Rusija ir Ukraina: imperijų ir nežmoniškumo pabaiga
Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2022 metų vasario 27 d.
OM (4X)
Taika! Nusiramink! (4X)
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja, Motina Marija. Atstovauju Dangiškąją Motiną Žemei. Kodėl mes nieko nesakėme apie situaciją, kuri dabar sukasi visų galvose? Na, todėl, kad daug dalykų sakėme anksčiau, bet ar kas nors atkreipė į tai dėmesį, išskyrus mūsų tiesioginius mokinius? Ar pasaulis atkreipė į tai kokį nors dėmesį? Ar pasaulis būtų atkreipęs į tai kokį nors dėmesį, kad ir ką būtume pasakę?
Matote, ši situacija su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą yra vadovėlinis Skaudžių Smūgių Mokyklos pavyzdys. Tik tuomet, kai smūgiai pasidarys tokie skaudūs, jog jų taps neįmanoma ignoruoti, žmonės pakeis savo sąmonę. Galėtume sakyti, jog kadangi sąmonė dabar reikšmingai pasikeitė, ką dar čia galima būtų pasakyti? Vėlgi, ar pasaulis atkreips kokį nors dėmesį į tai, ką sako pakylėtieji mokytojai? Na, didžioji pasaulio dalis tikrai ne, bet bent jau tiesioginiai mūsų mokiniai atkreips į tai dėmesį. Žinoma, kaip ir visada, viskas, kas yra pasakoma fizinėje plotmėje, ką jūs išgirstate, kas yra padauginama jūsų čakrų, nueis į kolektyvinę sąmonę.
Kodėl mes jums, savo tiesioginiams mokiniams, nesakėme kalbėti šaukinių ir invokacijų dėl šios situacijos? Todėl, kad, vėlgi, Skaudžių Smūgių Mokykla reiškia, jog kartais situacijoms turi būti leidžiama reikštis, idant žmonės negalėtų jų ignoruoti. Tad iš tiesų, jeigu pažvelgsite į šią situaciją ir pažvelgsite į pagrindines jėgas, kurios turėjo galią priiminėti sprendimus šioje situacijoje, jūsų prašymai niekaip nebūtų galėję paveikti situacijos baigties.
Reikalingas pokytis sąmonėje
Žinoma, egzistuoja daug būdų aprašyti šią situaciją. Norėčiau pradėti nuo paties bendriausio. Jau anksčiau sakėme, kad gyvenate laikais, kai turi įvykti pokytis, pokytis kolektyvinėje sąmonėje, kuris bus vienas iš pačių reikšmingiausių pokyčių, įvykusių jūsų taip vadinamoje istorijoje. Šį pokytį galima apibūdinti įvairiais būdais, ir aš jį aprašysiu įvairiais būdais. Vienas iš jų, žinoma, yra perėjimas į Sen Žermeno aukso amžiaus sąmonę.
Ko reikia, kad galėtų įvykti šis pokytis? Reikia, kad jėgos, kurios priešinasi šiam pokyčiui, kurios yra disharmonijoje, kurios nėra dermėje su Sen Žermenu; jos privalo išreikšti savo disbalansus iki vis didesnių kraštutinumų, šitaip padarydamos juos vis labiau akivaizdžiais, vis labiau matomais. Galiausiai kai kuriais atvejais nueidamos į tokį kraštutinumą, kad net ir patys išsibalansavę žmonės pradės matyti, jog nuėjo per toli. Jie, žinoma, pusiausvyros stygiaus inicijuotojai, tai pamatys paskutiniai, tačiau svarbiausia yra ne tai. Svarbiausias yra pokytis kolektyvinėje sąmonėje.
Jėzus atėjo užbaigti valdžios elitų amžių
Na o dabar šiek tiek atsitraukime ir pradėkime nuo istorinės perspektyvos. Egzistuoja daug būdų aprašyti Jėzaus misiją, jo atliktą Žuvų amžiaus Žemėje inauguravimą. Mes patys tai aprašėme, ir Jėzus tai aprašė, daugeliu skirtingų būdų. Vienas iš būdų yra pažvelgti į tai, kas įvyko per praėjusius 2000 metų. Žuvų amžiuje Jėzaus laikais, bent jau toje pasaulio dalyje, kurioje pasirodė Jėzus, dominavo romėnų imperija.
Matėte, kaip per praėjusius 2000 metų buvo iškilusi ne viena imperija. Romėnų imperija transformavosi į katalikų imperiją. Taip pat egzistavo musulmonų imperija, Bizantijos imperija, Otomanų imperija, Vokietijos imperija, Britanijos imperija, Rusijos caristinė imperija. Per šiuos praėjusius 2000 metų imperijos dygo viena po kitos.
Kas yra imperija? Na, tai yra centralizuota struktūra, kuriai dažnai vadovauja vienas žmogus, tačiau jos viršūnėje dominuoja nedidelė žmonių grupelė, mūsų dažnai taip vadinamas valdžios elitas. Jūs, žinoma, tiesioginiai mūsų mokiniai, žinote mūsų mokymus apie puolusias būtybes. Žinote, kad imperija visada yra sukuriama ir palaikoma puolusių būtybių. Tad vienas būdas pažvelgti į Jėzaus misiją yra sakyti, kad jis atėjo inauguruoti ciklo, kuriame žmonija galiausiai išsilaisvintų nuo puolusių būtybių, kurias, jeigu naudotume universalesnį terminą, galėtume pavadinti „valdžios elitais“.
Žmonės, plačioji populiacija, išsilaisvintų nuo vienas kitą keičiančių valdžios elitų dominavimo. Žmonės išsilaisvintų nuo įtraukimo į karinius konfliktus, kuriuose valdžios siekiantis elitas mėgino nuversti įsigalėjusį valdžios elitą. O tuomet, jeigu jiems pavykdavo tai padaryti, valdžios siekiantis elitas dabar tapdavo įsigalėjusiu valdžios elitu. Po kurio laiko atsirasdavo naujas valdžios elitas, kuris tuomet mėgino nuversti ankstesnį valdžios elitą.
Galite matyti, kai esate išlaisvinti nuo šydo, kuriuo valdžios elitai mėgino uždengti istoriją, kaip ši tendencija buvo kartojama vėl ir vėl. Jėzus atėjęs pasakė: „Dėl teismo atėjau.“ Jis atėjo atnešti teismą, kurio dėka žmonės galėtų išsilaisvinti nuo valdžios elitų. Tačiau kaip žmonės gali išsilaisvinti? Na, vėlgi, Jėzus perdavė, šiek tiek užslėpta forma (dėl tuo metu vyravusios kolektyvinės sąmonės) metodus tai padaryti. Pagrindinis metodas: Atsuk kitą skruostą. Ieškok Dievo karalystės viduje – užuot ieškojęs valdžios, prestižo, pagarbos, žmonių žavėjimosi šiame pasaulyje. Ieškokite Dievo karalystės viduje, užuot siekę būti ypatingais tarp žmonių. Jeigu žmonės būtų to laikęsi, to būtų užtekę jiems išsilaisvinti nuo valdžios elito.
Ką mąsto Putinas?
Na ir dabar, kai žvelgiate į pasaulį, matote, kad daugelis žmonių iš tiesų tai padarė. Matote, kad vyko laipsniškas kolektyvinės sąmonės kilimas per šiuos praėjusius 2000 metų. Iš ko tai matote?
Na, daugeliui žmonių gali būti sunku tai matyti, kadangi tie, kurie pakilo virš tam tikro sąmonės lygmens, pamiršta, ką reiškė būti žemiau to lygmens, dažnai dėl to, kad tai įvyksta per įvairius gyvenimus. Tad šiandien pasaulyje turite situaciją, kurioje egzistuoja pasidalijimas. Egzistuoja tam tikra skiriamoji riba ir didelė žmonių dalis pasaulyje – ir čia nekalbu apie specifines šalis, specifinius žemynus ar regionus – didelė žmonių dalis visame pasaulyje yra pakilę virš tos ribos. Jiems yra sunku patikėti, kad tiek daug žmonių vis dar tebėra žemiau tos ribos. Jiems yra sunku įsivaizduoti, kaip tie žmonės mąsto.
Na ir dabar, jeigu pažvelgsite į dabartinę situaciją, į Ukrainą įvykusią invaziją, daug, daug žmonių pasaulyje svarstė: Ką mąsto Putinas? Kokie yra jo motyvai? Ko jis nori Ukrainoje? Kodėl jis tai daro? Jie žiūri į šią situaciją iš savo sąmonės būsenos, dažnai mėgindami atrasti kažkokį racionalų paaiškinimą, kodėl šitai vyksta – ir jie nesugeba rasti racionalaus paaiškinimo. Todėl dabar tvyro didžiulis sumišimas. Kodėl tai vyksta? Dėl kokios priežasties?
Na, mano mylimieji, o ką jeigu nėra tokios priežasties, kurią galėtų suvokti protas, pakilęs virš tos kritinės ribos? Kai pakylate virš tam tikros ribos, žvelgiate į gyvenimą iš specifinės perspektyvos. Tampate atviresni loginiams samprotavimams. Jėzus dažnai tai naudojo su savo mokiniais, su tais, kurie juo sekė, jis netgi mėgino tai naudoti rašto aiškintojams ir fariziejams. Galite matyti, pažvelgę į Bibliją, kad rašto aiškintojai ir fariziejai nesugebėjo sekti Jėzaus samprotavimų procesu. Juos tai dažnai išmušdavo iš vėžių, tačiau jie nesugebėjo juo sekti. Kodėl? Todėl, kad Jėzus buvo pakilęs virš tos kritinės sąmonės ribos, o jie nebuvo. Jie nesugebėjo suvokti, ką Jėzus sako, kaip ir daugelis žmonių per praėjusius 2000 metų nesugebėjo suvokti, ką kalba Jėzus, tame tarpe ir daugelis tų, kurie save vadina krikščioniais, o taip pat ir valdžios elitas, kuris iki pat šių dienų valdo Vatikaną.
Istorinis perėjimas iš imperijų į tautines valstybes
Tad jūs, tam tikra prasme, per praėjusius 2000 metų matėte vykstantį laipsnišką pokytį sąmonėje. Kaip sakiau, žmonėms gali būti sunku suvokti, kas nutiko, tačiau esminis įrodymas, kad šitai nutiko, yra demokratinių šalių atsiradimas. Žuvų amžius prasidėjo nuo imperijų, ir iki pat Pirmojo Pasaulinio Karo pasaulyje dominavo imperijos. Pirmasis Pasaulinis Karas atnešė pokytį, kuris, tam tikra prasme, užbaigė imperijų amžių. Na ir dabar sakysite: „Bet ar Sovietų Sąjunga nebuvo imperija?“ Žinoma, kad buvo. Ar Britanijos imperija nebuvo imperija? Žinoma, kad buvo. Tačiau caristinė imperija baigėsi su Pirmuoju Pasauliniu Karu, kaip ir Vokietijos, kaip ir Austrijos-Vengrijos, kaip ir Otomanų. O Britanijos imperija pradėjo negrįžtamą nuosmukį.
Tad matote, jeigu žiūrite į šį periodą iš grynai istorinės perspektyvos, galite matyti, kad išoriniame pasaulyje įvyko pokytis, perėjimas iš imperijų į tautines valstybes. Netgi perėjimas iš tautinių valstybių, kuriose dominavo diktatorius arba nedidelis valdžios elitas, į tautines valstybes, kurios turi, bent jau kažkiek, demokratinę valstybės valdymo formą. Kitaip tariant, įvyko pokytis ir planeta, užuot buvusi valdoma įvairių valdžios elitų, pradėjo pereiti į būseną, kurioje žmonės pradėjo įgyti vis didesnę valdžią.
Jeigu pažvelgtumėte kaip istorikai į pastaruosius 2000 metų, pamatytumėte, kad tendencija yra labai, labai aiški. Imperijos pralaimi Žemės kontroliavimo mūšį, o demokratija laimi. Labai gerai žinau, kad jeigu šiandien pažvelgsite į pasaulį, matysite, kad yra žmonių, kurie teigia, jog taip nėra, kad diktatoriniai režimai ir autokratijos meta vis didesnį iššūkį demokratijai. Žinoma, tuo tiki ir pats Putinas. Jis tiki, kad likimas jam lėmė suvaidinti vaidmenį istorijoje, toliau pratęsiant imperijų amžių. Kinijos vadovybė turi panašius įsitikinimus kaip ir daugelis kitų pasaulyje. Jie yra visiškai atitrūkę nuo istorinės realybės. Jie eina prieš 2000 metų vykstančią tendenciją kolektyvinėje sąmonėje, kurios negali sustabdyti jokia jėga Žemėje.
Pokytis kolektyvinėje sąmonėje yra nesustabdomas. Imperijų amžius nesugrįš. Kodėl šitai vyksta, galite paklausti? Todėl, kaip sakiau, kad tiems, kurie yra praradę pusiausvyrą, turi būti leidžiama visiems pademonstruoti savo disbalansą, kuris jiems leidžia patiems patikėti, jog jie laimi, ir, žinoma, paskatina kai kuriuos žmones patikėti, kad jie laimi.
Kodėl jiems yra leidžiama tai išreikšti? Todėl, kaip jau anksčiau sakėme, kad puolusios būtybės, valdžios elitas tarnauja pakaitiniais mokytojais. Koks yra tikslas? Tikslas yra, kad istorinė būtinybė, taip sakant, yra sukurti pokytį tos visuomenės dalies sąmonėje, kuri vis dar tebėra žemiau kritinės ribos. Kaip galite sukurti šį pokytį? Štai koks klausimas.
Ar mes, pakylėtieji mokytojai, galime ką nors pasakyti žmonėms, kurie yra žemiau tos ribos, kad jie iš viso tai išgirstų? Ar gali tie žmonės, kurie yra aukščiau tos ribos, pasakyti ką nors tiems žmonėms, kad jie sugebėtų išgirsti? Negalite. Jie to negirdės, nes nenori girdėti – per žodžius. Jie nenori mokytis iš kitų žmonių.
Pamatinis ir esminis žmogiškumas
Kitas būdas pažvelgti į per šiuos praėjusius 2000 metų vykusį vystymąsi būtų žiūrėti į tai iš mūsų taip vadinamo pamatinio ir esminio žmogiškumo perspektyvos. Vėlgi, grįžkime prie Jėzaus. Kokia buvo jo mokymų esmė? Jėzus turėjo dviejų lygmenų mokymus. Minias jis mokė palyginimais, o viską giliau paaiškindavo savo mokiniams. Žinoma, buvo tikimasi, kad Žuvų amžiui progresuojant, vis daugiau ir daugiau žmonių sugebės išgirsti Jėzaus aukštesnę žinią, ir tai iš tiesų įvyko. Būtent dėl to tiek daug žmonių pakilo virš tos kritinės ribos.
Bendro lygmens mokymas, kurį Jėzus perdavė, yra susijęs su mūsų taip pavadintu pamatiniu žmogiškumu. Paprasčiausia tai būtų išreikšti žodžiais: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Tai, kaip mes anksčiau sakėme, yra labai paprasta. Yra tam tikri dalykai, kurių nedarote kitiems žmonėms. Kalbant specifiškiau, nežudote, nekankinate, tačiau taip pat nenaudojate jėgos; nenaudojate prievartos, nerodote žiaurumo, nesate nejautrūs kitiems žmonėms. Todėl, jeigu nenorite, kad kas nors prievartą naudotų prieš jus ir jus valdytų, nedarote to kitiems.
Na ir čia, žinoma, egzistuoja tam tikras subtilumas. Yra žmonių, kurie nori būti valdomi, nes nenori priiminėti savarankiškų sprendimų. Ką daryti su šiais žmonėmis, kurie nesugeba girdėti? Na, štai čia pasirodo valdžios elitas. Jie yra pasiruošę valdyti žmones, ir ką matėte amžių bėgyje? Romėnų imperatorius sėdėjo savo rūmuose, ant tos kalvos Romoje, ir ne jis pats kovojo su germanų gentimis ar kitais žmonėmis Romos imperijos pakraščiuose. Nėra jokio pavojaus, kad valdžios elitas kada nors galėtų išsitepti rankas.
Kaip valdžios elitas gali pastatyti imperiją? Jis tai gali padaryti tik todėl, kad atsiranda žmonių, kurie yra pasiruošę aklai sekti, nekritiškai sekti valdžios elitu. Šie žmonės turi nejautrumą gyvybei, dėl kurio yra pasiruošę žudyti ir pavergti kitus žmones. Tad matote, kad šiandien pasaulyje vis dar tebėra tam tikras žmonių skaičius, jų iš tiesų yra mažuma, tačiau tai nėra maža mažuma, kurie yra šioje sąmonės būsenoje. Jie turi tam tikrą nejautrumą gyvybei. Jie yra pasiruošę žudyti kitus žmones, jei tik jų valdovas, kuriuo jie nusprendė aklai sekti, suteiks jiems taip vadinamą „teisingą tikslą“.
Matote, kad pasaulio vystymąsi galima aprašyti per šią dinamiką, per tai, kiek daug žmonių pakilo virš to kritinio lygmens, kuriame įgijo tą pamatinį žmogiškumą ir dabar sugeba laikytis priesako „darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų“. Na ir dabar, žinoma, kai pakylate virš tos ribos, tampate atviri suvokti aukštesnį Jėzaus perduotų mokymų lygmenį, susijusį su esminiu žmogiškumu, ir jame jūs suvokiate, kad nesate žmogiška būtybė, jūs turite potencialą sistematiškai kelti savo sąmonę į aukštesnį lygmenį, galiausiai pasiekdami Kristaus sąmonę, kurią pademonstravo Jėzus. Kaip jau daug kartų sakėme, Jėzus parodė pavyzdį, kuriuo gali pradėti sekti tie, kurie pakilo aukščiau ir įgijo pamatinį žmogiškumą. Ir tuomet galite pradėti dirbti dėl esminio žmogiškumo.
Kodėl žlugo imperijos
Grįžkime prie situacijos su Rusija ir Ukraina. Jeigu, vėlgi pažvelgsite į šią situaciją iš istorinės perspektyvos, matysite, kad 19-ojo amžiaus pabaigoje ir 20-ojo amžiaus pradžioje pasaulyje, bent jau Vakarų pasaulyje, dominavo saujelė šių imperijų. Caristinė imperija Rusijoje, Austrijos-Vengrijos imperija, Otomanų imperija, Vokietijos imperija, Britanijos imperija ir šen bei ten keletas kitų į imperijos statusą pretendavusių darinių. Kodėl šios imperijos žlugo? Na, vėlgi, tiesiog dėl istorinės būtinybės. Galite pažvelgti į šias imperijas, galite pažvelgti į populiacijas, kurios sudarė šių imperijų pagrindą, ir galite užduoti sau klausimą: Ar jie pakilo virš tos kritinės ribos? Ar kolektyvinė šių žmonių sąmonė pakilo virš tos kritinės ribos, virš kurios jie įgijo tą pamatinį žmogiškumą?
Kalbant konkrečiau, matote, kad Britanijos imperijoje iš tiesų neįvyko pokyčio per Antrąjį Pasaulinį karą, nes jie manė kovojantys teisingą karą prieš nacizmo blogį. Jie manė, kad viską, kas yra jų galioje padaryti, galima pateisinti, pavyzdžiui, visišką Drezdeno subombardavimą ir daugelį kitų žiaurumų bei karo nusikaltimų, kurie neturėjo jokio karinio tikslo. Tai buvo akivaizdus pamatinio žmogiškumo stygiaus pavyzdys: puolate civilius, kad nubaustumėte Vokietijos žmones už jų paramą Hitleriui. Tai nėra pamatinis žmogiškumas! Britanijos imperijoje pokyčiai pradėjo vykti nuo Indijos ir Gandžio, kuomet Gandis žmogiškumo stygių Britanijos žmonėse padarė visiems matomą, ir net patys britai pradėjo tai matyti. Kitaip tariant, turėjote situaciją, kurioje Britanijos žmonės teigė esantys labai civilizuota šalis, jų įsitikinimu, pati pažangiausia šalis pasaulyje, tačiau Gandis privertė juos pamatyti neatitikimą, veidmainiškumą, nenuoseklumą, prieštaravimus jų savivaizdyje.
O tuomet, žinoma, turite vokiečius. Vėlgi, jeigu grįžtumėte ir pažvelgtumėte į situaciją prieš Pirmąjį Pasaulinį Karą, vokiečiai turėjo pranašumo jausmą, jie buvo įsitikinę, kad yra ypatingi, kad jiems priklauso ypatinga vieta pasaulyje. Pralaimėjimas Pirmajame Pasauliniame Kare iš tiesų nepakeitė kolektyvinės sąmonės, ir būtent dėl to Hitleris galėjo ateiti į valdžią. O tuomet Hitleris nusivedė didžiąją Vokietijos žmonių dalį į jūsų taip vadinamą nacizmą. Kol holokausto faktai nebuvo tapę plačiai žinomi, Vokietijos kolektyvinė sąmonė nesikeitė, tačiau, kai tai tapo visiems žinoma, sąmonė iš tiesų pasikeitė.
Tad matote, kad čia turite žmones buvusioje Britanijos imperijoje, buvusioje Vokietijos imperijoje, kuriose kolektyvinė sąmonė pasikeitė, ir šie žmonės dabar jau yra pakilę virš to pamatinio žmogiškumo lygmens ir jie pradėjo judėti link esminio žmogiškumo, ir šios šalys dabar yra tapusios taip vadinamomis šiuolaikinėmis demokratinėmis šalimis.
Kodėl Rusija nepakilo aukščiau savo sąmonėje
Na o dabar, galite pažvelgsite į Rusiją ir matyti, jog iš tiesų nėra jokios prasmės sakyti, kuri iš šių imperijų turėjo žemiausią kolektyvinės sąmonės lygį prieš Pirmąjį Pasaulinį Karą. Tačiau mes labai aiškiai galime pasakyti, kad kolektyvinės sąmonės lygmuo Rusijoje buvo labai žemas. Joje vyravo labai didelis nejautrumas gyvybei, labai didelis žiaurumas kitiems žmonėms. Matote, kad nors caristinė imperija žlugo, kolektyvinė Rusijos žmonių sąmonė iš tiesų net nepradėjo keistis. Ir labai greitai valdžią perėmė bolševikai, ir tai, kas galėjo būti kolektyvinės Rusijos žmonių sąmonės pokyčių pradžia, buvo žiauriai sutrypta Stalino ir Raudonojo Teroro. Galėtume sakyti, kad Raudonasis Stalino Teroras iš tiesų buvo vienas ekstremaliausių žmogiškumo stygiaus, pamatinio žmogiškumo stygiaus pasireiškimų.
Matote, kad Anglijoje, Vokietijoje nuo Pirmojo Pasaulinio Karo iki pat šiandien vyko tam tikras vystymasis. Na ir dabar, tai jokiu būdu nereiškia, kad Rusijos žmonės neturi gebėjimo atlikti šį pokytį. Jeigu nebūtų atsiradusi Sovietų Sąjunga, jeigu nebūtų sukurta Sovietų Sąjunga, jie jau būtų atlikę perėjimą iš nežmoniškumo į pamatinį žmogiškumą. Šį perėjimą tarp Rusijos žmonių pristabdė Sovietų Sąjunga.
Vienybės stygius Sovietų Sąjungoje
Jūs, žinoma, matote, kad Sovietų Sąjunga, nepaisant žodžio „sąjunga“, nebuvo jokia sąjunga. Tai buvo imperija, kuri buvo primesta prievarta, brutalia jėga, brutaliu pavergimu. Nutiko taip, kad egzistavo Sovietų imperijos šerdis, tai, ką jūs paprastai ir patys rusai, vadinate Rusija, rusais. Tad rusai kontroliavo Sovietų imperiją.
Tad egzistavo kai kurios iš šių Varšuvos Pakto šalių, kurios buvo pavergtos Sovietų Sąjungos, ir žmonės aiškiai jautė, kad yra nukariauti, yra pavergti. Rusija, Rusijos žmonės prieš juos naudojo jėgą. Ir daugelyje šių šalių pradėjo vykti tai, kad dėl šio brutalaus pavergimo, ir šis pavergimas iš tiesų buvo brutalesnis nei dauguma žmonių Rusijoje net ir šiandien yra pasiruošę pripažinti, dėl šio brutalaus pavergimo daugelis šių žmonių, jeigu dar nebuvo to padarę prieš užkariavimą, pradėjo atsiskirti nuo Rusijos žmonių. Ir to pasekoje kolektyvinė sąmonė pradėjo augti, pradėjo įvairiu spartumu kilti aukštyn tose pakraštinėse respublikose.
Matote daug žmonių šiose respublikose, kurie aiškiai pradėjo matyti Rusijos žmonių, vadovavusių Sovietų Sąjungai, žiaurumą, žmogiškumo stygių. Jie pradėjo sakyti: „Negalime leisti sau to daryti. Turime pakilti aukščiau.“ Ir būtent dėl to matėte, kad vos tik Sovietų Sąjunga žlugo, praktiškai visos šios respublikos darė viską, ką galėjo, kad atsitolintų nuo Rusijos. Buvo akivaizdu, kad jos niekada daugiau nenori patirti Rusijos žmonių žiaurumo ir nežmoniškumo. Tokie yra paprasti faktai.
Žinau, kad man šitai kalbant, per kolektyvinę Rusijos sąmonę ritasi šoko bangos. Netgi daugelis žmonių Rusijoje, jeigu jie sugebėtų tai išgirsti ar šitai perskaityti, labai prieš šitai sukiltų ir sakytų: „Tai netiesa. Mes nesame nežmoniški.“ Tai, žinoma, yra tiesa. Ne visi žmonės Rusijoje yra nežmoniški ar nejautrūs gyvybei. Tačiau aš nekalbu apie visus žmones. Neklijuoju stereotipų, nedarau apibendrinimų. Kalbu apie kolektyvinę sąmonę. Jeigu norite įrodymų apie tai, užduokite sau paprastą klausimą.
Pažvelkite į visas šias buvusias Varšuvos Pakto šalis ir buvusias sovietines respublikas. Pažvelkite, kokį išsivystymo lygį šios šalys pasiekė ekonomiškai, kiek pakilo žmonių pragyvenimo lygis, bet taip pat ir politiškai, kokiomis laisvėmis mėgaujasi šie žmonės. Ir tuomet užduokite sau klausimą: O kas nutiko Rusijoje? Žinoma, devintasis dešimtmetis buvo pilnas sumaišties, chaotiškas laikotarpis. Tačiau jis toksai buvo visose buvusiose sovietinėse respublikose, ir jos vis vien sugebėjo virš viso to pakilti. Kas nutiko Rusijoje? Na, Rusijoje nutiko Putinas. Ir jis pradėjo sukti šią tendenciją atgal. O kokia yra ši tendencija? Kaip sakiau, tai yra istorinis perėjimas iš imperijų amžiaus į demokratijų amžių.
Na ir dabar, kaip sakiau, kaip imperatorius užkariauja teritoriją? Tai įvyksta dėl to, kad atsiranda pakankamai žmonių, kurie yra pasiruošę vykdyti jo įsakymus. Kaip Putinas užgrobė valdžią? Kaip jis perrašė Rusijos konstituciją, kuri iš tiesų yra nuostabus dokumentas? Tai įvyko, kadangi pakankamai žmonių Rusijoje tai palaikė arba tam neprieštaravo, kaip tai būtų darę žmonės daugumoje buvusių sovietinių respublikų, ne visose, bet daugumoje. Tad čia, vėlgi, matote, kad kritinė Rusijos žmonių masė yra žemiau pamatinio žmogiškumo lygmens, nes kitaip Putinas nebūtų galėjęs ateiti į valdžią ir jis nebūtų galėjęs sugrąžinti Rusijos į imperijos būseną, į imperiją.
Karminis ryšys tarp ukrainiečių ir rusų
Daugelis žmonių, net ir pakylėtųjų mokytojų mokiniai Ukrainoje ir kitur savęs klausė: ar egzistuoja kažkoks ryšys tarp Rusijos ir Ukrainos žmonių? Ar egzistuoja kažkoks karminis ryšys, kuris iššaukė šią situaciją, šį Rusijos įsiveržimą (specialiai nesakau „ypatingą karinę operaciją“)? Ar egzistuoja šis ryšys? Na, žinote Kijevo Rusios istoriją, ir kad yra teigiama, jog tai buvo imperija, kurios centras buvo Kijeve, o iš ten žmonės migravo į Baltarusiją ir Maskvos sritį, įkurdami šiuolaikines Baltarusijos ir Rusijos valstybes, o taip pat ir Ukrainą. Galite klausti: ar egzistuoja karminis ryšys? Nelabai.
Kijevo imperija buvo imperija, tai reiškia, kad imperijoje nebuvo homogeniškos populiacijos, joje egzistavo daug įvairių genčių, kurios tuo metu buvo pavergtos jėga, šitaip tapdamos šios imperijos dalimi, kaip matėte tai vykstant visoje Europoje ir daugelyje pasaulio dalių. Matote, niekada nebuvo tokios „imperijos“, kuri būtų buvusi iš tiesų homogeniška, nes visada vykdavo taip, kad tam tikra žmonių grupė pradėdavo plėsti savo įtaką, užkariaudama kitas žmonių grupes. Tad kaip galite turėti homogenišką imperiją? Daug įvairių genčių, daug skirtingų žmonių buvo įtraukti į imperiją.
Galite pažvelgti į savo taip vadinamą Rusiją ir matyti, kad į rytus nuo Uralo, ar ten iš tiesų gyvena žmonės, kuriuos jūs paprastai vadintumėte rusais? Ar dėl to tie žmonės yra valdomi Rusijos ir ar dėl to rusai į vakarus nuo Uralo mėgaujasi didžiule ekonomine nauda, kurią gauna iš tenai išgaunamų dujų ir naftos?
Žmogiškumas ir bendradarbiavimas
Tad matote, niekur nėra iš tiesų homogeniškos populiacijos, ir kodėl taip yra? Todėl, kad, vėlgi, jeigu pažvelgtumėte į tai istoriškai, egzistavo ši tendencija diversifikuotis. Sakėme, kad anksčiau egzistavo kelios imperijos, kurias dabar pakeitė tautinės valstybės. Na, negalite nematyti, kai į tai žiūrite, kad taip pat egzistavo tendencija šioms tautinėms valstybėms tapti vis labiau demokratiškomis. Ką tai reiškia? Na, galite paklausti: argi ateityje nebeliks jokių didelių šalių ar šalių samplaikų? Jos iš tiesų egzistuos, kaip tai jau matote Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje. Tačiau čia vyksta taip, kad užuot turėję imperiją, kuri buvo sukurta jėga, jūs dabar matote diversifikaciją į daug mažesnių tautinių valstybių. O kadangi jos yra mažesnės, jos mato būtinybę bendradarbiauti. Kai pakylate virš to lygmens ir įgyjate pamatinį žmogiškumą, galite pradėti bendradarbiauti.
Kam reikalinga prievarta, kai turite pamatinį žmogiškumą, nes matote, kad bendradarbiavimu iš tiesų yra įmanoma pasiekti daug daugiau nei būtų galima padaryti jėga. Buvo daug, daug žmonių pasaulyje, kurie amžių bėgyje pažvelgė į Jėzų, kuris vaikščiojo dykuma ir sakė: „Atsuk kitą skruostą.“ Ir jis leidosi sugaunamas ir nukryžiuojamas. Ir jie sakė: „O, Jėzus buvo silpnas. Krikščioniai yra silpni. Krikščionybė yra silpna religija.“ Jie tai sakė dėl to, kad buvo žemiau žmogiškumo lygmens, kuomet galvojate, kad jėga rodo stiprumą.
Turite evoliucijos teoriją, kurioje yra kalbama apie stipriausių išlikimą. Iš esmės visi žmonės, kurie yra žemiau to kritinio lygmens ir neturi pamatinio žmogiškumo, jie tuo tiki, nes tiki, kad tai jie yra tie stipriausi, jie yra pasiruošę naudoti jėgą, jie yra žiauriausi ir todėl yra tinkamiausi išgyventi. Ką pademonstravo Jėzus? Jokie jėgos kiekiai negali atsilaikyti prieš Kristaus teismą. Todėl, kad Kristaus teismas yra už materialaus pasaulio ribų, o jėga ateina iš materialaus pasaulio.
Mes perdavėme daug mokymų apie Tėvo plėtimosi jėgos ir Motinos sutraukiančios jėgos sąveiką. Imperiją galite pastatyti tiktai iškreipdami Motinos karaliją – materijos karaliją. Statote imperiją materijoje. Kaip atsilaikysite prieš dvasinę jėgą? Tiesą sakant, kaip atsilaikysite prieš kolektyvinės sąmonės jėgą? Matote, jeigu norite sakyti, kaip pats Vladimiras Putinas mėgsta save vadinti, kad esate įžvalgus istorijos mokinys, na tuomet galite aiškiai matyti tendenciją: jėga traukiasi, bendradarbiavimas ir vienybė didėja – ir jie iš tiesų laimės.
Ukrainos žmonių vaidmuo
Grįžkime prie situacijos Ukrainoje, prie Ukrainos žmonių. Na, jūs, žinoma, galite sakyti, kad dabartinės Ukrainos sienos buvo dirbtinai nubrėžtos Lenino ir bolševikų. Jūs, žinoma, galite diskutuoti, ar egzistuoja tam tikros Ukrainos dalys, kuriose absoliučią daugumą sudaro etniniai rusai, ir galite diskutuoti, ar nereikėtų iš naujo perbraižyti šių sienų. Negalima neigti, kad egzistuoja nemaža dalis, kurioje didžiąją populiacijos dalį sudaro žmonės, kurie turi labai aiškų nacionalinį tapatumą ir save laiko ukrainiečiais. Tai vystėsi dar net prieš Pirmąjį Pasaulinį Karą, net ir caristinės imperijos metu, ir netgi dar seniau, nuo Kijevo Rusios laikų.
Matote, kad net ir sovietiniais laikais vyko Ukrainos žmonių nacionalinio tapatumo stiprėjimas. Taip pat vyko kolektyvinės sąmonės kilimas, paliekant brutalumą ir nežmoniškumą ir pereinant į aukštesnį pajautimą, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurie mums buvo padaryti, kurių mes negalime sau leisti daryti kitiems žmonėms.
Koks buvo labai didelis dramatiškas įvykis Ukrainos istorijoje, kuris akceleravo šį judėjimą? Na, tai buvo holodomoras, Stalino primestas priverstinis badas. Ukrainos žmonės akivaizdžiai patyrė, kad būtent rusai tai jiems padarė. Nėra jokio kito būdo į tai žiūrėti. Žinau, kad rusai šitai absoliučiai neigia, net ir iki pat šių dienų. Net ir po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija net nemąstė dėl to atsiprašyti.
Tarp Ukrainos žmonių atsirado augantis suvokimas, kad: „Niekada negalime sau leisti padaryti kažką tokio kitiems žmonėms.“ Jeigu pažvelgsite į situacijos realybę, po Sovietų Sąjungos žlugimo Ukrainos žmonės buvo aukščiau už bendrą Rusijos žmonių populiaciją, jie buvo labiau pasistūmėję šiame kelyje, palikdami žiaurumą ir judėdami link pamatinio žmogiškumo. Žinoma, galite atrasti daug žiaurumo pavyzdžių Ukrainoje, ir todėl galite sakyti, kad Ukrainos žmonės ne tiek daug pralenkė Rusijos žmones.
Jeigu, vėlgi, norite brutaliai sąžiningo pavyzdžio apie tai, galite matyti, kad Baltijos šalys ir tam tikros kitos buvusios respublikos sugebėjo akceleruotis iki taško, kuriame galėjo tapti NATO ir Europos Sąjungos narėmis 21-ojo amžiaus pradžioje. Jeigu Ukraina ir Ukrainos žmonės būtų sugebėję atlikti panašų perėjimą, jie taip pat būtų galėję tapti NATO nariais 2004 metais. Ir tai iš tiesų būtų pakeitę dabartinę dinamiką. Tas faktas, jog to neįvyko, rodo, kad Ukrainos žmonės iš tiesų susiduria su iššūkiu. Tačiau, žinoma, nuo pat 2004 metų Ukrainos žmonėse vyko augimas, kurį ypač galėjote matyti vykusiose taikiose revoliucijose.
Tad šiuo metu matote, kad Ukrainos žmonės, kai žiūrite į kolektyvinę sąmonę, yra aukščiau už Rusijos žmones. Na ir dabar, vėlgi, daugelis žmonių Rusijoje jau yra pakilę virš tos kritinės ribos, tačiau dar nėra pakankamo žmonių skaičiaus, kurie tai būtų padarę. Kokie yra to įrodymai? Įrodymai yra tokie, kad Rusijos kareiviai veržiasi į Ukrainą, o ne Ukrainos kareiviai vyksta į Maskvą. Galite klausti: „Bet kaip tai galėjo įvykti? Jeigu Ukrainos žmonės turi aukštesnį kolektyvinės sąmonės lygį už rusus? Kaip jie galėjo būti užpulti? Kaip jie galėjo nusipelnyti būti užpulti?“
Na ir dabar, visų pirma, kaip sakiau, ukrainiečiai ne iki galo atliko šį perėjimą. Tačiau svarbesnė priežastis yra ta, kad dažnai galite matyti, jog tam tikri žmonės, tam tikros žmonių grupės prisiima tam tikrą vaidmenį pasaulyje. Mes jau anksčiau kalbėjome apie tai, kad Japonijos žmonės prisiėmė vaidmenį, ryždamiesi ištverti atominių bombų atakas, kad pademonstruotų pasauliui atominių ginklų poveikį. Taip pat ir Ukrainos žmonės, jeigu grįžtume į Kijevo Rusią, galėtume sakyti, kad egzistavo tam tikra žmonių grupė, kurie buvo susitelkę aplink Kijevą, ir jie prisiekė prisiimti tam tikrą vaidmenį, susijusį su aplink Maskvą įsikūrusiais žmonėmis. Ir šis vaidmuo buvo kažkokiu būdu jiems atspindėti jų pačių sąmonės būseną. Matote, kodėl ukrainiečiams buvo sukeltas holodomoras? Todėl, kad ukrainiečiai pasisiūlė iškęsti šį žiaurumą, kaip būdą atspindėti Rusijos žmonėms nejautrumą gyvybei, žiaurumą, žmoniškumo stygių Rusijos kolektyvinėje sąmonėje. Taip pat ir su Černobiliu, taip pat ir su dabartine situacija.
Rusų nenoras pažvelgti į save
Na ir dabar, vėlgi, pažvelkite į imperijų laikmetį. Dramatiškiausias pavyzdys yra Vokietija. Kas nutiko Vokietijai kai buvo atskleistas holokaustas, kai jo nebebuvo įmanoma nuslėpti net ir nuo pačių vokiečių? Nutiko taip, kad Vokietijos žmonės buvo taip stipriai šokiruoti, jog įveikė puikybę, aroganciją, kurią aiškiai matėte nacizmo laikais. Jie įveikė šį jausmą, kad yra ypatingi, kad jiems priklauso ypatinga pozicija.
Ko ši arogancija, šis jausmas, kad esate ypatingi, neleidžia žmonėms daryti? Jis neleidžia pažvelgti į veidrodį, pažvelgti į save, pažvelgti į rąstą savo akyje, kaip Jėzus pasakė prieš 2000 metų. Ar naciai, ar Vokietijos žmonės vyraujant nacizmui, sugebėjo pažvelgti į rąstą savo akyje? Žinoma, kad ne. Ar britai Britanijos imperijos galybės viršūnėje sugebėjo pažvelgti į rastą savo akyje? Žinoma, kad ne. Nuo to laiko nutiko taip, kad šie žmonės ir daugelis kitų žmonių Europoje ryžosi pažvelgti į rastą savo akyje ir tarti: „Niekada daugiau negalime leisti, kad kažkas panašaus įvyktų mūsų šalyje.“ Ir būtent dėl to jie padarė tokį progresą, kokį padarė – net ir pakeldami žmonių pragyvenimo lygį.
O dabar sąžiningai, su brutaliu sąžiningumu pažvelkite į Rusiją po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ar Rusija nors kiek mėgino pažvelgti į save ir paklausti: „Kaip tai galėjo nutikti Rusijai? Kaip Rusija galėjo nueiti į tokį kraštutinumą? Kaip galėjome turėti tokią situaciją, kurioje tiek daug žmonių Rusijoje buvo pasiruošę būti Stalino pakalikais, įkalindami, kankindami ir žudydami savo tautiečius?“ Na ir dabar, galėtume sakyti, kad vienas būdas išmatuoti žmogiškumo stygių yra, ką žmonių grupė yra pasiruošusi daryti kitiems, kuriuos ji laiko besiskiriančiais nuo savęs. Tačiau tikrasis matas yra, ką jie daro sau? Matėte nacizmo laikais, taip, daug dėmesio yra skiriama tam, ką naciai padarė žydams. Tačiau pamąstykite, ką naciai padarė Vokietijos žmonėms, užgniauždami jų laisvę, priversdami juos kariauti ir visi tie dalykai. O tuomet pamąstykite apie tai, ką komunistai darė Rusijos žmonėms. Tuomet pažvelkite į tai, kad Vokietija, Anglija ir kitos šalys bent jau mėgino atsiprašyti ir atlyginti už tai, ką padarė. Ar Rusija tai darė?
Ar Putinas rodė bent menkiausią norą prisiimti atsakomybę už sovietų žiaurumą, už sovietų priespaudą? Ne. Paskutinėje savo kalboje jis kaltino ukrainiečius, kad šie nenori sugrąžinti skolos Sovietų Sąjungai. Bet ar ukrainiečiai nusprendė sukurti šią skolą, ar priešingai – tai padarė Maskvoje esantys rusai? Kas yra atsakingas? Jeigu pažvelgsite į Putino kalbą, pamatysite, kad jis atrodo gerokai susipainiojęs. Kartais jis sako, kad jeigu sovietiniais laikais buvo padaryta klaidų ir žiaurumų, dėl to buvo kaltas Leninas arba komunistinė partija. Tačiau Rusija nekalta. Kažkokiu būdu atrodo, kad Rusija ir Rusijos žmonės turėjo kažkokį mistinį egzistavimą sovietiniais laikais, ir jie kažkokiu būdu nėra visiškai atsakingi už tai, kas vyko sovietiniais laikais. Ir tai, mano mylimieji, šis lyderio nenoras pažvelgti į veidrodį, yra žmonių nenoro pažvelgti į veidrodį atspindys.
Ir būtent dėl to Putinas yra valdžioje, būtent dėl to Putinas nuvedė Rusiją ta kryptimi, kuria nuvedė, būtent dėl to pragyvenimo lygis yra toks žemas, ir būtent dėl to jam reikėjo įsiveržti į Ukrainą. Kaip sakėme, tie, kurie yra išsibalansavę, privalo eiti į vis didesnius kraštutinumus, kol visiems taps akivaizdu, kokie jie yra išsibalansavę, kokie jie yra nežmoniški. Nes ką tai reiškia, kai sakau, kad jie yra išsibalansavę? Na, jie yra išsibalansavę ta prasme, kad nėra įgiję pamatinio žmogiškumo.
Abejonių dėl Putino pašalinimas
Tad jūs, žinoma, dabartinėje situacijoje matote, kad jau ne vienerius metus pasaulis žinojo, ką daro Putinas, ir ypač ką jis kalbėjo. Žinoma, galima suprasti, kodėl žmonės demokratiniame pasaulyje buvo linkę ignoruoti kai kuriuos dalykus, kai kuriuos agresyvius dalykus, kuriuos kalbėjo arba darė Putinas, tikėdamiesi, kad Rusija galiausiai prisijungs prie aukštyn kylančio judėjimo ir taps visiškai šiuolaikine valstybe.
Bet dabar, žinoma, nutiko taip, kad įvyko dramatiškas pokytis, kuris nebūtų galėjęs įvykti jokiu kitu būdu. Putinas pasakė: „Na, dabar tikiuosi, buvau išgirstas.“ Ir jis buvo išgirstas taip, kaip dar niekada anksčiau nebuvo išgirstas. Žinoma, tai nėra tas būdas, kuriuo jis norėjo būti išgirstas. Jis nori, kad pasaulis pripažintų, jog jis ir Rusija yra ypatingi, turi ypatingą vietą pasaulyje ir nusipelno išskirtinio elgesio.
Tai yra imperialistinė sąmonė. Kokia yra demokratinė sąmonė? Tai yra, kad visi vyrai ir moterys buvo sukurti lygūs ir buvo apdovanoti teisėmis, kurių jokia valdžia negali iš jų atimti.
Kas yra bendradarbiavimas? Tai yra bent jau mėginimas bendradarbiauti tarp lygių. Galite diskutuoti, kiek tai yra sėkminga. Ir vis dėlto, tai yra nuoširdus mėginimas demokratiniame pasaulyje turėti bendradarbiavimą tarp lygių, nė vienam neteigiant, kad jie turi ypatingą statusą ar yra nusipelnę išskirtinio elgesio. Bent jau yra mėginama to siekti. Ir būtent tai pasaulis dabar suvokė. Jie iki šiol girdėjo Putiną kalbant šiuos dalykus, tačiau buvo linkę juo abejoti, manydami, kad jis tikriausiai nekalba rimtai. O dabar Putinas šias abejones sudaužė į šipulius. Ir dar pamatysime, kaip pasaulis pasikeis dėl šių įvykių.
Kodėl rusai negauna pagarbos, kurios nori
Tikrasis klausimas yra, kaip pasikeis kolektyvinė sąmonė Rusijoje dėl šių įvykių. Žinoma, nemaža Rusijos populiacijos dalis jau atliko perėjimą į pamatinį žmogiškumą. Būtent dėl to jie yra šokiruoti. Bet matote, brutali realybė, kaip jau anksčiau sakiau, yra tokia, kad Putiną valdžioje laiko ne pamatinį žmogiškumą įgiję žmonės Rusijoje. Didžioji Rusijos populiacijos dalis vis dar neatliko perėjimo, jie vis dar nepaliko šios labai specifinės dinamikos, kurioje, visų pirma, jie neturi žmogiškumo, kuris juos padarytų jautriais kitiems žmonėms, ir tuo pat metu turite troškimą turėti ypatingą statusą. Norite, kad kiti žmonės jus gerbtų. Jeigu būtumėte įgiję tą patį pamatinio žmogiškumo lygį, kokį yra pasiekę jie, jie tuomet automatiškai jus gerbtų. Tačiau kadangi jūs to neturite, jie negali jūsų gerbti ir jūsų negerbs.
Manote, kad užuot turėję jų pagarbą kaip sau lygių žmonių, jūs pasitenkinsite tuo, kad priversite juos jūsų bijoti, būdami pasiryžę naudotis žiaurumu, kuris ateina iš jūsų žmogiškumo stygiaus. Manote, kad šitaip nusipelnysite kažkokios pagarbos. Žinoma, tai neįmanoma. Putinas ir daugelis žmonių Rusijoje nesuvokia, jie to nesuvokia, kad demokratinis pasaulis niekada negerbs Rusijos, kol Rusija neįgis to paties pamatinio žmogiškumo lygmens, kurį žmonės turi demokratiniame pasaulyje. Tai negali įvykti. Tiesą sakant, Kinijos vadovybė taip pat to nesuvokia. Nei Kim Jong Junas Šiaurės Korėjoje, nei šalys Vidurio Rytuose. Indija vos vos geba tai suvokti, bet joje bent jau egzistuoja tam tikras pripažinimas dėl Gandžio palikimo.
Ir esminis vystymasis, kuris čia gali nutikti, yra, kad tie Rusijos žmonės, kurie pakilo virš tos ribos, pradės kalbėti, nubus, pradės reikalauti pokyčių, ir šitaip jie patrauks aukštyn didžiąją populiacijos dalį. Tai būtų aukščiausia išdava to, kas gali nutikti, nes tuomet įvyktų pokytis. Ne tik Putiną liečiantis pokytis, nes, žinoma, Putinas negali tenai sėdėti pats vienas ir pavergti Rusijos žmonių. Jam, vėlgi, reikalingas tam tikras valdžios elitas aplink jį, visi tie oligarchai ir politiniai aparačikai, tačiau jam taip pat reikalingi žmonės policijoje ir slaptojoje policijoje, kurie būtų pasirengę įkalinti savo tautiečius, kurie būtų pasiryžę eiti ir areštuoti taikius protestuotojus ir įmesti juos į kalėjimą.
Tai gali pradėti keistis. Gali būti, kad šokas dėl Rusijos įsiveržimo į šalį, kuri, visų pirma, Rusijai nekelia jokios grėsmės, bet taip pat daugelio Rusijos žmonių yra laikoma broliais, tai pakeis lygtį – tai yra galimybė. Na ir dabar galite sakyti: „Bet kodėl mes tuomet nesakome savo mokiniams išsakyti dėl to prašymų?“ Todėl, kad jūsų prašymai nepadarys poveikio tiems žmonėms, kurie yra žemiau pamatinio žmogiškumo lygmens. Jie mokysis tik per Skaudžių Smūgių Mokyklą. O jeigu smūgių, kuriuos jie dabar gaus, nepakaks, ateityje laukia dar skaudesni smūgiai. Tai nėra grasinimas. Tai tiesiog yra fakto išsakymas, kadangi Rusijos vadų deklaracijos nepanaikino karmos įstatymo.
Kodėl Putinas ėmėsi veikti dabar?
Būtų galima užduoti klausimą: Putinas įsiveržė į Krymą 2014 metais ir nuo to laiko rytinėje Ukrainos dalyje situacija nesikeitė. Kodėl dabar jis staiga nusprendė įsiveržti? Na, visų pirma, tai nebuvo staiga, tačiau tikroji priežastis, kaip jau anksčiau sakiau, tai, kas Putiną laiko valdžioje, net ir įsikūnijime, yra didžioji Rusijos žmonių dalis. Tačiau kolektyvinė sąmonė Rusijoje pradeda keistis. Tai iš dalies vyksta dėl mūsų mokinių, kurie išsako prašymus ir kalba invokacijas. Tačiau tai taip pat vyksta ir dėl daugelio kitų dvasingų žmonių Rusijoje. Ir dėl to, kad yra daug rusų, kurie kelia savo sąmonę, įgija pamatinį žmogiškumą ir nori, kad jų šalis taptų šiuolaikine šalimi, kurioje jie ne tik kad turėtų padorų pragyvenimo lygį, bet ir turėtų laisvę pradėti savo verslą, susikurti gerą gyvenimą sau ir savo vaikams.
Nėra nepagrįsta tikėtis, kad jeigu sunkiai dirbsite, galėsite susikurti gerą gyvenimą sau ir savo vaikams, ir tai galės tęstis neribotai į ateitį. Būtent tai, žinoma, jūs matote visame platesniame pasaulyje. Labai didelėje pasaulio dalyje matote žmones, kurie, kartais ištisas kartas, kai kuriais atvejais tik keletą metų, jie įžengė į mąstymą, kuriame jaučia, kad stengdamiesi galės susikurti geresnį gyvenimą sau ir savo vaikams, ir savo šaliai – ir tai galės tęstis į ateitį, ir jiems nereikės susidurti su kažkokia išorine grėsme, su karais ir konfliktais, kuriuos matėte siaubiant šią planetą vėl ir vėl.
Daug, daug žmonių pasaulyje, didžioji dauguma žmonių pasaulyje pakilo virš to žmogiškumo stygiaus lygmens, ir todėl jiems net mintis į galvą nešautų eiti į karą ar palaikyti karą. Valdžios elitas negali jų įtraukti palaikyti savo karus. Todėl jie jaučia turintys teisę tikėtis, kad galės susikurti geresnę ateitį sau ir savo vaikams, ir kad ši ateitis nebus staiga sunaikinta per karą. Būtent to dabar jie, žinoma, bijo, būtent tam dabar iškilo grėsmė iš to, kaip jie įsivaizduoja, vieno vyro, Vladimiro Putino. Tačiau grėsmę tam iš tiesų kelią ne tik valdžios aparatas Rusijoje, bet ir ta Rusijos žmonių dalis, kuri neperėjo į žmogiškumą, kuriame gali jausti, kad galės sau susikurti geresnę ateitį.
Nes jeigu pažvelgtumėte, faktas yra toks, kad dauguma Rusijos žmonių, apie kuriuos kalbu, netiki, jog ateitis bus geresnė, kad jie galės savo pastangomis susikurti geresnę ateitį sau ir savo vaikams. Jie mano, kad ir toliau gyvens stygiuje, ir toliau gyvens vargingai, ir toliau turės kęsti viską, ką jiems daro valdžia. Na, būtent dėl to jie kentėjo Sovietų Sąjungos laikais. Būtent dėl to jie toliau kenčia persimainiusios imperijos priespaudoje. Jeigu tai pasikeis, tuomet pasikeis ir Rusija. Jeigu tai nepasikeis, tuomet Rusijos valdžios aparatas, ar tai būtų Putinas ar kas nors kitas, ir toliau demonstruos vis ekstremalesnį elgesį, kol rusai, didžioji rusų žmonių dauguma, galiausiai pasiryš pažvelgti į savo nežmoniškumą ir tars: „Privalome pasikeisti“.
Kodėl Putinas ėmėsi veikti dabar? Na, sąmoningai jis neturi supratimo apie mano aprašytą dinamiką. Tačiau pasąmoningai jaučia, kad jo laikas artėja į pabaigą, jo galimybė palikti savo įspaudą, kurį jis mano, jog likimas jam lėmė palikti, slysta pro pirštus. Kaip matėte tokios daugybės lyderių istorijoje atveju, jis nesugebėjo savęs sustabdyti. Turėjo žengti tą vieną žingsnį per toli, kuriuo peržengė visas ribas, ir dabar lieka vienintelis dalykas, pažiūrėti, kiek toli jis yra pasirengęs eiti už tų ribų.
Iššūkis Ukrainos žmonėms
Dabar taip pat turiu pasakyti perspėjimo žodį, kad Ukrainos žmonės šiuo metu susiduria su labai subtiliu iššūkiu. Kaip sakiau, vaidmuo, kurį jie prisiėmė, kurio jie, žinoma, sąmoningai nesuvokia, tačiau vaidmuo, kurį jie prisiėmė, yra atspindėti rusams jų pačių nežmoniškumą. Tai, žinoma, geriausiai galima pasiekti patiems pademonstruojant aukštesnį žmoniškumo lygmenį. Jeigu jie sugebės leisti Rusijos kareiviams, o ypač specialiosioms pajėgoms, nekarinėms pajėgoms, vykdyti žiaurumus prie civilius, neatsakant į tai tuo pačiu žiaurumo lygmeniu, tuo akis už akį atsaku, tuomet jie išeis laimėtojais, jie bus įvykdę savo misiją. Ir tuomet Ukraina galės lemtingais žingsniais žygiuoti į priekį, tapdama šiuolaikiška šalimi. Jeigu jie leis rusų brutalumui nutempti juos žemyn, tuomet, deja, Ukrainos progresas bus sustabdytas.
Tikroji priežastis, dėl kurios išaugo naftos kainos
Tad matote, vėlgi, čia yra daug subtilių dalykų, daug subtilių perspektyvų. Tačiau turime pakilti virš šios situacijos ir suvokti, kad įvyko, kaip galėtume tai pavadinti, „šalto dušo pabudimas“, pokytis kolektyvinėje sąmonėje. Tačiau turime suvokti, jog kad ir kokia dramatiška ši situacija atrodytų daugeliui žmonių, yra svarbu, kad tie iš jūsų, kurie esate mūsų tiesioginiai mokiniai, neleistumėte, kad jūsų dėmesys būtų atitrauktas nuo to, ką mes sakėme esant pagrindine šių metų tema, tai yra, ekonomika.
Manau, kad matote, jog naftos kainos, tai, ką mokate už kurą degalinėse, išaugo. Bet matote, mano mylimieji, praėjusią vasarą dauguma naftą išgaunančių šalių, tame tarpe ir OPEC, nusprendė padidinti gavybą, kad sumažintų degalų kainas ir paspartintų ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Tad kaip gali būti, kad dabar už kurą mokate daugiau nei praėjusią vasarą, prieš jiems pradedant pumpuoti daugiau naftos? Na, priežastis čia yra labai paprasta. Mes jau anksčiau apie tai kalbėjome, apie šią dinamiką, kurioje elitas kontroliuoja finansų sistemą ir ieško būdų, kaip galėtų pasidaryti daugiau pinigų. Šie žmonės taip pat neturi pamatinio žmogiškumo. Yra milijardierių, kurie uždirbo daugiau pinigų pandemijos metu nei būtų uždirbę, jeigu pandemijos nebūtų buvę. Tai yra faktas, kurį kiekvienas gali patikrinti, jei tik norės į tai pažvelgti. Šie žmonės neturi absoliučiai jokio žmogiškumo, jie neturi jokio jautrumo plačiajai populiacijai. Jie neturi suvokimo, kad negalime sau leisti to daryti kitiems žmonėms.
Tad štai ką čia turite suprasti: Kodėl jūs dabar už degalus mokate daugiau nei praėjusią vasarą? Taip yra ne dėl to, kad iš žemės yra išpumpuojama mažiau naftos; taip yra dėl to, kad egzistuoja vartotojus pasiekiančios naftos stygius, nes spekuliantai spekuliuoja nafta ir dirbtinai stabdo naftos patekimą į rinką, kad galėtų dirbtinai išsaugoti aukštas kainas, idant nafta, kurią jie nupirko žemesnėmis kainomis, galėtų būti parduota aukštesnėmis kainomis ir jie galėtų greitai pasipelnyti. Ir jūs galite išsakyti prašymus dėl šito, kad tai būtų apnuoginta, kad šie žmonės būtų nuteisti ir nuteista visa už to slypinti sąmonė.
Netgi galite išsakyti prašymus, kad daugelis žmonių demokratiniame pasaulyje, kurie dar nenubudo šio finansinio valdžios elito egzistavimui, kad jie būtų pažadinti. Kai kurie nebus pažadinti, tačiau kitus jūsų prašymai iš tiesų gali paveikti, idant įvyktų pokytis kolektyvinėje sąmonėje, kuomet atsirastų suvokimas apie šį vykstantį finansinį išnaudojimą, galėtume tai pavadinti finansiniu karu, kuris yra vykdomas prieš populiaciją, ir kad žmonės pasakytų: „Daugiau mes šito nebepakęsime“, ir jie pareikalautų savo demokratinių lyderių imtis ryžtingų žingsnių sustabdyti šį finansinį išnaudojimą, nes būtent tai šitai yra.
Tai yra didesnis paveikslas, didesnė problema šiems metams ir, tiesą sakant, ateinantiems metams, tai yra, kad ekonomika būtų restruktūrizuota, idant joje nebegalėtų dominuoti valdžios elitas, neturintis jokio jautrumo populiacijai. Jeigu to neįvyks, ekonominės krizės kartosis vis dažniau. Jūs jau dabar matote, kaip degalų kainos šovė į viršų dėl invazijos į Ukrainą. Ir kyla klausimas, ar žmonės tai priims, o gal jie pamatys tikrąją už to slypinčią priežastį? Nes dalykas toks, kad egzistuoja pakankamai naftos rezervų, egzistuoja pakankamai gamybinių pajėgumų, jog kainoms nereikėtų peržengti $60 ar $70 dolerių ribos už žaliavinės naftos barelį, net jeigu iš rinkos išimtume Rusijos naftos gavybą. Pasaulis galėtų visiškai atsisakyti Rusiškos naftos gavybos, bent jau laisvas demokratinis pasaulis galėtų tai padaryti, ir vis dar būtų pakankamai naftos, kad kainos būtų tame lygmenyje, kuriame galėtų palaikyti ekonominį atsigavimą. Tai yra faktas. Tačiau tai negalės vykti esant dabartiniam spekuliacijų lygmeniui.
Ir čia, žinoma, būtų galima pasakyti dar daug daugiau dalykų. Tačiau mes visada susiduriame su iššūkiu, kad nenorime jūsų perkrauti. Žinau, kad perkroviau daug žmonių, kurie nėra mūsų tiesioginiai mokiniai, jeigu jie skaitė arba klausė šių žodžių. Todėl, kad atotrūkis tarp realybės, kaip iš tiesų veikia pasaulis, ir įsivaizdavimo, kaip veikia pasaulis, kurį turi dauguma žmonių, vis dar tebėra labai, labai didelis.
Būkite išmintingi kaip žalčiai
Susiejant tai, vėlgi, su pamatiniu žmogiškumu ir esminiu žmogiškumu, galite pakilti į pamatinio žmogiškumo tašką, kuriame yra tam tikri dalykai, kurių nedarote kitiems. Kaip sakiau, didžioji žmonių šiuolaikiniame pasaulyje dalis yra pakilę į tą lygmenį. Tačiau iš tiesų tiktai tuomet, kai pradedate pakilti į esminio žmogiškumo lygmenis ir pradedate kelti savo sąmonę, įgyjate gebėjimą pamatyti šias subtilias manipuliacijas, kurias vykdė puolusios būtybės ir valdžios elitas per visą jums žinomą istoriją. Turite būti pasiekę tam tikrą esminio žmogiškumo lygmenį, kad galėtumėte įgyti gebėjimą šitai suvokti, neįsitraukdami į juodai baltą mąstymą, į epinį mąstymą, kuriame galvojate, kad privalote kovoti su puolusiomis būtybėmis ir valdžios elitu.
Vėlgi, jeigu grįžtume prie Jėzaus, jis nekovojo su valdžios elitu. Jis atnešė jiems teismą. Tai yra jūsų, kurie esate tiesioginiai mūsų mokiniai, vaidmuo, o taip pat ir tų, kurie pakilo virš tam tikro to esminio žmogiškumo lygmens, jūsų vaidmuo yra atnešti teismą. Tai pašalins valdžios elitą, kai didžioji žmonių dalis pakils virš pamatinio žmogiškumo lygmens. Tol, kol daug žmonių tebebus žemiau to lygmens, planetoje vis dar tebeegzistuos valdžios elitas. Nes, vėlgi, jiems reikia čia būti, kad įkūnytų tą sąmonę, idant žmonės ryžtųsi pažvelgti į save.
Ateina momentas, jums perėjus į esminį žmogiškumą, kai svarbiausia tampa ne rąsto savo akyje ieškojimas. Kai esate žemiau pamatinio žmogiškumo lygmens, jums reikia pasiekti tą tašką, kuriame ryžtumėtės pažvelgti į tą rąstą savo akyje. Kai pakylate virš to lygmens ir imate dirbti dėl esminio žmogiškumo, esmė čia iš tiesų nėra tirti rąstą savo akyje, nes jūs nuolatos siekiate kelti savo sąmonę, dirbate su savo psichologija. Tačiau esmė yra pakilti į tą aukštesnį įžvalgumo lygmenį, kaip Jėzus apie tai taip pat kalbėjo prieš 2000 metų.
Matote, kiek daug dalykų jis pasakė, kuriuos galima interpretuoti kaip pranašiškai atskleidžiančius visų praėjusių 2000 metų vystymąsi? Ką jis sakė? Jis sakė: „Būkite išmintingi kaip žalčiai ir taikūs kaip balandžiai.“ Tai yra esminio žmogiškumo iššūkis. Tai yra iššūkis tiems iš jūsų, kurie esate mūsų tiesioginiai mokiniai, neleisti sau įsitraukti į energetinius sūkurius, kuriuos kuria puolusios būtybės, kad nukreiptų jūsų dėmesį nuo savo egzistavimo ir manipuliacijų. Būkite išmintingi kaip žalčiai, nebūkite kaip žalčiai, bet išmintingai suvokite žalčių egzistavimą, ir išlikite taikūs kaip balandžiai, kad galėtumėte kartu su Gautama Buda sakyti: „Aš esu tobulas veidrodis Žemei.“
Versta iš www.ascendedmasterlight.com