Paleiskite baimę, kad bus įrodyta, jog klystate
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2021 metų spalio 3 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 Korėjos vebinare „Būkite atviromis durimis Žemės planetai“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas.
Kokia yra didžiausia kliūtis mano Aukso Amžiaus įkūnijimui? Uždari protai, žmonės, kurių protai yra uždari bet kokiems naujiems dalykams, bet kokiam eksperimentavimui, uždari kvestionuoti tai, kas sena, kvestionuoti status quo, tai yra didžiausia kliūtis. Tačiau kokia yra antroji didžiausia kliūtis? Tai yra atviri protai, žmonės, kurie turi atvirus protus, tačiau jų protai yra nekritiškai, neįžvalgiai atviri.
Deja, jūs tai bendrai matote ne tik dvasiniuose ar Naujojo Amžiaus judėjimuose, bet visose gyvenimo srityse. Yra daug žmonių, kurių protai yra uždari, tačiau yra ir tokių žmonių, kurių protai yra atviri. Tačiau tie žmonės, kurie turi atvirus protus, jie dažnai būna atviri viskam, kas tik egzistuoja. To pasekoje, daugelis jų galiausiai labai susipainioja, būdami traukiami įvairiausiomis skirtingomis kryptimis. Po kurio laiko jie pasijaučia prislėgti. Jų protai patiria tam tikrą mentalinį emocinį nuovargį, nes įvairios šios teorijos juos traukė tokia daugybe skirtingų krypčių, kad jiems tai tapo nepakeliama.
Matėte vos per šiuos praėjusius metus, kaip buvo žmonių, kurie buvo įtraukti į QAnon konspiracijos teoriją ir tuo patikėjo. Šios skleidžiamos žinutės juos įtraukė į emocinius amerikietiškus kalnelius, ir jie patikėjo visais šiais teiginiais apie slaptąją kabalą, kuri valdo pasaulį, ir jie tuomet patikėjo teiginiu, kad būtent Donaldas Trampas gali nuo to išgelbėti pasaulį. O tuomet, kai jis jau nebebuvo prezidentu, bent kai kurie iš jų ryžosi pripažinti, kad buvo įtraukti į šiuos kalnelius. Tačiau po to jie, daugeliu atvejų, jautėsi tokie tušti, tokie išsekę, ir jiems kilo klausimas, kurį matote daugelyje žmonių su atvirais protais – ir klausimas yra toks: „Jeigu galėjau patikėti tokia teorija kaip ši, kaip galiu savimi pasitikėti? Kaip galiu pasitikėti savo paties protu?“
Tai, mano mylimieji, yra viena didžiausių kliūčių man, siekiant atnešti idėjas aukso amžiui. Ar galiu atnešti naujas idėjas tiems, kurių protai yra uždari ir jie kabinasi į savo privilegijuotą poziciją arba status quo? Žinoma, kad ne.
Kai pažvelgiate istoriškai, kas yra atviri naujoms idėjoms? Na, tikrai ne tie, kurie kabinasi į tai, kas sena, kurie nori išsaugoti savo turimas privilegijas. Mes jums davėme pavyzdį, kad mokslo institucijos nesugebėjo atnešti idėjų, kurios atvedė prie lėktuvų pramonės sukūrimo. Tam prireikė dviejų dviračių mechanikų, kurie neturėjo jokio formalaus išsilavinimo, tačiau jų protai buvo atviri tam, kam nebuvo atviri mokslo įstaigose buvusiųjų protai. Raitų brolių laimei, tais laikais nebuvo nei feisbuko, nei interneto, nes kitaip jų atviri protai būtų galėję būti įtraukti į visokiausius dėmesį blaškančius dalykus ir aklavietes. Jie būtų galėję taip išsibarstyti, taip susipainioti, kad nebūtų turėję reikiamos dėmesio koncentracijos iš tiesų išrasti lėktuvą.
Jeigu pažvelgtumėte į daugelį šių išradėjų ir pionierių bet kurioje srityje, ir raginu jus tai padaryti, pamatytumėte, kad bent kai kurie iš jų buvo tokie atviri įvairiems dalykams, kad tapo išsibalansavę, jie prarado fokusą, jie tapo išsibarstę, tapo emociškai sutrikę, ir galiausiai labai atsiliko nuo savo tikrojo potencialo.
Eikite ir susiraskite filmus apie įžymius žmones, išradėjus, pionierius. Eikite ir susiraskite biografijas, kurios buvo apie juos parašytos, ir studijuokite šį fenomeną, nes jums tai gali būti naudinga. Galite gauti naudos, nes galite suvokti, jog daugeliu atvejų šie žmonės iš tiesų nebuvo jau tokie ypatingi. Suvoktumėte, kad kai kažkas kažką pasiekia, valdžios elitas visada nori, kad paverstumėte juos stabais. Galite grįžti į Jėzaus laikus, galite grįžti į Budos laikus, ir galite matyti, kad taip, čia buvo du žmonės, kurie pasiekė kažką nepaprasto. Tačiau ką po to padarė jų pasekėjai? Jie juos užkėlė ant pjedestalo, jie padarė iš jų stabus. Tas pats buvo padaryta beveik su kiekvienu, pasiekusiu kažką neįprasto.
Ir koks yra tikslas? Tikslas yra sukurti šią idėją, kad šie žmonės buvo ypatingi, priklausė ypatingai kategorijai, ir būtent dėl to galėjo pasiekti tai, ką pasiekė. Tai yra vienintelė priežastis, kodėl jie galėjo pasiekti tai, ką pasiekė. Ir ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jūs, kurie nesate tokie ypatingi kaip šie labai ypatingi žmonės, jūs nieko negalite pasiekti. Nemanykite, kad galite kažką padaryti. Kas tokie įsivaizduojate esantys?
Štai ką puolusios būtybės ir kolektyviniai padarai projektuoja į kolektyvinę sąmonę, projektuoja ant individų 24 valandas per parą. Kiekvieną kartą, kai į įsikūnijimą ateina žmogus su tam tikru potencialu, puolusios būtybės, tamsos jėgos, nukreipia į žmogų šias projekcijas. Kas tokie įsivaizduojate esantys? Kodėl galvojate, kad esate kažkokie ypatingi? Kodėl galvojate, kad galite padaryti kažką nepaprasto? Jūs nesate ypatingi, jūs nesate kažkuo išsiskiriantys. Neturite jokios kvalifikacijos, nesate pakankamai geri, negalite daryti to, negalite daryti ano.
Tai sukuria labai savitą psichologinę reakciją daugelyje žmonių. Daugelis žmonių, daugelis jūsų, pakylėtųjų mokytojų mokinių, bet ir šiaip daugelis žmonių pasaulyje, ne vieną gyvenimą susidūrė su tokiomis projekcijomis iš tamsos jėgų. Jie taip pat galėjo patirti įvairias situacijas, kuriose mėgino kažką padaryti, ir buvo brutaliai pažeminti tamsos jėgų. Tad tai sukuria traumą šiuose žmonėse, ne šiaip vienkartinę traumą, bet nuolatinį skausmą, besitęsiančią traumą.
Ir kokia yra reakcija į tai? Na, reakcija dažnai būna tokia, kad kai kurie žmonės visiškai nustoja mėginti daryti kažką neįprasto. Jie priima: „Aš tiesiog esu paprastas žmogus, tiesiog noriu gyventi paprastą gyvenimą. Nenoriu visų tų konfliktų, pasipriešinimo, pajuokos, žeminimo. Nenoriu viso to patirti. Šiame gyvenime tiesiog būsiu paprastu žmogumi.“
Tačiau yra kitų žmonių, kurie ateina ir jie negali to daryti. Jie nusprendė, savo dangiškajame plane, kad jie tam nepaklus, jie nori kažką padaryti. Tačiau kas kursto jų troškimą kažką padaryti? Skausmas, trauma, kurią jie jaučia. Avatarams dažnai tai ateina iš gimimo traumos, tačiau tai jau yra įgiję labiau savarankišką gyvenimą, su daug daugiau savasčių, kurios buvo sukurtos vėlesniuose įsikūnijimuose. Tad daugelis žmonių ateina su šiuo kompulsiniu troškimu kažką padaryti. Tačiau jie turi pasąmonės prisiminimą, kad kiekvieną kartą, kai mėginote padaryti kažką neįprasto šioje planetoje, buvote brutaliai pažeminti. Tad ką jie daro? Jie mano, kad nepakanka sukurti nedidelį patobulinimą, ne, turime iš pagrindų pakeisti pasaulį. Turime atrasti kažką tokio, kas būtų taip revoliuciška, kad visiškai apverstų aukštyn kojomis senąją tvarką, visiškai nubrauktų visus išpuolius prieš tai ir iš tiesų padarytų revoliuciją pasaulyje.
Tipiškas to pavyzdys yra daug, daug žmonių Vakarų pasaulyje XX-ojo amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, kurie atėjo su stipriu troškimu reformuoti Vakarų pasaulį, demokratinį pasaulį. Tačiau kadangi turėjo šį gilų skausmą iš ankstesnių gyvenimų, jie troško atrasti kažką, kas būtų iš tiesų lemtinga, ir jie buvo įtraukti į komunizmo bei socializmo sūkurį. Jie buvo įtraukti galvoti, kad vienintelis būdas iš tiesų reformuoti pasaulį yra komunistinė revoliucija. Ir šitai šiems žmonėms buvo visiška aklavietė, nes dabar visas jų dėmesys buvo sutelktas į šių Vakarų visuomenių reformavimą, remiantis marksistiniu modeliu, kuris nuo pat pradžių buvo absoliučiai anti-demokratinis.
Jie naudojosi laisvėmis, kurias jiems suteikė demokratinės visuomenės, siekdami sugriauti demokratines visuomenes. Kai tuo tarpu jų dangiškajame plane iš tiesų buvo įrašyta siekti reformuoti šias demokratines visuomenes, padarant jas netgi dar demokratiškesnėmis, dar laisvesnėmis, dar sąmoningesnėmis. Tačiau yra daug ir kitų tokių aklaviečių, į kurias žmonės yra įtraukiami. Kaip sakėme, žmonės yra įtraukiami kovoti dėl šių tikslų, kurie tėra bangelės paviršiuje. Tačiau už viso to, daugelis žmonių yra įtraukiami į šias konspiracijos teorijas, kurios žada kažkokį revoliucinį pokytį pasaulyje.
Mano mylimieji, jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, dauguma jūsų, jeigu būsite sąžiningi su savimi, sugebėsite pamatyti šią dinamiką savyje. Ateinate čia su stipriu troškimu pakeisti pasaulį. Būtent dėl to esate atviri pakylėtųjų mokytojų mokymui. Tačiau kadangi turite skausmą, kurį nešiojatės su savimi iš ankstesnių gyvenimų, ir skausmą būti atstumti, baimę būti atstumti, kai kurie iš jūsų esate atviri daugiau nei vien pakylėtųjų mokytojų mokymams. Jūs taip pat esate atviri kai kurioms šioms konspiracijų teorijoms, šioms regimai revoliucinėms idėjoms.
Tačiau jeigu pažvelgtumėte į jas neutraliai, jos iš tiesų nėra revoliucinės, nes jos tiesiog nėra realistiškos. Jos yra atitrūkusios nuo to, kur yra visuomenė. Vis dar yra daug, daug žmonių pasaulyje, kurie užaugo demokratinėse visuomenėse, tačiau buvo įtraukti galvoti, kad nors turite demokratiją, kažkas vis tiek fundamentaliai yra ne taip arba ydinga jūsų visuomenėje.
Na, pripažįstu, kad kai kurie šie žmonės pasinaudojo mūsų mokymais šiam požiūriui patvirtinti, nes mes perdavėme tiek daug mokymų apie puolusias būtybes ir valdžios elitą, ir kaip jie siekia daryti įtaką visuomenei užkulisiuose. Ir iš tiesų egzistuoja puolusių būtybių grupė, egzistuoja valdžios elitas, kuris siekia daryti įtaką net ir demokratinėms visuomenėms, dėl to nėra jokių abejonių. Tačiau, mano mylimieji, kai turite demokratinę visuomenę, turite demokratines priemones tai visuomenei keisti. Todėl jums nereikia įeiti į proto būseną, kad yra kažkas fundamentaliai ne taip su jūsų demokratine visuomene, kad ji kažkokiu būdu dabar tapo diktatūra ir yra visiškai valdoma valdžios elito. Nes nė viena demokratinė visuomenė nėra visiškai valdoma valdžios elito ar puolusių būtybių.
Kaip galiu tai sakyti? Galiu tai sakyti dėl to, kad jeigu visuomenė būtų valdoma valdžios elito ir puolusių būtybių, ji niekada nebūtų tapusi demokratija. Šioms puolusioms būtybėms būtų pavykę užkirsti kelią demokratijos atsiradimui planetos mastu, jeigu jos būtų turėjusios absoliučią kontrolę. Todėl jau pats šis faktas, kad turite demokratines visuomenes, kad turite pamatinių žmogaus teisių idėją, žodžio laisvę, spaudos laisvę, visas šias idėjas, įrodo, kad jos neturi visiškos kontrolės. O jeigu jos neturi visiškos kontrolės, tuomet jums nereikia imtis kažkokių revoliucinių priemonių jų valdžiai nuversti. Jums reikia naudotis demokratinėmis priemonėmis laipsniškai gerinti visuomenę.
Ką aš ir kiti mokytojai daug daug kartų sakėme? Bet kokia valstybės valdymo forma yra tos šalies žmonių kolektyvinės sąmonės atspindys. Tad turite šalį, kuri turi stiprų valdžios elitą, kuris savo gniaužtuose laiko ekonomiką ir finansų industriją, bet ar tai yra kažkokia blogio konspiracija ar tiesiog kolektyvinės sąmonės lygmens atspindys? Žmonės nepakėlė savo sąmoningumo iki tokio lygmens, kuriame toks valdžios elitas nebegalėtų kontroliuoti ekonomikos.
Tad, vėlgi, ką mes sakėme per šią konferenciją? Koks yra realybės simuliatoriaus tikslas? Ar jo tikslas yra sukurti tam tikrą rezultatą išorėje, sukurti tam tikrą visuomenę išorėje? Ne, jo tikslas yra pakelti sąmonę. Tad paimkime šalį, galime sakyti, kad ji turi stiprų valdžios elitą, kuris savo gniaužtuose laiko ekonomiką, savo gniaužtuose laiko politinę sistemą, ir viską valdo užkulisiuose, tai yra beveik diktatūra. Na, galbūt taip ir yra. Tačiau koks yra Sen Žermeno, kaip Aukso Amžiaus prižiūrėtojo, tikslas? Ar tikslas yra akimirksniu nuversti tą valdžios elitą? O gal jo tikslas yra palaipsniui kelti žmonių sąmonę, kad jie pasiektų sąmoningumą, su kuriuo palaipsniui pašalintų valdžios elitą?
Matote, o galbūt nematote, tačiau galite pamatyti; mano tikslas yra kelti sąmonę. Yra daug pakylėtųjų mokytojų mokinių ankstesnėse dispensacijose, kurie galvojo, kad mano tikslas yra sukurti labai specifišką visuomenę, paremtą jų vizija, kokią jie tuo metu turėjo, paremtą mokymais, kurie tuo metu galėjo būti perduoti. Jie manė, kad mano tikslas yra sukurti labai specifišką visuomenę, kuri, kai iš tiesų į tai pažvelgiate, būtų labai panaši į diktatūrą, tik ji būtų turėjusi geranorišką diktatorių, diktatorių, kuris būtų susiderinęs su Sen Žermenu ir todėl darytų tai, ką aš norėčiau, kad jis darytų.
Bet matote, mano mylimieji, visa ši idėja apie karalių filosofą, kaip jau anksčiau sakėme, yra atgyvenusi. Aš neturiu tikslo sukurti visuomenę, kuri turėtų karalių filosofą, kuris būtų atviras mano nurodymams ir kuriam galėčiau diriguoti kaip marionetei. Mano tikslas yra sukurti demokratines visuomenes, kuriose žmonės turėtų aukščiausią įmanomą sąmonės lygį, ir vis labiau augantį sąmonės lygį, kad jie per savo pakilusį sąmoningumą galėtų nuspręsti, kokioje visuomenėje nori gyventi. Nes būtent taip žmonės auga sąmonėje, ir būtent sąmonės augimas yra pagrindinis rūpestis, o ne kažkokių išorinių rezultatų įkūnijimas.
Mes jau anksčiau tai sakėme, bet ar jūs tai išgirdote? Ar išgirsite šį kartą? Kodėl tai yra taip svarbu? Todėl, kad, vėlgi, eikite ir pažvelkite į visus šiuos išradėjus, į žmones, kurie kažką atnešė. Pažvelkite į jų gyvenimus. Visų pirma, pažvelkite į tai, kad jie buvo tokie patys žmonės kaip ir jūs. Ką turiu omenyje, kai sakau, kad jie buvo žmonės? Na, jie buvo savo psichologijos, savo psichologinių sąlygų tvariniai. Jie turėjo tam tikrą psichologiją, kaip ir jūs, ir kaip visi kiti. Kuo tas ar anas žmogus išsiskyrė, tai tuo, kad turėjo tam tikrą psichologiją.
Jeigu pažvelgsite į šių išradėjų arba pionierių, ar kad ir kaip norėtumėte juos vadinti, psichologiją, galėsite labai greitai pradėti atpažinti tam tikras tendencijas. Dažnai matysite, kad jie buvo labai nesubalansuoti žmonės. Matysite, kad yra psichologų arba konsultantų, verslo žmonių, kurie galvoja, kad tai yra teigiama savybė. Jie turėjo obsesinę-kompulsinę asmenybę, ir būtent tai juos skatino nesiliauti vis mėginti ir mėginti, kol pasieks savo rezultatus. Kai kurie žmonės mano, kad tai iš tiesų yra naudinga psichologija. Tačiau žvelgiant iš dvasinės perspektyvos, yra akivaizdu, kad taip nėra. Tai yra labai nesubalansuota psichologija, kurios varomoji jėga yra šios atskirosios savastys, dažnai savo kilme ateinančios iš gimimo traumos, ar netgi puolusios būtybės gali tapti šiais išradėjais. Kadangi puolusios būtybės dažnai būna visiškai obsesinės-kompulsinės. Galėtume sakyti, kad visa jų psichologija, viskas jų psichologijoje yra obsesiška-kompulsiška.
Kai pamatote tai, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniu, galite sakyti: „Ar tikrai noriu tai pamėgdžioti?“ Galite pažvelgti į šių žmonių gyvenimus, ir galite matyti, kaip dažnai jie jį pradėjo turėdami tam tikrą gebėjimą susikoncentruoti į savo darbą. Tačiau vėliau jie tapo visiškai išsibalansavę, iki tokio lygmens, kad net nebegalėjo funkcionuoti kasdieniame gyvenime ir nebegalėjo atlikti savo darbo. Jie, tikrąja to žodžio prasme, daugeliu atveju, išprotėjo, nes tapo tokie išsibalansavę. Dažnai jie sugebėdavo tai nuslėpti, nes jau buvo užsidirbę pinigų ir galėjo, kaip tas įžymus aviatorius, izoliuotis dramblio kaulo bokšte, kur niekas negalėjo matyti, kokiais jie tapo bepročiais.
Ir vis dėlto, galite matyti, kad egzistuoja tendencija, kai žmonės yra išsibalansavę, kad jie tampa vis labiau išsibalansavę, kol iš tiesų peržengia ribą į tam tikrą, kaip galėtumėte tai pavadinti, beprotybės formą. Matėme tai padarant ir pakylėtųjų mokytojų mokinius. Tikrai nenorėtumėte to kartoti. Galite į tai pažvelgti ir tarti: „Turiu būti atsargus, kad neprarasčiau pusiausvyros, kaip mačiau tuos kitus žmones prarandant pusiausvyrą.“ Ir kaip galite to išvengti?
Labai paprastai. Disbalansas ateina iš atskirųjų savasčių. Visada egzistuoja mažiausiai dvi atskirosios savastys, kurios kovoja tarpusavyje, ir tai galiausiai sukuria tokį skilimą psichikoje, kad prarandate pusiausvyrą, galbūt netgi peržengdami slenkstį į beprotybę. Tad naudokitės mūsų mokymais, naudokitės mūsų įrankiais atpažinti tas savastis ir jas pamatyti, įveikti jas, ir tuomet įtvirtinkite tą pusiausvyrą, tą vidinę ramybę, kurioje nesate verčiami daryti tai, ką darote. Jūs, kaip mes sakėme, plaukiate su Gyvenimo Upe.
Egzistuoja fenomenas, kurį norėčiau pakomentuoti. Ir tai yra, kad yra pakylėtųjų mokytojų mokinių ir daug kitų dvasingų žmonių, kurie paėmė tam tikrą dvasinį mokymą, mokymą apie savo sąmonės kėlimą, apie ar tai Kristiškumo, ar tai nušvitimo įkūnijimą, ar kad ir kaip tai būtų pristatoma jų mokyme – apie aukštesnės sąmonės būsenos įkūnijimą. Jie paėmė mokymą, jie jį studijavo, jie tiki turintys gerą intelektualų mokymo suvokimą. Mokyme dažnai yra duodami tam tikri dvasiniai pratimai. Tai gali būti šaukiniai, tai gali būti mantrų kalbėjimas, tai gali būti meditacija, tai gali būti bet kas.
Ir šie žmonės tuomet ištikimai, galėtume netgi sakyti, obsesiškai-kompulsiškai, darė šiuos pratimus, ir jie juos darė ganėtinai ilgą laiką. Ir ateina toks momentas, kai jie pradeda jausti, kad dabar aš kažką pasiekiau. Pakėliau savo sąmonę. Tad dabar iš tiesų turiu (kaip mes sakome šioje dispensacijoje) Kristaus įžvalgumą. Pasiekiau tam tikrą Kristiškumo laipsnį. Galbūt jie netgi mano, kad įkūnijo pilną Kristiškumą. Tai yra labai pavojinga proto būsena, nes kai įžengiate į šitokį mąstymą, kuriame manote pasiekę tam tikrą lygmenį, tampate nepasiekiami. Tampate nepasiekiami tiek iš Alfos, tiek iš Omegos aspektų.
Kitaip tariant, aplink jus nėra žmonių, kurie galėtų jums pasakyti, kad nesate tokie protingi kaip įsivaizduojate, nes jūs nenorite klausyti. Jūs teieškote, kaip galėtumėte paneigti jų argumentus. Tuo pat metu, jūs taip pat tampate nepasiekiami pakylėtiesiems mokytojams, nes mes taip pat negalime jums parodyti, kad nepasiekėte to, ką manote pasiekę, kad neįkūnijote pilno Kristiškumo, kad vis dar turite tam tikrų vietų, kuriose jums stinga įžvalgumo, kuriose jūsų įžvalgumas nėra pusiausvyroje.
Ir kas dažnai nutinka tokių žmonių protuose, yra tai, kad jie gali intelektualiai suprasti, ką mes sakėme apie juodai baltą mąstymą, tačiau jie nesugeba to pritaikyti sau. Jie iš tiesų mano, kad Kristaus įžvalgumas reiškia, kad turite juodai baltą požiūrį, kuriame tas yra teisinga, o anas yra klaidinga, tas yra tiesa, o tas yra klaida, tai yra Kristaus įžvalgumas, o tai nėra. Jie tampa visiškai įsitikinę savo protuose, kad yra teisūs. Tačiau jeigu pažvelgtumėte į šių žmonių psichologiją, pamatytumėte, kad jie nesinaudojo mūsų mokymais apie pirmykštę savastį, kad grįžtų ir išrištų tą pirmykštę savastį.
Ir šių žmonių protuose dabar nutinka taip, kad jie tampa įsitikinę, jog turi Kristaus įžvalgumą. Jie tampa įsitikinę, kad tam tikra problema yra tokia, kaip jiems tai atrodo, kaip jie į tai žiūri, kad jie yra teisūs tame, kaip į tai žiūri. Jie užima šią poziciją, kurią tiki esant Kristaus pozicija, kurioje jie, pavyzdžiui, nusprendžia, kad štai kas yra teisinga šiuo atveju. Neduosiu jums specifinio pavyzdžio, jūs patys juos žinote, jeigu ryšitės jų ieškoti. „Štai kaip viskas yra, štai kas yra tiesa.“ Ir jie dabar eina ir viešai tai skelbia, ar tai feisbuke ar kažkur kitur, ir dabar jie yra įstrigę.
Nes kokia, kaip sakėme, yra pirmykštės savasties esmė? Atėjote į Žemę su geriausiomis intencijomis, puolusios būtybės jus pritalžė, ir tai jums buvo taip skausminga, kad susikūrėte pirmykštę savastį. Pirmasis ir svarbiausias pirmykštės savasties darbas yra užtikrinti, kad niekada daugiau nebepatirtumėte tokio skausmo. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad niekada daugiau negalite suklysti absoliučiu būdu. Puolusios būtybės pavaizdavo ir privertė jus patikėti, kad suklydote kažkokiu galutiniu, absoliučiu būdu, juodai baltu būdu. Susikūrėte pirmykštę savastį, ir ji turi tik vieną darbą, ji yra kaip kompiuteris, kuris nepaliaus daryti savo darbo. „Niekada negaliu absoliučiai klysti.“
Na ir dabar, kaip jau anksčiau sakėme, niekada negalėtumėte dar kartą patirti tokio paties skausmo, kurį patyrėte per savo kosminę gimimo traumą, nes jau dėl paties fakto, kad kartą tai patyrėte, žinote, kas tai yra, ir todėl tai niekada nebegalėtų būti taip blogai. Tai niekada negalėtų būti toks didelis šokas, toks didelis kontrastas tarp natūralios planetos ir nenatūralios planetos. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad gimimo trauma avatarui yra tiesiog kontrasto tarp natūralios ir nenatūralios planetos patyrimas. Tai yra kažkas, ką jūs tiesiog patiriate. Kaip yra sakoma: kai stovite tenai pavasarį su maudymosi kostiumu ir svarstote, šokti į vandenį ar ne, tiesiog turite imti ir šokti į vandenį, nes nors iš pradžių bus šalta, po to priprasite. Na, tai yra panašu į tai, kai ateinate į įsikūnijimą nenatūralioje planetoje, tik, žinoma, tai yra žymiai skausmingiau.
Todėl pirmykštė savastis buvo sukurta atlikti nereikalingą užduotį. Būtent dėl to ji turi būti išrišta, nes ji yra visiškai nereikalinga, jums iš jos iš tiesų nėra jokios naudos. Tačiau kol ji nebus išrišta, mano mylimieji, ji nudažys viską, ką jūs darote, tai, kaip jūs žiūrite į save santykyje su Žemės planeta, ji visiškai tai nudažys. Pagrindinis šios savasties vaidmuo yra užtikrinti, kad niekada daugiau negalėtumėte suklysti šiuo juodai baltu būdu.
Na, visų pirma mes sakėme, kad dualistinė sąmonė, juodai baltas mąstymas nėra tikras, ir todėl jūs iš tiesų neklystate. Tai tik puolusios būtybės sukūrė visiškai dirbtinį įspūdį, kad suklydote. Tai yra iliuzija. Tačiau, žinoma, pirmykštė savastis to nemato, ji yra kaip kompiuteris, atliekantis savo užduotį: „Aš niekada negaliu suklysti absoliučiu būdu.“
Kaip pirmykštė savastis gali tai pasiekti? Na, visų pirma, tai yra neįmanoma užduotis, nes dualistinėje sąmonėje galima įrodyti ką tiktai norite, kai paneigiate pakankamai tam prieštaraujančių įrodymų. Visada gali atsirasti kažkas, kas ateina ir jus apkaltina arba sukuria kažkokią situaciją, ir puolusios būtybės yra tikri ekspertai, kurdamos šias situacijas, kuriose atrodo, kad suklydote. Žinoma, jūs tuomet galite tai neigti ir pirmykštė savastis gali tai neigti. Tačiau kaip ji tai daro? Vėlgi, ignoruodama, neigdama tam tikrus įrodymus. Puolusios būtybės, jų psichologija yra paremta neigimu, ir ką jos sugebėjo jums padaryti, tai jos sugebėjo priversti jus susikurti pirmykštę savastį, kuri taip pat yra paremta neigimu.
Na, grįžkime prie dabartinio įsikūnijimo. Jūs galvojote, kad taikėte mokymus, kad pasiekėte tam tikrą Kristaus įžvalgumo lygmenį, ir dabar užimate vieną iš tų pozicijų. „Tai yra teisinga.“ Kokia tuomet yra jūsų didžiausia baimė? Kas tas dalykas, kurį jūs paskelbėte: „Tai yra tiesa“, gali būti įrodytas nesantis tiesa. Nes svarbiausia nebėra pats dalykas. Tai iš tiesų nėra susiję su dalyku. Svarbiausias yra jūsų jausmas, jūsų poreikis, kad nebūtų įrodyta, jog klystate, štai kas yra svarbiausia. Ir tuomet jūs įžengiate į šią visiškai gynybinę proto būseną, paremtą neigimu, kurioje kad ir kas ką jums besakytų, jūs negalite to matyti, nenorite to matyti. Būtent tai matėme nutinkant, ne dideliam mokinių skaičiui šioje dispensacijoje, tačiau matėme tai nutinkant kai kuriems mokiniams šioje dispensacijoje, ir matėme tai nutinkant daugeliui ankstesnėse dispensacijose.
Ir koks yra viso to poveikis? Šie mokiniai padarė tam tikrą progresą, jie pasiekė tam tikrą dvasinio kelio lygmenį. Bet dabar jie sustoja, jie nebegali toliau eiti, nes negali peržengti šios neigimo reakcijos. Mano mylimieji, egzistuoja tam tikra Kristiškumo fazė, kurioje pradedate įgyti tam tikrą įžvalgumą. Matote: „O, šitai akivaizdžiai nėra dermėje su aukštesne realybe.“ Tame lygmenyje jūs sakytumėte: „Tai yra akivaizdžiai neteisinga.“
Galite matyti, kad dauguma žmonių turi labai mažai Kristaus įžvalgumo. Jie neturi jokio gebėjimo atskirti vieno nuo kito. O tuomet ateina fazė, kurioje pradedate įgyti tam tikrą Kristaus įžvalgumą, tačiau vis dar tebesate veikiami juodai balto dualistinės sąmonės mąstymo. Galite į tai žiūrėti tik iš teisinga ir klaidinga perspektyvos. Tai yra teisinga, tai yra klaidinga, tai yra tiesa, tai yra klaida. Ir būtent dėl to jūs tuomet paskelbiate šias, išsakote šias absoliutines deklaracijas: „Tai yra tiesa.“ Ir kai jau tai išsakote, galvojate, jog tai išsakėte iš savo Kristiškumo, ir negalite pakelti, kai yra įrodoma, jog tai nėra tiesa. Negalite prisiversti pripažinti, kad užėmėte klaidingą poziciją. Privalote toliau tai ginti, dažnai visą šį likusį gyvenimą, o tai reiškia, kad nebegalite progresuoti.
Egzistuoja labai aiški skiriamoji riba tarp mokinių, kurie iš tiesų įkūnija aukštesnius Kristiškumo laipsnius, ir tų, kurie to nepadaro, ir tai yra jūsų pasiryžimas pripažinti, kad klydote. Tiesiog pažvelkite, kokioje esate planetoje. Pažvelkite į visus tuos mokymus, kuriuos mes davėme apie tai, kad puolusios būtybės sukūrė daugybę iliuzijų, paremtų dualistine sąmone. Mes jums pasakėme tiek daug dalykų apie dualistinę sąmonę, kaip ji gali paimti vieną kažkokią idėją ir atmesti kitas idėjas, ir pristatyti šią idėją kaip absoliučią tiesą. Puolusios būtybės sukūrė tiek daug šių idėjų. Jūs užaugote visuomenėje, ir kaip būtumėte galėję išvengti kai kurių šių idėjų poveikio, tiek šiame gyvenime, tiek ankstesniuose gyvenimuose?
Mes nereikalaujame iš savo mokinių atitikti kažkokį nerealistišką standartą. Nesakome savo mokiniams: „Dabar, kai atradote pakylėtųjų mokytojų mokymą, nuo šiol privalote niekada neklysti.“ Mes niekada to nesakėme. Priešingai, mes jums davėme galimybę po galimybės įveikti visą šį teisingumo ir klaidingumo mąstymą. Kas tai yra, ką jūs turite, kai turite nuomonę, požiūrį, nuostatą, kai užimate tam tikrą poziciją ir sakote: „Tai yra tiesa, o jos priešingybė yra klaida.“ Kas tai yra? Tai yra kažkas, kas egzistuoja jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, pagrinde emociniame, mentaliniame ir žemesniajame identiteto kūnuose.
Ar tai yra tai, kas jūs esate? Na, jeigu suvokėte mokymus apie Sąmoningąjį AŠ, žinote, kad ne. Ir kodėl gi turėtumėte, būdami Sąmoninguoju AŠ, kuris yra grynoji sąmonė, būti pilnai susitapatinę su viena iš šių nuomonių, kurios egzistuoja emociniame ir mentaliniame kūnuose? Kodėl turėtumėte manyti, kad tai esate jūs? Kodėl turėtumėte manyti, kad jūsų išgyvenimas, ar bent jau psichologinis išgyvenimas, priklauso nuo šios idėjos teisingumo? Na, jūs, Sąmoningasis JŪS, negali šitaip mąstyti. Jūs galite šitaip galvoti tik tuomet, kai žiūrite į gyvenimą, žiūrite į save per tą pirmykštę savastį.
Tačiau ką mes jums sakėme? Jūs turite gebėjimą iš to išlipti, turite gebėjimą išeiti į išorę ir pamatyti, kad Kristiškumas yra laipsniškas procesas. Mes nieko kito ir nesakėme. Yra mokinių, kurie vis dar tiki, kad tai turėtų būti panašu į mygtuko paspaudimą, ir vieną akimirką nesate Kristus, o sekančią akimirką perjungiate jungiklį, atrandate slaptą jungiklį, ir dabar jau esate Kristus. Tai niekada taip neveikė. Jūs palaipsniui tampate Kristumi, priiminėdami sprendimus, pažvelgdami į juos, įvertindami juos ir priimdami geresnius sprendimus.
Dar niekada nebuvo žmogaus, pasiekusio Kristiškumą, kuris visada būtų buvęs teisus. Kristumi tampate priimdami sprendimus, pažvelgdami į juos, pripažindami, kada tai nebuvo patys aukščiausi sprendimai, ir tuomet iš to pasimokydami, priimdami aukštesnius sprendimus. Štai kaip tampate Kristumi. Tačiau kai kurie mokiniai vis dar galvoja, kad tai yra juoda arba balta, kad arba esate Kristus, arba nesate Kristus. Todėl, kai jau esate užėmę kažkokią poziciją, kurią tikite esant paremta Kristaus sąmone, tai reiškia, kad privalote neklysti, nes kitaip nebūsite Kristumi.
Na, mano mylimieji, jūs nebūsite Kristumi – niekada, kol būsite įsikūnijime. Nes visada egzistuos kažkokia iliuzija, kurios nebūsite pamatę, ir todėl pilnai nebūsite Kristumi. Kristiškumas nėra absoliuti būsena. Tai yra laipsniškas procesas ir jis tęsis tol, kol būsite įsikūnijime. Šitai Sąmoningasis AŠ geba suvokti, jeigu esate pasiryžę išeiti, pasistengti išeiti, o tiksliau, nustoti stengtis ir leisti sau išeiti iš pirmykštės savasties.
Tol, kol žiūrite į situaciją per savo pirmykštę savastį, negalite to suvokti. Čia egzistuoja labai paprasta skiriamoji riba. Jeigu nesuvokiate arba nepriimate to, ką čia sakau, taip yra dėl to, kad žiūrite į šį diktavimą per savo pirmykštę savastį. Tai yra labai, labai paprasta. Nes jeigu nežiūrėtumėte į tai per savo pirmykštę savastį, nebūtumėte susitapatinę su poreikiu visada būti teisiu.
Tad jeigu pažvelgtumėte į šiuos išradėjus, daugelyje jų matote tą pačią psichologiją. Ypač kai žmonės buvo politikos sferoje, filosofijoje, kažkokioje visuomenės srityje, jie turėjo šį poreikį būti teisūs. Tačiau taip pat matote tai ir daugelyje mokslininkų, kurie turi šį poreikį būti teisūs, pavyzdžiui, teisūs dėl materializmo. Arba galite pažvelgti į Einšteiną, kuris turėjo absoliutų poreikį būti teisus dėl kvantinės mechanikos, kad tai nėra galutinė teorija. Na, žinoma, tai nėra galutinė teorija, niekas nėra galutinė teorija, tačiau ne taip, kaip Einšteinas tai suprato. Matote, daugelis šių žmonių, jie turėjo kažkokį barjerą savo protuose. Mes kalbėjome apie barjerus kolektyvinėje sąmonėje, ir matote daug, daug žmonių, kurie dėl savo nesubalansuotos psichologijos turi barjerą savo protuose: „Negaliu to peržengti, nes tai yra absoliuti tiesa.“
Tą akimirką, mano mylimieji, tą akimirką, kai leidžiate savo protui galvoti: „tai yra teisinga, tai yra absoliuti tiesa“, tą akimirką susikuriate barjerą, kurio jūsų protas negalės peržengti tol, kol nenugriausite barjero. Ir tuomet jūs nesate atviros durys, tiesa? Nes, o jeigu turėčiau idėją, kurią norėčiau jums duoti, tačiau ji būtų aukščiau tos absoliučios tiesos, kurią jūs turite, ji turėtų daugiau niuansų, gilesnį supratimą. Ši idėja būtų visiškai kitame lygmenyje, kuris paverstų visą ankstesnį to klausimo supratimą atgyvena.
19-ajame amžiuje buvo mokslininkų, kurie turėjo barjerą savo protuose. Pasaulis yra sudarytas iš dviejų visiškai atskirų substancijų: materijos ir energijos. Jeigu Einšteinas būtų turėjęs tokį patį barjerą, jis nebūtų sugebėjęs gauti reliatyvumo teorijos. Tačiau Einšteinas turėjo barjerą, dėl kurio jam buvo neįmanoma gauti kvantinės fizikos teorijų. Kiti mokslininkai buvo tam atviri. Tačiau iki pat šios dienos neatsirado nė vieno mokslininko, kuris būtų atviras gauti idėją, kuri išvestų mokslą už kvantinės fizikos ribų, nes, žinoma, iš tiesų egzistuoja kai kas daugiau ir už kvantinės fizikos.
Vis dar yra pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie tiki, kad Sen Žermeno Aukso Amžius yra kažkoks absoliutus tikslas, kuris bus pasiektas juodai baltu būdu, ta prasme, kad iki tam tikro momento neturėsime aukso amžiaus visuomenės, bet ateis momentas, kai jau turėsime aukso amžiaus visuomenę, ir dabar ji bus įkūnyta savo galutiniu pavidalu, ir tokiu pavidalu ji išliks visą likusį Vandenio Amžių. Jau anksčiau apie tai kalbėjau, tačiau daugelis to nesuvokė, kad viskas vyksta ne taip. Aukso amžiaus visuomenė yra nuolatinis, nuolatos besivystantis procesas. Ji vystys netgi daugiau nei du tūkstančius metų. Tačiau ateinantiems dviem tūkstančiams metų aš būsiu prižiūrėtojas, o tuomet šį vaidmenį perims kitas pakylėtasis mokytojas ir pakels visuomenę netgi dar aukščiau.
Tad visada yra daugiau, ką galima suvokti, visada yra daugiau, ką galima sužinoti. Tačiau jeigu manote, kad turite absoliučią tiesą ir kad jūs ją turite dėl to, kad turite Kristaus įžvalgumą, neturite absoliučios tiesos, turite absoliutų barjerą. Nes jūsų protui tai atrodo absoliutu ir jūs nedrįstate jo peržengti. Jeigu iš tiesų jį peržengtumėte, jeigu iš tiesų pripažintumėte, kad tai nebuvo absoliuti tiesa, ko jūs bijote? Bijote, kad vėl būsite įmesti į savo gimimo traumos skausmą, ir galvojate, kad negalėsite to pakelti, nors iš tiesų galite tai pakelti. Tad esate įstrigę, esate įkalinti, esate užburtame rate, esate nukryžiuoti savo pačių prote, ir jus nukryžiavo jūsų pačių protas.
Kas jus užkėlė ant kryžiaus? Kas įkalė vinis į jūsų rankas ir kojas? Na, tai padarė atskirosios savastys. Tačiau ar Sąmoningasis AŠ turi rankas ir kojas? Ne, jis yra grynoji sąmonė. Tad esmė tiesiog yra suvokti: „Ei! Aš neturiu kūno, kuris galėtų būti prikaltas prie kryžiaus. Galiu tiesiog iš to išeiti.“ Tačiau ko reikia, kad tai padarytumėte? Tam reikia pripažinti: „Neturėjau aukščiausio požiūrio į šią situaciją, čia yra daugiau dalykų, kuriuos galima suprasti.“
Kai kuriems iš jūsų tai bus skausminga. O tie iš jūsų, kurie padarėte didžiausią progresą, esate tie, kurie ryžotės pereiti šį skausmą, įeiti į skausmą, pažvelgti į atskirąją savastį, slypinčią už skausmo, pažvelgti į įsitikinimą, jį išrišti ir paleisti. Štai kaip galite tapti laisvi nuo skausmo.
Tačiau yra periodas, kai negalite išsilaisvinti nuo skausmo, į jį nepažvelgdami. Ir negalėsite į jį pažvelgti, nejausdami skausmo. Privalote ryžtis tai pereiti. Jeigu vis vaikščiosite aplinkui, negalėsite to pereiti. Negalite vaikščioti aplinkui ir per jį pereiti tuo pačiu metu. Negalite grožėtis savo pyragu jį suvalgę. Tai yra neįmanoma. Tačiau iš kur kyla skausmas? Jis kyla todėl, kad įstūmėte save į mąstymą, jog turite Kristaus įžvalgumą ir esate teisūs dėl šio klausimo. Ar negalėtumėte pamąstyti apie šio požiūrio pakeitimą? Ar negalėtumėte priimti, kad Kristiškumas yra nuolatinio vystymosi procesas?
Nėra jokių absoliučių dalykų Kristiškume. Ar suvokiate, ką aš ką tik pasakiau, mano mylimieji? Galbūt jūs to nesuvokiate, tačiau galite suvokti. Nėra jokių absoliučių dalykų Kristiškume. Daugelis žmonių tam prieštaraus. Jeigu tai pasakyčiau ankstesnių dispensacijų mokiniams, jie sakytų, jog tai yra klaidingas mokymas, kad tai ateina iš netikros hierarchijos, tai tegali būti Sen Žermeno imitatorius, nes, žinoma, iš tiesų egzistuoja absoliutūs dalykai Kristiškume, juk tokia ir yra Kristiškumo esmė, nes jis gi mums duoda absoliučią tiesą, kaip priešingybę visiems tiems puolusių būtybių melams ir manipuliacijoms.
Galbūt suvokiate, o galbūt nesuvokiate, tačiau galite suvokti, kad egzistuoja skirtumas tarp puolusių būtybių dualistinės sąmonės ir nuolatinio sąmonės kėlimo. Dualistinėje sąmonėje viskas yra reliatyvu, reliatyvu lyginant su kuo? Dualistinėje sąmonėje viskas yra reliatyvu, lyginant su kažkuo kitu dualistinėje sąmonėje. Tiktai tas kažkas kitas dualistinės sąmonės nėra laikomas reliatyviu dalyku, ji tai laiko absoliučiu dalyku. Tad dualistinėje sąmonėje viskas yra reliatyvu, viskas yra netikra, tačiau tiems, kurie yra įstrigę dualistinėje sąmonėje, egzistuoja tam tikri dalykai, kurie neatrodo reliatyvūs, jie atrodo absoliutūs. Dualistinė sąmonė išaukština tam tikrus reliatyvius dalykus į absoliutumo statusą, ir tuomet visi kiti reliatyvūs dalykai yra reliatyvūs santykyje su tuo absoliutu. Štai kaip dualistinė sąmonė klaidina.
Tad, taip, viskas yra reliatyvu, ir viskas, ką sugalvoja puolusios būtybės, yra reliatyvi tiesa. Tačiau nesakau, kad viskas Kristaus sąmonėje yra reliatyvu tuo pačiu būdu. Aš sakau, kad Kristiškumas yra tarpinė pakopa. Tai yra tarpinė pakopa tarp žmogiškos sąmonės, kurioje esate įstrigę dualizme, ir pakylėtosios sąmonės. Pakylėtoje būsenoje, nesate Kristiškume, pagal griežtą apibrėžimą, esate pakylėtoje sąmonėje, kuri yra fundamentaliai kitokia sąmonės būsena nei toji, kurią matote Žemėje.
Kristiškumas yra laiptelių virtinė, kurie jus išveda iš žmogiškos sąmonės į pakylėtąją būseną. Tačiau net ir pakylėtoje būsenoje egzistuoja progresas, kaip sakėme, link aukštesnių sąmonės lygmenų. Aš esu pakylėtasis mokytojas, aš esu Čohanas, aš esu pasiekęs Budos sąmone. Tačiau, mano mylimieji, kai nukeliauju į kai kurias aukštesnes karalijas ir sutinku šiuos mokytojus, tokius kaip Surija, Didysis Dieviškasis Vedlys, Alfa ir Omega, esu visiškai priblokštas jų sąmonės lygmens. Ir labai gerai žinau, kad nepasiekiau aukščiausio įmanomo sąmonės lygmens, nes yra tiek daug daugiau, ko galima siekti. Taip pat žinau, kad galiu tai pasiekti, tačiau tam prireiks nemažai jūsų taip vadinamo laiko.
Kristiškumas yra procesas, per kurį užsitarnaujate savo pakylėjimą. Kai jau esate pakylėtoje būsenoje, jums iš tiesų nebereikia mūsų taip vadinamos Kristaus sąmonės. Nes jums nebereikia atskirti tarp to, kas yra reliatyvu, ir to, kas nėra reliatyvu. Matote, Kristiškumas yra procesas, kuris jus veda į vis aukštesnius sąmonės lygius, kol pasiekiate 144 lygmenį ir galite pakilti. Jūs vis dar augate pakylėtoje karalijoje, tačiau tai vyksta ne per Kristaus protą, kadangi Kristaus protas yra tarpininkas tarp nepakilusios ir pakilusios sferų. Jeigu jūs, jūs, mano mylimieji, to nesuvoksite, negalėsite išpildyti savo aukščiausio potencialo šiame gyvenime. Tai neįmanoma. Jeigu išsikelsite šiuos absoliučius dalykus, ir tenai sustosite, nepasieksite tų savo dangiškojo plano dalių, kurie egzistuoja už to barjero.
Kas jus bus apriboję? Ar puolusios būtybės? Ar pakylėtieji mokytojai, kurie staiga jus paliko ir nebenorėjo jums duoti daugiau idėjų? Ne, jūs patys būsite save apriboję, jūsų psichologija, jūsų atskirosios savastys. Tačiau jos, žinoma, nesate jūs. Tad iš tiesų ne jūs save apribojate. Išorinis aš apriboja išorinį aš, tačiau jūs leidžiate tam įvykti.
Mano mylimieji, Kristiškumo realybė yra tokia, kad jeigu nenorite klysti, negalite būti teisūs. Tai nereiškia, kad į savo požiūrius turėtumėte žiūrėti kaip į teisingus ar klaidingus. Tačiau kaip sakiau, egzistuoja etapas kelyje, kai tik taip jūs galite į šitai žiūrėti. Ir būtent dėl to įstringate šiuose spąstuose, kuriuose galvojate, kad jeigu užimate absoliučią poziciją, ir jeigu yra įrodoma, kad ta pozicija buvo klaidinga, tuomet jūs esate neteisūs. Tačiau jūs nesate neteisūs. Jūs tiesiog padarėte eksperimentą. Taip, jūs tai sau apsisunkinote, paskelbdami, kad esate absoliučiai teisūs, ir jums nebuvo būtina to daryti, tačiau tik tiek jūs tegalėjote tuo metu daryti.
Klausimas yra: ar norite ir toliau ginti šią iliuziją, kad buvote absoliučiai teisūs, ir kad tai yra Kristiškumas? O gal tiesiog ryšitės pripažinti: „Na, žinote, maniau, kad esu Kristiškume, tačiau iš tiesų jame nebuvau, kadangi egzistuoja aukštesni Kristiškumo lygmenys, čia yra daugiau, ką galima apie tai suprasti.“ Ir tuomet galite judėti pirmyn. Ir jūs galite greičiau, kai suvokiate šią dinamiką, daryti progresą kelyje į Kristiškumą. Šis pasiuntinys daug kartų sakė, kad nėra tokio požiūrio, kurio jis šiandien laikosi, kurio nebūtų galima išplėsti aukštesniu supratimu. Jis žino, kad rytoj gali sutikti kažkokią idėją, kuri išplės jo dabartinį supratimą. Jis žino, kad mes, pakylėtieji mokytojai, bet kuriuo metu galime jam kažką duoti, kas išplės jo supratimą.
Tad ką noriu, kad čia padarytumėte, tai noriu, kad atidžiai stebėtumėte savo reakciją, kai tai sakau. Ar jūsų prote yra ši mintis, kad: „Aha, tuomet šis pasiuntinys vieną dieną pamatys tai, ką aš matau šiuo klausimu. Ir tuomet vieną dieną jis pamatys, kad aš buvau teisus. Jis tiesiog to dar nepamatė.“ Bet, mano mylimieji, tai yra jūsų reakcija, jūsų sąmonėje. Nepadarysite progreso savo kelyje, pakeisdami pasiuntinio nuomonę ar kieno nors kito nuomonę. Progresą kelyje padarysite, tik pakeisdami savo protą. Ar nematote ironijos? Teigiate, kad esate dvasios mokinys, einate dvasiniu keliu. Kokia yra dvasinio kelio esmė? Jo esmė yra iš vieno sąmonės lygmens pereiti į kitą. Ko reikia, kad galėtumėte pereiti iš vieno sąmonės lygmens į kitą? Turite ryžtis pakeisti savo protą.
Argi yra logiška teigti, kad einate dvasiniu keliu, tačiau yra tam tikri klausimai, kuriuose manote turintys absoliutų supratimą, ir todėl neturite noro pakeisti savo nusistatymo. Tai yra kognityvinis disonansas. Tai yra iliuzija, ji blokuoja jūsų augimą. Mano mylimieji, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad Kristiškumo esmė yra įveikti savanaudiškumą. Tačiau kelias turi daug mįslių. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, jog tam, kad įveiktumėte savanaudiškumą, turite pereiti periodą, kai esate visiškai savanaudiški. Tad pažvelkite į save ir paklauskite: „Koks yra svarbiausias dalykas, kurį galiu padaryti dėl savo asmeninio augimo? Tai yra nustoti galvoti, kad turiu pakeisti kitus žmones, ir visą savo dėmesį sukoncentruoti vien į savęs keitimą.“ Būtent taip padarysite didžiausią progresą savo kelyje. Kokia nauda žmogui pakeisti visų pasaulio žmonių protus, bet nepakeisti savo proto?
Jeigu turite kažką absoliutaus savo prote, kaip galite būti atviromis durimis Sen Žermeno Aukso Amžiui? Pažvelkite į viską, ką žmonija šiandien žino, turite visas tas žinias, kurios buvo sukauptos per šiuos kelis praėjusius mokslo amžiaus šimtmečius. Būtumėte visiškai prislėgti, kokios plačios ir sudėtingos yra šios žinios, lyginant su tuo, ką žmonės žinojo prieš kelis šimtus metų. Tačiau nėra nė vieno mažyčio daiktelio visose šiose žiniose, kuris būtų absoliutus, nėra nė vieno mažyčio daiktelio, kurio nebūtų galima išplėsti ar netgi pakeisti aukštesniu supratimu.
Viskas, ką žmonės galvoja žinantys, tėra vienas iš galimų būdų žiūrėti į visatą ir kaip ji veikia. Tai yra tik vienas iš daugelio galimų paaiškinimų. Paaiškinimas, kurį jūs turite šiandien, turi tam tikrus ribotumus, nes remiasi tam tikromis prielaidomis. O prielaidos visada nustato ribas, kiek aukštai teorija gali eiti. Tai yra pamatinis faktas, pamatinis suvokimas apie žinių plėtrą. Turite, nieko daugiau ir negalite daryti, savo kelią pradėti su tam tikru pamatu savo pasaulėžiūrai.
Grįžkite ir pažvelkite į filosofijas, pažvelkite į teorijas, ir matysite, kad jos visada apibrėžia tam tikras pirmines sąlygas. Tai yra tai, ką tikime esant patikimomis žiniomis, kuriomis grindžiame savo teoriją. Nieko daugiau ir negalite daryti. Tačiau turite pripažinti, kad kai suformuluojate tas bazines sąlygas, šias bazines tiesas, šias akivaizdžias tiesas, jos, visų pirma, yra paremtos jūsų dabartiniu lygmeniu, pasaulio supratimu, o visų antra, jos yra paremtos jūsų sąmonės lygiu.
Galite matyti tik tai, ką galite matyti, pagal savo sąmonės lygį. Ir galite išreikšti tik tai, ką galite matyti, remdamiesi savo pasaulio supratimu, koncepcijų kalba, žodžiais ir idėjomis, kuriais naudojatės. Iki mokslo amžiaus žmonės turėjo tam tikrą pasaulėžiūrą, tam tikrą būdą žiūrėti į pasaulį, ir tuo remdamiesi jie formulavo tam tikras teorijas. Pažvelkite į graikų filosofus ir pamatysite, kaip jie turėjo tam tikrą pasaulėžiūrą, kuria remdamiesi formulavo tam tikras teorijas. Tačiau dabar, praėjus tiek daug metų, galite matyti šių teorijų ir pasaulėžiūros, kurią jie turėjo, ribotumus, nes jūsų žinios buvo išplėstos ir jūs žinote daugiau apie pasaulį.
Kiekviename amžiuje visada egzistuoja pavojus, kad žmonės mano pasiekę aukščiausią įmanomą pakopą. Jie dabar turi galutinę tiesą, kaip veikia visata. Ši teorija yra galutinė teorija, tai yra absoliutus gamtos dėsnis. Kas šiandien labiausiai stabdo aukso amžiaus įkūnijimą? Pats mokslas, o tiksliau, mokslininkų nenoras savo mąstyme peržengti šių, jų įsitikinimu, absoliučių dalykų. Tai gali būti materializmas, kaip ideologinis sluoksnis, bet taip pat specifinės teorijos. Tiesiog paimkime vieną pavyzdį, antrąjį termodinamikos dėsnį, pirmąjį termodinamikos dėsnį. Abu šie dėsniai yra susiję su energija. Energija bet kokioje veikloje visada yra išsaugoma, negalite iš proceso energijos gauti daugiau nei į ją įdedate. Tuo pat metu, entropija uždaroje sistemoje didės tol, kol pasieks žemiausią įmanomą energijos būvį.
Na, šie dėsniai buvo suformuluoti tais laikais, kai technologija buvo daug primityvesnė, daug netikslesnė nei yra šiandien. Ar jie iš tiesų buvo kvestionuojami? Ar jie iš tiesų buvo iš naujo patikrinti, pasitelkiant šiuolaikinę technologiją? Ar tai buvo išmatuota? Ar eksperimentavote? O gal tiesiog darote prielaidą, kad tai vis dar tebėra absoliutūs dėsniai? Kaip sakėme, mokslininkai naudojosi antruoju termodinamikos dėsniu samprotaudami, kad visa materiali visata yra uždara sistema. Tačiau kosmologai pastebėjo, kad visata plečiasi vis spartėjančiu greičiu. O šios plėtros varomoji jėga turi būti energija, tad jeigu visata yra uždara sistema, iš kur tuomet ateina energija, kuri yra varomoji šio plėtimosi jėga? Vietoj to, visata turėtų būti pastoviame lėtėjimo procese nuo Didžiojo Sprogimo.
Žinoma, kaip mes jums sakėme, paprastas atsakymas yra toks, kad materiali visata nėra uždara sistema, tačiau yra didesnės energetinės sistemos dalis. Į materialią visatą pastoviai teka energija iš šių aukštesnių energetinių karalijų, aukštesnių vibracijų, kurios yra pažeminamos į materialios visatos spektrą. Na, ar tai reiškia, kad niekada negalėtumėte gauti daugiau energijos iš proceso, nei į ją įdėjote? Žinoma, kad ne. Jeigu galėtumėte išmokti paimti energiją, kuri pastoviai teka į materialią visatą iš aukštesnio šaltinio, na tai tuomet galėtumėte turėti nemokamą energiją, kaip ji yra vadinama. Argi jau negalite to daryti, paimdami saulės energiją? Argi jūs čia Žemėje kažką įdedate į saulę, kad gautumėte saulės šviesą? Jeigu žiūrėtumėte į Žemę kaip į energetinę sistemą, tuomet saulės šviesa nepaklūsta pirmajam termodinamikos dėsniui.
Žinoma, galite sakyti, kad, na, Žemė nėra uždara sistema, ir būtent dėl to ji gauna saulės šviesą iš išorės, taip, taip, taip, žinoma. Ir jeigu kilsite vis aukščiau ir pažvelgsite į visą visatą, pamatysite, kad ir ji nėra uždara sistema. Būtent dėl to vyksta plėtimasis. Matote, vėlgi, kodėl mokslininkai tiki šiais absoliutiniais dėsniais, šiais absoliučiais barjerais? Todėl, kad mokslininkai yra žmonės, o žmonės yra psichologinės būtybės, ir jie yra veikiami savo psichologijos. Jie taip pat turi tokią pačią dinamiką – baimę, jog bus įrodyta, kad yra neteisūs. Kai žmogus paskelbia: „Materializmas yra absoliuti tiesa, už materialios visatos ribų nieko nėra ir negali būti“, jis įžengia į tokią pačią dinamiką, į baimę, kad bus įrodyta, jog jis klysta, ir jis tuomet priešinsis net ir moksliniams atradimams, kurie įrodo, kad jo teorija yra klaidinga.
Mano mylimieji, didžiausia kliūtis mokslui nėra religingi žmonės. Ar bent jau ne tie religingi žmonės, kurie seka krikščionybės religija ar kitomis religijomis. Didžiausia kliūtis mokslui yra religingi žmonės, kurie seka materializmo religija. Tai yra didžiausia kliūtis, su kuria aš susiduriu, sėdėdamas čia pakylėtoje karalijoje, iš tiesų tai nesėdėdamas, bet būdamas ir žiūrėdamas, kaip galiu paleisti idėjas, kurios pakeltų planetą į aukštesnį lygmenį. Jeigu atsitrauktumėte šiandien nuo Žemės planetos, jeigu pažvelgtumėte į visą planetą ir tartumėte: „Galime pažvelgti į praeitį, galime matyti, kad egzistavo tam tikri etapai Žemės evoliucijoje, vyko tam tikras progresas, tam tikras šuolis įvyko iš šios į kitą būseną, kuris pastūmėjo visuomenę į priekį.“
Buvo laikai, kai žmonės nebuvo atradę ugnies. Atradimas, kitaip tariant, žinios apie ugnį, kaip išlaisvinti ugnies energiją, buvo didžiulis žingsnis į priekį. Buvo laikai, kai žmonės buvo medžiotojai-rinkėjai, ir jie nebuvo atradę žemdirbystės, ir žemdirbystė buvo didžiulis žingsnis į priekį. O tuomet buvo laikai, kai žmonės galėjo naudotis tik gyvūnų arba žmonių jėga darbui atlikti. Garo variklio išradimas buvo didžiulis progresas, o tuomet elektra, tada iškastinis kuras ir vidaus degimo variklis, o tuomet branduolinis kuras ir branduoliniai reaktoriai. Matote, kas iš tiesų gali būti progreso visuomenėje varomąja jėga? Kas lemia, kiek toli visuomenė gali nueiti? Na, tai lemia energijos šaltiniai, prie kurių turite priėjimą, kiek turite energijos, su kuria galite palaikyti visuomenės progresą.
Tad tuo remdamiesi galite matyti, kai projektuojate tai į ateitį, kad tiesiog nėra jokios logikos sakyti, kad pasiekėte energijos gamybos viršūnę, kad nėra jokių aukštesnių energijos gamybos formų. Jūs tiesiog pasiekėte jėga paremtų priemonių energijai gaminti viršūnę. Kuomet paimate kažką ir tai išardote, sudeginate, susprogdinate, perskeliate atomą, naudojate jėgą, kad išlaisvintumėte energiją, kuri yra saugoma jūsų taip vadinamoje materijoje, ir tuomet naudojate tą energiją darbui atlikti. Kodėl pasiekėte šio metodo limitus? Todėl, kad ši energijos gamybos forma yra pavaldi pirmajam termodinamikos dėsniui, energijos tvermės dėsniui. Negalite išgauti daugiau energijos iš jėga paremto proceso, nei yra saugoma toje materijoje, kurią jūs ardote. Tai yra tiesa. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad visata nėra uždara sistema, iš tiesų yra įmanoma pakilti virš šio jėga paremto požiūrio. Ir tai yra sekantis logiškas žingsnis žmonijos rasės progresavime, visuomenės progresavime.
Technologija, kuri išgauna beribę energiją, energiją, kuri nėra saugoma materijoje ir jos nereikia išlaisvinti jėga, kadangi ji yra prieinama priemonėmis, kurios nėra paremtos jėga. Tai yra sekantis logiškas žingsnis, kurį planeta turi žengti. Tai yra milžiniškas žingsnis. Tai yra milžiniškas šuolis sąmonėje. Ir koks yra didžiausias limitas, su kuriuo susiduriu, norėdamas iki to atvesti planetą? Tikiuosi, kad suvokiate, jog turiu visas žinias, visas idėjas štai čia, ir esu pasiruošęs tai paleisti, žinios jau yra čia. Žemė tebebuvo apvali, kai žmonės galvojo, kad ji yra plokščia. Atomas egzistavo, nors dar niekas nebuvo jo atradęs. Nemokama energija yra čia, nors ji dar nebuvo atrasta.
Koks yra didžiausias limitas, su kuriuo susiduriu norėdamas paleisti šias žinias? Tai yra, kad tiek daug mokslininkų susikūrė absoliutų tikėjimą savo prote, kad tai yra neįmanoma, kad tai yra apgavystė, to negali būti. Kodėl jie tai susikūrė? Todėl, kad jeigu egzistuoja energijos šaltinis už materialios visatos ribų, tuomet materializmas klysta. Ir jie nenori įsileisti idėjos, kad materializmas galėtų klysti. Todėl jie yra pasiryžę, nors gali nesuvokti to sąmoningai, tačiau jie yra pasiryžę laikyti planetą daug žemesnėje būsenoje vien tam, kad apgintų savo idėją. Jie elgiasi identiškai katalikams, kurių jie taip nemėgsta ir kurie buvo pasiryžę laikyti visuomenę viduramžių būsenoje, siekdami apginti katalikų doktrinos neklystamumą. Jie elgiasi lygiai taip pat.
Kodėl jie elgiasi lygiai taip pat? Todėl, kad tai yra lygiai tie patys žmonės, kurie dabar sėdi mokslinėse institucijose, nes prieš kelis šimtus metų jie sėdėjo katalikų institucijose. Jie šiandien daro lygiai tą patį, ką darė anais laikais, laikosi įsikibę absoliutinės idėjos ir gina ją visomis jiems prieinamomis priemonėmis. Ar suvokiate, kodėl nenoriu, kad jūs, kurie esate tiesioginiai mūsų mokiniai, įpultumėte į tuos pačius spąstus? Ar suvokiate, kodėl noriu, kad kaip įmanoma daugiau žmonių pasaulyje pasiektų atvirumą šioms naujoms idėjoms, kurios peržengia status quo?
Egzistuoja įžymi knyga apie mokslinių revoliucijų struktūrą, kuri sako, kad kurį laiką mokslininkai tiesiog plečia dabartinę paradigmą. Tačiau ateina laikas, kai su tuo yra nueita tiek toli, kiek yra įmanoma nueiti, ir dabar tampa būtina kvestionuoti paradigmą ir išplėsti paradigmą. Na, būtent tokia yra situacija, su kuria šiandien susiduria mokslas. Ne tik kalbant apie energijos technologiją, bet ir apie daugelį kitų dalykų. Tiesą sakant, tai liečia visus kitus visuomenės aspektus. Buvo padarytas toks didelis progresas, buvo atlikta tiek daug tyrimų, kad beveik pasiekėte limitus to, ką yra įmanoma atrasti dabartinėje paradigmoje.
Ši paradigma plyšta per siūles, ji grasina sutrūkinėti, nors kol kas dar nesutrūkinėjo, nes dar neatsirado pakankamai žmonių, dirbančių mokslo sferoje, kurie būtų atvėrę savo protus šioms naujoms idėjoms. Ar tai įvyks? Taip, žinoma, kad įvyks. Ar jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite paspartinti šį procesą? Taip, ar tai tiesiogiai, jeigu turite patirties šioje sferoje, arba išsakydami tam prašymus. Nesakau, kad jeigu turite kažkokią poziciją mokslo bendruomenėje, turėtumėte eiti ir reklamuoti pakylėtųjų mokytojų idėjas. Aš, vėlgi, sakau: būkite pusiausvyroje, eikite po vieną mažą žingsnelį į priekį, po vieną idėją į priekį, kuri pastūmėtų visuomenę pirmyn.
Jums nereikia visko pasiekti per vieną popietę. Turite eiti labai palaipsniui ir tarti: „Kam žmonės yra atviri? Kas galėtų paaiškinti kai kuriuos klausimus, kurie mums kyla? Kaip galėtume atlikti naują tyrimą po vieną žingsnelį, užuot taikę šį revoliucinį metodą, kuriame galvojame, kad tai yra viskas arba nieko. Viskas turi įvykti dabar, arba tai yra niekam tikę.“ Tai yra juodai baltas požiūris, dėl kurio mes padarėme tiek daug darbo, davėme jums tiek daug mokymų, kad padėtume jums tai transcenduoti. Ir nuoširdžiai tikimės, kad galėsite tai transcenduoti, nes ne juodai baltas požiūris man suteikia atviras duris, jis uždaro duris, ar tai iš vienos pusės, ar iš kitos. Tiktai subalansuotas požiūris, vidurio kelias, yra atviros durys.
Tad daviau jums šį labai ilgą, labai sudėtingą mokymą, kurį jums reikės išstudijuoti daug kartų, išklausyti daug kartų, peržengiant intelektualų protą, jeigu norite gauti pilną naudą iš jo. Palieku, žinoma, jums patiems spręsti, ar norite gauti iš to naudos, ar tiesiog norite greitai perbėgti šį mokymą, kaip kai kurie iš jūsų darote su mūsų diktavimais, tiesiog ieškodami kažko naujo, kažko įdomaus, dėl ko galėtumėte pasirodyti išmintingais tarp žmonių. Žinome, kad daugelis jūsų iš tiesų esate nuoširdūs mūsų mokiniai. Žinome, kad daugelis jūsų esate atviri, ir galite sėdėti tenai jausdami: ar jis kalba man? Ar jis čia kalba apie mane? Na, taip ir ne.
Yra, žinoma, mokinių, kurie turi didesnį disbalansą, ir jų protai yra uždaresni. Tačiau jūs visi galite gauti naudos iš šių idėjų, nes šiuo metu esate tam tikrame sąmonės lygyje. Jūs esate uždari, jūsų protas yra uždarytas tam tikroms idėjoms, kurios yra aukščiau to lygmens. Tačiau kaip jūs jas gausite? Kaip pakilsite į sekantį lygmenį? Tiktai atverdami savo protą, kvestionuodami tai, ką dabar žinote, ką dabar galvojate. Konstruktyviausias dalykas, kurį galite padaryti, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniu, yra suvokti, kad neturite pilno suvokimo, pilno mokymų apie realybę supratimo. Būtent dėl to esate judėjime, kuris yra paremtas laipsnišku apreiškimu. Kaip gi gausite laipsnišką apreiškimą, jeigu jūsų protas nebus atviras laipsniškai vis aukštesniam supratimui.
Galite klausytis laipsniško apreiškimo išoriniu protu, jo nesuvokdami. Tačiau, jeigu norite iš tiesų tai įsisąmoninti ir leisti, kad tai pakeltų jūsų sąmonę, turite būti atviri. Kad visada yra kažkas daugiau, ir kai tenai nusigausite, jausite didžiulį palengvėjimą. Tačiau, žinoma, kaip iki ten nusigausite? Tiktai išrišdami tą pirmykštę savastį, kuri kažkokiu būdu užsifiksavo į absoliutų tikėjimą. Tol, kol turėsite pirmykštę savastį, jausite poreikį turėti kažkokį absoliutą savo prote, pasaulyje, ir kol tai turėsite, jūsų kelias bus kova. Kovosite tarp savo proto atvėrimo aukštesniam supratimui, ir laikymuisi įsikibus į absoliutą. Ir mes visi jums linkime pasiekti tą išrišimą, kai leidžiate pirmykštei savasčiai mirti, ir galite priimti, kad nėra nieko absoliutaus, nėra nieko, į ką man reikia laikytis įsikibus. Tai yra, kaip šis pasiuntinys suvokė prieš daugelį metų: „Ne tai, į ką laikausi įsikibęs, atves mane į pakylėtąją būseną. Tai, ką paleisiu, atves mane į pakylėtąją būseną.“
Tad dabar, daviau jums tai, ką norėjau jums duoti. Esu dėkingas už jūsų dėmesį, kad tiek daug žmonių ryžosi susiderinti su šia konferencija. Naudojausi jūsų čakromis kaip transliacinėmis stotimis, transliuodamas šią žinią toli ir plačiai į kolektyvinę sąmonę. Ji jau pažadino kai kuriuos žmones įvairiose srityse, kurie buvo ant to slenksčio, ant naujo atradimo slenksčio, naujos idėjos priėmimo slenksčio. Tad tai jau padarė poveikį, ir poveikis toliau sklis kaip ratilai vandenyje. Tikiuosi, kad leisitės nešami tų vandens bangų, kurios sklinda iš centro, kuris aš esu. Sen Žermenas AŠ ESU, Vandenio Amžiaus Hierarchas AŠ ESU. Aukso Amžiaus architektas AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com