Paleiskite kas sena!
Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava per Kim Michaels, 2021 metų spalio 1 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 Korėjos vebinare „Būkite atviromis durimis Žemės planetai“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Padma Sambhava.
AŠ ESU Buda Padma Sambhava. AŠ ESU Vadžra Guru Padma Sambhava. Yra realybė, yra mitas, yra faktas, yra fikcija. Yra įmantri konstrukcija, sukurta Tibeto budizme, kitose budizmo formose apie Padmą Sambhavą – Padma Sambhavos vardą, kas buvo Padma Sambhava, ką jis padarė, kada jis pasirodė, kaip jis pasirodė, kodėl jis pasirodė, kokius jis prisiėmė pasireiškimus, ir taip toliau.
Jeigu pažvelgtume į šią įmantrią, ganėtinai įmantrią medžiagą, turėtume sakyti, kad didžioji jos dalis yra fikcija, mitas. Tai nereiškia, jog tai neturi visiškai jokios vertės, nes amžių bėgyje buvo žmonių, kurie sugebėjo tuo pasinaudoti, konstruktyviai pasinaudoti ta medžiaga. Tačiau taip pat yra daug žmonių, tiesą sakant, absoliuti dauguma žmonių, kurie įstrigo išorinėje tos medžiagos formoje. Jie susikoncentravo į išorinę medžiagos formą ir nesugebėjo pažvelgti už išorinės formos.
Tai, žinoma, yra iššūkis, su kuriuo mes, pakylėtieji mokytojai, mes, dvasinės būtybės, susiduriame, visada susidūrėme ir visada susidursime nenatūralioje planetoje. Susidursime su tuo tol, kol Žemė tebebus nenatūrali planeta, nes egzistuoja šis barjeras, šis atotrūkis, per kurį negalite tiesiogiai matyti, kad materija yra energijos forma, o materiali karalija nėra atskirta nuo dvasinės, bet yra dvasinės karalijos išraiška, dvasinės karalijos tąsa, dvasinės karalijos pasireiškimas.
Tad kai paimate kai kurias šias idėjas ir mitus, kurie buvo sukurti, matote, kad egzistuoja tradicija, jog Gautama Buda arba Šakja Munis, kaip jis buvo vadinamas šiose tradicijose, numatė Padma Sambhavos atėjimą. Kai kurios tradicijos teigia, jog Gautama numatė ateities Budos atėjimą, kuris, tiesą sakant, bus netgi dar labiau nušvitęs už jį patį. Tačiau kaip šios tradicijos sako, kadangi Gautama buvo pilnai nušvitęs, negali būti nė vieno, kuris būtų daugiau nei pilnai nušvitęs, tad tai negalėtų būti tikroji prasmė. Tačiau tai jums rodo, koks svarbus Padma Sambhava buvo Budos prote. Tai yra tipiškas pavyzdys, kaip linijiškas protas paima dvasines koncepcijas ir mėgina paversti jas linijiškomis, idant protas galėtų jas suvokti ir kontroliuoti.
O kokia yra realybė? Na, realybė yra tokia, kad Gautama buvo būtybė, kuri nusileido į fizinį įsikūnijimą. Mes jus, pakylėtųjų mokytojų mokinius, mokėme, kad Gautama į pirmą įsikūnijimą Žemėje nusileido labai seniai, jis nusileido į dualistinę sąmonę, įstrigo ir pasiklydo dualizme, tačiau praleidęs jame daug gyvenimų, pradėjo busti iš dualizmo. Netgi po dar daugiau gyvenimų jis pasiekė sąmonės lygį, kuris jam suteikė teisę inkarnuotis savo paskutinėje inkarnacijoje ir tapti Buda – nes toje inkarnacijoje jis pasiekė Budiškumą. Todėl Gautama yra pavyzdys, kuriuo gali sekti visi žmonės. Gautama turėjo būti pavyzdžiu, kuriuo visi žmonės galėtų sekti, parodydamas, kad visi gali pasiekti nušvitimą. Kodėl? Todėl, kad viskas savyje slepia Budos prigimtį. Tad kiekvienas žmogus turi potencialą pasiekti sąmonės būseną, kurią Gautama vadino Budiškumu, nirvana arba nušvitimu.
Tad Gautama turėjo būti pavyzdžiu. Ką linijiškas protas padarė su Gautama? Na, linijiškas protas nori lyginti. Nė viena religija neatsiranda vakuume, tad budizmas atsirado šalyje, dvasinėje tradicijoje, regione, kuriame dominavo induizmas ir jame ilgą laiką dominavo induistinis mąstymas. Gautama pristatė alternatyvą induistiškam mąstymui, tačiau tų, kurie apsiskelbė Gautamos pasekėjais, linijiškas protas norėjo lyginti budizmo religiją su induizmo religija. Ką reiškia lyginimas? Na, ji turėjo būti geresnė, turėjo būti aukštesnė, turėjo būti pažangesnė už induizmo religiją.
Todėl jie sukūrė šį mitą, kad Gautama buvo ne šiaip žmogus, per daugelį inkarnacijų pasiekęs Budiškumo lygmenį. Gautama buvo ypatingas nuo gimimo, jis galbūt, kaip kai kurie sako, netgi iš viso neturėjo jokių ankstesnių inkarnacijų, bet iš karto įsikūnijo kaip nušvitusi būtybė.
Jis buvo labai ypatingas dėl to, kaip gimė, jo gimimą lydėjo stebuklai, kaip stebuklai lydėjo ir Jėzaus gimimą, ir visi tie dalykai. Tad ką linijiškas protas padarė su Budos pavyzdžiu? Jis jį pavertė niekiniu, kadangi Gautama buvo toks ypatingas, jog niekas negalėtų jo imituoti ir sekti jo pavyzdžiu, jūs jau tokie turite gimti, nes kitaip jums nėra jokių šansų pasiekti tokią pačią būseną kaip Gautama.
Tad dėl šio noro padaryti budizmo religiją pranašesne už induizmo religiją, tiesą sakant, dėl troškimo padaryti ją pačia aukščiausia religija, Gautama turėjo būti paverstas pačia aukščiausia nušvitusia būtybe, jis turėjo būti pilnai nušvitęs. Todėl, kai pats Gautama pasakė, kad po jo ateisiąs tasai, kuris bus labiau nušvitęs už jį patį, na, linijiškas protas negali priimti tokio teiginio, nes į nušvitimą jis gali žiūrėti tik vienu būdu. Tai yra, kad jeigu Buda buvo aukščiausias dvasinis mokytojas, tuomet jis turėjo būti pasiekęs aukščiausią sąmonės lygį. Realybė, žinoma, yra tokia, kad paprasčiausias paaiškinimas, ką reiškia nušvitimas, yra tai, jog pasiekėte aukščiausią sąmonės lygį, kuris yra įmanomas Žemėje, o aukščiau, žinoma, yra pakylėtoji karalija.
Pakylėtoje karalijoje egzistuoja ilgas progresavimas per įvairias planetas, susijusias su šia nepakilusia sfera, į aukštesnes ankstesnes sferas, apie kurias mes jums pasakojome. Tad yra daug, daug, daug, daug, tiesą sakant, nesuskaičiuojamas skaičius būtybių pakylėtoje karalijoje, kurios turi daug aukštesnį sąmonės lygį, ir todėl jos yra pasiekusios daug aukštesnį nušvitimo laipsnį už tą, kurį pademonstravo Gautama savo paskutiniame įsikūnijime. Ar kurį pademonstravo Jėzus savo paskutiniame įsikūnijime. Tad iki pat pilnos Kūrėjo sąmonės ir netgi virš jos egzistuoja galimybė transcenduoti sąmonę. Tad nuo pat pradžių į šį mitą apie Padma Sambhavos pasirodymą įslinko klaidinga jo interpretacija.
Kokia yra realybė? Realybė yra, kad viskas turi Alfa aspektą ir Omega aspektą. Omega aspektas yra tai, ką mes galime padaryti iš dvasinės karalijos, yra per inkarnaciją. Asmuo inkarnuojasi, kuris ankstesniuose gyvenimuose buvo pasiekęs aukštą sąmonės lygį. Savo paskutiniame įsikūnijime tas asmuo pademonstruoja aukščiausią sąmonės lygį, kuris gali būti pasiektas Žemėje, ar bent jau labai aukštą sąmonės lygį, ir tuomet tas asmuo pakyla. Tai yra Omega aspektas: reali fizinė inkarnacija.
Alfa aspektas yra, kad tam tikromis aplinkybėmis, esant tam tikroms sąlygoms, pakylėtajam mokytojui gali būti leista pasirodyti žmonėms įsikūnijime. Tai nėra inkarnacija. Padma Sambhava buvo pasirodymas, tai nebuvo inkarnacija. Aš nenusileidau į fizinę inkarnaciją fiziniame kūne. Aš netgi neprisiėmiau (kaip retais atvejais tai darė pakylėtieji mokytojai) fizinio kūno. Mano pasirodymas buvo grynai dvasinis – o ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jis nebuvo fiziškai regimas. Dauguma žmonių, jeigu jie būtų susidūrę su mano pasirodymu, nebūtų gebėję jo matyti. Jeigu du žmonės būtų stovėję vienas šalia kito, vienas žmogus galėjo nematyti nieko nepaprasto, o kitas matė, o tiksliau, patyrė Padma Sambhavos pasirodymą.
Koks buvo to tikslas? Tikslas yra pademonstruoti būdą, kuriuo dvasinis progresas vyksta Žemėje. Jis vyksta per fizinę inkarnaciją ir per mūsų šiandien taip vadinamą laipsnišką apreiškimą, nuolatinį apreiškimą. Jeigu iš tiesų į tai pažvelgtumėte – į tai, ką sakė Buda, jis pripažino nuolatinio laipsniško apreiškimo proceso būtinybę. Jis atėjo perduoti tam tikrą mokymą, tam tikrą tiesą. Tačiau po jo ateisiąs aukštesnis mokytojas, pakylėtasis mokytojas, ir jis atneš netgi dar aukštesnę tiesą, nei Gautamai buvo leista atnešti, atsižvelgiant į to laikmečio kolektyvinę sąmonę. Visada taip buvo. Tad realybė čia yra tokia, kad Padma Sambhava, koks aš esu ar buvau, aš esu pakylėtasis mokytojas. Kur ir kada pakilau, nėra svarbu dabartinei diskusijai, tačiau tai įvyko labai seniai, toli toli esančioje galaktikoje, ir aš pasirodžiau Žemėje kaip pakilusi būtybė, kaip pakylėtasis mokytojas. Mes nenaudojome tos terminologijos, kadangi ji nebuvo naudojama tais laikais, ir vis dėlto.
Tad aš atėjau perduoti koncepcijos, kad egzistuoja tam tikri paslėpti mokymai (terma), kuriuos gali atrasti tik tie mokiniai, kurie išlavino savyje gebėjimą juos atrasti (tertonai). Štai ką mes šiandien sakytume: yra mokymų, atskleistų iš pakylėtosios karalijos, kurie nebuvo nuleisti į fizinę plotmę, kurie nėra užrašyti, kurių neištarė įsikūnijime esantis pasiuntinys. Jie egzistuoja vien identiteto karalijoje ir tiktai tie, kurie sugebės pakelti savo sąmonę iki to lygmens ir susiderinti su jais tiesiogiai, gebės suvokti šiuos mokymus.
Tad turite nušvitusį mokytoją, kuris pasirodo fizinėje formoje, jis duoda tam tikrus mokymus. Šių mokymų tikslas yra dvejopas. Visų pirma, kaip buvo ir su Jėzumi, jis mokė minias palyginimais. Tad tam tikri mokymai yra duodami plačiajai populiacijai, kuri nėra pasiruošusi suvokti aukštesnio mokymo. Tai jiems duoda kažką, už ko jie gali užsikabinti ir gali naudotis savo sąmonei pakelti, jeigu to nori. Bet tuomet taip pat egzistuoja aukštesnis mokymas, kaip Jėzus paaiškindavo visus dalykus savo mokiniams, kai likdavo su jais vienas. Ir kaip Gautama paaiškindavo visus dalykus savo mokiniams, kai likdavo su jais vienas, ir tik jie buvo pasiruošę aukštesniam mokymui.
Tačiau šalia viso to tiek Jėzus, tiek Gautama pripažino, kad bus ir kitų mokytojų, aukštesnių mokytojų: „Aš melsiu Tėvą, kad jis jums pasiųstų kitą Guodėją“, ir taip toliau. Todėl visada vyko tas nuolatinis laipsniškas apreiškimas tiems, kurie sugebėjo ir norėjo pakelti savo sąmonę ir jį suvokti.
Na ir dabar, ką mes norėtume pamatyti įvykstant dėka šio apreiškimo, kurį perdavėme per šį pasiuntinį? Na, norėtume pamatyti, kad bent tam tikras mokinių skaičius sugebėtų paimti išorinį mokymą, kurį davėme, jie peržengtų mokymą ir suvoktų tai, ką mes duodame tiesiogiai iš pakylėtojo lygmens, idant jums nereikėtų eiti per pasiuntinį.
Tai išties yra unikali galimybė, kadangi dauguma ankstesnių pasiuntinių, kuriuos turėjome amžių bėgyje, tapo prisirišę prie savo pozicijos, prie išorinio mokymo, kurį perdavė, norėdami jį laikyti pačiu aukščiausiu mokymu. Kadangi šis pasiuntinys transcendavo tą poreikį, tą troškimą, mes galime atvirai ir aiškiai pasakyti, kad tai, žinoma, nėra mūsų tikslas, jog visi mūsų mokiniai turėtų likti priklausomi nuo šio pasiuntinio fizinėje formoje, kad galėtų užmegzti ryšį su mumis, pakylėtaisiais mokytojais. Mes norime, kad mūsų mokiniai, kaip įmanoma didesnė jų dalis, sugebėtų užmegzti tiesioginį ryšį su mumis.
Tai nereiškia, kad jūs visi pradėtumėte priiminėti diktavimus ar perdavinėti mokymus, kurie konkuruotų su šio pasiuntinio mokymais, nes tai sukurtų painiavą. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad daugelis jūsų turite potencialą gauti kažką tiesiogiai iš mūsų, kuo tuomet galite pasinaudoti apšviesdami specifinę sritį, kurioje turite patirties ir išmanymo. Tai, pavyzdžiui, galioja visoms religijoms, egzistuoja didelė būtinybė atnaujinti visas religijas. Jeigu pažvelgsite į budizmą, matysite, kad budizmas didžiąją dalimi perėjo tokį patį procesą, kurį perėjo ir induizmas, ir tapo užsifiksavęs, užstrigęs išorinėje mokymo formoje. Intencija, žinoma, niekada nebuvo tokia. Susikoncentravimas į išorinę formą nėra mokymo tikslas – išorinės formos transcendavimas yra mokymo tikslas.
Tad kai kurie iš jūsų turite patirties su budizmu, su įvairiomis budizmo formomis, su dzen budizmu ir kitomis, ir turite potencialą atnešti atnaujinimą. Galite gauti naudos iš mokymų, kuriuos šis pasiuntinys davė, kad atvertumėte savo protą. Tačiau kai kurie iš jūsų turite daug didesnę patirtį ir žinias apie budizmą nei turi šis pasiuntinys. Todėl jūs galite atnešti, ir galite gauti iš mūsų idėjas ir mokymus, kurių jis negali gauti, nebent paskirtų nemažą laiko dalį studijuodamas šią temą, tačiau tai iš tiesų nėra tai, ką mes norėtume, kad jis darytų. Tas pats, žinoma, galioja krikščionybei, induizmui, islamui, ir tai galioja daugeliui kitų visuomenės sričių.
Ir, žinoma, mokslui – egzistuoja didelė būtinybė, ir kai kurie iš jūsų turite mokslinį išsilavinimą. Turite potencialą kažką iš mūsų gauti. Tai nereiškia, kad jums reikia išsiskirti ir sakyti: „Aš esu fizikas, ir vis tiek tikiu pakylėtaisiais mokytojais.“ Jūs tiesiog atnešate idėjas, tarsi jos būtų atėjusios iš jūsų, iš kažkokio įkvėpimo. Nes svarbiausia yra paskleisti idėjas. Ir tai bus, daugumai jūsų, tam tikras palengvėjimas, nes egzistuoja tam tikra opozicija ir pasipriešinimas pakylėtųjų mokytojų idėjai ir kad kažkas gali būti mokytojų pasiuntiniu, su kuo, žinoma, šiam pasiuntiniui teko susidurti nuo pat pradžių. Ir jums bus žymiai lengviau, kad jums nereikia paskelbti, iš kur tai ateina, bet tiesiog galite pristatyti idėjas ir leisti idėjoms daryti tai, ką idėjos gali padaryti. Tad, žinoma, visose visuomenės srityse, švietime, gydyme, kultūroje, filosofijoje, bet kuriame visuomenės aspekte egzistuoja tas potencialas.
Prieš tuos daugybę metų perdaviau koncepciją, kad yra tam tikri žmonės, kurie yra lobių medžiotojai. Jie ieško paslėptų lobių. Na ir dabar, žinoma, daugelis budizme tai interpretavo, kad čia yra kalbama apie kažkokį fizinį lobį, kurį galite rasti, ar netgi kažkokį fizinį šventraštį, kurį galite rasti kažkokiame slaptame urve Himalajuose, kuris staiga atsivers prieš jus. Tačiau iš tiesų visai ne tai buvo turima omenyje. Tai yra mokymas, dažnai netgi perduodamas ne žodžiais, bet kartais perduodamas ir žodžiais, kurį gaunate tiesiogiai iš pakylėtosios karalijos. Būtent tai trokštame išvysti kaip įmanoma didesniam mūsų mokinių skaičiui.
Tai nereiškia, kad jums reikia atsiskirti nuo šio pasiuntinio, žiūrėti iš aukšto į pasiuntinį, jį sutrypti, įrodyti, kad jis klysta, ar daryti panašius dalykus. Tai tiesiog reiškia, kad pripažįstate, jog egzistuoja potencialas eiti vidun, naudotis išoriniais mokymais tam vidiniam ryšiui užmegzti ir gauti kažką tiesiogiai iš mūsų.
Na ir dabar, ką tai tiksliai reiškia? Argi neturėjome panašios idėjos ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų dispensacijose? Na, žinoma, kad turėjome. Deja, daugelis žmonių tose dispensacijose tai interpretavo tam tikru būdu. Jie tai interpretavo tokiu būdu, kad manė, jog yra pasiruošę gauti šias idėjas, vos tik išgirdo apie idėją, nes taip esą nutiko dėl to, kad jie yra pasiruošę ją gauti. Ir todėl jie tiesiog turi kalbėti šaukinius arba studijuoti diktavimus, arba išklausyti diktavimus ir susiderinti su mokytoju, ir gauti idėjas.
Bet matote, mano mylimieji, kaip šis pasiuntinys tapo pasiuntiniu? Jūs retai apie tai susimąstote ir kartais jis ir pats to nesuvokia. Kokie buvo pirmieji impulsai, kuriuos jis gavo iš pakylėtųjų mokytojų? Tai nebuvo kažkoks pažangus apreiškimas ar įžvalga, ar kažkoks mokymas. Tai buvo įžvalgos apie jo paties psichologiją ir ką jam reikia išspręsti savo psichologijoje. Jam šis periodas tęsėsi ilgiau nei penkiolika metų, kol tapo pasiruošęs pereiti į tiesioginį mokymąsi su Jėzumi, ir tapti pasiuntiniu, kuriuo tapo, nors, žinoma, šiandien jis jau yra nuėjęs toliau.
Tad koks bus pirmasis apreiškimas, kurį gausite iš pakylėtosios karalijos? Tai bus užuominos, nurodymai, pajautimai, vizijos, įspūdžiai apie tai, ką jums reikia išsigydyti savo psichologijoje. Tai yra apmokymas. Visi turi tai pereiti. Tikiuosi, pastebėjote, kad sakiau, visi. Nėra jokių išimčių. Jeigu manote, kad esate išimtis, gyvenate iliuzijoje, ir nueisite į aklavietę, galimai užmegzdami ryšį su netikros hierarchijos apsišaukėliais, kurie jums su malonumu kalbės, kokie jūs esate didingi ir ypatingi, kad laikytų jus įstrigusius toje aklavietėje visą šį likusį jūsų įsikūnijimą.
Jūs visi turėsite tai pereiti. Daugelis jūsų jau pradėjote šį procesą, daugelis jūsų jau gavote daug įspūdžių iš mūsų ir konstruktyviai juos panaudojote savo sąmonei kelti. Nesakau, kad jums visiems dabar reikia pradėti nuo paties dugno, tačiau jums visiems reikia ryžtis pažvelgti į kažką savo psichologijoje. Jeigu nenorite to daryti, na, tai tuomet blokuojate duris į savo protą. Durys į jūsų protą nėra atviros.
Ką turime omenyje, kalbėdami apie duris į jūsų protą? Na, žinoma, durys į jūsų protą gali būti užblokuotos identiteto lygmenyje, mentaliniame lygmenyje, emociniame lygmenyje arba fiziniame lygmenyje, tai yra, sąmoningo proto lygmenyje. Ir galiausiai, kad galėtumėte pakeisti savo sąmonę, jums reikia gauti sąmoningą įžvalgą. Jums reikia priimti sprendimą, kad esate pasiryžę paleisti kažką sena, ir priimti aukštesnį supratimą, aukštesnę viziją, aukštesnį suvokimą. Turite ryžtis paleisti tai, kas sena. Ar išgirdote mane, mano mylimieji? Turite ryžtis paleisti tai, kas sena.
Tai yra didžiausias sunkumas, su kuriuo mes, pakylėtieji mokytojai, susiduriame. Mokiniai, kurie nenori paleisti to, kas sena. Žmonės yra prisirišę prie tiek daug dalykų ir nenori jų paleisti. Mes esame pasiruošę, mes norime jums duoti tą aukštesnę įžvalgą. Jūs paruošėte save, padarėte vietos savo identiteto kūne, savo mentaliniame kūne, savo emociniame kūne. Tačiau sąmoningame lygmenyje jūsų išorinis protas yra prisirišęs prie kažko, ko jūs nenorite paleisti, ir todėl negalite sąmoningai įtvirtinti įžvalgos, kurią mes jums duodame. Pavyzdys – stiprios nuomonės.
Kai kurie iš jūsų per šiuos praėjusius vienerius ar pora metų išreiškėte stiprias nuomones apie kovidą, skiepus, kaukių dėvėjimą. Kai kurie iš jūsų išreiškėte stiprias nuomones apie Jungtinių Valstijų rinkimus ir tam tikrą prezidentą. Nesiruošiu čia su jumis ginčytis dėl šitų nuomonių. Tiesiog noriu jums pasakyti, kad kiekvieną kartą, kai turite stiprią nuomonę, už kurios nenorite pažvelgti, kurios nenorite kvestionuoti, nenorite pamąstyti, ar negali egzistuoti aukštesnis supratimas; kiekvieną kartą, kai tai turite, blokuojate tekėjimą. Nesate tertonas, nesate lobių medžiotojas, nes manote, kad jau turite savo lobį, kuris yra jūsų nuomonė. Tai yra jūsų lobis. Jaučiate: „Tai yra absoliučiai teisinga, tai man yra labai svarbu.“ Tad tai yra jūsų lobis, į kurį laikotės įsikabinę. Kabinatės į savo idėjas, kaip sako dzen budistai. Kad ir koks būtų jūsų lobis, mano mylimieji, mes priimame jūsų laisvą valią ir jūsų teisę laikytis į tai įsikabinus tiek, kiek jums bus reikalinga kabinimosi į tą lobį patirtis.
Nesakau jums, ką daryti ar nedaryti. Tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, kad negalite grožėtis savo pyragu jį suvalgę. Negalite laikytis įsikibę į kažkokius dalykus Žemėje ir gauti aukštesnes idėjas iš pakylėtosios karalijos. Tai yra NE-Į-MA-NO-MA.
Galbūt kai kurie iš jūsų jaučiatės šiek tiek pavargę tai girdėti. Galbūt kai kurie iš jūsų galvojate, kad mes daug kartų tai kartojome per šiuos praėjusius pora metų.
Na, taip yra dėl to, kad mes dabar pasiekėme tam tikrą tašką, kuriame daug mokinių ryžosi pereiti virš mokymų lygmens, kuriuos mes iki šiol davėme. Tačiau mes dar nepasiekėme kritinės mokinių masės, kurie būtų ryžęsi tai padaryti. Todėl negalime pereiti į aukštesnį lygmenį ir perduoti aukštesnio lygmens mokymo. Pasiuntinys geba tai padaryti, pasiuntinys yra pasiruošęs. Tačiau turi būti Omega aspektas: pakankamas skaičius mokinių, kurie ryžtųsi pažvelgti už senų idėjų, neįsikibti į jas, neįsikabinti į jas.
Daugelis jūsų jaučiate turintys neblogą supratimą, kas yra pakylėtieji mokytojai, ko mes mokome, kaip veikia visata. Turite suvokimą apie visų ankstesnių sferų sukūrimą, apie puolusias būtybes ir visus šiuos dalykus. Tačiau yra dar daugiau, ką galima duoti. Tad klausimas yra, kada tarp jūsų atsiras pakankamai tokių, kurie norės to daugiau, kad galėtume tai duoti? Vėlgi, nesakome jums, ką daryti ar nedaryti. Mes tiesiog paaiškiname jums situaciją. O tuo tarpu mes taip pat sakome, kad tie iš jūsų, kurie esate atviri mūsų aukštesniam mokymui, na, nelaukite likusiųjų. Eikite tiesiai vidun ir suvokite tą mokymą. Egzistuoja limitas, ką mes galime perduoti fizinėje formoje per pasiuntinį. Tačiau nėra jokių limitų, ką jūs galite gauti individualiai viduje. Vienintelis limitas yra jūsų proto atvirumas.
Tad situacijos Žemėje realybė yra tokia, kad absoliuti dauguma žmonių, kurie yra įsikūnijime šiandien, turi šias, kaip mes pavadinome, „mentalines šventąsias karves“, į kurias laikosi įsikibę, į kurias kabinasi, kurių nenori paleisti. Ir būtent tai blokuoja perėjimą į aukso amžiaus sąmonę. Kaip Gautama Buda taip rūpestingai paaiškino vebinare apie ideologiją, tiek daug žmonių yra prisirišę prie ideologijos, kuri gali būti – ne tai, kas tradiciškai buvo laikoma ideologija, bet idėjos, kurios, jų įsitikinimu, neturėtų būti kvestionuojamos. Ir kaip Kuan Jin kalbėjo savo nuostabiame mokyme, egzistuoja tiek daug klaidingų sampratų, tiek daug limitų, tiek daug barjerų prote apie materiją, apie fizinės materijos prigimtį, apie tai, ką yra įmanoma pakeisti ir ko yra neįmanoma pakeisti.
Leiskite man jums pasakyti, ką yra įmanoma ir ko yra neįmanoma pakeisti Žemėje. Viską yra įmanoma pakeisti. Viską – yra – įmanoma – pakeisti. Nėra nieko, ko nebūtų galima pakeisti. Nes vos tik pakelsite materiją iki mažesnio tankumo, dalykai taps įmanomi, kurie atrodo neįmanomi šiandien. Kodėl, jūsų manymu, po žeme šiandien yra atrasta daugiau išteklių nei kada nors anksčiau? Na, galite sakyti, jog taip yra dėl to, kad žmonės turi technologiją, pavyzdžiui, įvairius sensorius ir per žemę prasiskverbiančius radarus, turi tą ir turi aną. Tačiau tikrasis klausimas yra, kodėl jie turi tą technologiją šiandien, o neturėjo prieš penkiasdešimt metų? Na, taip yra dėl to, kad kolektyvinė sąmonė buvo pakelta, ir dėl to, kad kolektyvinė sąmonė buvo pakelta, materija nebėra tokia tanki.
O tai reiškia, kad ši technologija dabar veikia, kai tuo tarpu ji nebūtų veikusi prieš penkiasdešimt metų, kadangi materija buvo tankesnė ir šie spinduliai nebūtų tuo metu galėję prasiskverbti pro materiją. Yra tiek daug, tokių subtilių, taip toli siekiančių šių minčių ir idėjų išdavų, jog suvokiame, kad daugumai žmonių to būtų per daug. To taip pat gali būti per daug ir jums, kurie esate mūsų mokiniai. Tačiau, vėlgi, jums nereikia žinoti visko apie kiekvieną visuomenės sritį. Ką mes tiek daug kartų anksčiau sakėme? Pasirinkite sritį, kuri iš tiesų yra patraukli jūsų širdžiai, susitelkite į tai, švieskitės toje srityje, tapkite ekspertais.
Jums nėra būtina (nors ir nesakau, kad negalite to daryti) įstoti į universitetą ir gauti daktaro laipsnį toje srityje. Tačiau jūs tampate ekspertais, kad žinotumėte daugiau už vidutinį žmogų. Būtumėte gudresni už vidutinį lokį toje srityje. Ir todėl galėtumėte kalbėti su didesne įžvalga ir galėtumėte paskatinti žmones mąstyti. Esmė čia nėra, mano mylimieji, įtikinti žmones, atversti žmones. Esmė yra paskatinti juos mąstyti.
Jeigu nieko apie tai nežinote, išstudijuokite Sokrato dialogus, pastudijuokite taip vadinamą Sokrato metodą. Sokratas neturėjo tikslo įtikinti žmones tam tikra filosofija, religija ar teorija. Jis tenorėjo paskatinti žmones mąstyti už savo dabartinių idėjų ribų. Tad jis jiems nesakė, ką galvoti, jis kvestionavo jų turimus įsitikinimus ir idėjas, atkreipdamas dėmesį į nenuoseklumus, prieštaravimus ir trūkumus, ir todėl paskatino kai kuriuos žmones mąstyti. Kiti ant jo supyko, norėjo jį atstumti, o galiausiai pasmerkė jį mirčiai, tačiau nėra labai didelė tikimybė, kad tai galėtų nutikti jums šiuolaikiniame pasaulyje. Tad eikite džiaugsme, ryžkitės kvestionuoti, pasitenkinkite tuo, kad paskatinote žmones kvestionuoti idėjas.
Mano mylimieji, jums, dvasingiems žmonėms, yra nepaprastai svarbu paleisti visą šią sąmonę, kad jūsų pastangos turi duoti fizinius, išmatuojamus rezultatus. Egzistuoja labai, labai stipri sąmonė fizinėje, emocinėje, mentalinėje ir žemesnėje identiteto karalijose, sukurta puolusių būtybių, kad jeigu nematote regimų, išmatuojamų rezultatų, tai reiškia, jog jūsų pastangos nedavė vaisių. Ką mes jums vėl ir vėl kartojome? Tikrasis lemiantis veiksnys Žemės progresavime yra kolektyvinės sąmonės kėlimas. Kad ir ką darytumėte, švieskitės, atsiverkite naujoms idėjoms, studijuokite tą temą, kelkite savo pačių sąmonę, ir šitaip jūs trauksite aukštyn visumą.
Jūs jau padarėte poveikį. Šaukinių ir invokacijų kalbėjimas padarė poveikį. Galbūt nematote tiesioginio fizinio rezultato. Labai gerai suprantame, kad užaugote šioje kultūroje (ypač tie iš jūsų, kurie užaugote Vakaruose), kurioje kalbama apie priežastį ir pasekmę, ir kad turite sugebėti nustatyti vieną pasekmę, ir turite sugebėti atrasti vieną priežastį. Bet ką mes jums sakėme per šiuos praėjusius kelerius metus: susietoji kilmė, viskas yra susiję labai sudėtingame gyvybės tinkle. Negalite, šiame tarpusavyje susietame pasaulyje, išskirti atskiros priežasties ir atskiros pasekmės, ji neegzistuoja, tai yra fikcija. Tai yra toks pat didelis mitas kaip ir kalbos apie Padma Sambhavos ar Gautamos Budos ypatingumą. Tai yra mokslinis mitas, ne religinis mitas, tačiau tai vis dar tebėra fikcija.
Nėra jokių atskirų priežasčių ir jokių atskirų padarinių. Ką galite padaryti, tai galite užduoti sau klausimą: „Kokį tai daro poveikį mano sąmonei, ar matau, kad mano įsitraukimas į mokymus, mano naudojimasis mokymais ir įrankiais pakėlė mano sąmonę?“ Na, tai čia jūs turite išmatuojamą rezultatą, ir tai yra vienintelis rezultatas, kurio jums reikia. Tačiau jums, žinoma, reikia žinoti, kad keldami savo sąmonę, jūs pakelsite ir kitų sąmonę. Jūs taip pat galite, kai pradedate kalbėtis su kitais žmonėmis, matyti, kad galbūt jūs padėjote kitiems žmonėms, galbūt įkvėpėte kitus žmones. Tačiau, vėlgi, neužfiksuokite savo proto, kad dabar jūs kalbėsitės su šiuo žmogumi, ir dabar turite juos atversti patikėti pakylėtaisiais mokytojais ir patikėti visais dalykais apie pakylėtuosius mokytojus, kuriais tikite jūs, ir jie turi pradėti kalbėti šaukinius, ir jie turi daryti tą ir jie turi daryti aną.
Mes kalbame ne apie tai. Mes sakome, tapkite idėjų ambasadoriais, skleiskite idėjas. Jeigu žmonės susidomi tuo, iš kur jūs gaunate šias idėjas, jūs, žinoma, galite jiems pasakyti, tačiau neturite tikslo reklamuoti pakylėtųjų mokytojų, pakylėtųjų mokytojų mokymų, šio pasiuntinio, specifinių knygų. Pasiuntinys yra visiškai patenkintas, likdamas anonimu ir reliatyviai mažai žinomu visą savo likusį gyvenimą. Jam asmeniškai to nereikia, ir jums asmeniškai to nereikia, kai atsikratote šių atskirųjų savasčių, kurios verčia jus galvoti, kad jums to reikia.
Jums tiesiog reikia būti čia, kelti savo sąmonę, įnešti geriausią indėlį, kurį galite atnešti. Tačiau, mano mylimieji, egzistuoja toks tarsi visų pakylėtųjų mokytojų šūkis, nors mums šūkis iš tiesų nėra reikalingas – ir vis dėlto, štai jis: „Dovana atiduota – darbas padarytas.“ Esmė čia nėra vertinti, kaip dovana buvo priimta ar nepriimta, tai nėra jūsų atsakomybė. Nes koks gi yra aukščiausias šios visatos įstatymas: laisva valia. Tikrai nenorėtumėte susikurti sau karmos, mėgindami kontroliuoti, kaip kiti žmonės reaguoja į tai, ką jūs jiems duodate. Turite juos išlaisvinti, leisti jiems būti. Pasitenkinkite tuo, kad pasėjote sėklą, galbūt vėliau ji išaugs į augalą, tačiau tai nėra jūsų atsakomybė. Tai yra kito žmogaus atsakomybė, tai yra jų laisva valia. Jūs turėtumėte rūpintis tik vienu dalyku, dovanos atidavimu, buvimu atviromis durimis.
Svarbiausia čia nėra, kas nutinka. Jūs esate atviros durys, o tai reiškia, kad šviesa ir idėjos srūva per jūsų sąmonę į energetinę Žemės sistemą. Joms išėjus pro jūsų duris, jūsų atsakomybė baigiasi. Esmė čia nėra pasiekti tam tikrą rezultatą ar tikėtis, kad kažkas sugrįš. Daugelis jūsų esate taip įpratę prie dar vieno iš šių paslėptų dalykų, kurių žmonės niekada nekvestionuoja, ir tai yra, kad jūs tariamai turite gauti reakciją, kai kažką padarote.
Kaip jau anksčiau sakėme, jeigu nematote pasekmės, kurią būtų padaręs jūsų pasirinkimas, iš kur jums žinoti, kad padarėte tą pasirinkimą. Tačiau tai yra žemesniame lygmenyje nei tas lygmuo, kuriame pradedate įkūnyti Kristiškumą. Nes kai įkūnijate Kristiškumą, pasitenkinate pačiu davimu, ir kai atidavėte dovaną, visiškai nesirūpinate rezultatu. Tai yra dalis to, ką reiškia Kristiškumas.
Tačiau mes matome daug mokinių, kurie ištisus dešimtmečius liko prisirišę prie rezultato. Vis dar yra žmonių iš ankstesnių dispensacijų, kurie svajoja, kad vieną dieną jų mokymas ir jų pasiuntinys bus pripažintas pačia reikšmingiausia dvasine figūra Vandenio Amžiuje. O jie bus pripažinti pačiais pažangiausiais dvasios mokiniais, kaip kad buvo pripažinti Jėzaus mokiniai. Jie bus tie, kurie padarė persilaužimą, jie bus tie, kurie išgelbėjo planetą dėl Sen Žermeno, ir visi tie dalykai, apie kuriuos jie svajoja. Tačiau kol šitai turėsite, būsite įstrigę tam tikrame sąmonės lygyje, nes vis dar norėsite sulaukti atsako iš Žemės.
Ką mes sakėme? Turite įveikti savo prisirišimus. Turite pasiekti tašką, kai šio pasaulio Princas ir Maros demonai nieko jumyse nerastų, kuo pasinaudoję galėtų jus sugundyti sureaguoti. Na, kokia yra pati pamatinė reakcija, kurią turite? Tai yra, kad norite atsako iš pasaulio, iš fizinės karalijos, iš kitų žmonių. Kol turite tą prisirišimą, Maros demonai jumyse kažką randa. Nes yra labai lengva manipuliuoti žmonėmis ir priversti juos jus atstumti. Bet net jeigu galėtumėte priversti visus žmones patvirtinti jūsų stiprias nuomones, tai taip pat laikytų jus įkalintus. Tad nesvarbu, ar esate pozityviai patvirtinami ar atstumiami, vis dar tebesate įstrigę atsako žaidime. Norite atsako.
Veiksmas – atoveiksmis. Padarote veiksmą, tikitės atoveiksmio iš visatos. Tai yra natūralu, mes tai suprantame. Ką mes daug kartų sakėme? Galite sakyti, kad prieštarauju tam, ką mes kalbėjome, kad visata yra veidrodis, ir kad tai, ką mes išsiunčiame, bus sugrąžinta mums atgal. Taip, mano mylimieji, tai yra tiesa tam tikrame sąmonės lygyje. Tačiau kai pasiekiate aukštesnius sąmonės lygius, aukštesnius Kristiškumo ir Budiškumo lygmenis, ir įveikiate savo prisirišimus, tampate visiškai nepajudinami, kad ir koks būtų ar nebūtų atsakas. Jums atoveiksmis nerūpi. Nesiekiate gauti patvirtinimo, pasiekti tam tikrą rezultatą. Tai yra neprisirišimas.
Žinoma, lengva man yra tai sakyti, būtybei, kuri nebuvo fiziniame įsikūnijime Žemėje. Tačiau aš buvau fiziniame įsikūnijime kitose planetose, ir žinau, kaip yra lengva prisirišti prie dalykų. Ir vis dėlto, tas faktas, kad yra lengva prisirišti prie dalykų, nepakeičia pamatinio fakto. Išsilaisvinsite nuo dalykų tik tuomet, kai išsilaisvinsite nuo savo prisirišimo prie dalykų. Nėra jokio kito kelio, niekada nebuvo, niekada nebus.
Jeigu atrandate turintys stiprias nuomones apie bet ką, kad ir kas tai galėtų būti, pamąstykite, kodėl turite tas stiprias nuomones, tuos stiprius įsitikinimus. Kodėl tas klausimas jums yra toks svarbus? Pamąstykite, kokį atsaką jūs mėginate gauti iš pasaulio per šį klausimą. Ar mėginate gauti pripažinimą? Ar mėginate priversti kitus žmones su jumis sutikti, jus mėgti, laikyti jus protingais, kad galėtumėte save laikyti protingesniu už juos, ar dėl ko jūs tai darote? Ką jūsų atskirosios savastys gauna iš šio prisirišimo prie kažko Žemėje? Visada yra savastis, kuri gauna kažkokią naudą. Ką turite padaryti, tai turite tai įsisąmoninti ir tarti: „Ar ši nauda iš tiesų yra tai, kam noriu leisti toliau dominuoti mano gyvenime, o gal tiesiog noriu leisti šiai savasčiai mirti?“
Kaip tampate atviromis durimis? Na, jūsų durys turi būti atviros, jūsų protas turi būti atviras. Kokia yra Budos mokymų esmių esmė? Kaip atverti savo protą. Kokia yra Jėzaus mokymų esmė? Kaip atverti savo protą dvasios tekėjimui. „O kas gi tau, tu sek paskui mane.“ Nėra jokio kito kelio, tai yra taip paprasta. Tai yra taip elementaru, ir visgi taip sunku daugeliui dvasingų žmonių suvokti, tai yra taip sunku. Pažvelkite į pasaulį, pažvelkite į dvasingų žmonių šioje planetoje istoriją, ir pažiūrėkite, kaip sunku žmonėms buvo suvokti šį vieną dalyką, šį vieną elementą kelyje.
Pažvelkite į Budos laikus, kai dominavo induizmas. Kuo tapo induizmas? Jis prasidėjo nuo tam tikrų šventraščių arba žodinių Vedų tradicijų, kurios iš tiesų buvo skirtos būti tiesioginiu apreiškimu. Pamažu jos susimaišė su kitais dalykais. Ir palaipsniui ant jų buvo pradėtos statyti vis įmantresnės konstrukcijos. Ir staiga atsirado konfliktuojančios teorijos ir Brahminai ėmė diskutuoti apie tą ir aną. Kaip viskas yra dvasinėje karalijoje, ar tai yra tiksliai taip ar antraip, ir ėmėte matyti visas šias akademines, intelektualines diskusijas.
Buda pažvelgė į tai ir tarė: „Su visomis šiomis skirtingomis nuomonėmis, kurios egzistuoja, kaip tai kada nors galės būti išspręsta? Kaip galėčiau perduoti mokymą, kuris galėtų išspręsti visą šį liūną, visas šias diskusijas, visą šį chaosą, įvairias nuomones, pasidalijusias frakcijas, kurios laikosi vienos nuomonės, o kitos – kitos, ir kovoja tarpusavyje?“
„Ką galėčiau padaryti“? Gautama mąstė sau. „Kaip galėčiau atnešti kažką, kas padarytų skirtumą, ir netaptų tik dar viena priežastimi kurti susiskaldymą, konfliktus ir diskusijas?“ Tad įžvalga, kurią jis gavo (beje, jis ją gavo iš manęs ir kitų pakylėtųjų mokytojų), buvo perduoti kažką, kas nesiektų išspręsti induizmo religijos ginčų, bet iš tiesų apeitų visus tuos ginčus „ar egzistuoja Dievas ir kokia yra dvasinė karalija“, ir jis tiesiog tarė: „Būkime praktiški, susitelkime į kažką, kas galėtų pakeisti žmonių sąmonę, kas galėtų pakelti žmonių sąmonę. O tuomet, kai pakelsime savo sąmonę, galbūt geriau sugebėsime pažvelgti už visų šių išorinių susiskaldymų.“ Tad toks yra budizmo, savo tyroje formoje, tikslas.
Žinoma, kai dabar pažvelgiate į budizmą, matote įmantrią konstrukciją, kuri buvo ant jo pastatyta, ir matote, kad tas pirminis elementas didžiąja dalimi buvo pamirštas. Tačiau jis gali būti atrastas iš naujo, argi jo negali iš naujo atrasti tie, kuriems rūpi budizmas, kurie turi įžvalgas ir yra kilę iš jo aplinkos?
Tad argi to paties nematote su pakylėtųjų mokytojų mokymais? „O, ši dispensacija yra vienintelė teisinga, šis pasiuntinys yra pats aukščiausias pasiuntinys, nėra jokio vėlesnio pasiuntinio, nebuvo jokio kito vėlesnio pasiuntinio kaip tik šis.“ Visi šie argumentai, visi šie susiskaldymai. Yra tik vienas būdas virš to pakilti, ir tai yra žmonėms individualiai susiderinti su pakylėtąja karalija. Nes mes esame aukščiau šio žmogiško liūno. Tiktai tuomet, kai su mumis susiderinsite, patirsite, kad yra kažkas daugiau ne tik už žmogiško liūno, bet ir už jūsų pačių išorinio proto.
Jūsų išorinis protas gali būti nuožmiai prisirišęs prie tam tikros nuomonės. Tačiau tai tėra nuomonė Žemėje. Galite būti prie jos prisirišę tik tol, kol nepatyrėte, kad egzistuoja nepalyginamai aukštesnis sąmonės lygmuo, kuriame ši nuomonė nėra svarbi, nes ji tėra tik viena tarp daugybės kitų nuomonių. Tad vienintelis dalykas, kuris padarys skirtumą, yra jums tai patirti. Patiriate, kad esate mūsų taip vadinamas Sąmoningasis AŠ. Grynoji sąmonė, kurios netraukia visi šie susiskaldymai, nuomonės ir prisirišimai. Tai yra vienintelis sprendimas. Vienintelis progresas.
Mes norime, kad jūs visi tai patirtumėte. Kai kurie iš jūsų tai patyrėte, jūs tiksliai žinote, apie ką kalbu. Tačiau taip pat matote, kad tie žmonės, kurie tai patyrė, nėra tie, kurie visur vaikščioja visiems kišdami savo stiprias nuomones. Tad tiems, kurie turi šį prisirišimą prie savo nuomonių, šį troškimą būti pripažintais, jums reikia pamąstyti, ką norite nuveikti su savo likusiu gyvenimu. Ar esate pasiryžę pakelti savo kelią į aukštesnį lygmenį? Nes mes dabar jums daugeliu įvairių būdų pasakėme, kad dar nesate tame lygmenyje. Ar esate pasiryžę pereiti aukščiau?
Mes jums perdavėme mokymus ir įrankius, kurie jums leis tai padaryti. Jie įgalins jus tai padaryti. Tiesiog paklausykite! Dar kartą išklausykite mokymo. Iš tiesų įsiklausykite. Atverkite savo protą klausytis, užuot ieškoję patvirtinimo turimai nuomonei. Kaip gi kitaip tapsite atviromis durimis? Daugelis jūsų svajojate gauti šias aukštas idėjas, šias pažangias idėjas, kurios jums leis tapti įžymiais ar susikrauti turtus. Bet kaip jūs jas gausite, jeigu nebus jokio atvirumo jūsų prote? Ir kaip galės atsirasti atvirumas, jeigu būsite prisirišę prie visų tų išorinių dalykų? Tai neįmanoma, mano mylimieji. Jūs mėginate padaryti tai, kas neįmanoma. Turite neįmanomą svajonę. Ir tuomet jūs kartais leidžiate sau į tai pasinerti: „Aš jau dabar turėjau turėti rezultatus. Jeigu mokymai iš tiesų veiktų, aš jau turėčiau rezultatus. Kadangi jų neturiu, kažkas yra ne taip su pasiuntiniu, kažkas yra ne taip su mokymu, galbūt pakylėtieji mokytojai iš viso neegzistuoja“, ir taip toliau ir panašiai.
Tai nereiškia, kad mokymai neveikia. Tai reiškia, kad jūs jais nesinaudojate. Jūs jų nepritaikote. Jūs nesiklausote. Jūs, kaip Motina Marija sakė: „žiūrite, bet nematote, klausote, bet negirdite“. Ir ne tik jūs. Pažvelkite į 99,9% žmonių Žemėje, jie žiūri, bet nemato, jie klauso, bet negirdi. Pažvelkite į visus budistus, kurie sekė savo mokymais, pažvelkite į budistus, kurie savo protuose yra labai atsidavę Padma Sambhavai. Ar jie girdi tai, ką mėginu jiems duoti jų vidiniuose protuose? Ne, nes yra pernelyg prisirišę prie formos. Išorinės formos. Išorinės formos. Nesilaikykite išorinės formos. Jeigu esate tertonas, jeigu esate lobių medžiotojas, jeigu ieškote termų – nesilaikykite išorinės formos.
Na, mano mylimieji, kartais jums gali kilti klausimas, kodėl mes kartojame tą patį dalyką. Jums gali kilti klausimas, ar mes tikimės kitokių rezultatų, ir todėl ar nebūtų mums galima pritaikyti Einšteino beprotybės apibrėžimo. Tačiau mes iš tiesų nesitikime rezultatų. Mes duodame mokymą iš tam tikros perspektyvos, su tam tikra energija, ir jis pasiekia kai kuriuos žmones. Šis mokymas, kurį ką tik daviau, pasiekė kai kuriuos žmones, kurių nepasiekė ankstesni mokymai, ir būtent taip veikia laipsniškas apreiškimas. Buvo daug žmonių, kurių šis mokymas nepalietė, ir būtent taip ir turi būti.
Tačiau egzistuoja milžiniškas, milžiniškas potencialas dvasios mokiniams, ne tik pakylėtųjų mokytojų mokiniams, bet ir daugeliui kitų dvasios mokinių, kurie galėtų tapti sąmoningesni ir ryžtųsi atsitraukti žingsnelį ir pamąstyti: „Kokia iš tiesų yra dvasinio kelio esmė, ar aš tai suvokiau, ar tikrai suvokiau, ką reiškia save transcenduoti, keisti savo sąmonę, kelti savo sąmonę? Ar iš tiesų matau, kad yra būtina pamatyti kažką, ko dabar negaliu matyti? Ar iš tiesų suvokiu, ką tai reiškia? Kad esmė čia nėra įgyti aukščiausią įžvalgą, bet nuolatos siekti vis aukštesnio ir aukštesnio apreiškimo. Kad šis procesas tęsis tol, kol būsiu įsikūnijime. Ar priėmiau tai? O gal vis dar tebesvajoju pasiekti kažkokią aukščiausią būseną, kurioje žmonės parkritę ant kelių mane garbins?“
Tiek daug iš jūsų turite savo Dangiškajame plane įsirašę siekti daug daugiau nei esate pasiekę šiuo konkrečiu momentu. Tačiau nepasieksite to, neatsitraukę žingsnelio ir nepermąstę, neuždavę klausimų, kad galėtumėte pamatyti tai, ko šiuo metu negalite matyti. Jūs esate ten, kur esate, nes negalite matyti už tam tikro barjero. Jį perlipsite tik už jo pažvelgę. O tai reiškia, kad turite ryžtis atverti savo protą ir užduoti tam tikrus klausimus, kurių neuždavėte.
Šis pasiuntinys, kaip jau apie tai rašė ir kalbėjo, savo kelią pradėjo turėdamas labai naivų supratimą apie dvasinį augimą ir ką jis reiškia. Ir kaip gi galėjo būti kitaip, žinant, kad jis užaugo Vakarų visuomenėje, kuri neigia bet kokį dvasingumą. Atėjo momentas, kai jis suvokė, jog dvasinio kelio esmė yra pažvelgti į kažką savyje, pamatyti tai, nors tai yra labai nemalonu ir jūsų ego tai atmeta. Atmeta idėją, priešinasi jai. Tačiau jeigu jūs ryšitės tai pamatyti, pažvelgti į tai, dirbti su tuo, pereiti per visą tą skausmą, tuomet iš tiesų staiga atrasite, kad pasikeitėte. Jumyse įvyko pokytis. Esate aukštesniame lygyje nei buvote anksčiau. Galbūt aukštesniame lygyje, nei manėte galėsiantys būti.
Tai yra dvasinio augimo esmė. Tai nėra šlovinga, tai yra sunkus darbas. Tai yra kelionė po vieną nedidelį žingsnelį į priekį. Nėra jokių didžiulių persilaužimų ir šlovingų epifanijų. Na, gali būti tam tikri persilaužimai ir epifanijos, tačiau kuo aukščiau pakylate kelyje, tuo mažiau ir mažiau belieka šlovingumo, nes tuo mažesnis darosi kontrastas. Tad nirvana yra visai ne tai, kuo daugelis įsivaizduoja ją esant, populiariai tariant, nirvana yra smarkiai pervertinama žmonių, kurie galvoja, jog tai yra kažkokia aukščiausios palaimos būsena. Tačiau nirvana yra visiškai neutrali proto būsena, lyginant su dualistine, poliarizuota sąmonės būsena, kurią turi dauguma žmonių. Nėra jokių pakilimų ar nuosmukių, jokio malonumo ar nemalonumo. Nėra jokios kančios. Tačiau taip pat nėra ir dirbtinio džiūgavimo ir sėkmės, kurią galite pasiekti Žemėje. Ji yra neutrali, bent jau lyginant su tuo, ką dauguma žmonių patiria Žemėje. Žinoma, jaučiate nuolatinį džiaugsmą, pilnatvės jausmą. Tačiau tai nėra kažkas, kas turi priešingybę.
Pakylėtoje būsenoje jūsų sąmonė neturi priešingo poliariškumo. Nėra jokio kontrasto. Nėra jokio supimosi tarp to ir ano, ir tai yra vienas iš dalykų, kurį turite atiduoti. Turite atiduoti dramą. Dramą, kad esate tokie ypatingi, kad darote kažką tokio ypatingo. Tad daviau jums daug peno pamąstymui, jeigu pakartotinai skaitysite arba klausysite šio perdavimo. Yra daug dalykų, kurie buvo paslėpti tarp žodžių. Paslėpti tarp eilučių. Ir jeigu naudositės šiuo diktavimu ir mano mantros įrašu, kuri buvo kalbėta prieš tai, galėsite susiderinti su manimi.
Galėsite atrasti paslėptą lobį, kurį trokštu jums duoti. Galite tapti vienu iš mano tertonų, kai kurie iš jūsų jau jais esate, tad tęskite gerą darbą, nes nieko nuo jūsų neslepiu. Tai jūs kažką nuo manęs slepiate. Tai, žinoma, yra jūsų pasirinkimas. Turite teisę rinktis. Vėlgi, aš tik sakau: „Norite to, ar norite ano?“ Nes negalite turėti abiejų dalykų, tokia yra gyvenimo Žemėje esmė, tam tikri dalykai yra tarpusavyje nesuderinami. Proto uždarumas ir dvasinis augimas yra tarpusavyje nesuderinami. Prisirišimas prie idėjų ir dvasinis augimas yra tarpusavyje nesuderinami.
Tad, mano mylimieji, užsklendžiu jus džiaugsmingoje liepsnoje, kuria AŠ ESU. Nes Padma Sambhava AŠ ESU. AŠ ESU Vadžra Guru, kuris reiškia: „Pareiškiu savo teisę įkūnyti save Žemėje per tuos, kurie sugebės susiderinti su mano Esybe, su mano Buvimu.“
Versta iš www.ascendedmasterlight.com