Drįskite kvestionuoti tai, kas nekvestionuojama!
Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin per Kim Michaels, 2021 metų spalio 1 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 Korėjos vebinare „Būkite atviromis durimis Žemės planetai“.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin. Aš taip pat esu Buda Kuan Jin.
Ir čia kiltų tam tikras pasipriešinimas iš tradicinių budistų rato, jeigu jie kada nors tai išgirstų arba perskaitytų, nors, žinoma, nėra labai tikėtina, kad jie tai padarys. Ir vis dėlto, būtų pasipriešinimas, nes jie atsisakytų net mąstyti apie tai, kad moteris galėtų būti arba galėtų tapti Buda. Tai, žinoma, yra viena iš tų idėjų, kurios blokuoja aukso amžių. Tai nereiškia, kad vien tik ši viena idėja blokuoja aukso amžių, tačiau tai yra pavyzdys tokių idėjų, absoliutinių idėjų, kad kažkas negali įvykti.
Aš tradiciškai buvau laikoma Gailestingumo Deive. Na, kas yra gailestingumas? Gailestingumas yra pokytis. Gailestingumo esmė yra pokytis. Jeigu esate siaubingoje situacijoje, kurioje kenčiate, jūs, žinoma, norite išsilaisvinti iš tų kančių. Tačiau kaip galėtumėte išsilaisvinti iš kančių, jeigu nebūtų pokyčio? Tad kai žmonės šaukiasi gailestingumo, ko jie šaukiasi? Pokyčio. Tačiau kaip pokytis gali įvykti? Vėlgi, turime šį tradicinį požiūrį: „Egzistuoja dievai ir deivės dvasinėje karalijoje, jie yra visagaliai. Mes, žmonės, neturime jokios galios. Tačiau jei tik kreipsimės į dievus ir deives, tuomet bent retkarčiais jie įsikiš ir sukurs kažkokį stebuklą, jie mūsų pasigailės ir išlaisvins mus nuo kančių.“
Ir būtent ši idėja iš tiesų yra viena didžiausių kliūčių aukso amžiui, situacijų pagerinimui. Nes kaip gali ateiti pokyčiai į planetą, kurioje absoliutus įstatymas, iš tiesų vienintelis absoliutus įstatymas yra laisva valia? Kodėl turite tas sąlygas, kurias šiuo metu turite? Dėl žmonių padarytų pasirinkimų. Pavyzdžiui, ir duosiu jums pavyzdį, kurį dauguma žmonių turėtų sugebėti matyti: kodėl tiek daug žmonių kenčia nuo karų ir konfliktų? Kas sukelia karus ir konfliktus? Ar egzistuoja kažkoks natūralus dėsnis, kuris teigia, kad privalo egzistuoti karai ir konfliktai? Ar tai Dievas kuria karus ir konfliktus?
Na, kai kurie sakytų, kad praeityje, kai kurių religijų Dievas privertė tam tikrus žmones eiti į karą su kitais žmonėmis. Ir vis dėlto, kai atsitraukiate žingsnelį atgal ir pažvelgiate į realybę, matote, kad karai ir konfliktai yra žmonių padarytų pasirinkimų pasekmė.
Kaip gi aš, Gailestingumo Deivė, galėčiau įsikišti ir pašalinti karus ir konfliktus, jeigu tai darydama pažeisčiau laisvos valios įstatymą, kurį esu pasišventusi saugoti kaip pakylėtoji būtybė? Kai žmonės šaukiasi gailestingumo, jie mano, kad turiu kažkokią magišką galią įsikišti, tačiau kadangi egzistuoja laisvos valios įstatymas, kokią gi aš turiu magišką galią? Daugelis sakys: „Bet egzistuoja visi tie antgamtinių įvykių pavyzdžiai. Pažvelkite į įvairių religijų šventraščius, kaip praeityje visada nutikdavo kažkokie antgamtiški stebuklai, ir argi tai neįrodo, kad Dievas turi galią įsikišti?“ Na, kodėl gi taip yra, kad dauguma stebuklų yra praeityje? Argi taip nėra dėl to, kad stebuklai turėjo pademonstruoti proto galią, Dievo galią?
Kokia yra stebuklo, arba tai, ką dauguma žmonių vadintų stebuklu, esmė? Tai yra gamtos dėsnio, arba natūralių sąlygų, apėjimas. Būtent taip daugelis žmonių į tai žiūrėtų. Bet ar tai yra realybė? Kai Buda padarė tam tikrus tariamai stebuklingus dalykus, kai Jėzus atliko tariamai tam tikrus stebuklingus dalykus, daugelis žmonių juos laiko šiais labai ypatingais žmonėmis, kurie buvo visiškai nepanašūs į kitus žmones, nes turėjo proto galią aplenkti natūralius dėsnius. Bet argi tai turėjo pademonstruoti stebuklas? Ne, jis turėjo pademonstruoti, kad protas turi galią aplenkti gamtos dėsnius.
Egzistuoja tradicinis požiūris tarp daugelio religingų žmonių, kad tas ar anas yra stebuklas. Jeigu kažkas vaikšto ant vandens, jeigu kažkas levituoja ore, jeigu kažkas yra stebuklingai išgydomas, jeigu kažkas yra apsaugomas arba išgelbėjamas nuo katastrofos, tai yra „stebuklas“. Bet galbūt būtų išmintingiau išplėsti savo supratimą apie tai, kas yra stebuklas. Kai pažvelgiate, kaip šiandien gyvena žmonės, daugumoje šiuolaikinių demokratijų, ir palyginate tai su tuo, kaip daugelis žmonių gyvena šalyse, kurios nėra šiuolaikinės ir kurios nėra demokratijos, argi nesakytumėte, kad pokytis pragyvenimo lygyje yra stebuklas? Iš tiesų galiu jus užtikrinti, kad jeigu grįžtumėte per pora kartų atgal ir paprašytumėte savo senelių arba prosenelių pažvelgti į gyvenimo sąlygas, kurias jūs turite šiandien, jie sakytų, kad tai yra stebuklas.
Todėl, kad pagerėjimas, kurį matote savo visuomenėje, ir kurį jums buvo diegiama laikyti savaime suprantamu, yra tai, ko jie nebūtų galėję įsivaizduoti. Jie nebūtų patikėję, kad tai yra įmanoma. Jie nebūtų galėję priimti, kad tai galėtų jiems nutikti. Kodėl tai jiems nenutiko? Ar tik dėl to, kad dar nebuvo atėjęs tinkamas laikas? Galite pastebėti, kad tai nutiko jums. Kodėl tai nenutiko jūsų proseneliams? Ar tik dėl to, kad nebuvo atėjęs tinkamas metas? Nebuvo subrendęs laikas? Paklauskite savęs, kodėl laikas nebuvo tinkamas jūsų seneliams. Ar negalėjo būti taip, jog jis nebuvo tinkamas, nes jie negalėjo priimti, kad galėtų gyventi tokioje visuomenėje? Žinoma, suprantu, kad jie negalėjo to priimti, nes nuo vaikystės buvo programuojami priimti savo visuomenių status quo, kad dalykai negalėtų būti radikaliai kitokie.
Tačiau jeigu jie būtų sugebėję atlikti pokytį prote, kurį dabartinė karta atliko arba su kuriuo užaugo, argi nebūtų buvę įmanoma pažangesnei visuomenei būti įkūnytai prieš šimtą metų? Tai iš tiesų būtų buvę įmanoma. Ne Dievas apsprendžia žmonių visuomenės progresą. Žmogaus protas kolektyviškai ir individualiai apsprendžia sąlygas bet kurioje visuomenėje. Visuomenė negali pasikeisti tol, kol nepasikeičia kolektyvinė sąmonė. Tad ko reikia, kad galėtumėte būti atviromis durimis Žemės planetai? Reikia, kad ryžtumėtės pažvelgti į savo visuomenę, pažvelgti į kultūrą, kurioje užaugote, ir pažvelgti į tai, ką žmonės laiko neįmanoma.
Kas, jų manymu, negalėtų įvykti? Ko jie nedrįsta ar netgi negali įsivaizduoti, kad potencialiai galėtų įvykti? Tai nereiškia, kad žmonės galvoja: „O, tai yra neįmanoma.“ Gali būti, kad jie netgi iš viso apie tai nemąsto. Koks yra vienas būtiniausių pokyčių, kurį turite padaryti, kad galėtumėte tapti atviromis durimis Žemės planetai? Na, tai yra, kad turite pažvelgti į savo visuomenę ir pamąstyti: „Koks yra požiūris į gyvenimą, kuris man buvo diegiamas nuo gimimo, galbūt netgi ne vieną gyvenimą, įsikūnijant panašioje visuomenėje ir kultūroje? Kokie yra to požiūrio elementai, kuriuos žmonės laiko neįmanomais, ar kurių netgi nelaiko realia galimybe, nes jie net negali to įsivaizduoti?“
Ir tuomet jums reikia suvokti, kad jeigu norite būti atviromis durimis, turite kvestionuoti šiuos dalykus. Turite kvestionuoti šiuos barjerus, kurie buvo pastatyti žmonių protuose, šias sienas, šias geležines uždangas, kurios buvo pastatytos prote, kolektyviniame prote, tačiau jos veikia individus. Gali atrodyti paradoksas, tačiau Žemė yra pilna paradoksų. Gali atrodyti paradoksas, jog tam, kad taptumėte atviromis durimis Žemės planetai, iš pradžių turite pereiti periodą, užsidarydami savo protą nuo kolektyvinės sąmonės. Tačiau jums reikia atitraukti savo protą nuo kolektyvinės sąmonės, idant nekritiškai nepriimtumėte visų šių barjerų, kurie egzistuoja jūsų šalies, jūsų vietovės, jūsų kultūros kolektyvinėje sąmonėje. Yra daug šių barjerų. Jie yra tokie subtilūs, kad beveik nėra nė vieno žmogaus, nė vieno individo Žemėje, kuris visus juos suvoktų. Jie yra tokie įvairūs, tokie subtilūs, tačiau, žinoma, egzistuoja tam tikri bendri elementai. Negalėčiau jų visų pakomentuoti kiekvienai kultūrai, tačiau galiu pakomentuoti bent kai kuriuos iš jų, kaip tai jau padariau šiame mokyme.
Na ir dabar, vienas iš subtiliausių barjerų, randamų kolektyvinėje sąmonėje, yra tai, kad jūs užaugote patirdami materiją. Net nesuvokiate, kas įvyksta. Tačiau kaip iliustraciją prisiminkite filosofų keltą klausimą. Tarp žmonių egzistuoja ganėtinai universalus sutarimas daugumoje visuomenių, kad augalai, kurie auga jūsų vejoje, žmonių vejose, vadinami žole, turi tam tikrą spalvą, kuri angliškai yra vadinama green (lt. žalia). Žinoma, kitomis kalbomis ji yra vadinama kitaip, tačiau visos kalbos turi tam tikrą žodį, kuriuo yra sutarusios vadinti žalią spalvą. Visiems žmonėms nuo vaikystės buvo diegiama žolę laikyti žalia.
Egzistuoja spalvos koncepcija, asocijuojama su tam tikrais augalais arba tam tikrais kitais dalykais: tai yra „žalia“. Tačiau filosofai jau kurį laiką mąsto, ar visi žmonės žalią spalvą mato vienodai. Kitaip tariant, kai žiūrite į savo veją, ar matote lygiai tokį patį žalios spalvos atspalvį kaip ir kitas žmogus, žiūrėdamas į tą pačią veją? Ar negali būti taip, kad individo prote yra kažkas, kas nuspalvina jo spalvų matymą, tad žmonės mato šiek tiek skirtingus žalios spalvos atspalvius, o galbūt netgi mato skirtingas spalvas? Žinote, kad kai kurie žmonės nemato spalvų ir jie nemato žalios spalvos.
Jums nuo vaikystės buvo diegiama į materiją žiūrėti tam tikru būdu. Kad ir kur būtumėte užaugę Žemės planetoje, buvote programuojami į materiją žiūrėti tam tikru būdu. Ji yra kieta, ji yra tanki, ją galima pakeisti, bet tik jėga paremtu procesu, naudojant tam tikrus įrankius, tam tikrą technologiją, iš esmės, naudojant jėgą. Matote medį, medis yra kietas, galite į jį pabelsti ranka. Tačiau jeigu trenksite į jį pakankamai stipriai, jūsų ranka patirs skausmą, o medžio nenugriausite. Negalite medžio nukirsti rankomis. Ką turite daryti?
Na, tiktai tuomet, kai žmonės išrado akmeninį kirvuką, padarytą iš titnago, jie įgijo gebėjimą nukirsti medį. Vėliau jie išrado bronzinius kirvius, po to geležinius kirvius, o tada iš geležies pagamintus pjūklus. Dabar jie turi didesnius ir galingesnius įrankius, kurie jiems leidžia nupjauti medį. Kai nupjaunate medį, galite paimti medieną, galite naudoti kitus įrankius arba technologiją, formuodami šią medieną į įvairias formas. Kuo tai yra paremta? Tai yra paremta jėga. Jėga nukertate medį. Jėga perskeliate arba perpjaunate, arba formuojate, arba obliuojate arba šlifuojate medį. Visa tai yra paremta jėga. Buvote auginami tikėti, kad vienintelis būdas pakeisti materiją yra naudojant jėgą. Paimate materiją ir ją suardote.
Mano mylimieji, pažvelkite į didžiąją dalį technologijos, kurią šiandien turite pasaulyje. Argi tai nėra destruktyvi technologija? Ji paima substanciją. Ji jėga ją išardo. Kaip sukuriate šią geležinio kirvio galvą, kuri jums yra reikalinga medžiui nukirsti? Privalote jėga iškasti geležies rūdą iš žemės, privalote jėga ją įkaitinti iki labai aukštos temperatūros, kad ji ištirptų, o tuomet turite išlieti iš jos geležinio kirvio galvos formą, kurią tuomet užmautumėte ant iš medžio padarytos rankenos. Beje, kaip jie pagamino pirmąją kirvio rankeną, jeigu neturėjo kirvio, su kuriuo būtų galėję nukirsti medį? Bet dabar ne apie tai; jūs visa tai darote jėga. Ir tuomet naudojate jėgą prieš medį. Jėga nukertate medį. Jėga jį formuojate su kitais metaliniais įrankiais. Ką čia jums nuo vaikystės buvo diegiama galvoti? Vienintelis būdas sukurti kažką, kas jums būtų naudinga, yra jėga išardyti kažką kita.
Buvote auginami tikėti, kad gyvenate pasaulyje, kuriame egzistuoja tam tikri materialūs fenomenai, kurie buvo sukurti per natūralius procesus praeityje arba yra pastoviai kuriami per natūralų augimo procesą. Tačiau vieninteliai ištekliai, kurie yra jums prieinami, yra gamtiniai ištekliai, kurie buvo sukurti praeityje arba yra pastoviai kuriami augalijos ir gyvūnijos. O jūs tegalite paimti šiuos gamtinius išteklius ir juos išardyti, o tai reiškia, kad sunaudojate šiuos gamtinius išteklius. Kai atrandate kalną, kuriame yra geležies rūdos, turite jėga pradėti kasti tą geležies rūdą, tačiau ateina momentas, kai ta geležies rūda kalne baigiasi. Nieko nelieka. Ir tuomet tą išteklių esate išnaudoję. Kai nukertate tam tikrą kiekį medžių, na, kiti medžiai gali taip greitai neužaugti, ir todėl dideli plotai gali likti be medžių.
Tai yra požiūris, kurį turite į savo santykį su tuo, ką jūs galite vadinti gamta arba savo fizine aplinka. Jūs, kaip žmogiška būtybė, esate atskirti nuo tos aplinkos, jūsų protas neturi jokio poveikio medžių augimui arba geležies rūdos atsiradimui, ir todėl tegalite jėga naudoti išteklius, kuriuos teikia planeta. Ir prie ko tai veda? Tai veda prie viso šio mąstymo, kuris darosi vis labiau paplitęs šiuolaikinėje visuomenėje, kad vieną dieną jums gali baigtis ištekliai.
Na ir dabar, ką tai reiškia? Aš esu Gailestingumo Deivė. Kai žvelgiu į šiandieninį pasaulį, matau, kad vis didėjantis žmonių skaičius, ypač šiuolaikinėse šalyse, vis labiau ir labiau ima nerimauti, viena vertus, dėl išteklių išsekimo, o kita vertus, dėl aplinkos taršos, klimato, o galiausiai, ir visos žmonijos sunaikinimo. Būdama Gailestingumo Deive, norėčiau, kad žmonės, bent jau kaip įmanoma daugiau žmonių, išeitų iš šios baimės būsenos, nes argi tai nėra baimės būsena? Šie žmonės sakys, kad jie nebijo, jie yra susirūpinę, jie į tai yra įsitraukę. Tačiau jeigu atsitrauktumėte žingsnelį atgal, jeigu pažvelgtumėte į jų emocinius kūnus, pamatytumėte, kad jų varomoji jėga yra baimė. Kai kurie iš jų turi pagrįstą susirūpinimą ir pagrįstą meilę gamtai ir aplinkai, tačiau jie vis dar tebėra veikiami baimės, kadangi kolektyvinėje sąmonėje egzistuoja tam tikri labai galingi energetiniai sūkuriai, kurie traukia žmones į šią kataklizmų baimę.
Jeigu pažvelgtumėte į istoriją, žmonės bijojo įvairiausių nelaimių. Žmonės bijojo velnio arba pragaro, jie bijojo dievų rūstybės, jie bijojo karo. Jie bijojo bado, gamtos kataklizmų. Jie bijojo daugelio šių dalykų. Ir egzistuoja tam tikri labai galingi sūkuriai, kurie buvo sukurti. Ir tiesiog yra taip, kad šie sūkuriai, šie demonai, šie kolektyviniai padarai persimaino ir naudojasi tuo, ko žmonės bijo dabartinėje visuomenėje. Ir šiuo metu, matote, kad jeigu, pavyzdžiui, grįžtumėte 200 metų į praeitį, dauguma šiuolaikinių šalių buvo daug labiau paremtos baime, kadangi jos buvo veikiamos religijos, pavyzdžiui, krikščionybės religijos, kuri skleidė tokią baimę. Daugelis žmonių perėjo laikotarpį, daugelis visuomenių perėjo laikotarpį, kai žmonės pakėlė save virš šios baimės, savo tradicinės religinės baimės, tačiau jie pasidavė kitoms baimėms: karo baimei, branduolinio karo baimei, o dabar ir ekologinės katastrofos ir ekologinio žlugimo baimei, išteklių baigimosi baimei.
Bet, mano mylimieji, o jeigu aš, Gailestingumo Deivė, norinti išlaisvinti žmones nuo jų kančios, pasakyčiau jums, kad ši baimė yra visiškai nereikalinga? Jeigu jums pasakyčiau, kad tai yra dirbtinai sukurta baimė, kurios vienintelis tikslas yra kontroliuoti žmones? Kas sukūrė šią baimę? Na, apie ką kalbėjo Arkangelas Mykolas? Egzistuoja karalija už fizinės plotmės. Tai yra mūsų taip vadinama astralinė plotmė, žemesnė karalija, kurioje esantys demonai gali egzistuoti tik todėl, kad gali vogti žmonių energiją. Ir šioje astralinėje karalijoje egzistuoja šie energetiniai sūkuriai. Sūkurio šerdyje yra pusiau sąmoninga būtybė. Ji žino, kad išgyventi ir augti gali tik vogdama energiją iš žmonių. Ir kaip ji tai daro? Brutaliai nukreipdama baime paremtą energiją į žmones, į individus, kad jie būtų prislėgti. Ir dabar žmonės yra įsiurbiami į tai. Jie kuriasi sūkurį savo protuose, kuris juos atveria šiems demonams.
Turite demonus, turite puolusias būtybes astralinėje plotmėje, kurie tenori vogti žmonių energiją, kad galėtų išgyventi. Jie neturi jokio didesnio proto daryti kažką daugiau. Jie tiesiog nori vogti žmonių energiją. Būtent jie pastoviai mėgina įsiurbti žmones į šiuos sūkurius. Tačiau, žinoma, žmonės negali būti įsiurbiami prieš savo laisvą valią. Jie turi būti atviri baimei. Kadangi baimė nėra vien jausmas. Baimė ateina iš kažko mentalinėje karalijoje, netgi iš kažko identiteto karalijoje. Už jos turi glūdėti tam tikras samprotavimas. Baimė, galima sakyti, yra tiesiog emocija. Emocija yra nuoga be samprotavimo. Tačiau žmonės emocijai atsiveria per tam tikrą samprotavimą. Samprotavimas egzistuoja mentalinėje karalijoje, o gilesnis samprotavimas egzistuoja identiteto karalijoje.
Ir čia jūs matote mūsų taip vadinamas puolusias būtybes mentalinėje karalijoje ir identiteto karalijoje, kurios mėgina įtraukti žmones kažko bijoti. Jos jiems duoda kažkokias žinias, kažkokią idėją, kuri sukelia žmonėms baimę. Ir ką šios puolusios būtybės jau labai ilgą laiką darė? Jos projektavo į kolektyvinę sąmonę šią baimę, kad baigsis ištekliai, baimę, kad įvyks ekologinė katastrofa. Kodėl jos tai daro? Todėl, vėlgi, kad gali jus kontroliuoti. Joms taip pat reikia energijos, tačiau jos taip pat turi tam tikrą slaptą tikslą, kaip sakėme, ir šis tikslas tiesiog yra kurti chaosą Žemėje. Tačiau taip pat yra puolusių būtybių ir puolusiame mąstyme esančių žmonių, kurie yra fiziniame įsikūnijime, kurie taip pat už viso to stovi.
Na ir dabar, yra tokių puolusių būtybių, kurios turi labai aiškų tikslą. Tai yra tarptautinių korporacijų lyderiai, ir jie yra apsėsti troškimo gauti pelną, gauti kaip įmanoma didesnį pelną. Na, koks yra pamatinis principas, kuriuo remiasi ekonomika? Pasiūla ir paklausa. Egzistuoja tam tikra tam tikrų prekių paklausa. Kitaip tariant, yra tam tikras žmonių skaičius, kurie turi pinigų ir trokšta nusipirkti televizorių. Pagal dabartinę ekonomikos teoriją, atsiradus paklausai, kažkas patenkins tai, ko nori tie žmonės. Kažkas pagamins televizorius. Kodėl jie tai daro? Jie tai daro, kad gautų pelną.
Kaip galite gauti patį didžiausią pelną, gamindami televizorius? Na, turite pagaminti pakankamai televizorių, kad patenkintumėte paklausą. Jeigu pagaminsite per daug televizorių, atsiras perviršis ir tai sukels kainų kritimą. Yra bent jau taip sakoma, kad ekonomika funkcionuoja pagal šią labai subtilią pusiausvyrą tarp pasiūlos ir paklausos. Tačiau koks yra geriausias būdas gauti pelną? Na, vienas būdas gauti pelną yra tiesiog išsiaiškinti, kokia yra paklausa, pagaminti daiktą ir parduoti jį už tokią kainą, kurią žmonės yra pasiruošę mokėti. Tačiau puolusioms būtybėms to nėra gana. Joms niekada nebuvo gana ir niekada nebus gana. Jos nori gauti milžinišką pelną. Ir kaip galite gauti milžinišką pelną? Na, turite manipuliuoti paklausa, ir turite manipuliuoti pasiūla. Jeigu galėsite dirbtinai padidinti paklausą, galėsite uždirbti didesnį pelną, parduodami daugiau televizorių.
O jeigu galėtumėte įtikinti žmones, kad egzistuoja tik tam tikras ribotas išteklių kiekis, ir todėl galite pagaminti tik ribotą televizorių kiekį? Kitaip tariant, nėra pakankamai išteklių visiems pagaminti po televizorių. Na, tuo atveju, žmonės bus pasiruošę mokėti daugiau, kad galėtų gauti televizorių, o kaimynas jo negautų. Ir tai tuomet pakels kainas, o kartu ir pelną. Ar nematote, kaip visa tai yra susiję su visa šia išteklių stygiaus sąmone? Kuo labiau galėsite įtikinti žmones, kad iš tiesų egzistuoja naftos trūkumas, tuo labiau jie bus pasiryžę mokėti už naftą, kurią atnešate į rinką.
Tai labai gerai veikė nuo 1973 metų ir pirmosios naftos krizės, nepaisant fakto, kad buvo atrasta daugiau naftos telkinių. Tiesą sakant, šiandien yra daugiau žinomų naftos telkinių nei buvo 1973 metais. Tačiau naftos kainos vis tiek daug kartų išaugo dėl įsivaizduojamo stygiaus, baimės, kad nafta gali baigtis. Žmonės yra pasiruošę mokėti daugiau už naftą nei iš tiesų yra būtina, atsižvelgiant į išgavimo kainą.
Ar nematote, kad tai persmelkia visus visuomenės aspektus, ši stygiaus sąmonė, išteklių stygiaus sąmonė. Ir visa tai yra puolusių būtybių grupės manipuliacija, kurios nėra fizinėje karalijoje, ir puolusių būtybių grupės, kurios yra fiziniame įsikūnijime, ir jos tiesiog turi tikslą. Ar tai būtų išgauti energiją, ar tai būtų išgauti pinigus, tai visgi yra tikslas. Jos yra pasiruošusios manipuliuoti žmonėmis, pasinaudodamos išteklių stygiumi, stygiaus baime.
Na ir dabar, galite paklausti: bet argi nėra išteklių stygiaus? Argi nėra realaus taršos pavojaus iš CO2 ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios gali kelti grėsmę klimatui? Bet argi tai yra svarbu, kad egzistuoja įsivaizduojamas stygius ir įsivaizduojama grėsmė? Argi šios sąlygos yra svarbios, jeigu egzistuoja kitokia technologijos forma, kuri galėtų paversti iškastinį kurą atgyvena, ir todėl galėtų visiškai pašalinti iškastinio kuro skleidžiamą taršą?
Buvo laikai, daugelyje pasaulio vietų, kai vienintelis būdas virti maistą arba šildyti namus buvo kūrenant malkas. Buvo laikai, kuomet kai kuriose vietovėse buvo iškirsti tokie dideli miškų plotai, siekiant atlaisvinti vietą žemdirbystei, ir tiek daug medienos buvo sunaudota namų statybai ir namų šildymui, kad ėmė trūkti medienos. Anais laikais, jeigu būtų egzistavusi tokia pažangi visuomenė, kurią turite šiandien, būtų buvę labai lengva sumanipuliuoti žmonėmis ir priversti juos bijoti medienos stygiaus. Ir jeigu būtų atsiradęs kažkas, turintis technologiją importuoti medieną iš kitos šalies, kurioje populiacijos lygis yra mažesnis, ir miškuose buvo pilna medienos, tie žmonės būtų galėję uždirbti milžinišką pelną iš medienos importo ir pardavimo tiems žmonėms, kurie baiminosi, kad jos gali pritrūkti.
Na ir dabar, labai gerai žinote, kad jeigu grįžtumėte į akmens amžių Europoje, tam tikrose šalyse buvo medienos trūkumas. Tačiau kitose vietovėse šiaurės Skandinavijoje ir Rusijoje, ar dar kažkur, egzistavo milžiniški miškai, kuriuose buvo apsčiai medienos. Tenai nebuvo medienos stygiaus. Tačiau, tam tikra prasme, stygius egzistavo, kadangi nebuvo jokių galimybių transportuoti tą medieną iš tų kitų regionų į tuos regionus, kuriuose buvo medienos stygius. Matote, egzistavo tam tikras medienos stygius. Tačiau jis egzistavo dėl to, kad nebuvo žinių, kaip būtų galima panaudoti kitus energijos išteklius, arba kaip būtų galima transportuoti medieną iš vieno regiono į kitą. Vis dar, pavyzdžiui, yra šalių Europoje ir kitose vietovėse, kurios importuoja medieną statybai, nes kitose vietose medienos yra daugiau nei žmonėms reikia. Kadangi dabar jau yra sukurta technologija medienai transportuoti, medienos stygiaus staiga nebeliko.
Matote, kad viena iš technologijų formų, kuri padarė namų šildymąsi malkomis atgyvena, buvo nafta. Nafta, prieš kelis šimtus metų, buvo bevertė substancija, nes nebuvo žinių, kaip ją panaudoti. Na ir dabar, jūs įgijote žinias, kaip panaudoti naftą, sukurdami vidaus degimo variklį ir visas tas kitas technologijas, kurios palengvina transportavimą. Ir matote, buvo laikai, kai buvo išrastas garo variklis. Ir garo variklio išradimas buvo milžiniškas progresas, nors dauguma jūsų to nesuvokiate, kadangi užaugote jau po to laikotarpio. Tačiau garo variklis buvo milžiniškas progresas, lyginant su ankstesniais laikais, kai fizinį darbą turėjo atlikti gyvūnai arba žmonės. Tačiau garo variklis buvo paremtas malkų arba anglių deginimu. Visada egzistavo tas išteklių trūkumas. O tuomet, kai buvo išrastas vidaus degimo variklis, kai Sen Žermenas perdavė vidaus degimo variklio idėją, situacija dramatiškai pasikeitė.
Ir prie ko visa tai veda? Tai veda prie fakto, kad kai pažvelgiate į išradimą, matote, kad tas išradimas atsiranda tam tikru laiku. Yra atnešamas naujas išradimas. Tas išradimas pakeičia visuomenę. Galbūt yra pastatoma visiškai nauja infrastruktūra, siekiant pasinaudoti šiuo išradimu. Tačiau jis turi tam tikrus limitus. Tad po kurio laiko yra sukuriamas naujas išradimas, kuris neturi tų limitų, kuriuos turėjo ankstesnis išradimas. Ir šitaip vyksta atsinaujinantis augimas visuomenėje.
Ir kai žvelgiate į šį išradimų tempą, galite sakyti, tam tikrais atžvilgiais, kad išradimų tempas buvo pagreitintas. Kai kuriose srityse išradimų tempas buvo pagreitintas. Tačiau kitose srityse to neįvyko, vyko stagnacija. Vidaus degimo variklis, egzistuojantis daugumoje šiuolaikinių automobilių, buvo išrastas daugiau kaip prieš šimtmetį. Tai yra labai ilgas laikas, kai įvertinate technologinį progresą kitose srityse, tokiose kaip kompiuteriai. Tačiau pamatinis vidaus degimo variklio dizainas per visą tą laiką tebuvo tik patobulintas. Jis dramatiškai nepasikeitė. Ir kodėl taip yra?
Taip yra dėl to, kad nebuvo atvirumo pamąstyti, kokios turi būti atneštos idėjos, kad galėtume pakilti į kitą lygį ir transcenduoti vidaus degimo variklį ir iškastinį kurą. Ir kodėl nebuvo atvirumo apie tai mąstyti? Todėl, kad žmonės manipuliacijomis buvo priversti uždaryti savo protą šiam kitam technologijos lygiui, ir jie buvo įtikinti, jog tai yra neįmanoma. Egzistuoja barjeras, kuris buvo kolektyvinėje sąmonėje. Ir dauguma žmonių pasaulyje yra visiškai priveikti šio barjero. Jiems tai atrodo neįveikiamas barjeras. Jie net negali įsivaizduoti, kad galėtų egzistuoti kitokia technologijos forma, kuri galėtų pakeisti iškastinį kurą.
Kas turi įvykti, kad galėtų būti atneštas sekantis technologijų lygmuo? Na, kažkas turi į tai pažvelgti ir tarti: „O jeigu tai nėra absoliutus barjeras? O jeigu egzistuoja būdas jį apeiti? Gal galima pažvelgti į visą šią energijos ir energijos gamybos sritį kitokiu būdu? O jeigu yra visiškai kitoks būdas žiūrėti į tai, kaip galime formuoti dalykus, kaip mes kuriame dalykus?“
Ir tokie yra klausimai, kuriuos, žinoma, žmonės pradeda uždavinėti. Tačiau dar nepakankamai žmonių yra pradėję juos uždavinėti, nes kitaip technologija jau būtų pradėta materializuoti. Tačiau tai dar taip plačiai neišplito, kaip galėjo išplisti, kadangi kolektyvinėje sąmonėje dauguma žmonių nėra tam atviri. Jie vis dar tebėra užprogramuoti, jiems yra išplautos smegenys šiai limitais, kurie buvo sukurti išsaugoti status quo, kuriame iškastinis kuras ir vidaus degimo varikliai yra technologijos pagrindas.
Kada vis daugiau ir daugiau žmonių išdrįs tai kvestionuoti? Na, jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite būti tarp pionierių, patrauksiančių aukštyn kolektyvinę sąmonę. Tačiau jums reikia ryžtis kvestionuoti kai kuriuos įsitikinimus, kai kuriuos barjerus, kuriuos iki šiol turėjote ir manėte, kad jie yra nekvestionuojami. Manėte, kad jų nereikia kvestionuoti arba jie negali būti kvestionuojami, nes už jų nieko nėra. Na ir dabar, mylimieji, daugelis jūsų galvojate: „Aš esu pakylėtųjų mokytojų mokinys. Aš, žinoma, noriu, kad būtų įkūnytas Sen Žermeno Aukso Amžius. Ir aš, žinoma, esu atviras aukso amžiaus idėjoms.“
Tačiau jūs nesuvokiate, kiek stipriai jūsų protas yra uždarytas šioms idėjoms, kadangi jūs vis dar tebesate susikoncentravę į šiuos barjerus, kurių nekvestionavote. Kiekviena visuomenė, kiekviena kultūra, kiekviena istorinė epocha turėjo šiuos proto barjerus, kurių žmonės arba nedrįso kvestionuoti, arba tiesiog negalėjo kvestionuoti, kadangi neturėjo vaizduotės. Tačiau tai yra dirbtinai sukurta situacija. Egzistuoja sūkuriai, kolektyviniai padarai, kurie traukia į tai žmones, ne tik priimti, bet užsifiksuoti status quo, kuomet jie mano negalintys to kvestionuoti. Jiems nėra leidžiama to kvestionuoti. Nėra jokios prasmės to kvestionuoti, nes nėra nieko, ką čia galėtume padaryti. Toks jau tas gyvenimas. Tokia jau ta materija. Tokia jau ta gamta. Tokia jau ta planeta. Tokia jau ta visata. Ir ką gi mes, žmonės, galime padaryti?
Na, ką jūs galite padaryti, tai galite pripažinti, kad negyvenate gamtoje, tvarkomoje dėsnių, kuriems jūs neturite jokios galios. Ir jūs taip pat negyvenate pasaulyje, sukurtame Dievo, kuriam jūs neturite jokios galios. Jūs gyvenate realybės simuliatoriuje. Sąlygos, kurias matote Žemėje, nėra absoliučios, padiktuotos Dievo ar gamtos. Tai yra simuliuojamos sąlygos. Kas jas simuliuoja? Žmonijos kolektyvinė sąmonė simuliuoja šias sąlygas. Tai, ką jūs projektuojate į veidrodį, yra tai, ką veidrodis atspindi jums atgal. Pakeiskite, ką projektuojate į veidrodį, ir veidrodis pakeis, kas jums yra atspindima. Visada taip buvo. Visada taip bus. Kitaip tiesiog negali būti, tai kodėl turime geresnę visuomenę šiandien nei turėjome prieš 200 metų? Todėl, kad žmonės pakeitė savo protus ir kvestionavo tai, kas nekvestionuojama.
Kaip pasieksite geresnę visuomenę ateityje? Pakeisdami savo protą ir kvestionuodami tai, kas nekvestionuojama. Kitaip negali būti. Niekada nebuvo, niekada nebus. Akmens amžiaus limitus sukūrė ankstesniais amžiais egzistavusi kolektyvinė sąmonė, privertusi žlugti milžiniškas civilizacijas, kurios buvo toliau pažengusios už jūsiškę. Tačiau tos civilizacijos gali būti atkurtos. Idėjos jau egzistuoja. Tačiau reikalinga kritinė masė žmonių, kuri galėtų priimti, kad jau seniai atėjo laikas pokyčiams. Ir mes norime jų dabar, mes nelauksime, neatidėliosime. Norime to dabar.
Tad tokiomis norėjau su jumis pasidalinti mintimis kaip savo indėliu. Žinoma, yra daug daugiau, ką galime apie tai pasakyti. Žinoma, Sen Žermenas turi daugiau ką apie tai pasakyti, kaip ir kiti mokytojai.
Tad esu jums dėkinga ir užsklendžiu jus džiaugsmingoje gailestingumo liepsnoje, kuri aš esu. Kuan Jin, Buda Kuan Jin, AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com