Valios laisvė Žemėje
Pakylėtasis Mokytojas MOR per Kim Michaels, 2022 metų spalio 9 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare „Demokratijos prikėlimas“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas MOR. Kodėl pirmasis spindulys yra valios ir galios spindulys? Arba, galėtume sakyti, kodėl valios ir galios spindulys yra pirmasis spindulys? Na, mes jums sakėme, kad esate bendrakūrėjai su Dievu ir jūs bendrakuriate suformuluodami proto įvaizdį, suprojektuodami jį ant Materijos šviesos, suprojektuodami energiją ir sąmonę per tą įvaizdį, kad Materijos šviesa prisiimtų formą. Tačiau, kad galėtumėte nuspręsti, suformuluoti įvaizdį ir jį suprojektuoti, pirmiausia privalote nuspręsti, kad norite bendrakurti. Norite bendrakurti.
Bendrakūrimas Žemėje yra eksperimentas
Tai kas gi yra bendrakūrimas? Tai yra, kad naudojatės savo dabartine sąmonės būsena įvaizdžiui suformuluoti ir suprojektuoti jį su ta sąmonės būsena. Kai esate naujas bendrakūrėjas, neturite pakankamai suvokimo tiksliai žinoti, kas bus materializuota kaip jūsų projekcijų pasekmė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad bendrakūrimas yra eksperimentas. Jums įgyjant daugiau patirties, pasiekiant didesnę brandą, atrandate, kaip veikia materiali karalija, ir todėl jau iš anksto žinote, kas materializuosis, jums suprojektavus įvaizdį.
Tad štai jūs čia, brandus bendrakūrėjas natūralioje planetoje, ir dabar jūs pažvelgiate į Žemę ir suformuluojate sprendimą: „Noriu patirti, koks būtų jausmas bendrakurti Žemėje, toje tenai egzistuojančioje aplinkoje.“ Bet dabar, kai jau atsiduriate įsikūnijime Žemėje, galite manyti, kad turėtumėte gebėti bendrakurti tuo pačiu būdu, kaip tai darėte natūralioje planetoje, kuomet iš anksto žinotumėte, kas bus materializuota jums suprojektavus proto įvaizdį. Tačiau labai greitai suvokiate, kad Žemėje taip nėra. Jūs, tam tikra prasme, grįžote į pradinį tašką, kadangi Žemės planetos aplinka yra tokia chaotiška, kad negalite iš anksto žinoti, kas materializuosis kaip jūsų projekcijos pasekmė. Egzistuoja tiek daug veiksnių, kurie gali tam sutrukdyti, tame tarpe ir visuose keturiuose lygmenyse egzistuojanti kolektyvinė sąmonė. Tad grįžote į tą tašką, kuriame bendrakūrimas yra eksperimentas, ir šią patirtį avatarui gali būti sunku apdoroti. Tai iš tiesų nėra tai, ką mes pavadinome jūsų gimimo trauma, tai nėra jūsų susidūrimo su puolusiomis būtybėmis ar žmonėmis Žemėje pasekmė. Tiesiog yra taip, kad matote atsidūrę įsikūnijime Žemėje, projektuojate per savo protą ir atrandate, kad tai, ką jūs suprojektuojate, nėra tai, kas materializuojasi. Na ir dabar, galite to neprisiminti, daugumoje atvejų mes neprisimename, koks buvo bendrakūrimas natūralioje planetoje. Tačiau mes iš tiesų turime tam tikrą pojūtį būdami avatarais, kad turėtume gebėti materializuoti tai, ką vizualizuojame.
Bendrakūrimo Žemėje šokas
Kodėl jūs to negalite padaryti Žemėje? Na, iš dalies, kaip sakiau, dėl kolektyvinės sąmonės, dėl visų trikdžių, dėl tamsos jėgų, demonų ir padarų. Tačiau taip pat ir dėl to, kad kai nusileidžiate į Žemę, nusileidžiate 48 sąmonės lygyje. Neturite kūrybinės galios, kurią turėjote natūralioje planetoje. Tai, ką jūs projektuojate, nėra taip galinga, vizija, kurią turite suformuluoti, vaizdas nėra toks ryškus. Ir tuo pačiu metu turite šią labai chaotišką aplinką, kuri trukdo materializuoti tai, ką jūs išsiunčiate. Tai sukelia šoką. Tai nebūtinai sukelia traumą, nes nesusiduriate su tuo iš išorės. Tačiau tai yra šokas. Mes visi tai pereiname, visi patiriame: „Kas gi čia yra ne taip? Kodėl dalykai, kuriuos projektuoju, netampa materializuoti? Ką aš darau ne taip?“
Jeigu esate pirminis Žemės gyventojas, nejausite tokio paties jausmo, kad kažkas yra ne taip, kad kažką darote ne taip, nes Žemės nusileidimas į dualizmą įvyko taip seniai, kad negalite sąmoningai prisiminti to laiko, kai materializavimas buvo lengvesnis. Tačiau būdami avataru jūs iš tiesų jaučiate – kažkas čia yra ne taip. Tai gali paskatinti įvairiausius mėginimus šitai paaiškinti, kad visata yra prieš jus nusistačiusi, kad tai yra nedraugiška aplinka, kad Materijos šviesa yra prieš jus nusistačiusi, kad kiti žmonės yra prieš jus nusistatę, tamsos jėgos veikia prieš jus. Manote, kad kažkas čia prieš jus veikia, kadangi negalite materializuoti to, ką jaučiate, jog turėtumėte sugebėti materializuoti.
Nerealistiški lūkesčiai
Turite čia pamąstyti apie tai, kad dabar jūs Žemėje praleidote jau daug laiko, patyrėte daug įvairių patirčių, greičiausiai išstudijavote mokymus, kuriuos mes perdavėme apie avatarus, tad dabar galite atlikti pokytį. Galite atlikti pokytį pripažindami didžiulį skirtumą tarp natūralios planetos ir Žemės. Galite pripažinti, kad atėjote čia pilnai nesuprasdami to skirtumo. Iš dalies dėl to, kad to iš tiesų neįmanoma suprasti, tai reikia patirti, kaip jau anksčiau paaiškinome. Galite pripažinti, kad iš tiesų atsinešėte su savimi lūkestį iš natūralios planetos, jog turėtumėte sugebėti padaryti Žemėje tai, ką galėjote daryti natūralioje planetoje, ir dabar jums galbūt reikėtų paskirti šiek tiek laiko pamąstyti apie tai, kad galėtumėte sąmoningai pripažinti, jog jūsų lūkestis buvo nerealistiškas, nes Žemėje yra visiškai kitokia aplinka nei natūralioje planetoje.
Kiek laisva yra mūsų valia čia Žemėje?
Ir dabar kyla klausimas, kai naudojatės valia – ji, žinoma, yra mūsų paprastai taip vadinama laisva valia – jūs, idealiu atveju, turite laisvą valią rinktis: kad norite kažką materializuoti, ką norite materializuoti, su kokia galia norite tai projektuoti. Tačiau klausimas dabar yra toks: kiek laisva yra jūsų valia? Kiek laisva yra jūsų valia Žemėje, lyginant su tuo, kokia ji buvo natūralioje planetoje? Nesakau, kad neturite valios Žemėje, kad negalite rinktis Žemėje. Tačiau klausimas yra toks: kiek laisvi yra tie pasirinkimai? Natūralioje planetoje nėra nieko, kas priešintųsi jūsų bendrakūrimui, jūsų materializavimui. Jūs esate pasiekę aukštesnį vienovės laipsnį su savo aukštesniuoju aš, su savo dvasiniais vedliais, su kitais žmonėmis, su savo aplinka. Esate dermėje su visos gyvybės pirmyn žengiančiu progresu, kaip ir visi kiti žmonės jūsų aplinkoje, net jeigu jie nėra pasiekę tokio paties pasiekimų lygmens, kurį pasiekėte jūs, tad nėra nieko, kas priešintųsi jūsų bendrakūrimui. Jūs bendrakuriate, kad keltumėte visumą aukštyn, tai kodėl visuma turėtų tam priešintis?
Tad natūralioje planetoje esate įpratę, jog nėra jokio pasipriešinimo jūsų bendrakūrimui. Todėl galite laisvai rinktis – elgtis taip, kaip jums atrodo. Žinoma, šis pasirinkimas vis dar tebėra priklausomas nuo jūsų sąmonės lygio, nuo jūsų vizijos ir individualumo, įtvirtinto jūsų AŠ ESU Esatyje, nuo individualios savasties, kurią susikūrėte natūralioje planetoje, nuo to savasties jausmo, nuo jausmo, kas jūs esate. Tame kontekste jūs darote laisvus pasirinkimus. Jie jums atrodo laisvi, ir jie, žinoma, tokie ir yra, nors ir yra šiek tiek veikiami to, kas jūs esate, kokia yra jūsų sandara. Kaip jau anksčiau esame sakę, negalite pasirinkti to, ko nesugebate matyti. Net ir natūralioje planetoje, jeigu egzistuoja vizija, kurios negalite suformuluoti savo prote, negalite pasirinkti jos materializuoti, tačiau nėra nieko nei jūsų prote, nei jūsų aplinkoje, kas priešintųsi jūsų bendrakūrimui.
Mūsų matymą ribojančios iliuzijos
O dabar pažvelkite į Žemę. Jūs čia ateinate 48 lygmenyje. Ką mes prieš tai paaiškinome? Kaip nusileidžiate į 48 lygmenį? Na, jūs prisiimate visas iliuzijas, atitinkančias lygmenis nuo 48 iki 144. Kiekviename laiptelyje, kuriuo leidžiatės žemyn sąmonės laiptais, prisiimate iliuziją. Tai nėra jūsų asmenybė. Tai nėra jūsų individualumas, įtvirtintas jūsų AŠ ESU Esatyje. Tai nėra individualumas, kurį susikūrėte Žemėje, nes Žemėje jūs dar nieko nesusikūrėte, kadangi dar niekada anksčiau nebuvote čia įsikūniję. Tačiau jūs prisiimate šias iliuzijas apie tai, koks yra gyvenimas, koks jis gali būti ar turėtų būti Žemėje.
Ir iš karto, jau vien nusileisdami į 48 lygmenį, jūs turite mažiau laisvės suformuluoti savo viziją nei turėjote natūralioje planetoje, kadangi viziją galite suformuluoti remdamiesi tiktai tuo, ką norite materializuoti 48 sąmonės lygyje. 48 sąmonės lygyje Žemėje jūs esate daug žemiau nei buvote natūralioje planetoje. Jūs vis dar, kaip sakėme, turite pojūtį, kad esate susiję su kažkuo už savo ribų, arba, kaip sakėme šioje konferencijoje, už savo proto ribų. Jūsų protas nėra uždara sistema, tačiau jūs toli gražu nebeturite tos vizijos, kurią turėjote natūralioje planetoje. Jūs, tam tikra prasme, atsisakėte pasiekimų, kuriuos buvote pasiekę natūralioje planetoje, kad nusileistumėte į 48 lygį Žemėje. Tai yra auka, kurią priėmėte, sprendimas, kurį priėmėte. Paprastai jūs iki galo nesuvokiate, ką tai reiškia, dauguma mūsų to nesuvokė. Nes, vėlgi, tiesiog turite tai patirti. Kaip yra populiariai sakoma: tiesiog turite tenai atsidurti.
Kaip bendrakuriame Žemėje
Kai suformuluojate savo viziją, ką norite bendrakurti, neturite valios laisvės, kurią turėjote natūralioje planetoje, kadangi yra tiek daug iliuzijų, kurios neleidžia jums matyti, ką galėtumėte materializuoti. Ir negalite pasirinkti to, ko negalite matyti, tad jau tai jus riboja. Bet dabar jūs suformuluojate viziją, jūs esate savo pirmame įsikūnijime, iš tiesų dar nesate įpratę prie šios aplinkos. Tačiau remdamiesi tuo, ką matote aplinkoje, kurioje esate, bent kai pasiekiate tam tikrą suaugusiojo ar paauglystės amžių, kuriame įgyjate gebėjimą suformuluoti viziją, suformuluojate šią viziją ir dabar ją suprojektuojate iš savo proto. Kaip sakėme, kai suprojektuojate kažką iš sąmoningo lygmens, tai turi cikliškai pereiti emocinę, mentalinę ir identiteto karalijas, tai turi pakilti aukštyn ir grįžti atgal per identiteto, mentalinę ir emocinę karalijas, kuomet galiausiai tai pasiekia fizinę plotmę ir tik tuomet tai gali būti įkūnyta. Natūralioje planetoje nėra jokio pasipriešinimo šiam procesui. Tačiau Žemėje egzistuoja didžiulis pasipriešinimas iš kitų žmonių, iš kolektyvinės sąmonės, iš tamsiųjų jėgų, demonų, bekūnių, padarų, puolusių būtybių, kad ir kas tai būtų.
Tad kas iš tiesų įvyksta, kai išprojektuojate kūrybinį impulsą? Na, visų pirma egzistuoja vizija, o tuomet egzistuoja už jos esanti energija. Kai šis energijos impulsas susiduria su žemesnėmis energijomis emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose, nutinka taip, kad ši energija yra šiek tiek išsklaidoma. Ji taip pat susiduria su tam tikra interferencija, ateinančia iš kitų žmonių ar kitų būtybių vizijos, tad jūsų vizija gali patirti tam tikrą iškreipimą. Tai, kas pasiekia identiteto karaliją, nebėra tiksliai tai, ką jūs išsiuntėte, ir tai taip pat yra praradę dalį savo galios. Padauginta gali būti tiktai tai, kas pasiekia eterinę karaliją, tad jums žemyn grįžta silpnesnis impulsas, tačiau grįždamas jis taip pat patiria interferenciją ir yra susilpninamas.
Ką mes sugebame materializuoti Žemėje
Kas tiksliai įeina į fizinę oktavą ir gali būti materializuota kaip fizinis pasireiškimas? Na, daugeliu atvejų, tai nėra tai, ką jūs išsiunčiate. Tai buvo iškreipta ir susilpninta. Kartais atgal negrįžta nieko ir mums visiems tai gali būti didžiausias šokas. Mes esame įpratę jausti, kad turėtume kažką materializuoti. O jeigu niekas negrįžta, patiriame šoką: „Ką mums daryti? Ką mes padarėme ne taip?“ Matote, nors esame avatarai, turime labai menką suvokimą, kas mes buvome natūraliose planetose, koks buvo mūsų individualumas, kaip veikė bendrakūrybinis procesas. Ir mes taip pat, 48 lygmenyje, turime labai menką suvokimą, kokioje esame aplinkoje, tačiau vis dar tebesinešame su savimi jausmą, kad turėtumėme gebėti materializuoti tai, ką norime, o kai negalime to padaryti, mes beveik visi samprotaujame: „Matyt, kažką padariau ne taip. Kodėl tai neveikia? Tai turėtų veikti. Aš turėčiau gebėti tai padaryti.“
Šoko jausmas
Ir klausimas dabar tampa toks: „Kaip mes tvarkomės su šiuo šoku?“ Ir ką gi mes, praktiškai mes visi, darome? Mes siekiame sugalvoti paaiškinimą. Tai taip pat yra kažkas, ką su savimi nešamės. Mes esame įpratę, iš natūralios planetos, ne tai kad galime viską suprasti, kai pradedame savo gyvenimą kaip bendrakūrėjai natūralioje planetoje, bet esame įpratę, kad galime pakelti savo sąmonę ir įgyti vis gilesnį supratimą, ir kai pilnai kažką suprantame, galime suformuluoti tikslią viziją ir todėl galime materializuoti tai, ką trokštame materializuoti. Esame įpratę, kad supratimas yra raktas į mūsų bendrakūrimą. Mes nebūtinai suvokiame kodėl, kai ateiname į Žemę, tačiau turime šią nuojautą, kad yra svarbu suprasti.
Natūralioje planetoje mes iš tiesų siekiame suprasti savo aplinką. Kaip sakėme, natūralios planetos yra ganėtinai skirtingos. Kiekviena natūrali planeta yra sukuriama pagal tam tikrą matricą. Ir kai suprantame tą matricą, mes, žinoma, galime bendrakurti pagal šią matricą ir todėl galime tiksliau materializuoti tai, ko trokštame. Mes turime šį pojūtį, kad: „Turiu geriau suprasti savo aplinką. Turi būti kažkas, ko nesuprantu apie savo aplinką.“ Ir tai yra pakankamai pagrįsta, mums iš tiesų reikia geriau suprasti savo aplinką, kad galėtume geriau bendrakurti. Tačiau prisiminkite – ir mes to tuo metu neprisimename – prisiminkite, kad mes esame 48 sąmonės lygyje. Prisiminkite, kad esame labai tankioje planetoje. Negalime taip lengvai ar taip greitai pagilinti savo supratimo, kaip tai darome natūralioje planetoje. Tačiau mes su savimi nešamės jausmą, kad anksčiau turėjome aukštesnį supratimą, tad ir dabar turėtume turėti aukštesnį supratimą. Kas nutiko ne taip? Kodėl mes neturime šio supratimo? Ir dabar mes galime įžengti į tą frustracijos būseną su savimi, kad negalime materializuoti to, ko norime. Negalime suprasti savo aplinkos tuo būdu, kuriuo norime ją suprasti, ir tai gali sukurti Jėzaus taip pavadintą modus operandi, susijusią su tuo, kaip mes į save žiūrime santykyje su Žeme.
Savo modus operandi susikūrimas
Mes, kiekvienas iš mūsų, priimame sprendimą, kaip žiūrime į Žemę, kaip žiūrime į savo sąveikavimą su Žeme, ir kaip žiūrime į save šioje aplinkoje, ir tai gali užduoti toną. Tai iš tiesų užduoda toną mūsų gyvenimui šioje planetoje. Bet tuomet ateina momentas, kai mums tenka susidurti su šiuo puolusių būtybių puolimu. Tenka patirti šią traumą, gimimo traumą, kaip mes ją pavadinome. Ir dabar sprendimas, kurį priėmėme, koks yra mūsų santykis su Žeme, užduoda toną, kaip mes reaguojame į šią gimimo traumą, kokią susikuriame pirmykštę savastį, kokias kitas tuo remdamiesi susikuriame savastis. Tad čia dabar turime procesą, kai ką tik esame pradėję savo įsikūnijimus Žemėje. Bet jau esame įstatyti į vėžes, o ką tai reiškia? Na, tai reiškia, kad nuo pačios anksčiausios mūsų įsikūnijimo Žemėje stadijos, mūsų valia yra mažiau laisva. Kaip jau sakiau, jau dėl paties mūsų nusileidimo į 48 lygmenį, mūsų valia tampa mažiau laisva, nes mes prisiėmėme šias iliuzijas. Bet dabar mes sukuriame šią reakciją, šį modus operandi, ir tai netgi dar labiau suvaržo mūsų valią. Mes galvojame: „Štai kokia yra Žemė, štai koks esu aš būdamas čia. Štai ką galiu įkūnyti ir ko negaliu įkūnyti.“
Netgi dar iki gimimo traumos mes esame tokioje kaip ir deficitinėje proto būsenoje, kurioje esame nepatenkinti savimi. Jaučiame, kad yra kažkas, ko nesuprantame, yra kažkas, ką mes darome ne taip, ir tai yra deficitinis požiūris į save. Mes taip pat galime samprotauti, kad kažkas yra ne taip su Žeme, kadangi negalime kažko įkūnyti. Turime deficitinį požiūrį į savo aplinką. Tačiau po to kai patiriame šią gimimo traumą, šis deficitinis požiūris yra suintensyvinamas, jis įgija tam tikrą kryptį, priklausomai nuo gimimo traumos ir mūsų reakcijos į ją, ir mes esame užrakinami į vėžes. Mūsų valia nebėra laisva. Mes vis dar galime rinktis, tačiau tik tam tikruose labai siauruose parametruose, ką galime matyti tame 48 sąmonės lygyje.
Mūsų reakcija į gimimo traumą
Ir dabar klausimas iš tiesų yra toks: „Kaip mes reaguojame į gimimo traumą? Kokio pobūdžio sprendimą priimame, remdamiesi tuo, su kuo mums tenka susidurti?“ Ir tikrasis klausimas čia yra toks: „Ar mes žiūrime į išorę, ar žiūrime į vidų?“ Ar mes, šios gimimo traumos pasekoje, jaučiame, kad: „Aš esu tasai, kuris sureagavo į išorines aplinkybes, ir man reikia pažvelgti į savo reakciją.“? O gal jaučiame: „Būtent jie privertė mane su tuo susidurti, ir to neturėjo įvykti, tad tai yra jų kaltė. Turiu užtikrinti, kad tai niekada daugiau neįvyktų šioje aplinkoje.“ Na ir dabar, jeigu žiūrime vidun, mes taip pat jaučiame: „Turiu užtikrinti, kad šis vidinis patyrimas niekada daugiau negalėtų pasikartoti.“ Bet čia egzistuoja skirtumas, subtilus skirtumas. Ar mes tiriame save ir savo psichologiją tam, kad išvengtume tos patirties pasikartojimo? O gal žiūrime į išorę, manydami, jog turime pakeisti kitus žmones ar savo aplinką?
Leidimasis gilyn į dualizmą
Tai jokiu būdu sakau ne tam, kad ką nors kaltinčiau. Daugeliui mūsų reikėjo nusileisti žemiau 48 sąmonės lygmens ir patirti tam tikrus patyrimus, įžengiant į dualizmą, imant laikyti kai kuriuos kitus žmones priešais ir manyti: „Mes čia atėjome tam, kad išlaisvintume Žemę nuo šių žmonių, kurie piktnaudžiauja valdžia ir žeidžia žmones Žemėje. Mes esame kryžiuočiai. Mes čia atėjome būti herojumi ant balto žirgo, kuris ateitų ir išlaisvintų Žemę nuo šių būtybių, šių tamsos būtybių, kurios manipuliuoja žmonėmis ir naudoja prieš juos prievartą.“
Daugelis mūsų į tai įžengėme, ne mes visi, bet daugelis mūsų tai padarėme. Tad klausimas yra toks: kiek ilgai mes bastysimės žemiau 48 sąmonės lygmens esančiuose lygmenyse? Kiekviename laiptelyje, kurį nulipame žemyn nuo 48 lygmens, netgi dar labiau apribojame savo valią. Ir klausimas yra toks: kada mes, avatarai, pasieksime tašką, kuriame pasijusime atsidūrę tramdomuosiuose marškiniuose, kuriuose nebegalime pajudėti ir tuomet suvokiame, kad tramdomieji marškiniai egzistuoja būtent mūsų prote. Mes patys save varžome. Ir tuomet apsigręžiame ir imame judėti aukštyn. Nėra nė vieno avataro, kuris būtų nusileidęs į žemiausius sąmonės lygius Žemėje, į puolusių būtybių lygmenį, tačiau kai kurie nusileido žemiau už kitus. Tačiau esmė yra ta, kad pasiekiame tašką, kuriame apsigręžiame, ir dabar pradedame žiūrėti į save, kaip kai kurie žmonės iš pat pradžių tai darė, ir vėl pradedame kilti sąmonės kopėčiomis aukštyn.
Savo valios ir vizijos išlaisvinimas
Kam galite tai panaudoti savo dabartiniame dvasinio kelio lygmenyje? Na, jūs galite suvokti, kad jūsų gyvenimas Žemėje, jūsų išorinės aplinkybės, bent jau tam tikru laipsniu, yra jūsų bendrakūrybinių pastangų rezultatas. Jos nėra vien jūsų bendrakūrybinių pastangų rezultatas, nes čia dalyvauja ir kiti žmonės, masinė sąmonė, tamsos jėgos ir taip toliau, tačiau jos yra, tam tikru laipsniu, jūsų bendrakūrybinių pastangų rezultatas, ir jeigu norite pakeisti tas aplinkybes, turite patobulinti savo bendrakūrybinius gebėjimus. Ir koks yra esminis pamatas tai daryti? Tai yra, padaryti savo valią laisvesne. Nes tiktai tuomet, kai jūsų valia yra laisva, galite pakeisti savo dabartinę situaciją. Jūsų dabartinė situacija yra paremta tuo valios laisvės lygmeniu, kurį turėjote arba turite šiuo metu. Nes būtent per tai, per tas pasirinkimo galimybes, kurias galėjote matyti, pasirinkote įkūnyti tai, ką įkūnijote, ir vienintelis būdas tai pakeisti yra pakeisti savo viziją, kad galėtumėte pamatyti daugiau pasirinkimo galimybių, ir todėl galėtumėte padaryti kitokį pasirinkimą, aukštesnį pasirinkimą, nei padarėte, kai bendrakūrėte savo dabartines aplinkybes. Galėtume sakyti, kad dvasinio kelio esmė yra išlaisvinti savo valią, ir esminis klausimas yra toks: „Kiek laisva yra mano valia?“
O tai reiškia, kad jūs dabar galite pamąstyti: „Kas varžo mano valią, mano gebėjimą laisvai rinktis?“ Sakiau, kad viskas priklauso nuo to, ką galite matyti. Tačiau čia yra daugiau negu tai, nes tai, ką galite matyti, visų pirma yra apspręsta visų matricų, įsitikinimų, idėjų ir atskirųjų savasčių, kurias turite savo emociniame, mentaliniame ir identiteto kūnuose. Tų trijų aukštesnių kūnų turinys lemia, ką galite matyti, ir tiktai tame kontekste jūs galite rinktis. Ir, žinoma, egzistuoja daug dalykų tuose trijuose aukštesniuose kūnuose, kaip mes daug kartų apie tai kalbėjome. Tačiau čia noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad dalis to, kas yra tuose trijuose aukštesniuose kūnuose, yra mūsų taip vadinamos atskirosios savastys, taip pat jas vadinome matricomis. Jos buvo vadinamos kitais vardais budizme. Ir esmė čia yra, kad jūs turite šiuos, pavadinkime, tvarinius savo trijuose aukštesniuose kūnuose, ir jie verčia jus žiūrėti į save, į kitus žmones, į savo aplinką tam tikru būdu. Jūs matote savo aplinką tam tikru būdu, ir tai riboja tai, ką, jūsų manymu, yra įmanoma padaryti, ir ką, jūsų manymu, nėra įmanoma padaryti.
Ką sakė Jėzus? „Žmonėms tai neįmanoma.“ Ką jis turėjo omenyje? Jis turėjo omenyje, kad su ta sąmone, kurią turi dauguma žmonių, yra neįmanoma savo kūryboje peržengti tam tikrų tos sąmonės apibrėžtų ribų. „Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes su Dievu viskas yra įmanoma.“ Na, ką gi tai reiškia, su Dievu? Tai reiškia, kad kai išlaisvinate savo viziją nuo žmonių ir įgyjate savo AŠ ESU Esaties viziją apie tai, kas yra įmanoma, tuomet tampa įmanoma padaryti tai, ko nebuvo įmanoma padaryti su žmonių sąmone, nes jūsų valia yra laisvesnė. Tai vis tiek nereiškia, kad Žemėje galima padaryti bet ką, nes Žemės aplinka yra tanki, kolektyvinė sąmonė yra žema ir taip toliau. Tačiau yra įmanoma materializuoti daug daugiau dalykų nei tai, ką galite matyti su žmonių sąmone.
Iniciacija 96 lygmenyje
Mes jums perdavėme, per šį pasiuntinį, kursą į savimonę, į savitranscendenciją, septynis žingsnius, vadovaujant septyniems Čohanams ir Maha Čohanui, ir šio kurso paskirtis yra pakelti jus nuo 48 lygmens iki 96 lygmens, ir jums kylant šiais laipteliais, jūsų valia darosi vis laisvesnė. Bet tuomet jūs pasiekiate 96 lygmenį ir dabar susiduriate su tuo lemtingu sprendimu. Ar ir toliau visą savo dėmesį skirsite tik savo asmeniniam augimui? (Ir jums buvo teisinga koncentruotis į savo augimą tarp 48 ir 96 lygmenų.) O gal priimsite sprendimą, tą valios aktą, pažvelgti už savęs ir tarti: „Esmė čia nesu aš.“
Tačiau ką gi tai reiškia: „Esmė čia nebesu aš“? Na, tai iš tiesų reiškia, kad pradedate atskirti save nuo jausmo, kas jūs esate, nuo to tapatumo jausmo, kurį susikūrėte per visą savo ankstesnį buvimo laiką Žemėje. Jūs pradedate nuo viso to atsiskirti ir pradedate sakyti: „Tačiau esmė čia nėra stengtis padaryti šį savo aš vis galingesniu, kad galėčiau įkūnyti Žemėje tai, ką šis aš nori įkūnyti. Esmė čia yra transcenduoti tą aš, kad galėčiau susiderinti su savo dangiškuoju planu, su savo AŠ ESU Esatimi, su pakylėtaisiais mokytojais ir savęs paklausti: ‘Ką aš noriu įkūnyti, kai nesu ribojamas to savo susikurto aš?’“
Vėlgi, aš nė vieno čia nekritikuoju. Mes visi susikuriame tam tikrą aš. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo galime nusileisti į įsikūnijimą Žemėje, tačiau ar jau suvokiate, ką sakau? Augdami link 96 lygmens, jūs išlaisvinate savo valią, išlaisvinate savo viziją, ir šitaip jūs, tam tikra prasme, padidinate savo bendrakūrybines galias. Jūs galite įkūnyti vis daugiau ir daugiau. Tačiau klausimas yra toks: „Kaip jūs tai panaudosite?“ Ar laikysitės tos vizijos, kurią jūsų atskirasis aš turėjo, kai atradote dvasinį kelią? Ir ar naudositės savo pasiekimais dvasiniame kelyje įkūnyti tą viziją, kad ir kokia ji būtų, kad galėtumėte materializuoti tas sąlygas, tas aplinkybes, kurių norėjo jūsų išorinis aš? O gal visa tai transcenduosite ir tarsite: „Esmė čia nėra įkūnyti tai, ko nori šis išorinis aš. Esmė yra įkūnyti tai, ko iš tiesų noriu aš, kai nesu suvaržytas, kai mano valia nėra suvaržyta to išorinio aš.“
Tai yra lemtingas sprendimas. Daugelis žmonių, avatarai ir pirminiai gyventojai, pasiekė tą tašką, kuriame tarė: „Aha, dabar turiu galią įkūnyti tai, ko norėjau, ko aš, ko mano atskirosios savastys visada norėjo. Būtent tą ir padarysiu.“ Na ir dabar, vėlgi, laisva valia yra laisva valia. Jūs galite, jums yra leidžiama tai daryti. Jeigu jums reikalinga ta patirtis, jums yra leidžiama tai daryti. Tačiau priklausomai nuo vizijos, kurią turėjote savo atskirajame aš, nuo pat to laiko, kai pirmą kartą atėjote į įsikūnijimą ir patyrėte tą šoką, kad kažkas čia yra ne taip su Žeme, potencialiai jus tai gali nuvesti į žemyn traukiantį sūkurį, kuris netgi gali, ekstremaliais atvejais, nuvesti jus juodųjų magų keliu, kurie įvairiais būdais siekia įgyti kažkokią galią fizinėje karalijoje, ir tuomet gali būti labai sunku iš to išsivaduoti, jūs galite praleisti daugybę laiko eidami tuo keliu, kol galiausiai pasieksite tašką, kuriame pamatysite viso to beprasmiškumą.
Tad čia suvokiate, kad kai turite šį supratimą, kai turite šias žinias, kurias mes jums perdavėme apie atskirąsias savastis, turite pagrindą atsitraukti žingsnelį atgal, pažvelgti į save ir tarti: „Koks yra mano modus operandi Žemėje? Kaip aš žiūri į Žemę, kaip žiūriu į savo aplinką, kaip žiūriu į save toje aplinkoje? Ar tai sukūrė tam tikrus troškimus mano atskirajame aš pamatyti tam tikrus dalykus įkūnytus Žemėje? Ir kaip visą tai paveikė mano gimimo trauma?“
Troškimas būti gelbėtoju
Na ir dabar, sakiau, kad daugelis avatarų ateina į Žemę turėdami jausmą, kad mes čia atėjome padaryti kažką pozityvaus ir būti princu ant balto žirgo, ar netgi gelbėtoju, ir kai tuomet patiriame, kad negalime juo būti, kokia yra mūsų reakcija į tai? Ar mes laikomės to jausmo, kad turėtume būti princu ant balto žirgo, o gal galime palaipsniui pradėti tai kvestionuoti ir tai transcenduoti, atsiskirdami nuo to? Jeigu laikėmės į tai įsikibę, tuomet, kai ateiname į tą 96 lygmenį, mums tampa labai labai sunku pasirinkti transcenduoti išorinį aš, tad vietoj to priimame sprendimą: „Noriu pasinaudoti savo galia įkūnyti tą viziją ir būti gelbėtoju, būti princu ant balto žirgo, padaryti kažką svarbaus Žemėje, padaryti skirtumą.“ Kitaip tariant, mes galvojame: „Pats iš savęs aš galiu kažką padaryti.“ Ir mes einame ir tai darome.
Na ir dabar, vėlgi, kai esate 96 lygmenyje, dar neturite pilnų kūrybinių galių, kurios yra įmanomos Žemėje. Jūs iš tiesų dar nesate pradėję įkūnyti Kristiškumo, nes tai ateina tik jums priėmus sprendimą pažvelgti už to aš. Jums gali pavykti iš dalies įkūnyti tai, ko norite, bet jūs vis dar tebesate Žemėje, jūs turite ribotą viziją, susiduriate su pasipriešinimu iš kitų žmonių, iš masinės sąmonės, iš tamsos jėgų, tad niekada iš tiesų neįkūnysite tai, ko trokštate su atskiruoju aš. Turite viziją apie tai, ką norėtumėte pamatyti įvykstant. Šias vizijas mes kartais vadiname didybės manija. Matėme daug pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie turėjo šias vizijas, kad sugebės materializuoti šiuos fenomenus, kurių žmonės negalės paneigti, arba galės įeiti į salę, su joje sėdinčiais tūkstančiais žmonių, ir visi šie žmonės pargrius paliesti Dvasios, ir jie galės išeiti į sceną ir būti pripažinti turinčiais Šventąją Dvasią. Daugelis žmonių turėjo panašių svajonių. Vėlgi, nė vieno dėl to nekaltinu, aš ir pats turėjau tokių svajonių savo ankstesniuose įsikūnijimuose.
Tačiau faktas yra toks, kad šios svajonės niekada negalės būti įgyvendintos. Nors jūs turite didesnes galias, aukštesnę viziją 96 lygmenyje, kai nusprendžiate norintys pamėginti įgyvendinti šias atskirojo aš svajones, jūs save įstumiate į frustracijos ciklą. Ir jūs jausite frustraciją, nes negalite, tokioje aplinkoje kaip Žemė, to materializuoti, tai neįmanoma. Tai yra pernelyg tanki planeta. O be to, jūsų vizija, žinoma, nėra paremta Kristaus vizija, ji nėra dermėje su Gyvenimo Upe ir todėl neturi jokių šansų būti materializuota, tai yra nerealistiškas lūkestis, kaip ir jūsų lūkestis, kurį turėjote ateidami į Žemę, kad galėsite materializuoti tai, ką galėjote materializuoti natūralioje planetoje, buvo nerealistiškas.
Lemtingas sprendimas
Klausimas yra toks: ko reikės, kad tai pamatytumėte? Ar turėsite patirti tam tikrą kiekį frustracijos, mėgindami įkūnyti šias savo didybės manijos vizijas, kol galiausiai jas paliksite, pažvelgsite į save ir tarsite: „O galbūt kažkas ne taip yra būtent su mano lūkesčiu? Galbūt mano proto įvaizdis, mano troškimas nėra pats aukščiausias, nes koncentruojuosi į savo aplinką, kas joje yra ne taip ir kodėl man nesigauna padaryti tai, ko noriu.“ Kada pasieksite šį lūžio tašką, paliksite tuos lūkesčius ir tarsite: „Tebūna ne mano valia, atskiroji valia, bet Tavo valia, mano AŠ ESU Esaties valia ir Sąmoningojo AŠ valia, kurią jis turėjo prieš ateidamas į įsikūnijimą, kai turėjo didesnį suvokimą apie mano dangiškąjį planą?“ Tai yra lemtingas sprendimas, kurį turite padaryti tenai 96 lygmenyje. Mes visi, žinoma, norime, kad jūs kuo greičiau įveiktumėte šią kliūtį, patirdami kiek įmanoma mažiau skausmo ir frustracijos, ir būtent dėl to jums perdavėme tiek daug mokymų.
Iš esmės galėtume sakyti, kad visi mūsų mokymai yra nukreipti padėti jums išlaikyti tą iniciaciją ir pereiti į Kristiškumo lygmenis, ir toliau juose progresuoti, kol galėsite pakilti. Ką čia galite suvokti? Galite suvokti, kad egzistuoja skirtumas tarp atskirojo aš vizijos ir tos vizijos, kurią gali pasiekti Sąmoningasis AŠ, išlipdamas iš atskirojo aš ir įžengdamas į neutralią proto būseną. Atskirasis aš visada turės lūkesčius, nuomones, ir todėl jis tampa uždara dėžute, uždara sistema, save pastiprinančia, save pagrindžiančia sistema, atsijodamas viską, kas prieštarauja jo lūkesčiams ir vizijai. Mes apie tai davėme daug mokymų. Sen Žermenas ir Jėzus perdavė daug mokymų šioje konferencijoje. Galite suvokti, kad egzistuoja didžiulis skirtumas, ir jeigu dėsite tas pastangas, naudositės įrankiais, kuriuos mes jums davėme, kad vis labiau įžengtumėte į tą neutralią proto būseną, tuomet Sąmoningasis AŠ galės kažką pamatyti, ko atskirasis aš niekada negalėtų pamatyti.
Ir štai tuomet jūs galite priimti tą sprendimą, kad: „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti. Tai Tėvas manyje, AŠ ESU Esatis manyje, daro darbus. Tebūna ne mano, bet tavo valia.“ Tai nėra kažkoks išorinis Dievas danguje, kuris norėtų jus versti kažką daryti, tai yra jūsų aukštesnysis aš. Tai netgi yra Sąmoningasis AŠ, kai esate neutralūs, užuot žiūrėję per atskirąjį aš. Jūs galite pasiekti suvokimą, kad Sąmoningasis AŠ visada yra Sąmoningasis AŠ. Tačiau tai, ką Sąmoningasis AŠ mato, priklauso nuo akinių, kuriuos jūs dėvite, nuo filtro, per kurį žiūrite. Ar jūs žiūrite per atskirojo aš filtrą, o gal esate neutralesnėje sąmonės būsenoje? Na, jūs vis dar tebesate 96 lygmenyje Žemėje, tad net kai įžengiate į neutralią sąmonę, kaip mes tai vadiname, negalite permatyti visų iliuzijų, esančių aukščiau jūsų lygmens. Tai įvyksta tik jums toliau augant tuose lygmenyse. Tačiau jūs iš tiesų galite pažvelgti už savo atskirojo aš.
Kelias į Kristiškumą
Ir tai yra svarbus momentas, kurį galite pasiekti dvasiniame kelyje. Tai yra tas momentas, kai pradedate kelionę į Kristiškumą. Daugelis žmonių, daug dvasingų žmonių, net ir daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie buvo pakylėtųjų mokytojų organizacijose ištisus dešimtmečius, kurie kalbėjo šaukinius, studijavo mokymus, jie dar nepersijungė, jie dar šito nesuvokė. Ir būtent dėl to iš dalies duodu šį mokymą, kadangi, žinoma, trokštu, jog šie žmonės atliktų šį perėjimą, suvoktų šį mechanizmą. Ir kai šitai suvokiate, kai tai patiriate, jums gali ateiti suvokimas: „Esmė čia nesu aš. Esmė čia nesu aš, tai reiškia, išorinis aš, atskirasis aš, visas tas tapatumas, individualumas, kurį susikūriau Žemėje, esmė yra ne tai.“ Esmė iš tiesų yra šitai transcenduoti. Kol galiausiai Sąmoningasis AŠ galės išpildyti tą Jėzaus išsakytą reikalavimą: „Tiktai tasai, kuris nusileido iš dangaus, galės sugrįžti atgal į dangų.“ Tiktai tuomet, kai išsilaisvinsite absoliučiai nuo visų Žemėje egzistuojančių dalykų, nuo visko, ką prisiėmėte Žemėje, galėsite pakilti atgal, galėsite pakilti atgal į dvasinę karaliją.
Matote, jums einant keliu link 144 sąmonės lygmens, jūsų valia tampa vis laisvesnė. Atsiranda pasirinkimai, kuriuos galite padaryti, atsiranda pasirinkimo galimybės, kurias galite matyti, kurių nesugebėjote matyti žemesniuose lygmenyse. Kai pasieksite 144 lygmenį, kai įveiksite tą paskutinę iliuziją, štai tuomet jūsų valia Žemėje taps tokia laisva, kokia ji tik gali būti Žemėje. Štai tuomet, iš esmės, turėsite laisvą valią, bent jau žemiškoje aplinkoje. Ir štai tuomet galėsite priimti tą visiškai laisvą pasirinkimą pažvelgti atgal į Žemę, patirti viduje, kad nebėra nieko, kas jus trauktų čia atgal, ir tuomet apsigręšite ir įžengsite per tuos vartus į pakylėtąją karaliją, be jokių apgailestavimų, be jokio žvalgymosi atgal, be jokių nebaigtų reikalų, nieko daugiau nebenorėdami čia daryti, nieko nebeprivalėdami čia daryti, nieko nebenorėdami patirti, nieko neprivalėdami patirti, jums nebereikės būti gelbėtoju, nebereikės būti princu ant balto žirgo, neturėsite nieko pakeisti, neturėsite išgelbėti žmonių, pakeisti Žemės ar išgelbėti visuomenės. Jūs tiesiog nuo viso to nusigręšite ir įžengsite per tuos perlinius vartus į pakylėtąją karaliją, visiškai neutralūs.
Dvasinio kelio etapai
Suprantu, kad daugeliui tai skambės abstrakčiai, daugeliui gali būti sunku su tuo susiderinti. Tad pamėginsiu dar kitaip išsireikšti. Yra toks laikas, ir daugumai žmonių jis būna iki 96 lygmens, kuomet žmonės yra linkę būti labai susikoncentravę į išorinius dalykus. Į išorines sąlygas, kurias patiriate, į išorines aplinkybes, kurias patiriate Žemėje; žmonės yra labai stipriai į tai susikoncentravę. Galite matyti dvasiniuose judėjimuose, kaip į juos ateina žmogus, užaugęs nedvasingoje aplinkoje, kaip joje užauga dauguma žmonių. Staiga žmogus atranda dvasinį mokymą, suvokia, kad gyvenimas turi dvasinę pusę, kad egzistuoja kelias, kuriuo galite eiti, kad ir kaip jis suvoktų šį kelią tame sąmonės lygyje, tačiau jis iš tiesų suvokia, kad egzistuoja kažkas dvasingo.
Tačiau daugelis žmonių pereina etapą, kuriame jie būna labai susikoncentravę į šiuos išorinius dalykus. Matote žmonių, kurie yra labai, labai susikoncentravę į mėginimus atrasti kažką, kas juos padarytų ypatingais. Jie tyrinėja savo astrologiją, jie tyrinėja savo numerologiją, jie vaikšto pas mediumus arba dvasinius mokytojus, kurie jiems pasakoja: „O taip, tu turi šį labai ypatingą gebėjimą, kurį gali išvystyti, tu turi šią grandiozinę viziją savo dangiškajame plane, ką gali materializuoti Žemėje ir kaip gali padėti visuomenei“, ir jie yra labai stipriai susikoncentravę į visus šiuos išorinius dalykus, nes visas jų dėmesys yra sukoncentruotas į mėginimą įtvirtinti tapatumo jausmą, savivertę, ir viskas su tuo yra gerai. Jokiu būdu to nekritikuoju. Tačiau tai yra koncentravimasis į išorinius dalykus.
O tuomet yra žmonės aukštesniuose lygmenyse, kurie perkelia savo dėmesį kitur, jau ne į tuos dalykus, kurių negalite kontroliuoti, kaip savo astrologijos ar savo numerologijos, nes esmė dabar tampa, ką jūs galite padaryti: „Ką aš galiu padaryti?“ Štai tuomet daugelis žmonių tampa susikoncentravę į dvasinės technikos arba pratimų praktikavimą. Mes matėme daugelį pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie buvo labai susikoncentravę į šaukinių kalbėjimą valandų valandas, kaip tai darė ir šis pasiuntinys ne vienerius metus. Vėlgi, tai nėra kritika, tai tėra pastebėjimas, kad jūs, vėlgi, esate susikoncentravę į tam tikrų išorinių dalykų darymą. Pirmiausia jūsų dėmesys yra sutelktas į tam tikrus dalykus, kurie nėra pavaldūs jūsų kontrolei, bet dabar jūs susikoncentruojate į: „Ką aš galiu kontroliuoti, ką pats galiu padaryti?“ Tačiau daugelis žmonių vis dar tebeturi šį lūkesį, kad jiems kalbant šaukinius, jie turėtų pamatyti materializuojantis tam tikrus rezultatus. Jeigu sukalbėsite tam tikrą šaukinių skaičių dėl karo Ukrainoje, tuomet karas turėtų sustoti. Jeigu sukalbėsite tam tikrą šaukinių skaičių dėl savo pačių augimo, tuomet turėtumėte paaugti, kažkas turėtų įvykti jūsų gyvenime, turėtumėte turėti pinigų, turėtumėte sulaukti pripažinimo iš pasaulio, turėtumėte pasiekti kažkokią poziciją, turėtumėte turėti tą, turėti aną. Vėlgi, tai visada baigiasi nusivylimu, nes savastis, kuri turi šį lūkestį, gali patirti tik nusivylimą.
Iš natūralios planetos atsineštas modus operandi
Klausimas yra toks: kada įveiksite šį koncentravimąsi ir pakilsite į aukštesnį lygmenį? Štai ką norėčiau jums pasiūlyti. Būdami brandžiu dvasios mokiniu, kuris yra arti 96 lygmens arba jau yra virš jo pakilęs, galite priimti sąmoningą sprendimą pakeisti savo požiūrį į gyvenimą Žemėje. Dauguma avatarų, kurie atėjo į Žemę, pasiekė aukštą pasiekimų lygmenį natūralioje planetoje, tačiau ką tai reiškia? Na, jų supratimu, jų pasiekimai reiškė, kad jie galėjo suformuluoti viziją ir galėjo įkūnyti fizines aplinkybes, kurios atitiko šią viziją, ir jie tai laikė aukštais pasiekimais. Vėlgi, tai iš tiesų yra tam tikras pasiekimų lygmuo, tačiau tai tikrai nėra aukščiausias įmanomas lygmuo, apie kurį čia dabar nekalbėsiu.
Jūs ateinate į Žemę būdami susitelkę į išorinių aplinkybių įkūnijimą, į bendrakūrimą. Jūs manote, patys to nežinodami, jūs negalvojate apie tai sąmoningai, tačiau nešatės su savimi šį jausmą, kad jūsų buvimo Žemėje tikslas yra įkūnyti tam tikras išorines aplinkybes, bendrakurti tam tikras išorines aplinkybes. A, taip. Tai yra tas modus operandi, kurį mes su savimi atsinešame būdami avatarais. Tai yra lūkestis, kurį jūs turite, jis paruošia sceną tam, kaip jūs į save žiūrite Žemėje, šioje aplinkoje, ir kaip jūs matote šią aplinką, nes manote, kad Žemė turėtų paklusti jūsų vizijai, jūsų aplinka turėtų paklusti jūsų vizijai.
Kodėl mes čia esame?
Manote, kad čia esate tam, jog įkūnytumėte tam tikras aplinkybes, kad ir kaip jas matytumėte; kad išgelbėtumėte kitus žmones, pašalintumėte puolusias būtybes, įkūnytumėte tam tikras sąlygas visuomenėje, materializuotumėte idealią visuomenę, ar kad ir kas tai būtų. Manote, kad priežastis, dėl kurios esate Žemėje, tikslas, kurio atėjote čia pasiekti, yra įkūnyti išorines aplinkybes. Bet, mano mylimieji, taip nėra. Jūsų buvimo Žemėje tikslas yra tas pats tikslas, kurį turėjote natūralioje planetoje – jūsų augimas sąmonėje. Esmė čia nėra išorinės aplinkybės. Esmė yra vien tai, kokį poveikį išorinės aplinkybės daro jūsų proto būsenai, jūsų sąmonei, jūsų psichologijai. Žemės esmė nėra išorinės aplinkybės, Žemės esmė yra vien psichologija, jūsų psichologija.
Kai galėsite atlikti šį pokytį, štai tuomet iš tiesų pradėsite keliauti, ne tik keliu į Kristiškumą, bet, tiesą sakant, keliu į Budiškumą, į aukštesnius lygmenis link 144 lygmens. Štai tuomet galėsite įgyti proto ramybę, galėsite susitaikyti su buvimu Žemėje, nes nebesitikėsite ir nereikalausite iš savęs, iš Žemės, iš kitų žmonių, iš Dievo, iš pakylėtųjų mokytojų tam tikrų išorinių aplinkybių materializavimo. Žvelgsite į tas aplinkybes, kad ir kokios jos būtų, su kuriomis susiduriate, kaip į galimybę pamatyti kažką savo psichologijoje, įveikti reakcinį šabloną, įveikti atskirąją savastį, įveikti iliuziją, kad galėtumėte pakilti į kitą lygmenį ir priartėti žingsneliu prie to 144 lygmens. Visas jūsų dėmesys bus sutelktas vien į savo psichologijos transformaciją. Tai nereiškia, kad negalėsite materializuoti tam tikrų išorinių aplinkybių. Tai nereiškia, kad negalėsite padėti kitiems žmonėms, tačiau jūs tai darysite ne tam, kad materializuotumėte tas aplinkybes ar padėtumėte kitiems žmonėms, ar išgelbėtumėte pasaulį. Visas jūsų dėmesys bus sutelktas į psichologijos transformavimą.
Visa kita nueis į antrą planą, visa kita tebus pasekmė to, ką jūs darote su savo psichologija, ir tai yra paradoksas, tiesą sakant, tai yra keletas paradoksų, tačiau jūsų dėmesį noriu atkreipti į su valia susijusį paradoksą. Nes ateina momentas, ateina etapas, kuriame esate pradėję atskirti Sąmoningąjį AŠ nuo išorinio aš ir to išorinio aš valios, lūkesčių, nuo to išorinio aš troškimų. Ir pereisite etapą, kuriame jausitės tarsi atsidūrę vakuume. Tarsi iš tiesų nebeturėtumėte jokios valios, nebeturėtumėte aiškios valios, ką norėtumėte įkūnyti Žemėje, kokias aplinkybes norėtumėte materializuoti.
„Buvimo vakuume“ fazė
Ir mes visi tai perėjome. Mes visi tai perėjome. Tai yra fazė, kurią turite ištverti, kol palaipsniui pradėsite tai išrišti, ir tuomet nebus taip, kad jums pakilus į aukštesnius kelio lygmenis jūs dabar įgysite šiuos antgamtinius gebėjimus ir dabar galėsite daryti darbus, kuriuos darė Jėzus, ir stebuklus, kuriuos darė Jėzus, ir tą, ir aną. Jūs galite pasirinkti nedaryti kažko panašaus, tai gali nebūti tas sprendimas, kurį priimsite pasiekę tuos sąmonės lygmenis. Nes, vėlgi, šių antgamtinių gebėjimų turėjimas ateina iš atskirosios savasties, ir kai transcenduojate tą atskirąją savastį, transcenduojate tuos troškimus, ir darote kažką, kas yra paremta tuo sąmonės lygiu, ko jūs šiuo metu netgi galite nesugebėti įsivaizduoti. Tačiau tam, kad galėtumėte pasiekti tuos aukštesnius lygmenis, atskirasis aš privalo mirti, ir kurį laiką jūs jausitės: „Kas aš esu? Dėl ko aš čia esu?“ Nebeturite jokių stiprių nuomonių, nebeturite jokių troškimų, nebėra nieko, ką jūs manote privalant įvykti, turint įvykti.
Kas jūs, staiga, esate? Jūs nesate atskirasis aš. Tačiau pilnai dar nenusprendėte, kuo jūs norite būti Žemėje, ir mes visi perėjome šią fazę. Galite tai matyti net ir Jėzaus gyvenime. Jis praleidžia 40 dienų dykumoje. Net ir vestuvėse Kanoje jis iš tiesų negali apsispręsti: paversti vandenį vynu ar ne? Tačiau jis praleidžia 40 dienų dykumoje, ir tai simbolizuoja buvimą toje būsenoje, kurioje jis iš tiesų nežino, ką norėtų daryti aukštesniame sąmonės lygyje, kurį pasiekė, kadangi suvokia, jog turi pakilti aukščiau, ne tik virš savo atskirojo aš lūkesčių, bet ir virš kolektyvinės sąmonės lūkesčių.
Kadangi Žemėje esate pastoviai bombarduojami šiais lūkesčiais iš kolektyvinės sąmonės, kokiu žmogumi turėtumėte būti. Esate bombarduojami puolusių būtybių ir tamsos jėgų, kad neturėtumėte būti Kristumi būdami žmogumi. Turite išlaisvinti save, savo valią, savo viziją, ne tik iš savo atskirojo aš, bet ir iš kolektyvinės sąmonės, kad būtumėte laisvi nuspręsti: „Kas aš esu Žemėje? Ką noriu įkūnyti? Ar iš viso noriu kažką įkūnyti?“
„Buvimo atviromis durimis“ fazė
Ir ateina tas momentas aukštesniuose lygmenyse, kai iš tiesų nebelieka nieko, ką jūs asmeniškai norėtumėte įkūnyti Žemėje, nes iš tiesų tiesiog norite iš čia ištrūkti. Tačiau tai nereiškia, kad negalite būti atviromis durimis savo AŠ ESU Esačiai ar pakylėtiesiems mokytojams, ar Šventajai Dvasiai kažką per jus įkūnyti, tačiau jums gali prireikti šiek tiek laiko suvokti, kaip būti atviromis durimis, ne dalinai atviromis durimis, ne nuspalvintomis durimis, ne durimis su širma, o atviromis durimis.
Nėra jokio standartinio būdo pereiti šį procesą. Jums reikia nuspręsti, pagal savo asmeninę sandarą, savo psichologinę sandarą, tačiau galėsite padaryti greitesnį progresą, jeigu pastoviai stebėsite savo reakcijas į aplinkybes Žemėje ir suvoksite, kad kiekviena aplinkybė, su kuria susiduriate, yra galimybė pamatyti kažką savo psichologijoje ir tai išrišti. „Esmė čia nesu aš, įkūnijimas to, ko aš noriu ar manau, kad turėtų būti įkūnyta. Esmė yra išrišti tą aš, kuris mano, kad turėčiau įkūnyti tam tikrus dalykus Žemėje. Kol galiausiai suvoksiu, jog esmė čia nesu aš kaip atskira būtybė Žemėje, kadangi aš nebesu atskira būtybė, aš esu savimonę turinčių būtybių hierarchijos dalis, egzistuojančių aukščiau dualizmo, besidriekiančių iki paties Kūrėjo. Aš esu pakylėtųjų mokytojų dalis, aš esu pakylėtųjų mokytojų tąsa, aš esu savo AŠ ESU Esaties tąsa, ir todėl aš esu atviros durys.“
Esmė čia nėra visada nuspręsti išoriniu protu, ką norite įkūnyti; esmė yra būti atviromis durimis tam, ką Esatis nori įkūnyti per jus. Tačiau jūs vis tiek galite, iki pat 144 lygmens, priiminėti sprendimus, ką norite įkūnyti, ką norite patirti, ir jūsų sprendimai gali tapti vis laisvesni, jums judant aukštyn link to 144 lygmens.
Sekantis demokratijų etapas
Norėjau jums duoti mokymą, kuris, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, gali atrodyti neturintis jokio ryšio su šios konferencijos tema, Demokratijos Prisikėlimu, tačiau, tam tikra prasme, šis mokymas iš tiesų yra su tuo susijęs, nes daugelis brandesnių demokratijų susiduria su tokio pobūdžio iniciacija. Jos turėjo ilgą fazę, kurioje mėgino įkūnyti specifines išorines aplinkybes, nes manė, kad tai yra svarbu, tai jau savaime yra tikslas arba manė, kad tai padarys žmones laimingais. O dabar jos pradeda suvokti, kad tai iš tiesų nepadaro žmonių laimingais, šių specifinių materialių aplinkybių turėjimas, tai ką mums dabar daryti? Na, dėmesys yra perkeliamas į psichologiją, į psichologijos išrišimą. Demokratijos tikslas nėra įkūnyti specifines išorines aplinkybes; tikslas yra padėti žmonėms išrišti savo psichologiją ir augti sąmonėje. Tikslas, tam tikra prasme, yra išlaisvinti žmonių valią, ir todėl visuomenė privalo išsilaisvinti nuo viso to bagažo, kurį velkasi su savimi iš praeities, per tradicijas, per šiuos subtilius įsitikinimus, ką yra įmanoma ir ko nėra įmanoma padaryti.
Kaip sakėme, jeigu paimtumėte žmogų, kuris gyveno prieš 100 metų, jis nesugebėtų priimti arba patikėti, kad gyvenimas, kurį jūs šiandien turite, galėtų būti įkūnytas. Na, jeigu tampysitės su savimi savo senelių viziją, tai apribos progresą, kurį galėsite padaryti. Turite pasiryžti, būdami demokratija, išsilaisvinti nuo to bagažo, nuo tų limitų, kas gali ar negali įvykti, nes kol manysite, kad kažkas negali įvykti, tai ir neįvyks. Kaip yra sakoma sename posakyje: „Ar tikite, kad galite, ar tikite, kad negalite, esate teisūs“, nes jūs galite bendrakurti tiktai tai, ką galite matyti, ir ką galite pasirinkti, ką jau pasirinkote.
Tad dabar daviau jums tai, ką norėjau duoti. Man buvo didelis džiaugsmas pasinaudoti šia galimybe suteikti jums šį šiek tiek ezoterišką diskursą. Galite manyti, kad aš, būdamas Pirmojo Spindulio Čohanu, esu labiau „pasiraitok rankoves ir kibk į darbą“ būtybė, tačiau, žinoma, aš nepaprastai stipriai paaugau nuo to laiko, kai pakilau, ir todėl turiu daug daugiau aspektų. Mes jums perdavėme kai kurių mokytojų ankstesnius gyvenimus, kad galėtumėte suvokti, jog ir mes buvome įsikūnijime ir ne visada buvome tobulais žmonėmis savo įsikūnijimuose. Tiesą sakant, mes niekada nebuvome tobulais žmonėmis, nes toks dalykas neegzistuoja. Tačiau prašau jūsų suvokti vieną dalyką: galite pažvelgti į ankstesnius pakylėtojo mokytojo gyvenimus, kaip pavyzdžiui, El Morijos – Mokytojo MOR, ir galite sakyti: „Na, Tomas Moras buvo toks, todėl Mokytojas MOR privalo būti toks.“ Tačiau turite suprasti, kad kai pakylate, transcenduojate tą asmenybę, kurią turėjote Žemėje, leidžiate tai paskutinei savasčiai mirti. Jūs galbūt galite pasisemti tam tikro įkvėpimo iš ankstesnių pakylėtųjų mokytojų gyvenimų, tačiau negalite naudotis ankstesniais pakylėtųjų mokytojų gyvenimais samprotaudami, kokie pakylėtieji mokytojai yra pakylėtoje būsenoje. Nes mes tai transcenduojame, kad galėtume pakilti, ir jūs privalote padaryti tą patį.
Tad dabar, užsklendžiu jus Pirmojo Spindulio, valios ir galios džiaugsme. Džiaugsmas egzistuoja kiekviename spindulyje, kaip pamatinis jausmas, pojūtis, patirtis – jis yra varomoji visatos jėga. Jeigu nejaučiate džiaugsmo, taip yra dėl to, kad turite atskirąjį aš, kuris jį blokuoja, nes džiaugsmas yra gilesnė Dievo kūrinijos realybė.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com