Priėmimas, kad žmonės yra Skaudžių Smūgių Mokykloje
Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava per Kim Michaels, 2023 metų sausio 8 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2023 m. Naujųjų metų vebinare „Buvimas dvasingu žmogumi chaotiškame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava.
Daviau jums perspektyvą, kuri labiau koncentravosi į jūsų individualią situaciją, kaip jūs galite žiūrėti į save ir į savo situaciją būdami įsikūnijime Žemėje. Bet dabar paimkime kitokią perspektyvą ir bendrai apžvelkime visos Žemės situaciją.
Jūs esate dvasios mokinys. Daugelis jūsų buvote dvasios mokiniais ištisus gyvenimus ir būtent dėl to sugebėjote atpažinti aukštesnį mokymą šiame gyvenime. Negalite prisiminti, kaip buvo tuomet, kai jūs, galbūt labai tolimoje praeityje, nebuvote dvasios mokiniu – kokioje buvote proto būsenoje. Beveik to nepamenate. Galbūt galite turėti kažkokį intelektualų supratimą, kad daugelis žmonių Žemėje yra žemesnėje proto būsenoje, tačiau turite labai menkus tiesioginius prisiminimus apie tai.
Pokyčiams besipriešinantys žmonės
Ką mes sakėme? Žemė yra mokykla, ir egzistuoja du būdai mokytis Žemės mokykloje. Pirmasis yra per aukštesnį vedimą, dvasinį mokymą, dvasines praktikas, savistabą, darbą su savo psichologija, ėjimą keliu. Tačiau kitas yra Skaudžių Smūgių Mokykla. Na, galbūt jau labai seniai ir prieš daugelį įsikūnijimų buvote Skaudžių Smūgių Mokykloje, tad jūs to neprisimenate, ir nors suprantate intelektualiai, kad dauguma žmonių yra Skaudžių Smūgių Mokykloje, ar iš tiesų suvokiate, ką tai reiškia? Kokios yra to pasekmės?
Na ir dabar, jūs pažvelgiate į save ir į tai, kaip galite priimti aukso amžiaus koncepcijas ir kad judame link aukso amžiaus. Tačiau gi iš tiesų suvokiate, kad didžioji dauguma žmonių šioje planetoje neturėtų nė menkiausio supratimo, apie ką jūs čia kalbate, jeigu pamėgintumėte jiems paaiškinti aukso amžių ir kas tai yra – potencialą pereiti į aukso amžių. Jie neturėtų nė žalio supratimo, kaip yra sakoma.
Todėl kad jie negali suvokti, jog galite pakelti savo sąmonę ir tuo būdu galite sistematiškai pakelti Žemę į aukštesnį būvį. Jie netgi nemąsto apie tai, kad galėtų sąmoningai kelti savo sąmonę. Jie nenori pažvelgti į save, ieškoti rąsto savo akyje, kaip Jėzus tai pavadino. Ir todėl, kaip jie galės būti atvesti į aukso amžių, ir kaip Žemė galės būti atvesta į aukso amžių, kol jie bus toje proto būsenoje?
Daugelis šių žmonių gyvena skurdų gyvenimą, tačiau nepaisant to, jie į jį kabinasi. Pažvelkite į tuos daugybę žmonių vargingoje pasaulio dalyje, kurie užaugo skurdžiais, kurie turi viziją, jog tegali būti skurdžiai, ir jie iš tiesų priešinasi pokyčiams savo šalyje, kurie galėtų jiems suteikti didesnę gausą arba didesnę laisvę. Pažvelkite, kiek daug žmonių pasaulyje priešinasi progresui. Kaip galėsime įkūnyti aukso amžių planetoje, kol tiek daug žmonių, didžioji žmonių dauguma, priešinsis progresui, bet kokiam progresui? Jie neturi jokios aukso amžiaus vizijos, tačiau priešinasi progresui, kadangi kabinasi į tai, ką turi.
Kaip galite įkūnyti aukso amžių tokioje planetoje kaip ši? Na, jūs tai galite padaryti tik tuomet, kai šie žmonės pakeis savo sąmonę ir ryšis patirti progresą, taps pasiryžę patirti pagerėjimą savo sąlygose. Na ir dabar, jūs sakote, būdami dvasios mokiniu: „Bet jeigu žmonės kenčia, kodėl jie turėtų nenorėti pagerinti savo sąlygų?“ Tačiau jie nenori. Būtent tuo jūs skiriatės nuo daugumos žmonių šioje planetoje.
Jūs norite pagerinti savo gyvenimą, norite įveikti kančias, norite pasiekti laisvę ir esate pasiryžę keisti save, kad visa tai pasiektumėte. Štai kodėl jūs esate dvasios mokinys. Tačiau dauguma žmonių dar nėra pasiekę šio sąmonės lygmens. Jie nesugeba matyti jokios aukso amžiaus ar dvasinio kelio vizijos. Jie tiesiog žino, ką turi. Jie nenori to prarasti ir todėl priešinasi pokyčiams – manydami, kad pokyčiai tegali reikšti praradimą, o ne įgijimą.
Dinamika Žemėje
Kaip galite įkūnyti aukso amžių tokioje planetoje kaip ši? Na, privalote atrasti būdą pakeisti žmonių sąmonę. Ir štai čia turite suprasti laisvos valios dinamiką. Prieš du tūkstančius metų, prieš tris tūkstančius metų nebūtų buvę įmanoma įkūnyti aukso amžiaus, kurio viziją turėjo Sen Žermenas. Kodėl taip yra? Todėl, kad anais laikais labai labai mažai žmonių galėjo suvokti aukso amžiaus koncepciją, dvasinio kelio koncepciją, savęs keitimo koncepciją ir koncepciją, kad jų sąmonės keitimas gali daryti poveikį planetinėms sąlygoms.
Tačiau šiandien daug, daug žmonių perėjo į šį suvokimą. Daug žmonių, kurie niekada negirdėjo apie pakylėtuosius mokytojus ar netgi negirdėjo apie dvasinį kelią, tapo atviri keistis, suvokė, kad sąlygos gali pasikeisti. Jie žiūri, koks didelis progresas buvo padarytas per kelis pastaruosius šimtmečius ir mato, kad tai gali tęstis ir ateityje, jie priima tai, jie to nori.
Žemė pasiekė šią kritinę masę, kuomet dabar yra pakankamai žmonių, kurie nori pokyčių, ir įstatymas neleidžia žmonėms, kurie priešinasi pokyčiams, sustabdyti progreso link aukso amžiaus. Ir nors egzistuoja žmonių dauguma, kurie priešinasi pokyčiams, visgi taip pat egzistuoja kritinė masė žmonių, kurie priima pokyčius, ir būtent jie yra varomoji jėga šiame judėjime link aukso amžiaus.
Būtent jie turi lemiamą žodį – kadangi jie yra aukščiausi 10%, ir daugiau negu 10% – būtent jie apsprendžia bendrą planetos kryptį. Todėl laisvos valios įstatymas yra sukurtas tokiu būdu, kad kai kritinė masė žmonių planetoje nori pokyčių, tuomet šiems pokyčiams turi būti leidžiama įvykti.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ta dalis populiacijos, kuri priešinasi pokyčiams, jie nebus tiesiogiai priversti pasikeisti, bet tiesiog įvyks taip – tai yra vienas iš būdų tai paaiškinti, – kad jų karma nebebus sulaikoma. Galėtume sakyti, kad egzistuoja tam tikras malonės periodas, kai žmonių karma yra sulaikoma, kad jie galėtų turėti galimybę augti. Tačiau kai ciklai persisuka, karma yra paleidžiama. Tai reiškia, kad Skaudžių Smūgių Mokykla duos jiems skaudžius smūgius.
Jūs taip pat galite į tai pažvelgti ir kitu būdu bei sakyti, kad atspindėjimas iš kosminio veidrodžio yra akceleruojamas, tad, vėlgi, Skaudžių Smūgių Mokykla duoda jiems skaudesnius smūgius per trumpesnį laiko tarpą. Šitaip jie yra priverčiami pakeisti savo sąmonę, tačiau juos verčia – ne kritinė masė žmonių, kurie nori pokyčių, ne pakylėtieji mokytojai – juos verčia jų pačių praeityje padaryti pasirinkimai. Ir jie, užuot galėję ignoruoti savo ankstesnius pasirinkimus – dabar yra priverčiami susidurti su šiais praeityje padarytais pasirinkimais ir nebegali jų ignoruoti.
Šešėliai ant sienų
Tai yra dinamika, kuri vyksta Žemėje. Kaip tai jums, dvasios mokiniui, padeda pakeisti savo požiūrį į Žemę? Na, pradėkime nuo Platono urvo, šio seno palyginimo, kuris buvo perduotas filosofo Platono. Turite urvą. Jo viduje yra grupė žmonių, kurie buvo surakinti tokiu būdu, kad negali pasukti galvų. Jie yra priversti žiūrėti į sieną urve.
Lauke už urvo šviečia saulė, žmonės vaikšto pro urvo angą, ir šviečianti saulė meta šių žmonių šešėlius ant urvo sienų. Žmonės gali, tam tikra prasme, suvokti, kad už šių šešėlių turi kažkas būti, turi kažkas būti už urvo sienų, tačiau jie nesugeba tiksliai matyti, kas tai yra, jie gali matyti tik šešėlius ant sienos.
Platonas, žinoma, norėjo tuo parodyti, kad tai, ką jūs matote išoriniu protu ir fizinėmis juslėmis, tėra šešėliai priežasčių, kurios egzistuoja aukštesnėse karalijose, kurias jis vadino „idealių formų karalijomis“. Tai galėtume palyginti su mūsų taip vadinamomis emocine, mentaline ir identiteto karalijomis, kuriose įvaizdžiai, laikomi individualių žmonių ir visos žmonijos, yra projektuojami ant Materijos šviesos fizinėje oktavoje. Materialus pasaulis tėra įvaizdžių ir formų trijuose aukštesniuose lygmenyse šešėliai.
Žmonių sąmonės lygmenų žemėlapis
Na ir dabar, žinote, kad mokslas sukūrė daug įvairių matavimo instrumentų. Turite satelitus, kurie nuolatos sukasi orbita aplink Žemę, skenuodami Žemę ir ieškodami labai specifinių dalykų. Galite įsivaizduoti, kad jūs patys taip pat skriejate orbita aplink Žemę kosminėje stotyje, žvelgdami žemyn į Žemę kaip žmogiška būtybė. Ką jūs matote? Na, matote kraštovaizdį, matote miškus, matote vandenynus, matote miestus, matote kelius, matote žmones. Būdami žmogiška būtybe, jūs natūraliai esate linkę koncentruotis į žmonių veiklą.
Ir dabar jūs turite skenuojantį satelitą, kuris skenuoja temperatūrą. Matote, kad Žemė yra pasidalijusi į tam tikras zonas. Tačiau šis satelitas mato tik temperatūrų skirtumus. Kai kurios zonos yra šaltesnės, jos yra mėlynos. Kai kurios yra šiltesnės, jos yra raudonos. Jis nemato žmonių, nemato miestų, nemato kelių, jis mato tik temperatūrų skirtumus.
Kitas satelitas skenuoja mineralus, jis mato uolų formacijas, tam tikras geležies rūdos rūšis. Kitas gali skenuoti naftos telkinius, dar kitas reljefo aukštį. Ir jis tuomet mato tik reljefo aukščio skirtumus.
Galite sukurti žmonių sudarytą Žemės žemėlapį. Jame bus pavaizduoti miestai ir keliai, nacionalinės sienos, arba galite sukurti daug įvairių kitų Žemės žemėlapių, kurie bus paremti skirtingais kriterijais. Temperatūra, reljefo aukštis, kritulių kiekis, mineralai, ar kad ir kas tai būtų. Yra daug skirtingų būdų žiūrėti į Žemę. Ir jūs, būdami dvasios mokiniu, galite į tai atsižvelgti, atsitraukti žingsnelį ir tarti: „Kas yra Žemė? Kas yra Žemė, ypač šiame laikotarpyje, kuriame judame tolyn į aukso amžių?“
Mes artėjame prie taško, kuriame aukso amžius pradės materializuotis, tačiau kad aukso amžius galėtų materializuotis, turės įvykti daug pokyčių. Na, jūs galite atsitraukti žingsnelį atgal ir pažvelgti į Žemę iš kitokios perspektyvos. Jūs galite pasakyti: „Ko reikės, kad aukso amžius galėtų būti įkūnytas? Reikės, kad šis didelis žmonių skaičius pakeistų savo suvokimą.“
Netgi galite sukurti Žemės žemėlapį, kuris jums parodytų, kur egzistuoja didžiausios žmonių koncentracijos ir koks yra jų sąmonės lygmuo. Kiek šie žmonės yra priartėję prie aukso amžiaus sąmonės įkūnijimo? Kiek jie yra toli nuo jos? Ir galėtumėte sukurti įvairių spalvų žemėlapį, kuris parodytų, jog kai kuriose pasaulio dalyse daug žmonių yra arti aukso amžiaus sąmonės. Kitose dalyse dauguma žmonių yra toli nuo jos. Ir todėl galite sakyti: „Ko reikės, kad žmonės, kurie yra toli nuo aukso amžiaus sąmonės, galėtų pakeisti savo sąmonę?“
Skaudžių Smūgių Mokykla
Na, dvasinis mokymas to nepadarys. Visokie kitokie mokymai, net ir, pavyzdžiui, idėjos apie demokratiją, to nepadarys. Mokymai apie moterų išlaisvinimą, apie vyrų ir moterų lygybę, didesnį žmogiškumą, sąžiningą ir padorų elgesį su visais žmonėmis, tokie mokymai ir idėjos to nepadarys, nes jeigu būtų galėję tai padaryti, jie jau būtų tai padarę.
Ko reikės, kad šie žmonės pasikeistų? Na, jie yra Skaudžių Smūgių Mokykloje, tad smūgiai turės tapti tokie skaudūs, jog žmonės iš tiesų atkreiptų dėmesį. Šiuo metu galite sakyti, jog šie žmonės kenčia, jie kentėjo ilgą laiką, jie gali patirti įvairius skaudžius smūgius, įvairias katastrofas, įvairias nelaimes, tačiau jie dar negavo užtektinai skaudžių smūgių, kurie juos išpurtytų iš jų dabartinės sąmonės būsenos ir priverstų juos suvokti: „Ne, mes turime pasikeisti.“ Klausimas iš tiesų yra, kokio skaudumo smūgį turės patirti įvairios grupės žmonių, kad galiausiai pasiektų tą suvokimą: „Mes privalome pasikeisti, negalime likti kokie esame.“
Gyvenimas Žemėje yra vaidinimas
Ir kai tai suvokiate, galite pasakyti: „Na, kas yra Žemė?“ Galite grįžti į senovės Graikiją. Joje egzistavo amfiteatrai, kuriuose buvo atliekami įvairūs vaidinimai. Vienas iš šių vaidinimų buvo tragedija. Tragedijos tikslas – ir tie, kurie rašė ir atliko šiuos vaidinimus, tai žinojo – tragedijos tikslas buvo atvaizduoti tam tikras gyvenimiškas situacijas, atvaizduoti tam tikras emocijas, tam tikras dilemas, su kuriomis susiduria žmonės, kad auditorija iš tiesų galėtų kažką išrišti savo sąmonėje stebėdama vaidinimą, idant jiems nereikėtų to patirti realiame gyvenime, arba jie galbūt galėtų kažko išmokti iš vaidinimo, ką galėtų pritaikyti realiame gyvenime.
Na, tam tikra prasme, Skaudžių Smūgių Mokykla yra tarsi vaidinimas. Tikslas yra pažadinti auditoriją būtinybei keistis. Ir klausimas dabar yra toks, koks turės būti surengtas vaidinimas, kad specifinė žmonių grupė galėtų būti pažadinta būtinybei pasikeisti. Ir todėl, galite matyti, kad išoriniai įvykiai, kurie vyksta Žemėje, gali atrodyti labai dramatiški, jie gali atrodyti trikdantys, tačiau jie tėra priemonė tikslui pasiekti. Tiesą sakant, išorinius fizinius įvykius, kurie vyksta Žemėje, galėtume palyginti su teatro vaidinimu.
Kai esate fiziniame teatre ir stebite teatre vykstantį vaidinimą, žinote, kad tai, kas vyksta scenoje, nėra tikra, tenai nevyksta realus gyvenimas. Ir kodėl gi tuomet jūs nesuvokiate to paties apie taip vadinamą realų gyvenimą – kad regimybės, kurios vyksta Žemėje, yra ne tikresnės už vaidinimą teatre. Skirtumas tėra tas, kad čia nėra scenos, tai yra panirimo aplinka, ir todėl ji atrodo tikroviškesnė. Nekalbu apie tai, kad dauguma žmonių galėtų tai suvokti, kalbu apie jus, dvasios mokinius, kad jūs galite suvokti, jog tai, kas vyksta Žemėje, yra teatro vaidinimas, turintis tikslą pažadinti tam tikrus žmones, kurie priešinasi progresavimui link aukso amžiaus. Ir todėl viskas priklauso tik nuo to, kiek stiprus yra žmonių priešinimasis, ir kokio stiprumo turės tapti smūgiai, kad jie galiausiai būtų pažadinti.
„To neturėtų vykti“
Ir kai tai suvokiate, kai tai priimate, jūs tuomet galite pasakyti: „Na, kodėl turėčiau žiūrėti į tai rimtai? Kodėl turėčiau priimti tai asmeniškai? Kodėl turėčiau priešintis tam, kas vyksta? Kodėl turėčiau naudotis dvasiniu mokymu vertindamas: ‘O, to neturėtų vykti.’“ Šis pasiuntinys, kai įvyko invazija į Ukrainą, aiškiai pajautė: „O, to neturėjo įvykti.“ Iki tai įvykstant, nepaisant visų perspėjimų, jis manė: „To neįvyks. Tikrai negali būti, kad Putinas nesugebėtų matyti pasekmių, kad Rusijos vadovybė nesugebėtų matyti pasekmių. Jie negali būti tokie akli.“ Tačiau jie iš tiesų yra tokie akli, kaip jūs visi tai galite šiandien matyti.
Šis pasiuntinys galėjo matyti pasekmes ir projektavo savo paties sąmonės būseną, kad juk tikrai kas nors Rusijos vadovybėje sugebės numatyti pasekmes ir tai sustabdys. Tačiau jis klydo ir ryžosi pripažinti, kad klydo. Lygiai taip pat, jūs galite pasiekti tą pripažinimą, kad yra daug žmonių Žemėje, kuriems reikia pamatyti jų taip įsivaizduojamame realiame gyvenime, materialiame pasaulyje, šioje Žemės scenoje, šiuos labai dramatiškus scenarijus, kad galėtų būti pažadinti būtinybei keistis.
Tačiau jūs nesate tarp jų. Jūs esate dvasingas žmogus. Jūs esate atviri vedimui iš už savo proto ribų ir materialios visatos ribų. Jūs nesate Skaudžių Smūgių Mokykloje. Kodėl turėtumėte į tai žiūrėti taip rimtai ar netgi priimti tai asmeniškai? Kodėl turėtumėte tam priešintis? Kodėl turėtumėte siekti tai pakeisti? Tai iš tiesų yra dalis proceso, artinančio Žemę prie aukso amžiaus. Juk tikrai negalite tikėtis, kad visi Žemėje sugebės priartėti link aukso amžiaus tuo būdu, kuriuo tai darote jūs.
Turite pripažinti, kad daugeliui žmonių reikalinga Skaudžių Smūgių Mokykla, kad jie galėtų judėti į priekį. Ir jūs tiesiog galite atsitraukti žingsnelį atgal ir suvokti, jog kad ir kaip tikra tai beatrodytų, tai tėra teatro vaidinimas, kuris yra vaidinamas. Žinau, kad tai pasirodys nejautru daugeliui žmonių, kadangi vyksta tikro gyvenimo kančios, žmonės yra žudomi, sprogdinami ir vyksta visi šie dalykai. Neprašau jūsų būti nejautriais. Tačiau iš tiesų prašau jūsų atsitraukti žingsnelį atgal ir suvokti, kad būdami dvasingu žmogumi turite leisti šiam teatro vaidinimui vystytis, idant tie žmonės, kurių dvasinis mokymas negali pažadinti, galėtų būti pažadinti vykstančių įvykių, kurie vyksta jų taip įsivaizduojamame realiame pasaulyje.
Venkite įsitraukti į vaidinimą
Žinoma, tai turi tragiškas pasekmes daugeliui žmonių. Žinoma, norėtumėte to išvengti. Žinoma, mes, pakylėtieji mokytojai, norėtume to išvengti. Tačiau kai to išvengti yra neįmanoma, galite išvengti įsitraukimo į tai, galite išvengti įsitraukimo į jausmus, mintis, sūkurius, netgi į fizinį tokių įvykių sūkurį. Galite atsitraukti ir stebėti, tarsi sėdėtumėte teatre ir stebėtumėte scenoje vaidinamą graikų tragediją. Nesakau, kad turite mėgautis vaidinimu, tačiau galite į tai žiūrėti kaip į vaidinimą ir tuomet galite išvengti įsitraukimo į tai. Galite išvengti reagavimo į tai kaip į kažką, kas neturėtų vykti.
Žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, taip, būtų geriau, kad tai nebūtų įvykę. Būtų geriau, jeigu žmonės galėtų augti be kančių. Tačiau jeigu jie nesugeba to padaryti, tuomet tai iš tiesų, daug ilgesnėje aukso amžiaus perspektyvoje, sukurs mažiau kančių ilgalaikėje perspektyvoje, nei priešingu atveju, jeigu žmonės nepasikeistų. Esmė yra suvokti, kad kai žinote apie reinkarnaciją, suvokiate, kad net jeigu kažkas pirma laiko palieka įsikūnijimą dėl karo, tai nėra jų galimybės pabaiga. Jie gaus dar vieną galimybę sugrįžti į įsikūnijimą kitomis aplinkybėmis ir todėl galės judėti toliau.
Tad jeigu į tai žiūrėtumėte iš vienos sielos perspektyvos, galite sakyti, kad žmogus trumpą laiką gali patirti didžiules kančias šiame gyvenime, tačiau tai gali užkirsti kelią daug ilgesnėms kančioms keliuose ateities gyvenimuose. O tai, žvelgiant iš visuotinės perspektyvos, yra konstruktyvesnė išdava.
Suvokiate, kad aš nesėdžiu čionai kaip pakylėtasis mokytojas ir nedarau šių vertinimų. Aš tai pristatau jums kaip būdą išvengti įsitraukimo į baimę, į baime paremtą reakciją, ar į pyktį, neapykantą ar kad ir į kokias reakcijas galite būti įtraukiami, stebėdami tokius įvykius. Jūs galite išlikti susitelkę į centrą; galite išlikti susikoncentravę į šios planetos vedimą link aukso amžiaus. Galite kalbėti savo invokacijas ir šaukinius, galite kelti savo sąmonę, galite dirbti su savo dangiškuoju planu ir šitaip galite stumti planetą į priekį, užuot nuvažiavę nuo bėgių ar nuėję klystkeliais dėl jumyse sukilusios stiprios reakcijos į tokius įvykius.
Viskas yra regimybė
Paimkite eilutę iš mano šaukinio: „Žemė – miražas, nieko tikro čia nėra“. Tai yra teiginys, kuris sutrikdo daugelį žmonių, tačiau jūs, būdami dvasios mokiniu, galite pakilti į kitokią perspektyvą į tai ir galite suvokti, kad viskas, ką žmonės mato, viskas, ką žmonės patiria, yra regimybė. Regimybė yra sukuriama iš to, kas vyksta už žmonių protų ribų, ir to, kas vyksta žmonių protų viduje. Kitaip tariant, egzistuoja išoriniai įvykiai, bet taip pat egzistuoja žmonių suvokimo filtras, kuris nudažo tai, kaip jie žiūri į tuos įvykius.
Yra mokslininkų, kurie rimtai svarsto: kai du žmonės žiūri į veją, jie gali sutarti, jog ji yra žalia, tačiau ar jie iš tiesų mato to paties atspalvio žalią spalvą, o gal jie turi individualų žalios spalvos suvokimą? Norite tikėti tuo ar ne, tačiau tai yra rimtų mokslinių ginčų tema, ir šie ginčai nėra visiškai be pagrindo, nes jie yra pradinė pakopa šiam suvokimui, kad žmonės turi individualius suvokimo filtrus. Ir esmė čia nėra vien žiūrėti į tam tikrą spalvą, tačiau net jeigu spalvos matymas yra individualus ir subjektyvus, tuomet kiek nepalyginamai individualesnis ir subtilesnis yra žmonių požiūris į įvykius, idėjas ir savo pačių gyvenimą?
Suvokiate, kad kai žvelgiate į tai iš pakylėtosios perspektyvos, galite sakyti: „Elohimai materializavo Žemės planetą. Iš jų sąmonės lygmens, Žemė yra tikra, iš tiesų yra planeta, kuri realiai egzistuoja.“ Tačiau kai žiūrite į tai iš įsikūnijime esančių žmonių perspektyvos, jie nemato tikrosios planetos, jie mato regimybę, kuri yra sukurta jų protų viduje. Tad žvelgiant iš įsikūnijime esančio asmens perspektyvos, Žemė yra regimybė, kurioje niekas nėra tikra, kadangi tai, ką jie mato, nėra tai, ką Elohimai sukūrė, tai tėra regimybė, kuri yra stipriai veikiama jų pačių protų, ir kuo daugiau žmonių yra žemesnėje sąmonės būsenoje, kuo uždaresni yra jų protai, tuo stipriau jie priešinasi pokyčiams, tuo labiau jie temato regimybes, o ne realybę.
Kas yra tikra?
Na ir dabar, galite čia apie tai pamąstyti ir iš kitų perspektyvų ir sakyti: „Ką tai reiškia, kad kažkas yra tikra?“ Ir daugelis žmonių sakytų, kad tai yra kažkas, kas gali būti objektyviai patiriama, nepriklausomai nuo proto. Tame esama tam tikro pagrįstumo, jeigu suvokiate, kad žmonių, kurie yra dualistinėje sąmonėje, protai yra visiškai subjektyvūs ir viskas, ką jie mato, yra subjektyvu. Galite sakyti, kad už to proto ribų – už dualistinio, atskiro proto – yra tam tikras objektyvus egzistavimas. Tačiau negalite sakyti, kad tiktai tai, kas nėra paveikta ar sukurta proto, yra tikra, nes kaip Elohimai sukūrė Žemę? Savo protų galia. Jie suformulavo proto įvaizdžius, jie suprojektavo juos ant Materijos šviesos ir materializavo planetą.
Na, tas pats ir su likusia visata. Viskas yra sukurta iš proto, tad jeigu sakote, kad tai, kas yra sukurta iš proto, nėra absoliučiai tikra, tuomet nėra nieko tikro visoje visatoje. Tačiau, žinoma, yra praktiškiau, tokioje planetoje kaip Žemė, suvokti, kad kuo subjektyvesnis, kuo uždaresnis yra protas, tuo labiau jis matys vien regimybę, kurioje niekas nėra tikra.
Kam tai galite panaudoti, būdami dvasios mokiniu? Na, jūs galite, vėlgi, susiderinti su teatro analogija ir sakyti, kad teatre niekas nėra absoliučiai tikra – tai yra vaidinimas, kurio tikslas yra paveikti žiūrovų protus. Visa planeta yra vaidinimas, tačiau skirtumas tarp teatro ir planetos yra tas, kad žmonės Žemėje nėra pasyvūs žiūrovai, jie yra vaidinimo dalyviai. Jie, taip sakant, yra scenoje, jie visi dalyvauja vaidinime, tačiau jie patys, žinoma, mano, kad tai yra tikras gyvenimas. Tačiau jūs, būdami dvasios mokiniu, galite išlaisvinti savo protą nuo šios iliuzijos, kad tai yra tikras pasaulis. Ir nauda, kurią gausite tai padarę, bus tokia, jog tuomet galėsite suvokti, kad jeigu kažkas nėra tikra, kaip tai gali paveikti jūsų protą?
Objektyvaus pasaulio iliuzija
Jūs per daugelį gyvenimų buvote puolusių būtybių užprogramuoti galvoti, kad egzistuoja tikras pasaulis, egzistuoja objektyvus pasaulis, ir jūsų protas neturi jokios galios tam objektyviam pasauliui, tačiau objektyvus pasaulis turi galią jūsų protui. Jis gali veikti jūsų protą. Būtent tuo jus nori įtikinti puolusios būtybės, – kad egzistuoja objektyvus pasaulis, kuris nebuvo sukurtas proto, ir todėl egzistuoja limitas, kiek galite pakeisti savo asmeninę situaciją ir kiek žmonija gali pakeisti planetą.
Puolusios būtybės nori jus įtikinti, kad gyvenate tikrame pasaulyje. Negalite jo pakeisti ir todėl negalite pakeisti, kokį poveikį šis pasaulis iki šiol darė jūsų protui. Jūs neturite galios to pakeisti. Pasaulis yra sutvertas tam tikru būdu. Pasaulyje egzistuoja karas. Jis paveikia jūsų protą tam tikru būdu, ir kol pasaulyje egzistuos karas, negalėsite pakeisti, kaip jis veiks jūsų protą. Būtent tuo puolusios būtybės nori jus įtikinti, ir tai, žinoma, yra klastingas melas.
Realybė, kurios jau labai ilgą laiką moko pakylėtieji mokytojai, yra tokia, kad turite galią pakeisti savo protą, pakeisdami tą būdą, kuriuo pasaulis už jūsų proto ribų veikia jūsų vidinį proto pasaulį. Tiesą sakant, galite pasiekti proto būseną, kurioje niekas pasaulyje negalėtų paveikti jūsų proto būsenos. Jūs renkatės savo proto būseną nepriklausomai nuo išorinių įvykių, kurie vyksta pasaulyje.
Būtent to mokė Gautama Buda, kalbėdamas apie „kelią“, „aštuonlypį kelią“, kuriame palaipsniui pasiekiate tašką, kuriame niekas pasaulyje jūsų nebeveikia. Maros demonai, šio pasaulio princas, negali jūsų paveikti ir priversti jus kažkaip reaguoti.
Budiškumas ir Kristiškumas
Daugelis jūsų dar net nepradėjote to suvokti. Kai kurie iš jūsų supratote tai intelektualiai, tačiau iki galo to neįsisąmoninote. Budiškumas, Kristiškumas reiškia, kad pasiekiate tašką, kuriame niekas, kas įvyksta šiame pasaulyje, negali kontroliuoti jūsų proto būsenos. Niekas negali jumyse iššaukti kažkokios reakcijos. Jūs esate laisvi, tad galite pažvelgti į bet kokį įvykį, kuris įvyksta Žemėje, ir turite absoliučią laisvę pasirinkti savo reakciją, pasirinkti, ką apie tai jausite, ką apie tai galvosite, kaip save tapatinsite santykyje su tuo, ir kaip veiksite santykyje su tuo. Esate laisvi. Nesate verčiami išorinių įvykių.
Kaip galite pasiekti tą būseną? Suvokdami, kad turite tam tikras savastis – atskirąsias savastis, kurios yra paremtos šia iliuzija, jog jūsų protas gali būti paveikiamas išorinių sąlygų – ir kad jos jus gali paveikti tik tam tikru būdu. Tai savo šaknimis siekia tuos laikus, kai pirmą kartą atėjote į Žemę ir patyrėte šiuos sukrėtimus. Patyrėte, kad Žemėje egzistuoja karas. Patyrėte absoliutų tam tikrų puolusių būtybių nuožmumą, kurios buvo pasiruošusios nužudyti dešimtis, šimtus, tūkstančius arba milijonus žmonių, siekdamos patenkinti savąjį ego. Jus tai taip stipriai šokiravo, kad susikūrėte atskirąją savastį, mėgindami su tuo susigyventi, siekdami kaip nors išsaugoti bent kažkokį ekvilibriumo jausmą, kad nors ir esate sunkioje planetoje, tai nėra visiškai išprotėjusi planeta, kurioje negalite išgyventi psichologiškai.
Tai buvo suprantama reakcija, kai pirmą kartą atėjote į Žemę, tačiau jūs čia buvote ilgą laiką, ėjote dvasiniu keliu ir atėjo laikas pažvelgti į šią atskirąją savastį, į šias atskirąsias savastis, ir leisti joms mirti. Tai nereiškia, kad tampate nejautrūs, ta prasme, kad neigiate, jog kančios vyksta ar nejaučiate užuojautos žmonėms. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad suvokiate, jog nors Žemėje vis dar tebeegzistuoja karas, jūs galite pasirinkti savo reakciją arba galite pasirinkti nereaguoti su baime, su atskirtimi. Vietoj to jūs galite pasirinkti sakyti: „Aš laikysiuosi vizijos. Kalbėsiu šaukinius ir invokacijas, kad tai būtų transcenduota. Dirbsiu dėl kolektyvinės sąmonės kėlimo, kad tai būtų transcenduota ir taptų neįmanomu dalyku.“
Tačiau jūs nesate sutrikdomi, nesate įtraukiami į šią negatyvią pykčio, baimės ar neapykantos reakciją. Išliekate neprisirišę. Tai nereiškia, jog neveikiate, nedarote visko, ką galima padaryti situacijai pakeisti, tačiau veikiate iš šios būsenos, kurioje nesate prisirišę, nesate trikdomi. Kitu atveju, jūsų būsena ateina iš atskirosios savasties, ir kai veikiate iš jos, jūsų poveikis yra daug mažesnis nei būtų tuomet, jeigu veiktumėte iš šios aukštesnės Kristiškumo ir Budiškumo būsenos.
Galėtume taip pat sakyti, kad jūsų AŠ ESU Esatis gali pasiųsti impulsą į keturis jūsų proto lygmenis, nukreiptus transformuoti energijas, kurios įtraukia žmones į karą, tačiau ši energija privalo pereiti identiteto, mentalinį ir emocinį kūnus, ir ji per juos pereidama susidurs su visais jūsų turimais reakciniais šablonais, kurie susilpnins impulso jėgą. Tad kai atsikratote šių reakcinių šablonų, šių atskirųjų savasčių, impulsas gali pereiti nekliudomas per jūsų protą iš jūsų aukštesniojo aš ir todėl gali padaryti nepalyginamai didesnį poveikį.
Neatidėliokite savo Kristiškumo neribotam laikui
Kitas pranašumas, kurį suteikia šis suvokimas, kad niekas iš tiesų nėra absoliučiai tikra, yra, kad tai jums gali padėti pasiekti šį susitaikymą su buvimu Žemėje, net ir jos dabartinėse sąlygose.
Ką turite padaryti, kad įkūnytumėte Kristiškumą ar Budiškumą, kol vis dar tebesate fiziniame kūne? Na, vienas iš mechanizmų, kuris buvo sukurtas puolusių būtybių, yra, kad jos projektuoja, jog: „Tu esi atsakingas dvasios mokinys. Sieki aukštesnio sąmonės lygmens. Pasiekei aukštesnį sąmonės lygį, tačiau turi įsitraukti į tai, kas vyksta Žemėje. Negali būti nutolęs. Negali atsitraukti, negali būti neprisirišęs ir nesirūpinti kitais žmonėmis.“ Tad kol egzistuoja šios siaubingos sąlygos Žemėje, tokios kaip karas, negali įkūnyti savo Kristiškumo. Iš pradžių privalai išnaikinti šias išorines sąlygas, kad atsirastų daugiau taikos Žemėje, ir tik tuomet galėsi įkūnyti savo Kristiškumą.
Puolusios būtybės visada sako: „Turi įsitraukti į dabartines sąlygas ir siekti jas pakeisti, o jau po to galėsi įkūnyti savo Kristiškumą.“ Šitaip jos priverčia jus, jeigu tuo patikite, atidėti savo Kristiškumą neribotam laikui: „Yra kažkas, kuo privalau pasirūpinti.“ Galite čia prisiminti Jėzaus žodžius, kai pas jį atėjo jaunuolis ir sakė: „Noriu tavimi sekti, bet leisk man pirma palaidoti savo tėvą.“ Kokia buvo Jėzaus reakcija? „Palikite mirusiems laidoti savo numirėlius.“ Nes iš tikrųjų šis jaunuolis sakė: „Aš noriu tavimi sekti. Noriu eiti keliu į Kristiškumą, bet yra kažkas, kuo iš pradžių turiu pasirūpinti pasaulyje. Yra kažkas, ką turiu padaryti, ir jau tuomet galėsiu susikoncentruoti į Kristiškumą.“
Na, gali būti dalykų, kurie yra teisėta jūsų dangiškojo plano dalis, kuriuos turite padaryti arba kuriuos turite patirti, kad galėtumėte nuo jų išsilaisvinti, ir tai yra jūsų kelio į Kristiškumą dalis. Tačiau puolusios būtybės projektuoja ant jūsų, kad egzistuoja kažkokia išorinė situacija, ir kol ši situacija egzistuos, jūs negalėsite įkūnyti savo Kristiškumo. Žinoma, koks yra vienintelis būdas pašalinti karą iš Žemės? Tai yra, kad kritinė masė žmonių įkūnytų Kristiškumą ir jie tuomet galėtų patraukti aukštyn kolektyvinę sąmonę, kad vis daugiau ir daugiau žmonių nubustų kitokiam požiūriui į karą.
Užburtas ratas
Tad jeigu atidėliosite savo Kristiškumą dėl karo, kaip karas galės būti pašalintas? Tai yra dilema, užburtas ratas, kurį sukūrė puolusios būtybės, ir jos sukūrė daugybę tokių dilemų. Ateina momentas, kai turite į tai pažvelgti ir suvokti, jog kad ir kokios sąlygos vystytųsi planetoje, jūs turite teisę iš šito išsivaduoti ir susikoncentruoti į savo dvasinį augimą, į savo Kristiškumo įkūnijimą. Nes kai pasieksite aukštesnę sąmonės būseną, galėsite padaryti didesnį poveikį Žemėje egzistuojančioms sąlygoms pakeisti, tačiau negalite to padaryti, kol nesate neprisirišę, kol reaguojate iš atskirosios savasties.
Na ir dabar, egzistuoja dar viena perspektyva, kurią galime aptarti. Kaip sakiau, puolusios būtybės sukūrė daug mįslių, užburtų ratų, neįmanomų situacijų, dilemų. Klasikinis to pavyzdys yra, kai puolusios būtybės užpuola jus fiziškai ir grasina jus nužudyti. Ką darote? Ar leidžiate joms jus nužudyti ar smogiate atgal ir nužudote jas? Tai yra tik viena situacija. Puolusios būtybės sukelia karą. Viena šalis užpuola kitą. Ką jūs darote?
Laisvos valios absoliutumo priėmimas
Tad tai yra dilemos, kurios buvo sukurtos puolusių būtybių, ir jūs į jas esate įtraukiami tik tuomet, kai esate dualistinėje sąmonėje ir turite šias atskirąsias savastis, kurios jaučia turinčios kažką dėl to daryti. Aukščiausia išeitis, žinoma, yra išrišti šias išorines savastis. Tačiau jūs taip pat galite pakeisti savo požiūrį ir pasakyti: „Tačiau aš gyvenu planetoje, kurioje aukščiausias įstatymas yra laisva valia. Jeigu kiti žmonės naudojasi savo laisva valia kažką daryti, kodėl aš turiu kažką dėl to daryti? Tai nėra mano vaidmuo pakeisti kitų žmonių laisvą valią. Aš turiu savo asmeninę laisvą valią. Mano vaidmuo, mano įgaliojimai yra daryti savo pasirinkimus, tačiau nesu atsakingas už tai, ką kiti žmonės daro su savo laisva valia, ir neturiu įgaliojimų jėga pakeisti jų protus ir jų laisvą valią. Tad kai kiti žmonės kažką padaro, kodėl turiu į tai reaguoti? Kodėl turiu siekti pakeisti jų pasirinkimus? Kodėl negaliu tiesiog leisti jiems to išreikšti, kad jie galėtų kentėti pasekmes?“
Kai kuriais atvejais taip yra dėl to, kad norite apsaugoti save nuo pasekmių, tačiau dvasingiems žmonėms, daugumai jūsų, taip yra dėl to, kad iš tiesų norite apsaugoti žmones nuo jų pasirinkimų pasekmių, kadangi matote tas pasekmes ir nenorite, kad jie kentėtų. Tačiau planetoje su laisva valia tai nėra jūsų atsakomybė neleisti žmonėms daryti tam tikrų pasirinkimų ar siekti neleisti žmonėms kentėti tų pasirinkimų pasekmių.
Kaip jau anksčiau sakėme, daugelis avatarų, kurie atėjo į Žemę, atėjo čia dėl to, kad nebuvo iki galo susiderinę, suvokę laisvos valios absoliutumo. Tai yra vienas iš iššūkių, su kuriuo avatarai susiduria šioje planetoje – pasiekti tašką, kuriame galite pažvelgti į tai, kas vyksta, pažvelgti į tai, ką žmonės daro, ir užuot mėginę neleisti jiems daryti pasirinkimų, kurie sukelia kančias, jūs atsitraukiate ir sakote: „Tebūna kas bus. Tegul jie patiria pasekmes, nes jie vis tiek manęs neklausys. Jie negali pasimokyti iš patarimų, jie gali pasimokyti tik patirdami pasekmes. Kodėl turėčiau trukdyti jiems mokytis vieninteliu būdu, kuriuo jie gali mokytis? Kodėl mano darbas yra įsiterpti tarp žmonių ir jų karmos grįžimo? Argi tai yra mano vaidmuo, kaip avataro Žemėje, neleisti žmonėms pjauti savo pasirinkimų pasekmių, mėginant neleisti jiems daryti šių pasirinkimų? Ar aš esu čia tam, kad pakeisčiau kitų žmonių protus, o gal esu čia tam, kad pakeisčiau savo protą, pakelčiau savo sąmonę, ištrūkčiau iš visų iliuzijų, kurias dar tebeturiu apie laisvą valią, transcenduočiau jas?“ Kai šitai suvokiate, jūs, vėlgi, galite atsitraukti žingsnelį atgal, pažvelgti į Žemę ir leisti dalykams vykti.
Laisvoje valioje paslėpta mįslė
Ir tai yra susiję su puolusių būtybių sukurtomis dilemomis, kurių tikslas yra jus įkalinti, įtraukti į šį nesibaigiantį reagavimo sūkurį. Tačiau egzistuoja tam tikros dilemos, kurios nebuvo sukurtos puolusių būtybių. Jos iš tiesų, galėtume sakyti, yra įdiegtos į laisvą valią ir visą jūsų sąmonės kėlimo procesą. Ir egzistuoja keletas tokių dilemų arba mįslių, tačiau mįslė, apie kurią čia norėčiau pakalbėti, yra tokia: Jūs buvote sukurti, kaip sakėme, kaip individuali būtybė su individualia laisva valia. Sakėme, kad esate savo AŠ ESU Esaties, egzistuojančios dvasinėje karalijoje, tąsa. Dvasinėje karalijoje visi, kiekviena būtybė, jaučiasi susiję su kiekviena kita būtybe, jaučia, kad yra vieno proto dalis, pasaulį mato kaip tarpusavyje susietą visumą. Jūs esate pasiunčiami į nepakilusią sferą kaip individuali būtybė. Jūs turite galimybę įžengti į dualizmą ir save laikyti atskira būtybe, tačiau aš čia kalbu apie patį faktą, kad jūs ateinate kaip individuali būtybė.
Jums yra skirta patirti šį pasaulį kaip individualiai būtybei iš savo konkretaus perspektyvos taško. Jums yra skirta augti sąmonėje, plėsti savo sąmonę, ir visa tai daryti kaip individualiai būtybei. O tuomet, kai pasiekiate tam tikrą sąmonės lygį, galite atiduoti šį individualų egzistavimą ir sugrįžti į savo AŠ ESU Esatį, ar kad ir kaip mes būtume mėginę tai paaiškinti žodžiais, kurie visada bus neadekvatūs. Tačiau mįslė, kuri yra įdiegta į šį procesą, yra tokia: kaip jums subalansuoti savo individualią laisvą valią su faktu, jog nesate vieni šiame pasaulyje, kad šioje planetoje egzistuoja aštuoni milijardai kitų individų su laisva valia? Kaip galite tai subalansuoti?
Sakėme, kad natūralioje planetoje neprarandate savo susietumo jausmo. Tačiau taip pat sakėme, kad natūralioje planetoje savo gyvenimą pradedate su viename taške sukoncentruotu tapatumo jausmu. Jūs save laikote individualia būtybe, suvokiate, kad esate susiję su kažkuo už savo proto ribų – esate susiję su kitais žmonėmis, esate susiję su savo aplinka, tačiau vis dar tebesate individuali būtybė. Tad net ir natūralioje planetoje egzistuoja ši dilema, ši mįslė. Kaip jums išrišti faktą, kad turite individualią laisvą valią ir kad visi jūsų aplinkoje turi individualią laisvą valią? Kaip galite tai išspręsti?
Na ir dabar, nepristatau jums to, turėdamas kokią nors mintį, kad egzistuoja kažkoks magiškas būdas į tai pažvelgti, kuris išspręstų šią mįslę. Nemėginu pasakyti, kad turite klaidingą suvokimą, kad turite klaidingą požiūrį į tai ir turėtumėte pakeisti savo požiūrį, ir jau tuomet galėsite išspręsti mįslę. Mįslė egzistuoja ir ji egzistuos tol, kol pakilsite. Kai pakylate, galime sakyti, kad išsprendžiate mįslę, tačiau negaliu jums duoti žodžių ir mokymų, kol tebesate nepakilę, kurie jums padėtų išspręsti šią mįslę.
Savo valios balansavimas su kitų valia
To neįmanoma aprašyti žodžiais, tačiau dalykas, kurį galite padaryti, yra priimti, kad čia egzistuoja mįslė. Jūs galite priimti, kad kol būsite įsikūnijime, net ir kai pasieksite 144 sąmonės lygį, susidursite su šia būtinybe subalansuoti savo laisvą valią su kitų aplink jus esančių žmonių laisva valia.
Pažvelkite į du žmones, kurie yra santykiuose. Jie gyvena kartu tame pačiame name, jie gali turėti vaikų, jie kartu gyvena gyvenimą. Paimkime paprasčiausią pavyzdį, paimkime du žmones. Jūs galite stipriai vienas kitą mylėti, galite vienas kitą gerai pažinoti, galite vienas kitą gerbti, tačiau jūs vis dar tebesate du individai. Jūs turite skirtingas perspektyvas, skirtingas perspektyvas į gyvenimą, jūs turite individualią laisvą valią. Kaip galite tai subalansuoti? Kaip jums elgtis, kai vienas žmogus nori daryti vieną dalyką, o kitas žmogus nori daryti kažką kita?
Vėlgi, nesakau, kad egzistuoja kažkoks akivaizdus sprendimas, kuris tai išspręstų. Tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, kad tai yra mįslė, kuri jus persekios tol, kol turėsite šį individualų egzistavimą nepakilusioje sferoje, net ir natūralioje planetoje, nes ji vis dar tebėra nepakilusioje sferoje. Na ir dabar, ką jūs, būdami dvasingu žmogumi, galite dėl to padaryti? Kam aš jums tai pasakoju, jeigu jūs negalite to išspręsti ir nieko negalite dėl to padaryti?
Na, jūs galite tuo pasinaudoti, pažvelgdami į visą planetą ir galite sakyti: „Man, žinoma, reikia atrasti būdą subalansuoti savo laisvą valią su kitų žmonių, kurie yra man artimi, su kuriais turiu tiesioginius asmeninius santykius, laisva valia. Tačiau kai kalba eina apie likusią žmoniją, man nereikia daryti to paties. Todėl galiu atsitraukti ir tarti: Tie kiti aštuoni milijardai žmonių šioje planetoje turi individualią laisvą valią. Tačiau aš nesu atsakingas už jų laisvą valią. Aš nesu atsakingas už jų pasirinkimus. Man nereikia mėginti priderinti savo laisvos valios prie jų daromų pasirinkimų.“
Kai esate tiesioginiuose asmeniniuose santykiuose, turite priderinti savo laisvą valią ir savo pasirinkimus prie šalia jūsų esančių žmonių. Tačiau jums nėra būtina to daryti su visa žmonija. Kai apie tai susimąstote, kaip iš viso galėtumėte tai padaryti? Kai yra tiek daug skirtingų žmonių, kurie nori daryti tiek daug skirtingų dalykų.
Dalykas, kurį jūs galite padaryti kaip dvasingas žmogus, yra, kad galite atsitraukti žingsnelį atgal ir tarti: „Aš nesu atsakingas už šių žmonių pasirinkimus. Neprivalau reaguoti į pasirinkimus, kuriuos jie daro, ar į tų pasirinkimų pasekmes. Turiu išlikti neprisirišęs ir leisti toms pasekmėms vystytis. Jos gali paveikti mane asmeniškai, tačiau privalau išlikti kaip įmanoma labiau prie to neprisirišęs ir suvokti, kad šiems žmonėms reikia patirti šias pasekmes, kad galėtų pakeisti savo sąmonę. Ir turiu būti visiškai prie to neprisirišęs ir susikoncentruoti į savo sąmonės būseną. Nesu atsakingas už šių žmonių pasirinkimus. Man nėra reikalo mėginti priderinti savo laisvos valios prie jų pasirinkimų. Aš turiu teisę koncentruotis į savo dvasinį augimą, į savo dvasinį kelią ir kreipti minimalų dėmesį į kitų žmonių pasirinkimus. Net jeigu jie paveikia mane fiziškai, galiu rasti būdą leisti jiems kuo mažiau paveikti mano protą, mano proto būseną.“
Kaip būti ramybėje chaotiškame pasaulyje
Tai neišsprendžia mįslės, tačiau iš tiesų jums palengvina egzistavimą planetoje, kurioje tvyro tokia didelė sumaištis. Ir tai buvo dalis to, ką norėjome jums perduoti šioje konferencijoje. Viliamės, kad mums pavyko jums padėti būti didesnėje ramybėje chaotiškame pasaulyje. Ir kaip jūs tai padarote? Priimdami chaosą, pasitikdami chaosą, suvokdami, jog kad ir kokius pasirinkimus darytų kiti žmonės, jūs vis dar galite daryti savo pasirinkimus. Ir net jeigu negalite kontroliuoti savo išorinių aplinkybių, galite kontroliuoti savo proto būseną, nepriklausomai nuo kitų žmonių pasirinkimų. Kitaip tariant, galite sakyti: „Neleidžiu chaosui, sukurtam kitų žmonių pasirinkimų, įsibrauti į mano protą ir veikti mano pasirinkimų. Aš ir toliau plaukiu Gyvenimo Upėje su aiškiu jausmu, kur noriu eiti. Ir kad ir kas benutiktų, kad ir kokie įvyktų posūkiai ir vingiai, aš tiesiog grįšiu ir plauksiu ta kryptimi, kurią apsibrėžiau savo dangiškajame plane.“
Na ir dabar, labai gerai žinau, kad tai, ką mes jums davėme, nėra kažkoks stebuklingas vaistas. Nėra taip, kad galėsite išstudijuoti mokymus, perduotus šioje konferencijoje, ir akimirksniu išrišite savo jausmą, kad esate trikdomi, ir dabar jausitės ramybėje. Tačiau stebuklingas vaistas neegzistuoja. Ir mes dabar paaiškinome kodėl.
Kokia yra tikrojo kelio esmė?
Turite išmokti, turite patirti, turite daryti pokyčius savo sąmonėje. Būtent taip augate sąmonėje. Tiek daug dvasingų žmonių ateina į dvasinį kelią ir jie turi tam tikrą tikslą – pasiekti tam tikrą proto būseną. Tačiau ši proto būsena gali būti daug pakopų aukščiau už jų dabartinę proto būseną. Tačiau šie žmonės mato, kad egzistuoja šis tikslas, ar vadintumėte jį Kristiškumu, Budiškumu, nušvitimu ar aukštesne sąmone, ir jie sako dvasiniam mokytojui: „Duok man stebuklingą vaistą, kad galėčiau akimirksniu peršokti iš savo dabartinio lygmens į tą lygmenį, kurį matau ten aukštai. Parodyk man, kaip peršokti iš ten, kur esu aš, į ten, kur esi tu.“
Tačiau kaip aš pasiekiau savo dabartinį sąmonės lygį? Eidamas po vieną mažą žingsnelį. Nes būtent eidamas po vieną mažą žingsnelį, palaipsniui transformavau savo sąmonę. Kaip jums būtų įmanoma peršokti iš savo dabartinio lygmens į aukščiausią lygmenį vienu dideliu šuoliu? Tai neįmanoma. Turite ryžtis pereiti tą patį procesą, per kurį ryžosi pereiti visi iš Žemės pakilę žmonės.
Jeigu norite trumpesnio kelio, jeigu norite praleidinėti pakopas, iš tiesų nesate pasirengę tikrajam keliui, kuris buvo daugybę amžių mokomas daugelyje skirtingų kontekstų. Jūs, tam tikra prasme, ieškote kairiojo kelio, kurio moko netikri mokytojai, dalinantys jums visokiausius pažadus, nors žino, kad šių pažadų neįmanoma išpildyti.
Tikras mokytojas neduos pažado, kurio būtų neįmanoma išpildyti. Kodėl jis turėtų tai daryti? Tikram mokytojui nieko nereikia iš mokinio. Netikram mokytojui reikia kažko iš mokinio. Tai gali būti jūsų šviesa, jūsų energija, tai gali būti jūsų paklusnumas, tai gali būti tam tikri veiksmai, kuriuos galite daryti. Tačiau tikram mokytojui, kuris yra transcendavęs dualistinę sąmonę ir nepakilusią sferą, nieko iš jūsų nereikia. Tikras mokytojas nori, kad jūs augtumėte ir todėl gali jums duoti tik tą kelią, kuris aprašo vienintelį būdą augti – po vieną mažą žingsnelį.
Kiekviename žingsnelyje egzistuoja mįslė, kurią turite įminti, iliuzija, kurią turite įveikti. Kartais mokiniai galvoja: „Na, galutinis tikslas yra išsilaisvinti iš iliuzijos, tai kodėl gi tiesiog negaliu tenai peršokti ir būti laisvas. Duokite man tą magišką įžvalgą, kad galėčiau iš karto nušvisti.“ Tačiau tikslas iš tiesų nėra išsilaisvinti nuo iliuzijų. Tikslas yra pereiti procesą, kuriame vieną po kitos išrišate iliuzijas, nes būtent per iliuzijos išrišimą išplečiate savo sąmonę. Ne buvimas laisvu nuo iliuzijos išplečia jūsų sąmonę; iliuzijos išrišimas išplečia jūsų sąmonę. Tai yra tikrasis kelias.
Svarbiausia yra ne tikslas, o pati kelionė
Kai šitai suvokiate, kai tai priimate, galite būti ramybėje eidami tuo laipsnišku keliu. Galite priimti tą pakopą, kurioje esate, galite susikoncentruoti į savo dabartinę iliuziją. Jums nėra reikalo jaudintis dėl suvaržymų, kurie tebėra virš jūsų. Susikoncentruojate į savo dabartinę iliuziją, dirbate su šia mįsle, pamatote atskirąją savastį, paleidžiate ją, tuomet pakylate į sekantį lygmenį. Jaučiate pilnatvę pakilę į tą lygmenį. Tačiau po kurio laiko sakote: „Kokia yra kita iliuzija? Kokia mįslė yra šiame lygmenyje“? Ir susikoncentruojate į tai. Ir esate ramybėje su faktu, kad darysite tai tol, kol būsite įsikūnijime Žemėje.
Einate po vieną žingsnelį į priekį, išrišate po vieną iliuziją. Ir kai su tuo susiderinate, kai tai priimate, galite įveikti šį stygiaus požiūrį, kuriame jaučiatės neišbaigti tol, kol žinote, kad nesate pasiekę galutinio tikslo. Vietoj to, galite jaustis išbaigti dalyvaudami procese. Svarbiausia, kaip yra sakoma beveik kliše virtusiame posakyje: „Svarbiausia yra ne tikslas, o pati kelionė.“ Tačiau tame yra tiesos. Daug, daug žmonių į dvasinį kelią žiūri su šiuo stygiaus požiūriu, kad jie niekada nesijaus ramybėje, niekada nesijaus pilnatvėje arba išbaigti, kol nepasieks aukščiausio nušvitimo lygmens.
Būkite neutralūs, stebėdami besivystančius įvykius
Tačiau jūs galite pakeisti savo požiūrį, kad būtumėte ramybėje, jaustumėtės pilnatvėje eidami keliu, matydami procesą vystantis, jausdami pilnatvę kiekvieną kartą, kai palypėjate laipteliu aukštyn, netgi jausdami pilnatvę būdami savo dabartiniame lygmenyje ir stebėdami pasaulį per savo dabartinį sąmonės lygį.
Galite pasiekti tašką, kuriame esate ramybėje, stebėdami Žemėje vykstantį teatro vaidinimą, matydami, kaip į tai reaguoja kiti žmonės, matydami, ką žmonės daro, stebėdami, jums nereikia to teisti, jūs tiesiog stebite, kiek toli į kraštutinumus turi nueiti tam tikros žmonių grupės, kol smūgiai pasidarys tokie skaudūs, jog jie iš tiesų tai pastebės ir suvoks, kad turi pasikeisti. Jūs tiesiog galite tai stebėti. Stebėkite tai, tarsi žiūrėtumėte filmą arba vaidinimą teatre.
Galiausiai, kiekvieno dvasinio mokytojo tikslas yra, kad mes norime, jog mūsų mokiniai galėtų turėti tokį patį sąmonės lygį, tokį patį suvokimą, kokį turime mes. Tad galiausiai, žinoma, noriu, kad jūs, kiekvienas iš jūsų, pakiltumėte ir patirtumėte tą laisvę ir džiaugsmą, kuriuos mes patiriame pakylėtoje karalijoje, tačiau žinau, jog tai nėra realistiška.
Tad antrasis dalykas, kurio noriu, kurio norime visiems savo mokiniams, kad kol vis dar tebesate įsikūnijime šiame chaotiškame pasaulyje, norime, kad galėtumėte pasiekti tam tikrą vidinį išrišimą, vidinę ramybę, vidinį to pasaulio, kuriame esate, priėmimą, priimdami įvykius, kurie vyksta, ir savo sąmonės kėlimo procesą bei savo dalyvavimą, artinant pasaulį prie aukso amžiaus.
Mes, pakylėtieji mokytojai, jaučiame pilnatvę būdami šio proceso dalimi. Tikimės, kad jūs taip pat sugebėsite atrasti pilnatvę, nors žinome, kad tai yra daug sunkiau padaryti, kol tebesate materialios karalijos ir keturių lygmenų tankume. Tačiau jūs vis tiek galite pasiekti šį vidinį išrišimą, nustodami priešintis procesui ir vietoj to priimdami jį. Priimkite chaosą, priimkite kaitą, priimkite savo aplinkos dinamizmą.
Tylos ilgesys
Įdomus dalykas, ir tai yra dar viena mįslė, yra, kad jūs esate pasiunčiami į pasaulį savo AŠ ESU Esaties, kad suteiktumėte savo AŠ ESU Esačiai patirtis, judėdami per etapus. Galėtume sakyti, kad jūsų AŠ ESU Esatis yra didesnėje ramybėje, ji daugiau esti tyloje, tačiau nepakilusi sfera juda kitokiu būdu. Tam tikra prasme, jūs esate išsiunčiami iš tylos į judėjimą, tačiau turite šį tylos ilgesį.
Nesakau, kad pakylėtoji karalija stovi vietoje, tiesiog duodu jums kontrastą, kurį įmanoma aprašyti žodžiais. Jūs išeinate iš rimties būsenos į judesio pasaulį. Esate judanti būtybė, tačiau ilgitės tylos ir manote, kad vienintelis būdas pasiekti tylą yra sustabdyti judėjimą, tačiau tai yra iliuzija. Vienintelis būdas pasiekti tylą yra priimti judėjimą ir matyti, kad judėjimas yra įmanomas tik dėl to, kad jo fone egzistuoja tyla.
Ir kai susiderinate su tuo fonu, galite jausti ramybę, nors ir toliau judėtumėte. Ir būtent tai mes visi pasiekėme aukštesniuose kelio lygmenyse. Tačiau nėra tokio įstatymo, kuris sakytų, kad privalote būti aukštesniuose kelio lygmenyse, kad tai pasiektumėte. Galite tai pasiekti beveik bet kokiame lygmenyje virš 48 lygmens, jau nekalbant apie tai, jeigu esate virš 96 lygmens. Būtent to jums linkime, Gautama ir aš, kad pasiektumėte kažkokį ramybės jausmą, tebebūdami judėjime.
Tad dabar, turite mano ir Gautamos dėkingumą, kad ryžotės būti instrumentais, priėmusiais tai į savo protus ir projektuojančiais tai į kolektyvinę sąmonę. Tikimės, kad tai jums buvo naudinga individualiai. Žinome, kad tai atnešė naudą kolektyvinei sąmonei ir tai yra didžiulis žingsnis į priekį turėti tokį mokymą kaip šis, kuris buvo perduotas, ne tik fizinėje plotmėje, bet ir keturiuose materialios visatos lygmenyse.
Tad su tuo, su didžiausiu dėkingumu, Gautama ir aš užsklendžiame jus ramybėje, kuria mes esame. Mes esame ramybėje, lyginant su žmonėmis Žemėje, tačiau mes vis dar judame, nes net ir pakylėtoje karalijoje egzistuoja savitranscendencija ir mes priimame šį procesą.
Būkite užsklęsti ramybės judėjime, ramybės sklidiname judesyje.
* Kaip minčių vaizdinį šiems ateinantiems metams naudosime Saulės minčių vaizdinį iš praėjusių metų:
„Gautama Buda, tu esi tobulas veidrodis Žemei.“
„Sen Žermenai, tu esi tobulas veidrodis ekonomikai.“
„Motina Marija, tu esi tobulas veidrodis moterims.“
Versta iš www.ascendedmasterlight.com