Kaip mums judėti pirmyn nuo čia?

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2022 metų spalio 28 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare Ukrainai.

AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija. Būdama Dangiškosios Motinos Žemei atstove, aš nusprendžiau atidaryti šią konferenciją. Mes, pakylėtieji mokytojai, žinoma, idealiu atveju būtume norėję kreiptis į Ukrainą taikesnėmis aplinkybėmis.

Žmogiška sąmonės būsena ir pakylėtoji sąmonės būsena

Viena iš problemų, su kuria mes, pakylėtieji mokytojai, susiduriame nuo pat to laiko, kai pradėjome viešai pristatyti savo egzistavimą Žemėje, yra ta, kad daugeliui žmonių, kurie atranda mūsų mokymus, kurie išgirsta apie mūsų egzistavimą, yra sunku suvokti, kaip mes žiūrime į Žemę. Tai sakau ne siekdama kaip nors apkaltinti žmones. Tiesiog sakau, kad egzistavo ir vis dar tebeegzistuoja tam tikros klaidingos sampratos, kurias čia norėčiau išsklaidyti.

Kai pakylate iš Žemės, pasiekiate sąmonės būseną, kuri taip stipriai skiriasi nuo to, ką dauguma žmonių turi Žemėje, jog yra visiškai suprantama ir natūralu, kad žmonės nesugeba suvokti, kas įvyksta pakylėjimo procese. Tiesą sakant, galėtume sakyti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, kai einame per pakylėjimo procesą, taip pat nesugebame to suvokti. Bent jau nesugebame to suvokti protu. Pakylėjimas nėra kažkas, ką galite suprasti. Tai yra kažkas tokio, ką jūs patiriate kaip visumą, ir jūs patiriate šią transformaciją, šį pokytį, kuriame pereinate iš vieno tapatumo jausmo į fundamentaliai kitokią tapatumo formą, ir tai darydami visiškai nusimetate ankstesnį tapatumą. Ankstesnis tapatumas miršta, nukrenta užmarštin, pranyksta tarsi dūmas, tarsi niekada nebūtų egzistavęs.

Ką tai reiškia jums, kurie esate Žemėje, kurie vis dar tebesate Žemėje? Na, tai reiškia, kad jūs esate linkę projektuoti savo sąmonės būseną ant mūsų, pakylėtųjų mokytojų. Tai yra dalykas, apie kurį mes pradėjome kalbėti aiškiau nei kada nors anksčiau šioje dispensacijoje. Todėl yra natūralu, kad kai žmonės išgirsta apie pakylėtuosius mokytojus, jie ant mūsų suprojektuoja įvaizdį. Šis įvaizdis gali turėti įvairių aspektų, priklausomai nuo žmonių kultūrinės kilmės, nuo jų individualios būsenos, kuomet jie per daugelį gyvenimų galėjo susikurti tam tikrą pasaulėžiūrą, tam tikrą įvaizdį. Tačiau čia norėčiau aptarti du šio įvaizdžio aspektus. Vienas iš jų yra tai, kad žmonės yra linkę projektuoti, jog pakylėtieji mokytojai turi tokius pačius jausmus kaip ir žmonės. Tai, žinoma, yra labai reikšminga, kalbant apie situaciją Ukrainoje.

Kai jūs, žmogiška būtybė įsikūnijime, perskaitote naujienas apie tai, kas vyksta Ukrainoje, ir skaitote, kad miršta ne tik kareiviai, bet yra žudomi civiliai, prievartaujamos moterys, kankinami civiliai ir yra vykdomi visokie kitokie siaubingi nežmoniški veiksmai, jūs natūraliai jaučiate užuojautą, empatiją, gailestį, įvairiausius jausmus, ir taip pat yra natūralu, kad projektuojate šiuos jausmus ant pakylėtųjų mokytojų. Taip pat yra natūralu, kad kai pradedate įtarti, jog mes neturime tokių pačių jausmų, kuriuos turite jūs, kai kurie žmonės pradeda samprotauti arba manyti, kad mes esame šalti, esame atitolę, esame neemocionalūs, mums nerūpi žmonių kančios Žemėje. Galima suprasti, kodėl kai kurie žmonės šitaip jaučiasi. Pripažįstu, kad dešimtmečių bėgyje kai kurie žmonės taip jautėsi, ir pripažįstu, kad jums yra sunku suprasti ir suvokti, kaip mes, pakylėtieji mokytojai, žiūrime į situaciją, kurioje yra tiek daug žmogiškų kančių kaip jūs šiuo metu matote Ukrainoje ir matėte nuo to laiko, kai vasarį prasidėjo ši invazija.

Tarnavimas visiems gyvybės srautams Žemėje

Kaip mes į tai žiūrime? Kokiu būdu mes, pakylėtieji mokytojai, visa tai priimame? Na, tai nemažai priklauso nuo mūsų vaidmens hierarchijoje. Aš esu pakylėtoji mokytoja, kuri atstovauja Dangiškąją Motiną, ir dalis mano vaidmens yra prižiūrėti, kas nutinka gyvybės srautams, kurie paliko fizinį kūną, kurie mirė. Dėl to esu labai artimai susijusi su milijonais angelų, kurie tarnauja šiems gyvybės srautams, jiems palikus savo kūną. Tačiau pirmiausia turite suvokti, kad mano vaidmuo yra tarnauti visiems gyvybės srautams, kurie nuėjo nuo gyvenimo scenos, ir mano vaidmuo yra daryti tai visiškai neutraliu būdu. Kitaip tariant, aš tarnauju ukrainiečių kareiviams tuo pačiu būdu kaip tarnauju ir rusų kareiviams. Nėra jokios diskriminacijos mūsų tarnavime šiems žmonėms, šiems gyvybės srautams. Mūsų rūpestis tėra vienas – ir tai yra padėti jiems pajudėti į priekį savo asmeniniame augime pačiu geriausiu įmanomu būdu.

Kitaip tariant, kaip galime padėti jiems išsigydyti žaizdas, kurias jie gavo per karą, ar jie būtų civiliai ar kareiviai? Kaip galime padėti jiems išsigydyti tai emociniame, mentaliniame ir identiteto kūnuose, kad jie galėtų gauti geriausią įmanomą galimybę pereiti į sekantį savo įsikūnijimą? Tai yra vienintelis mūsų rūpestis. Nėra jokių kaltinimų, jokios kaltės, jokio sakymo: „Tu neturėjai padaryti to, tu neturėjai padaryti ano.“ Mes tiesiog pažvelgiame į gyvybės srautą, kuris ateina pas mus palikęs kūną, ir žiūrime, kaip galėtume padėti tam gyvybės srautui. Tai, žinoma, galioja visiems gyvybės srautams, kurie palieka gyvenimo sceną, net jeigu jie miršta nuo taip vadinamų natūralių priežasčių. Mes visą laiką, ištisus metus, dieną iš dienos, 24 valandas per parą, tarnaujame gyvybės srautams, kurie nusimetė fizinį kūną.

Žinoma, tai, ką mes su jais darome, kaip jiems galime padėti, priklauso nuo jų sąmonės būsenos, jų atvirumo, jų noro netgi iš viso priimti pagalbą. Kai kuriems padėti neįmanoma, jie atstumia mūsų pagalbą, nes jie yra pilni pykčio. Jie yra tokie pilni neapykantos, kad atstumia netgi pačią idėją, jog galėtų egzistuoti dvasinės būtybės, kurios galėtų jiems padėti. Tad kai kurie iš šių gyvybės srautų tuomet nusileidžia į mūsų taip vadinamą astralinę plotmę, kurioje jie tuomet prisitraukia prie gyvybės srautų grupės su tuo pačiu sąmonės lygiu, ir mes nelabai ką galime dėl jų padaryti iš pakylėtosios karalijos. Viskas priklauso nuo to, kaip jie reaguoja į aplinką, kurioje atsidūrė. Mes, žinoma, galime stebėti šiuos gyvybės srautus, ir jeigu juose atsiranda atvirumas, kuomet jie parodo norą priimti pagalbą, mes pasirodome ir suteikiame šią pagalbą. Tačiau yra daug gyvybės srautų, kurie nėra atviri priimti pagalbą, ir jiems mes, žinoma, siekiame padėti įvairiais būdais.

Matote, būdas, kuriuo mes padedame šiems gyvybės srautams, kurie perėjo anapus, yra labai panašus į tai, ką daro gydytojas mūšio lauke, kuriam yra atnešami sužeisti kareiviai ir jis privalo atlikti įvertinimą, koks būtų geriausias būdas gydyti tą konkretų kareivį. Kartais jam netgi tenka pripažinti, kad šiam asmeniui padėti nebeįmanoma, ir todėl jis savo dėmesį sukoncentruoja į kitus, kuriems yra įmanoma padėti, jis atlieka taip vadinamą triažą. Tai, žinoma, nereiškia, kad mes turime tą pačią sąmonę kaip gydytojai mūšio lauke, kurie tebėra įsikūnijime, nes jie vis dar tebeturi žmogiškus jausmus, kuriuos jiems dažnai tenka užslopinti, kad galėtų atlikti savo darbą, ir vis dėlto, mes, žinoma, esame pakilę virš šių žmogiškų jausmų.

Dangiškoji empatija ir žmogiškoji empatija

Na, o kaip dėl tų žmonių, kurie vis dar tebėra gyvi, tačiau jiems teko patirti šią traumą, šiuos kankinimo, smurto aktus, jie prarado namus, prarado šeimos narius – ir patyrė visus tuos iš tiesų šokiruojančius įvykius, su kuriais žmonės susiduria karo situacijoje, ar karas vyktų Ukrainoje ar Sirijoje, ar tai kas šiuo metu vyksta Irane, ar kitose šalyse pasaulyje, daugelyje Afrikos šalių? O kaip dėl gyvųjų? Ką mes jaučiame dėl gyvųjų? Na, nėra taip, kad mes, pakylėtoje karalijoje, neturėtume jausmų, tačiau mes neturime žmogiškų jausmų, kuriuos dauguma žmonių turi Žemėje. Žinoma, yra žmonių, kurie pakėlė savo sąmonę į aukštesnius sąmonės lygmenis, į Kristaus sąmonės, Budos sąmonės lygmenis, kaip mes tai pavadinome, nors kai kurie tai vadina skirtingais nušvitimo lygmenimis.

Ir vis dėlto, tai nereiškia, kad mes neturime jausmų žmonių kančioms, tačiau tai nėra žmogiški jausmai. Net negalėtumėte paimti žodžių, kurie yra naudojami kategorizuoti ir įvardinti žmogiškus jausmus, ir pritaikyti jų mums. Jie jums duotų iškreiptą paveikslą. Galite sakyti: „Tai negi jūs nejaučiate empatijos?“ Na, mes jaučiame dangišką empatiją, bet ne žmogišką empatiją. Kodėl taip yra? Todėl, kad mes nejaučiame jokios baimės. Daugelis jausmų, žmogiškų jausmų, kyla iš baimės. Galite sakyti: „Na, bet empatija nėra paremta baime“, tačiau daugeliui žmonių ji iš tiesų yra paremta baime. Empatijoje egzistuoja stiprus baimės elementas, kaip ir gailėjimesi, gailestyje, tačiau už viso to slypi elementas, kad „to neturėjo įvykti“. Na ir dabar, tai, ką čia pasakysiu, dauguma žmonių Žemėje nepajėgs suprasti, tačiau aš tai pasakysiu, kadangi žinau, jog yra žmonių, kurie gali tai suvokti ir, žinoma, tikiuosi, kad pirmiausia jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, sugebėsite tai suvokti.

Kaip judėti pirmyn

Akivaizdu, kad kai žiūrime į tokią situaciją kaip karas Ukrainoje, mes turime viziją, kaip žmonija galėjo progresuoti, ir kaip Rusijos šalis ir Ukrainos šalis būtų galėjusios progresuoti be šio karo. Akivaizdu, kad tai būtų buvusi aukštesnė vizija nei dabartinė situacija, su daug mažiau kančių, daug mažiau mirčių, daug mažiau nuniokojimo. Nėra jokios abejonės, kad mes turime pojūtį, kas idealiu atvejų būtų galėję įvykti, tačiau mes neturime jausmo, kad tai yra gerai ar blogai, kad kažkas turėjo įvykti, o kažkas neturėjo įvykti. Tai yra dalykas, kurį daugeliui žmonių bus neįmanoma suvokti, tačiau jums, kurie esate mūsų tiesioginiai mokiniai, jeigu esate išstudijavę tuos labai plačius mokymus, kuriuos mes perdavėme apie dualizmą ir non-dualizmą, jūs sugebėsite pradėti tai suvokti. Daugelis jūsų jau tai suvokiate.

Kai mes žiūrime į tokią situaciją kaip ši, mes neturime šio jausmo, kad: „to neturėjo įvykti, tai nėra teisinga – kažkas yra dėl to kaltas.“ Mes pažvelgiame į situaciją ir sakome: šitai dabar įvyko fizinėje plotmėje. Mes, žinoma, galime matyti, kad buvo ženklai emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose, kurie atvedė prie fizinio karo. Ir vis dėlto, kol kažkas nepersilaužia į fizinę plotmę, visada egzistuoja galimybė, kad to gali būti išvengta, kad dalykai gali pasikeisti, kad tam tikri žmonės gali pakeisti savo protą, kad kolektyvinė sąmonė gali pasikeisti, idant tam tikram įvykiui nereikėtų įsikūnyti fiziškai. Tačiau kai jau tai peržengia ribą į fizinę karaliją, mūsų protuose nėra jokio vertinimo: „O, šito neturėjo įvykti.“ Tai jau įvyko, tai yra fizinė realybė, ir todėl mes žiūrime: kaip galime judėti pirmyn iš čia?

Skirtingos perspektyvos į žmogiškas veiklas

Na ir dabar, žmonės turi tendenciją žiūrėti į tokias situacijas ir labai stipriai susikoncentruoti į fizinę situaciją kaip į kažką, kas yra absoliutus blogis: „To neturėjo įvykti, tokios kančios neturėjo įvykti, Europoje neturėjo būti karo po viso to, ką patyrėme per Antrąjį Pasaulinį Karą, neturėjo būti leista, kad tai dar kartą pasikartotų.“ Ir nors šie jausmai yra suprantami, klausimas yra toks: ar tai padeda jums judėti toliau kaip individui, ar tai padeda šalims judėti toliau? Mes, pakylėtieji mokytojai, turime kitokią perspektyvą nei jūs, kai esate įsikūnijime.

Galite pamąstyti apie tai, kad buvo laikai, kai niekas įsikūnijime Žemėje nebuvo skridęs lėktuvu. Galite pamąstyti apie tai, kad dauguma jūsų patyrėte skridimą lėktuvu, žiūrėdami į žemai žemai esančią žemę. Tačiau ar kada nors susimąstėte apie perspektyvos skirtumą, kurią patiriate, kai žvelgiate žemyn iš lėktuvo? Ir to vaizdo, kurį galite matyti, kai stovite Žemėje miške, kur viskas, ką jūs galite matyti, tėra jus supantys medžiai, ir per medžius jūs net negalite matyti dangaus? Na, tai jums gali leisti pajausti tam tikrą perspektyvų skirtumą tarp įsikūnijime esančių žmonių ir pakylėtųjų mokytojų, tik mūsų perspektyva skiriasi netgi dar labiau. Mes, žinoma, turime ilgalaikę, istorinę perspektyvą.

Žmonės turi tendenciją koncentruotis į artimiausią situaciją, ir tai yra suprantama, ir visgi klausimas yra: ar tai konstruktyvu? Ar tai yra aukščiausia įmanoma situacija? Mes žvelgiame į visą žmonijos istoriją ir galime matyti didžiulius kančių kiekius, kurie buvo sukurti per tą labai ilgą istoriją. Jūs, žinoma, ypač jeigu asmeniškai dalyvaujate tokioje situacijoje kaip karas, jūs žiūrite į artimiausią situaciją, į kančias, kurios yra sukeliamos dabar. Ir todėl esate lengviau įtraukiami savo dėmesį koncentruoti, kaip sakiau, į tai, kas neturėjo įvykti ir kas dėl to kaltas. Mes žiūrime į situaciją ir sakome: „Na, buvo daug kitų situacijų, kurios sukėlė kančias. Pasaulis pajudėjo į priekį, žmonija pajudėjo į priekį, individai pajudėjo į priekį. Kaip galime paimti šią situaciją ir geriausiai padėti žmonėms ir pasauliui pajudėti į priekį?“ Mes visada esame susitelkę į judėjimą pirmyn.

Gal jau pradedate suvokti, ką sakau? Galėtume sakyti, kad dauguma žmonių iš tiesų nežino arba nesuvokia pasaulinių įvykių savo kasdieniniame gyvenime. Dauguma žmonių yra susikoncentravę į savo kasdienį gyvenimą, į savo artimiausią situaciją, kad ir kas tai būtų. Retkarčiais nutinka kažkoks įvykis pasaulyje, kuris sutrikdo jų ekvilibriumo jausmą. Juos tai šokiruoja, ir dabar jie į tai nukreipia visą savo dėmesį. Jie įgyja tunelinį matymą ir susikoncentruoja į šią situaciją. Vėlgi, aš nekaltinu, tai yra suprantama, tiesiog atkreipiu dėmesį į mechanizmą. Galėtume tai palyginti su tuo, kad savo įprastiniame kasdieniniame gyvenime žmonės gyvena šalia upės, bet jos nepastebi. Jie nepastebi, kad upė nuolatos teka, jie tiesiog yra susikoncentravę į savo gyvenimą. Bet staiga upėje kažkas sudrumsčia vandenį, ir jie dabar susikoncentruoja į šį sudrumstimą. Ir tai darydami, jie iš tiesų paima nejudančią upės fotografiją, sudrumstimą upėje, ir jie jį užfiksuoja, užfiksuoja savo protą į šį sudrumstimą. Kai tuo tarpu mes, pakylėtieji mokytojai, esame nuolatos susikoncentravę į upę kaip į nuolatinį srautą. Ir nors gali įvykti sudrumstimas, turbulencija upėje, mes vis dar tebesame susikoncentravę į upės nesibaigiantį judėjimą. Kaip galime pastumti dalykus į priekį?

Kas įvyks po karo?

Akivaizdu, jog kad ir kokia sunki šiuo metu būtų situacija Ukrainoje, tai nesitęs amžinai. Tai netruks neribotą laiką. Tai netgi nesitęs labai ilgai. Ateis toks momentas, kai kovos liausis, ir klausimas bus toks: „Kaip mums judėti tolyn nuo čia?“ Na, būtent į tai mes, pakylėtieji mokytojai, esame sukoncentravę savo dėmesį. Mes tai darome daugeliu, daugeliu skirtingų būdų, dirbdami su žmonėmis įsikūnijime. Dalis to yra, ir tai priklauso nuo to, kiek žmonės yra atviri, mes dirbame su jų psichologijos gydymu. Mes dirbame su tamsos jėgų surakinimu ir sudeginimu, kurios mėgina juos įtraukti į nesibaigiančius pykčio ir kaltinimo sūkurius. Ir šiuo atžvilgiu jūsų šaukiniai mums yra didžiulė pagalba, nes jie mums suteikia įgaliojimus surakinti šias tamsos jėgas. Mes taip pat dirbame su žmonėmis, kurie yra atviri naujoms idėjoms.

Pavyzdžiui, šiuo metu mes, žinoma, dirbame su daug, daug žmonių Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse pasaulyje, siekdami atnešti į jų protus idėjas, kurios galėtų padėti šiai situacijai judėti pirmyn ir priartintų visą pasaulį ir visas tiesiogiai tame dalyvaujančias puses prie aukso amžiaus. Paskutinėje konferencijoje buvo užduotas klausimas apie tai, ar aukso amžius tebėra įmanomas, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, ir kokie yra šansai, kad aukso amžius galės progresuoti? Ir Sen Žermenas atsakė, kad šansai yra 100%. Nes aukso amžius yra upės tęstinumas, ir kad ir kokie sudrumstimai įvyktų upėje, tai tėra sudrumstimai, tačiau upė juda toliau. Mes suprantame, kad yra sunku suvokti šią perspektyvą, kai esate įsikūnijime. Tačiau tie iš jūsų, kurie galite ją suvokti, kurie esate pasiryžę atverti savo protą jai suvokti, na, jūs iš tiesų galite įgyti kitokią perspektyvą, kuri galės jums padėti pakeisti tai, kaip jūs žiūrite ir siejate save su dabartine situacija. Ir būtent tam, žinoma, bus skirta dalis mūsų šios konferencijos.

Laisvos valios įstatymas ir karas Ukrainoje

Na ir dabar, kitas aspektas, kurį daugelis žmonių projektuoja ant mūsų, pakylėtųjų mokytojų, yra tai, kad žmonės turi polinkį į mūsų taip vadinamą „stebuklinį mąstymą“. Šį mąstymą iš dalies palaikė, kūrė ir stiprino tradicinės religijos. Yra tikima, kad egzistuoja ši antgamtinė jėga, kuri galės ateiti ir viską pakeisti Žemėje. Ir daugelis žmonių tūkstantmečių bėgyje tikėjo įvairiomis dievybėmis, kurios tariamai turi šiuos antgamtinius gebėjimus kištis į žmonių reikalus ir viską sutvarkyti taip kaip turi būti. Na ir dabar, mes apie tai perdavėme daug, daug mokymų. Mes nesame magai, galintys ištraukti triušį iš skrybėlės ir staiga viską sutvarkyti. O priežastis tam, visų pirma yra ta, kad absoliutus įstatymas tokioje planetoje kaip Žemė yra laisva valia. Ir jūs galite sakyti: „Bet kaip tai gali būti ukrainiečių laisva valia būti užpultiems Rusijos?“ Tad aš jums tai paaiškinsiu ir tai yra labai paprasta.

Mes daug kartų sakėme, perdavėme apie tai daug mokymų, kad Žemė yra planeta su labai žemu kolektyvinės sąmonės lygmeniu. Tai galima matyti iš to, kaip žmonės vieni su kitais elgiasi. O tai reiškia, kad didžioji žmonių dauguma Žemėje gali mokytis tik vienu būdu, mūsų taip vadinamoje Skaudžių Smūgių Mokykloje. Sakėme, kad yra du būdai mokytis. Yra Skaudžių Smūgių Mokykla, kurioje patiriate fizinius įvykius, kuriuos yra labai sunku ignoruoti, ir todėl jie, taip sakant, gali jus priversti pakeisti savo sąmonę. Na ir dabar, jūs galite sakyti: „Bet ar tai nėra laisvos valios įstatymo pažeidimas?“ Ne, nėra, nes fiziniai įvykiai, kurie jums nutinka, yra susiję su jūsų sąmonės būsena ir pasirinkimais, kuriuos jūs padarėte ankstesniuose gyvenimuose, netgi su tais pasirinkimais, kuriuos padarėte kaip grupės, didelės žmonių grupės ar netgi kaip visa žmonija.

Mes paaiškinome, kad laisvos valios įstatymas suteikia jums teisę patirti kokį tik norite patyrimą tiek ilgai, kiek norite, bet ne amžinai, ne neribotą laiką. Egzistuoja tam tikras progresavimas, netgi tam tikras visos planetos progresavimas, kuomet vis daugiau ir daugiau žmonių pakyla virš būtinybės mokytis iš Skaudžių Smūgių Mokyklos bent jau tiesioginiu būdu ir jie tampa atviri mokytis kitais būdais, kuriais jūs galite mokytis, pagrinde stebėdami save ir siekdami įkvėpimo iš už jūsų proto ribų egzistuojančio šaltinio. Tai gali būti dalykai Žemėje, mokymai Žemėje. Tai gali būti dvasiniai ir religiniai mokymai, tai gali būti tiesiogiai kažkas iš pakylėtųjų mokytojų, nebūtinai kaip išorinis mokymas, bet kaip intuityvus impulsas jūsų proto viduje. Daugelis žmonių yra atviri tokiems impulsams, nors jie niekada net negirdėjo apie pakylėtuosius mokytojus.

Trauka kuri traukia kolektyvinę sąmonę

Tad tai, kas čia iš tiesų vyksta, yra kolektyvinės sąmonės kilimas, ir to pasekoje tie žmonės, kurie kelia savo sąmonę, sukuria trauką. Ši trauka paveikia tuos, kurie yra žemiausiuose sąmonės lygmenyse, kurie iš tiesų nepakėlė savo sąmonės tiek, kiek kiti žmonės planetoje. Jie galbūt net nepradėjo kelti savo sąmonės, ir tikrai jau nedarė to sąmoningai. Tai reiškia, kad šiems žmonėms liekant toje žemesnėje sąmonės būsenoje, kurioje jie, pavyzdžiui, yra pasiruošę naudoti jėgą ir smurtą prieš kitus, na, yra sukuriamas sudėtingas judėjimas, kuomet šiems žmonėms yra pagreitinamai sugrąžinama tai, ką jie išsiunčia. Ir tai priverčia šiuos žmones imtis veiksmų, kurie visiems daug aiškiau pademonstruoja jų sąmonės būsenos trūkumus. Kitaip tariant, tie, kurie yra toje sąmonės būsenoje, kurioje tiki, kad smurtą galima pateisinti, dabar yra įtraukiami imtis veiksmų, kurie yra smurtiniai, tačiau jie taip pat galiausiai pademonstruos jų sąmonės būsenos trūkumus ir kad smurtas gali atvesti tik prie dar didesnio smurto ir iš tiesų negali jiems duoti to, ko šie žmonės nori.

Vidiniai prieštaravimai

Tai, ką jūs čia matote, iš esmės yra tai, ką mes kalbėjome apie dualizmą, kuriame visada egzistuoja du poliai. Na ir dabar, galite sakyti, kad dualistinėje kovoje egzistuoja tie, kurie yra pilnai pasišventę vienam dualizmo kraštutinumui, pavyzdžiui, komunizmui, ir tie, kurie yra pasišventę priešingam poliui, pavyzdžiui, kapitalizmui. Tačiau dalykas, kurį jums reikia suvokti, yra tai, kad tie, kurie yra dualistinėje kovoje, epinėje sąmonėje, jie šiuos du polius turi savo prote. Kitaip tariant, jie turi gilius nenuoseklumus savo prote, tad yra susiskaldę, jie yra suskilę namai, ir kai visi likę žmonės Žemėje kelia savo sąmonę, tie namai negali išstovėti. Tai reiškia, kad imperijos, kurias jie pastatė, privalo sutrupėti, tačiau jos privalo sutrupėti tokiu būdu, kad žmonės pamatytų nenuoseklumą savo pačių įsitikinimuose, savo požiūriuose, kurių laikosi.

Galime paimti tipišką pavyzdį iš istorijos. Nacistinė Vokietija turėjo ideologiją, kuri pristatė Vokietijos žmones kaip viešpačių rasę, aukščiausiai evoliucionavusią žmonių grupę Žemėje. Tačiau dalykas, kurio jie nematė, kad tuo pat metu jie patys demonstravo labai didelį brutalumo lygmenį ir pasiryžimą naudoti jėgą ir žudyti kitus žmones. Kas privertė Vokietijos žmones pasikeisti po Antrojo Pasaulinio Karo? Na, išoriniai aspektai buvo tai, kad jie pralaimėjo karą ir todėl iš tiesų nebegalėjo išlaikyti savo įsitikinimo, kad yra viešpačių rasė, nes kaip gi viešpačių rasė būtų galėjusi pralaimėti? Kitas aspektas buvo holokausto atskleidimas ir labai aukštas nežmoniškumo lygmuo, kuris buvo šio holokausto išraiška. Kaip iš tiesų galite būti labiausiai evoliucionavusi rasė Žemėje, jeigu tuo pat metu turite tokį didelį polinkį į brutalumą ir nežmoniškumą?

Tai, ką čia matote, yra labai paprasta: Vokietijos žmonės išorinių įvykių buvo priversti pripažinti, kad jie turi du tarpusavyje nesuderinamus požiūrius. Visų pirma, požiūrį apie savo pačių pranašumą ir tuomet jų pačių nežmoniškumą, jų žmoniškumo stygių, pademonstruotą veiksmais, kurių nebuvo įmanoma paneigti, bent jau daugumai jų. Ryždamiesi nubusti iš šio neigimo, iš to, ką mes vadiname dvasiniu aklumu, kuriame jūs nematote nesuderinamumų savo pačių prote, Vokietijos žmonės sugebėjo žengti žingsnį į priekį. Ir galite sakyti, kad Vokietijoje vis dar tebėra neonacių, tačiau tokia situacija, kokia nutiko su Hitleriu, nebegalėtų dar kartą įvykti Vokietijoje nei šiandien, nei ateityje. Vokietijos žmonės pajudėjo į priekį, tačiau kaip jie tai padarė? Per Skaudžių Smūgių Mokyklą – kurioje jų pačių veiksmai atvedė prie pasekmių, kurios privertė juos susidurti su nenuoseklumais jų pačių pasaulėžiūroje, jų savivaizdyje, jų savęs laikyme pranašesniais, tuo pat metu būnant pasiryžusiais įvykdyti didžiausio brutalumo įvykius nesenoje istorijoje.

Tad kaip žmonės mokosi Žemėje? Na, daugelis žmonių mokosi tik šiuo būdu, per skaudžius smūgius. Būtent tokia šiandien situacija yra su Rusijos žmonėmis. Kaip anksčiau šiais metais sakiau, Ukraina kaip šalis prisiėmė šią užduotį pademonstruoti Rusijos žmonių ir Rusijos valdžios nežmoniškumą, ir jie tai demonstruoja Ukrainoje kiekvieną dieną, visiems, kurie turi akis matyti. Kur tai palieka Ukrainą? Kodėl Ukraina tapo viso to taikiniu? Na, iš dalies dėl to, kad Ukrainos žmonės turi iš dalies tą pačią sąmonę. Jie neišsilaisvino nuo sovietinio mąstymo tiek, kaip tai padarė kai kurios kitos šalys, kurios buvo pavergtos Sovietų Sąjungos ar priverstos pasirašyti Varšuvos paktą. Tai, ką jūs čia matote, vėlgi, yra, kad ukrainiečiai yra toje pačioje situacijoje, kurioje yra priversti pažvelgti į save: „Ar mes laikomės įsikibę tam tikrų nesuderinamų požiūrių savo pasaulėžiūroje? Ar mes turime du polius, kurie yra visiškos priešingybės, tačiau kažkokiu būdu sugebėjome tai ignoruoti, ignoruoti prieštaravimus, nenuoseklumus?“

Pasiryžimas pažvelgti į save

Klausimas čia, žinoma, yra tiek Ukrainai, tiek Baltarusijai, tiek Rusijai: kiek žmonių ryšis apie tai pamąstyti? Kiek žmonių ryšis tai pamatyti ir transcenduoti abu šiuos dualistinius polius – pamatyti nesuderinamumą, paleisti tai? Ir tai, atvirai kalbant, yra tikrasis mechanizmas, tiesą sakant, beveik vienintelis mechanizmas, kuris nulems šių šalių ateitį, ir tai bus kiekis žmonių, kurie ryšis pažvelgti į nenuoseklumus savo požiūriuose, ir todėl sugebės pajudėti į priekį. Mes iš tiesų turime viziją, kad Ukraina tai padarys. Kad Ukraina parodys pavyzdį šalies, kuri sugebės, ji ryšis pažvelgti į save ir žengs žingsnį į priekį. Mes tai aptarsime iš įvairių perspektyvų, tačiau prisiminkite šį mechanizmą, nes jis yra esminis, siekiant suprasti, kas vyko pasaulio istorijoje ir tebevyksta šiandien.

Skaudžių Smūgių Mokykloje esantys žmonės visada turi požiūrius, kurie yra tarpusavyje nesuderinami, kurie yra nenuoseklūs. Ir būtent tai juos laiko įkalintus tam tikroje situacijoje, taip, kad atrodo neįmanoma pakeisti tos situacijos. Ir tik tuomet, kai jie įveikia šį nenorą pažvelgti į save, padėtis jų šalyje pasikeičia ir įvyksta progresas. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo progresas vyksta šalyse, kurios yra šioje būsenoje, būdamos taip stipriai įstrigusios dualistinėje sąmonės būsenoje ir Skaudžių Smūgių Mokykloje. Yra daug šalių pasaulyje, kurios jau pakilo virš šios būsenos, tačiau taip pat yra daug šalių, kurios dar nepakilo. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad šiame amžiuje jūs matote kovą, kurioje tos šalys, kurios dar nepakilo virš nesuderinamumų, daro viską, ką gali, siekdamos išsaugoti tą neigimo būseną.

Antidemokratiškas „aljansas“

Galite matyti Putino kalbose, įskaitant jo vėliausią kalbą, pasakytą tik vakar, kad jis mėgina sukurti naują pasaulio tvarką, kurioje Rusija galėtų toliau egzistuoti taip, kaip jis mato Rusiją. Kitaip tariant, Rusija, kurią Putinas susikūrė savo prote, galės toliau egzistuoti ir galbūt netgi sustiprinti savo poziciją. Ir jis mano, jog galės sudaryti sąjungą su kitomis šalimis, kurios yra tame pačiame sąmonės lygyje, ir jos tuomet galės sukurti šį „koherentišką bloką“, kuris sugebės mesti iššūkį Vakarams, kaip jis tai vadina. Tačiau dalykas, kurio jis nesuvokia, yra tai, kad Vakarai nėra tas priešas, kuriuo jis nori, kad jie būtų, nes Vakarai didžiąja dalimi transcendavo jo sąmonės lygį. Ir todėl tikrieji oponentai jo sąmonės būsenai yra kitos šalys, kurios yra tame pačiame lygmenyje.

Jis gali galvoti, kad draugauja su Kinija, tačiau ši draugystė nėra draugystė, ji tėra paremta Kinijos vertinimu, kas būtų geriausia Kinijos interesams, ir vos tik pasirodys, kad kažkas nebeatitinka Kinijos interesų, jis visiškai nebegalės jais pasikliauti, ir tas pats yra su kitomis šiame sąmonės lygyje esančiomis valstybėmis. Jos težiūri to, kas yra naudinga joms pačioms. O kodėl taip yra? Nes ką mes jums sakėme apie dualizmą? Kai nueinate į vieną dualistinį polių, jūs iš tiesų sakote kosminiam veidrodžiui, kad norite patirti, jog esate teisūs, esate pranašesni, ir yra priešininkas, kuris klysta, kuris yra menkesnis už jus. Tai reiškia, kad jūs prie savęs privalote prisitraukti priešininką. Tačiau kokį priešininką jūs galite prie savęs prisitraukti? Tiktai tokį priešininką, kuris yra tame pačiame dualistinės sąmonės lygyje. Na, o tam, kad taptumėte demokratine šalimi, jūs turite transcenduoti bent jau dalį šio sąmonės lygmens. Tad kas yra tikrasis jūsų priešininkas? Tai yra kitos šalys, kurios yra tokios pat kaip jūs, su kuriomis manote galėsiantys sudaryti sąjungą ir mesti iššūkį Vakarams, kurie transcendavo jūsų sąmonės lygį.

Pagreitintas karmos grįžimas

Na ir dabar, žinoma, galite sakyti, kad fiziniame lygmenyje Rusija galėtų užpulti Vakarus ir užpulti NATO. Žinoma, jie galėtų tai padaryti. Tačiau atsižvelgiant į tą ribotą sėkmę, kurią Rusijos ginkluotosios pajėgos pasiekė Ukrainoje, kas įvyktų, jeigu jie iš tiesų užpultų NATO? Na, įvyktų tas pats, kas įvyko Ukrainoje, kas įvyko Rusijos karinėms pastangoms Ukrainoje. Galite sakyti, kad ukrainiečiai kovojo geriau nei kas nors tikėjosi. Tai yra tiesa. Taip iš dalies yra dėl to, kad jie dar ne visai transcendavo tą sąmonės lygį. Galite sakyti, kad Vakarai tiekė ginklus ir todėl Vakarai tapo šio konflikto dalimi. Ir argi tai nereiškia, kad Vakarai taip pat turi tam tikrą dualistinės sąmonės lygmenį? Bet ar tikrai tai reiškia? Nes tokiais atvejais, kai užpuolate kažką, kas turi aukštesnį sąmonės lygį už jus, įvyksta tai, kad jūsų karminė grąža jums yra grąžinama daug greičiau ir jos grįžimas iš tiesų yra paspartinamas. Kuo aukštesnis bus jūsų užpultų žmonių sąmonės lygis, tuo greitesnė bus jūsų karminė grąža.

Na ir dabar, suprantate, kad tai, ką jums čia paaiškinau, yra labai subtilus vertinimas. Galite sakyti, kad, idealioje situacijoje, jeigu kažkas jau yra transcendavęs dualistinį sąmonės lygį, jiems neturėtų būti įmanoma būti užpultiems tų, kurie yra dualistinėje sąmonės būsenoje. Daugelis žmonių samprotavo šiuo būdu. Daugelis dvasingų žmonių samprotavo šiuo būdu. Šių samprotavimų paklydimas slypi tame, kad Jėzus vis tiek buvo įkalintas, kankinamas ir nukryžiuotas dualistinėje sąmonėje buvusių valdžios atstovų, nors jis pats buvo transcendavęs dualistinę sąmonės būseną. Fizinėje oktavoje tokioje planetoje kaip Žemė nėra jokios dvasinės jėgos, kuri galėtų sutrukdyti žmonėms daryti laisvos valios pasirinkimus, kad ir kiek laisvi ar nelaisvi jie būtų, užpulti kitus. Tai savo šaknimis ateina iš stebuklinio mąstymo, tikėjimo antgamtine jėga, kuri gali neleisti jums būti užpultiems. Tai negali įvykti tokioje planetoje kaip Žemė.

Laisvai valiai turi būti leidžiama reikštis, ir todėl yra įmanoma, kad dualistinėje sąmonės būsenoje esanti šalis gali užpulti šalį, kuri jau transcendavo dualistinę sąmonės būseną. Tačiau jai tai padarius, karminė grąža bus daug greitesnė ir bus pagreitinta, ir būtent dėl to matote, kad nors galite sakyti, jog ukrainiečiai narsiai kovėsi ir Vakarai jiems davė ginklų, realybė yra tokia, kad ginkluotosios Rusijos pajėgos pačios save sunaikino. Jos išsiuntė karminį impulsą ir tai, ką jos išsiuntė, yra sugrąžinama joms atgal, ir būtent tai sukėlė tą chaotišką situaciją, kurią matote Ukrainoje.

Pokytis Rusijos situacijoje

Grįžtant prie to, ką kalbėjau apie tai, kaip pakylėtieji mokytojai žiūri į situaciją, na, jūs dabar jau įgijote bent tam tikrą pojūtį, tam tikrą pajautimą, kaip mes žiūrime į šią situaciją. Mes žiūrime į šią situaciją ir sakome: „Kai Putinas nusprendė įsiveržti į Ukrainą, jis sustabdė ciklą, per kurį mes, pakylėtieji mokytojai, mėginome padėti Rusijos žmonėms palaipsniui pakelti savo sąmonę. Jis tiesiog sustabdė tą ciklą ir priėmė negrįžtamai šį ciklą užbaigusį sprendimą.“ Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Rusijos žmonės savo sąmonę dabar galės pakeisti tik per Skaudžių Smūgių Mokyklą, ir šie smūgiai jiems turės tapti pakankamai skaudūs, kad galėtų įveikti šį neigimą, šį nenorą pažvelgti į nesuderinamumus savo požiūryje į save. Jūs čia turite dinamiką, kuri, nors nėra lygiai tokia pati kaip vokiečių XX-ojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, jūs vis tiek turite daug rusų, kurie nori Rusiją laikyti didžia šalimi. Tačiau kai žiūrite į žiaurumus, kuriuos įvykdė ši didi šalis Ukrainoje prieš civilius, prieš moteris ir vaikus, kaip visa tai galima suderinti? Kaip didi šalis galėtų šitaip elgtis?

Žinau, kad dauguma rusų to nesuvokė, nes jiems nebuvo leista to žinoti, tačiau tai yra, kaip galite matyti, jeigu suvokiate, ką čia sakau, tai yra vienintelė įmanoma baigtis, – jog Rusijos žmonėms teks susidurti su šuo nesuderinamumu savo pasaulėžiūroje. Ir kaip tai įvyks? Na, kaip tai įvyko su vokiečiais? Kaip tiksliai visa tai įvyks, žinoma, nėra įmanoma prognozuoti. Net ir aš, būdama pakylėtąja mokytoja, negaliu tiksliai to nuspėti, tačiau yra akivaizdu, kad tai yra vienintelis dalykas, galintis pakeisti situaciją Rusijoje ir sugrąžinti Rusiją į pozityvų kelią link aukso amžiaus. Žinoma, Sen Žermenas nesėdi čia aukštai sakydamas: „Na, dabar tai turėsime nubausti rusus“.

Nauja realybė Ukrainai

Jis žiūri į vienintelį dalyką: „Kaip galime padėti Rusijai pasistūmėti link aukso amžiaus?“ Ir, žinoma, taip pat su Baltarusija ir Ukraina, ir kaip paaiškinau, tai priklauso nuo žmonių pasiryžimo pažvelgti į nesuderinamumus savo pasaulėžiūroje, nes būtent šie nesuderinamumai trukdo žmonėms suvokti, kokia yra Sen Žermeno aukso amžiaus vizija tai šaliai.

Kaip bus materializuotas aukso amžius Ukrainoje? Turi atsirasti žmonių Ukrainoje, kurie sugebėtų susiderinti su Sen Žermeno vizija, net jeigu jie neturėtų jokio supratimo, kas yra Sen Žermenas, tačiau jie galėtų gauti kažkokią idėją, vienas asmuo gauna vieną idėją, kitas gauna kitą idėją, ir jie visi pradeda burtis drauge ir sakyti: „Ką mes dabar galime padaryti? Dabar, kai mūsų situacija visam laikui buvo pakeista šio karo, kaip galime judėti į priekį? Kaip mes galime padaryti dabar tai, ko nesugebėjome ar nenorėjome daryti prieš karą, nes mūsų perspektyva pasikeitė? Kokia yra nauja Ukrainos, kaip šalies, realybė? Ir kaip mes galime judėti į priekį kaip šalis?“ Tas pats, žinoma, galioja Baltarusijai, Rusijai ir, tiesą sakant, bet kuriai kitai šaliai.

Niekas negali likti kaip buvę

Ką šiuo metu daro Europos šalys? Jeigu galėtumėte pamatyti, kas vyksta Europos šalių kolektyvinėje sąmonėje, pamatytumėte, kaip jos permąsto savo pasaulėžiūrą, ypač savo požiūrį į Rusiją, savo požiūrį į energiją ir energetinę situaciją. Jos mąsto: „Kaip galime tai pakeisti?“ Jos nemąsto: „Kaip galime nubausti rusus? Kaip galime nugalėti Rusiją? Kaip galime ištrinti Rusiją iš žemėlapio?“ Jos žiūri: „Kaip mes galime judėti į priekį, kai dabar matome, kad nebegalėsime pasikliauti Rusija, kad ji aprūpintų mus energija? Ir kai, tiesą sakant, matome, kad nebegalime laikyti Rusijos šalimi, su kuria būtų galima palaikyti normalius santykius, kokius turime tarpusavyje.“ Vėlgi, progresas, kuris čia įvyks, bus nulemtas šių žmonių pasiryžimo ištirti nenuoseklumus savo požiūriuose, kaip kalbėjome apie tai savo ankstesnėje konferencijoje apie demokratiją ir Kristiškumą, kaip demokratinėms šalims reikia permąstyti, kaip jos turėtų elgtis su šalimis, kurios nėra demokratiškos ir kurios, tiesą sakant, puola demokratiją kaip instituciją, kaip procesą.

Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau perduoti šiuo diktavimu, ir kiti mokytojai, žinoma, turės daugiau ką pasakyti apie šią situaciją. Tačiau tam tikru būdu galėtume sakyti, kad čia apibūdinau, aprašiau visą situacijos esmę. Mes jaučiame tam tikrą dvasinę užuojautą žmonėms, kurie kenčia. Mūsų užuojauta, žinoma, yra ištiesiama Ukrainos žmonėms, ukrainiečių kareiviams, tačiau lygiai tuo pačiu būdu ji yra ištiesiama ir Rusijos žmonėms bei kareiviams. Mes nesame nacionalistai. Mes nediskriminuojame pagal tautybę, rasę, religiją ar bet kokias kitas žmogiškas charakteristikas, kuriomis žmonės naudojasi diskriminuodami vieni kitus. Vienintelis dalykas, į kurį žiūrime, yra: „Kaip galime visiems padėti? Kaip galime visus pakelti aukštyn?“ Ir kartais čia tiesiog privalome leisti Skaudžių Smūgių Mokyklai veikti, idant žmonės gautų smūgius, kurie būtų pakankamai skaudūs, kad juos pažadintų būtinybei keistis, pakeisti save ir savo požiūrį į gyvenimą.

Ir štai čia mums kartais, pakylėtiesiems mokytojams, tenka atsitraukti ir leisti laisvai valiai Skaudžių Smūgių Mokykloje reikštis, nors situacija nėra tokia, kurią mes idealiai vizualizavome ir kurią matėme kaip galimybę. Su įsiveržimu į Ukrainą visa Rusijos situacija fundamentaliai pasikeitė. Rusija po šito negali likti kokia buvo. Rusijos valdžia ir vadovybė gali mėginti sutrukdyti vykti pokyčiams, Rusijos žmonės gali priešintis pokyčiams, tačiau tai buvo negrįžtamas žingsnis ir Rusija negalės likti kokia buvo. Tam gali prireikti laiko, tačiau Rusija negalės likti kokia buvo. Taip pat kokia buvo negalės likti ir Ukraina, negalės likti ir Baltarusija, negalės likti ir Europa, negalės likti ir Jungtinės Valstijos, negalės likti ir Kinija ar Iranas.

Kodėl šie protestai prasidėjo Irane šiuo metu? Na, argi Irano dronai nėra naudojami Ukrainoje? Argi nematote karminio grįžimo valdžiai, kuri leido tam įvykti? Vėlgi, jūs matote tai vykstant visame pasaulyje, vėl ir vėl. Tiesą sakant, turėtume paklausti: kaip kas nors gali pažvelgęs į pasaulinius įvykius neigti karmos įstatymą? Tai iš tiesų yra nesuderinamumas, kuris kažkuriuo metu turės būti įveiktas.

Tad dabar noriu padėkoti jums, kad susirinkote į šią konferenciją, noriu padėkoti tiems, kurie ją suorganizavote, tiems, kurie vertė, o taip pat noriu padėkoti už pirminę iniciatyvą tai daryti. Suprantate, kad mes dažnai neduodame pasiuntiniui instrukcijų imtis iniciatyvos, kai matome, kad yra mokinių, kurie gali imtis šios iniciatyvos. Nes mes nesiekiame sukurti judėjimo, kuris būtų sukoncentruotas aplink vieną žmogų. Kodėl to nesiekiame? Na, jeigu norite pamatyti tokios sistemos silpnąsias vietas, pažvelkite į Rusiją. Kodėl gi mes, aukso amžiuje, turėtume siekti atkurti tokią matricą?

Tad užsklendžiu jus savo meilėje. Tikiuosi, kad tie iš jūsų, kurie esate Ukrainoje, galėsite pajausti užuojautą, dangišką užuojautą, kurią spinduliavo šis perdavimas. Nors mano žodžiai gali pasirodyti slegiantys ir nelabai džiaugsmingi, meilė vis dar tebėra čia, kaip ji, žinoma, yra ir Rusijos bei Baltarusijos žmonėms, ir visiems žmonėms pasaulyje.

Dangiškoji Motina AŠ ESU.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels