėti suvokti, kad būtent tai jūs esate. Suvokiate, ką sakiau. Galite paimti bendrą koncepciją, ypač vakarų pasaulyje, kad jeigu turite tikslą, kurį norite pasiekti, jums reikia kažką padaryti. Turite dėti pastangas. Turite atrasti kažkokį slaptą būdą arba techniką, kad tai pasiektumėte. Tačiau kol Sąmoningasis AŠ tebebus atskirosios savasties viduje, jūs nieko negalėsite padaryti, kad iš jos ištrūktumėte, kad patirtumėte save kaip grynąją sąmonę. Kadangi esmė, jeigu norite patirti save kaip grynąją sąmonę, nėra kažką daryti. Esmė yra nedaryti. Esmė yra atiduoti. Jūs atsiduodate į patyrimą. Tačiau žmonės, kurie yra šioje būsenoje, turėdami šį obsesinį-kompulsinį poreikį viską kontroliuoti, būti teisūs, jie negali atiduoti.
Jūs negalite pažvelgti į situaciją, kurioje turite stiprią nuomonę, o kažkas kitas turi priešingą nuomonę, ir negalite tiesiog į tai pažvelgti ir sakyti: „Aš tai atiduosiu. Aš tai paleisiu. Nesiginčysiu. Nemėginsiu įtikinti kito žmogaus. Nemėginsiu pasirodyti esąs teisus. Aš tiesiog atiduosiu. Ir pažvelgsiu į Kristų ir tarsiu Kristui: padėk man žengti šį žingsnį. Padėk man žengti sekantį žingsnį. Padėk man pamatyti, prie ko esu prisirišęs, ir padėk man tai paleisti.“
Jūs negalite to padaryti, jeigu esate prisirišę prie buvimo teisiais, kadangi būti viską kontroliuojančiais jums yra svarbiau nei sekti Kristumi. Na ir dabar, jūs galite, kaip tai padarė Petras, susikurti proto įvaizdį, ką reiškia sekti Kristumi, kuomet jūs manote, jog dėl to, kad esate tokie teisūs tame, kaip jūs į tai žiūrite, jūs vis dar tebesekate Kristumi. Ir todėl jūs manote, kaip manė Petras, jog suprantate situaciją. Ką galvojo Petras, kai pasakė: „Toli gražu, Viešpatie.“ Jis manė žinantis geriau už gyvąjį Kristų. Jis manė žinantis geriau už mokytoją. Ir būtent dėl to taip stipriai jam priekaištavau, stipriausiais žodžiais, kokius galėjau sugalvoti – „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone“ – mėgindamas išpurtyti jį iš tos proto būsenos. Ar tai suveikė? Ne. Ar tai suveikė per praėjusius 2000 metų? Ne. Ar tai kada nors suveiks? Na, turėsime pamatyti.
Ar taip pat turėsime tai pamatyti ir su jumis? O gal jūs pagaliau išeisite iš to ir sąmoningai ryšitės pažvelgti į šį mechanizmą, kurį kiekvienas turi. Pasiuntinys jį turėjo. Jam prireikė daug metų, kad ryžtųsi į tai pažvelgti, tačiau jis ryžosi į tai pažvelgti. Kiti padarė tą patį. Jie pažvelgė į tai, ir tuomet jūs galite pradėti nuo to atsiskirti. Tol, kol nenorėsite to daryti, liksite įstrigę.
Natūrali Sąmoningojo AŠ būsena
Tad štai ką jums siūlau. Aš čia aprašau ekstremalesnę situaciją. Tuo nenoriu pasakyti, kad jūs visi turite šį labai stiprų obsesinį-kompulsinį poreikį būti teisiais. Tačiau štai ką aš sakau. Jeigu atrandate, kad žiūrite į šiuos mokymus apie Sąmoningąjį AŠ ir grynąją sąmonę ir galvojate: „Bet aš iš tiesų to nepatyriau“, tuomet siūlau jums pamąstyti, kad turite kažkokią savastį, kuri turi poreikį kontroliuoti, kuri turi poreikį būti teisi. Ir todėl yra kažkas, ko negalite atiduoti. Negalite tiesiog to paleisti.
Kodėl aš tai sakau? Ką mes kartojome vėl ir vėl, ir vėl? Sąmoningasis AŠ yra; Sąmoningasis AŠ yra grynoji sąmonė. Natūrali Sąmoningojo AŠ būsena yra arba patirti save kaip grynąją sąmonę, ar bent jau patirti, kad jis yra už visų šių išorinių nuomonių ir savasčių. Natūrali būsena yra, kad Sąmoningasis AŠ nedėvi akinių tiesiai priešais akis, bet laiko juos per atstumą. Tai yra natūrali būsena.
Netgi yra mokymų Vedose, kuriose yra kalbama apie dvi Samadhi rūšis. Egzistuoja Samadhi be objekto ir egzistuoja Samadhi su objektu. Na, Samadhi be objekto yra tuomet, kai Sąmoningasis AŠ save patiria kaip grynąją sąmonę. Sąmonėje nėra objektų, nėra minčių, nėra jausmų. Jūs nesuvokiate išorinio pasaulio. Tačiau kita būsena yra Samadhi, kurioje suvokiate objektus, o tai reiškia, kad jūs dabar galite patirti pasaulį, patirti savo kasdienį gyvenimą, tačiau nesate viso to viduje. Nesate su tuo susitapatinę. Jūs žinote, kad tik patiriate tai. Tai tėra patyrimas, kurį patiriate per atstumą. Tai gali skambėti kaip prieštaravimas, kadangi sakiau, kad kai esate atskirojoje savastyje, save laikote subjektu, kuris patiria objektą per atstumą. O dabar aš sakau, kad natūrali Sąmoningojo AŠ būsena yra patirti pasaulį per atstumą. Tačiau skirtumas yra toks, kad kai esate savastyje, esate pasaulio viduje. Tačiau čia jūs esate išorėje, jūs savęs netgi nelaikote subjektu, patiriančiu objektus. Jūs tiesiog patiriate pasaulį ir neturite šių stiprių nuomonių. Jūs neturite šio poreikio viską kontroliuoti, įrodyti, kad esate teisūs, ir įrodyti, kad kiti žmonės klysta. Nesate su tuo susitapatinę. Net ir savo kasdieniame gyvenime, net ir savo psichologijoje, nesate su tuo susitapatinę. Tai tarsi vyksta tam tikrame paviršiniame suvokimo lygmenyje, tačiau jūs visą laiką suvokiate, kad egzistuoja gilesnis lygmuo, kuriame esate ramybėje.
Ir tai yra būsena, kurią galite pasiekti. Ir jūs galite ją pasiekti, dar iki pasiekdami 96 lygmenį, nes esmė čia iš tiesų yra persijungti iš šio susitapatinimo su išorinėmis savastimis. Tai yra sunkiau padaryti virš 48 lygmens, tačiau tai vis tiek yra įmanoma padaryti. Tačiau kai jau pakylate virš 96 lygmens, iš tiesų yra lengviau sąmoningai atlikti šį pokytį. Ir tai yra sąmoningas pokytis. Jūs netgi galite sakyti, kad tai nėra automatiškas dalykas. Jūs galite pakilti virš 96 lygmens ir tai nereiškia, kad ateina momentas, kuriame galite pasakyti: „O, dabar tai jau garantuotai persijungsiu.“
Šio pasaulio princas ateina ir nieko jumyse neranda
Turite pripažinti – neprivalote pripažinti, tačiau yra naudinga pripažinti, – kad egzistuoja skirtumas tarp to, ką mes vadiname savastimi, ir būdo, kuriuo jūs žiūrite į gyvenimą. Kitaip tariant, jūs galite būti fiziniame įsikūnijime ir galite būti visiškai panirę į šias savastis, visiškai su jomis susitapatinę. Jūs viską matote, taip pat ir save, per šių savasčių spalvas. Tačiau Sąmoningajam AŠ taip pat yra įmanoma būti įsikūnijime. Jūs turite savastis. Ir tam tikrose situacijose galite įžengti į savastį ir ji nuspalvina jūsų situacijos matymą. Tačiau fone jūs žinote, kad nesate savastys. Egzistuoja grynosios sąmonės fonas, vidinės ramybės jausmas, neprisirišimas, ir visa kita tiesiog yra priekiniame plane. Kartais esate labiau susikoncentravę į priekinį planą, tačiau visada galite grįžti ir suvokti, kad esate daugiau. Ir būtent tokia, žinoma, yra patirtis, kurią norėtumėte, kad jūs visi, kurie sekėte šiais mokymais ir juos taikėte, patirtumėte, kadangi tai labai palengvina gyvenimą.
Nesate prisirišę prie dalykų. Jums nėra taip svarbu, ar jūsų sutuoktinis daro tą ar jūsų sutuoktinis daro aną, ar kažkas darbe pasako šitą, ar kažką perskaitote laikraštyje. Jūs tarsi galite į viską žiūrėti neutraliau. Tai jūsų neįtraukia. Ir todėl jūs esate šioje būsenoje, apie kurią kalbėjome: „Šio pasaulio princas ateina ir nieko manyje neranda.“
Tad tokios buvo mano pastangos, bent jau kol kas, padėti jums nuimti save nuo kryžiaus. Žodžiai tėra žodžiai, kol netranscenduojate žodžio ir nepatiriate patyrimo. Linkiu jums ryžtis transcenduoti žodį ir patirti Kristų. Nes aš nuolatos esu tame Kristaus patyrime, ir esu pasiruošęs su kiekvienu pasidalinti šiuo patyrimu. Aš galėčiau, šią pat akimirką, pasidalinti Kristaus patyrimu su kiekvienu žmogumi Žemėje. Tačiau būčiau labai dėkingas, jeigu galėčiau juo pasidalinti bent jau su keliais šimtais pakylėtųjų mokytojų mokinių. Tad ryžkitės paleisti viską, kas trukdo jums patirti save tokius, kokie esate – patirti save, kaip aš jus matau iš Kristaus proto, o ne kaip atskirosios savastys jus mato iš antikristo proto.
Kokį dar galėčiau turėti didesnį norą per šias Velykas, nei pamatyti mokinius, kurie ryžosi pripažinti mane kaip pakylėtąjį mokytoją, išsivaduojančius nuo kryžiaus ir prisikeliančius į aukštesnį savęs patyrimą.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com