Laisvė nuo jėgos yra geresnio gyvenimo Žemėje raktas
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2022 metų spalio 30 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare Ukrainai.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, Septintojo Spindulio Čohanas.
Kas yra laisvė? Laisvė skirtingais laikais būdavo apibrėžiama skirtingai skirtingų žmonių. Galite matyti pavyzdžių, kai įvairūs režimai, imperijos, ideologijos apibrėždavo laisvę sistemą patvirtinančiu būdu. Jūs tai matote net ir šiandieniniame pasaulyje. Kaip fundamentalistai islamo pamokslautojai Irane apibrėžia laisvę? Jų supratimu, laisvė reiškia paklusimą valdžiai, sistemai, Šarijos įstatymui ir egzistavimą jums iš anksto apibrėžtoje sistemoje, netgi priimant, kad tokia jums yra Dievo valia ir tai yra viskas, ko jūs galite tikėtis ar siekti.
Kaip laisvė buvo apibrėžiama Sovietų Sąjungoje? Laisvė joje reiškė būti geru piliečiu ir laikytis partijos elito nustatytų įstatymų, taisyklių ir įsakymų. Kaip katalikų bažnyčia apibrėžtų laisvę? Pasak jos, laisvė yra laikytis katalikų bažnyčios apibrėžtų taisyklių, įsitikinimų ir doktrinų. Kaip fundamentalistų bažnyčios apibrėžtų laisvę? Pasak jų, laisvė reiškia tikėti jų pažodine evangelijų interpretacija ir pažodžiui sekti šiomis interpretacijomis, kad ir ką tai reikštų jūsų gyvenimui čia Žemėje, nes svarbiausia, jų teigimu, yra tai, kas bus po jo.
Geresnis gyvenimas po žemiškojo
Na, žinoma, mes, pakylėtieji mokytojai, esame gyvas pavyzdys, kad iš tiesų egzistuoja gyvenimas po žemiškojo gyvenimo. Iš tiesų egzistuoja, taip sakant, gyvenimas po gyvenimo, žmonių taip vadinamo gyvenimo. Tačiau jeigu egzistuoja bent kažkokia prasmė koncepcijoje, jog egzistuoja gyvenimas po gyvenimo, argi tuomet nebūtų logiška sakyti, kad gyvenimas po gyvenimo Žemėje turėtų būti geresnis už gyvenimą Žemėje? Ko tikisi daugelis krikščionių pasaulyje? Ko tikisi daugelis krikščionių Rusijoje? Jie tikisi, kad bus gyvenimas po jų gyvenimo Žemėje, ir jie tikisi, kad jis bus geresnis už tą, kurį jie turi šiuo metu. Kas slypi už šio tikėjimo?
Kokiam tikslui buvo naudojama krikščionybės religija 1700 metų nuo katalikų bažnyčios susiformavimo pradžios, kuri sukūrė šabloną visoms vėlesnėms krikščioniškoms bažnyčioms, tarp jų ir rytų ortodoksų bažnyčiai? Na, valdžios elitas naudojosi krikščionybe, siekdamas priversti populiaciją priimti gyvenimą, kurį jie, valdžios elitas, apibrėžė žmonėms. Valdžios elitas mėgino įtikinti žmones, kad gyvenimas, kurį jie turi, net jeigu yra vargšai, kad šis gyvenimas jiems buvo paskirtas Dievo. Tai yra gyvenimas, kurį Dievas jiems paskyrė, ir tai yra viskas, ką jie gali turėti. Bet nereikia jaudintis: jūsų laukia geresnis gyvenimas anapus. Tai, žinoma, yra absoliutus melas, nes šitaip yra ignoruojama reinkarnacija.
Faktas yra toks, kad sąmonė, kurią jūs turite šiame gyvenime, nulems, koks jūsų gyvenimas bus kitame gyvenime. Jeigu neišsilaisvinsite nuo valdžios elito manipuliacijų šiame gyvenime, sugrįšite į valdžios elito vergovę kitame savo gyvenime. Valdžios elitas, žinoma, tai žino, tačiau jie slepia šias žinias nuo žmonių, kad jie negalėtų prieš juos sukilti, kad žmonės nesukiltų prieš valdžios elitą Žemėje, tikėdami, kad šitaip susigadins savo egzistavimą pomirtiniame gyvenime, kad šitaip užkirs sau patekimą į dangų ir bus pasiųsti į pragarą amžinoms kančioms.
Geresnis gyvenimas Žemėje
Bet matote, jeigu pamąstysite apie tai iš aukštesnio samprotavimo lygmens, kuriuo, žinoma, ne visi sugeba mąstyti, nors daugelis sugeba, tuomet jeigu turite koncepciją, kad egzistuoja geresnis gyvenimas po žemiškojo gyvenimo, esate atviri galimybei, kad gyvenimas galėtų būti geresnis už tą, kurį jūs turite šiuo metu. Tai kodėl tuomet neturėtų būti įmanoma turėti geresnio gyvenimo čia Žemėje? Kodėl turite laukti geresnio gyvenimo aukštesnėje karalijoje?
Kiti Čohanai kalbėjo apie istorinę evoliuciją, apie tendencijas, pokyčius, kurie įvyko istorijoje. Na, štai kaip jūs galite į tai pažvelgti iš Septintojo Laisvės Spindulio perspektyvos. Buvo laikai viduramžių katalikų imperijoje, kai žmonės gyveno neišmanyme. Jų žinios apsiribojo tuo, ką jiems sakė bažnyčia, ką ji jiems leido žinoti, o bažnyčia, žinoma, jiems nesakė, kad egzistuoja alternatyva jų turimam gyvenimui. Ji jiems nesakė, kad kitose pasaulio dalyse yra žmonių, kurie gyvena kitokį gyvenimą.
Tas pats, žinoma, ir su Sovietų Sąjunga. Jiems niekas nesakė, kad žmonių Vakaruose gyvenimas yra daug geresnis materialiai ir, tiesą sakant, psichologiškai nei jų gyvenimas Sovietų Sąjungoje. Matote šį labai paprastą faktą, kad egzistavo toks dalykas, vadinamas Geležine Uždanga. Jeigu Sovietų Sąjunga būtų buvusi ši nuostabi socialistinė utopija, kokia teigė esanti, tuomet Geležinės Uždangos tikslas būtų buvęs neįleisti visų tų vargšų žmonių Vakarų Europoje, gyvenusių po kapitalizmo jungu, neleisti jiems imigruoti į sovietinį socialistinį rojų. Tik, žinoma, buvo atvirkščiai: Geležinės Uždangos funkcija buvo neišleisti žmonių iš socialistinio „rojaus“ ir neleisti jiems žinoti, kad gyvenimas yra daug geresnis kitur Žemėje.
Ką jūs matote? Matote, kad evoliucija, visuomenės evoliucija, atnešė geresnes gyvenimo sąlygas Žemėje daugeliui, daugeliui žmonių. Žinoma, vis dar yra žmonių, kurie gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis. Tačiau lyginant su tuo, kas buvo prieš 100 ar 500, ar 1000 metų, matote, kad yra daug, daug milijonų žmonių, kurie gyvena daug geresnėmis materialiomis sąlygomis. Tai įvyko ne dėl to, kad valdžios elitas tam būtų pritaręs. Jam būtų daug labiau patikę, kad to nebūtų įvykę. Kodėl? Todėl, kad jie norėjo išsaugoti situaciją, kurioje žmonės nemanytų, kad egzistuoja alternatyva jų dabartinei situacijai. Jie nemanytų, kad kiti turi geresnes sąlygas nei jie turi savo šalyje. Kodėl Sovietų Sąjunga turėjo neleisti žmonėms viduje žinoti, kas vyksta išorėje? Todėl, kad jie turėjo mėginti neleisti jiems žinoti, kad gyvenimas gali būti geresnis čia Žemėje už tą, kurį turi jie.
Borisas Jelcinas, kaip jau anksčiau minėjome, suvokė tai apsilankęs Jungtinėse Valstijose ir pamatęs įprastinę maisto prekių parduotuvę, kurios lentynos buvo nukrautos įvairiausiais produktais kiekvienoje kategorijoje, ir žmonės galėjo eiti ir nusipirkti viską, ko tik jie norėjo. Ir jis suvokė, kad jeigu žmonės Sovietų Sąjungoje žinotų, kad žmonės Vakaruose taip gyvena, jie norėtų tai turėti. Ir todėl Sovietų Sąjunga negalėtų išlikti.
Prie ko tai veda? Tai veda prie suvokimo, kad visi nori geresnio gyvenimo. Visi žmonės Žemėje nori geresnio gyvenimo. Vienintelė priežastis, kodėl tiek daug žmonių jo neturi, yra ta, kad savo protuose, dėl valdžios elito manipuliacijų, jie patikėjo, kad jiems to pasiekti yra neįmanoma.
Geresnis gyvenimas Ukrainos žmonėms
Kokia yra dar viena, tarp keletos kitų, karo Ukrainoje priežastis? Na, rusai Rusijoje teigia, kad ukrainiečiai ir rusai yra broliškos tautos. Jie teigia, kad yra labai panašūs, ir Putinas sukūrė šią idėją, kad ukrainiečiai nori būti kaip rusai. Jie nori būti rusais. Ar bent jau, jie turėtų to norėti. Tačiau kuo yra grindžiama Putino valdžia Rusijoje?
Rusijos žmonių netikėjimu, kad jie gali pakeisti sąlygas Rusijoje. Jie netiki, kad galėtų turėti geresnį gyvenimą, kad galėtų išsilaisvinti iš dabartinės sistemos, iš Putino ir jo valdžios elito. Dauguma žmonių netiki, kad jie galėtų išsilaisvinti. Tačiau kas vyko Ukrainoje, ypač su naujojo prezidento išrinkimu, nors prasidėjo tai netgi dar anksčiau? Ukrainos žmonės pakilo iki troškimo turėti geresnį gyvenimą. Jie aiškiai nori geresnio gyvenimo nei turėjo Sovietų Sąjungos laikais. Jie aiškiai nori geresnio gyvenimo nei turėjo net ir po Sovietų Sąjungos. Ir vis didėjantis žmonių skaičius Ukrainoje pradėjo suvokti, kad yra tik vienas būdas, kuriuo jie gali tai turėti. Ir tai yra artėti link Europos, kurioje jie jau matė šį gyvenimą įkūnytą.
Žinote iš istorijos, net ir iš Biblijos, kad broliška meilė gali turėti įvairių net ir nelabai mylinčių aspektų. Žinote pasakojimą apie Kainą ir Abelį. Abelis turėjo kažką, ką Kainas būtų galėjęs turėti, jeigu būtų ryžęsis save transcenduoti, tačiau jis nenorėjo to daryti. Jis nenorėjo savęs transcenduoti, tad negalėjo turėti to, ką turėjo Abelis. Tačiau tas faktas, kad Abelis tai turi, jį erzino, nedavė jam ramybės, kėlė jam pavydą. Jis negalėjo pakęsti, kad Abelis turi kažką tokio, ko jis neturi. Tačiau kadangi nenorėjo savęs transcenduoti, ką jis tuomet padarė? Jis nužudė Abelį, kad jam nereikėtų matyti, jog jo brolis turi kažką, kam jis nenorėjo dėti pastangų įgyti. Na, būtent tai įvyko kolektyvinėje Rusijos sąmonėje, tačiau ypač tarp valdžios elito.
Kodėl Putinas yra taip apsėstas troškimo kontroliuoti Ukrainą? Todėl, kad nenori, jog ukrainiečiai susikurtų geresnį gyvenimą ir persiorientuotų į Vakarus. Kodėl jis to nenori? Todėl, kad jeigu ukrainiečiai gali tai padaryti, kodėl tuomet rusai Rusijoje negalėtų to padaryti? Ir todėl jis bijo, kad jeigu rusai Rusijoje tai pamatys, pamatys, kad ukrainiečiai turi geresnį gyvenimą, jie taip pat to užsinorės, ir jis žino, kad tai galėtų įvykti tik nuvertus jo sistemą – ne tik jo valdžią, bet taip pat ir visus oligarchus ir visą tą būdą, kuriuo šiuo metu funkcionuoja Rusijos ekonomika.
Geresnis gyvenimas rusams?
Norint, kad dauguma rusų turėtų geresnį gyvenimą, sistema privalo būti pakeista iš pagrindų. Ir kaip sakėme apie Rusijos kariuomenę, jeigu norite išspręsti tam tikrą problemą, negalite jos išspręsti sistemos rėmuose, kadangi pati sistema ir yra problema. Putinas negali suteikti Rusijos žmonėms geresnio gyvenimo, nes būtent jis stabdo Rusiją. Todėl jis mąsto, kad jeigu Ukraina sėkmingai susikurs geresnę ekonomiką, geresnį pragyvenimo lygį žmonėms, persiorientuodama į Vakarus, jeigu joje atsiras daugiau demokratinės laisvės, jam tai kels grėsmę. Jis tai pristato kaip grėsmę Rusijai, tačiau kaip sakėme, Putinas yra žemiausiame sąmonės lygyje, kokiame galite būti Žemėje, todėl Putino prote viskas sukasi apie jį patį. Nėra jokio kito žmogaus Putino prote kaip tik pats Putinas. Visi kiti tėra įrankiai, kuriais jis naudojasi savo savivaizdžiui išaukštinti arba jam apginti. Ir šitai kiekvienas, kuris bus pasiruošęs neutraliai į tai pažvelgti, galės pamatyti.
Putino planai Ukrainai
Tad čia matote, kad dalis motyvacijos yra šis pavydas, šis nenoras leisti kažkam, ką mes laikome savo broliais, turėti daugiau už mus. Ir todėl Putinas yra pasiruošęs sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą šalį, sunaikinti Ukrainos žmones, priversdamas juos būti tokiais kaip rusai, tai reiškia, kad jie būtų pavaldūs jo valdžiai, jo kontrolei.
Ar suvokiate, kad Rusijos valdžia ir kariuomenė ne tik planavo invaziją į Ukrainą, bet taip pat planavo ir tai, kas bus paskui? Galite dabar pažvelgti į tai, kas įvyko ir matyti, kad jų planai buvo nerealistiški, tačiau jie planavo labai greitai užgrobti visą Ukrainą, nuversti vyriausybę ir patys tapti šalies šeimininkais. Po to jie planavo padaryti tai, ką Rusija, Stalino vadovaujama, padarė 1940 metais Baltijos šalyse – jie planavo suimti visus žmones, kurie galėjo kelti grėsmę rusų kontrolei. Jie atsivežė į Ukrainą tuos pačius nacionalinės gvardijos kareivius, kurie malšino protestuotojus Rusijoje. Jie turėjo planus statyti stovyklas, kuriose būtų laikę žmones, iki kol būtų įvertinę, ar juos yra įmanoma „perauklėti“, o gal tiesiog jie turėtų būti iš karto nužudyti. Štai kodėl sakome, kad jeigu šie planai būtų buvę įgyvendinti, daug daugiau ukrainiečių būtų buvę nužudyta nei buvo nužudyta iki šiol.
Laisvė nuo jėgos naudojimo
Turite suvokti: kas įvyko pasaulyje? Mes kalbėjome apie tai, kad šiuolaikinės šalys pasiekė aukštesnį žmogiškumo lygį, aukštesnį pasiryžimo tarnauti lygmenį, tačiau jos taip pat pasiekė aukštesnį laisvės lygmenį. Na ir dabar, mes jau anksčiau sakėme, kad laisvė turi skirtingas pakopas, ir žemesnės laisvės pakopos yra laisvė nuo, laisvė nuo kažko.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, šiuolaikiniame pasaulyje įvyko tai, kad žmonės pasiekė laisvę nuo jėgos naudojimo. Nuo Antrojo Pasaulinio Karo pabaigos egzistavo laisvė nuo išorinės jėgos, mėginančios naudoti prievartą prieš žmones Vakarų šalyse, šiuolaikinėse demokratijose, tačiau taip pat buvo pasiektas aukštesnis laisvės laipsnis nuo vidinių jėgų, kurias įkūnijo jų pačių vyriausybės. Beveik niekas šiuolaikiniame pasaulyje, na, neturėčiau sakyti beveik niekas, nes iš tiesų yra tokių žmonių, tačiau dauguma žmonių šiuolaikiniame pasaulyje nesijaučia pavergti savo valdžios, jie nejaučia, kad jų valdžia norėtų juos pričiupti. Net ir tie žmonės šiuolaikiniame pasaulyje, kurie mano, kad valdžia nori juos pričiupti, taip mano tik dėl to, kad neturi jokio supratimo apie tai, ką reiškia gyventi Rusijoje. O jeigu tai žinotų, jeigu ryžtųsi tai pripažinti, jie tuomet suvoktų, kad jų valdžia iš tiesų nesiruošia jų prispausti ir jų tikėjimas tuo yra nerealistiškas.
Tad suvokiate, jog žmonės šiuolaikiniame pasaulyje pasiekė aukštą laisvės nuo jėgos laipsnį. Būtent to taip pat nori Ukrainos žmonės, dauguma jų. Jie to norėjo iki karo, tačiau, kaip jau paaiškinome, jie dar nebuvo iki galo to pasiekę, ir būtent dėl to galėjo įvykti ši situacija, iš dalies taip pat ir dėl to, kad jie prisiėmė vaidmenį pademonstruoti, kokie rusai yra nelaisvi nuo jėgos.
Jeigu pažvelgtumėte į skirtingų šalių kolektyvinę sąmonę, galėtumėte sukurti skalę ir galėtumėte sakyti, kad štai čia yra laisvė nuo jėgos, visiška laisvė nuo jėgos, o tuomet žemiau yra įvairūs laisvės laipsniai, o tuomet dar žemiau pereinate į negatyvią skalę, kurioje turite įvairius jėgos laipsnius. Kitaip tariant, žemiausiame lygmenyje neturite visiškai jokios laisvės nuo jėgos.
Galite pažvelgti į šią skalę ir matyti, kad iki karo Ukraina iš tiesų buvo aukščiau už Rusiją, tačiau vis dar buvo žmonių, kurie jautė kažkokią ištikimybę Rusijai, ir šie žmonės stabdė Ukrainą, tačiau Ukraina buvo aukštesniame lygmenyje už Rusiją. Po to, kai prasidėjo karas, Ukrainos šalyje įvyko pokytis, ir vis daugiau ir daugiau žmonių pradėjo jausti ir trokšti tos laisvės. Galite sakyti, kad karas vis dar tebevyksta, tad, žinoma, jie susiduria su išorine jėga, ir vis dėlto, vis daugiau ir daugiau žmonių iš tiesų pradėjo suvokti, kad jie trokšta laisvės nuo jėgos.
Rusų apatija
Tuo tarpu Rusija nuėjo priešinga kryptimi, kadangi, bent jau kol kas, daugelyje rusų vyravo pasidavimo nuotaikos, kad nieko neįmanoma pakeisti. Kai kurie žmonės, kurie tikėjo, kad kažką įmanoma pakeisti, išvyko iš šalies. Kai kurie žmonės, kurie išvyko, išvyko dėl to, kad nemanė, jog ką nors būtų įmanoma pakeisti, tačiau žmonės, kurie liko Rusijoje, kurie pasiliko Rusijoje, pasidavė, dauguma jų pasidavė, ir todėl sąmonė, kolektyvinė Rusijos sąmonė nusmuko daug žemiau. Jie yra pasiruošę priimti vis didesnį ir didesnį jėgos naudojimą iš savo valdžios. Na ir dabar, tai gali, kaip kai kurie ekspertai sakė, kažkuriuo metu pasikeisti, kuomet valdžios baimę nusvertų kitos baimės, ir jie ryžtųsi pasipriešinti ir pareikalauti pokyčių. Tačiau šiuo metu mažai yra šalių pasaulyje, kuriose kolektyvinė sąmonė būtų žemesnė už Rusijos, bent jau pagal šiuos laisvės nuo jėgos kriterijus.
Galite pažvelgti į Putiną, galite savęs paklausti: kas yra pats nelaisviausias žmogus Rusijoje? Žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, gali atrodyti, kad pats galingiausias žmogus Rusijoje yra Putinas. Jis gali daryti ką tiktai nori, ir visa šalis eina ten, kur jis liepia jai eiti. Tačiau kai pažvelgiate į psichologinį aspektą, Putinas yra pats nelaisviausias žmogus Rusijoje, ir vienas iš nelaisviausių visame pasaulyje, nes jis yra taip stipriai įstrigęs savo paties mąstyme.
Ir prie ko tai veda? Na, tai atveda prie suvokimo, kad, žinoma, jūs turite fizinę jėgą, kuri varžo jūsų laisvę. Tačiau kodėl jūs esate pavaldūs fizinei jėgai? Kodėl jūs priimate, kad jūsų situacija Žemėje negalėtų būti pakeista, kad negalėtumėte turėti geresnio gyvenimo Žemėje? Na, taip yra dėl psichologinių sąlygų. Jūs turite kažkokį mechanizmą savo psichologijoje, kuris neleidžia jums priimti, kad galėtumėte turėti geresnes sąlygas. Todėl jūs pasiduodate, nustojate vilties. Ir būtent tuo, jeigu pažvelgtumėte į tai istoriškai, kliovėsi visi valdžios elitai, kuriuos matėte istorijoje, tuo kliovėsi visi totalitariniai ir valdžia piktnaudžiaujantys režimai.
Jie kliovėsi tuo, kad gali ateiti momentas, kai jie bus panaudoję pakankamai jėgos prieš savo pačių žmones, ir šie žmonės pasiduos, jie neteks vilties, manydami, kad gyvenimas toks ir turi būti, ir nėra nieko, ką jie galėtų padaryti, kad jį pagerintų, bent jau čia, Žemėje. Rusai, kaip paaiškinome, šioje situacijoje buvo labai, labai ilgą laiką, daugelis žmonių. Tačiau, žinoma, daugelis žmonių inkarnavosi Rusijoje šiame amžiuje būtent dėl to, kad norėjo parodyti, jog egzistuoja alternatyva. Problema yra ta, kad dabar daugelis tų žmonių paliko Rusiją. Tačiau, žinoma, jie vis dar traukia kolektyvinę sąmonę. Net ir tai gali turėti pozityvų poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.
Tačiau esmė čia yra tokia. Šalis negali pasiekti laisvės nuo jėgos, kol neįvyksta pokytis kritinėje žmonių masėje, kol jie nepakeičia savo psichologijos, pradėdami tirti, kodėl jie mano, kad turėtų pasiduoti ir pasitenkinti jiems tekusia dalia gyvenime, kodėl jie mano, kad turėtų liautis mėginti pagerinti savo gyvenimą. Kartais tam prireikia labai skaudžių smūgių. Matote Irane, kaip šie jauni žmonės turėjo būti privesti beveik prie visiškos desperacijos ir nevilties, kadangi jie nematė sau jokios ateities, ir tik tuomet jie ryžosi protestuoti. Tačiau visada egzistuoja potencialas, kad žmonės gali nubusti, ir būtent tai įvyko Ukrainoje, ir būtent dėl to matote, kad Ukraina padarė didesnį progresą už Rusiją. Ir būtent dėl to matote šį desperatišką mėginimą Rusijoje sustabdyti laisvę Ukrainoje.
Pokytis Ukrainoje
Ką tai reiškia Ukrainos žmonėms? Na, tai tiesiog reiškia štai ką. Jūs jau esate pakeliui į didesnę laisvę. Jau egzistuoja kritinė masė žmonių Ukrainoje, kurie atvėrė savo širdis Septintojo Spindulio Laisvės Liepsnai. Jie ją priėmė tokiu laipsniu, kokiu pajėgė pakelti, tačiau jūs jau esate pakeliui į laisvę, ir jums tiesiog reikia toliau eiti šia kryptimi ir jums reikia tai akceleruoti. Ir, vėlgi, šiuo metu vyksta didelė akceleracija, dabar egzistuoja didelis potencialas, kadangi daugelis žmonių, kurie nebuvo tame lygmenyje iki karo, dabar buvo taip stipriai šokiruoti, kad jie sako: „Mes norime laisvės nuo šito.“
Jie žiūri į destrukciją, ir tie iš jūsų, kurie nesate karo zonoje, kurie nesate vienoje iš tų Ukrainos vietų, kurios buvo okupuotos Rusijos, negalite suvokti, ką jautė šie žmonės – koks didelis šokas buvo daugeliui šių žmonių pamatyti, ką padarė Rusijos kareiviai, pamatyti visą tą destrukciją, žmonių žudymus, kankinimus, prievartavimus. Pamatyti šį absoliučiai nežmonišką elgesį, visko, ką tik galima paimti, vogimą. Daugeliui šių žmonių, kurie jautė ištikimybę Rusijai, tai buvo toks didelis šokas, kad jie dabar yra atviri sakyti: „Mes daugiau niekada nebenorime to patirti, norime laisvės nuo to, norime laisvės nuo šitokios jėgos.“
Laisvė nuo korupcijos
Vėlgi, Ukrainai čia atsivėrė galimybė atlikti dramatišką pokytį, kuomet žmonės suvoktų: „Mes norime geresnio gyvenimo, bet kas mums neleido turėti geresnio gyvenimo? Jo pasiekti mums neleido jėga, ir mes norime laisvės nuo jėgos.“ Tai reiškia daug skirtingų dalykų. Žinoma, šiuo metu jūs sakote: „Mes norime laisvės nuo rusų priespaudos ir puolimų bei destrukcijos.“ Tačiau pažvelkite į vidines jėgas, kurios stabdo augimą Ukrainoje. Kaip mes dabar jau daug kartų kartojome, korupcija yra viena iš jų. Bet taip pat ir visa ekonominė sistema, su oligarchais, su favoritizmu, ir visa politinė sistema, kuri yra paremta ne tarnavimu žmonėms, o tarnavimu išskirtinių grupių interesams.
Egzistuoja didžiulė galimybė nubusti, pažvelgti į šalį ir paklausti: „Ką mums reikia padaryti, kad pakiltume aukščiau, kad įgytume tą laisvę tiek nuo išorinių, tiek nuo vidinių jėgų? Kaip mums reikia pasikeisti?“ Ir pamatysite, kad Ukrainoje jau yra pakankamai žmonių, kurie turi tą geresnio gyvenimo troškimą, kurie tiki, kad geresnis gyvenimas yra įmanomas, kad jis iš tiesų gali būti įkūnytas. Jūs taip pat turite situaciją, kurioje daugelis šių pabėgėlių atvyko į tas kitas šalis, kuriose jie pamatė, kad geresnis gyvenimas yra įmanomas. Jie pamatė, kad žmonės, kurie yra tokie patys kaip ir jie, turi geresnį gyvenimą. Taip pat yra daug šių pabėgėlių, kurie buvo pozityviai šokiruoti, kaip šiltai jie buvo priimti tose šalyse.
Tad matote, jeigu grįžtume prie to, ką Nada kalbėjo apie tarnavimą, kad daugelis šių ukrainiečių pabėgėlių dabar pamatė, patyrė aukštesnį tarnavimo lygmenį, nes žmonės, kurie priėmė juos šiose šalyse, pademonstravo savo pasiryžimą jiems tarnauti, nors patys iš to nieko negavo. Daugelis ukrainiečių su tam tikru įtarumu žiūrėjo į kitas šalis. Daugelis ukrainiečių su tam tikru įtarumu žiūrėjo į Lenkiją ir į Lenkijos žmones dėl tam tikrų praeityje vykusių konfliktų. Tačiau jie buvo pozityviai sukrėsti, kaip šiltai juos čia sutiko, ir Lenkija priėmė daugiau ukrainiečių pabėgėlių nei bet kuri kita šalis.
Jūs, vėlgi, matote demonstruojamą šį pasiryžimą nesavanaudiškai tarnauti, ir šitai jie galės išsinešti su savimi, ir galės įvykti pokytis, kuomet pasakysite: „Gana senųjų įpročių. Gana privilegijų jas turėjusiems žmonėms – kurie turėjo tarnauti visuomenei, tačiau netarnavo visuomenei, o siekė įgyti naudos sau ir tiems, kurie buvo pasiruošę jiems sumokėti ar atsilyginti kitomis paslaugomis. Daugiau to nebegalime toleruoti. Nebepriimsime to savo šalyje. Ir reikalaujame laisvės nuo šios vidinės jėgos, nes tai yra jėga, kuri diskriminuoja prieš žmones, suteikdama kai kuriems žmonėms privilegijas, o kitus žmones laikydama priespaudoje.“
Naujo nacionalinio tapatumo ir kultūros sukūrimas
Tai, žinoma, turi daug ir kitų aspektų. Labiau ilgalaikėje perspektyvoje egzistuoja didelis poreikis atsirasti žmonėms Ukrainoje, kurie būtų kūrybiški. Menininkams, muzikantams, filosofams, mąstytojams. Nebūtinai gavusiems formalų išsilavinimą tose srityse, bet sugebantiems mąstyti kitaip. Sugebantiems pažvelgti į dalykus, suvokti ryšius, suvokti, kodėl tam tikri dalykai įvyko, ir jie tuomet galės nukalti naują nacionalinį tapatumą ir kultūrą. Yra ukrainiečių, kurie sakė: „Mes neturime daug didvyrių Ukrainoje. Kai žiūrime į savo praeitį, neturime daug didvyrių.“ Bet dabar jūs turite. Ne tik kareivius, bet ir daugelį kitų žmonių. Ir turite galimybę sukurti naują nacionalinį tapatumą, kuriame išsilaisvintumėte nuo savo praeities, tame tarpe ir nuo sovietinės praeities, bet taip pat ir nejautrumo gyvybei, brutalumo, polinkio į nusikaltimus, korupciją, polinkio į savanaudiškumą, koncentravimąsi į save. Galite išsilaisvinti nuo to ilgalaikėje perspektyvoje. Galite nukalti naują požiūrį į save, kaip sakėme, ir iš tiesų pradėti priimti, kad esate verti būti Europos šeimos nariais. Esate Europos šeimos turtas, nes pakilote į tą žmogiškumo lygmenį. Tai reiškia, kad jūs dabar esate lygūs tarp šalių.
Kristaus įžvalgumas ir lygybė
Yra puiku kalbėti apie lygybę, ir tam tikrame lygmenyje, visi žmonės yra sukurti lygūs. Tačiau tai buvo, kai jie pirmą kartą atėjo į įsikūnijimą Žemėje. O nuo to laiko, per daugelį inkarnacijų, jie vystėsi skirtingomis kryptimis, ir todėl negalite sakyti, kad šiandien visi žmonės yra lygūs. Tai yra viena iš silpnųjų šiuolaikinių demokratijų pusių, kad jos turi polinkį norėti galvoti, kad visi yra lygūs ir su visais galite elgtis vienodai. Tai, žinoma, nėra Kristaus įžvalgumas, kadangi, ir paimkime čia akivaizdų pavyzdį, turite pripažinti, jog Putinas ir Rusijos valdžia neturi tyrų intencijų demokratinių šalių atžvilgiu, ir todėl negalite su jais elgtis taip, tarsi jie turėtų tyras intencijas.
Tas pats dalykas galioja ir daug kur kitur. Tačiau pirmiausia tai galioja žmogiškumo lygmenyje. Kai pasiekiate tam tikrą žmogiškumo lygmenį, negalite sau leisti ignoruoti arba pamiršti, kad kiti žmonės nėra pasiekę to lygmens. Ir todėl negalite su jais elgtis kaip su lygiais, kai jie yra žemesniame žmogiškumo lygmenyje ir yra pasiruošę pirmai progai pasitaikius smogti jums į nugarą.
Bendradarbiavimas tarp lygių
Vėlgi, Ukraina turi potencialą pakilti aukščiau, pakelti kolektyvinę sąmonę, tapti lygia žmogiškume ir laisvės troškime su kitomis Europos šalimis, ir tuo būdu įgyti gebėjimą bendradarbiauti kaip lygus su lygiais. Mes sakėme, kad norime, jog Rusija bendradarbiautų su kitomis šalimis kaip lygi su lygiais, tačiau yra akivaizdu, kad šiuo metu tai negali vykti. Kolektyvinė sąmonė turi būti pakelta, kad tai galėtų įvykti. Ir dalykas, kuris čia turi nutikti, yra tai, kad Ukrainai reikia suvokti šį paprastą dalyką, kurį mes paaiškinome, kad vystymasis, kurį matote šiuolaikiniame pasaulyje, nėra paremtas prievarta. Nėra jokios centrinės organizacijos, kuri verstų demokratines šalis tapti laisvesnėmis ir labiau klestinčiomis. Tai įvyko per savanorišką bendradarbiavimą. Tačiau savanoriškas bendradarbiavimas yra paremtas suvokimu. Jis nėra paremtas išskaičiavimu, kuomet kažkas galėtų sakyti: „Na, matau, kad šie europiečiai bendradarbiauja. Mes apsimesime, kad bendradarbiausime su jais, bet tiesiog pažiūrėsime, kaip galėtume išpešti iš to didžiausią galimą naudą ir kaip galėtume juos apgauti.“ Yra šalių pasaulyje, kurios šimtus, jeigu ne tūkstančius metų turėjo šią sąmonę, kurioje visada mėgina apgauti kitus. Tačiau tai nėra bendradarbiavimas tarp lygių.
Bendradarbiavimas veikia, kai yra savanoriškas, nes jis yra paremtas šiuo suvokimu, kad būdamas sąžiningu aš darau tai, kas yra geriausia man pačiam. Bendradarbiaudami atvirai ir sąžiningai, mes darome tai, kas yra geriausia mums patiems ir mūsų šaliai. Esmė čia nėra Ukrainai padaryti kažką, kad ji galėtų įgyti pranašumą. Esmė yra Ukrainai pakilti į tą lygmenį, į kurį jau yra pakilusios kitos Europos šalys, kuriame tiesiog yra natūralu sąžiningai ir atvirai bendradarbiauti. Tai tiesiog yra antroji prigimtis, o gal netgi pirmoji prigimtis. Jūs to nedarote su kažkokiomis paslėptomis intencijomis. Jūs suvokiate, kad Vakarų Europos šalys, arba kitos Europos šalys, iš tiesų nori padėti pakelti Ukrainą aukščiau, kad ji tapti šiuolaikine šalimi.
Laisvė nuo Kaino sąmonės
Ir jūs galite sakyti: „Na, tose šalyse yra įmonių, kurios nori uždirbti pinigų atstatydamos Ukrainą.“ Na, dėl to nesiginčysiu, tačiau tai negalioja visiems žmonėms. Yra žmonių šiuolaikiniame pasaulyje, ne tik Europoje, bet ir kitur, kurie norėtų, kad likęs pasaulis turėtų tai, ką turi jie. Jie neturi Kaino sąmonės. Jie nepavydi savo broliams ir seserims. Jie nori, kad visi turėtų tokį gyvenimą, kokį turi jie, nes tai yra laisvė. Tai yra laisvė nuo kažko. Tai yra laisvė nuo pavydo ir pavyduliavimo. Nuo pavydėjimo savo broliams ir seserims, nuo Kaino sąmonės. Kai nuo to išsilaisvinate, kaip jums galėtų kelti grėsmę, kad kiti žmonės turi tai, ką turite jūs, ar netgi kad jie turi daugiau? Kaip tai galėtų būti grėsmė? Kaip gi tai galėtų jums pakenkti?
Kai esate patyrę, kad visas šiuolaikinis pasaulis pasidarė turtingesnis bendradarbiaudamas, matote, kad jei kiti turės daugiau, tai pakels visą ekonomiką ir jūs turėsite daugiau. Jeigu visas pasaulis – tiesiog atsitraukite žingsnelį atgal ir įsivaizduokite tai – įsivaizduokite, kad visas pasaulis turi tokį patį gausos lygį kaip Vakarų Europa. Tik įsivaizduokite tai. Žinau, kad galite sumąstyti įvairiausių samprotavimų ir argumentų, kad tai nėra įmanoma dėl gamtinių išteklių, dėl to ir ano. Bet dabar atidėkime tai į šalį. Visų pirma, jau anksčiau sakiau, kad gamtiniai ištekliai nėra fiksuotas kiekis. Bet tiesiog įsivaizduokime, kad visas pasaulis yra tame pačiame gausos lygmenyje kaip Vakarų Europos žmonės ir šalys. Kaip gi tai kažką atimtų iš Vakarų Europos šalių? Priešingai, tai tik dar labiau padidintų jų klestėjimą. Tai nereiškia, kad jos visada pirmautų. Tačiau jeigu viso pasaulio ekonomikos lygmuo būtų pakeltas aukščiau, visi gautų naudos.
Vėlgi, mažiau laisvi žmonės turi tendenciją projektuoti ant kitų savo pačių sąmonės būseną. Būtent tai labai aiškiai matote Putino asmenyje, kuris yra jėga paremtame mąstyme. Jis negali suvokti, kad NATO šalys transcendavo jėga paremtą mąstymą. Ir todėl jis projektuoja ant jų, kad jos nori daryti tai, ką jis nori joms daryti. Jis nori naudoti jėgą, kad susigrąžintų tai, ką laiko Rusijos teritorija, o NATO tam trukdo, todėl jis ant jų projektuoja, kad būtent jie nori kažką atimti iš Rusijos. Tam tikra prasme, jis yra teisus. Jo ambicija yra užgrobti žemes, kurios, jo įsitikinimu, priklauso Rusijai, o NATO trukdo jo imperialistinėms svajonėms. Todėl jam, jo agresyvios jėgos suvaržymas atrodo kaip prieš jį nukreipta agresyvi jėga. Todėl, kad savo prote jis yra visatos centras, tad viskas, ką kitos šalys daro, yra nukreipta prieš jį. Jeigu jos riboja jo ekspansines ambicijas, na, tai yra agresijos veiksmas prieš Putiną – Putino prote.
Su Ukraina tai yra susiję tuo, kad Ukraina gali atlikti pokytį. Ukrainiečiai gali suvokti, kad kolektyvinėje sąmonėje vis dar tebėra šių liekanų, dėl kurių įtariai žiūrite į kitus žmones ir į jų motyvus. Žinoma, galite tai matyti iš sovietinių laikų, tačiau savo šaknimis tai ateina net iš dar seniau. Jūs projektuojate, kad galbūt kiti žmonės nori jumis pasinaudoti, tačiau galite virš to pakilti ir suvokti, kad jeigu paleisite šį mąstymą, sugebėsite laisvai bendradarbiauti su tomis šalimis, kurios jau laisvai bendradarbiauja tarpusavyje.
Aš čia nemėginu pavaizduoti, kad Vakarų Europa yra tarsi koks rojus Žemėje. Tiesiog mėginu pasakyti, kad jos yra toliau pažengusios už Ukrainą, ir Ukrainai gali būti naudinga pakilti į tą lygmenį. Galite matyti, kad Rusija nenorės atstatyti Ukrainos po karo. Net jeigu Ukraina dabar pasiduotų Rusijai ir pasakytų: „Ateikite ir mus užimkite.“ Negi manote, kad Rusija skirtų resursus Ukrainai atstatyti? Žinoma, kad ne, pirmiausia ji siektų „perauklėti“ populiaciją, kad ji taptų rusais, bet net ir po to galite matyti, kad didelė Ukrainos dalis būtų sugriauta, jeigu ji būtų tame pačiame lygmenyje kaip Rusija.
Kas yra pasiruošę padėti Ukrainai atstatyti šalį po karo? Na, žinoma, Vakarų Europa ir bendrai Europa. Kas Ukrainai būtų naudingiausia? Išsilaisvinti iš šio mąstymo, kuriame įtariai žiūrite į kitų žmonių intencijas. Galbūt jie mėgina mumis pasinaudoti. Jeigu sugebėsite tai įveikti, galėsite daug sparčiau atstatyti šalį.
Visi laimi bendradarbiaudami
Ne taip seniai buvome surengę konferenciją Ukrainoje, kurioje buvome fiziškai, tiksliau, pasiuntinys tenai buvo fiziškai. Galite grįžti ir išstudijuoti tuos diktavimus ir galite matyti, kad viskas, ką tada sakėme, vis dar tebegalioja Ukrainai. Tebėra vertinga jums visa tai išstudijuoti. Tačiau, žinoma, nuo to laiko įvyko taip, kad daugelis dalykų, kuriuos mes išsakėme tik tarp eilučių ar tik užsiminėme apie juos, dabar daug ryškiau susifokusavo. Būtent dėl to šį kartą savo diktavimuose mes kalbėjome daug tiesiau. Nes dabar matome, kad egzistuoja tas atvirumas kolektyvinėje sąmonėje. Dalykai, kurių mes tiesiogiai anksčiau nesakėme, dabar buvo išsakyti labiau tiesiogiai, nes tuomet nebuvo tokio paties atvirumo. Daugelis žmonių turėjo šį troškimą išsaugoti status quo ir jie jautė turintys privilegijuotą poziciją arba turintys tokį gyvenimą, kurį priėmė kaip jiems tekusią dalią gyvenime, ir jie nenorėjo to prarasti.
Galite čia kai ką suvokti, kad kai pakylate į tą laisvę nuo jėgos, nuo jėga paremto mąstymo, galite laisvai bendradarbiauti su kitais žmonėmis, kadangi nebijote kažko prarasti bendradarbiaudami. Būtent tai jūs matote, sąmonę, kurią suvokė labai mažai žmonių, tačiau ji atsirado šiuolaikiniame pasaulyje. Tai yra suvokimas, kad mes iš tiesų nieko neprarandame bendradarbiaudami, mes laimime bendradarbiaudami. Visi laimi bendradarbiaudami. Būtent tai matote pademonstruotą gamtoje. Būtent dėl to gyvybė išliko tiek ilgai šioje planetoje. Kaip sakėme, stipriausiųjų išlikimas reiškia išlikimą tų, kurie yra labiausiai pasiruošę bendradarbiauti, o ne tų, kurie yra labiausiai pasiruošę naudoti jėgą. Tai yra svarbus pokytis Ukrainos šaliai. Tai gali atnešti didžiulę ilgalaikę naudą. Daugelis žmonių jau atliko šį pokytį. Prezidentas ir daugelis naujų žmonių parlamente atliko šį pokytį. Daugelis kitų žmonių atliko šį pokytį. Tačiau jūs vis tiek galite vystyti tą momentumą, kuris leistų šaliai peržengti šiuos kritinius taškus, už kurių progresas taptų nesustabdomas, jis taptų save pastiprinantis, ir tai jums suteiks greičiausią įmanomą progresą, pasibaigus šiems nelemtiems įvykiams, kurių niekas iš mūsų nenorėjo matyti, ir vis dėlto, dabar, kai tai jau įvyko, mes, kaip sakėme, suteikiame jums impulsą tuo pasinaudoti – pasinaudoti tuo geriausiai kaip galite.
Yra senas posakis, kad yra viena laimėti karą, ir visai kas kita – laimėti taiką. Na, mes norime, kad Ukraina laimėtų tiek karą, tiek taiką. Jums gali pavykti laimėti karą su tuo mąstymu, kurį turite dabar, nors, vėlgi, jeigu jį transcenduotumėte, tai padėtų jums laimėti greičiau, tačiau iš tiesų negalėsite laimėti taikos su tuo mąstymu, kurį turite dabar. Tam reikalinga transcendencija, kaip paaiškinome.
Žinoma, laisvė turi daug aspektų, daug lygmenų. Daug daugiau būtų galima pasakyti apie laisvę, bet aš jau pasakiau daug dalykų apie laisvę tiems, kurie yra pasiruošę pažvelgti į šiuos aukštesnius aspektus. Tai, ką mes perdavėme šioje konferencijoje, mes, Čohanai, yra pamatuotas perdavimas, paremtas mūsų kolektyvinės sąmonės stebėjimu, pokyčiais, kurie įvyko nuo tada, kai prasidėjo karas, ir žmonių pasiryžimo keistis, pradėti mąstyti naujai.
Drįskite svajoti!
Žinote, kad kitas būdas žiūrėti į tai, kas įvyko pasaulyje, yra pakalbėti apie vaizduotę. Jeigu grįžtumėte į Sovietų Sąjungos laikus, tiek Ukrainoje, tiek kitose respublikose, tiek pačioje Rusijoje, pamatytumėte, kad tai, ką Sovietų Sąjunga sunaikino daugumoje žmonių, buvo vaizduotė. Niekas nedrįso įsivaizduoti kažko naujo, kažko kito, kažko geresnio. Kodėl šalys šiuolaikiniame pasaulyje padarė tą progresą, kurį padarė? Todėl, kad žmonių vaizduotė buvo laisvesnė. Žmonės drįso svajoti. Jie drįso eksperimentuoti. Jie drįso mąstyti tokiais būdais, kuriais iki tol niekas niekada nebuvo mąstęs. Yra pasakyta, kad mokslas yra procesas, per kurį pamatote kažką, ką mato visi kiti, tačiau sumąstote kažką, ko niekas kitas nemąstė. Na, vaizduotė yra matyti tai, ką visi mato, tačiau patirti prote kažką daugiau, kažką, ko dauguma žmonių nesugeba patirti. Tačiau kai turite vaizduotę, jūs tai patiriate.
Kas stabdo šalį? Būtent vaizduotės stygius. Žmonių protai yra įstatyti į vėžes. Jie buvo užauginti tam tikrose sąlygose. Jie turi tam tikrą praeitį, apie kurią jiems papasakojo šeimos nariai arba apie kurią jiems buvo pasakojama mokykloje, ir jie galvoja: „Štai kokie mes esame kaip ukrainiečiai. Štai kaip mes darėme dalykus, štai kaip mes mąstome, štai kaip mes žiūrime į gyvenimą.“ Ir jie priima, kad egzistuoja tam tikros ribos, ir nėra jokios prasmės mąstyti už šių ribų, nėra jokios prasmės įsivaizduoti kažką už šių ribų, nes: „Mes esame ukrainiečiai ir mes velkame šį didžiulį akmenį, ir negalime paleisti virvės, tiesiog turime tempti tą akmenį. Kad ir kur beeitume, kad ir kur bejudėtume, kad ir kur manytume galintys nueiti kaip šalis, privalome temptis su savimi savo praeitį.“
Tačiau jūs neprivalote to daryti. Neprivalote su savimi jos temptis. Tačiau, kad galėtumėte nustoti ją su savimi temptis, kad galėtumėte paleisti virvę, privalote išdrįsti mąstyti tai, apie ką niekas kitas jūsų šalyje nemąstė. Turite išdrįsti įsivaizduoti, kad dalykus būtų galima daryti kitaip, nei jūs juos tradiciškai darėte. Ar tikrai privalote turėti korupciją, kurią turite dabar, kurią turėjote tokį ilgą laiką? Ar tikrai turite tai turėti? Ar tikrai privalote vargti, kaip iki šiol vargote? Ar privalote verslą daryti tuo pačiu būdu, kaip iki šiol darėte verslą? O gal yra kitų būdų? Ar privalote užsiimti politika tuo pačiu būdu, kaip darėte tai iki šiol? O gal yra kitų būdų?
Didžiausia dovana, kurią jūs, kaip individas, galite padovanoti savo šaliai, yra išlaisvinti savo vaizduotę ir išdrįsti įsivaizduoti tai, ko niekas kitas iki šiol nebuvo įsivaizdavęs. Jeigu pakankamai žmonių tai padarys, galėsite padaryti progresą, kuris pranoks jūsų šiuo metu turimas didžiausias fantazijas. Galėsite įkūnyti kažką, kas pranoks jūsų didžiausias fantazijas. Mano vizija Ukrainai yra daug aukštesnė nei kas nors Ukrainoje šiuo metu pajėgia suvokti. Esu pasiruošęs duoti šią viziją kiekvienam, kuris tik atvers savo protą. Tam tikra prasme, jūs dažnai galvojate, daugelis žmonių galvoja, kad vaizduotė tėra fantazija. Tačiau grįžkite 500 metų į praeitį ir pažiūrėkite, kaip žmonės gyveno anais laikais. O tuomet pažvelkite į tą realybę, kurioje jūs gyvenate šiandien. Ar galėjo anų laikų žmonės bent įsivaizduoti, kaip jūs šiandien gyvensite? Ne. O jeigu kas nors būtų drįsęs tai įsivaizduoti, dauguma to meto žmonių būtų sakę, kad tai yra gryniausia fantazija. Tačiau jūs gyvenate šiandieniniame pasaulyje. Žinote, kad tai nėra fantazija, tai yra realybė. Tai yra labai realus potencialas. Ir tam tereikia vieno dalyko, jūsų priėmimo, kad tai yra reali galimybė, o ne fantazija.
Buvo pasakyta: „Prašykite ir gausite“. Aš sakyčiau: „Priimkite ir gausite. Priimkite, kad tai yra įmanoma, ir jūs tai gausite.“ Nes jeigu negalėsite priimti, kad tai yra įmanoma, kaip aš galėsiu jums tai duoti? Tai būtų jūsų laisvos valios pažeidimas.
Laisvė nuo buvimo auka
Mes kalbėjome apie aukos sąmonę. Kokia yra aukos sąmonės esmė? Manote, kad nesate savo ateities šeimininkai. Esate priklausomi nuo išorinių jėgų, kurių negalite kontroliuoti. Taip, jūs buvote Sovietų Sąjungos dalimi. Jautėtės prievarta į ją įvaryti, jautėtės priversti joje būti. Holodomoras buvo jums primestas. Na, o dabar jums buvo primestas karas. Kai kurie žmonės dabar tikisi, kad po karo ES ateis ir bus gelbėtojais, privers jus pasikeisti. Tačiau ES nėra paremta jėga. Turite pakilti aukščiau ir patys nuspręsti, ko norite. Turite nuspręsti, kokios ateities norite. Vaizduotė yra vienas aspektas, tačiau kitas aspektas yra sprendimas: „Ko mes norime? Kaip esame pasiruošę pasikeisti, kad tenai nusigautume?“ Ir tuomet turite priimti sprendimą, kad tai yra įmanoma. Nesate aukos, nebent save tokiais laikytumėte. Klausimas yra: ar norite toliau būti jums nepavaldžių jėgų aukomis – ar tai būtų išorinės jėgos, ar oligarchai, ar politikai, ar biurokratai, ar oras – ar tas ar anas? Ar norite toliau būti aukomis? O gal norite išsilaisvinti nuo buvimo auka? Jeigu norite išsilaisvinti, tuomet kreipkitės į mane. Esu pasiruošęs jums padėti išsilaisvinti. Duokite man atvirus protus ir aš jums duosiu geresnės ateities Ukrainai viziją. Aš nė nuo vieno nieko neslepiu. Tad išmėginkite mane, – sako Laisvės Viešpats – ir aš apipilsiu jus palaiminimais, kad neturėsite kur jų sutalpinti.
Rusija pasikeis
Tad dabar, pasakiau, ką norėjau. Vėlgi, mano dėkingumas tiems iš jūsų, kurie buvote instrumentais, kurie šito klausėte ir transliavote tai per savo čakras. Jeigu galėtumėte matyti šios konferencijos poveikį, būtumėte apimti džiaugsmingo virpulio – matydami poveikį, kurį ji padarė, bangas, kurias ji sukūrė ir pasiuntė per kolektyvinę Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos sąmonę. Esu dėkingas, kad tiek daug žmonių iš Baltarusijos, iš Rusijos ir pačios Ukrainos dalyvavo šioje konferencijoje. Žinoma, kai esate iš tam tikros šalies, ir klausote, sugeriate šiuos diktavimus, tai padaro didesnį poveikį kolektyvinei sąmonei nei padarytų toje šalyje neužaugę žmonės. Pripažinkite, kad atlikote didžiulę tarnystę, ne tik Ukrainai, bet ir Baltarusijai, o labiau ilgalaikėje perspektyvoje, ir Rusijai.
Vienas dalykas yra absoliučiai akivaizdus: Rusija negalės likti tokia pati po šio karo. Kiek laiko tam reikės, kaip tiksliai viskas vystysis, to vis dar negalima nuspėti. Tačiau vienas dalykas yra tikras: Rusija niekada nebebus kokia buvo. Putinas žengė negrįžtamą žingsnį, o šio žingsnio pasekmės pranoksta jo didžiausius įsivaizdavimus, kurie, tiesą pasakius, iš tiesų nėra jau tokie dideli. Rusija taip pat pasikeis, dėl to nekyla jokių abejonių.
Tad dabar, užsklendžiu jus šioje džiaugsmingiausioje Laisvės Liepsnoje, kuria aš esu. Daugeliui žmonių Ukrainoje šiuo metu gali neatrodyti, kad yra daug priežasčių džiaugtis. Suprantu tai, ir vis dėlto, siunčiu šį džiaugsmą į kolektyvinę sąmonę tiems, kurie sugebės jį pagauti ir jie tuomet galės gauti atokvėpį nuo dabartinės situacijos. Jūs turite mano meilę, kurią laisvai duodu ir duodu ją visiems Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir, žinoma, visur pasaulyje. Mano meilė yra beribė, mano meilė nėra ribojama laiko ir erdvės, ji yra begalinė, ji yra visur. Turiu tik vieną troškimą Žemei: pamatyti įkūnytą aukso amžių.
Užsklendžiu jus toje džiaugsmingoje Laisvės Liepsnoje, nes AŠ ESU Sen Žermenas, Vandenio Amžiaus Hierarchas, Septintojo Spindulio Čohanas ir Laisvės Žemei Atstovas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com