Nuosaikaus moterų balso Amerikoje būtinybė
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2022 metų spalio 10 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare „Demokratijos prikėlimas“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija ir tarnauju Dangiškosios Motinos Žemėje tarnystėje. Šioje tarnystėje, žinoma, tarnauju visiems žmonėms, nepaisant išorinių padalijimų, nes matau už išorinių padalijimų. Ir vis dėlto, norėčiau čia pakalbėti apie moterų situaciją. Ši konferencija koncentruojasi į Ameriką, tačiau daug kas iš to, ką čia pasakysiu, galios visur esančioms moterims.
Mes jau anksčiau sakėme, kad 21-ojo amžiaus trečiasis dešimtmetis bus moterų dešimtmetis. Kai kurie tai išgirdę gali pasakyti: „Na, tai tuomet šis dešimtmetis iš tiesų prasidėjo nekaip, atsižvelgiant į tą papildomą naštą, kuria moterys buvo apkrautos per koronos pandemiją“. Daugelis žmonių kalbėjo apie tai, kaip moterų situacija pablogėjo per porą pastarųjų metų, pagrinde dėl to, kad daugeliui moterų teko likti namuose ir rūpintis sergančiais šeimos nariais. Dėl to jos neteko savo darbo. Ir taip pat yra sakančių, kad tai, kas buvo pasiekta per kelis pastaruosius dešimtmečius lyčių lygybės požiūriu, per šiuos porą metų buvo prarasta. Bet matote, nors gali būti tam tikro regreso fizinėje oktavoje požymių, moterų situacijos pagerėjimo, kurį matėte per šiuos kelis pastaruosius dešimtmečius, varomoji jėga buvo pokytis prote, emociniame, mentaliniame ir identiteto kūnuose. Ir nors įvyko tam tikras regresas, jis iš tiesų nėra toks didelis, kaip daugelis žmonių mano, vertindami tai iš fizinių regimybių. O tai reiškia, kad moterims yra daug lengviau grįžti ir padaryti netgi didesnį progresą nei buvo padarytas anksčiau. Jūs galite daug greičiau pasivyti tą vietą, kurioje buvote prieš pandemiją.
Subalansuota perspektyva į moteris
Jeigu atsitrauktume žingsnelį atgal ir pažvelgtume į situaciją konkrečiai Jungtinėse Valstijose, mes, žinoma, pamatytume padidėjusį priešiškumą, konfliktus, komunikacijos praradimą tarp tų, kurie iš esmės yra Trampo rėmėjai, ir tų, kurie neremia Trampo ar netgi tų, kurie nenori, kad Trampas dar kada nors taptų prezidentu. Tačiau už viso to matote netgi dar gilesnį pasidalijimą, kaip apie tai kalbėjome, tarp tų, kurie yra daugiausia krikščionys, norintys kabintis į tradicines vertybes, ir progresyvesnių žmonių, kurie nori, kad šalis judėtų į priekį, palikdami tas tradicines vertybes. Galite matyti, kad yra žmonių Amerikoje, kurie sugebėjo pristatyti tai klasikiniu būdu, kaip mes apie tai tiek daug kartų kalbėjome, kaip epinę kovą tarp gėrio ir blogio. Kurioje, žinoma, krikščionys, baltųjų viršenybės šalininkai, konservatyvesni žmonės, Trampo rėmėjai, yra geri žmonės, o tie, kurie yra prieš juos, yra blogi žmonės.
Kai atsitraukiate žingsnelį atgal ir į tai pažvelgiate, kas buvo varomoji šio susiskaldymo jėga? Ne tik tarp Trampo pasekėjų, bet ir tarp tų, kurie eina prieš juos. Ir kai į tai pažvelgsite, pamatysite, kad varomoji jėga čia buvo, nors ir su tam tikromis išimtimis, vyrai. Koks yra vienintelis realistiškas būdas virš to pakilti? Tai yra, kad moterys išeitų į priekį, prisiimtų savo vaidmenį ir pradėtų nešti tą subalansuotą perspektyvą, grindžiamą pripažinimu, kad tai iš tiesų niekam nėra gerai. Ir tai nėra gerai pačiai šaliai. Amerikai ir Amerikos žmonėms nėra gerai toliau judėti link pilietinio karo scenarijaus, su vis didėjančia sumaištimi ir anarchija, kuomet potencialiai teisėsaugos institucijoms ir karinėms pajėgoms gali tekti kovoti prieš savo pačių žmones.
Kam visa tai yra naudinga? Na, taip, tai yra naudinga valdžios elitui, nes leidžia toliau jam valdyti. Amerikos priešai užsienyje, tokie kaip Putinas ir Xi Jinpingas juoksis, jeigu toks scenarijus išsipildys. Nes būtent apie tai jie svajoja savo karščiausiose svajonėse – sugriauti Ameriką. Jie labai gerai žino, kad vienintelė reali grėsmė jų ambicijoms yra Jungtinės Valstijos. Tačiau jeigu Jungtinės Valstijos nebebus vieningos, jos nebekels tokios didelės grėsmės, argi ne taip?
Kas gali atnešti pusiausvyrą į dabartinę įkaitusią, poliarizuotą situaciją? Kaip aš tai matau, tiktai moterys. Taip pat, žinoma, yra ir vyrų, bet pagrinde moterys gali atnešti tą nuosaikią, subalansuotą perspektyvą ir sakyti: „Na, viskas, gana. Turime virš to pakilti. Nebegalime toliau eiti šiuo keliu. Turime judėti toliau.“ Daugelis moterų jau padarė tai privačiai, kai kurios pasisakė viešai, tačiau daug daugiau jų gali tai padaryti. Būtent dėl to mums reikia, kad jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai ir kurie turite noro išsakyti prašymus dėl šių ateinančių rinkimų, mums reikia, kad išsakytumėte prašymus, jog būtų išrinkta daugiau moterų į Kongresą ir į Senatą. Galite labai aiškiai matyti, kad moterys vis dar tebėra labai menkai atstovaujamos Amerikoje. Ir tai turi būti ištaisyta. Tačiau taip pat galite išsakyti prašymus, kad būtų išrinkti nuosaikesni, pusiausvyroje esantys kandidatai. Nesvarbu, ar tai būtų moterys ar vyrai, ar tai būtų respublikonai ar demokratai. Nes, žinoma, nuosaikių, subalansuotų kandidatų yra abiejose partijose.
Tačiau jums išsakant dėl to prašymus, laikantis dėl to vizijos, mes galėsime bent jau reikšmingai pajudėti ta linkme, kad būtų išrinkti labiau subalansuoti kandidatai. Tačiau esmė čia nėra vien tai, kas bus išrinkti. Esmė čia iš tiesų yra, kad moterys visoje Amerikoje nubustų, išeitų į priekį ir tartų: „Daugiau jokio smurto, jokių konfliktų, jokio priešiškumo, jokios neapykantos, jokio pykčio. Mums jau gana viso to. Turime atrasti būdą gyventi drauge šioje šalyje, nežiūrėdami vieni į kitus per šautuvo taikiklį. Tiesiog gana.“
Na ir dabar, matėte, kad moterys turi potencialą sukurti tokį judėjimą. Visas šis „MeToo“ (Aš taip pat) yra pavyzdys, kaip moterys gali apginti savo teises. Teisę nebūti seksualiai išnaudojamos, nebūti seksualiniu vyrų taikiniu savo profesijoje ar kituose kontekstuose. Tačiau kai pamąstote apie tai, kas vyksta, su visu tuo priešiškumu ir bręstančiais konfliktais Amerikoje, jeigu įvyktų situacija, kurioje prasidėtų visuotinis smurtas ir kovos, argi moterys taip pat netaptų taikiniu? Tiesiogiai ar bent jau netiesiogiai, jų vyrams išėjus kovoti su kitais vyrais. Argi tai taip pat nepaveiktų moterų? Argi tai taip pat nebūtų prievarta prieš moteris?
Smurtas neišsprendžia problemų
Kai iš tiesų nubundate ir tariate: „Aš taip pat. Nenoriu matyti smurto eskalacijos. Nenoriu konfliktų eskalacijos. Noriu, kad tai baigtųsi. Noriu, kad tai baigtųsi dabar.“ Daugelis moterų yra arti šio taško arba jau yra jį pasiekusios. Esmė nėra, kurioje politinio spektro pusėje esate. Esmė nėra, ar esate už tą prezidentą ar už aną prezidentą, už tą kandidatą ar už aną kandidatą. Tikrasis klausimas yra toks: Ar jūs esate už ar prieš smurtą? Ir ar suvokiate, kad smurtas niekada neišsprendžia mūsų problemų?
Ar Pilietinis Karas išsprendė kokias nors problemas Amerikoje? Ar kiti smurtiniai sukilimai išsprendė kokią nors problemą? Kažkam reikia paklausti: „Kodėl taip yra, kad kai žvelgiate į istoriją, matote, jog dauguma demokratinių šalių padarė progresą tam tikrose srityse be smurto. Tačiau daugeliu atvejų Jungtinėse Valstijose mes nesugebėjome to paties progreso pasiekti be smurto. Kam tai yra reikalinga? Kodėl reikia, kad amerikiečiai kovotų dėl kažko, kas įvyksta taikiai kitose šalyse, nes atsiranda konsensusas tose šalyse?“
Bendrumo radimas
Na ir dabar, sakysite, kad moterys Amerikoje taip pat yra susiskaldžiusios. Jos taip pat yra susiskaldžiusios politiniame spektre. Yra moterų, kurios visą gyvenimą buvo konservatorės, krikščionės, respublikonės ir taip toliau. Tačiau kokį potencialą turi moterys, ką vyrams yra žymiai sunkiau padaryti?
Norėdami tai paaiškinti, galime pažvelgti į tai, kas yra šiek tiek stereotipiška, bet vis dėlto. Kai susitinka du vyrai, jie pradeda kalbėtis, pradeda vienas kitą „uostinėti“. Jie gali atrasti esantys priešingose politinio spektro pusėse tam tikru klausimu. Ir labai greitai jie gali pasiekti tašką, kai nebegalės bendrauti, nes tarp jų nebus nieko bendro, apie ką jie galėtų kalbėtis. Susiskaldymas juos suskaldys.
Na o dabar matote susitinkant dvi moteris. Ir dažnai kai moterys susitinka, tai įvyksta joms darant kažką dėl savo vaikų. Dvi moterys gali susitikti, jos gali pradėti kalbėtis apie vaikus, ir jos turi kažką bendro, kas tuomet gali padėti joms pažvelgti už susiskaldymų. Moterys turi potencialą atsitraukti žingsnelį atgal ir tarti: „Taip, mus skaldo politika, mes esame priešingose politinio spektro pusėse. Mes galbūt netgi galime turėti priešingus požiūrius tam tikrais klausimais, tokiais kaip abortas ar ginklų kontrolė. Tačiau ar turėtume koncentruotis į skirtumus? Gal geriau būtų koncentruotis į tai, ką turime bendro? Kas mus iš tiesų vienija. Argi negalėtume to patyrinėti? Kalbėti apie tai, įtvirtinti kažkokį bendrą ryšį, kažkokią abipusę pagarbą. O tuomet galbūt, kai tai sukursime, galbūt galėsime pakalbėti apie kitus dalykus ir pažiūrėsime, ar nėra dalykų, dėl kurių galėtume sutarti. Tai mums galės padėti išspręsti politinius susiskaldymus.“
Kitaip tariant, vyrai, kai jau yra susiskaldę, dažnai koncentruojasi į išorines problemas: „Turime išsaugoti savo ginklus. Mūsų ginklai negali būti atimti iš mūsų.“ Ir kai jau esate susikoncentravę tame lygmenyje, kaip galėsite atrasti kažką bendro tuo konkrečiu klausimu? Šis klausimas yra juodai baltas, taip arba ne.
Tačiau moterys paprastai turi gebėjimą atsitraukti žingsnelį atgal ir tarti: „Na, galbūt mes turime skirtingus požiūrius ginklų kontrolės klausimu. Tačiau argi nėra dalykų, dėl kurių galėtume sutarti? Pavyzdžiui, tu esi už ginklų kontrolę, o aš esu prieš. Tačiau ar aš noriu, kad mano vyras nušautų tavo vyrą? Ir ar tu nori, kad mano vyras nušautų tavąjį? Argi negalime sutarti, kad mes abi esame prieš smurtą, mes abi norime pasiekti taikaus konflikto išsprendimo?“
Tuo nenoriu pasakyti, kad vyrai negali padaryti to paties, ir kai kurie vyrai, žinoma, jau tai padarė. Tačiau moterys Amerikoje turi didesnį potencialą tai padaryti, jos gali pasakyti: „Palaukite minutėlę, vyrukai. Tiesiog sustokime ir pamąstykime apie tai, prieš užtaisydami savo ginklus. Ar tikrai norime šitai eskaluoti? Ar tikrai norime, kad Amerikos žmonės darytųsi vis labiau ir labiau susiskaldę? Kam tai yra naudinga? Elitui, tiems, kurie nori išsaugoti status quo.“ Tai iš jūsų reikalauja giliau pamąstyti apie problemas, ir mąstyti apie jas ne iš paviršutiniško pačios problemos lygmens, bet iš pamatinio žmogiškumo perspektyvos. „Mes visi esame žmonės. Tu gali turėti priešingas politines pažiūras nei aš, bet mes abi turime vaikų. Ir mūsų vaikai nusipelno užaugti taikoje visuomenėje, kurioje galėtų dirbti kartu dėl savo tikslų, kad ir kokie šie tikslai būtų jų gyvenime, ir jiems nereikėtų bijoti, kad kažkas juos nušaus, nužudys, ar jie patys žudys kitus.“
Tai yra perspektyvos, apie kurias vyrams yra daug sunkiau mąstyti. Tačiau moterys iš tiesų turi tą potencialą būti nuosaikumo balsu visuomenėje. Žinau, kad galite rasti moterų, kurios elgiasi priešingai. Tačiau aš čia kalbu apie moterų daugumą, kurios turi tą gebėjimą atsitraukti žingsnelį atgal ir tarti: „Bet argi mes visi nesame žmonės? Argi mes visi neturime tam tikrų teisių? Argi nenusipelnome būti gerbiami? Argi nėra limito tam, ką galime padaryti kitiems?“ Tai yra svarbūs dalykai, dėl kurių jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite laikyti viziją, galite išsakyti prašymus, idant moterys išeitų į priekį, moterys pasijustų įgalintos. Idant moterys, visų pirma, eitų balsuoti. Ir jų balsuotų daugiau nei kada nors anksčiau, ir jos balsuotų už kandidatus, kurie yra pusiausvyroje, tiek už moteris, tiek ir už vyrus.
Moteris pavergiančios religijos
Na o dabar, pakreipkime tai šiek tiek kita linkme. Dauguma jūsų žinote, kas vyksta Irane, kur vienos moters mirtis įžiebė sukilimą, kurio varomoji jėga didžiąja dalimi tapo tos šalies moterys. Mes jau anksčiau sakėme, kad nė viena moteris nebus iš tiesų laisva, kol visos moterys netaps laisvos planetoje. Ir iš tiesų, jeigu jums lieka laiko nuo kitų dalykų, galite išsakyti prašymus dėl situacijos Irane. Ypač dėl moterų situacijos, kurios, ir čia nėra jokio kito būdo tai pasakyti, yra pastoviai prievartaujamos valstybės, valstybinės islamo religijos. Islamas prievartavo moteris tūkstančius metų. Tą patį, žinoma, darė ir katalikų bažnyčia, daugelis krikščioniškų bažnyčių, induizmo religija ir kitos religijos. Kaip sakėme, vienas iš pagrindinių moterų pavergimo, moterų išnaudojimo veiksnių yra religija. Patriarchalinė, vyrų dominuojama, vyrišku požiūriu į gyvenimą grindžiama religija.
Na ir dabar, ne taip seniai, popiežius išsakė teiginį moterų konferencijoje, kad moterys yra geresnės lyderės už vyrus. Ar bent jau, kad jos yra geresnės administratorės. Bet jis taip pat pasakė, kad yra svarbu, jog moterys galėtų užimti vadovaujančius postus visuomenėje, panaudodamas pavyzdį, kad moterys prezidentės ar ministrės pirmininkės geriau sureagavo į koronos pandemiją nei daugelis kitų šalių, kurioms vadovavo vyrai, ypač tų, kurioms vadovavo populistai, dešiniojo sparno lyderiai. Ir tai, žinoma, tam tikra prasme yra įdomus vystymasis. Nėra taip, kad popiežius Pranciškus per daugelį metų nebūtų ėmęsis nedidelių žingsnių suteikti moterims didesnės įtakos katalikų bažnyčioje. Tačiau jis nė iš tolo nepriartėjo prie esminių problemų sprendimo, dėl kurių katalikų bažnyčia demonstruoja pavergiantį ir prievartinį požiūrį į moteris. Jeigu jis iš tiesų tai pakeistų, turėtų leisti moterims užimti bet kokius postus bažnyčioje, įskaitant ir savąjį. Turėtumėte leisti dvasininkams tuoktis, ir šiuo žingsniu išspręstumėte daugybę problemų su pedofilija, homoseksualumu, korupcija bažnyčioje. Bet ar tai įvyks? Na, nėra labai tikėtina, tiesa?
Matote, kai žvelgiate į šią situaciją, galite kai ką sužinoti. Popiežius išsako šį teiginį, jis išsako teiginį moterims moterų konferencijoje. Tačiau kas yra popiežius? Jis yra katalikų bažnyčios galva, 17 šimtmečių egzistavusios institucijos, kuriai visada išskirtinai vadovavo vien vyrai. Tad ką jūs čia matote? Matote vyrą, kuris išsako teiginius apie moteris kaip lyderes, ir matote vyrą lyderį, išsakantį teiginius apie moteris lyderes. Tačiau jis tai daro iš vyriškos perspektyvos. Ir jo požiūris yra ribojamas tradicijos, iš kurios jis ateina, ribojamas institucijos, kuriai jis vadovauja, turėjusios labai stipriai iškreiptą požiūrį į moteris 17 šimtmečių. Tai savo ištakomis netgi peržengia katalikų bažnyčią ir pranyksta vyrų dominuojamų, patriarchalinių visuomenių istorijos ūkuose. Ar tai iš viso turi bent kokią vertę? Kad toks vyras kaip popiežius išsako teiginius ir pastebėjimus apie moteris?
Vertę tai turėtų tuomet, jeigu jis imtųsi veiksmų ir leistų moterims užimti vadovaujančius postus savo paties institucijoje. Kai kurie sakys: „Na, jis mėgina tai padaryti“, bet ar tikrai? Ar jis tikrai stengiasi leisti moterims užimti sprendimų priiminėtojų postus? O gal jis tiesiog dalina joms išmaldą, stengdamasis pavaizduoti, jog palaiko pokyčius. Ko reikia, kad katalikų bažnyčią būtų galima pakeisti iš vyrų dominuojamos institucijos į labiau subalansuotą instituciją? Na, mano vertinimu, to padaryti neįmanoma. Nes tai pareikalautų tokių fundamentalių pokyčių, kad būtų lengviau sukurti naują instituciją, kuri jau nuo pat pradžių būtų subalansuota. Ar katalikų bažnyčia tai padarys? Nėra labai tikėtina, tiesa?
Alternatyvios dvasingumo formos paieškos
Jūs, žinoma, matote, kad tai pasekmių turi ir Amerikai, kadangi daugelis amerikiečių yra katalikai. Ar įvyko kokių nors reikšmingų pokyčių katalikų bažnyčioje Amerikoje? Jau praėjo ne vienas dešimtmetis nuo to laiko, kai buvo atskleistas pirmasis vaikų seksualinio išnaudojimo skandalas, o nuo to laiko buvo atskleista daugybė tokių atvejų. Bet ar įvyko kokių nors reikšmingų pokyčių? Ką gali padaryti moterys? Na, jūs galite arba pasakyti: „Aš palauksiu, kol bažnyčia pasikeis.“ O aš tuomet paklausiu: ar tikėtina, kad tai įvyks per jūsų gyvenimą? Arba galite tarti: „Aš nelauksiu bažnyčios, susirasiu kitokią dvasingumo formą, kuri patenkins mano dvasinius poreikius.“ Daugelis moterų, žinoma, jau tai padarė. Matote daug įvairiausių dvasinių judėjimų, kurių didesnį procentą sudaro moterys nei vyrai. Ir tai turi vykti vis didesniu ir didesniu mastu, kad moterys tiesiog paliktų vyrų dominuojamas bažnyčias, ar tai būtų katalikų, ar protestantų evangelikų bažnyčios, ir atrastų kitokią dvasingumo formą.
Tam egzistuoja potencialas Amerikoje. Ir tai, žinoma, vyko jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau tai turi potencialą labai stipriai akceleruotis per šį ateinantį dešimtmetį. Kuomet vis daugiau ir daugiau žmonių paliktų tradicinę religiją ir prisijungtų prie kažkokios naujos dvasingumo formos. Universalesnio, nesektantiško dvasingumo formos. Aš čia specialiai nenaudoju termino „Naujojo Amžiaus“ dvasingumo, kadangi šį terminą tradicinės religijos naudojo paniekinančiu būdu, o be to Naujojo Amžiaus judėjimas gyvuoja jau tiek ilgai, kad iš tiesų nebėra naujas.
Egzistuoja būtinybė moterims priimti universalesnę dvasingumo formą. Čia konkrečiai nekalbu apie pakylėtųjų mokytojų dvasingumą, nors tai, žinoma, galėtų būti dalis paveikslo. Tačiau egzistuoja būtinybė moterims tiesiog pripažinti faktą, kad tradicinės religijos nepatenkina jų dvasinių poreikių. Kokie yra jūsų dvasiniai poreikiai? Na, jūsų dvasinis poreikis yra augimas, jūsų sąmonės augimas, jūsų sąmonės kėlimas. Dalis to yra, kad pasiekiate gilesnį gyvenimo suvokimą, dvasinės gyvenimo pusės, savo pačių psichologijos suvokimą. Tačiau tai yra daugiau nei supratimas, tai yra patyrimas, kurį jūs patyrėte būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, kad jumyse vyksta pokyčiai, kad jūs augate, kad transcenduojate save, nebesate toks pat žmogus, koks buvote prieš keletą metų. Būtent šį poreikį šiandien turi daugybė milijonų moterų Amerikoje. Daugelis jų to nesuvokia, daugelis jų nėra to įsisąmoninusios sąmoningai, tad jos nesugeba imtis veiksmų. Jos kažko ieško, kažko ilgisi, tačiau sąmoningai nesuvokia, kas tai yra.
Ir štai čia jūs, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, galite, vėlgi, išsakyti prašymus, kad žmonės būtų išlaisvinti, būtų išlaisvinti pamatyti tai, ko jie ilgisi. Jūs nemėginate manipuliuoti šiais žmonėmis, jūs mėginate juos išlaisvinti pripažinti, ko jie ilgisi iš vidaus, kad jie galėtų tai priimti. Galite pažvelgti į religiją Amerikoje, ir kaip ir visiems kitiems dalykams, religijai taip pat yra būtina keistis, nes viskas visuomenėje yra kaitos procese. Tačiau kas pakeis religinį Amerikos kraštovaizdį? Ar tai padarys vyrai, kurie tradiciškai užimdavo vadovaujančius postus Amerikos bažnyčiose? Ir ką gi vyrai daro? Jie žiūri į tradicijas, į tradicines vertybes: „Mes turime išsaugoti instituciją tokią, kokia ji yra, turime apsaugoti instituciją nuo bet kokių pokyčių.“
Na, visų pirma, nieko negalite apsaugoti nuo pokyčių, nes pokyčiai yra neišvengiami. Tačiau esmė yra ta, kad nėra taip tikėtina, jog vyrai galėtų tapti varomąja pokyčių religiniame-dvasiniame Amerikos kraštovaizdyje jėga. Yra daug labiau tikėtina, kad šia jėga taps moterys. Ir galite sakyti, kad tai jau vyko ne vieną dešimtmetį Naujojo Amžiaus judėjime. Tikra tiesa, tai vyko. Tačiau egzistuoja potencialas šiame dešimtmetyje, kad tai gali prasilaužti į daug aukštesnį lygmenį, kuriame vis daugiau ir daugiau moterų imtų ieškoti alternatyvios dvasingumo formos, atrastų ją, sukurtų ją, priimtų ją. Ir tai, vėlgi, gali pakeisti situaciją Amerikoje, nes šios moterys, dauguma jų, turi santykius su įvairiais vyrais. Ir, vėlgi, jos gali atnešti subalansuotą perspektyvą. Esmė čia nėra atversti žmones į tam tikrą organizaciją, mokymą ar guru. Esmė yra pristatyti žmonėms subalansuotą požiūrį į religiją ir dvasingumą.
Naujas požiūris į religiją ir dvasingumą
Vėlgi, esmė čia yra atsitraukti žingsnelį atgal, pažvelgti į Ameriką, pažvelgti, kaip daugelyje nedidelių Amerikos miestelių turite centrinę aikštę, o aplinkui tą aikštę stovi keturios individualios bažnyčios, katalikų bažnyčia, evangelikų ir pora kitų įvairių denominacijų bažnyčių, priklausomai nuo to, kur esate šalyje. Tačiau tai yra ganėtinai dažnai pasitaikantis vaizdas mažesniuose miesteliuose. Ir esmė čia yra atsitraukti atgal, pažvelgti į tai ir tarti: „Kiekviena iš šių bažnyčių teigia, jog tiktai ji gali užtikrinti jūsų išganymą. Matote, kad dauguma nedidelių miestelių Amerikoje yra susiskaldę tarp kelių bažnyčių. Egzistuoja susiskaldymas tarp tų, kurie save laiko katalikais, ir tų, kurie save laiko baptistais. Tiek vieni, tiek kiti teigia, kad jų bažnyčia vienintelė gali užtikrinti jūsų išganymą, o tie, kurie priklauso kitai bažnyčiai, esančiai kitame aikštės kampe, nueis į pragarą. Kokį tai susiskaldymą sukuria Amerikos visuomenėje? Ar bereikia stebėtis, kad egzistuoja konfliktai? Ar bereikia stebėtis, kad egzistuoja smurtas, esant tokiam susiskaldymui tarp žmonių?“ Moterys gali atsitraukti žingsnelį atgal, pažvelgti į tai ir tarti: „Na, jeigu turime keletą bažnyčių, kurių kiekviena teigia, kad yra vienintelė tikra, kaip galime tai išspręsti?“
Tradiciškai tai būtumėte sprendę pasirinkdami vieną iš jų ir sakydami: „Taip, šita yra teisingiausia, o visos kitos yra iš velnio.“ Bet argi neegzistuoja kitas požiūris? Argi nebūtų galima sakyti: „Galbūt visos šios bažnyčios, kurios teigia savo išskirtinumą, iš tiesų yra atitrūkusios nuo dvasingumo realybės?“ O jeigu jos visos kažką ne taip suprato? O jeigu visos šios krikščioniškos bažnyčios klaidingai suprato ir praleido pro akis esminę Kristaus žinią? Jos teigia, kad yra krikščioniškos, jos teigia, kad atstovauja Kristų. O jeigu jų išskirtinumo teiginiai iš tiesų demonstruoja, kad jos visos praleido esminę Kristaus žinią?
Vienybė yra esminė Kristaus žinia
O kas tai yra? Vienybė. Vienovė, darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų. Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia ir jus persekioja; tai, ką padarėte vienam iš šių mano mažutėlių, man padarėte. Argi Kristaus esminė žinia nebuvo vienybės žinia? Susibūrimo drauge, skirtumų įveikimo? Pažvelkite į aplinką, kurioje pasirodė Jėzus. Į Izraelį, kuriame gyvenantys žydai iš aukšto žvelgė į visus kitus. Kodėl turite palyginimą apie gerąjį samarietį? Todėl, kad žydai iš aukšto žiūrėjo į samariečius ir manė, kad jie niekada negalėtų padaryti nieko gero. Tačiau kas yra sakoma palyginime? Žydai praeina pro žmogų, bet jam padeda būtent samarietis. Jisai yra dermėje su Kristumi.
Kristus atėjo suvienyti žmonių. Kas suskaldo žmones? Antikristas, argi ne taip? Kas gi dar juos skaldytų? Kai teigiate atstovaujantys Kristų ir tuo pačiu teigiate, kad esate vienintelė žmonių išganymą galinti garantuoti bažnyčia – argi iš tiesų atstovaujate Kristų? O gal esate atitrūkę nuo esminės Kristaus žinios? Tad argi tuomet negalėtume sukurti krikščioniškos bažnyčios, kuri vienytų, užuot skaldžiusi? Ir kas gi kitas galėtų tai padaryti, jeigu ne moterys?
Vienybės radimas per intuiciją
Kitas klausimas, kurį moterys Amerikoje turi potencialą užduoti, yra… Na, pirmiausia jums reikia suprasti tam tikrą tarp moterų ir vyrų egzistuojantį skirtumą. Popiežius apie tai netgi užsiminė savo kreipimesi į moteris, kad joms reikia naudotis savo intuicija. Net ir popiežius pripažįsta, kad moterys turi geresnę intuiciją už vyrus. Jis iš tiesų nesupranta, ką tai reiškia, tačiau turi tam tikrą šio fakto pripažinimą. Moterys turi geresnę intuiciją už vyrus, kadangi vyrai yra labiau įstrigę linijiškame prote, mąstančiame iš skirtumų perspektyvos. Intuicija yra labiau holistiškas būdas mąstyti, peržengiantis susiskaldymus ir skirtumus, žiūrintis į didesnį paveikslą, ieškantis to, kas vienija.
Vyrams būtų sunku užduoti klausimą, kurį čia iškelsiu. Na ir dabar, kai žvelgiate į Jėzų ir Jėzaus laikus, kokia buvo žydų religija Jėzaus laikais? Ji buvo išskirtinumą propaguojanti religija. Ji teigė, kad tiktai žydai bus išgelbėti. Ir tiktai tie žydai, kurie paklus religiniams autoritetams, bus išgelbėti. Visi kiti išgelbėti nebus, pagoniai išgelbėti nebus, ir autoritetams nepaklusę žydai taip pat nebus išgelbėti. Kodėl žydų religija persekiojo Jėzų? Nes jis skelbė visiškai kitokią išganymo koncepciją. Jis sakė: „Esmė čia nėra būti žydu. Ne tik žydai galės įžengti į karalystę.“ Jis taip pat sakė: „Neprivalote sekti išorine religija, kad galėtumėte įžengti į karalystę. Kodėl? Todėl, kad Dievo karalystė ateina nepastebimai, ji ateina ne per išorinę religiją. Nes Dievo karalystė yra jumyse.“ Mes perdavėme daug mokymų, kad taip yra dėl to, jog Dievo Karalystė yra sąmonės būsena.
Tačiau tuo noriu pasakyti, kad tai yra labai paprastas samprotavimo procesas, kurį daugelis moterų turi gebėjimą intuityviai pagauti, nes tai atveda prie logiško klausimo. Prie intuityviai logiško klausimo, o ne analitiškai logiško klausimo. Ir klausimas yra toks: „Argi tai yra logiška, kad tam, jog įžengtumėte į dangų, kuris yra virš Žemės, jums reikalinga institucija Žemėje?“ Būtent apie tai iš esmės kalbėjo Jėzus, kad jums nereikalinga institucija Žemėje, kad galėtumėte įžengti į dangų. Nes kad galėtumėte įžengti į dangų arba į Dievo karalystę, turite pakeisti savo sąmonę. Turite priimti Kristaus gyvenimą, gyventi Kristaus prote, užuot gyvenę mirties sąmonėje, antikristo sąmonėje, kurią Jėzus taip pat dar vadino ir Šėtonu.
Daugeliui vyrų yra sunku šitaip samprotauti, nes jų analitiniai protai gali labai lengvai sugalvoti argumentus tam ir anam. Tačiau daugeliui moterų yra visiškai įmanoma atlikti šį individualų šuolį ir staiga pamatyti: „Betgi iš tiesų, Jėzus sakė, kad mums nereikalinga institucija Žemėje. Mums reikia pakeisti savo sąmonę. Kodėl mes leidžiame šioms institucijoms Žemėje mus skaldyti? Kodėl neturėčiau galėti kalbėtis su savo kaimyne tik dėl to, kad ji vaikšto į kitą bažnyčią? Kodėl neturėtume sugebėti atrasti bendro požiūrio į dvasingumą, kuris mus vienytų, užuot mus skaldęs? Kodėl negalime nusimesti skaldančios šių institucijų įtakos?“ Kaip Jėzus sakė šios konferencijos pradžioje, krikščionybė Amerikoje yra skaldanti institucija. Praktiškai nėra kitos tokios institucijos Amerikoje, kuri žmones skaldytų labiau už krikščionybę.
Tai, žinoma, reiškia, kad krikščionybė taip pat yra dualistinė institucija, juodai balto mąstymo institucija, jūs esate arba su mumis arba su velniu. Jūs arba eisite su mumis į dangų, arba eisite su velniu į pragarą. Nėra jokio vidurio. Kai moterys pradės tai suvokti, kad egzistuoja alternatyva šiam skaldančiam mąstymui, net jeigu jos nevadins jo dualistiniu ar juodai baltu mąstymu, tai galės padaryti didžiulę įtaką Amerikai ir ištraukti Ameriką iš to susiskaldymo, kuris buvo sukurtas.
Susiskaldymai užmaskuoja nelygybę Amerikoje
Sakėme, kad amerikiečių skaldymasis į frakcijas iš tiesų buvo labai paspartintas tuomet, kai valdžios elitui buvo leista sukoncentruoti pinigus į savo rankas. Ir taip yra dėl to, kad jie žino, jog tai, ką jie daro, eina prieš istorinį Amerikos padarytą progresą. Turėjote euforinį trečiąjį dešimtmetį, riaumojantį trečiąjį dešimtmetį, kuris baigėsi Volstrito griūtimi 1929 metais. Turėjote depresijos metus ketvirtajame dešimtmetyje, tačiau po karo Amerika sugrįžo į aukštyn kylančią spiralę, kuomet žmonės pasiekė vis didesnį klestėjimą, ir tai tęsėsi per penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius ir dalį septintojo dešimtmečio. Tačiau tuomet įvyko finansų industrijos dereguliavimas ir valdžios elitas žinojo, kad vienintelis būdas jiems sukoncentruoti pinigus į savo rankas yra atimti juos iš žmonių.
O tai reiškia, kad jūs dabar turite didelę grupę amerikiečių, kurie ilgą laiką, galbūt netgi visą savo suaugusiojo gyvenimą, matė galimybę pagerinti savo situaciją. Tačiau amerikiečiai visų pirma turėjo patirti, kad šis progresas pradėjo stoti. Ir tuomet kažkokiu būdu jie turėjo būti priversti tai priimti. Nes jie tikrai negalėjo to nepastebėti. Juos reikėjo kažkokiu būdu priversti tai priimti. Ir štai tuomet valdžios elitas pradėjo daryti tai, ką jie visada daro, skaldyk ir valdyk, jie pradėjo skaldyti žmones į frakcijas. Ir koks yra akivaizdžiausias susiskaldymas Amerikos visuomenėje politiškai? Respublikonai ir demokratai. Galbūt pamenate, jog Džordžas Vašingtonas buvo labai, labai susirūpinęs dėl dviejų partijų sukūrimo, nes numatė potencialą, kad tai gali atvesti prie poliarizuotos situacijos sukūrimo, kuri taip stipriai supriešintų žmonės, kad jie nesugebėtų komunikuoti, nesugebėtų bendradarbiauti viduryje.
Tai yra pagrindinis susiskaldymas, kuriuo jie dabar naudojosi ištisus dešimtmečius Amerikos žmonėms skaldyti. Žmonės nesugeba susirinkti drauge ir paklausti: „Kodėl mūsų pragyvenimo lygis patiria eroziją? Kodėl mes uždirbame mažiau pinigų? Kodėl staiga vyras ir žmona turi abu dirbti, kad galėtų įsigyti namą, kad galėtume sau leisti tai, ką mūsų tėvai laikė normaliu gyvenimo būdu, nors šeimoje dirbo tik vienas vyras?“ Aš čia nekalbu apie moterų teisę turėti darbą. Tik sakau, kad buvo laikai, kai šeima galėjo padoriai gyventi, turėdama namus, dirbant tik vienam iš sutuoktinių. Bet daugumai amerikiečių taip nebėra.
Kodėl taip yra? Kas įvyko, kad dabar turime turėti du pajamų šaltinius, o ne vieną? Taip gali būti tik dėl to, kad viskas pabrango, arba mūsų atlyginimai sumažėjo, arba šių dviejų dalykų derinys. Tačiau kodėl mūsų valdžia leidžia tam vykti, kad nedidelis elitas darosi vis turtingesnis, jeigu jie jau turi daugiau nei vienam žmogui kada nors galėtų prireikti? Kokia yra Amerikos esmė? Ar esmė čia yra praturtinti nedidelį elitą ir jų turtus išdidinti tiek, kad tai peržengtų bet kokias sveiko proto ribas? O gal esmė yra patenkinti visų amerikiečių žmogiškus poreikius, kad visi galėtų turėti padorų pragyvenimo lygį? Ar yra kitų šalių, demokratiškų šalių, kuriose žmonės turi geresnį pragyvenimo lygį už amerikiečius? Tai kodėl mes neturime to Amerikoje? Kodėl nepažvelgiame į tas šalis ir neištiriame, ką jie turi ir ką jie padarė, kad neleistų vykti šiam nežabotam turto koncentravimui į elito rankas?
Vyrai čia, žinoma, gali vaidinti savo vaidmenį, tačiau, vėlgi, yra daug labiau tikėtina, kad būtent moterys pradės tai daryti iš savo perspektyvos sakydamos: „Kodėl tai vyksta? Kodėl mes leidžiame, kad tai vyktų? Ką galime dėl to padaryti? Kaip galime atnešti labiau subalansuotą perspektyvą, kad galėtume pasirūpinti visų amerikiečių interesais?“ Tai, vėlgi, yra žmogiškumas, aukštesnis žmogiškumas, o ne kažkokia utopinė idėja, kad: visuomenė turėtų būti tokia pagal demokratų idealus, ar visuomenė turėtų būti tokia pagal respublikonų idealus. Ir todėl galime bendradarbiauti viduryje, darydami realius pokyčius, kurie būtų naudingi visiems Amerikos žmonėms.
Tad dabar daviau jums tai, ką norėjau duoti šiame mokyme. Esame dėkingi už šią progą spinduliuoti savo šviesą ir savo idėjas per tiek daug iš jūsų, kurie dalyvaujate šioje konferencijoje, ypač šiuo metu, prieš rinkimus. Žinoma, šie rinkimai turi didesnę svarbą nei įprastai, nustatydami tendencijas, kas vyks Amerikos politikoje ateinančiais metais ir netgi šį likusį dešimtmetį. Yra svarbu, kad moterys išeitų į priekį ir pradėtų dalyvauti politinėje arenoje daugiau nei tai darė iki šiol. Nes jų perspektyva yra labai svarbi.
Tad su tuo, dėkoju jums, kurie dalyvavote šioje konferencijoje, nes padarėte svarbų darbą, prasilauždami per didelį pasipriešinimą pokyčiams. Pasiekėte tikslą, kurį mes norėjome pasiekti su šia konferencija. Tai nereiškia, kad negalėsite padaryti dar daugiau per likusią dienos dalį. Tačiau jūs praplėšėte energetinį šydą, energetinį pasipriešinimą, kurį norėjome pašalinti šia konferencija. Ir su tuo, sveikinu jus. Ir mes, žinoma, laukiame likusios dienos ir to, ką kartu per ją atnešime. Tad užsklendžiu jus Dangiškosios Motinos džiaugsme.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com