Demokratijos apgynimas nuo priešo išorėje ir priešo viduje

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2022 metų birželio 5 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare „Demokratija ir Kristiškumas“.


AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas. Kalbėjome apie faktą, kad kai žmonės pakyla į tam tikrą žmogiškumo lygmenį, jiems yra sunku suvokti, pripažinti, kad kiti žmonės nėra tame lygmenyje. Norėčiau pakomentuoti, kodėl taip yra.

Augimas yra dvejopas procesas

Jau keletą kartų sakėme, kad galite mokytis dviem būdais Žemėje. Galite mokytis per dangišką vedimą iš vidaus arba galite mokytis per skaudžių smūgių mokyklą. Tačiau mes taip pat sakėme, kad jūs visi esate patyriminės būtybės. Kitaip tariant, negalite ateiti į įsikūnijimą Žemėje ir mokytis vien iš vidaus. Jūs, pavyzdžiui, negalėtumėte sukurti misterijų mokyklos Žemėje ir priversti visus ar kai kuriuos žmones lankyti tą misterijų mokyklą, ir likti toje misterijų mokykloje tol, kol jie taps pasiruošę pakilti. Tai nėra tokios planetos kaip Žemė tikslas. Jums reikia patirti tam tikrą patirčių kiekį gyvenant Žemėje, su su Žemės sąmone, su kolektyvine sąmone Žemėje, kad galėtumėte paaugti. Tad, kitaip tariant, augimas yra dvejopas procesas, kuriame gaunate tiek išorines patirtis, tiek vidinį vedimą, ir tai jums suteikia greičiausią įmanomą augimą.

Žemesni sąmonės lygiai

Kas nutinka, kai pasiekiate tašką, kuriame pakylate į tam tikrą lygmenį? Galėtume sakyti, kad kai kurie žmonės, pavyzdžiui, daugelis avatarų, niekada nebuvo nusileidę į labai žemą sąmonės lygį. Tačiau yra žmonių, kurie nusileido į žemesnį sąmonės lygį. Paimkime žmogų, kuris nusileido į nebūtinai patį žemiausią lygmenį, tačiau daug žemiau 48 lygmens. Žmogus tuomet patyrė, ką reiškia gyventi su šia sąmonės būsena, kas iš esmės reiškia, kad jaučiate, jog: „Kiti žmonės nori man pakenkti.“ Iš tiesų nesate paranojiški. Tiesiog galvojate, kad visi nori jus apgauti. Visi taikysis iš jūsų atimti, ką jūs sukaupėte, jeigu to nesaugosite, ir jūs ieškote problemų. Nepasitikite kitais žmonėmis ir taip toliau.

Paimkime žmogų, kuris šitaip gyveno keletą įsikūnijimų, galbūt daug įsikūnijimų, ir jis gyveno, pavyzdžiui, viduramžių Europoje, Azijoje ir kitose vietose, kuriose egzistavo diktatoriškos visuomenės ir kuriose, daugeliu atvejų, iš tiesų nebuvo jokių įstatymų, vienintelis įstatymas buvo „kas stipresnis to ir tiesa“. Tad dabar jūs turite žmogų, kuris tai patyrė daug gyvenimų. Ir galite sakyti, kad šis žmogus akivaizdžiai neturi aukšto Kristaus įžvalgumo lygmens, kadangi jis mano, jog yra visiškai pateisinama „daryti kitiems tai, ką žinau, jog jie mėgina padaryti man, ir aš, tiesą sakant, privalau tai daryti kitiems, kol jie to paties nespėjo padaryti man, kad apsiginčiau.“ Žmogus yra šioje sąmonės būsenoje ir buvo šioje sąmonės būsenoje ne vieną gyvenimą. Kaip šis žmogus galėtų iš tiesų pakilti į žmogiškumo lygmenį, kuris yra aukštesnis, akivaizdžiai aukštesnis lygmuo, mūsų taip vadinamas pamatinio žmogiškumo lygmuo? Kaip galite pereiti nuo šios sąmonės, kurioje kažką darote kitiems, kol jie nespėjo to paties padaryti jums, prie sąmonės, kurioje darote kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų?

Na, nors ir ne visi, tačiau dauguma žmonių Žemėje pasiekia šį suvokimą patyriminiu būdu. Kitaip tariant, jie turi patirti žemiausią sąmonės būseną daugelį gyvenimų. Jie turi patirti tiek daug iš šios sąmonės būsenos ir šio gyvenimo būdo išeinančių negatyvių pasekmių, kad galiausiai pasiekia tašką, kuriame jiems būna gana. Jiems tiesiog būna to gana. Daugelis gyvybės srautų prieš 2000 metų buvo pasiekę tą lygmenį. Jie ieškojo kitokio požiūrio. Jie ieškojo kažko geresnio. Jie norėjo kažko geresnio, jie norėjo daugiau nei buvo patyrę. Ir kaip teigia įstatymas: kai mokinys pasiruošęs, pasiruošęs ir jo mokytojas. Būtent dėl to Jėzus pasirodė fiziniame įsikūnijime ir davė tuos mokymus, kuriuos jis davė minioms. Pavyzdžiui: darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.

Pokytis link „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų“

Anais laikais buvo žmonių, kurie šitai suvokė. Jie su tuo susiderino. Jie iš tiesų pamatė, kad jiems jau gana senosios sąmonės būsenos, kurioje kažką darote kitiems, ir jie buvo pasiruošę kažkam geresniam, geresniam požiūriui. Ir jie patyrė šį „Aha patyrimą“, šią epifaniją, šį beveik atsivertimo patyrimą arba atgimimo patyrimą, per kurį suvokė: „O, turiu pradėti keisti savo elgesį su kitais žmonėmis ir tuomet mano gyvenimas pasikeis. Nes jeigu lauksiu, kol kiti žmonės pasikeis, tai gali niekada neįvykti. Ką galiu padaryti? Kaip galiu prisiimti atsakomybę už save ir pakeisti savo gyvenimą?“ Nesakau, kad šie žmonės pasakė tai sąmoningai, tačiau iš esmės būtent tai jie patyrė. Jie suvokė, ką sakė Jėzus, kad jeigu darysite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų, visuomenė galės pakilti į aukštesnį lygmenį, kuriame visi žmonės darys kitiems tai, ką jūs darote jiems. Ir tai tuomet pakels visuomenę į aukštesnį lygmenį.

Na ir dabar, anais laikais tai nutiko nedaugeliui žmonių ir tikrai ne kritinei žmonių masei, ir būtent dėl to nematėte visuomenių, kurios būtų patyrusios transformaciją ir tapusios tokiomis visuomenėmis, kuriose visi galėtų daryti kitiems tai, ką jie nori, kad kiti darytų jiems. Tačiau matėte, kad Žuvų amžiui progresuojant, tai pradėjo suvokti vis daugiau ir daugiau žmonių. Kulminaciją tai pasiekė su demokratijų atsiradimu, šiuolaikinių demokratijų, kuriose kritinė žmonių masė suvokė, kad jeigu mes visi elgsimės taip, kaip norėtume, kad su mumis būtų elgiamasi, galėsime turėti visuomenę, kurioje nebus taip, kad kas stipresnis tas ir teisus, nes visuomenėje egzistuos įstatymai, egzistuos mus saugantys principai. Galėsime turėti visuomenę, kurioje mūsų valdžia rūpinsis mūsų interesais ir neatims neteisingai iš mūsų to, ką mes sukūrėme.

Kitaip tariant, galėsime turėti visuomenę, kurioje galėsime susikurti geresnę ateitį sau, savo vaikams, savo šaliai, ir galėsime tikėti, kad tai nebus iš mūsų atimta. Daugelis žmonių pakilo į šį lygmenį. Tai nereiškia, kad jie turėjo kažkokį dvasinį supratimą, kažkokį pažangų Kristaus įžvalgumo lygmenį, tačiau jie atliko šį perėjimą. Na ir dabar, nors jie sąmoningai galėjo šito nesuvokti ir nebūtų sugebėję paaiškinti to, ką sakau, jie vis tiek turėjo tam tikrą atmintį. Net ir vaikai, kurie gimė demokratinėje visuomenėje, turėjo tam tikrą suvokimą iš ankstesnių gyvenimų, kad jiems jau gana šių ydingų visuomenių, kuriose kas stipresnis, to ir tiesa. Jie patyrė kontrastą. Jie suvokė kontrastą tarp visuomenės be įstatymų, ir įstatymų paisančios demokratinės visuomenės, kurioje jie turi teises. Tačiau jie tai žinojo per savo patirtį. Jie patyrė pokytį, kadangi suvokė, jog jiems patiems tai yra geriau. Jie iš tiesų nesuprato visos šios dinamikos, tačiau patyrė pokytį.

Ne visi nori laisvės ir demokratijos

Kaip jau anksčiau sakėme, kai pereinate į šį pamatinį žmogiškumą, gali būti sunku suvokti, kad kiti žmonės nėra tame pačiame lygmenyje. Jūs pasikeitėte. Jums jau gana visuomenės, kurioje vyrauja džiunglių įstatymai, tad manote, kad ir visiems kitiems turėtų būti gana. Matote šitą dalyką žmonėse, kuomet galvojate, kad visi kiti gali matyti tai, ką jūs galite matyti, kas jums yra taip akivaizdu, jog akivaizdu tai turėtų būti ir kitiems. Daugelis jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, prisimenate, kaip pirmą kartą atradote dvasinį kelią. Buvote absoliučiai tikri, kad visi kiti visame pasaulyje tik ir laukia, kada galės atrasti tą dvasinį mokymą, kurį radote jūs. Buvote tikri, kad jeigu papasakosite savo šeimos nariams ir draugams apie šį nuostabų dvasinį mokymą arba guru, kurį radote, jie į tai sureaguos su tokiu pačiu entuziazmu kaip ir jūs. Ir, žinoma, su kuo dažniausiai susidurdavote? Su atstūmimu, neigimu, jų visa tai nė kiek nedomino.

Tad čia jūs matote, kad egzistuoja tendencija demokratinėse šalyse daugeliui, daugeliui žmonių galvoti, kad: „Man jau gana šių džiunglių įstatymo visuomenių, šių diktatūrų. Matau, kaip nepalyginamai geriau yra demokratijoje. Akivaizdu, kad visi kiti mato tą patį.“ O tai, žinoma, nėra taip, ir tai yra vienas iš tų patyrimų, kurį demokratinėms šalims reikia patirti, kuomet jos iš tiesų patirtų, kad kiti žmonės nenori demokratijos, nenori laisvės, nenori ekonominės laisvės. Matėte tokius pavyzdžius po įsiveržimo į Iraką, po įsiveržimo į Afganistaną, kuomet matėte, kad žmonės nebuvo pasiruošę demokratijai. Jie nepriėmė demokratijos. Jie nepasakė: „Pagaliau atsikratėme šio diktatoriaus. Dabar galėsime tapti demokratine šalimi, nes svajojome apie tai visą savo gyvenimą.“ Jie nesvajojo apie tai visą savo gyvenimą, nes jie dar tuo nepasisotino.

Atsakomybės prisiėmimas už savo proto būseną

Galite paklausti, kodėl jie dar tuo nepasisotino? Todėl, kad jie dar nėra pasirengę padaryti tai, ko reikia, kad galėtų pakilti į aukštesnį lygmenį. Pamąstykite apie pokytį, kuris įvyksta perėjus nuo šio „turiu padaryti kažką kitiems, kol jie to paties nepadarė man“ į „darysiu kitiems tai, ką norėčiau, kad kiti man darytų.“ Pamąstykite apie pokytį. Ką turite padaryti, kad patirtumėte šį pokytį? Na, jūs turite, kaip jau anksčiau sakėme, prisiimti atsakomybę už save. Tačiau ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jūs iš tiesų pasakote: „Matau, kad kiti žmonės vis dar tebėra žemesnėje proto būsenoje. Jie daro įvairius dalykus ir jie iš tiesų gali kažką padaryti man. Negaliu jų pakeisti, tačiau man jau gana patirties būti šalia tokių žmonių. Ką galiu padaryti? Na, galiu pakeisti save. Ką turiu galią pakeisti? Negaliu pakeisti kitų žmonių, tačiau galiu pakeisti save. Galiu pakeisti savo proto būseną, galiu nuspręsti, jog kad ir ką kiti žmonės man darytų, aš tikėsiu Jėzumi, kai jis sakė: ‘Jeigu darysite kitiems ir pasauliui tai, ką norėtumėte, kad kiti darytų jums, visata, Dievas, tą patį padarys jums.’“

Tai reiškia, kad jūs prisiimate atsakomybę keisti save ir užuot per prievartą mėginę pakeisti kitus žmones, jūs iš pradžių pakeičiate save ir tuomet pasitikite, kad tai, kas jums sugrįš iš kosminio veidrodžio, atitiks tai, ką jūs išsiunčiate. Tai yra pasitikėjimas, tačiau tai taip pat yra atsakomybės už savo proto būsenos keitimą prisiėmimas. Kitaip tariant, tam, kad paliktumėte džiunglių įstatymo ir „kas stipresnis to ir tiesa“ požiūrį, ir galėtumėte pereiti į požiūrį „atsuk kitą skruostą“, turite prisiimti atsakomybę už savo proto būsenos keitimą, kad ir kas vyktų už jūsų proto ribų, kad ir ką darytų kiti žmonės.

Kai kurios šalys nėra pasiruošusios demokratijai

Realybė yra tokia, kad daug, daug žmonių Žemėje nėra pasiekę to taško. Jiems dar nėra gana būti išnaudojamiems, kentėti, inkšti ir skųstis dėl kitų žmonių, dėl savo visuomenės lyderio, dėl savo diktatoriaus, dėl to, ano ar trečio dalyko. Jie skundžiasi. Jie projektuoja į išorę, kad jų problemas sukūrė išoriniai veiksniai ir nėra nieko, ką jie dėl to galėtų padaryti. Ir jie jau kuo tikriausiai nieko negalėtų dėl to padaryti pakeisdami savo protą. Jeigu žmonės nėra tame lygmenyje, kuriame ryžtųsi prisiimti atsakomybę už savo proto keitimą, jie nėra pasiruošę demokratijai. Viskas iš tiesų yra taip paprasta.

Būtent dėl to matėte, kad žmonės Irake nesugebėjo pasiekti veikiančios demokratijos, nors ir turėjo galimybę tai padaryti. Žmonės Afganistane taip pat nesugebėjo to padaryti. Žmonės Rusijoje praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje taip pat nesugebėjo to padaryti, nes pernelyg didelė jų dalis priėmė – ir būtent dėl to jie atėjo į įsikūnijimą Rusijoje, – kad visada bus partija, kuri jiems sakys, ką galvoti ir ką daryti, ir jeigu jie darys, kas jiems yra liepiama, galės turėti tam tikrą bazinį materialaus pragyvenimo lygį. Jie tuo pasitenkino. Jie, taip sakant, pardavė savo sielą velniui, kad galėtų turėti tą laisvę nuo būtinybės priiminėti savarankiškus sprendimus, nuo būtinybės savarankiškai mąstyti. Nusprendžiant, kas teisinga, o kas ne, ir, visų pirma nusprendžiant, kaip save pakeisti, kad ir kokia būtų išorinė situacija. Jeigu didžioji žmonių dalis Rusijoje būtų buvusi aukštesniame lygmenyje, jie nebūtų buvę Rusijoje. Jie būtų inkarnavęsi Vakarų Europoje, Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Pietų Korėjoje ir kitose demokratinėse šalyse. Tad matote, tai, žinoma, negalioja visiems Rusijos žmonėms, kadangi daugelis žmonių tenai inkarnavosi tam, kad pastūmėtų Rusiją pirmyn, kaip tai yra ir kitų šalių atveju, tačiau mes čia kalbame apie daugumą.

Mechanizuoti žmonės

Demokratinių šalių piliečiams ir lyderiams reikia suvokti, kad jie daugiau nebegali sau leisti daryti prielaidos, kad visi kiti taip pat nori demokratijos. Negalite sau leisti daryti tokios prielaidos. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turite pripažinti, jog yra žmonių, kurie norės turėti pretekstą neturėti demokratijos, ir būtent dėl to jie iš tiesų nori lyderių, kurie yra diktatoriški, kurie naudoja prieš juos prievartą, kurie varžo jų laisvę, atima jų laisvę, riboja, prie kokių naujienų jie turi priėjimą, tuo būdu suteikdami jiems pretekstą nemąstyti, nepriiminėti savarankiškų sprendimų. Ankstesnėje dispensacijoje tokius žmones mes vadinome mechanizuotais žmonėmis. Jie gyvena mechanizuotu būdu. Jie nemąsto apie gyvenimą. Jie nemąsto apie jokius gilesnius gyvenimo klausimus. Jie nemąsto apie savo pačių proto būseną. Jie nestebi savęs.

Jūs, kurie esate dvasingi žmonės, dauguma jūsų esate įpratę atsitraukti šiek tiek atgal, pažvelgti į save ir sakyti: „Kodėl šitaip jaučiuosi? Kas vyksta? Kodėl žiūriu į gyvenimą tokiu būdu? Kodėl visą laiką susiduriu su tokiais žmonėmis?“ Ir panašūs klausimai. Tačiau šie žmonės neuždavinėja tokių klausimų. Turite suprasti, kad yra tokių žmonių. Yra daug tokių žmonių Rusijoje. Daug tokių žmonių yra Kinijoje. Daug tokių žmonių yra arabų šalyse, Afrikoje. Pietų Amerikoje, nors daugelis šalių Pietų Amerikoje turi bent kažkiek demokratišką valdymą. Tačiau šiuos žmones galite rasti ir demokratinėse šalyse. Kai kuriose šalyse jų galite rasti visai nemažai. Atvirai sakant, daugelis žmonių, kurie seka Trampu ir vis dar tebeseka Trampu, priklauso šiai kategorijai. Jie savarankiškai nemąsto. Jie nenori prisiimti atsakomybės. Jie nori projektuoti, kad problema yra tenai, problema yra visi kiti.

Esminis žingsnis demokratijoms

Ką galite padaryti su šiuo pripažinimu, su šiuo suvokimu? Na, jūs galite, kalbant atvirai, suvokti, kad žvelgdami į kitas šalis negalite daryti prielaidos, jog Rusija vieną dieną taps funkcionuojančia demokratija, jei tiesiog toliau pirksite iš jų naftą ir dujas ir suteiksite jiems ekonominį pagrindą visuomenei tobulinti. Tas pats ir su Kinija – jeigu pumpuosite pinigus į Kiniją, sukursite vidurinę klasę, kuri nenorės komunizmo, ir vieną dieną Kinija taps funkcionuojančia demokratija. O galbūt turėtume persakyti tai kitais žodžiais. Galite daryti prielaidą, kad vieną dieną tai įvyks, tačiau ne artimiausioje ateityje. Gali prireikti labai daug laiko, kad tai įvyktų.

Būtent dėl to, kaip sakė Jėzus, turite pasiekti šį pripažinimą kaip demokratijos: „Privalome būti vieningi gindami demokratiją. Nes šios šalys, net ir šių šalių žmonės, tenori preteksto neturėti demokratijos, ir būtent dėl to jie turi lyderius, kurie iš tiesų puola mūsų demokratijas ir mes privalome tvirtai tam pasipriešinti.“ Kitas dalykas, kurį galite čia padaryti, yra pradėti žiūrėti vidun. Vienas iš esminių demokratijos elementų yra, kad žiūrite į save. Kaip sakiau, iš tiesų negalite tapti demokratija, kol nepereinate į šį pamatinį žmogiškumą, kuomet galite laikytis šio priesako daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų, neturėdami jokių įrodymų, kad jums tai bus naudinga. Turite prisiimti atsakomybę už save, ryžtis pažvelgti į save ir tarti: „Ką galiu padaryti, kad save patobulinčiau?“

Turite suvokti, kad tai yra fundamentalus demokratijos bruožas ir demokratija negalės išpildyti savo pilno potencialo, jeigu turėsite daug žmonių, kurie nebus šito suvokę. Todėl būdami demokratija turite šviesti savo žmones apie tai, kas užtikrina demokratijos veikimą. Norėdami tai pasiekti, iš tiesų turite šviesti savo vaikus apie bazinį žmogiškos psichologijos funkcionavimą. Ir ko turite mokyti savo vaikus nuo ankstyviausio amžiaus? Štai ko: „Tai, kas vyksta jūsų prote, nėra nulemta išskirtinai to, kas vyksta už jūsų proto ribų. Jeigu kitas vaikas jus erzina – sakydamas, kad esate storas, bjaurus ir kvailas – neprivalote jaustis blogai ir neprivalote supykti. Galite pasirinkti kitokią reakciją į šią išorinę situaciją.“

Tai yra pamatinis dalykas. Na ir dabar, galite sakyti, kad daugelis žmonių demokratinėse šalyse jau šitai žino. Tačiau daugelis žmonių to nežino, ir negalite daryti prielaidos, kad visi tai žino. Būtent dėl to demokratijoje yra absoliučiai būtina pakilti aukščiau ir tarti: „Privalome mokyti savo vaikus nuo ankstyvaus amžiaus apie tai, kaip įvaldyti savo psichologiją, nes tai yra vienintelis būdas, kuriuo jie galės turėti kažkokį šansą pasiekti psichologinę gerovę. Tai taip pat yra vienintelis būdas neleisti mūsų sveikatos sistemai tapti perkrautai psichinėmis ligomis sergančiais pacientais, tad tai daryti yra tiek individo, tiek visos visuomenės labui.“

Kaltinimo žaidimo pabaiga

Tačiau be viso to, kai turėsite daugiau vaikų, kurie supras žmogiškos psichologijos pagrindus, jie galės labai lengvai – savo paauglystės metais ir būdami vyresni – būti išmokyti suvokti pamatinį demokratijos principą. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie galės sąmoningai pripažinti ir priimti, kad demokratija yra tokia visuomenė, kurioje mes vienas kito nekaltiname. Nebadome vieni į kitus pirštais. Neieškome rąsto savo brolio akyje ar krislo savo brolio akyje, nematydami rąsto arba krislo savo akyje. Demokratija negali funkcionuoti, jeigu visi visus kaltina. Kodėl taip yra? Kuo yra grindžiama demokratija? Visi žmonės turi lygias teises, o tai iš tiesų reiškia, lygias galimybes gerinti savo gyvenimą. Jeigu pripažįstate, kad turite tas pačias galimybes kaip visi kiti, negalite iš tiesų kaltinti kitų dėl to, kad jiems sekasi geriau negu jums. Jums tiesiog reikia pažvelgti į save ir paklausti: „Kaip galėčiau pasiekti geresnę padėtį?“ Kaltinimo žaidimas neveikia demokratijoje. Jis negali priversti demokratijos veikti.

Jeigu pažvelgtumėte į kai kurias vyresnes demokratijas, galite pritaikyti šį matą. Jūs, pavyzdžiui, galite matyti kai kuriose Skandinavijos ir šiaurės Europos šalyse, kad jose nėra tokių aštrių pasidalinimų populiacijoje, kuomet žmonės dėl problemų kaltina kitas žmonių grupes. Taip iš dalies yra dėl to, kad jie turi – bent jau turėjo iki pastarųjų metų – labiau homogenišką populiaciją. Ir vis dėlto, jie vis dar tebeturi šį mąstymą, kad mes nekaltiname kitų, mes mėginame tobulinti save. Tačiau jūs taip pat turite visuomenę, kurioje žmonės ryžtasi rūpintis vieni kitais. Jie sako: „Esu pasiryžęs mokėti mokesčius, kad kažkas kitas galėtų nueiti pas gydytoją nepatirdamas bankroto. Net jeigu per visą savo gyvenimą negausiu iš to naudos, nes esu sveikas, esu pasiryžęs mokėti mokesčius dėl kitų.“ Tai nėra įmanoma, kai kaltinate kitus, nes tuomet jūs sakote: „Na, tikrai nemokėsiu už kitus, tai yra jų atsakomybė.“ Kai kaltinate, negalite turėti to vienovės jausmo – mes visi sėdime toje pačioje valtyje – ir tai, kas yra geriausia visumai, yra tai, kas yra geriausia man.

Amerika yra demokratijos eksperimentas

Ir dabar galite pažvelgti į Jungtines Valstijas ir matyti, kad Jungtinėse Valstijose visada egzistavo didesnis susiskaldymas, kuris, tam tikra prasme, yra natūralus, kadangi čia gyvena daugelio skirtingų tautybių, skirtingos kilmės žmonės, iš įvairių skirtingų kultūrų, iš daugelio skirtingų rasių, ar bent jau kelių skirtingų rasių, ir taip toliau. Buvo pasakyta, kad Amerika yra lydomasis katilas. Amerika yra demokratijos eksperimentas. Aš iš tiesų rėmiau Ameriką, kadangi norėjau pamatyti, ar bus įmanoma suburti žmones drauge, kad jie galėtų pažvelgti už savo išorinių skirtumų. Ir tai, tam tikra prasme, yra tai, kas visada buvo varomoji Amerikos demokratijos jėga – išorinių skirtumų transcendavimas, susibūrimas kartu – vieningi triumfuojame, susipriešinę žūvame, visi tie dalykai.

Tačiau, žinoma, visada egzistavo ir priešinga jėga Amerikos visuomenėje, kuri koncentruojasi į susiskaldymą, pabrėžia susiskaldymą, ir tai yra paremta paprastu mechanizmu, kuomet nežinote, kaip rūpintis savo proto būsena, kontroliuoti savo proto būseną, tad kaltinate visus kitus dėl savo kančių ir vargų: „Jaučiuosi blogai dėl savo gyvenimo, tai yra kitų žmonių kaltė.“ Per visą istoriją matote šias dvi jėgas. Matote tai rasiniuose pasidalijimuose.

Yra baltųjų žmonių, kurie kaltina juodaodžius dėl savo problemų. Yra baltųjų žmonių, kurie kaltina ispanakalbius dėl savo problemų. Yra juodaodžių, kurie kaltina ispanakalbius, ispanakalbių, kurie kaltina juodaodžius, visi jie kaltina azijiečius ir taip toliau. Tai yra visiškai priešinga demokratiniams principams ir pačiam Amerikos egzistavimo tikslui. Tačiau, žinoma, tai vyksta, tai visada vyko.

Amerikos lūžio taškas

Tad tuo tiesiog noriu pasakyti, kad Amerika yra pasiekusi kritinį lūžio tašką, kritinę fazę. Nesakau, kad tai yra susiję su viena konkrečia data. Tačiau yra akivaizdu, kad į viešumą tai iškėlė per vieną ar daugiau dešimtmečių vykę įvykiai, išsikristalizavę į Trampo prezidentavimą. Trampo prezidentavimas reprezentuoja tą patį ką reprezentuoja Putino puolimas prieš Ukrainą. Tai yra tarsi paskutinis desperatiškas tamsos jėgų mėginimas sustabdyti aukso amžiaus progresavimą. Trampo prezidentavime nuo pat pradžių galėjote matyti šį mes-prieš-juos mentalitetą: „Egzistuoja problema Amerikoje, tačiau mes, kurie esame geri žmonės, nesame problemos priežastis. Jie, kurie yra blogi žmonės, jie yra problemos priežastis, ir jie turi būti priversti matyti dalykus taip, kaip mes juos matome, ir tuomet galėsime išspręsti Amerikos problemas.“ Tai, žinoma, neišspręs Amerikos problemų.

Bet kas gi sugeba tai matyti, kai yra užhipnotizuoti šio energijos sūkurio, kurį sukūrė ne pats Trampas, bet visas šis Trampo prezidentavimas ir vystymasis Amerikos visuomenėje, ypač ši baltaodžių Rytų klasė, kuri desperatiškai nori išsaugoti savo tariamą kontrolę Amerikai, kurios jie, tiesą sakant, niekada iš tiesų neturėjo.

Ir kaip sakė Jėzus, demokratijos galės atlaikyti išorinio priešo puolimą tik tada, jeigu bus vieningos. Lygiai taip pat, jos galės atsilaikyti prieš vidinius susiskaldymus tik būdamos vieningos. Egzistuoja priešas išorėje ir priešas viduje, ir priešas viduje yra susiskaldymas. Draugas viduje, Kristus, yra vienybė. Kristus atstovauja vienovę, matydamas už išorinių skirtumų. Tai yra Kristaus įžvalgumo dalis, kuomet matote visuotines žmogiškas charakteristikas už išorinių, neesminių susiskaldymų. Tad šis susiskaldymas Amerikoje vis stiprėjo, kaip kiekvienas gali tai matyti. Matote tai net ir šiuose masiniuose šaudymuose, kurie taip pat yra šio susiskaldymo, šio priešiškumo, šio epinio mąstymo, šio juodai balto, juodai geltono mąstymo išraiška – kuomet baltieji žmonės mano esantys teisūs, o visos kitos spalvos klysta.

Matote, jeigu galėtumėte į Ameriką pažvelgti iš ateities perspektyvos, 20 metų nuo dabar, žmonės žiūrės į šiuos laikus ir sakys: „Kaip tai iš viso galėjo nutikti? Kaip galėjome tapti tokie susiskaldę?“ Ir jie nesugebės to suprasti. Tačiau, žinoma, taip yra dėl to, kad vis dar tebėra tiek daug žmonių, kurie neatliko šio perėjimo, kuriame ryžtųsi prisiimti atsakomybę už savo proto būseną, užuot kaltinę dėl savo problemų, dėl savo gyvenimo patirties kitus.

Lūžio taškas amerikiečiams, kurie koncentruojasi į susiskaldymus

Klausimas yra paprastas, kai į tai žiūrite iš pakylėtojo mokytojo perspektyvos. Tai, kas čia vyksta, iš tiesų yra atsijojimo procesas. Daugelis žmonių, kurie šiandien yra pagauti šio susiskaldymo, šio koncentravimosi į skirtumus sūkurio, jeigu jie nepasiryš pakeisti savo sąmonės, tai ilgam laikui bus jų paskutinis įsikūnijimas Jungtinėse Valstijose. Yra pakankamai žmonių pasaulyje nedemokratinėse šalyse, kurie atliko šį perėjimą, tad jie galės įsikūnyti Amerikoje naujoje kartoje ir ateities kartose. O tie, kurie vis dar tebėra įstrigę šiame susiskaldymo mąstyme, nueis kitur į nedemokratiškas šalis, dauguma jų. Ir tai tuomet atneš šį Amerikos žmonių atnaujinimą, kolektyvinės sąmonės atnaujinimą, kuris yra reikalingas, kad Amerika galėtų pereiti į aukso amžių. Juk tikrai nemanote, jeigu esate atviri aukso amžiaus idėjai, kad Amerikos dabartinė susiskaldymo būsena galėtų egzistuoti aukso amžiuje ar galėtų atvesti Ameriką į aukso amžių. Tikrai negalite taip manyti.

Kai pažvelgiate į Ameriką ir matote dabartinį susiskaldymą, tai yra susiskaldymas tarp žmonių. Jis nėra taip akivaizdžiai grindžiamas išoriniais dalykais. Yra daug baltaodžių žmonių, kurie yra patekę į Trampo sūkurį, tačiau ne visi jie yra baltieji. Yra daug tradicinių respublikonų, bet ne visi jie yra tradiciniai respublikonai. Randate juos visur Jungtinėse Valstijose, nes būtent jų sąmonės lygmuo, jų savimonės lygmuo verčia juos prie to prisitraukti. Na ir dabar, tai nereiškia, jog sakau, kad visi, kurie yra demokratų stovykloje, yra pasiekę aukštesnį žmogiškumo lygmenį, taip nėra, tačiau didžioji jų dalis iš tiesų yra tai pasiekę. Yra daug daugiau žmonių demokratų stovykloje, kurie yra pasiekę aukštesnį sąmonės lygį, nei respublikonų stovykloje. Šitai jūs iš esmės galite matyti, jeigu tiesiog neutraliai pastebėsite, kaip žmonės kalba, kaip jie atrodo, kaip jie rengiasi, kaip jie elgiasi, ką jie kalba apie kitus žmones.

Demokratijos silpninimas Jungtinėse Valstijose

Ir ką visa tai rodo? Na, tai rodo, kad šis susiskaldymas yra dirbtinai išdidintas ir akceleruotas puolusių būtybių, kurios nori sunaikinti demokratiją. Žinoma, jos norėtų sunaikinti visas demokratines šalis, jei tik galėtų, tačiau pagrindinis jų taikinys visada buvo Amerika, kadangi tai yra didžiausia ir galingiausia demokratinė šalis. Jeigu jiems pavyktų sunaikinti Ameriką, tuomet visoms likusioms demokratijoms būtų daug sunkiau atremti diktatoriškų šalių puolimą. Tad čia matote, kad šios puolusios būtybės, tiek esančios įsikūnijime, tiek nesančios įsikūnijime, ilgą laiką mėgino akceleruoti ir stiprinti šiuos susiskaldymus Amerikos visuomenėje. Ir ypač stipriai tai vyko per pastaruosius 40 metų. Kurie, jeigu dėmesingai sekėte tai, ką mes anksčiau kalbėjome, atitinka tą poslinkį, kuomet ekonomika pradėjo vis labiau virsti elitistine ekonomika, kurioje vidutinis žmogus, vidurinioji klasė prarado savo pragyvenimo lygį, prarado savo pajamas, savo perkamąją galią, ir vis daugiau ir daugiau pinigų buvo nukreipiama į elito kišenes.

Kokį iš tiesų tikslą turi tamsos jėgos, kurdamos šį susiskaldymą Amerikos visuomenėje tarp dviejų žmonių grupių? Tikslas yra užtikrinti, kad žmonės, populiacija, negalėtų susivienyti prieš elitą, kad jie negalėtų vieningai sustabdyti elito. Ir galite matyti, jeigu ryšitės į tai pažvelgti, kaip susiskaldymas tarp demokratų ir respublikonų pamažu darėsi vis didesnis, ir viso to pasekmė dabar yra tokia, kad yra neįmanoma nieko efektyviai padaryti, kad būtų sustabdyta pajamų nelygybė, nelygybės augimas. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Jungtinių Valstijų demokratija, demokratinis procesas Jungtinėse Valstijose buvo susilpnintas šio finansinio, ekonominio valdžios elito.

Tai nėra toks valdžios užgrobimas, kokį matėte Rusijoje, įvykęs smurtu ir jėga, įkalinant žmones, uždarant žiniasklaidą, žiniasklaidos kanalus ir visi tie dalykai. Tai yra labiau paslėptas, subtilesnis valdžios užgrobimas, kuris įvyko per ekonomiką, per finansus, kuomet tiesiog buvo leista egzistuoti visiems tiems finansiniams įrankiams, be jokio finansų industrijos reguliavimo, uždegant jiems žalią šviesą eksperimentuoti su absoliučiai bet kuo. O tuomet, kai jie pradeda eksperimentuoti su antrinėmis būsto paskolomis ir tai pradeda grėsti visos finansų sistemos žlugimu, įsikiša vyriausybė ir ištraukia juos iš balos mokesčių mokėtojų pinigais, tais pinigais, kuriuos mokesčių mokėtojai galiausiai turės grąžinti. Tai yra toks pat ryžtingas demokratijos puolimas, toks pat nuožmus, toks pat piktavališkas kaip ir tas, kuris ateina iš Putino Rusijos ir Kinijos. Tai yra tyčinis, agresyvus mėginimas sunaikinti demokratiją, sunaikinant lygias galimybes ekonomikoje.

Demokratijos gynimas nuo finansinio valdžios elito

Tad čia turite suvokti, kad demokratijoms reikia pakilti aukščiau ir suprasti, kad iš tiesų turime priešą išorėje ir turime nuo jo ginti demokratiją. Tačiau priešą turime ir viduje, ir nuo jo taip pat turime ginti demokratiją, ir turime įrankius tai daryti. Yra daug šalių, kurios šiuo atžvilgiu yra pasistūmėjusios daug toliau už Jungtines Valstijas. Yra daug šalių, kurios turi labiau reguliuojamą ekonomiką, kuriose vyriausybė daro tai, už ką yra atsakinga, saugodama savo piliečius, kad jie negalėtų būti išnaudojami elito. Šios vyriausybės nepadarė tiek, kiek galėjo, tačiau jos padarė daugiau už Jungtines Valstijas, ir būtent dėl to kai kurios iš šių šalių turi aukštesnį pragyvenimo lygį, aukštesnį socialinių paslaugų lygį. Ir taip, jose taip pat yra didesni mokesčiai, nes vienas negali egzistuoti be kito.

Pasaulyje po koronos pandemijos iš tiesų matote augančias skolas. Tuo pat metu, kai populiacija ir šalys turi didesnę skolą nei kada nors anksčiau, matote nedidelę finansinio elito grupelę, kurie pinigų savo sąskaitose turi daugiau nei kada nors anksčiau. Jūs netgi matote daug milijardierių, kurie gavo naudos iš koronos pandemijos, jie pasidarė daugiau pinigų per pandemiją, kai tuo tarpu populiacija uždirbo mažiau, šalys uždirbo mažiau. Tad visi uždirbo mažiau, išskyrus elitą. O kaip elitas galėjo uždirbti daugiau pinigų? Tiktai atimdamas juos iš visų kitų. Elitas – jie nekuria turto, negamina prekių, neteikia paslaugų. Jie sukūrė šią, kaip jau anksčiau sakėme, dirbtinę ekonomiką, kuri yra tarsi siurbėlė, sėdinti ant natūralios ekonomikos viršaus, ir jie tiesiog siurbia pinigus iš natūralios ekonomikos, kurioje žmonės iš tiesų dirba, gamina prekes, teikia paslaugas ir šitaip daugina savo talentus, jie didina turto kiekį natūraliu būdu.

Galite tai matyti iš labai paprasto pavyzdžio, kuomet turite ūkininką, kuris augina javus ir parduoda javus už tam tikrą kainą. Ir jis atlieka vertingą darbą, kadangi prižiūri laukus, sėja sėklas, pjauna derlių. Jis atneša kažką daugiau iš dirvos nei joje buvo anksčiau. Jis tokiu būdu padidina turtą. Ir visgi jis tik augina javus ir tuomet juos parduoda. Bet tuomet turite kitas įmones, kurios superka šiuos javus ir juos apdoroja, paverčia juos miltais ir parduoda tuos miltus žmonėms. Jie padidina javų vertę, kadangi patiems žmonėms būtų sunku naudoti neapdorotus javus, tačiau iš miltų kažką iškepti yra daug lengviau. O tuomet turite kitas įmones, kurios perka miltus iš malūno ir kepa duoną, kurią jie tuomet parduoda žmonėms, kad žmonėms nereikėtų patiems jos kepti.

Matote, kaip kiekvieną kartą, kai įvyksta kažko patobulinimas, tai prideda vertę. Tai skatina visą ekonomiką augti. Visi, kurie prideda vertę, teikdami paslaugą arba sukurdami produktą, skatina natūralią ekonomiką augti. Tačiau finansų elitas kuria šiuos dirbtinius instrumentus, kurie leidžia jiems išsiurbti pinigus iš natūralios ekonomikos, negaminant jokių produktų ir neteikiant jokių paslaugų. Jie nedidina vertės, bendros natūralios ekonomikos vertės. Jie tik sukoncentruoja vertę į savo rankas, o tai galite padaryti tik atimdami iš visumos, atimdami iš populiacijos arba valdžios.

Rinka, kurios varomoji jėga yra spekuliacijos

Kaip šitai darote? Na, jie tai daro daugeliu skirtingų būdų. Tačiau du pagrindiniai būdai, apie kuriuos noriu čia pakalbėti, visų pirma yra pinigų sistema. Pinigai yra sukuriami skolos pavidalu. Jau anksčiau apie tai kalbėjau. Lengvai galite rasti apie tai informacijos internete. Kai leidžiate bankams kurti pinigus iš oro ir skolinti juos skolos pavidalu, kuomet žmonės moka palūkanas, na tai tada šie pinigai gali būti išimami iš natūralios ekonomikos, nors ne visi jie yra išimami iš natūralios ekonomikos. Dalis jų yra panaudojama prekėms ir paslaugoms pirkti. Tačiau kita jų dalis gali būti išsiurbta iš natūralios ekonomikos ir sukoncentruota kelių žmonių rankose, kurie kontroliuoja bankus. Kaip jau anksčiau sakiau, jūs turite šią dirbtinę pinigų sistemą; tuo tarpu natūralioje pinigų sistemoje egzistuoja tiesioginis atitikimas tarp pinigų kiekio ir produktų bei paslaugų kiekio, kadangi vienintelė pinigų paskirtis yra padėti keistis prekėmis ir paslaugomis, ir jie suteikia galimybę laikinai pasaugoti vertę, kol laukiate kitos progos investuoti, investuodami į produktų gamybą ar paslaugų teikimą.

Tačiau finansinis elitas paima dalį šių palūkanomis sumokamų pinigų iš ekonomikos ir naudoja juos investuoti į dalykus, kurie neteikia paslaugų ir negamina produktų, ir vienas iš jų daromų dalykų, į kurį noriu atkreipti jūsų dėmesį, yra spekuliacija. Spekuliacija yra tai, apie ką jau anksčiau kalbėjau, tai yra lošimų ekonomika. Jūs, pavyzdžiui, sakote: „Manau, kad šią vasarą bus grūdų stygius. Paimsiu pinigus, kurie man liko iš mokamų palūkanų, ir nusipirksiu tonas grūdų, sukraudamas juos į sandėlius. Kadangi kainos dar nepakilo, galiu pirkti pigiai, o kai kainos pakils, galėsiu juos parduoti ir padvigubinti savo pinigus.“ Na ir dabar, žinoma, galite sakyti, kad juk tai iš tiesų nėra didelė problema, nes o jeigu kainos nepakils? Tuomet sėdėsite sau su tais grūdais ir jums gali tekti juos parduoti už tą pačią kainą arba potencialiai už mažesnę kainą nei už juos sumokėjote.

Tačiau kas nutinka, kai turite finansinį elitą, kuris iš tiesų sukaupė tiek daug pinigų savo sąskaitose, kad jiems nereikia tiesiog sakyti: „O, manau, kad Putinas įsiverš į Ukrainą ir tai labai sumažins grūdų eksportą iš Ukrainos. Todėl bus jaučiamas kviečių stygius ir kainos pakils.“ Ne, vietoj to jie sako: „Paimkime dalį šių pinigų, kurie guli mūsų sąskaitose, nupirkime milijonus tonų kviečių ir sudėkime juos į sandėlius. Kai juos paimsime iš rinkos, susidarys kviečių stygius. Mes sukursime kviečių stygių, o kai kainos padvigubės, pradėsime pardavinėti ir pasidarysime didžiulį pelną.“ Kitaip tariant, nėra taip, kad jie tiesiog mėgina numatyti situaciją, jie mėgina sukurti sąlygas, kuriomis galėtų pasidaryti pelną.

Ir jie tai daro ne tik su plataus vartojimo prekėmis, ne tik su nafta, ne tik su brangiaisiais metalais, jie tai daro su viskuo. Jie tai daro su akcijomis. Jie sako: „Nupirkime tam tikrą kiekį šios įmonės akcijų. Galime jas šiandien nupirkti žema kaina. Tačiau jeigu pakankamai jų nupirksime, kiti investuotojai sakys: ei, Apple akcijų kaina kyla. Pirkime šias akcijas.“ Ir tai padidins investuojančiųjų pasitikėjimą, ne didžiųjų investuotojų, o mažų investuotojų, kurie sakys: „Ei, mes galime pasidaryti pinigų iš Apple. Pirkime Apple. O tuomet, kai Apple kaina pakils, mes tiesiog tyliai pradėsime pardavinėti savo už pusę kainos supirktas akcijas ir pasidarysime didžiulį pelną. O kai gausime tą pelną, susirasime kokią kitą kompaniją, kuri yra per menkai įvertinta, ir pradėsime pirkti jos akcijas.“ Ir šitaip jie suka ekonomiką.

Tai reiškia, kad egzistuoja šis finansinis elitas, kuris varo į priekį rinką, varo į priekį ekonomiką. Ir jie tai daro ne dėl žmonių naudos, jie tai daro dėl savo naudos – bent jie taip mano. Todėl, kad nėra pakankamai protingi suvokti, jog tai, ką jie daro, sugriaus ekonomiką ir todėl taip pat sugriaus ir jų pačių turtus. Kas įvyko, kai akcijų birža patyrė žlugimą 1929 metais? Taip, daugelis mažų investuotojų prarado savo pinigus, tačiau daugelis didelių investuotojų taip pat prarado pinigus, nebent jie buvo diversifikavę savo investicijas ir investavę į kažką, kas nežlugo. Kai kurie buvo investavę į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė nusmuko, bet galiausiai vėl pakilo. Jeigu turite pakankamai pinigų, galite sau leisti ištverti krizę ir palaukti, kol kainos vėl sukils. Netgi galite padėti joms sukilti investuodami, praėjus kuriam laikui, kai manote, kad kainos nusileido tiek žemai, kiek galėjo nusileisti.

Tad matote, kad egzistuoja šis finansinis elitas, tiek Amerikoje, bet taip pat ir tarptautinis elitas, kurie yra sukaupę tokį didelį turtą, kad gali būti varomąja rinkos jėga, varomąja ekonomikos jėga. Ir kokios yra to pasekmės? Jie siurbia pinigus iš žmonių, nes kas nutinka, kai jie superka milijonus tonų kviečių žemomis kainomis, sukurdami dirbtinį stygių, kuris priverčia kainas išaugti, o tuomet viską parduoda už dvigubą kainą? Na, žmonės, kurie perka tuos kviečius, kad galėtų iškepti duoną ar padaryti miltus, moka dvigubai ir jie turi šią išaugusią kainą perduoti vartotojams. Ir vartotojai tuomet už viską moką dvigubai dėl visų šių spekuliacijų.

Naftos kainos, kaip Motina Marija minėjo savo diktavime, ilgą laiką buvo dirbtinai išpūstos. Jos būtų daug, daug žemesnės, jeigu egzistuotų tiesioginis atitikmuo tarp naftos išsiurbimo ir perdirbimo kainos ir kainos degalinėje. Tačiau taip nėra, kadangi egzistuoja dirbtinis tarpininkas, kuris paima dalį pinigų. Na ir dabar, galite pastebėti, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose kai kuriose degalinėse galono benzino kainą jie sako esant 4$, tačiau didelė dalis šių 4$ yra mokesčiai. Tačiau jie nesako, kokią dalį iš tų 4$ sudaro spekuliacijos. Jeigu jie tai pasakytų, žmonės galėtų pamatyti, kad kaltinti jie turėtų ne tik valdžią. Tiesą sakant, valdžios jiems nereikėtų kaltinti dėl to, kad ji renka mokesčius. Tačiau jie iš tiesų turėtų kaltinti valdžią dėl to, kad ji nesutramdo finansų elito, kuris išnaudoja populiaciją.

Laisvė nuo išnaudojimo

Kitas žingsnis, kuriame turi būti pasiektas persilaužimas, stiprinant Kristaus įžvalgumą demokratinėse šalyse, yra tai, apie ką kalbėjo Jėzus, kad egzistuoja išorinė jėga, kuri kariauja prieš demokratiją. Tačiau taip pat egzistuoja ir vidinė jėga finansinio elito pavidalu, kuris kariauja prieš demokratiją. Kuo yra paremta demokratija? Lygiomis teisėmis, lygiomis galimybėmis. Na, nėra nieko blogo, jeigu kažkas tampa milijonieriumi, jeigu jis tai padaro savo sąžiningu darbu ir teikdamas paslaugas, tačiau jeigu jis tai padaro spekuliacijomis, tapdamas milijardieriumi ar netgi trilijardieriumi, tuomet čia yra kai kas labai antidemokratiška, kadangi jis naudojasi demokratinės sistemos jam suteikta laisve, kad apribotų arba sunaikintų kitų žmonių laisvę.

Jis, tikrąja to žodžio prasme, naikina konkurentus, kadangi pasiekė poziciją, kurioje gali tai daryti. Jis gali supirkti kitas kompanijas, gali sunaikinti kitas kompanijas, gali jas nukonkuruoti, kurį laiką dirbtinai pardavinėdamas produktus žemesnėmis kainomis, ir gali imtis daug kitų priemonių konkurentams sunaikinti. Tai yra antidemokratiška, tai yra nukreipta prieš laisvę, prieš lygias teises, lygias galimybes, kurias demokratinė šalis privalo garantuoti visiems savo piliečiams. Demokratinės šalies paskirtis nėra garantuoti laisvę elitui išnaudoti populiaciją. Tai nėra demokratinė laisvė.

Deja, kaip ir su daugeliu kitų dalykų, žmonės nesimoko iš teorijos, jie nesimoko iš pakylėtųjų mokytojų diktavimų, net kai jie yra projektuojami į kolektyvinę sąmonę. Jie mokosi tik iš patirties. Jie pasimokys tik iš skaudžių smūgių mokyklos. Galėtume paklausti: „Kodėl Putinas turėjo įsiveržti į Ukrainą?“ Iš dalies dėl to, kad demokratinės šalys galėtų išmokti, jog joms reikia pakilti aukščiau ir imti ginti demokratiją nuo išorinio priešo. Tai buvo ne vienintelė priežastis, kadangi Rusijos žmonėms taip pat reikia kai ko išmokti, ir žmonėms diktatoriškose šalyse taip pat reikia pasimokyti iš šios situacijos. Tačiau jeigu jie būtų turėję didesnį norą mokytis, tuomet mums nebūtų reikėję prie viso to prieiti.

Galite dabar pažvelgti į ekonomiką, į ekonominę situaciją po koronos pandemijos. Pirmiausia turite šiuos dvejus metus, per kuriuos daug kas buvo uždaryta, ir tai sukėlė didelį spaudimą ekonomikai. O dabar turite šį karą ir augančias naftos kainas, kurios dar labiau didina spaudimą ekonomikai. Ir koks yra viso to tikslas? Tikslas yra priremti visuomenes prie sienos, kuomet jos pasakytų: „Arba mūsų ekonomikos sugrius, arba turime imti daryti kažką kitaip. Turime daryti kažką, ko anksčiau nesiryžome daryti. Turime suvaržyti turtingąjį elitą, kuris išnaudoja populiaciją.“ Ką tai reikš?

Na, tai reikš kuriam laikui atėjusius sunkius laikus vartotojams. Taip būna visada. Tačiau, vėlgi, šie vartotojai yra balsuotojai ir jie galėjo reikalauti geresnio savo valdžios pasirodymo. Jie galėjo balsuoti kitaip. Jie galėjo siekti, kad jų balsas būtų išgirstas, dalyvaudami demokratiniame procese, užuot visada badę pirštais į kitus. Kažkas kitas yra kaltas dėl mūsų problemų. Na, kai šitai sakote, ką jūs taip pat sakote? Jūs sakote, kad kažkas kitas turi išspręsti mūsų problemas – ne mes. Tačiau demokratinėje šalyje žmonės negali sakyti: „Mes nesame atsakingi už problemos sukūrimą ir nesame atsakingi už jos išsprendimą.“ Demokratija veikia ne taip. Tai yra jūsų atsakomybė, demokratinių piliečių atsakomybė, pamatyti, kaip galėtumėte save pakeisti, pamatyti, kaip galėtumėte padėti išspręsti problemas arba galėtumėte priversti savo valdžią spręsti problemas, tą valdžią, kurią patys išsirinkote.

Neklausykite pasaulio pabaigos pranašautojų

Vėlgi, kalbėjau ilgai, matote, kad galima daug ką apie tai pasakyti, ir mes esame dėkingi už galimybę tai pasakyti per pasiuntinį įsikūnijime ir kad jūs paskleidžiate tai per savo čakras ir auras. Tačiau prisiminkite, kad ne tik jūsų čakros ir auros stiprina mūsų žinią. Jūsų šaukiniai ir invokacijos taip pat tai daro. Kai kalbate šaukinį, daugelis žmonių kartu, sukuriate šias labai galingas energetines bangas ir impulsus, kurie yra pasiunčiami į kolektyvinę sąmonę. Ir tai nėra vien energija, jie savyje neša visą žinią, kurią mes perduodame tokioje konferencijoje kaip ši. Viskas veikia kartu, viskas vienas kitą stiprina, ir tuomet mes galime sukurti galingiausią įmanomą impulsą.

Ir pabaigai noriu pasakyti, jog žinau, kad gali atrodyti, jog mūsų pristatoma žinia piešia rūstų paveikslą – tiek daug problemų. Ką gi galėtume padaryti dėl šio valdžios elito, kuris yra taip stipriai įleidęs savo čiuptuvus? Tačiau aš optimistiškai žiūriu į demokratijos ateitį, į ekonomikos ateitį. Mano mylimieji, yra daug pesimistų šiandieniniame pasaulyje, kurie mano, kad pasaulis sugrius, ekonomika sugrius, prasidės trečiasis pasaulinis karas, įvyks branduolinis karas. Įvyks globalinis atšilimas ir visi šie dalykai. Galite pažvelgti į juos ir užduoti sau paprastą klausimą: „Ar šiandien yra daugiau pesimistų nei ankstesniais laikais?“ Ir realybė yra tokia, kad jų yra daugiau, kadangi yra daugiau žmonių, kurie buvo paveikti komunikacijų technologijos, dėl kurios užkietėjusiems pesimistams yra lengviau skleisti savo žinią. Tačiau tie, kurie generuoja pesimistines idėjas, jų nėra daugiau nei buvo ankstesniais amžiais. Visada buvo žmonių, kurie manė, kad dabar tai jau galas, atėjo pasaulio pabaiga, tuoj įvyks katastrofa, tuoj įvyks kataklizmai. Visada buvo žmonių, kurie žiūrėjo į negatyvą.

Daugelis šių žmonių yra tos pačios puolusios būtybės, kurios inkarnavosi vėl ir vėl ir vėl, skleisdamos tą pačią įvairiai užmaskuotą negatyvumo žinią. Egzistuoja tokia puolusių būtybių klasė, tiek esančių įsikūnijime, tiek nesančių įsikūnijime, kurios visą savo sąmonę yra pašventusios niūrių dalykų skleidimui. Neleiskite, kad jie jus užhipnotizuotų. Neleiskite, kad jie jus įtrauktų į negatyvią proto būseną. Jūs esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai. Kodėl jūs esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, teigiate esantys pakylėtųjų mokytojų mokiniai, tačiau klausote ne mūsų, o klausote šias niūrastis skleidžiančių žmonių? Kodėl teigiate, kad esate pakylėtųjų mokytojų mokinys, sekate pakylėtųjų mokytojų mokymais, lankotės konferencijose, skaitote mūsų svetaines, ir visgi iš tiesų negirdite, ką sako pakylėtieji mokytojai, tačiau klausote visko, ką sako puolusios būtybės, skleisdamos savo pasaulio pabaigos pranašystes?

Rinkis gyvenimą arba rinkis mirtį

Kodėl sėdite ant dviejų kėdžių? Apsispręskite, kur norite būti! Man nebus jokia problema, jeigu nuspręsite norintys būti pasaulio pabaigos pranašautojų stovykloje. Jeigu norite tikėti, kad kitą savaitę ateis pasaulio pabaiga, nematau tame jokios problemos. Gerbiu jūsų laisvą valią. Tačiau tuomet nesakykite, kad esate pakylėtųjų mokytojų mokinys. Ir nemėginkite įtraukti kitų pakylėtųjų mokytojų mokinių į savo pasaulio pabaigos pranašautojų mentalitetą. Rinkitės viena arba kita. Rinkitės šią dieną kam tarnausite. Rinkitės gyvenimą arba rinkitės mirtį. Rinktis jums. Aš pats jau labai seniai pasirinkau gyvenimą ir todėl galiu padėti tik tiems, kurie yra pasiryžę rinktis gyvenimą. O tie, kurie nenori rinktis gyvenimo, jie manęs negirdi. Jie gali perskaityti arba išklausyti diktavimą, tačiau jie manęs negirdi. Kodėl?

Todėl, kad kai mokinys pasiruošęs, pasiruošęs ir jo mokytojas. Jeigu mokinys nėra pasiruošęs, mokytojas negali pasirodyti. Ir tuomet mokiniui pasirodo netikras mokytojas, nuspalvintas jo paties suvokimo filtro. Manote, jog klausote pakylėtojo mokytojo. Tačiau iš tikrųjų klausote netikros hierarchijos apsišaukėlio, kuris atitinka jūsų sąmonės lygį. Girdite žodžius, kuriuos kalbu per šį pasiuntinį. Jūsų ausys juos girdi, tačiau jūsų protas negirdi, nes tie žodžiai buvo nuspalvinti suvokimo filtro, kurį turite savo prote. Tad praleidžiate pro ausis didžiąją dalį to, ką sakau. Ir išgirstate kelis dalykus ten ir šen: „A, tai patvirtina tai, kuo aš noriu tikėti.“ Ir tuomet jūs atkreipiate savo dėmesį į tai, o visa kita ignoruojate. Kodėl?

Tiesiog priimkite sprendimą. Kur norite būti? Ir tuomet laikykitės šio sprendimo ir gaukite tą patirtį, kurią jums reikia iš to gauti. Jeigu kažkuriuo metu suvoksite, kad jums jau gana tos patirties, visada galėsite sugrįžti į mokymus. Mes visada priimame žmones, kai jie grįžta patyrę tai, ką jiems reikėjo patirti. Tačiau nesėdėkite ant dviejų kėdžių. Tiesiog pasirinkite – rinkis gyvenimą arba rinkis mirtį. Patirkite mirtį, kol jums bus jos gana, o tuomet pasirinkite gyvenimą. Tai nėra „viskas arba nieko“, tai nėra „dabar arba niekada“. Žmonės rinkdavosi mirtį kartais daugybę kartų. Kai kurie žmonės rinkdavosi mirtį daugybę kartų, kol galiausiai jiems buvo gana ir jie pasirinko gyvenimą. Tačiau kartą pasirinkę gyvenimą, jie įstoja į aukštyn vedantį kelią. Ir tuomet mes galime jiems pasirodyti, galime jiems padėti, ir visada esame laimingi galėdami tai daryti.

Rinkitės šią dieną kam tarnausite – demokratijai ar anti-demokratijai, pakylėtųjų mokytojų optimistiškam realizmui ar pesimistiškam puolusių būtybių taip vadinamam realizmui. Pesimizmas, puolusių būtybių pesimizmas, yra lengvabūdiški svaičiojimai. Jos nori, kad vyktų katastrofos. Tačiau pakylėtųjų mokytojų vertinimas tiesiog yra praktiškas realizmas, grindžiamas stebėjimais, kaip progresavo milijonai kitų planetų. Žemę aukštyn traukia visa likusi visata, ir jokia jėga Žemėje, visuose keturiuose jos lygmenyse, negali prieš tai atsilaikyti.

Kaip El Morija, Mokytojas MOR, jau nuo senų laikų sakydavo: „Mes laiminėjome nuo pat pradžių.“

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels