Prašykite ir gausite
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus per Kim Michaels, 2021 metų spalio 3 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 Korėjos vebinare „Būkite atviromis durimis Žemės planetai“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus.
Kaip tampate atviromis durimis? Visada siekdami daugiau. Nėra jokio status quo, kurį Dievas ar pakylėtieji mokytojai norėtų išsaugoti Žemėje. Koks yra vienas didžiausių limitų aukso amžiaus įkūnijimui? Tai yra šis labai senas tikėjimas, savo šaknimis siekiantis daug ankstesnius nei krikščionybė laikus, tačiau daugelis krikščionių jį sustiprino, jog egzistuoja kažkokia galutinė Rojaus būsena, kurią Dievas nori įkūnyti čia Žemėje, ar tai sunaikindamas Žemę ir paimdamas visus, ar bent jau gerus krikščionis, į aukštesnę karaliją. Jeigu pažvelgsite į kolektyvinę psichiką Žemėje, pamatysite, kad yra žmonių, kurie turi šią tendenciją, siekdami kažkokios idiliškos, idealios rojaus būsenos. Jie iš tiesų tiki, kad privalo ateiti ši galutinė būsena. Ir ši būsena tuomet bus išsaugota tūkstantį metų ar dar ilgiau. Arba pasaulis bus suvyniotas kaip pergamento ritinys ir liausis egzistuoti.
Jeigu pamąstytumėte apie tai, ką, atvirai sakant, labai nedaugelis iš save vadinančių krikščioniais yra pasiruošę daryti, ką aš iš tiesų sakiau prieš du tūkstančius metų, pamatytumėte, kad aš, tam tikra prasme, raginau imtis drastiškų pokyčių visuomenėje. Neraginau to daryti tiesiogiai politiniu ar revoliuciniu būdu. Ir visgi kviečiau imtis šių drastiškų pokyčių, nes savo mokinius skatinau ugdytis šį vienovės jausmą tarpusavyje, šį bendruomeniškumo jausmą, šį vienovės su visa gyvybe jausmą. Ką aš sakiau? „Ką padarėte vienam iš šių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ Norėjau parodyti žmonėms, kad visi žmonės yra Dievo kūno dalis. Visi žmonės turi Kristų savyje, Kristaus potencialą savyje.
Ką tai reiškia, kai iš tiesų į tai pažvelgiate? Na, grįžkime į praeitį, į visuomenę, kuri egzistavo Izraelyje, kai vaikščiojau Žeme fiziniame kūne. Kokia tai buvo visuomenė? Tai buvo labai stipriai segmentuota visuomenė, su aiškiai atskirta žmonių klase apačioje, ir įvairiais aukštesnių klasių laipsniais, kurios driekėsi iki pačios viršūnės. Galima ginčytis, kuri iš jų buvo pati aukščiausia klasė: ar tai buvo romėnai, ar tai buvo žydų dvasininkija, ar kas tai buvo? Ir vis dėlto, buvo akivaizdi aukštoji klasė, tam tikri pasidalinimai viduryje, ir akivaizdi žemesnioji kasta tų, kuriuos žydų visuomenė laikė atstumtaisiais. Kodėl tiek daug mano palyginimų kalba apie tuos, kurie buvo atstumtieji, pavyzdžiui, apie gerąjį samarietį, kuris padėjo žmogui, kuriam joks žydas nenorėjo padėti? Tikslas buvo parodyti, kad turime įveikti, žmonija turi įveikti šią idėją, jog žmones galima suskirstyti į atskiras kategorijas, kuriose kai kurie iš jų yra geri, kai kurie blogi, kai kurie yra svarbūs, kai kurie nesvarbūs, kai kurie yra verti, kai kurie neverti, ar kad ir kokią norėtumėte pritaikyti klasifikaciją.
Kai pažvelgiate į šiandieninį pasaulį, matote lygiai tokį patį visuomenės pasidalijimą, netgi visos planetos pasidalijimą į skirtingas grupes. Turite daug, daug visuomenių, tiesą sakant, visose visuomenėse egzistuoja aiškus elitas. Turite demokratinę visuomenę, kuri yra paremta idėja, kad visi žmonės yra sukurti lygūs ir kad jų Kūrėjas juos apdovanojo lygiomis teisėmis. Ir visgi jūs taip pat turite akivaizdžią aukštesnę klasę, ne tik politiniame isteblišmente, tačiau ypač finansiniame, ekonominiame isteblišmente. Daugumoje demokratinių šalių turite žmones, kurie yra vargšai. Žiūrite į pasaulį ir matote, kad daugelyje šalių, dauguma jų nėra demokratiškos, ir vis dėlto, didžioji populiacijos dalis yra vargšai. Pasaulyje milijardai žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, jie vos ne vos gali išmaitinti save ar savo vaikus. Ir tai yra akivaizdi segregacija, visuomenės pasidalijimas į skirtingas klases. Egzistuoja mažesnio masto pasidalijimas visuomenėje, ir egzistuoja didesnio masto pasidalijimas visos planetos mastu.
Tačiau ne tokią visuomenę aš raginau kurti savo pasekėjus. Mėginau vesti žmones į labiau egalitarinės visuomenės sukūrimą, kuri būtų paremta kuo? Na, ji iš esmės būtų paremta Kristaus sąmone. Ką pasiekiate, augdami link aukštesnių Kristaus sąmonės lygmenų? Na, jūs, visų pirma, pasiekiate savo pačių psichologijoje vienovę tarp savo aukštesnės esybės ir savo žemesnės esybės, tačiau taip pat ir horizontaliai jūs pasiekiate vienovės su kitais žmonėmis jausmą. Ir kai pasiekiate šį vienovės jausmą, kaip galite sukurti, kaip galite priimti visuomenę, kurioje egzistuoja tokie akivaizdūs pasidalijimai? Tai tiesiog neįmanoma. Pasidalijimai nunyks, sąmonei kylant.
Būtent tai matėte daugelyje demokratinių šalių, ir kai kuriose šiose šalyse dabar yra mažiau pasidalijimų nei buvo tose pačiose šalyse prieš 50 ar 100 metų. Tai iš tiesų yra Kristaus sąmonės išraiška, nors daugelis šių šiuolaikinių demokratijų yra sekuliarios visuomenės, ir dauguma žmonių net nelaiko savęs krikščioniais. Tačiau taip yra dėl to, kad jie nelaiko savęs krikščioniais pagal oficialiosios krikščionybės religijos skelbiamą apibrėžimą. Ir jie nepažvelgia už krikščionybės religijos, kad suvoktų Kristaus universalumą ir todėl suvoktų, jog iš tiesų įkūnijo aukštesnį Kristaus vienovės laipsnį už daugelį tų, kurie save vadina krikščioniais.
Jeigu į tai pažvelgsime, galėsime suvokti, kad jeigu mano tikslas buvo sukurti vieningesnę, lygesnę visuomenę, su mažesniu pasidalijimu tarp žmonių, ar krikščionybės religija padėjo ar trukdė tam tikslui? Ir tuomet privalome, neutraliai į tai pažvelgę, sakyti, kad krikščionybės religija iš tiesų daug labiau prisidėjo prie trukdymo tam tikslui, nei padėjo jo siekti. Ką matote daugumoje krikščioniškų bažnyčių? Akivaizdžią takoskyrą jų protuose tarp savęs, kaip gerų krikščionių, ir tų, kurie nėra krikščioniai, arba kurie nėra geri krikščioniai pagal jų konkrečios bažnyčios apibrėžimą.
Mes, žinoma, matome krikščionybės religijos suskilinėjimą į daugybę įvairių bažnyčių ir sektų. Kiekviena iš jų tiki turinti aukščiausią įmanomą Kristaus žinios supratimą. Daugelis šių krikščionių, kuriuos matote, tiki laikų pabaiga. Bet kurią akimirką nuo dabar aš pasirodysiu danguje, paskelbsiu teisiųjų ir neteisiųjų teismą, pasiųsiu neteisiuosius į pragarą, o krikščionius pasiimsiu į dangų, suvyniodamas pasaulį kaip pergamento ritinį. Na, kokį tai turi poveikį psichologiškai? Tai, žinoma, padaro šiuos krikščionis apatiškais ir nenorinčiais čia ir dabar imtis kokių nors pokyčių visuomenėje.
Kodėl turėtume iš tiesų stengtis pagerinti visuomenę, jeigu po kelių metų ar per mūsų gyvenimo laikotarpį ateis pasaulio pabaiga? Šiuose krikščioniuose matote labai keistą psichologinį mechanizmą. Jie turi Alfa aspektą, kuriame galvoja, kad yra išganyti, kad būtent jie yra tie išgelbėtieji. Kai ateis pasaulio pabaiga, jie būs tie, kurie nueis į dangų. Aš ateisiu, jiems pasirodysiu ir paimsiu juos į dangų. Ko gi dar jie turėtų siekti čia Žemėje, jeigu jau yra išgelbėti? Jie jau yra užsitikrinę bilietą į dangų. Kam vargintis padėti kitiems žmonėms tobulinti visuomenę, jeigu žinote, kad pateksite į dangų?
O tuomet čia turite Omega aspektą, kai tikite, jog netrukus ateis pasaulio pabaiga ir kodėl tuomet turėtumėte siekti įgyvendinti dramatiškus pokyčius visuomenėje? Ką šie krikščioniai padarė? Jie sugebėjo užimti įvairias pozicijas, kuriose gali kartu dirbti, pavyzdžiui, versluose, palaikydami vienas kitą ir susikurdami labai patogų, materialistinį gyvenimo būdą. Jie turi patogų materialų gyvenimą, o kadangi greitai ateis pasaulio pabaiga, negi yra svarbu, kad kiti žmonės gyvena skurde? Mes tiesiog koncentruosimės į savo patogų gyvenimo būdą, kiekvieną sekmadienį lankydamiesi bažnyčioje, o kai ateis pasaulio pabaiga, nueisime į dangų. Ko gi čia dar siekti Žemėje?
O tuomet matote, kad yra ir kitų krikščionių, kurie iš tiesų tam tikru laipsniu įsisąmonino žinią, kad norėjau, jog krikščioniai padėtų kitiems. Tačiau kokią pagalbą jie mėgina duoti? Jie užsiima taip vadinama labdara. Jie vyksta į šalis, kuriose egzistuoja skurdas, kuriose yra įvairių problemų, ir jie siekia palengvinti tas problemas. Nesakau, kad tai yra visiškai nepriimtina ar visiškai atitrūkę nuo mano žinios. Tačiau egzistuoja didelis skirtumas, tarp binto užrišimo ant žaizdos ir sąlygos pašalinimo, kuri tą žaizdą verčia vėl ir vėl atsinaujinti. Egzistuoja skirtumas: ar duosite žmogui žuvį ar duosite tam žmogui žvejo tinklą. Kodėl taip yra, kad krikščioniai tapo tokie pasyvūs savo labdaros formoje? Jie iš tiesų nesiekia pakeisti visuomenių. Jie tiesiog siekia palengvinti kančias. Tačiau sąlygas, kurios kelias tas kančias, regimai yra ne jų galioje pakeisti.
Užduokite sau paprastą klausimą. Kai matote kai kurias iš šių negandų, nuo kurių kenčia žmonės, ar tikite, jog tai yra ne Kristaus galioje pakeisti šias sąlygas? Ar tikite, kad Kristus turi galią tik dalinti bintus? O gal tikite, kad Kristus turi galią sukurti realius pokyčius, kurie pašalintų kančių priežastį? Jeigu tikite pirmuoju teiginiu, nesuvokėte Kristaus galios. Nes kas yra Kristaus galia? Kristaus galia yra sąmonės pakėlimas. Ką jūs matote šiose šalyse, kuriose skurdas iš esmės buvo pašalintas ir pakeistas daug geresniu materialiu gyvenimo būdu? Dėl ko tai įvyko? Dėl pakeltos sąmonės. Dėl pakelto suvokimo apie technologinius aspektus, kaip sukurti geresnę visuomenę, bet taip pat apie politinius ir socialinius aspektus, kuomet nepriimate, jog dalis populiacijos jūsų šalyje gyventų skurde.
Tai yra Kristaus, dirbančio per žmones, galia. Yra daug krikščionių Jungtinėse Valstijose, kurie tiki, kad jie yra tikrieji krikščioniai. Jie turi fundamentalistinę, pažodinę Biblijos interpretaciją. Jie bus išgelbėti. Ir jie iš aukšto žiūri į kai kurias Europos šalis, kurios turi socialinio saugumo tinklą, turi visuomeninę sveikatos apsaugą. Ir jie mano, kad šios šalys nėra krikščioniškos, nes žmonės nesilanko bažnyčioje kiekvieną sekmadienį, ir daugelis jų netgi nelaiko savęs krikščioniais. Tad ar gali šios šalys būti krikščioniškos? Tačiau realybėje, savo veiksmais šios šalys yra krikščioniškesnės už Jungtines Valstijas, kuriose kiekvienas yra pats už save, įskaitant ir daugelį krikščionių, kurie nebūtinai yra patys už save asmeniškai, bet už savo bendruomenę, už savo bažnyčią.
Kai žvelgiate į platųjį pasaulį, koks yra vienas dalykas, kurį aš, vis dar tarnaujantis Planetinio Kristaus Tarnystėje, norėčiau pamatyti įvykstant tame etape, į kurį mes dabar pereiname? Na, pagrindinis dalykas, kurį norėčiau pamatyti įvykstant, yra skurdo įveikimas. Kas labiau už viską trukdo žmonėms atrasti dvasinę gyvenimo pusę, dvasinį kelią, savo sąmonės kėlimą? Tai yra faktas, kad kai gyvenate skurde, kaip galite koncentruotis į tokius dalykus? Kai kurie žmonės gali, tačiau dauguma negali. Realybė yra tokia, kad ką aš, kaip Planetinis Kristus, noriu pamatyti, tai yra skurdo išnaikinimas. Žinoma, taip pat norėčiau pamatyti daug ir kitų dalykų, tačiau iš tiesų didžiausias pokytis, kurį norėčiau pamatyti įvykstant, yra skurdo išnaikinimas. Kaip tai gali įvykti?
Na, vienas to aspektas, žinoma, yra technologija. Pažvelkite į nuostabų mokymą, perduotą Sen Žermeno, kuriame jis kalba apie naujos energijos technologijos rūšies būtinybę. Tiesiog nėra įmanoma, kad skurdas visos planetos mastu galės būti visiškai pašalintas, visiškai išnaikintas su jėga paremta technologija. Nėra energijos, nėra iškastinio kuro, nėra kitų išteklių, kurie reikalingi, kad būtų galima pašalinti visą skurdą daugiau kaip septyniems milijardams žmonių planetoje. Akivaizdu, kad vienas iš skurdo išnaikinimo aspektų yra atnešti naują technologiją.
Turi būti daugiau prieinamos energijos, kuri galėtų būti varomąja jėga visuomenės augime, kuris yra reikalingas, kad žmonės galėtų pasiekti gerą materialaus pragyvenimo lygį. Na ir dabar, labai gerai žinau, kad daugelyje šiuolaikiškesnių šalių atsiranda augantis suvokimas tarp daugelio žmonių apie ekologines problemas. Tiek daug žmonių šiandien buvo įtraukti į šį baime paremtą sūkurį, kad iškastinio kuro sukurta tarša pasiekė kritinę masę, ir dabar jau bet kurią dieną galima laukti ekologinės katastrofos.
Tai ne taip jau stipriai skiriasi nuo krikščioniško mąstymo, kad jau tuoj tuoj, bet kurią dieną ateis pasaulio pabaiga, skiriasi tik priežastys, dėl kurių jie mano, kad ateis pasaulio pabaiga. Tačiau yra daug, daug žmonių, kurie iš tiesų galėtų būti šio skurdo išnaikinimo proceso dalimi, ir jie buvo įtraukti į šią aklavietę, kurioje galvoja, kad fiziškai yra neįmanoma išnaikinti skurdo. Nes jie mano, kad vienintelis būdas, kuriuo skurdas gali būti išnaikintas mažiau išsivysčiusiose šalyse, yra per tą patį procesą, kaip tai buvo padaryta išsivysčiusiose šalyse, o tai reiškia dar didesnį iškastinio kuro energijos vartojimą. O kadangi tai sukurs dar daugiau emisijų, tai sukurs dar daugiau šiltnamio dujų, dar didesnį globalinį atšilimą, jie tuomet to net ir nebenori.
Yra daug šių žmonių, kurie save laiko progresyvesniais, atviresnio proto žmonėmis, kurie, jeigu būtų sąžiningi su savimi, atpažintų, kad su šiuo požiūriu, kurį jie turi į aplinkosaugą, jie nenori, kad „Trečiasis Pasaulis“ būtų ištrauktas iš skurdo. Jie gali sąmoningai taip negalvoti arba to nesakyti, tačiau tokia yra jų požiūrio į aplinkosaugą išdava. Jie nenori, kad „Trečiasis Pasaulis“ būtų iškeltas, nes mano, kad aplinkosauga yra svarbiau už žmones. Ir šio jų tikėjimo poveikis yra toksai, kad jie yra pasiruošę toliau laikyti visą „Trečiąjį Pasaulį“ skurde, kad išgelbėtų planetą.
Būtent tai Gautama Buda taip nuosekliai išaiškino kaip ideologinį mąstymą, kuriame sukuriate teoriją, kaip pasaulis tariamai turėtų veikti, ir tuomet norite, kad pasaulis tai atitiktų. Matote šiuos žmones, kurie savo protuose save laiko labai progresyviais, labai sąmoningais ir labai susirūpinusiais žmonėmis, ir jie mano, kad yra daug svarbiau, jog jų turtingos šalys naudotų bet kokius išteklius kovai su emisijomis, užuot naudojusios tuos pačius išteklius kovoti su skurdu „Trečiajame Pasaulyje“. Na, akivaizdu, kad jie turi tam tikrą pagrindą savo susirūpinimui, nes kaip sakiau: su jėga paremta technologija negalite išnaikinti skurdo. Tačiau šie žmonės nėra sprendimo dalis, jie yra problemos dalis. Nes savo protuose, nors ir vadina save atvirais ir progresyviais, jie nėra atviri jėga paremtos technologijos alternatyvai.
Pasakykite, mano mylimieji, kodėl taip yra, kad šios šiuolaikinės šalys skiria didelius resursus tyrinėti žaliąją technologiją, atsinaujinančią energetiką, tačiau neskiria nė nedidelės dalies tų resursų, jeigu iš viso jų skiria, tyrinėti laisvą energiją, ne jėga paremtą energiją, neteršiančią energiją? Na, taip yra dėl to, kad progresyvūs žmonės šiose šalyse net nėra atviri šiai idėjai. Jie įstrigo mokslinio materializmo ideologijoje, kuri sako: už materialios visatos ribų nieko daugiau negali būti. Ir ką gi šie žmonės iš tiesų sako?
Jie sako, kad turime labai rimtą problemą materialiame pasaulyje. Šią problemą sukėlė tam tikros materialios sąlygos. Tačiau vienintelis sprendimas šiai problemai yra materialus sprendimas. Na, kas tai yra per mąstymas, mano mylimieji? Tai yra antikristas. Nes kas yra Kristus? Kristus yra atvirumas kažkam, kas peržengia materialios visatos ribas. Universaliausias Kristaus sąmonės apibūdinimas, kurį galiu jums duoti, yra šis: atvirumas kažkam, kas peržengia materialios visatos ribas.
Kokią galią Kristus turi Žemėje? Neribotą galią. Nes nėra nė vienos materialios problemos, kurios nebūtų galima išspręsti srautu, ateinančiu iš už materialios visatos ribų. Kristus, Kristaus sąmonė, aukštesnis suvokimas, gali išspręsti kiekvieną materialią problemą, tačiau tik tuomet, kai yra atvirumas sprendimams, kurie nėra grynai materialistiniai. Ir čia jūs matote keistą fenomeną, matote šiuos žmones, kurie save laiko atviro proto ir progresyviais žmonėmis, tačiau jie vis dar tebeturi absoliutų barjerą savo prote. Jie suvokia, kad egzistuoja problema, suvokia, kad reikia atrasti sprendimus. Tačiau jie nėra atviri ieškoti šių sprendimų už tam tikro barjero: „O ne, tikrai negali egzistuoti nematerialus sprendimas materialiai problemai“.
Ir koks yra viso to poveikis? Tai yra, kad šie žmonės, kurie save laiko progresyviais, iš tiesų šoka pagal valdžios elito ir puolusių būtybių dūdelę.
Ko visada nori valdžios elitas? Jis nori kontroliuoti ir nori nepagrįstai pelnytis iš populiacijos. Ką valdžios elitas šiuo metu daro? Jis mėgina monopolizuoti alternatyvią energijos gamybą. Ką valdžios elitas daro didesniu mastu? Jis mėgina naudotis aplinkosauginėmis problemomis žmonėms suvaržyti. Ar matote, ką daro visas šis aplinkosauginis judėjimas ir ką daro krikščionybės judėjimas? Jie yra paremti idėja, kad yra tam tikri dalykai, kurie turėtų būti daromi, ir kai kurie dalykai, kurie neturėtų būti daromi. Kitaip tariant, egzistuoja problema, ir yra tam tikri dalykai, kurie kuria problemą, ją gilina, o kai kurie kiti dalykai gali padėti išspręsti problemą.
Tačiau kas gali padėti išspręsti problemą? Tai yra, kad žmonės nustotų daryti tai, ką daro problemai sukurti. Ar manytumėte, kad pasaulis sugrius per ekologinę katastrofą, ar manytumėte, kad žmonės arba pasaulis eina pragaran, visa tai yra dėl to, kad yra kažkokie kiti žmonės, kurie daro tai, ko neturėtų daryti. Ir vienintelis sprendimas yra juos suvaržyti ir priversti daryti kažką kito. Tad turime priversti juos nustoti naudoti iškastinį kurą ir turime priversti juos naudoti atsinaujinančią energiją. Šitai, kai pažvelgiate į pasaulį istoriškai, valdžios elitas darė vėl ir vėl, sukurdamas dirbtinę situaciją, kad žmonės turi būti suvaržomi, kad būtų išvengta katastrofos. Tiek daug ideologijų buvo paremtos būtent šiuo mąstymu.
Tačiau dabar, vėlgi, pažvelkite į aplinkosaugos problemą. Kokia čia yra problema? Taip, galite sakyti, kad iškastinio kuro emisijos teršia atmosferą, kuria globalinį atšilimą. Tačiau kokia yra tikroji problema? Tikroji problema yra ta, kad pasaulis yra įkalintas tam tikrame požiūryje į energijos generavimą. Žmonės mano, kad tai gali būti daroma tik jėga, paimant energiją, kuri jau yra įvilkta į materiją, ir jėga išlaisvinant ją atlikti darbą. Tačiau kaip Sen Žermenas paaiškino, egzistuoja milžiniškas potencialas palypėti į visiškai kitokį požiūrį į energijos generavimą. Kodėl tai dar neįvyko? Kodėl šios šiuolaikinės šalys neskiria visų reikalingų resursų alternatyvios energijos tyrimams? Todėl, kad valdžios elitas sugebėjo įtikinti mokslinį isteblišmentą, jog tokia energijos gamyba yra neįmanoma, kad tai yra absurdiška. Vėlgi, kas tai yra? Tai yra antikristas, antikristo sąmonė, antikristo jėga.
Tiesiog leiskite sau įsivaizduoti, aš čia, žinoma, kalbu į kolektyvinę sąmonę, leiskite sau įsivaizduoti, kad egzistuoja energijos šaltinis, kuris neteršia, kuris gali padaryti viską, ką šiandien gali padaryti vidaus degimo varikliai, branduoliniai reaktoriai ir elektrinės mašinos. Ir jis gali tai padaryti be jokios taršos. Argi jūs to nenorėtumėte, jeigu esate gamtą tausoti siekiantis individas? Kodėl gi to nenorėtumėte? Na, žinoma, kad to norėtumėte. Tačiau kas to nenorėtų?
Na, valdžios elitas, nes tokios rūšies energijos neįmanoma monopolizuoti. Ji negali būti monopolizuota lygiai taip pat, kaip saulės šviesos negalėtų monopolizuoti viena kažkokia korporacija. Būtent tai valdžios elitas, kuris šiuo metu kontroliuoja energijos gamybą, karštligiškai mėgina daryti, jis mėgina užkirsti kelią šios energijos formos atsiradimui, nes nori išsaugoti monopolį energijos gamybai. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šalys neperkėlė savo dėmesio į šių alternatyvių energijos šaltinių tyrinėjimą. Kas gali atnešti šį pokytį? Na, įsivaizduokite, kad visi žmonės, kurie nori tausoti gamtą, pareikalautų šio pokyčio. Argi tai nepadarytų poveikio?
Realybė yra tokia, kad aš, kaip Planetinis Kristus, kartu su Sen Žermenu, Vandenio Amžiaus hierarchu, mes abu norime išnaikinti skurdą. Mes abu suvokiame, jog tam bus reikalingas tam tikras technologinis sprendimas. Tačiau tam taip pat bus reikalingas pokytis sąmonėje, tam reikės daug pokyčių sąmonėje. Ir vienas iš pokyčių, kurio reikės, gali pasirodyti labiau priklausantis Sen Žermeno sričiai. Ir vis dėlto, aš apie tai pakalbėsiu.
Ir priežastis, kodėl noriu apie tai pakalbėti, yra ta, kad kai pažvelgiate į daugelį krikščionių, net ir į tuos, kurie yra šiek tiek atviresni dvasinėms idėjoms, net ir į daugelį dvasiniuose judėjimuose esančių žmonių, kaip jie žiūri į Jėzų Kristų santykyje su technologija? Na, dauguma žmonių mano, kad aš neturiu nieko bendro su technologija, kadangi technologija buvo išvystyta praėjus daug laiko nuo tada, kai vaikščiojau Žeme. Jie nemato jokio ryšio tarp Kristaus ir technologijos. Daugelis krikščionių mano, kad didelė dalis technologijos iš tiesų ateina iš antikristo, iš velnio, ir kad jiems yra skirta gyventi tyresnį gyvenimo būdą, labai panašiai kaip amišai, arba kai kurios kitos šios bendruomenės, kurios mėgina gyventi taip, kaip gyveno mano mokiniai prieš 2000 metų.
Realybė, žinoma, yra tokia, kad aš, būdamas Planetiniu Kristumi, net labai palaikau technologiją. Ir didelė dalis technologijos, kuri buvo perduota per Žuvų amžių, buvo perduota per Planetinio Kristaus tarnystę. Sen Žermenas iš tiesų stovėjo už šios technologijos, tačiau jis dirbo per tą tarnystę prieš tapdamas Vandenio amžiaus hierarchu. Kristus nėra nusistatęs prieš technologiją. Aš esu už žmonių gyvenimo sąlygų pagerinimą. Ir tai yra dar vienas dalykas, kuris turi būti išsakytas. Nesu prieš dabartinių sąlygų pagerinimą, prieš materialių gyvenimo sąlygų pagerinimą Žemėje. Nėra nieko savaimiškai anti-dvasingo norėjime pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas. Priešingai, kaip sakėme, jeigu visą savo laiką ir dėmesį skirsite mėginimams užsidirbti pragyvenimui, kaip tuomet galėsite skirti laiką ir dėmesį dvasiniams siekiams? Turite turėti tam tikrą patogų pragyvenimo lygį, kad galėtumėte likusį laiką skirti dvasiniam keliui. Ir, žinoma, noriu, kad visi žmonės, kurie to nori, turėtų galimybę eiti dvasiniu keliu.
Grįžkime prie technologijos, Turite šią senovinę idėją, kuri paprastai yra išjuokiama šiuolaikinio mokslo, ir tai yra alchemijos koncepcija. Yra idėja, kad egzistuoja „išminties akmuo“, ir jei tik sugebėsite jį rasti, galėsite perkeisti bazinius metalus į auksą ir tapsite nepaprastai turtingi. Na, kaip paaiškinome, šios idėjos, kurias turėjo senovės alchemikai, iš tiesų turi tam tikrą pagrįstumą. Daugelis jų nesiekė perkeisti bazinių metalų į auksą, jie siekė perkeisti bazinį žmogiškos sąmonės metalą į Kristaus sąmonę. Tačiau, jeigu pažvelgsite į tai istoriškai, matysite, kad daugelis žmonių, kurie buvo ankstyvieji alchemikai, iš tiesų padarė atradimus, paruošusius dirvą šiuolaikinio mokslo atsiradimui. Tad argi iš tiesų galima tyčiotis iš šių alchemikų?
Jie tiesiog buvo eksperimentuotojai, jie turėjo tam tikrą paradigmą už savo eksperimentų, tačiau tai buvo geriausia, ką jie tuo metu galėjo atrasti. Ir tai juos skatino eksperimentuoti, plėsti savo suvokimą, padaryti atradimus, kurie tuomet pakėlė jų eksperimentus ir žinias į aukštesnį lygį. Kas iš to jums gali nepatikti? Argi ne tai mokslininkai daro šiandien? Jie turi tam tikrą paradigmą, kuri yra geriausia, ką jie šiuo metu gali sugalvoti, remdamiesi savo suvokimo ir žinių lygiu, ir jie naudojasi tuo kaip pagrindu savo eksperimentams.
Ir visgi egzistuoja vienas skirtumas, ir tai yra, kad ankstyvieji alchemikai buvo daug atviresni pasimokyti iš savo eksperimentų ir kvestionuoti savo paradigmą, nei daugelis materialistinių mokslininkų yra pasirengę tai daryti šiandien. Egzistuoja didžiulis skirtumas tarp pokyčiams atviros paradigmos, kurią esate pasiryžę plėsti, remdamiesi savo eksperimentais, ir pokyčiams uždaros paradigmos, kurioje norite, kad jūsų eksperimentai patvirtintų paradigmą. O jeigu jie jos nepatvirtina, jūs juos išmetate, nes tai esą nėra tikri rezultatai.
Kokia iš tiesų yra pamatinė alchemijos idėja? Tai yra, kad materija nėra fiksuota substancija. Ji yra plastiška substancija, kuri gali būti transformuojama į skirtingus būvius, ir galbūt viena materijos forma gali būti transformuojama į kitą materijos formą. Na, ką gi atrado šiuolaikinis mokslas nuo alchemikų laikų? Einšteinas atrado paprastą formulę, rodančią, kad materija iš tiesų nėra materija. Materija yra energijos forma. Viskas, ką žmonės vadina materija, iš tiesų yra sukurta iš energijos, kuri įgijo tam tikrą būvį. Kas yra energija?
Energija yra vibracija. Remiantis Einšteino teorija, iš tiesų būtų konstruktyviau priimti labiau į alchemikų panašią pasaulėžiūrą, ir sakyti: „Už visų regimų formų egzistuoja pamatinė energijos forma, kuri neturi jokios specifinės formos, jokios išmatuojamos, aptinkamos formos – ar bent jau jos neįmanoma aptikti materialistiniais instrumentais. Tačiau tai yra bazinė energija, kuri prisiėmė įvairias formas, kurias mes laikome ne tik materialiu fenomenu, bet ir tuo, ką paprastai vadiname energija“. Būtent tuo iš esmės tikėjo daugelis alchemikų prieš 500 ar 700 metų. Šiuolaikinis mokslas iš to išsityčiojo, tačiau kuo yra paremtos šios patyčios? Jos yra paremtos pasaulėžiūra, kurioje dominuoja atskirtis. Viskas yra sukurta iš atskirų substancijų, materija yra visiškai atskirta nuo energijos, materiali visata yra visiškai atskirta nuo dvasinės karalijos. „O ne, nėra jokios dvasinės karalijos. Materija, materialios formos yra nekintančios. Švinas visada bus švinu, auksas visada bus auksu, ir niekada nesusitiks šie du dvyniai.“
Alchemikai tikėjo, kad materija yra daug skystesnė, takesnė, plastiškesnė, keičiama. Ir kai pažvelgiate į Einšteino teorijos ir kvantinės fizikos išdavas, turite savęs paklausti, jeigu esate pasiryžę būti objektyvūs, turite savęs paklausti: „Palaukite minutėlę, kodėl neturėtų būti įmanoma transformuoti vienos materijos formos į kitą, jeigu galėtume atrasti, kaip paveikti materiją energetiniame lygmenyje? Kitaip tariant, jeigu galėtume nusileisti į lygmenį, kuriame bazinė substancija pradeda prisiimti tam tikrą formą, ir jeigu galėtume kažką padaryti tame lygmenyje, kodėl tuomet negalėtume pakeisti vienos materijos formos į kitą? Tiesą sakant, kodėl negalėtume pakeisti vienos energijos formos į kitą? O tiksliau, kodėl negalėtume atnešti energijos iš šio bazinio lygmens į materialų pasaulį, kuriame ji galėtų būti panaudota darbui, kaip tai galime daryti su elektra arba magnetizmu?“
Jeigu pažvelgtumėte į situaciją šiandien, į skurdo situaciją, galite sakyti: „Su dabartine energijos gamyba, egzistuojančia pasaulyje, su energetiniais ištekliais, kurie egzistuoja pasaulyje, būtų neįmanoma išnaikinti skurdo. Būtų neįmanoma suteikti visiems žmonėms Žemėje tokį patį materialaus pragyvenimo lygį, kokį matote daugumoje Europos šalių.“ Tiesa, tai būtų neįmanoma. Tačiau, kaip sakėme, jeigu turėtumėte priėjimą prie daug didesnių energijos šaltinių, tai staiga nebeatrodytų taip neįmanoma, tiesa? Tačiau vis dar yra žmonių, kurie sakys: „Na, bet tiesiog nėra pakankamai materialios substancijos pasaulyje tai padaryti, sukurti šį technologinį pokytį. Nėra pakankamai geležies rūdos. Nėra pakankamai retųjų metalų. Nėra pakankamai kitų metalų, reikalingų kompiuteriams, tranzistoriams, telefonams ir visiems tiems dalykams.“ Vėlgi, tiesa, ar bent jau kol kas nebuvo atrasta pakankamai šių resursų.
O ką jeigu jūs galėtumėte, ne tokioje tolimoje ateityje, sukurti visuomenę, kuri nebūtų priklausoma nuo jau materijos karalijoje egzistuojančių resursų, nuo tų, kurie jau yra randami žemėje, ir jums nereikėtų kasti šachtų vis giliau ir giliau į žemę, kad išgautumėte įvairius metalus? O jeigu tokia visuomenė būtų įmanoma? Kaip ji galėtų atsirasti? Na, mes čia nekalbame apie kažko sukūrimą iš oro. Tačiau mes kalbame apie substancijos paėmimą, kurios Žemėje yra apsčiai, ir manipuliavimą šia substancija pamatiniame lygmenyje, transformuojant ją į kitą substanciją, kurios nėra tiek daug ir kuri yra reikalingesnė, norint pakelti materialų pragyvenimo lygį.
Kai pažvelgiate į Einšteino teorijas, kai pažvelgiate į kvantinę fiziką, turite savęs paklausti: „Kodėl gi tai negalėtų būti įmanoma?“ Tiesa, mes nežinome kaip, mokslas nežino kaip. Tačiau kaip kada nors atrasite būdą kažką padaryti, jeigu neklausite, kaip tai galėtų būti padaryta? Kaip gausite atsakymą į klausimą, jeigu nenorite arba nedrįstate užduoti klausimo?
„Prašykite ir gausite“ yra fundamentalus dvasinis dėsnis. Kodėl jis yra toks fundamentalus? Ką mes sakėme? Viskas Žemėje sukasi aplink įsikūnijime esančių žmonių laisvą valią. Kristus, kaip kosminė jėga, turi potencialą transformuoti Žemę tokiais būdais, kurių dauguma žmonių negali net įsivaizduoti. Tačiau tai negalės įvykti tol, kol žmonės neprašys, o jie negali prašyti, kol jų protai nėra atviri ir kol jie nėra tapę atviromis durimis atsakymui gauti. O jeigu jie leido sau uždaryti savo protą, ar tai skatinami puolusių būtybių, valdžios elito manipuliacijų, ar dėl kolektyvinės sąmonės, kuri nori išsaugoti status quo ir toliau patogiai egzistuoti, tuomet jie netgi negali paklausti.
Kodėl vis dar turite skurdą Žemėje? Kodėl turite ekologines problemas ir galvojate, kad jums gresia globali katastrofa? Ar taip yra dėl to, kad nėra jokios jėgos visatoje, kuri galėtų išspręsti šias problemas? Ne, mano mylimieji, taip tiesiog yra dėl to, kad jūs neklausėte. Neuždavėte teisingų klausimų. Nenorėjote įžengti į procesą, keldami klausimus, kurie galėtų pakeisti jūsų paradigmą, pakeisti jūsų supratimą apie pasaulį, kuomet jūs galėtumėte užduoti šiuos labai tikslius klausimus, kaip tiksliai galėtume pasinaudoti neribotu energijos šaltiniu? Kaip tiksliai galime transformuoti vieną materijos formą į kitą? Jeigu būtumėte ryžęsi pereiti šį procesą, jūs jau dabar būtumėte sugebėję užduoti klausimus ir gauti atsakymus. Tiesa, tai nereiškia, kad negalite gauti tų atsakymų, tačiau tai negalės įvykti tol, kol neatsiras kritinė masė žmonių, pasiryžusių pakeisti savo sąmonę ir atverti savo protą bent jau potencialui užduoti klausimą.
Jeigu pažvelgtumėte į krikščionybės religiją, kokia yra didžiausia krikščionybės religijos ironija? Na, aš iš tiesų atėjau išlaisvinti žmones nuo valdžios elito, kuris juos laikė savo kontrolėje per Romos imperiją ir žydų religinį isteblišmentą. Kuo tapo krikščionybės religija? Vienu galingiausių įrankių, sukurtų valdžios elito ir puolusių būtybių, su kuriuo jos laiko žmones įkalintus ribotoje būsenoje. Ko atėjau išmokyti žmones? Ką atėjau pademonstruoti? Egzistuoja galia už materialios karalijos ribų, kuri gali ateiti į materialią karaliją ir būti nukreipta problemoms spręsti. Materialios problemos turi ne tik materialius sprendimus. Tiesą sakant, galutiniai sprendimai gali būti tik nematerialūs, viršmaterialūs sprendimai.
Tai yra Kristaus žinios esmė. Tiesa, ji nebuvo išsakyta tokiu būdu prieš 2000 metų, tačiau kaip ji būtų galėjusi būti taip išsakyta, atsižvelgiant į kolektyvinę sąmonę. Tačiau kadangi kolektyvinė sąmonė buvo pakelta, dabar yra įmanoma naujai interpretuoti Kristaus žinią ir suvokti, kad aš atėjau parodyti žmonėms, jog egzistuoja galia, pranokstanti materialią galią, ir ji gali įžengti į šį pasaulį per individualių žmonių protus, tačiau jūs turite atsiverti šiai galiai. Kitaip ji nieko negalės padaryti pasaulyje, nes egzistuoja laisva valia. Prašykite ir gausite. Neprašykite ir negausite. Ne dėl to, kad Dievas ar kokia nors dvasinė būtybė tai nuo jūsų sulaikytų, bet tiesiog dėl to, kad nesate atviri gauti. Kaip galite gauti, jeigu jūsų protas yra uždarytas dovanai? Kaip galite tai gauti, jeigu galvojate, kad jums nereikia dovanos, arba jeigu galvojate, kad nenorite dovanos?
Matote krikščionius, milijonus jų visame pasaulyje, kurie tenai sėdi jausdamiesi šventesniais už kitus. Jie tikrai bus išganyti, kai suvyniosiu pasaulį kaip pergamento ritinį, ko, beje, niekada nebus. Ir jie yra įsitikinę, kad gali patogiai įsitaisyti savo patogiame gyvenimo būde, ir jaustis patogiai, darydami kažką dėl labdaros, ir tai yra viskas, ką jiems reikia daryti. O tuomet matote milijonus nereligingų, nedvasingų žmonių, kurie jaučiasi labai progresyviais, nes jie taip stipriai rūpinasi gamta. Jie taip pat jaučiasi šventesniais už kitus, būdami tikri, kad jie į tai žiūri teisingiausiai, ir vienintelis realistiškas būdas išgelbėti pasaulį yra apriboti iškastinio kuro naudojimą ir apriboti technologiją. Nė vienas iš šių žmonių nenorėtų pripažinti, kad jie pačiu šiuo savo požiūriu palaiko skurdo būseną, kuri dalija pasaulį į patogiai gyvenančių klasę, aukštesniąją klasę ir žemesniąją klasę, atstumtuosius. Ir šie žmonės, kurie save vadina progresyviais ir šventais, jie nenori pripažinti, kad būtent jie verčia didelę pasaulio populiacijos dalį toliau gyventi skurde, tiesiog dėl to, kad nenorėjo prašyti kitokio sprendimo.
Matote žmones islame, budizme, induizme, kurie turi savo religinius įsitikinimus. Tačiau aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad kai žiūrite į pasaulį, matote daug šių žmonių grupių, kurie turi požiūrį, mąstymą, kuriame nėra atviri dramatiškiems pokyčiams visuomenėje. Ir nebūdami atviri, jie tarnauja status quo išsaugojimui. Na, kas yra Planetinis Kristus? Jis yra tasai, kuris mato vienovę, visos gyvybės vienovę, ir todėl nori pakelti aukštyn visą gyvybę. Aš noriu ištraukti visus žmones iš skurdo, o ne vien kelis šimtus milijonų turtingoje pasaulio dalyje. Tačiau kaip tai gali įvykti? Tiktai laisvos valios įstatymo rėmuose, o tai reiškia, kad žmonės privalo ryžtis prašyti. Aš turiu galią, Kristaus sąmonė turi galią, ištraukti žmones iš skurdo, tačiau kažkas turi paprašyti. Kažkas turi paprašyti technologinių sprendimų, žinių, bet kažkas turi ryžtis atlikti pokytį sąmonėje ir priimti, kad tai gali įvykti, ir priimti, kad dramatiški pokyčiai, kurie turi įvykti, jog tai galėtų būti įgyvendinta, įvyks.
Negalite turėti situacijos, kokią turite šiuo metu, kuomet matote nedidelę grupę labai turtingų šalių, kurios tenai sau sėdi, ir žmonės mėgaujasi savo patogiu materialiu gyvenimo būdu, manydami, kad gyvenimo tikslas yra sukaupti vis daugiau ir daugiau prabangių dalykų, kurių jiems iš tiesų nereikia, ir negalite tuo pat metu išnaikinti skurdo. Jūs galite, vėlgi, sakyti, kaip sakė Sen Žermenas: ar tikrai mūsų tikslas yra tiesiog išnaikinti skurdą? Ne. Mūsų tikrasis tikslas yra pakelti sąmonę. Tačiau kaip tai galėtų įvykti? Na, kaip sakėme, skurdžioje pasaulio dalyje vienintelis realistiškas būdas pakelti plačiosios populiacijos sąmonę yra pakelti jų materialų pragyvenimo lygį, kad jie turėtų energijos siekti dvasinių tikslų. Daugelis tuo nepasinaudos keletą gyvenimų, tačiau galiausiai jie tai padarys, kaip matote daugelį žmonių turtingose šalyse atsigręžiant į mūsų taip pavadintą saviaktualizaciją. Mes norime pakelti jų sąmonę ir norime tai padaryti, suteikdami jiems geresnes materialias sąlygas.
Tačiau mes taip pat norime pakelti žmonių turtingose šalyse sąmonę. Jų sąmonė buvo pakelta, lyginant su tuo, kur ji buvo prieš šimtą metų, tačiau mes dabar pasiekėme tam tikras lubas, kuomet šie žmonės turi tokį aukštą materialaus pragyvenimo lygį, kad vienintelis būdas jiems toliau augti yra arba nustoti koncentruotis į materialią gyvenimo pusę ir pradėti koncentruotis į savo asmeninį dvasinį augimą, arba, Omegos aspekte, susikoncentruoti į tai, kaip jie galėtų panaudoti savo materialų gerbūvį padėdami tiems, kuriems pasisekė mažiau.
Matote, mes neieškome kažkokio grynai magiško sprendimo, kuomet skurdas staiga būtų išnaikintas. Jis turi būti išnaikintas, iš dalies žmonėms turtingose šalyse pakeičiant savo požiūrį ir siekiant padėti kitiems, nes tai yra vienintelis būdas, kuriuo jie gali pakelti savo sąmonę – padėdami kitiems. O tie žmonės vargingose šalyse, jie gali pakelti savo sąmonę per gaunamą pagalbą, leisdami, kad jiems būtų padėta. Tai taip pat yra plati ir sudėtinga tema, nes nesiekiu jums čia sukurti įspūdžio, kad tiktai žmonės turtingose šalyse yra problema. Ar kad tiktai jie yra tie, kurie neprašė. Realybė yra tokia, kad kai pažvelgiate į daugelio žmonių vargingose šalyse psichologiją, jie taip pat nėra atviri pokyčiams, nes jie nėra atviri keisti savo psichologiją, savo paradigmą apie gyvenimą, savo tapatumo jausmą, kuriame jie save laiko vargšais, socialiai nuskriaustaisiais, tais, kurie iš tiesų nieko negali padaryti ir iš tiesų neturi jokių pasirinkimų gyvenime.
Ir jūs matote daug šių žmonių, kurie, pavyzdžiui, turi tam tikrą religiją, prie kurios yra taip stipriai prisirišę, kad ji iš tiesų neleidžia jiems sakyti: „Mes turime tikrą problemą savo šalyje, tačiau yra kitų šalių pasaulyje, kurios išsprendė tą problemą, tai ar negalėtume iš jų pasimokyti? Ar negalėtume paprašyti pagalbos? O ne, mes negalime to daryti, nes esame musulmoniška šalis, ir mūsų religija yra pranašesnė už tų bedievių žmonių Vakaruose, kurie iš viso nebeturi jokios religijos. Mes negalime prašyti jų pagalbos, negalime iš jų mokytis, nes tuomet turėsime tapti tokiomis sekuliariomis visuomenėmis kaip jų, ir turėsime atsisakyti savo pranašumo, paremto mūsų musulmonų religija“.
Matote, „prašykite ir gausite“ galioja visiems žmonėms pasaulyje. Kodėl egzistuoja skurdas didelėje pasaulio dalyje? Todėl, kad žmonės neprašė. Kodėl egzistuoja didelis skurdas daugelyje arabų šalių? Todėl, kad islamas neleidžia jiems prašyti. Kodėl egzistuoja skurdas Indijoje? Todėl, kad induizmo religija neleidžia jiems prašyti. Kodėl skurdas vis dar egzistuoja Kinijoje? Todėl, kad komunistinis mąstymas neleidžia jiems prašyti, ir taip toliau.
Galite tai pritaikyti visam pasauliui ir matyti, kad kiekviena šalis, kiekviena kultūra, kiekviena žmonių grupė turi tam tikrą požiūrį į gyvenimą, kurio jie nenori kvestionuoti, ir todėl jie nenori prašyti pagalbos. O jeigu neprašote, negalite gauti, nėra jokio pagrindo gauti. Žmonės šiandien yra panašūs į tuos, kurie nusprendė, kad nori klausyti radijo, nori išgirsti šią radijo programą, tačiau jie neturi antenos. Na, kaip tuomet galite klausyti radijo, jeigu neturite antenos, kuri galėtų priimti signalą?
Mano mylimieji, daviau jums tai, ką norėjau jums duoti. Vėlgi, labai gili, daugiasluoksnė žinia, kuri pareikalaus apmąstymų. Tie iš jūsų, kurie iš jos išgausite daugiausia, bus tie, kurie apie tai mąstys daug, daug kartų, mąstys apie įvairius šios žinios aspektus. Tačiau iš tiesų, kaip galite gauti daugiausia naudos iš tokios žinios kaip ši, ir iš kitų žinių, kurias mes davėme? Ar tik klausydamiesi fizinės žinios formos? Ar tik ją skaitydami, netgi skaitydami ją vėl ir vėl? Ką aš ką tik sakiau?
Prašykite ir gausite. Nepriimkite mūsų diktavimų kaip: „Tai yra galutinis žodis, turiu tai išklausyti fizinėje formoje, turiu tai perskaityti.“ Kai studijuojate diktavimą, paprašykite mokytoją atskleisti jums, kas yra sakoma tarp eilučių. Tai taip pat galioja ir jums, pakylėtųjų mokytojų mokiniams. Prašykite ir gausite. Kai kurie iš jūsų vis dar turite idėjų, prie kurių esate prisirišę, kurios jums trukdo prašyti. Tačiau daugelis jūsų jau sau tai įrodėte, kad kai prašote mūsų pagalbos, jūs ją gaunate. Žinoma, šis pasiuntinys įrodė tai kiekvienam, pasiruošusiam į tai pažvelgti. Nes kaip gi vienas žmogus, vieno žmogaus protas, galėtų atnešti visus šiuos mokymus? Tai turi ateiti iš kito šaltinio. O kodėl tai atėjo per jį? Jis ryžosi prašyti atviru protu, ir ką vienas padarė, visi padaryti gali. Tai taip pat yra Kristaus realybė.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com