Demokratija yra atviras savęs tobulinimo procesas

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus per Kim Michaels, 2022 metų birželio 5 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2022 m. vebinare „Demokratija ir Kristiškumas“.


AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus.

Ką matėte vykstant nuo tada, kai prasidėjo invazija į Ukrainą ir netgi prieš tai? Jeigu gyvenate šalyje, kurioje turite priėjimą prie žiniasklaidos, turėtumėte retkarčiais pastudijuoti, ką kalbėjo Rusijos valdžia. Pamatytumėte, kad prieš prasidedant invazijai Rusijos valdžia nuolat kartojo neturinti jokių intencijų įsiveržti į Ukrainą. Ji teigė, kad visų šių karinių pajėgų kaupimas tėra karinės pratybos. Ir tik Vakarų propaganda skleidžia teiginius, kad Rusija ketina įsiveržti.

Rusijos propagandos dezinformacija ir melas

O tada, kai prasidėjo invazija, jie sakė, kad neturi jokių intencijų žudyti civilius, naikinti civilinę infrastruktūrą, naikinti gyvenamuosius namus ar netgi, tiesą sakant, bet kokius kitus nekarinius taikinius. Jūs, žinoma, žinote, kad invazija iš tiesų įvyko, nepaisant viso neigimo. Žinote, kad vyko sistematiškas civilinės infrastruktūros naikinimas, gyvenamųjų namų, ligoninių, gydymo įstaigų naikinimas, buvo sistematiškai naikinami ištisi miestai ir netgi sugriautas vienas didelis miestas.

Jūs, žinoma, žinote, jeigu šitai studijavote, kad rusai teigia, jog tai ne rusų kariuomenė sunaikino civilinius pastatus Ukrainoje. Ne, tai Ukrainos kariuomenė naikina savo pačios pastatus. Kitaip tariant, jie norėtų jus įtikinti, kad būdama užpulta 200 tūkstančių užsienio kariuomenės Ukrainos kariuomenė nenaudoja savo prastesnių ginklų ir menkesnių amunicijos atsargų į Rusijos įsiveržėlius šaudyti. Ne, jie vietoj to renkasi šaudyti į savo pastatus.

O tuomet matėte, kaip buvo visiems apnuoginta, po rusų kariuomenės pasitraukimo iš šiaurinio Kijevo regiono, sistematiškas civilių žudymas, civilių grobimas, jų kalinimas, jų kankinimas. Dažnai taip stipriai sumušant jų kūną, kad nelikdavo nė mažiausios nesumuštos vietelės. Matėte sistematiškus moterų prievartavimus ir netgi gyvenamųjų namų užminavimą, kuriuo užsiėmė rusų kariai iki savo pasitraukimo. Vėlgi, matėte Rusijos propagandos mašiną teigiant: visa tai yra surežisuota. Tarsi tai galėtų surežisuoti kariuomenė, kuri gynėsi, laikėsi ant plauko iki rusų pasitraukimo. Matėte tarptautinius karo nusikaltimo ekspertus, kurie atvyko ištirti tos vietovės. Matėte pranešimus apie sistematiškus žmogaus teisių pažeidinėjimus, kuriuos pranešė patikimos tarptautinės organizacijos.

Propagandos tikslas

Tad čia matote sistematišką propagandos naudojimą realybei neigti, neigiant tai, kas iš tiesų vyksta. Ir koks, jūsų manymu, yra viso to tikslas? Na, propagandos tikslas visada yra skaldyti ir valdyti, pasėti abejones, suskaldyti net ir žmonių protus, kurie susiduria su propaganda. Propaganda, kaip daugelis jūsų žinote, nėra kažkas naujo. Ją iki precendento neturinčio lygmens iškėlė Hitleris ir jo propagandos ministras Josifas Gėbelsas. Tačiau nuo to laiko, žinoma, ji buvo naudojama daugeliu įvairių būdų, ją naudojo daug įvairių šalių, net ir demokratinių šalių.

Tad čia, žinoma, demokratinėms šalims reikia palypėti į aukštesnį Kristiškumo lygmenį, lyderiams, žiniasklaidai ir ypač žmonėms reikia labiau įsisąmoninti propagandą. Kas tai yra, ko ji siekia. Kad jie galėtų apsiginti ir neleisti, jog jų protai būtų suskaldyti propagandos. Jie galėtų apsaugoti savo šalį, kad propaganda nepadalintų šalies žmonių į dvi stovyklas.

Labai aiškiai matote, kad yra žmonių pasaulyje, kurie yra pasiruošę pristatinėti pačius akiplėšiškiausius melus pasauliui. Na ir dabar, žinoma, galite visada sakyti, kad rusiška propaganda yra pagrinde nukreipta į Rusijos žmones, siekiant juos įtikinti tuo, ką valdžia sako apie situaciją Ukrainoje. Tačiau vis tiek turėtumėte užduoti sau klausimą: kodėl jie varginasi tai daryti prieš pasaulinę žiniasklaidą? Juk tikrai galėtų rengti vien nacionalines spaudos konferencijas, jeigu norėtų pasiekti tik Rusijos žmones. Jie, žinoma, tikisi, kad atsiras šalių, kurios neturi tokios pačios spaudos laisvės, kokią jūs turite šiuolaikinėse demokratijose, ir menkiau išsilavinę žmonės bus pasiruošę tikėti tuo, ką sako rusai.

Tačiau taip pat turėtumėte užduoti sau klausimą: ar jie iš tiesų tiki, kad šiuolaikinės demokratijos tiki tuo, ką jie sako? Ar jie iš tiesų tiki, kad kai jie pasako kažką, kas yra visiškai priešinga tam, ką praneša demokratinė žiniasklaida, žmonės iš tiesų tikės rusais, užuot tikėję savo pačių žiniasklaida? Na, jie iš tiesų to tikisi. Todėl, kad žino, jog yra žmonių, kurie yra taip giliai įstrigę konspiracijų teorijose, nepasitikėjime savo pačių valdžia, kad yra linkę tikėti viskuo, kas yra priešinga tam, ką sako jų pačių valdžia ar taip vadinama vyraujanti žiniasklaida. Tad jie daro tam tikrą poveikį, netgi neigdami tai, kas yra akivaizdu kiekvienam, kuris ryžtasi pažvelgti į realybę.

Tačiau taip pat turite suprasti, kad propaganda ne visada yra nukreipta į išorę. Valdžia, žmonės, kurie formuluoja propagandą ir ją skleidžia, jie yra linkę patys tuo tikėti. Net jeigu žino faktus, jie vis tiek yra linkę tikėti propaganda. Jie geria savo pačių užnuodytą gėrimą. Jie įstringa, ne faktuose, kuriuos teigia, o tikėjime, kad turi teisę sakyti tai, ką sako, nes yra teisūs dėl bendros situacijos. Tad net jeigu šiek tiek klysta dėl faktų Ukrainoje, vis tiek yra teisūs dėl invazijos ir dėl invazijos priežasčių. Jie vis tiek yra teisūs tikėdami, kad pasieks savo tikslus Ukrainoje, kad ir kas benutiktų.

Alternatyvioje realybėje gyvenantys žmonės

Matote, kai paaugate į aukštesnius Kristiškumo lygmenis, pradedate suvokti, kad yra žmonių, kurie gyvena alternatyvioje realybėje. Jie gyvena tame pačiame pasaulyje, tame pačiame fiziniame pasaulyje. Jie patiria, stebi bent kai kurias tas pačias fizines situacijas ir aplinkybes, kurias patiriate ir jūs. Tačiau savo prote jie tai interpretuoja visiškai kitaip. Daugelis jūsų galite prisiminti, kada pirmą kartą tai suvokėte šiame įsikūnijime. Šiam pasiuntiniui buvo 14 metų, kai jis suvokė, kad yra žmonių, kurie turi visiškai kitokį požiūrį į tam tikrus gyvenimo aspektus nei jis. Ir jie yra pasiruošę atimti jo demokratines laisves, kad paskleistų savo požiūrį. Jam tuomet, žinoma, atėjo suvokimas apie Antrąjį Pasaulinį Karą, nacius ir propagandą. Ir jį tai šokiravo, kaip ir daugelį kitų. Ir jūs į tai žiūrite ir klausiate: „Ką gi mes galėtume dėl to padaryti?“

Žiūrite į tai, ką sako Rusijos valdžia, ką sako Putinas, kuo Putinas akivaizdžiai tiki. Kaip gi galėtumėte pakeisti jo protą? Daugelis žmonių spėliojo, kad galbūt jis izoliavo save, ypač per pastaruosius pora metų. Jis nustojo klausyti savo platesnio rato patarėjų, kurių klausydavo anksčiau. Ir jie yra teisūs, jis užsidarė į savo dramblio kaulo bokštą, į savo suvokimo filtrą. Ir jis iš tiesų tiki, kad visata funkcionuoja pagal jo įsakymus. Tad kai jis įsako, visata pasikeičia ir funkcionuoja tuo būdu. Ką galėtumėte padaryti jo protui pakeisti?

Ir realybė yra tokia, kad būdami Kristaus būtybe matote, jog negalite pakeisti jo proto. Ką galite padaryti? Na, galite kviesti teismą tokiems žmonėms. Ir tuomet pakylėtieji mokytojai gali padaryti tai, kas gali būti padaryta, pagal labai sudėtingas lygtis, kurias mes matome iš pakylėtojo lygmens.

Būtinybė apnuoginti propagandą ir parodyti tikrąjį jos veidą

Tačiau ką iš tiesų galite padaryti, tai yra dirbti su savimi. Ir žmonės demokratinėse šalyse gali dirbti su savimi ir su savo šalimi, jie gali šviestis. Ir jie gali pradėti suvokti, kaip propaganda buvo naudojama ir kaip propagandos naudojimas pasidarė daug dažnesnis, jis daug labiau išplito su interneto atsiradimu. Žinoma, internetas davė daug naudos. Tačiau kiekvieną kartą, kai yra išvystoma kažkas naujo, puolusios būtybės visada siekia tuo pasinaudoti ir jos tuo naudojasi savo tikslams. Ir jos panaudojo internetą, kaip jau anksčiau apie tai kalbėjome, propagandai skleisti – propagandai, kurios tikslas yra skaldyti.

Kai pradedate šitai suvokti, kai, pavyzdžiui, suvokiate, kad Rusija turi trolių fabrikus, kuriuose žmonės visą savo darbo dieną praleidžia feisbuke, dalindamiesi dalykais, kurie pozityvioje šviesoje nušviečia Rusiją, Rusijos valdžią, arba kitais dalykais, kurių tikslas yra pasėti abejones, tuomet iš tiesų galite apie tai apsišviesti ir nustoti patys tai skleisti, nustoti tuo tikėti, nustoti tuo dalintis ir iš tiesų apnuoginti, kas tai yra. Matėte keletą šalių Europoje, kurios tai padarė po Rusijos invazijos į Ukrainą. Jos daug labiau įsisąmonino šį fenomeną ir būtinybę šiuo būdu neutralizuoti Rusijos propagandą.

Tai yra būtina fazė demokratijų evoliucijoje. Kadangi visada turite šią dinamiką, kurią mes aprašėme, kuomet demokratijoje norite matyti geriausia žmonėse. Ir norite tikėti, kad niekas nesinaudoja demokratinėmis laisvėmis ir teisėmis siekdami sunaikinti demokratinę kitų laisvę ar net visos šalies laisvę, netgi viso demokratinio pasaulio laisvę. Norite tikėti, kad žmonės nepiktnaudžiaus laisve, kurią jiems suteikiate demokratinėje šalyje su demokratine valdžia, kuri suteikia visiems žmonėms tam tikras laisves, tokias kaip žodžio laisvė. Norite tikėti, kad žmonės tuo nepiktnaudžiaus. Tačiau tai yra fazė, kuri turi būti transcenduota. Idant žmonės suvoktų, kad iš tiesų yra žmonių, kurie tuo piktnaudžiaus, kaip daugelis šalių tai jau, žinoma, pradėjo suvokti. Tačiau joms reikia toliau tobulėti, išvystyti geresnius metodus tai neutralizuoti, geresnius būdus su tuo tvarkytis, geriau išmokti atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos informacijos.

Demokratinė vyraujanti žiniasklaida ir propaganda diktatoriškoje šalyje

Matote, mano mylimieji, labai gerai žinau, kad yra daug žmonių, į jų tarpą patenka net ir kai kurie pakylėtųjų mokytojų mokiniai, kurie priėmė šias konspiracijų teorijas į savo protą. Jie turi labai didelį nepasitikėjimą net ir demokratinėmis vyriausybėmis, ir didelį nepasitikėjimą taip vadinama vyraujančia žiniasklaida. Bet matote, mano mylimieji, žvelgdamas iš pakylėtojo mokytojo perspektyvos, nesakau, kad vyraujanti žiniasklaida nėra paveikta melų ar propagandos. Nesakau, kad galite tikėti viskuo, ką jums sako vyraujanti žiniasklaida, ar ką jums sako demokratinė valdžia. Aš tik sakau, kad palyginus su tuo, kas vyksta tokiose diktatoriškose šalyse kaip Rusija arba Kinija, galite daug labiau pasitikėti demokratine valdžia ir vyraujančia žiniasklaida.

Priežastis tam yra paprasta. Tol, kol turite šalį, kurioje egzistuoja spaudos laisvė, jeigu vienas žiniasklaidos kanalas praneša kažkokią klaidingą žinią, kuri gali būti įrodyta esanti klaidinga, atsiras kitas žiniasklaidos kanalas, kuris ryšis publikuoti tą istoriją. Jau vien tam, kad parodytų, jog jie yra geresni už savo konkurentus. Taip pat ir valdžios atveju: atsiras kažkoks žiniasklaidos kanalas, kuris ryšis apnuoginti bet kokį valdžios melą. Tačiau čia turite suvokti, kad propagandos jėgos, tarp jų rusai ir kiniečiai, puikiai tai supranta. Ir jie yra visiškai pasiryžę kurti žiniasklaidos kanalus, kurie teigia apnuoginantys vyraujančios žiniasklaidos melus ar valdžios melus. Tačiau visa tai tėra prasimanymas. Tai yra propaganda, kuri yra kuriama abejonėms sėti.

Tad štai ką sakau. Kol gyvenate demokratinėje šalyje, kuri turi žodžio laisvę, spaudos laisvę, esate daug geresnėje padėtyje nei būtumėte gyvendami diktatoriškoje šalyje. Ir yra geriau tikėti savo spauda ir valdžia, nei tikėti propaganda, kurią skleidžia ir kuria diktatoriška valdžia.

Nesakau jums tikėti viskuo, bet štai ką jums sakau. Egzistuoja jėgos, kurios sąmoningai mėgina pasėti abejones demokratijose gyvenančių žmonių pasitikėjime savo valdžia ir žiniasklaida. Ir jie tai daro dėl vienintelio tikslo: sunaikinti demokratiją. Jie naudojasi demokratinėmis laisvėmis prieš demokratiją.

Ir negalite sau leisti būti į tai įtraukti ir šitai skleisti. Ypač jeigu esate pakylėtųjų mokytojų mokinys. Nes vienintelis būdas, kuriuo demokratija gali funkcionuoti, yra, kai didžioji žmonių dauguma turi tam tikras bendras žinias, kurias jie laiko patikimomis. Šios žinios neprivalo būti visiškai, absoliučiai teisingos. Nes kas gi yra absoliuti tiesa tokioje planetoje kaip Žemė, kurioje kolektyvinė sąmonė palaipsniui yra keliama aukštyn? Galite matyti vis daugiau ir daugiau, kuo aukščiau yra pakeliama sąmonė, ir todėl šiandien galite matyti dalykus, kurių žmonės negalėjo matyti prieš 50 ar 70 metų.

Pakilus virš dualistinių teisingumo ir klaidingumo koncepcijų

Suvokiate, kad viena pirminių Kristiškumo pakopų yra tokia, kurioje manote, jog egzistuoja absoliuti tiesa ir kad Kristus visada turi tą tiesą. Kalbėjau apie klaidų darymą ir kaip žmonės galvoja, kad Kristus niekada nedaro klaidų. Tad čia, vėlgi, kaip kalbėjo Sen Žermenas, matote žmones, pasiekusius tašką, kuriame jiems jau yra gana šios kovos su kitais žmonėmis. Jie nori kažko aukštesnio, jie yra pasiruošę atlikti tą pokytį, kuriame ryžtasi daryti kitiems tai, ką norėtų, kad kiti jiems darytų. Ir jie atlieka pokytį savo prote, bet dabar jie nori tikėti, kad šį pokytį patyrė ir visi kiti. Lygiai taip pat, turite žmones, kurie pavargo kovoti šį nesibaigiantį mūšį su kitais žmonėmis dėl to, kas yra teisus, kas meluoja ir kas nemeluoja, ir tas ir anas. Jie nori tikėti, kad egzistuoja aukštesnė tiesa ir jie gali atrasti tą tiesą.

Ateina toks momentas, kai pradedate įgyti tam tikrą įžvalgumą, įgyjate gebėjimą matyti tam tikrus melus. Bet dabar jūs, taip sakant, susigundote troškimu parvykti namo, įveikti problemą, pereiti į naują būseną, kurioje galėtumėte jaustis saugūs. Nes jaučiate žinantys, kas yra melas, žinantys, kas yra tiesa. Ir yra daug žmonių, tarp jų ir daug pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie įžengė į šią mąstymo būseną, kurioje galvoja: „Dabar jau žinau Kristaus tiesą“. Tačiau iš tiesų jie tiesiog įžengė į juodai baltą mąstymą. Nes jie mano, kad kiekvieną klausimą, kiekvieną problemą galima suvesti į taip arba ne klausimą. Teisinga tai ar klaidinga, tiesa tai ar melas.

Vėlgi, tai sakau ne tam, kad ką nors kaltinčiau. Tai yra būtina Kristiškumo fazė, tačiau tai tėra fazė. Ir jeigu joje įstrigsite, na tai tuomet neišvengiamai atversite savo protą antikristo proto subtilybėms. Ir jie tuomet sieks jus suskaldyti. Jie taip pat sieks žaisti jūsų noru jaustis pranašesniu, jaustis ypatingu, kad jūs turite tiesą, kurios kiti žmonės neturi. Aukštesnėse Kristiškumo pakopose suvokiate, kad teisingumo ir klaidingumo, tiesos ir netiesos koncepcijos yra dualistinės. Jos yra akivaizdžiai dualistinės. Ir pradedate suvokti, kad Kristaus protas yra žymiai sudėtingesnis, jo neįmanoma suvesti į du polius, į teisinga ir klaidinga. Pradedate atverti savo protą impulsams iš aukščiau, užuot laikydami jį atvirą impulsams iš žemiau.

Horizontali tiesa ir Kristaus tiesa

Kas įvyksta dualistiniame prote? Kas įvyksta, kai protas tampa uždara sistema? Įvyksta taip, kad manote, Petro sąmonė mano galinti apibrėžti realybę horizontaliu būdu čia Žemėje. Taip, žinau, kad žmonės teigia: „Mes turime dangišką apreiškimą iš Dievo. Biblija yra tiesa.“ Arba: „Aš turiu dangišką apreiškimą iš pakylėtųjų mokytojų, tad žinau tiesą.“ Tačiau realybė yra tokia, kad jūs vis dar tebemąstote juodai baltomis kategorijomis, teisingumo ir klaidingumo, tiesos ir klaidos kategorijomis, jūs apibrėžiate tiesą horizontaliai. Ir nesate atviri jokiems dalykams, kurie ateina iš už jūsų proto ar puolusių būtybių proto ribų, tų būtybių, kurios yra labiau įgudusios naudotis antikristo protu nei jūs esate įgudę naudotis Kristaus protu, kad galėtumėte permatyti antikristo proto subtilybes. Žaltys buvo gudriausias gyvūnas sode ir būtent dėl to jis sugebėjo suklaidinti Adomą ir Ievą, priversdamas juos manyti, kad jie galės tapti panašūs į dievus, žinodami, apibrėždami gėrį ir blogį.

Aukščiausiose Kristiškumo pakopose matote, patiriate, kad jūsų protas nėra pas sau pakankamas. Jums reikia kažko iš už jūsų proto ribų, kad galėtumėte pažinti realybę, kad galėtumėte įgyti platesnę perspektyvą, kad galėtumėte išsilaisvinti iš savo proto aklaviečių, iš antikristo proto melų ir iliuzijų. Pasiekiate tašką, kuriame iš tiesų patiriate, kad vienintelis būdas išsilaisvinti iš antikristo proto ir jo subtilybių yra per Kristaus protą.

Kristaus vibracija kaip atskaitos taškas

Na ir dabar, jūs vis dar tebesate tame taške, kuriame galvojate: „Kristaus protas gali man pasakyti, kiekvienoje situacijoje, kas yra teisinga ir klaidinga, kas yra tiesa ir klaida toje situacijoje.“ Tačiau tai taip pat yra fazė, kuri turi praeiti. Ir kai praeinate tą fazę, suvokiate, kad jums iš tiesų nereikia, kad Kristaus protas pasakytų jums žodžiais: „Tai yra teisinga, tai yra klaidinga“. Jums reikia patirti Kristaus protą. Ir kai patiriate Kristaus protą, patiriate Kristaus vibraciją ir tai tampa jūsų atskaitos tašku. Tai tampa jūsų matu, pagal kurį viską vertinate, ir tuomet žinote, kad viskas, kas ateina iš antikristo proto, vibruoja kitaip nei Kristaus protas.

Pripažįstu, kad šį gebėjimą nėra lengva išvystyti. Net ir daugeliui pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie mokymais sekė daugelį metų, gali būti sunku net suvokti, apie ką čia kalbu. Tačiau tai yra įmanoma padaryti. Šis procesas užima laiko. Iš pradžių tai nebus absoliutu. Tiesą sakant, tai iš tiesų niekada nebus visiškai absoliutu, kol būsite įsikūnijime. Tačiau jūs iš tiesų galite įsitraukti į šį procesą, kuriame iš tiesų priimate mūsų mokymus ir palaipsniui stiprinate savo Kristaus įžvalgumą, remdamiesi vien vibracija.

Ar gali demokratinės šalys tai daryti? Na, ne ta prasme, kad galėtų atvirai pripažinti Kristiškumą ir Kristaus sąmonę kaip priešingybę antikristo sąmonei. Tačiau turite čia suprasti, kad yra daug žmonių demokratinėse šalyse, kurie pasiekė aukštą įžvalgumo lygmenį, nors jie ir nesinaudoja ta terminologija, kuria naudojuosi aš, tačiau jie turi gebėjimą jausti: „Tai man tiesiog neskamba teisingai. Tai man neatrodo teisinga.“ Tačiau jūs tai galite daryti tik vienu būdu. Būdami neutralūs, būdami kiek įmanoma neutralesni. Nes jeigu nebūsite neutralūs, tuomet antikristo protas, žaltys sušnibždės jums į ausį tai, kas patvirtins ir pateisins jūsų išankstinius įsitikinimus. Jis pateisins tai, kuo norite tikėti, kad galėtumėte jaustis absoliučiai tikri, jog esate teisūs.

Mes, žinoma, nesitikime, kad demokratinės šalys pripažins tai, ką mes, pakylėtieji mokytojai, sakome. Nesitikime, kad demokratinės šalys sukurs kokią tai instituciją su savo dvasininkija, kuri galėtų užmegzti ryšį su pakylėtaisiais mokytojais ir gauti atsakymus. Tiesą sakant, mes visiškai nenorėtume sukurti šiuolaikinės Delfų Orakulų versijos, į kuriuos demokratinės šalys kreiptųsi mūsų patarimo prieš priimdamos sprendimus. Kodėl to nenorime? Todėl, kad mūsų tikslas yra kelti sąmonę, o sąmonės nekeliate ieškodami aukštesnio autoriteto, kuris jums pasakytų, ką daryti. Savo sąmonę pakeliate priiminėdami sprendimus pagal savo dabartinį sąmonės lygį, o tuomet įvertindami rezultatus, naudodamiesi jais savo sąmonei pakelti. Būtent taip vystote Kristaus įžvalgumą.

Būtinybė neutralizuoti informacinį karą

Turi atsirasti, gali atsirasti, galite laikytis vizijos ir išsakyti prašymus, kad atsirastų vis didėjantis suvokimas demokratinėse šalyse, jog privalome neutralizuoti šią propagandą, kuri siekia skaldyti mūsų žmones. Tiesą sakant, net ir pati valdžia, net ir žiniasklaida ir net patys žmonės turi atsakomybę neutralizuoti šią akivaizdžiai kenkėjišką veiklą – šią akivaizdžiai skaldančią veiklą. Tai yra karo forma, informacinio karo. Ir demokratinėms šalims reikia nuo to gintis. Valdžiai reikia ginti savo žmones. Matote net ir socialinės žiniasklaidos platformas, kurios suvokė, kad jos tiesiog negali visiems suteikti žodžio laisvės, nes šitaip yra leidžiama tiems, kurie nori sunaikinti žodžio laisvę, naudotis savo laisve kitų laisvei naikinti. Jiems yra būtina atlikti kažkokį įvertinimą.

Realybė yra tokia, kad tai yra judėjimas, kuris pradeda įgyti tam tikrą momentumą demokratinėse šalyse. Jos pradeda labiau šitai įsisąmoninti. Akivaizdu, kad Trampo rinkimų melai daugelį žmonių paskatino suvokti būtinybę tai daryti, net ir iš vidinių šaltinių. O invazija į Ukrainą paskatino daugelį vyriausybių suvokti būtinybę neutralizuoti tai iš išorinių šaltinių. Rusija ir Kinija tai darė daugybę metų, ir demokratinės šalys mėgino tai ignoruoti. Bet dabar atsiranda augantis suvokimas, kad tai daugiau nebegali būti ignoruojama.

Propaganda siekia supaprastinti problemą

Kita fazė, apie kurią noriu pakalbėti, yra štai kas: ką visada daro propaganda? Na, propaganda paima problemą ir ją supaprastina. Ji ją pristato labai supaprastintu būdu. Visada egzistuoja tai, kas teisinga, ir tai, kas klaidinga. Visada yra žmonės, kurie yra teisūs, ir kiti, kurie klysta. Visada yra didvyriai, ir visada yra atpirkimo ožys. Tai, žinoma, yra šiurkštus gyvenimo supaprastinimas.

Esate girdėję posakį: „Būtinybė – išradimo motina“. Na o supaprastinimas yra konflikto motina. Konfliktą, nesutarimus tarp žmonių grupių sukuria tai, kad problema yra supaprastinama. Pačiais paprasčiausiais žodžiais: Esame mes ir jie. Mes esame teisūs. Jie klysta. Tai yra supaprastinimas. Na ir dabar, žinoma, diktatūrose tai vyksta visą laiką. Daugelis diktatūrų istorijos eigoje buvo ant to statomos. Klasikinis pavyzdys: „Vokiečiai yra viešpataujanti rasė. Žydai yra problema – menkaverčiai žmonės privalo būti sunaikinti.“ Kodėl gi viešpataujanti rasė, kuri yra iš prigimties pranašesnė, galimai sukurta pranašesne Dievo ar evoliucinio proceso – kodėl ji turėtų jausti grėsmę iš kitos žmonių grupės? Kodėl gi jiems reikėtų išnaikinti tam tikrą kitą žmonių grupę, jeigu jie iš tiesų yra pranašesnė rasė? Kodėl?

Užduokite sau klausimą, kodėl Putinas nenori pasakyti Rusijos žmonėms, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje? Kodėl yra skleidžiama tiek daug melų? Kodėl buvo išleistas įstatymas, uždraudęs žmonėms vadinti tai karu? Kodėl buvo uždrausti visi nepriklausomos žiniasklaidos kanalai? Kodėl jis bijo pasakyti savo žmonėms, ką jo paties armija veikia Ukrainoje? Jeigu žino esantis teisus, kodėl gi jis bijo pasakyti savo paties žmonėms, kad yra teisus? Kodėl gi jis nesako savo paties žmonėms, kad yra teisus? Todėl, kad žino, jog nėra teisus. Kažkuriame savo esybės lygmenyje, už savo haliucinuojančio išorinio aš, jis žino nesantis teisus. Ir būtent dėl to jis nenori nieko sakyti savo žmonėms, kadangi žino, kad jeigu jie žinotų, kas vyksta, tam nepritartų.

Taip visada vyksta su tais, kurie skleidžia propagandą. Jeigu Donaldas Trampas su absoliučiu tikrumu būtų žinojęs, kad laimėjo rinkimus, jam nebūtų reikėję skleisti savo melo. Nes jeigu būtų laimėjęs rinkimus, būtų gavęs balsų daugumą. Tačiau jis žino, kad nėra teisus. Ir būtent dėl to jis turi skleisti ne tik tam tikrus melus, tačiau turi kurti vis įmantresnius melus, aiškindamas, kas įvyko ne taip su rinkimų procesu, ir kiek daug jame buvo pažeidimų, ir kaip buvo sukurta visa ši konspiracija, kad pavogtų iš jo rinkimus.

Tad štai ką čia matote. Propaganda siekia supaprastinti problemą. Ji sako: „Mes esame teisūs. Jie klysta.“ Koks yra viso to poveikis? – „Mums nereikia pažvelgti į save, nes mes esame teisūs. Neprivalome pripažinti, kad padarėme klaidą ar kad galėtume labiau pasistengti.“ Donaldas Trampas negalėjo labiau pasistengti prieš rinkimus. Jis negalėjo atlikti geresnio darbo būdamas prezidentu. Jis viską darė teisingai. Ir žmonės tai matė ir už jį balsavo. O priežastis, dėl kurios jis negalėjo toliau būti prezidentu, yra ta, kad rinkimai buvo pavogti iš jo. Jam nereikia į save pažvelgti ir paklausti: „Ar galėjau atlikti geresnį darbą būdamas prezidentu? Ar galėjau labiau pasistengti rinkimų kampanijoje? Ar galėjau geriau elgtis su žmonėmis, kad jie norėtų ir toliau mane matyti prezidento poste? Ar galėjau neatstumti tiek daug žmonių, kad jie sukilo ir balsavo prieš mane?“ Jums nereikia uždavinėti šių klausimų, kai visada projektuojate į išorę, skleidžiate propagandą, kuri jums suteikia pretekstą nežiūrėti į save.

Paimkime Putiną. Jeigu juo tikėtume, Ukrainą jis iš tiesų užpuolė ne savo noru. Ne, jis privalėjo užpulti Ukrainą, nes NATO kėlė grėsmę Rusijai per Ukrainą. Ir dar, žinoma, Ukrainoje buvo skleidžiamas nacizmas, kuris kėlė grėsmę Rusijai. Jis privalėjo tai padaryti. Ir čia negali būti nieko blogo, kad jis turėjo tai padaryti. Jis tikrai negalėjo padaryti klaidos. Jis tikrai negalėjo klaidingai įvertinti situacijos. Jis tikrai negalėjo pamanyti, kad ukrainiečiai pasveikins jo kareivius su gėlėmis, valdžia pabėgs, o ginkluotosios pajėgos pasiduos. Jis tikrai negalėjo apsiskaičiuoti, nes privalėjo tai padaryti vardan atpirkimo ožio.

Nuolatinis savęs tobulinimas kaip varomoji demokratijos jėga

Tai, iš esmės, yra šis projektavimo į išorę mentalitetas: „Jie yra problema. Mums nereikia keistis“, ir tai, kaip sakėme su Sen Žermenu, yra visiškai priešinga demokratijos procesui – pamatiniams principams, ant kurių yra statoma demokratija. Todėl, kad varomoji demokratijos jėga yra savęs tobulinimas. Jeigu nenorite savęs tobulinti kaip visuomenė ir kaip šalis, negalite turėti funkcionuojančios demokratijos. Matote, kad demokratinėse šalyse vis dar tebėra daug žmonių, kurie vis dar tebesigainioja aukso puodo vaivorykštės gale, norėdami jaustis, kad dabar jie pagaliau yra saugūs. Dabar jie yra saugūs. Dabar jie jau turi aukščiausią visuomenę. Tai yra ši svajonė, kad jūs jau parvykote namo.

Kaip tie krikščioniai, kurie tiki, jog yra išganyti, nes paskelbė: „Jėzus Kristus yra mano Viešpats ir Išganytojas.“ Jie neturėjo noro ieškoti rąsto savo akyje. Jie nemano, kad jiems reikia ieškoti rąsto savo akyje, nes jie padarė šį vienintelį dalyką, pasakė: „Jėzus yra mano Viešpats ir Išganytojas, tad Jėzus yra įpareigotas ateiti ir mane išgelbėti. Man nereikia savęs keisti. Man nereikia į save pažvelgti. Man nėra būtina įvertinti, ar mano sąmonė iš tiesų galėtų egzistuoti danguje. Man tereikia paskelbti, kad Jėzus yra mano Viešpats ir Išganytojas. Ir Jėzus turi iššokti kaip Pilypas iš kanapių, man tiesiog paspaudus mygtuką, ir mane išgelbėti.“

Mano pirminė vizija buvo visiškai ne tokia. Aš iš tiesų atėjau sukurti, prieš 2000 metų, tai, ką šiandien vadintumėte „padėk pats sau“ judėjimu, suteikdamas žmonėms įrankius save tobulinti, kelti savo sąmonę. Ir niekada neturėjau intencijos kurti tokios religijos, kuri skleistų šį netikrą kelią į išganymą, kuomet jums tiesiog reikėtų padaryti tam tikrus išorinius dalykus, pavyzdžiui, tapti šios bažnyčios nariu, lankytis mišiose, atlikti išpažintį, ir kitais būdais paklusti popiežiui ir dvasininkijai, ir tuomet garantuotai būsite išganyti.

Tai visai nebuvo tai, ką sakiau. Ne tai aš turėjau omenyje. Aš iš tiesų atėjau sukurti, Žuvų amžiaus pradžioje, judėjimą, kuris galėtų padėti žmonėms nuolatos save tobulinti, palaipsniui kelti savo sąmonę, kas galiausiai kulminaciją pasiektų demokratijų atsiradime, tokių visuomenių atsiradime, kurios pastoviai siekia save tobulinti.

Kaip save tobulinate? Na, iš pradžių turite į tai žiūrėti kaip į pabaigos neturintį procesą. Nedirbate link konkretaus tikslo, ir kai jau būsite pasiekę tą išorinį tikslą, ar tai būtų kažkokia valstybės valdymo forma ar kažkokia visuomenė, tai reikš, kad parvykote namo. Jūsų tikslas yra nuolatinis, laipsniškas tobulėjimas, ir tai niekada nesustoja. Tai yra atviras procesas. Na, jis iš tiesų sustoja ta prasme, kad pasiekiate tašką, kai užsitarnaujate savo pakylėjimą, ir tuomet šis procesas tęsiasi pakylėtoje karalijoje, tačiau visai kitame lygmenyje.

Demokratija yra atviras savęs tobulinimo procesas. Tačiau negalite to daryti, jeigu uždarėte savo protą šiuose absoliutiniuose požiūriuose: „Tai yra tiesa. Tai yra klaida. Tai yra teisinga visuomenės forma. Tai yra klaidinga visuomenės forma. Mes esame teisūs. Jie klysta.“ Jūs tuomet sustabdote savo augimą. Pasiekiate tam tikrą būseną ir tuomet galvojate, kad pasaulis stovės vietoje. Buvo krikščionių, kurie tikėjo, kad atėjus 1000 metams, aš grįšiu į Žemę ir įkūnysiu savo karalystę, ir valdysiu 1000 metų, ir niekas nesikeis. Netgi yra pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie tikėjo, kad kai jau aukso amžius bus įkūnytas, visuomenė liks tokia pati visus ateinančius 2000 metų. Kaip Sen Žermenas daug kartų sakė, to nebus. Vyksta nuolatinis augimas, nuolatinis keitimasis, nuolatinis tobulėjimas, ir tai yra Kristaus sąmonė.

Kaip galite pastoviai augti? Kaip galite įsitraukti į augimo procesą ir kaip galite tęsti šį procesą? Nepasiduodami supaprastinimo melui, kuris yra įdiegtas propagandoje. Jeigu manote, kad viską galima supaprastinti ir suvesti į taip arba ne klausimą, teisinga ir klaidinga, tiesa ir netiesa, mes ir jie, negalite augti. Kaip galite save tobulinti, jeigu tikite turintys kažkokią aukščiausią tiesą? Demokratinės šalys ir aukščiausi 10% turi įsisąmoninti šią būtinybę vengti supaprastinimo. Galite paimti bet kokią problemą, ir egzistuoja ši tendencija norėti viską suvesti į kažką labai, labai paprasto. Žmonėms reikia nubusti ir suvokti, kad problema visada yra sudėtingesnė negu tai. Ir negalėsime priimti gerų sprendimų, negalėsime padaryti progreso, žiūrėdami į šias supaprastintas problemų versijas.

Abortų debatai ir šaudymai mokyklose Jungtinėse Valstijose

Duosiu jums pora pavyzdžių. Motina Marija per Naujuosius Metus kalbėjo apie abortų debatus Jungtinėse Valstijose, ir ji mėgino padėti jums suvokti, kad tai yra daug sudėtingesnė problema, kurios iš tiesų negalima suvesti į taip arba ne, už ir prieš. Tiesiog turime paskelbti abortus už įstatymo ribų ir būsime padarę teisingą dalyką, arba tiesiog turime išlaikyti abortų įteisinimą, ir būsime išpildę savo atsakomybę moterims. Ji jums mėgino parodyti, kad ši problema yra labai sudėtinga, joje yra daug skirtingų požiūrio kampų, daug skirtingų išdavų. Ir negali būti pasiektas galutinis sprendimas, geriausias sprendimas tiesiog pasakant: „Mes paskelbsime šitai už įstatymo ribų, arba – mes šitai įteisinsime.“

O tuomet turite dar ir kitą problemą, kuri iškyla vėl ir vėl, ir vėl. Labai neseniai įvyko dar vienas šaudymas mokykloje, ir vėl prasidėjo debatai apie ginklus ir ginklų kontrolę. Kai kurie sako: „Turime išsaugoti ginklų įteisinimą. O jeigu blogi žmonės šaudo gerus žmones, tuomet tiesiog turime apginkluoti gerus žmones. Turime turėti daugiau ginklų, ir tuomet įveiksime ginklais vykdomus nusikaltimus, tad negalime suvaržyti ginklų įsigijimo.“ O tuomet yra kiti, kurie sako: „Jeigu tiesiog uždraustume kovinius automatus, išspręstume problemą.“ Nei vieni, nei kiti nėra teisūs. Tai, vėlgi, yra sudėtinga problema.

Kodėl turite tiek daug žmonių Jungtinėse Valstijose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurie yra pasiruošę šaudyti savo bendrapiliečius, net ir vaikus? Tai yra tikra tiesa, kad ne ginklai žudo žmones, žmonės žudo žmones. Tačiau sprendimas čia nėra, kad kiti žmonės žudytų žmones, kurie žudo žmones. Nes kur visa tai veda? Tai veda į laukinius vakarus, kuriuose visi šaudo į visus. Sprendimas yra pažvelgti, kodėl šie žmonės yra tokioje proto būsenoje, kurioje yra pasiruošę tai daryti.

Ir tuomet jūs pradedate žiūrėti į situaciją Jungtinėse Valstijose. Kodėl ši situacija taip ryškiai skiriasi Jungtinėse Valstijose nuo daugumos kitų šalių? Nesakau, kad neturėtumėte apriboti žmonių gebėjimo įsigyti kovinius automatus ir automatinius ginklus, kaip tai yra padaryta daugumoje kitų demokratinių šalių. Tačiau vien to nepakanka. Turite pažvelgti: kodėl Norvegijoje nėra tiek daug žmonių, kurie norėtų eiti ir šaudyti savo bendrapiliečius, kaip Jungtinėse Valstijose, lyginant vienam gyventojui tenkančius šaudymus? Kodėl jų yra tiek nepalyginamai daugiau Jungtinėse Valstijose?

Demokratijos tikslas yra žmonės, o ne idėjos

Jūs, vėlgi, matote, supaprastinimas negali išspręsti problemų, su kuriomis susiduria šiuolaikinės demokratijos. O kodėl taip yra? Na, taip yra dėl to, kad supaprastinimas visada yra paremtas idėjomis. Turime idėją, kad pasaulis funkcionuoja šitaip, ir todėl tai išspręs problemą. Tai visada yra paremta idėjomis. Kažkas sugalvoja idėją, kurią, jų manymu, visi turėtų priimti ir pripažinti, ir ji tikrai turėtų būti įtraukta į visuomenės įstatymus, ir tuomet mes išspręsime savo problemas.

Ką praleidžia pro akis šis mąstymas? Jis praleidžia pro akis labai paprastą faktą. Demokratijos tikslas nėra spręsti problemas. Demokratija turi vieną, vienintelį tikslą – žmones, ne idėjas, ne problemas. Nes ką gi daro idėjos? Idėjos apibrėžia problemas ir tuomet jos apibrėžia sprendimus. Bet, mano mylimieji, žmonės nėra problema. Tai yra suvokimas, prie kurio turi ateiti demokratijos. Žmonės nėra problema demokratijoje. Žmonės yra demokratijos tikslas.

Demokratijos tikslas yra padėti žmonėms augti ir kelti savo sąmonę. Jos tikslas nėra spręsti problemas, žudant žmones ar uždraudžiant tą ar aną. Esminis demokratijos tikslas yra žmonės, visi žmonės. Diktatūros tikslas, tam tikra prasme, taip pat yra žmonės, tai yra, pats diktatorius ir nedidelis jį supantis elitas, o plačioji populiacija tėra vergai, kurių pareiga yra tenkinti diktatoriaus ambicijas. Tačiau demokratijos tikslas yra visi žmonės, visų žmonių kėlimas, o tai galiausiai reiškia jų sąmonės kėlimą. Ir vis dėlto, demokratijos gali suvokti, kad demokratijos tikslas yra rūpintis žmonėmis.

Kai turite žmones, kurie yra šiame juodai baltame mąstyme, kaip tą akivaizdžiai galite matyti įkūnijant Putiną, jiems nerūpi žmonės, bent jau ne populiacijos dauguma, jie tėra įrankiai. Nėra svarbu, kiek rusų kareivių bus nužudyta Ukrainoje, jei tik jis pasieks savo tikslą, galėdamas išgelbėti savo reputaciją ir sakyti: „Tai nebuvo klaida tenai įsiveržti, nes pasiekiau kažką svarbaus Rusijai. Užgrobiau šį Ukrainos regioną. Na, man reikėjo sunaikinti ir su žeme sulyginti visus pastatus, kad tai padaryčiau, tačiau vis tiek padariau kažką svarbaus dėl Rusijos.“ Žmonės jiems nerūpi.

Donaldui Trampui žmonės nerūpi. Jis buvo labai patenkintas, kai jo pasekėjai įsilaužė į Kapitolijaus pastatą. Jam nerūpėjo, kad jie daro kažką neteisėto ir gali būti už tai nuteisti ir pasodinti į kalėjimą. Jis tuo džiaugėsi, nes jam tai reiškė pripažinimą. Todėl kad jis, Putinas ir kiti į juos panašūs žmonės rūpinasi tik savimi. Tai yra antidemokratiška. Demokratija rūpinasi žmonėmis – visais žmonėmis. Ir todėl demokratija negali žmonių laikyti problema, kuri turi būti išspręsta.

Visuomenė yra tarpusavyje susijusi ir labai sudėtinga visuma

Štai kodėl tiek daug kartų kartojome, kad reikalingas naujas požiūris į psichologiją, nes kuo tradiciškai buvo paremta psichologija nuo Froido laikų? Jos pagrindas buvo nenormali psichologija, mėginimas išspręsti taip vadinamas psichines ligas. Taip pat yra atsiradusi nauja psichologija, – na, iš tiesų ji nebėra tokia nauja, nes egzistuoja keletą dešimtmečių – taip yra taip vadinama pozityvizmo psichologija, kuri, užuot siekusi išspręsti psichines ligas ar išspręsti problemą, mėgina padėti žmonėms augti ir išvystyti savo aukštesnį potencialą. Ir, žinoma, būtent toks požiūris į psichologiją turi būti priimtas demokratinėse šalyse.

Tačiau ne tik į psichologiją, į viską. Į teisėsaugą. Negalite turėti požiūrio į nusikaltimus, kuris būtų grindžiamas idėja, kad yra tam tikri žmonės, kurie yra problema, ir turime juos užrakinti kalėjime. Turime ištirti, kodėl turime nusikaltimus? Kodėl yra žmonių, kurie turi tokią psichologiją? Kaip galėtume jiems padėti išaugti iš tos psichologijos? Ką galėtume padaryti savo visuomenei pakeisti, kad žmonės turėtų galimybes, idant jiems nereikėtų vogti iš kitų, bet jie galėtų gauti darbą, išsilavinimą ir taip toliau? Ką galėtume padaryti kaip visuomenė, kad žmonės nenorėtų įnikti į narkotikus, nes jiems nebebūtų poreikio bėgti, ir todėl galėtume išvengti viso šio su narkotikais susijusių nusikaltimų scenarijaus?

Vėlgi, čia nėra jokio paprasto sprendimo. Viskas yra tarpusavyje susiję, tai yra Budos „susietoji kilmė“. Ir būtent tai reikia pamatyti demokratijoms: susietumą, sudėtingumą, kaip viskas yra tam tikro audeklo dalis. Kaip ir pati visuomenė yra audeklas, visuma, ir negalite tiesiog izoliuoti vienos problemos ir manyti, kad galėsite išspręsti tą problemą. Turite atsižvelgti į kontekstą, pažvelgti į gijas ir pamatyti: Ką turėtume padaryti, kad iš tiesų pakeistume visuomenę? Ką turime padaryti, kad padėtume savo žmonėms?

Demokratija yra žaidimas, kuriame visi laimi

Demokratijos jau didele dalimi tai padarė, nesakau čia kažko visiškai naujo. Jau egzistuoja daug, daug demokratinių visuomenių aspektų, kuomet jūs sakote: štai čia mes kažką darome dėl visumos. Kodėl tiesiate kelius demokratinėje šalyje? Nes tai yra naudinga visiems. Tai išsprendžia daug problemų. Tai pakelia visuomenę į daug aukštesnį lygmenį. Kodėl tiesiate geležinkelius? Kodėl statote oro uostus? Kodėl turite ligonines, valstybinę sveikatos priežiūrą? Kodėl turite valstybinį švietimą? Kodėl šviečiate savo vaikus, užuot palikę tėvams spręsti, ką jie darys ar nedarys? Todėl, kad žinote, jog tai yra geriau, ne tik individui, bet ir visiems žmonėms, todėl tuo pačiu ir visuomenei.

Galėtumėte grįžti į ankstesnius laikus, ir daugelis dalykų, kuriuos šiandien demokratijoje laikote savaime suprantamais dalykais, atrodė nepasiekiamas tikslas ir neįveikiama kliūtis. Galite grįžti 200 metų atgal daugelyje šiuolaikinių demokratijų, ir didelė dalis populiacijos nesugebėjo skaityti ir rašyti. Tai sukūrė daug, daug problemų visuomenėje. Kaip iš tiesų galėjote turėti funkcionuojančią visuomenę, žmonėms nežinant, nemokant skaityti, nesugebant apsišviesti apie politinę situaciją? Kaip jums tai išspręsti? Tačiau tai buvo išspręsta per valstybinį švietimą, knygų leidimą ir daugelį kitų dalykų.

Tais laikais žmonės mirdavo dėl paprastų dalykų, pavyzdžiui, nuo plaučių uždegimo. Tačiau ši problema buvo išspręsta, pasitelkiant mokslą, valstybinę sveikatos priežiūrą, švietimą, kuomet žmonės daugiau žinojo ir galėjo saugotis, ir daugelis kitų dalykų. Jeigu grįžtumėte į laikus, kai šitai buvo problema, daugelis žmonių sakė: na ką gi mes galime padaryti? Tai tiesiog atrodo neįveikiama – atrodo nepakeliama.

Tad čia noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nors kviečiu pripažinti, jog viskas yra daug sudėtingiau nei atrodo, ypač kai viską suvedate į propagandą, tai nėra nepakeliama. Tai nėra neįveikiamos kliūtys. Tai nėra kažkas, ko demokratijos negalėtų padaryti. Jos jau padarė daug panašių dalykų. Tiesiog reikia pakilti į aukštesnį lygmenį, ir tai yra aukštesnis laiptelis demokratijoms. Tai nėra dramatiškas pokytis. Nereikalauju iš demokratijų atlikti neįmanomo šuolio. Tai tiesiog yra kitas logiškas žingsnis. Tai tiesiog yra pripažinimas, kad negalime problemų suvesti į šį paprastutį paaiškinimą, nes jeigu tai padarysime, visada turėsime vieną žmonių grupę, kuri primes savo valią kitai žmonių grupei, ir viena žmonių grupė pralaimės, o kita laimės. O demokratijos tikslas yra ne toks. Tai yra visuomenė, kurioje visi laimi. Visi laimi, laimi, laimi, laimi, laimi, laimi, laimi, kol visi yra pakeliami aukštyn. Štai kas iš tiesų yra demokratija.

Politinė aklavietė: nuolatinė grėsmė Amerikos demokratijai

Vėlgi, pažvelkite į Jungtines Valstijas. Matote, kaip jose egzistuoja politinė aklavietė, kadangi kiekviena problema yra suvedama į juoda balta, teisinga ir klaidinga, už ir prieš. Ginklai – jūs esate arba už ginklus, arba prieš ginklus. Norime, kad žmonės turėtų laisvę pirkti kokius tik nori ginklus, arba norime visus ginklus paskelbti už įstatymo ribų ir atimti jų konstitucines teises. Nėra jokio kompromiso. Tačiau, žinoma, čia egzistuoja daug niuansų. Netgi egzistuoja tokios perspektyvos, kurios yra visiškai aukščiau už šią juodai baltą skalę, kaip apie tai kalbėjome daug, daug kartų, kalbėdami apie dualistinę sąmonę.

Kokios visuomenės norite demokratinėje šalyje? Ar iš tiesų norite, kad dabartinė aklavietė, dabartinis priešiškumas Amerikoje toliau tęstųsi? Ar kartais nemanote, kad būtent šis priešiškumas politiniame lygmenyje, šie pasidalijimai tarp žmonių grupių, kurie yra absoliučiai įsitikinę savo teisumu ir tuo, kad kiti žmonės klysta, ir tiki, bent jau kai kurie iš jų, kad tikslas gali pateisinti priemones, ar nemanote, kad būtent dėl to kai kurie žmonės nebegali to pakelti ir tiesiog pradeda šaudyti?

Pažvelkite į Kapitolijaus pastato užpuolimą, įvykusį sausio 6-ąją. Kas už viso to slypi? „Jeigu negalime pasiekti to, ko norime, smurtą galima pateisinti. Smurtas yra vienintelis atsakymas, turime kažko imtis, net jeigu tai yra neteisėta, net jeigu tai yra paremta smurtu.“ Argi nesuvokiate, kad egzistuoja tam tikra grupė tarp respublikonų Trampą palaikančių balsuotojų, kurie trokšta išsitraukti savo ginklus ir tiesiog pradėti šaudyti į visus, kurie priešinasi jiems politiškai? Argi nesuvokiate, kad tai egzistuoja, egzistuoja šis mentalitetas? Galiu jus užtikrinti, kad jeigu galėtumėte matyti kolektyvinę Amerikos sąmonę, pamatytumėte, jog jie sukūrė labai nemažą padarą, kuris siekia įtikinti žmones, kad jeigu negalite pasiekti savo per demokratinį procesą, galite išmesti 200 metų trukusį demokratijos eksperimentą ir tiesiog pradėti šaudyti tuos, kurie su jumis nesutinka.

Ar tikrai norite, kad šitai tęstųsi ir galiausiai atsidurtumėte kažkokiame pilietinio karo scenarijuje? Yra žmonių kairėje, kurie nėra taip stipriai linkę griebtis ginklų, tačiau jie yra pasiruošę naudoti kitas smurtines priemones, kad pasiektų to, ko nori. Tad kur visa tai baigsis ir ar norite, kad tenai eitų jūsų šalis?

Tad tai turi būti pamatyta. Ir tai pamatys žmonės, kurie yra tam atviri, iš dalies dėl to, ką mes sakome, iš dalies dėl to, kad jūs tai sustiprinate, iš dalies dėl jūsų prašymų, kuriuos išsakote kalbėdami visas tas mūsų jau perduotas invokacijas. Ir taip pat galite išsakyti prašymus remdamiesi ir šiais diktavimais. Tai taip pat įvyks ir dėl to, kad yra daug žmonių, kurie yra atviro proto ir pasiruošę susiderinti su šiomis idėjomis, nors ir nežino, iš kur jos ateina, ir pamatysite, kad pradės vykti pokytis. Ir žmonės pradės sakyti: nagi iš tiesų, demokratinės šalies tikslas turėtų būti žmonės, pagalba žmonėms, ne keletui žmonių, ne nedideliam elitui, ne vien tiems žmonėms, kurie balsavo už tą konkrečią politinę partiją, bet visiems žmonėms. Ir turime šitai pripažinti.

Turime pažvelgti į save ir sakyti: „Galime manyti, kad esame krikščioniai, galime manyti, kad sekame Jėzaus mokymais. Bet ar iš tiesų jais sekame, jeigu taip stipriai pykstame ir jaučiame tokį stiprų priešiškumą kitai žmonių grupei? Ar iš tiesų sekame Jėzaus mokymais, jeigu darome kažką kitiems, dėl ko labai supyktume, jeigu jie tą patį padarytų mums? Kaip galime save laikyti krikščioniška šalimi, jeigu tik žodžiais pripažįstame Kristaus mokymus, užuot įkūniję tuos Kristaus mokymus ir elgęsi su žmonėmis taip, kaip jis mums sakė su jais elgtis? ‘Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų. Atsukite kitą skruostą. Mylėkite savo priešus. Darykite gera tiems, kurie jus persekioja. Visada atsakykite mielaširdingumu, niekada neatsilyginkite tuo pačiu.’“

Turi įvykti lūžis, nes kitaip matysite, kad skaudūs smūgiai Jungtinėse Valstijose darysis vis skaudesni per šiuos ateinančius metus. Galite pamatyti situaciją dezintegruojantis į smurtą, iš tiesų ne į pilietinį karą, nes kas gi prieš ką kovos, tačiau gali būti, kad matysite dar daugiau smurto nei matote šiandien. Galite išvysti dar didesnį politinį priešiškumą, dar didesnę politinę aklavietę, ir tai turės labai dideles negatyvias pasekmes šalies žmonėms.

Kada jiems bus gana? Štai koks klausimas. Kada Rusijos žmonėms bus gana Putino? Kada Amerikos žmonėms bus gana šios aklavietės priešiškumo? Kada jiems bus gana šio ‘mes prieš juos’ mentaliteto, ką iš esmės atstovauja ir Putinas?

Sąsajų ir žmogiškumo kituose pamatymas

Matote, šis supaprastinimas neveda į augimą. Turite pradėti ieškoti sąsajų, turite pradėti matyti didesnį paveikslą, žiūrėti į mišką, o ne į medžius, ir suvokti: kas yra miškas? Iš ko jis yra sukurtas? Jis yra sukurtas ne iš medžių, jis yra sukurtas iš žmonių. Ir šie žmonės, už išorinio fasado, yra tokie pat kaip ir jūs. Jeigu matysite žmogiškumą savyje, matysite žmogiškumą kituose. Ir tai yra Kristaus sąmonės aspektas. Būtent to aš mokiau prieš 2000 metų.

Kaip galite daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų? Todėl, kad matote, jog tie kiti iš tiesų nėra kiti, jie yra tokie pat žmonės kaip ir jūs, jie yra Dievo sūnūs ir dukterys kaip ir jūs. Ir todėl tiesiog negalite su jais elgtis tokiu būdu, kaip nenorėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi. Ir turėjote 2000 metų šiai tiesai, šiai realybei integruoti. 2000 metų, 20 šimtmečių, 200 dešimtmečių. Kiek gi ilgai, o Viešpatie? Nevadinkite savęs krikščioniais ir nesakykite, kad esate mano pasekėjai, jeigu nesugebate pripažinti šios paprastos tiesos. Kaip galite turėti šalį, kuri teigia esanti krikščioniška, tačiau regresuoja Kristaus įsakymų atžvilgiu, nesielgdama su kitais padoriai ir su žmogiškumu?

Tad pasakiau ką norėjau, bent jau kol kas, nes suvokiate, jog Kristaus sąmonė yra tęstinis procesas. Tad niekada nebus galutinio teiginio iš Kristaus. Kristus visada turi daugiau ką pasakyti, tačiau tai jau bus kitą dieną.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels