Kokių norite lyderių?
Pakylėtoji Mokytoja Portija per Kim Michaels, 2022 metų spalio 10 d. Šis diktavimas buvo perduotas perduotas 2022 m. vebinare „Demokratijos prikėlimas“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Portija. Daugelis jūsų žinote, kad tarnauju Teisingumo Deivės dvasinėje tarnystėje, kartu būdama ir Galimybių Deive. Jūs visi esate matę moters, laikančios svarstykles savo rankoje, statulą, ir ant šių svarstyklių horizontalaus skersinio kabo dvi lėkštės, viena aukščiau už kitą. Tačiau jos gali kilti aukštyn ir leistis, priklausomai nuo to, kas į jas yra įdedama. Na, norėčiau jums pateikti platesnio masto perspektyvą į tai, kas vyksta Žemėje šiais metais.
Lūžio taškas Žemės istorijoje
Na ir dabar, nenoriu, kad susikurtumėte įvaizdį savo prote, jog tai yra kažkas tokio, ko niekada nebuvo vykę anksčiau ar niekada neįvyks ateityje. Nenoriu, kad žiūrėtumėte į tai kaip į kažką epiškai svarbaus, nes ši situacija vyksta reguliariais intervalais. Ir vis dėlto, tas laikas, kuriuo jūs gyvenate šiuo metu, turi didelį progreso potencialą. Tai yra galimybė. Tad galėtume sakyti, kad viena svarstyklių lėkštė yra galimybių potencialas, o kita yra pasipriešinimas tam augimui, tiems pokyčiams. Ir taip yra visose situacijose ir buvo daug kartų amžių bėgyje.
Žinoma, kai pažvelgiate į istoriją, matote tam tikrus lūžio taškus, tam tikrus momentus, kai galite matyti, kad planeta gali pasirinkti kelią žemyn arba aukštyn. Egzistuoja augimo galimybė, tačiau taip pat egzistuoja potencialas, kad augimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas. Egzistuoja lūžio taškas, kuriame viskas gali pasisukti tiek į vieną, tiek į kitą pusę, kuriame svarstyklės yra beveik vienodame aukštyje. Ir kuri iš jų bus sunkesnė ir nusvirs žemy, o kuri pakils aukštyn. Fizinėje plotmėje matote, kad sunkesnė nusileidžia žemyn, tačiau žvelgiant iš aukso amžiaus perspektyvos svarbesnė yra ta, kuri pakils aukštyn. Na ir čia, žinoma, šis svarstyklių įvaizdis sugriūva. Nes kai žvelgiate į svarstykles, galite sakyti: „Tam, kad viena iš jų pakiltų, kita privalo būti sunkesnė. Norint, kad šviesa pakiltų aukštyn, tamsa privalo būti sunkesnė už šviesą.“ Tačiau, vėlgi, įvaizdis tėra įvaizdis, jis yra iliustracija tik iki tam tikro taško.
Aš dabar jums noriu perduoti įvaizdį, kad pasiekėte tam tikrą lūžio tašką šios planetos istorijoje. Egzistuoja didelis augimo potencialas. Dėl to tamsos jėgos daro tai, ką jos visada daro šiose situacijose. Jos mėgina tai nutraukti, mėgina tai sulaikyti, mėgina tai sustabdyti visais būdais, kokius tik gali sugalvoti. Tad jos naudoja visas joms prieinamas priemones. Ir norėčiau čia pakalbėti apie kai kurias iš tų priemonių, kad galėtumėte suprasti, jog tai nėra visiškai taip juodai balta, kaip kartais galite manyti, būdami šiame gėrio prieš blogį mąstyme. Kad egzistuoja gėrio jėga ir blogio jėga, kurios viena prieš kitą kovoja. Ir kas laimi? Dievas ar Velnias?
Už karo Ukrainoje slypintis mąstymas
Žmogiškuose dalykuose viskas yra daug sudėtingiau, nes viskas priklauso nuo žmonių psichologijos. Tačiau pats akivaizdžiausias pavyzdys, kurį galite matyti, yra karas Ukrainoje. Bet aš čia labiau norėčiau pakalbėti ne apie tai, kas vyksta fizinėje plotmėje, kad ir kaip tai būtų nežmoniška ir siaubinga abiejų pusių žmonėms, kurie buvo įtraukti į šį konfliktą. Aš norėčiau pakalbėti apie už viso to slypintį mąstymą. Koks mąstymas paskatino Putiną nuspręsti užpulti Ukrainą, pradėti karą prieš Ukrainą, įsiveržti į Ukrainą? Aš dabar pažeidžiau įstatymą tris kartus, tad šis pasiuntinys, jeigu būtų Rusijoje, potencialiai galėtų gauti 45 metus kalėjimo, ar bent jau 15 metų. Bet matote, būtent šis nenoras vadinti daiktų tikraisiais vardais, yra dalis to mąstymo, kuris paskatino Putiną priimti šį sprendimą. Ir šis mąstymas, kaip daugelis jūsų sugebėsite matyti, jeigu, žinoma, sekėte naujienas, yra, kad Putinas įstūmė save į tam tikrą proto būseną, kurioje susikūrė įvaizdį apie pasaulį, ir būtent šis įvaizdis apie pasaulį paskatino jį įsiveržti į Ukrainą.
Kaip daugelis jūsų tikriausiai žinote iš naujienų, atrodė – ir galiu jus užtikrinti, kad tai yra tiesa – jog iš pradžių jis manė, kad tiesiog galės ateiti su savo pajėgomis ir per kelias dienas užimti Kijevą. Ukrainos valdžia pabėgs. Žmonės pasiduos. Kariuomenė pasiduos. Ir jie pasveikins Rusijos pajėgas kaip išvaduotojus, apmėtydami kareivius gėlėmis. Būtent tuo jis iš tiesų tikėjo savo prote, kad jam bus lengva užimti Ukrainą. Jam bus taip pat lengva užimti visą Ukrainą, kaip jis užėmė Krymą 2014 metais.
Bet štai čia yra žmogus, kuris užėmė labai atsakingą postą 20 metų. Jis yra vienos didžiausių šalių Žemėje lyderis, didžiausios bent jau geografiškai, nors ne žmonių skaičiumi. Tad jis 20 metų vadovavo labai didelei šaliai. Kas paskatina tokioje pozicijoje esantį žmogų taip absoliučiai apsiskaičiuoti, susikuriant pasaulio įvaizdį, kuris yra taip absoliučiai atitrūkęs nuo realybės? Kaip žmogus gali iškilti į tokios didelės šalies vadovo postą, darydamas viską, kas turi būti daroma, kad ši šalis bent kažkiek funkcionuotų 20 metų, o tuomet padarytų tokį didžiulį apsiskaičiavimą?
Kad ir ką manytumėte apie Putiną, kad ir ką apie jį besakytumėte, jis buvo Rusijos vadovas 20 metų ir Rusija bent kažkiek funkcionavo. Galite ginčytis, kiek gerai ji funkcionavo. Tačiau aš tiesiog mėginu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Putinas nebūtų galėjęs tiek ilgai išlikti lyderiu, jeigu visą tą laiką būtų buvęs visiškai atitrūkęs nuo realybės. Bet dabar jūs matote, kad jis priėmė sprendimą įsiveržti į Ukrainą. Ir šis sprendimas buvo visiškai atitrūkęs nuo realybės. Matote, kad jis vis dar tebėra atitrūkęs nuo realybės, nes nenori pripažinti, kad jam nepavyko. Ir todėl jis nenori priimti šios nesėkmės pasekmių, kad ir kokios jos jam galėtų būti. Bet tai tikrai negali būti tai, ką jis šiuo metu daro, kuomet vis dar tebegalvoja, kad jam pavyks tai paversti bent kažkokia pergale.
Žmogaus proto suvokimo filtro elementai
Dėl ko tampa įmanoma įžengti į šią proto būseną, kurioje padarote tokį grandiozinį apsiskaičiavimą? Na, žinoma, mes perdavėme daug mokymų apie dualistinę sąmonę. Sakėme, kad žmogiškas intelektas yra analitinis gebėjimas. Jis gali ginčytis už ir prieš bet kokiu klausimu. Tačiau už viso to dar yra ir tai, apie ką mes jau kalbėjome šioje konferencijoje, kad žmogaus protas turi gebėjimą tapti uždara sistema, save cituojančia sistema, kai jis žiūri į dalykus per tam tikrą filtrą. Filtras praleidžia tam tikrus dalykus, o kitus užblokuoja, užblokuoja impulsus iš išorinio pasaulio, iš už proto ribų. Šis filtras yra sukuriamas ant pamatinės vizijos arba troškimo.
Mes kalbėjome apie jūsų dvasinį modus operandi, kuris savo šaknimis siekia laikus, kai atėjote į savo pirmąjį įsikūnijimą Žemėje ir patyrėte gimimo traumą. Tačiau, kaip vakar paaiškino Mokytojas MOR, tai yra susiję net ir su tuo, ką turėjote dar prieš ateidami iš natūralios planetos. Jūs turite tam tikrą požiūrį, tam tikrą nusistatymą Žemės atžvilgiu. Ir būtent tai sudaro jūsų asmeninio filtro, jūsų suvokimo filtro pagrindą. Turite tam tikrą įvaizdį, koks yra pasaulis, kas esate jūs, kas jūs esate pasaulyje, ir kas turėtų ar neturėtų vykti pasaulyje. Mes sakėme, kad būdami avataru jūs dažnai turite šį požiūrį, kad atėjote čia padaryti pozityvų skirtumą, tad tikėjotės šilto Žemės žmonių sutikimo. Manėte, kad turėtumėte sugebėti padėti žmonėms ir matyti planetą progresuojant. Tačiau, žinoma, Žemėje yra daug skirtingų gyvybės srautų. Pirminiai gyventojai turi kitokią viziją. Ir, žinoma, puolusios būtybės turi savo viziją.
Tad matote, turi įvykti, ir įvyks, ir šis vyksmas jau yra prasidėjęs, kad žmonės įgis gilesnį šios dinamikos supratimą. Šios psichologinės dinamikos, kad jų protas gali tapti uždara sistema. Protas gali atsijoti tam tikrą informaciją ir praleisti kitokio pobūdžio informaciją. Ir tuomet jis naudojasi tuo, kas yra praleidžiama, savo pamatiniam požiūriui pagrįsti. Jis tampa save pagrindžiančia sistema. Jis nekvestionuoja savo pamatinio požiūrio į gyvenimą ir į save. Ir, žinoma, visi žmonės tai turi. Visi žmonės turi suvokimo filtrą. Tačiau pradeda atsirasti suvokimas, kad tam tikri žmonės, narcizai, psichopatai, sociopatai ir taip toliau, turi tai ekstremalesniu būdu nei dauguma kitų žmonių. Ir, žinoma, jūs tai matote įkūnyta Putino asmenyje, kuris save laiko istoriškai svarbiu asmeniu Rusijoje.
Putino MO
Prieš keletą metų Rusijoje internete buvo paskleista peticija, kurioje žmonės galėjo balsuoti už tai, koks žmogus buvo pats svarbiausias Rusijos istorijoje. Ir nemažą laiko dalį šioje peticijoje pirmavo Stalinas, surinkdamas daugiausia balsų. Tačiau galiu jus užtikrinti, kad Putinas žinojo apie šią peticiją ir buvo nustebęs dėl vieno dalyko: „Kodėl jie nebalsavo už mane? Kodėl jie manęs nelaiko pačiu svarbiausiu asmeniu Rusijos istorijoje?“ Tai, žinoma, buvo dėl to, kad į peticiją pagrinde buvo surašyti jau mirę, į istoriją įėję žmonės. Ir vis dėlto, jis trokšta būti laikomas pačiu svarbiausiu asmeniu Rusijos istorijoje. Tad šis jo pamatinis troškimas uždavė toną jo suvokimo filtrui. Tai yra jo MO, jo modus operandi, susijęs su jo santykiu su Žeme. Jis nori būti pačiu svarbiausiu žmogumi Rusijos istorijoje ir nori būti svarbiu žmogumi pasaulio istorijoje. Tai lemia jo suvokimo filtrą. Šis suvokimo filtras praleidžia tiktai tai patvirtinančius ir pagrindžiančius dalykus. Ir jis atsijoja bet kokius tam prieštaraujančius dalykus. O ką tai reiškia? Na, šiuo atveju, kiek yra realistiška, kad jis galėtų tapti pačiu svarbiausiu žmogumi Rusijos istorijoje?
Putino suvokimo filtro iliuzijos
Mes gyvename kitokiame amžiuje nei gyveno Stalinas XX-ojo amžiaus ketvirtajame, penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose. Pasaulyje egzistuoja kitokia dinamika. Kad galėtų būti svarbiausiu žmogumi istorijoje, jis turėtų padaryti kažką dramatiško. Bet ar yra įmanoma padaryti kažką labai dramatiško tokiame pasaulyje kaip šiandien? Žvelgiant iš realistiškos perspektyvos, tai nėra įmanoma. Tačiau, žinoma, jis to nesugeba matyti dėl savo suvokimo filtro, todėl mano, kad gali tai padaryti. Kaip jis gali tai padaryti? Jis gali atkurti Rusijos imperiją. Vėlgi, didžiausias jo apgailestavimas buvo Sovietų Sąjungos paleidimas, kadangi jis nesuprato realybės, kodėl Sovietų Sąjunga turėjo būti paleista. Jis svajoja atkurti Sovietų Sąjungą be komunizmo ir išplėsti Rusijos teritoriją iki didžiausių kada nors jos pasiektų geografinių ribų. Jis netgi norėtų ją išplėsti dar labiau, bet norėtų ją išplėsti bent jau iki tų ribų, kokia ji buvo 1917 metais ar kad ir kokiais metais jo įsivaizdavimu Rusija buvo didingiausia imperija. Ir jis galvoja savo prote, savo suvokimo filtre, jis laikui bėgant save įtikina, kad tai iš tiesų bus įmanoma, tai bus įmanoma pasiekti. Tačiau, žinoma, jis suvokia, kad egzistuoja tam tikros kliūtys, tam tikri dalykai, kuriuos jis privalo įveikti.
Visų pirma, kad išplėstų imperiją, jis turi gauti Ukrainą. Tad jis pažvelgia į Ukrainą. Jis žiūri į situaciją Ukrainoje. Ir palaipsniui, laikui bėgant save įtikina: „A, vyriausybė Kijeve yra silpna. Būtent dėl to jie iš tiesų nesureagavo man užgrobus Krymą. Jų kariuomenė yra silpna. Ir daugelis žmonių Ukrainoje netgi nelaiko savęs ukrainiečiais. Jie save laiko rusais ir labai džiaugtųsi būdami priimti į Rusijos glėbį, būdami išlaisvinti Rusijos.“ Na ir dabar, kiekvienas, kuris žinojo realybę Ukrainoje ir Ukrainos kolektyvinę sąmonę, galėjo matyti, kad, nepaisant susiskaldymų, ypač rytinėje Ukrainos dalyje, šis įsitikinimas buvo visiškai atitrūkęs nuo realybės. Didžioji dauguma ukrainiečių nenori būti užvaldyti Putino Rusijos. Jie nepasiduos. Jie kovos su viskuo, ką turi.
Na ir dabar, kitas dalykas, kurį Putinas suvokia esant kliūtimi jo plėtimuisi, yra, žinoma, NATO, Vakarai. Vakarai! Kokie čia yra jo samprotavimai? Pamąstykite apie šio teiginio ironiją. Vakarai. Rusija yra didžiulė imperija, tiesa? Jeigu nuvyksite į toliausiai rytuose esančias Rusijos dalis ir Kamčiatką, Amerika nebus Vakarai. Amerika bus Rytai, o Putino Maskva bus Vakarai. Vėlgi, į visa tai yra žiūrima iš jo perspektyvos. Jis netgi nemato Rusijos, kokia ji iš tiesų yra. Jis ją mato iš savo perspektyvos.
Tačiau grįžkime prie Vakarų ir NATO. Kuo gi jis save įtikina, vėlgi, remdamasis 2014 matyta reakcija ir daugeliu kitų dalykų? „A, Vakarai yra silpni. Vakarai yra susiskaldę. Jie nerizikuos prarasti dujas ir naftą, nuo kurių tapo tokie priklausomi, kad apgintų Ukrainą. Jiems Ukraina nerūpi.“ Iš dalies dėl to, kad suvokė, jog Trampui nerūpėjo Ukraina. Tad jis manė, kad amerikiečiai ir Europa darys tai, ką visada daro, uždės kelias sankcijas, kad atrodytų, jog jie kažką daro. Kurį laiką griežtai pakalbės, tačiau visa tai praeis. Ir neilgai trukus bus grįžta prie biznio kaip įprasta.
Remdamasis šiuo labai stipriai iškreiptu požiūriu į esamą situaciją, jis įsiveržia į Ukrainą. Praeina vos kelios dienos ir pasidaro aišku, kad jo požiūris į situaciją buvo visiškai atitrūkęs nuo realybės. Ne tik dėl to, kad ukrainiečiai priešinasi, bet ir dėl Vakarų reakcijos. Tą akimirką protingas žmogus būtų pakeitęs kursą. Tačiau, žinoma, protingas žmogus niekada net nebūtų įsiveržęs, nes jis būtų mąstęs į priekį. Jis būtų geriau ištyręs situaciją ir supratęs, kad to daryti neapsimoka.
Vakarų iliuzijų sudužimas
Ką Putinas gali daryti? Na, jis reaguoja į situaciją remdamasis savo MO, savo suvokimo filtru. Ką jis gali daryti? Na, jis tegali nesiliauti žygiuoti pirmyn. Jis mąsto taip pat kaip žmonės mąsto mafijoje, kad galės įbauginti Vakarus. Jis galės įbauginti Vakarus, iš pradžių pagrasindamas užsukti dujas. Po to jis ima švaistytis branduolinių ginklų grasinimais, nes mano, kad šitaip jam pavyks įbauginti Vakarus. Jis suvokia, ne visai sąmoningai, tačiau suvokia, kad Vakarai iš tiesų nenorėjo konfrontacijos su Rusija, iš dalies dėl to, kad Vakarai iš tiesų pervertino Rusijos karinę galią. Putinas šito nesuvokia, bet būtent tai iš tiesų įvyko. Vakarai manė, kad Rusijos kariuomenė yra daug galingesnė nei yra iš tiesų. Kaip ir Šaltojo Karo metais jie manė, kad Sovietų kariuomenė yra daug galingesnė nei buvo iš tiesų. Ir vis dėlto, jis mano, kad Vakarai nenori konfrontacijos. Ir tuo remdamasis jis mano galėsiantis juos įbauginti atsitraukti.
Tačiau jis nesuvokia, kaip sakėme, kad Vakarai, nors jie iš tiesų nenorėjo konfrontacijos, vis tiek leido sau abejoti Putinu, manydami, kad vieną dieną jis pasidarys išmintingesnis ir taps normaliu lyderiu, su kuriuo jie galės derėtis. Tačiau įsiverždamas į Ukrainą jis sudaužo iliuziją, kurioje Vakarai buvo 20 metų. Jis šito nesuvokia. Jam tiesiog yra neįmanoma to matyti iš savo suvokimo filtro vidaus. Tad vienintelis jam likęs dalykas yra manyti, kad metant į tai vis daugiau pajėgų, vis daugiau ir daugiau bauginant Vakarus, jam pavyks apgręžti situaciją. Žinoma, kaip dauguma tai studijavusių žmonių gali matyti, ši situacija peržengė negrįžtamą tašką. Jos nebeįmanoma atsukti jam palankia kryptimi.
Jis vis dar turi viltį. Jis vis dar viliasi, kad grasindamas branduoliniais ginklais galės priversti Vakarus sakyti, kaip Makronas Prancūzijoje ilgą laiką sakė: „Turime suteikti Putinui būdą pasitraukti. Turime jam suteikti išeitį.“ Jis tikisi, kad Vakarai darys spaudimą ukrainiečiams pasakyti: „Gerai, mes atiduosime šias dvi provincijas Rytuose. O atgal gausime visas likusias žemes, išskyrus Krymą, ir karas galės baigtis.“ Tik Putinui, žinoma, karas nebus baigtas. Tai tebus vienas žingsnis, kol jis sugalvos, ką daryti toliau. Ir dauguma Vakaruose tai suvokia, tačiau Putinas nesuvokia, kad jie šitai suvokia. Jis vis dar turi viltį, kad galės kažkokiu būdu pasiekti kažką panašaus į pergalę, kuri jam leistų likti valdžioje Rusijoje.
Tačiau jis nesuvokia ir dar vieno dalyko, kad paskelbdamas mobilizaciją, jis taip pat sugriovė savo įvaizdį ir tarp Rusijos žmonių, laikiusių jį neklystančiu lyderiu. Kadangi mobilizacija prieštaravo viskam, ką jis pasakojo Rusijos žmonėms apie situaciją Ukrainoje iki to momento. Kai nusprendė pranešti apie šią mobilizaciją, dauguma jų suvokė: „Tai, ką jis mums pasakojo, yra melas, nes jis mums sakė, kad tai tebus nedidelė karinė operacija, kuri netrukus baigsis. Ir joje kovos tik profesionalūs kareiviai. Bet dabar jis šaukia visus šiuos rezervininkus, kurie neturi jokios kovinės patirties, jie neturi jokio noro kovoti. Ir tai yra mūsų pačių vyrai, broliai, seserys, tėvai, seneliai. Tad viskas, ką jis mums pasakojo, yra melas.“ Tačiau, vėlgi, ar gali Putinas tai matyti iš savo suvokimo filtro vidaus? Ne, negali.
Donaldo Trampo MO
O dabar pereikime į kitą pusę. Pereikime į Vakarus ir pažvelkime į Donaldą Trampą. Donaldas Trampas turėjo ilgą verslininko karjerą Niujorke. Jis susikūrė, iš savo ankstesnių gyvenimų, įvaizdį apie save ir sukūrė viešą įvaizdį apie save kaip apie šį didį verslininką. Jis mėgsta manyti, kad yra geriausias verslininkas Žemėje. Nepaisant jo nesėkmių, nepaisant jo bankrotų, to ir ano, nepaisant daugybės teismų, jis vis dar tebeturi įvaizdį apie save, kad yra geriausias verslininkas Žemėje. Na ir dabar, tai ateina iš jo MO, kuris yra: „Aš esu geriausias visur, kad ir ką bedaryčiau.“ Būtent taip jis į save žiūri santykyje su materialiu pasauliu. Tai yra jo MO: „Aš esu geriausias visur, kad ir ką bedaryčiau.“ Tai turi panašumų su Putinu – „Aš esu didingiausias asmuo Rusijos istorijoje“ – tik su šiek tiek kitokiu, šiek tiek skirtingu atspalviu, bet visas dėmesys vis tiek yra sukoncentruotas į save, jis yra susikoncentravęs į savo paties didybę.
Bet tuomet ateina momentas, kai verslo gyvenimas jam nusibosta. Jis jaučiasi padaręs beveik viską, ką galėjo padaryti. Ką dar galėtų padaryti, kad pademonstruotų savo didybę ir dar labiau išgarsintų savo prekinį ženklą? Jis ima kandidatuoti į prezidentus, eina į politiką. Na ir dabar, koks yra jo prezidentavimo pamatinis MO? Jis nori būti didingiausiu visų laikų prezidentu. Kai kurie krikščionys sako, kad jis buvo didingiausias prezidentas nuo Linkolno laikų. Tačiau savo prote jis galvoja: „O kodėl nuo Linkolno? Kodėl ne didingiausias visų laikų prezidentas?“ Tai yra jo MO. Jis nori susikurti šį įvaizdį, jog kad ir ką bedarytų, jis tai daro geriau už kitus. Ir tam tikra prasme, jis to nori savo prote, tačiau taip pat nori, kad kiti žmonės tai patvirtintų. Jam reikalingas pripažinimas, kaip ir Putinui reikalingas Rusijos žmonių ir istoriją rašančių istorikų pripažinimas.
Puolusių būtybių poreikis sulaukti savo suvokimo filtro pripažinimo
Amžių bėgyje buvo daug, daug puolusių būtybių, kurios turėjo šį troškimą palikti savo pėdsaką Žemėje. Daugelis jų nepaprastai pavydėjo Jėzui, palikusiam tokį didelį pėdsaką, kad yra garbinamas net ir po 2000 metų. Jie taip pat nori būti prisimenami po 2000 metų ar netgi dar ilgiau, tačiau jiems sunkiai sekasi sugalvoti, kaip galėtų aplenkti Jėzų. Matote Donaldą Trampą. Jis daro tai, ką daro. Jis sako tai, ką sako. Daugelis žmonių yra įtraukiami į jo suvokimo filtrą ir žiūri į jį taip, kaip jis į save žiūri. Kaip kad ir daugelis žmonių Rusijoje buvo įtraukti į Putino suvokimo filtrą, žiūrėdami į Putiną taip, kaip jis į save žiūrėjo.
Tad štai ką jie mėgina daryti, šio tipo žmonės. Jie nori įtraukti kaip įmanoma daugiau žmonių į savo suvokimo filtrą, kad šie žmonės žiūrėtų į pasaulį taip, kaip jie žiūri į pasaulį, o svarbiausia, kad žiūrėtų į juos taip, kaip jie patys į save žiūri. Šiuo metu, žinoma, Putinas jaučia didelį stresą savo prote, nors pilnai ir nėra to įsisąmoninęs. Tačiau bent jau kažkuri jo dalis suvokia, kad galbūt jis visam laikui sugriovė savo, kaip didingiausio žmogaus Rusijos istorijoje įvaizdį. Iškilo pavojus jo palikimui. Galbūt jis tai sudaužė. Galbūt Kliunkis Pliumpis nupuolė nuo sienos ir visi prezidento žirgai, ir visi prezidento tarnai, negalės sudėti Kliunkio naujai.
Tačiau Trampui ši suvokimo akimirka, ši tiesos akimirka atėjo artėjant 2020 metų rinkimams. Nes nors jis mėgino save įtikinti, kad jis, žinoma, laimės, iš rinkimų apklausų galėjo matyti, kad gali ir nelaimėti. Ir jis jautė, kad jam ne taip gerai sekasi prezidentiniuose debatuose su Baidenu, kaip jis manė. Ir suvokė, panaudojant jo išsireiškimą, kad tai nebus „dėjimas iš viršaus“. Tačiau, žinoma, negalite būti didingiausiu prezidentu, jeigu nesate perrenkami. Netgi negalite būti didžiu prezidentu, jeigu prezidentu buvote tik vieną kadenciją. Jis žinojo, kad tai yra blogiausia, kas jam gali nutikti. Rinkimams artėjant, jis pradėjo dalį savo kiaušinių dėti į kitą krepšį, kalbėdamas, kad rinkimai nėra laisvi ir sąžiningi, kad juose vyksta manipuliacijos, nes pasąmoningai jam reikėjo būdo išeiti iš šios situacijos.
Konfrontacija su realybe
Tad matote, kas čia vyksta. Kai turite šį MO, kuriame į save turite žiūrėti kaip į visų didingiausią asmenybę, negalite pakelti šio įvaizdžio sudaužymo. Kai iškyla grėsmė iš realaus pasaulio, kad realus pasaulis įsiverš pas jus, prasiskverbs pro jūsų suvokimo filtrą, negalite to užblokuoti. Turite atrasti būdą susitvarkyti su šia situacija, kad galėtumėte išsaugoti savo pamatinį įvaizdį apie save ir savo pačių didybę. Ir Putinas šiuo metu yra desperacijoje, iš tiesų nežinodamas, ko galėtų imtis. Tačiau Trampo reakcija buvo, vos tik rezultatai tapo žinomi: „Rinkimai buvo suklastoti. Jie buvo pavogti. Jie iš manęs buvo pavogti.“
Ir dėl to, ką jis padarė per ketverius metus būdamas prezidentu, jis susikūrė šią pasekėjų grupę, kurie buvo taip stipriai apakinti jo suvokimo filtro, kad tikėjo viskuo, ką jis sakė. Tai jis taip pat laikė vienu didžiausių savo didybės patvirtinimų, kad galėjo priversti šiuos žmones patikėti viskuo, ką tik pasakydavo. Jis manė, kad galėtų kažką nušauti gatvėje, ir žmonės vis tiek jį palaikytų. Tad jis dabar sureagavo šiuo būdu, kad nors didžioji dalis Amerikos žmonių atstūmė jį kaip prezidentą, jeigu jo lojalūs pasekėjai palaikys jo teiginius, kad rinkimai buvo pavogti, jis vis tiek galės išsaugoti savo didybės jausmą, bent jau dalį šios didybės.
Tai jį paskatino vis labiau skleisti šį melą apie pavogtus rinkimus, kas galiausiai kulminaciją pasiekė sausio 6-osios Kapitolijaus šturme ir jo reakcijoje į tai. Kuomet jis, atvirai kalbant, pamanė: „Na, pagaliau kažkas kažką daro, kad išlaikytų mane Baltuosiuose Rūmuose, kuriuose visi mano patarėjai vien kalbėjo ir nieko iš tiesų negalėjo padaryti, ir netgi mano ištikimas tarnas viceprezidentas nenorėjo daryti to, ką aš norėjau, kad jis padarytų.“ Matote, kad nuo pat to laiko, jau praėjus beveik dvejiems metams, jis kalba tą patį. Nes ką gi daugiau gali daryti? Nėra nieko daugiau, ką jis galėtų padaryti iš savo suvokimo filtro vidaus.
Disfunkcinių lyderių apnuoginimas
Vienas iš didžiausių lūžių, kuris gali įvykti pasaulyje, yra, kad žmonės tai įsisąmonintų. Kalbėjome apie šiuos du pavyzdžius, tačiau turite daug daugiau pavyzdžių iš istorijos. Reikia, kad žmonės pradėtų labiau įsisąmoninti tokio tipo lyderius, disfunkcinius lyderius, kaip galėtume juos pavadinti. Jūs taip pat galite juos pavadinti įvairiais kitais vardais. Tai nėra svarbu. Tačiau svarbiausia yra tai, kad egzistuoja tam tikro tipo lyderiai, kurie paima žmogiško proto tendenciją tapti uždara sistema, ir nueina su ja į tokį kraštutinumą, kad netgi visų prieštaraujančių įrodymų akivaizdoje nenori pakeisti kurso. Jie nepaliauja žingsniuoti link tam tikro tikslo, kad ir kokią didelę žalą tai darytų jų šaliai, jų vadovaujamiems žmonėms ir jiems patiems. Įsivaizduokite, kad Trampas nusprendžia dar kartą kandidatuoti į prezidentus ir vėl pralaimi rinkimus. Kaip jis reaguotų? Kaip reaguotų jo pasekėjai? Ar jis sakytų, kad rinkimai ir dar kartą buvo pavogti: „Šį kartą turite paimti ginklus ir žygiuoti į Vašingtoną, ir sugrąžinti mane į Baltuosius Rūmus, nes esu nusipelnęs juose būti.“
Didybės paieškos praeityje
Bet dabar pažvelkite į gilesnį šios psichologijos aspektą, tiek Trampo, tiek Putino asmenyje. Ką jie daro? Na, jie turi tikslą pademonstruoti savo pačių didybę. Tačiau, kad galėtų ją pasiekti, jie nuolatos žvalgosi į praeitį. Putinas žiūri į istoriją. Trampas žiūri į rinkimus. Bet kaip galėsite įkūnyti kažką ateityje, jeigu žvalgysitės į praeitį? Tai neįmanoma. Turite pradėti žiūrėti į priekį. Kaip Trampas galėtų tapti didžiu prezidentu? Pasakydamas: „Nesvarbu, kas įvyko 2020 metais. Aš ir vėl kandidatuosiu. Iškelsiu tokius politinius tikslus, kuriuos amerikiečiai priims ir jais patikės. Ir jie tuomet mane vėl pasiųs į Baltuosius Rūmus.“ Bet jis daro ne tai. Kokia yra jo politika, siekiant sugrąžinti Amerikos didybę? Ji yra: „Aš turiu būti išrinktas prezidentu, ir aš turiu būti juo išrinktas, nes rinkimai buvo iš manęs pavogti.“
Kokios yra Putino priemonės tapti didingiausiu asmeniu istorijoje? Atkurti ankstesnę imperiją. O jeigu jis būtų pasakęs: „Visą savo dėmesį sutelksiu į šią neįtikėtiną galimybę, kurią dujų ir naftos turtai suteikė mano šaliai. Vystysiu įvairiausią pramonę ir verslus, užuot leidęs oligarchams susigrobti visus pinigus. Duosiu visiems gerus darbus, pakelsiu pragyvenimo lygį ir paversiu Rusiją šalimi, kuri būtų tokia pat turtinga ar netgi dar turtingesnė už Vakarus.“ Štai tuomet žmonės galbūt ir būtų galėję pradėti laikyti jį didingiausiu lyderiu Rusijos istorijoje. Tačiau vietoj to jis savo dėmesį sutelkė atkurti kažką, kas nebeegzistuoja. Ir kas – kai suvokiate, kas yra istorija, kad ji yra nuolatinis transcendencijos procesas – niekada negalės būti atkurta. Niekada negalėtumėte atkurti Romos imperijos, nes pasaulis šiandien yra visiškai kitoks. Niekada negalėtumėte atkurti Sovietų Sąjungos. To padaryti neįmanoma. Nors ji buvo paleista vos prieš 30 metų, negalėtumėte jos atkurti. Kliunkis Pliumpis nupuolė nuo didžiosios sienos, ir visi karaliaus tarnai, ir visi karaliaus žirgai, negali Kliunkio Pliumpio sudėti naujai. Tokia yra fizinės oktavos, tokioje planetoje kaip Žemė, gyvenimo realybė. Laikas juda į priekį, ir jam nerūpi žmonių siekiai, ambicijos ir jų mentaliniai įvaizdžiai.
Laikas viską keičia
Laikas juda pirmyn. Kodėl? Todėl, kad Žemės planetoje, kurioje dauguma žmonių įžengė į dualizmą, laikas yra jų vienintelė galimybė ištrūkti iš dualizmo. Štai čia yra kažkas, kas nepaiso jų suvokimo filtro, nepaiso jų visiško įsitikinimo savo suvokimo teisingumu. Yra kažkas, ko jie negali sustabdyti. Jie negali sustabdyti laiko. Putinas sensta kiekvieną sekundę ir jis mirs. Jo kūnas mirs. Niekas negali to sustabdyti. Jėzus tai transcendavo ir parodė, kad visi turi potencialą tai transcenduoti, bet jūs negalite to sustabdyti. Ir todėl negalite grįžti laike atgal ir atkurti kažko, ko jau nebėra.
Nes laikui judant į priekį, juda ne vien laikrodžio rodyklės. Viskas visuose keturiuose materialios visatos lygmenyse juda pirmyn. Situacija nuolatos keičiasi. Susietoji kilmė, apie kurią kalbėjo Buda, viskas joje nuolatos keičiasi. Ir būtent dėl to niekada negalite grįžti laike atgal. Niekada negalėsite sugrąžinti katės į maišą. Niekada negalėsite Kliunkio Pliumpio sudėti naujai. To padaryti neįmanoma. Tačiau yra žmonių, kurie nenori to pripažinti. Būtent dėl to jie žvalgosi į praeitį, kaip krikščionys Amerikoje, apie kuriuos kalbėjome, kaip daugelis konservatyviuose judėjimuose visame pasaulyje. Jie mano galėsiantys grįžti į kažkokią pirminę būseną praeityje, kuri buvo geresnė. Tačiau to padaryti neįmanoma.
Priešinimasis Gyvenimo Upei
Pažvelkite į upę. Kas yra upė? Tai yra vandens molekulių rinkinys. Sakote: „Galinga upė prasideda kalnuose. Štai yra viena vandens molekulė. Ši molekulė juda per vandens krioklius ir sroves, kol upė išplatėja, nurimsta ir dabar ima lėtai tekėti link vandenyno.“ Galite pažvelgti į tą vandens molekulę, kuri yra pusiaukelėje link vandenyno. Ir dabar ši molekulė nusprendžia: „Aš noriu plaukti atgal prieš srovę, noriu plaukti į kalnus, noriu grįžti į kalnus. Ten aukštai buvo taip nuostabu.“ Ar gali vandens molekulė plaukti prieš upės tekėjimą?
Tad kaip žmogus gali plaukti prieš istorijos upės tekėjimą, prieš laiko upę? Kad ir kas jūs būtumėte, kad ir kuo save laikytumėte, jūs esate vandens molekulė Žemėje tekančioje Gyvenimo Upėje. Ar vadintumėte save Putinu ar Trampu, ar dar kažkuo. Jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, pats pasiuntinys (ką jis visą laiką suvokė), jūs teesate vandens molekulė. Negalite plaukti prieš upės srovę. Galite manyti, kad sugebėsite jai pasipriešinti. Galite manyti, kad jums pavyks pakreipti jos kursą. Tačiau negalite plaukti prieš upės srovę.
Negalite grįžti į praeitį ir atkurti praeities. Tai taip pat galioja ir avatarams. Negalite grįžti į praeitį ir atkurti tos proto būsenos, kurioje buvote prieš patirdami savo gimimo traumą. To padaryti neįmanoma. Tačiau jūs galite judėti toliau. Jūs galite transcenduoti traumą. Tačiau negalite grįžti atgal. Mes kalbame, kad galite išsigydyti traumą, tačiau tai nereiškia, kad grįžtate atgal. Tai jūs padarote, kad galėtumėte judėti į priekį, užuot buvę stabdomi ir lėtinami traumos. Putinas ir Trampas ir visos puolusios būtybės savo protuose galvoja: „Jei tik pasieksiu šį tikslą, kuris yra apibrėžtas mano MO, štai tuomet turėsiu tą jausmą, kurio trokštu.“
Savojo MO paleidimas
Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad tai galioja visoms į dualizmą įžengusioms savimonę turinčioms būtybėms. Ar jūs būtumėte puolusi būtybė, pirminis Žemės gyventojas, ar būtumėte atėję iš natūralios planetos ar kokios kitos planetos fiziniame spektre, kai jau įžengiate į dualizmą, žinote, jog kažką praradote. Uždengiate savo nuogumą savo suvokimo filtru ir savo MO. Tačiau ilgitės to prarastojo rojaus. Ir manote, kad jeigu pasieksite tikslą, kuris yra apibrėžtas jūsų MO, susigrąžinsite tą prarastąjį rojų. Tą jausmą, kuris buvo prarastasis rojus, proto būseną, kuri buvo prarastasis rojus – jūs tai susigrąžinsite. Tačiau jūs to nesusigrąžinsite. Nes kodėl gi norėtumėte tai atgauti? Tai reikštų, kad nieko neišmokote iš buvimo Žemėje. Jūs norite atsikratyti traumos ir susigrąžinti savo nekaltumą, tačiau jūs vis dar tebeturėsite patyrimus, kuriuos patyrėte Žemėje, tad galėsite judėti pirmyn tuo remdamiesi. Kai sakau „Jūs“, aš čia, žinoma, turiu omenyje jūsų AŠ ESU Esatį, jūsų kauzalinį kūną, o ne išorinę asmenybę. Ir vis dėlto, suvokiate mano mintį.
Visą dvasinį kelią galima laikyti šiuo procesu, per kurį suvokiate, pilnai priimate tai, ką paaiškinau šiame diktavime. Kad negalite grįžti į praeitį, galite eiti tik į priekį. Tačiau kad galėtumėte judėti į priekį, turite išrišti visus jūsų prote, keturiuose jūsų proto lygmenyse egzistuojančius dalykus, kurie traukia jus atgal į kažkokią tariamo rojaus būseną praeityje. Ši būsena praeityje nebuvo tokia jau rojiška kaip galite manyti. Ji buvo geresnė nei tas laikas po gimimo traumos. Ir vis dėlto, tai nebuvo toks Rojus, kokį jūs įsivaizduojate, nes jūs nebuvote tokie brandūs, nebuvote tokie išsivystę. Neturėjote suvokimo, kurį turite dabar. Vienintelė jūsų išeitis yra eiti į priekį, paleidžiant praeitį, paleidžiant MO, kaip jūs įsivaizduojate, koks turėjo būti jūsų santykis su Žeme. Kad ir ką galvotumėte, kas turėjo ar neturėjo įvykti Žemėje, tai yra jūsų MO. Ir vienintelis būdas iš to išaugti, yra tai paleisti. Nėra jokio kito būdo.
Kaip praregėti iš disfunkcinių lyderių koncentravimosi į save
Na ir dabar, žinoma, puolusios būtybės nesugeba to matyti, bet jūs galite tai pamatyti. Plačioji visuomenė nesugeba to matyti. Tačiau ji iš tiesų gali pamatyti, kad turite šiuos lyderius, kurie yra visiškai be pusiausvyros, nes realybėje, jų protuose, viskas sukasi tik aplink juos. Matote Putiną. Dešimtys tūkstančių rusų kareivių mirė Ukrainoje, ir taip pat, žinoma, mirė daug ukrainiečių kareivių ir daug ukrainiečių civilių, ir Putinui turėtų rūpėti rusų kareiviai, nes jis teigia esąs Rusijos žmonių tėvas, tasai, kuris jais rūpinasi ir nori jiems visko, kas geriausia. Tačiau realybėje jam visiškai nerūpi Rusijos žmonės. Jie tėra įrankiai jo didybei siekti. Tas pats ir su Trampu. Jis teigia, jog jam rūpi jo pasekėjai, tačiau iš tiesų jam jie nerūpi. Jie tėra įrankiai jo didybės įvaizdžiui patvirtinti, ir niekas daugiau. Būtent tai žmonėms reikia pamatyti, tai yra lūžis, kuris gali įvykti. Ir tai galėtų šią planetą šuoliais priartinti prie aukso amžiaus.
Na ir dabar, jeigu galėtumėte pamatyti tai, ką mes matome iš pakylėtosios perspektyvos, pamatytumėte, kad yra tam tikri fiziniai įvykiai, kurie įvyksta. Tačiau užkulisiuose egzistuoja visos šios jėgos – emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose – visos šios tamsos jėgos, kurios šiuo metu yra didžiulėje sumaištyje, ir jos mėgina daryti viską, ką gali, kad sustabdytų šį persilaužimą. Ir kaip jos tai daro? Vieninteliu būdu, kuriuo moka. Sekdamos savo MO, savo programavimu. Putinas ir Trampas nėra vieninteliai, kurie turi MO. Puolusios būtybės astralinėje plotmėje, mentalinėje ir identiteto karalijose, jos taip pat tai turi. Tamsos jėgos tėra kompiuteriai, sekantys savo programavimu, kuris yra jas sukūrusių puolusių būtybių MO. Jos tegali daryti daugiau tų pačių dalykų. Kaip Putinas daro daugiau tų pačių dalykų Ukrainoje. Kaip Trampas daro daugiau tų pačių dalykų, nepaliaudamas skųstis dėl pralaimėtų rinkimų. Kaip gi tas faktas, kad pralaimėjai paskutinius rinkimus, galėtų būti argumentu pergalei kituose rinkimuose? Ką tai duotų šaliai ir Amerikos žmonėms?
Matote, tamsos jėgos tegali toliau stumti ir stumti, ir stumti ta pačia kryptimi. Ir būtent dėl to jos pastūmėjo Putiną daryti tai, ką jis padarė, būtent dėl to jos pastūmėjo Trampą daryti tai, ką jis padarė. Nes tamsos jėgos, puolusios būtybės, iš tiesų mano, kad sukurdamos šią sumaištį ir chaosą pasaulyje, jos galės sutrukdyti įvykti lūžiui. Tačiau lūžis yra, kad žmonės pradėtų matyti šiuos disfunkcinius lyderius. Kaip gi disfunkcinių lyderių stūmimas kurti chaosą galėtų sutrukdyti žmonėms pamatyti šitokių lyderių kenkėjiškumą? Akivaizdu, kad tai nesutrukdys tam įvykti. Tačiau puolusios būtybės savo prote gali tik ir toliau daryti tą patį. Ir jos iš tiesų mano, kad kuo daugiau chaoso galės sukurti, tuo labiau galės atidėti lūžį.
Buvo puolusių būtybių, kurios manė, kad per Hitlerį galės užkirsti kelią lūžiui, kuris buvo tuometinis potencialas. Tačiau kas įvyko, kai nacistinė Vokietija buvo nugalėta ir buvo atskleistas holokaustas bei koncentracijos stovyklos? Taip, įvyko užvėlinimas per tuos metus, per kuriuos tęsėsi karas. Tačiau kai jis baigėsi, žmonės aiškiau nei kada nors anksčiau pamatė Hitlerio kenkėjiškumą. Ir būtent dėl to Europa padarė didelį šuolį į priekį, atnešusį progresą, kurį matėte Europoje. Amerika taip pat atliko šuolį į priekį, bet ne tokį didelį, kokį galėjo padaryti. Ir, žinoma, Rusija su Stalinu nepajudėjo iš vietos. Rusija turėjo galimybę tai padaryti po Sovietų Sąjungos žlugimo, tačiau Putinas tai sustabdė. Galėtume sakyti, kad jie pasiekė tam tikrą ribotą sėkmę, sulėtindami progresą. Tačiau kai jų pinklės žlugs, lūžis įvyks netgi su dar didesne jėga.
Didesnis už išorinių įvykių slypintis paveikslas
Ką aš čia darau su visomis šiomis kalbomis? Na, iš dalies tikiuosi padėti jums, dvasios mokiniams, įgyti šią visuotinę perspektyvą, kad už išorinių regimybių, už išorinių vykstančių įvykių, iš tiesų egzistuoja daug didesnis paveikslas. Ir kai imate matyti tą didesnį paveikslą, suvokiate, kad planeta vis dar tebeprogresuoja link Sen Žermeno Aukso Amžiaus. Tai nevyksta taip greitai ar sklandžiai, kaip dauguma jūsų norėtų matyti tai vykstant. Ir net kai atsiranda užvėlinimas, ar net kai atsiranda sumaištis, tai tik pasitarnauja lūžio dramatiškumo padidinimui, kad jis pasiektų daugiau žmonių. Tikiuosi, kad galėsite atrasti kažkokią didesnę ramybę visame tame. Ir nebūsite įtraukti į visus tuos sūkurius, sukurtus masinėje sąmonėje, kurioje matote šiuos baimės sūkurius, į kuriuos buvo įtraukti daugelis žmonių.
Tačiau tikiuosi, kad jūs, dvasios mokiniai, sugebėsite jų išvengti. Ne tik dėl to, kad tai jums suteiks geresnį gyvenimo patyrimą, bet taip pat ir dėl to, žinoma, kad šitaip jūs galėsite labiau mums padėti, jeigu neįsitrauksite į tokį baime paremtą sūkurį. Ne baimėje esantys žmonės atneš aukso amžių, kadangi aukso amžius negali būti atneštas per baimę. Galite kalbėti šaukinius kiek tiktai norite su baime paremtu požiūriu, kaip daugelis žmonių tai darė ankstesnėje dispensacijoje, tačiau tai nepadarys maksimalaus poveikio. Tai padarys daug didesnį poveikį, jeigu būsite ramybėje, jeigu jausite meilę savo širdyje, nes žinosite realybę, kad Gyvenimo Upė teka pirmyn, kad ir kas bevyktų.
O vyksta tai, kad per šiuos metus pasaulyje šie disfunkciniai lyderiai yra apnuoginami ir visiems atskleidžiami. Ką matote Kinijoje? Disfunkcinę vadovybę. Ką matote Šiaurės Korėjoje? Disfunkcinę vadovybę. Matote visišką žmonių kančių nepaisymą. Ką matote Irane? Disfunkcinę vadovybę. Jokio žmogiškumo. Jokio rūpinimosi moterimis. Jie tegali toliau žygiuoti viena kryptimi, toliau mėgindami visus bauginti, uždarinėdami žmones į kalėjimus, liepdami jiems sustoti. Jie negali pasikeisti. Jie negali pažvelgti į situaciją ir tarti: „Turime padaryti nuolaidų. Turime čia kažką pakeisti. Turime suteikti moterims daugiau laisvės.“ Jie negali to padaryti, nes tai mestų iššūkį jų MO. O tai yra šventoji karvė, kurios negalima liesti.
Kaip pritraukti naujo tipo lyderius
Kai pasaulis pradės aiškiau tai matyti, kai vis daugiau ir daugiau žmonių pradės tai suvokti, prasidės naujas ciklas. Ar netgi galėtume sakyti, kad ciklas jau prasidėjo. Tačiau jis bus labai paspartintas, kai daugiau žmonių šitai suvoks, ir tai palaipsniui atves prie pokyčio kolektyvinėje sąmonėje. Motina Marija anksčiau šiais metais apie tai kalbėjo, komentuodama situaciją Ukrainoje, kai sakė, kad Putinas ir daugelis šių kitų disfunkcinių lyderių iš tiesų metė iššūkį žmonių turėtam jausmui, kad jie galės sau ir savo vaikams susikurti geresnį gyvenimą ir niekas jo nesugriaus. Tačiau suvokimas, kuris čia gali būti pasiektas, yra, kad jeigu norime turėti šią geresnę ateitį, negalime turėti šių disfunkcinių lyderių. Ir negalime jiems leisti įgyti valdžios savo šalyje ar pasaulyje. Ir todėl privalo atsirasti šis naujas suvokimas, ką galėtume padaryti, kad neleistume tokiems lyderiams peržengti ribos į haliucinacijas ir beprotybę, iš kur yra daug sunkiau sugrąžinti pasaulį.
Jūs, žinoma, aiškiai matote, kad jeigu Hitlerį būtų ištikęs širdies smūgis prieš jam įsiveržiant į Lenkiją, būtų buvę galima išvengti daug kančių. Jeigu Putinas nebūtų įsiveržęs į Ukrainą, būtų buvę išvengta daug kančių, ir taip toliau. Nesakau, kad tai buvo realistiška, kadangi kolektyvinė sąmonė buvo tokia, jog šie dalykai turėjo įvykti, kad žmonės galėtų pasimokyti iš Skaudžių Smūgių Mokyklos. Ir vis dėlto, žmonės gali pradėti suvokti, kad jie daugiau nebenori patirti skaudžių smūgių. Ir todėl jie nebenori lyderių, kurie kurtų šiuos smūgius. Ir todėl jie privalo pasikeisti, kad galėtų prisitraukti naujo tipo lyderius. Norėdami nebūti įtraukti į sūkurius, kuriuos tokie lyderiai sukuria, jie privalo pažvelgti į savo suvokimo filtrus. Tie žmonės Amerikoje, kurie seka Trampu, jie svajoja apie Amerikos didybę ir savo pačių kaip amerikiečių didybę. Tie žmonės Rusijoje, kurie seka Putinu, svajoja apie Rusijos didybę ir savo pačių didybę. Irane jie svajoja apie savo didybę, apie buvusios Persijos imperijos didybę, arba turi įvairias kitas svajones apie islamą, apie islamo didybę.
Matote, visada egzistuoja ši svajonė, kad galite būti ypatingi, būti didingesni už kitus žmones, ar netgi būti pačiais didingiausiais. Bet ką Jėzus sakė prieš 2000 metų, kas yra nemažas laiko tarpas, per kurį žmonės galėjo apie tai mąstyti? Jis sakė: „Tegu didžiausias tarp jūsų būna visų tarnas.“ Šis pasakymas yra vienas iš labiausiai provokuojančių teiginių puolusioms būtybėms. Jos nori didybės, tačiau nenori niekam tarnauti. Jos nori, kad visi kiti joms tarnautų. Ir būtent tai žmonėms reikia pamatyti. Ir jiems reikia tarti: „Bet ar to mes norime? Ar mes norime sekti tokiu žmogumi? Ar aš tikrai noriu būti didingesniu už kitus žmones? O gal tiesiog noriu matyti savo visuomenę progresuojant?“
Puolusios būtybės turi nepasotinamą didybės troškimą, kuris niekada negalėtų būti numalšintas. Tai yra dar vienas aspektas, kurį žmonės gali pamatyti. Galite pažvelgti į Hitlerį ir jo svajones. Kokia buvo jo didžiausia svajonė? Kontroliuoti visą pasaulį. Visas pasaulis turėtų būti narcizų. Ar tai buvo realistiška? Ar tai būtų galėję kada nors įvykti? Štai čia turite 35-40 milijonų žmonių šalį. Ar jie kada nors būtų galėję pavergti visą pasaulį karinėmis priemonėmis? Ar galėtų 140 milijonų rusų užkariauti visą pasaulį? Ar galėtų milijardas kiniečių užkariauti pasaulį? Ne. Tai negali įvykti. To niekada nebuvo istorijoje. Kodėl manote, kad tai galėtų įvykti dabar?
Matote, kad didybės svajonės nėra realistiškos. Jos niekada negalėtų būti įgyvendintos. Kokių norite lyderių? Tokių, kurie siekia neįmanomos svajonės? Ar tokių, kurie siekia tarnauti savo žmonėms, vesdami savo šalį į vis didesnį klestėjimą, į aukštesnį sąmoningumą, į bendradarbiavimą su kitomis šalimis ir į viso pasaulio pakėlimą aukštyn? Juk iš tiesų, kad galėtumėte tapti demokratija ir galėtumėte pasiekti tą bendradarbiavimo lygmenį, kurį pasiekė šiuolaikinės demokratijos, turite ryžtis tarnauti visumai. Ir būtent dėl to Vakarai yra tai, kuo yra. Būtent dėl to Vakarai turi tą turtą, kurį turi. Tačiau ar gali puolusios būtybės tai suvokti? Ar žmonės, kurie vis dar neatidavė svajonės apie savo didybę, ar gali jie tai suvokti? Ne. Tačiau matydami šiuos disfunkcinius lyderius jie gali būti pastūmėti permąstyti savo MO, savo požiūrį į gyvenimą. Rusams yra metamas iššūkis permąstyti savo požiūrį į gyvenimą; tai daryti juos skatina Putino nesėkmės Ukrainoje. Ir dauguma rusų pradeda suvokti, kad Ukrainoje jam nesiseka.
Daugeliui Trampo pasekėjų taip pat buvo mestas iššūkis permąstyti Trampo ir jo teiginių neklystamumą. Kai kurie apie tai dar nepradėjo mąstyti, tačiau galiausiai jie tai padarys, nes visi nusipelno galimybės augti. Net ir tie, kurie iš visų jėgų kabinasi į savo suvokimo filtrą, net ir jie nusipelno galimybės. Tačiau jiems ši galimybė yra, kad jų suvokimo filtras būtų sudaužytas į šipulius, jam iššūkį mestų realybė, realus pasaulis, laiko tėkmė. Yra du būdai gauti galimybę. Sunkusis būdas yra patirti iššūkį savo suvokimo filtrui. Aukštesnis būdas yra savanoriškai pažvelgti į savo suvokimo filtrą ir tarti: „Kaip jis mane stabdo? Ir kokį progresą galėčiau pasiekti, pažvelgdamas už jo, suvokdamas aukštesnį supratimą ir naujas idėjas?“
Tai yra galimybė. Tai taip pat yra teisingumas. Tai yra teisingumas, kad tiems, kurie naudojasi savo suvokimo filtru kitiems žmonėms kenkti, iššūkį mestų kažkas, ko jie negalėtų paneigti. Ir daugumoje atvejų, tai, ko jie negali paneigti, yra išoriniai fiziniai įvykiai, kurie vyksta visiškai priešingai jų lūkesčiams ir priešingai jų įsivaizdavimams apie savo didybę. Ir daugeliui šių imperijomis trokštančių būti šalių tai reikš visišką pralaimėjimą. Tačiau net ir šis pralaimėjimas jiems bus galimybė paaugti. Ir tai iš tiesų yra teisingumas. Teisingumas, kad tie, kurie grobia jėga, yra priverčiami pripažinti, kad pralaimėjo.
Tad dabar, daviau jums daug dalykų pamąstymui. Tačiau esu dėkinga už galimybę duoti jums šį mokymą, kurio nebūčiau galėjusi jums duoti, jeigu nebūtumėte atlikę persilaužimo, kaip Motina Marija prieš tai sakė. Ir už tai, turite mano dėkingumą. Tad užsklendžiu jus džiaugsmingo teisingumo ir džiaugsmingos galimybės liepsnoje. Galėjote pastebėti, kad mes pradėjome vis dažniau naudoti žodį džiaugsmas, kalbėdami apie savo liepsnas. Nes kai esate vienovėje su dvasine liepsna, kaip galėtumėte nebūti džiaugsmingi? Ir tikimės, kad mūsų mokiniai sugebės pažvelgti už išorinių įvykių pasaulyje ir atras džiaugsmą viduje. Jeigu negalite atrasti džiaugsmo – a, mano mylimieji, taip yra dėl to, kad kažkas jūsų suvokimo filtre jį blokuoja. Tad pamąstykite, kas tai yra, ir tuomet ateikite į džiaugsmą, kuriuo mes esame.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com