Ne jėga paremta komunikacijos forma
Pakylėtasis Mokytojas Ilarionas per Kim Michaels, 2021 metų rugsėjo 5 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 Amerikos vebinare „Artėjant prie Aukso Amžiaus santykių“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Ilarionas, Penktojo Spindulio Čohanas. Į Penktąjį Spindulį dažnai buvo žiūrima kaip į Tiesos Spindulį arba Gydymo Spindulį. Koks yra ryšys tarp tiesos ir gydymo? Na, galiausiai, nuo ko jūs turite save išgydyti? Turite save išgydyti nuo savo neišspręstos psichologijos. Tačiau iš kur kyla neišspręsta psichologija? Kuo ji yra paremta? Ji yra paremta iliuzija. Iliuzija yra tiesos nebuvimas. Atnešate tiesą ir pasiekiate išgijimą.
Ką tai tiksliai reiškia santykiams? Na, ką mes sakėme? Pažvelkite į tipiškus santykius Žemėje. Abu žmonės turi neišspręstos psichologijos. Būtų galima nustatyti tam tikrus išmatuojamus parametrus arba tam tikrą skalę žiūrint į žmones. Galėtume sakyti, kad viename kraštutinume yra žmonės, kurių visi veiksmai, visi jausmai, visos mintis, visas jų tapatumo jausmas yra neišrištos psichologijos padarinys. Būtent tai matote puolusiose būtybėse, kurios yra arti žemiausio Žemėje įmanomo sąmonės lygmens. O tuomet, žinoma, priešingame skalės arba spektro gale yra žmonės, kurie turi labai mažai neišspręstos psichologijos, iki tokio lygmens, kuomet jie turi žymiai didesnę laisvę rinktis ne tik savo veiksmus, bet ir savo reakcijas. Kitaip tariant, jie renkasi savo jausmus, jie renkasi savo mintis, jie renkasi savo tapatumo jausmą.
Kai pažvelgiate į didžiąją daugumą žmonių Žemėje, matote, kad jie yra tokiame lygmenyje, kuriame nėra visiškai valdomi savo neišspręstos psichologijos, tačiau jie yra labai labai stipriai jos veikiami. Galite pažvelgti į tipiškus santykius ir matyti, kad beveik viskas, kas vyksta tuose santykiuose, yra žmonių neišspręstos psichologijos pasekmė arba yra labai stipriai veikiama jų neišspręstos psichologijos. Kaip sakė Serapis Bėjus, atskirosios savastys sąveikauja su atskirosiomis savastimis. Vieno asmens atskirosios savastys sąveikauja su kito asmens atskirosiomis savastimis, nulemdamos jų veiksmus vienas kitam ir jų reakcijas vienas į kitą.
Ir, žinoma, būdami dvasingu žmogumi jūs pradėjote kai ką iš to įveikti. Ir, žinoma, jūs suvokiate, arba galite greitai suvokti, kad esminis dvasinio kelio tikslas yra pasiekti tašką, kai jūsų santykių nevaldytų arba apskritai neveiktų jūsų neišspręsta psichologija. Kaip sakėme, nesikoncentruokite į savo partnerius kad ir kokiuose būtumėte santykiuose. Susitelkite į tai, ką turite galią pakeisti, o tai esate jūs patys, jūsų pačių psichologija. Tai, galėtume sakyti, yra aukščiausia tiesa, kai kalbame apie santykius. Neturite galios pakeisti savo partnerio, tačiau turite galią pakeisti save. Todėl, jeigu norite įgyti galią, jeigu norite augti, privalote koncentruotis į tai, ką turite galią pakeisti.
Tačiau čia jums noriu pasakyti, kad jūsų psichologijos keitimas nėra vien vidinis procesas. Galite sakyti, jeigu paimsite mūsų duotus mokymus, galite sakyti: „Aš dabar pradedu suvokti, ką pakylėtieji mokytojai man sakė apie mano psichologiją. Jeigu paimsiu viską, ką pakylėtieji mokytojai man davė, turėčiau sugebėti pasitraukti į urvą Himalajuose, naudotis mokymais savo psichologijai tirti, ir palaipsniui, laikui bėgant, išspręsti visą savo neišspręstą psichologiją, kol būsiu pasiruošęs pakilti. Turėčiau sugebėti tai padaryti kaip individas, niekada net nebendraudamas su kitais žmonėmis, nes turiu absoliučią galią, kaip sako mokytojai, savo paties psichologijai. Turiu absoliučią galią pakeisti savo atskirąsias savastis, panaikinti atskirąsias savastis, ir paleisti savo iliuzijas bei transmutuoti bet kokias energijas.“
Ir tai yra tiesa, jūs galite tai padaryti. Yra žmonių, kurie tai padarė, pasitraukdami į urvą Himalajuose ir išlįsdami iš jo po daugelio metų, būdami padarę tam tikrą dvasinį progresą. Tačiau tai nėra greičiausias būdas dvasiškai progresuoti. Ir jeigu esate savo paskutiniame įsikūnijime ir norite užsitarnauti savo pakylėjimą, tai nėra pats efektyviausias būdas užsitarnauti savo pakylėjimą. Nes ką mes sakėme? Savo dangiškajame plane jūs įmetėte save į santykius su tam tikrais žmonėmis, kadangi matėte, jog tai jums yra greičiausias būdas progresuoti.
Nors jūs galite teoriškai tenai sėdėti, savo pačių prote, ir iki galo išrišti savo psichologiją, tai gali užtrukti laiko, būtent dėl to, kad kai viskas yra viduje, jūs neturite tokio paties atskaitos taško, negaunate jokio grįžtamojo ryšio, nebendraujate su kitais, kurie jums galėtų suteikti perspektyvą į save, arba galėtų priversti jus sureaguoti tam tikru būdu, šitaip išryškindami atskirąją savastį.
Yra žmonių, tiesą sakant, visai nemažai žmonių, kurie pasitraukė į vienuolyno aplinką, ar tai krikščionybės religijoje, budizmo religijoje ar kitose religijose. Jie pasitraukė iš pasaulio, jie įžengė į šį vienuolyną, kuriame dabar viskam turi griežtas taisykles. Tam tikrą laiko dalį praleidžiate dirbdami. Tam tikrą laiko dalį praktikuojate dvasines praktikas, galbūt tam tikrą laiką studijuojate. Viskas vyksta pagal nustatytas taisykles. Ir kai žmonės priima tokią aplinką ir į ją įžengia, jų ego dažnai gali su palengvėjimu atsidusti, nes žmonės dabar yra atsidūrę visiškai kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje jie nėra priversti į nieką reaguoti, tad ego gali nuo jų pasislėpti. Yra daug žmonių, kurie mano padarę progresą, tačiau jų ego tiesiog toliau slepiasi. Jie jo nemato, nes nėra nieko, kas galėtų jį ištraukti laukan.
Jūs pasirinkote užmegzti tam tikrus santykius, kadangi suvokiate, jog tai yra greičiausias būdas. Tai nereiškia, kad turite šiuose santykiuose būti amžinai, tiktai iki to momento, kol išspręsite tai, ką jums reikia išspręsti tuose santykiuose. Tačiau aktyviai būti visuomenėje, turėti įvairius santykius, gauti grįžtamąjį ryšį iš kitų žmonių, stebėti savo pačių reakciją į kitus žmones, iš tiesų yra greičiausias būdas dvasiškai progresuoti, ir absoliučiai daugumai žmonių tai yra daug efektyvesnis būdas nei gyventi atsiskyrėlio gyvenimą.
Gali būti žmonių, kuriems yra kitaip, nes jie atliko dalį šio darbo ankstesniuose gyvenimuose, tačiau absoliučiai daugumai dvasios ieškotojų yra daug efektyviau gyventi aktyvų gyvenimą ir bendrauti su kitais žmonėmis. Ką tai reiškia? Kaip sakiau, tai reiškia, kad pats efektyviausias būdas nėra visiškai vidinis procesas. Tai reiškia, kad yra efektyviau bendrauti su kitais žmonėmis.
Tai, žinoma, visų pirma reiškia, kad su jais kalbatės. Na ir dabar, Lanto jums sakė eiti studijuoti pasaulietinius mokymus apie santykius, ir jeigu tai darysite, atrasite, kad dauguma santykių ekspertų kalba apie tai, jog didžiausia problema santykiuose, ypač nedarniuose santykiuose, yra komunikacijos stygius. Nėra laisvo komunikacijos tekėjimo. Taip pat gali būti atvejų, kuomet komunikacija teka, tačiau tai yra nedarnus tekėjimas.
Kitaip tariant, jūs paprastai matote nedarnius santykius egzistuojant dviejuose kraštutinumuose. Vienas iš jų yra, kai partneriai nustoja kalbėtis. Tarp jų nevyksta jokia komunikacija, jie arba nekomunikuoja, arba kalbasi tik apie dalykus, apie kuriuos yra saugu kalbėtis, pavyzdžiui, apie orą ar apie kaimynus, ar apie anūkus, ar kad ir kas tai būtų. Tai yra vienas kraštutinumas; žmonės nesikalba.
O tuomet kitas kraštutinumas yra, kai jie kalbasi, tačiau užuot kalbėję apie santykius, jie kalbasi apie kitus dalykus, arba jie vienas kitą kritikuoja, vienas kitam priekaištauja, siekdami priversti kitą žmogų pamatyti dalykus taip, kaip jie mato dalykus. Kitaip tariant, jie naudojasi jėga paremta komunikacija, mėgindami kontroliuoti arba galbūt pakeisti kitą žmogų. Bet kuriuo atveju, yra naudojama jėga, nes vienintelis būdas, kuriuo negalite kalbėti, yra naudodami prieš save prievartą, kažką užgniauždami, arba jeigu ginčijatės ir siekiate priversti kitą žmogų, akivaizdu, jog taip pat naudojate prievartą.
Tad dovana, kurią noriu jums duoti iš Penktojo Spindulio, yra tai, jog yra įmanoma sukurti kitokią komunikacijos formą. Galėtume sakyti, jog tai yra ne jėga paremta komunikacijos forma. Įprastai jūs sakytumėte: „Bet argi bendravimas nevyksta tarp dviejų žmonių? Galiu išmokti visiškai naują pažangią komunikacijos formą, ir galiu sakyti tam tikrus dalykus savo partneriui, bet jis tiesiog gali į mane spoksoti ir patraukęs pečiais išeiti iš kambario, arba supykti ir pradėti ant manęs šaukti.“
Tačiau ką mes sakėme? Jums reikia susigrąžinti galią tam, kam jūs turite galią, tai yra, sau, savo pačių psichologijai, savo reakcijoms. Iš tiesų galite matyti, kad yra daug žmonių pasaulyje, kurie yra įgiję piktnaudžiavimo savo balsu momentumą. Jie piktnaudžiauja ištarto žodžio galia iš aukšto kalbėdami su kitais žmonėmis, ginčydamiesi su jais, išsakydami šiuos žeminančius, sarkastiškus, ironiškus teiginius, arba kitais būdais, rėkdami ir šaukdami ant žmonių, kad ir kas tai būtų. Yra daug žmonių, kurie demonstruoja jėgą prieš kitus, ir nė kiek nedvejoja naudoti jėgą savo komunikavime.
Tačiau dauguma jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, nepatenkate į šią kategoriją. Jūs priklausote kategorijai žmonių, kurie nenori piktnaudžiauti savo balsu, ir todėl, daugumoje atvejų, esate linkę patylėti. Nesate linkę išsakyti, ką jaučiate, ką galvojate, ką patiriate. Ir noriu pasakyti, kad jūs, dvasingi žmonės, kurie priklausote šiai kategorijai, jums reikia su tuo dirbti, kol pasieksite tašką, kuomet nebebūsite varžomi to, ką galite kalbėti prie kitų žmonių arba ką turite pasakyti kitiems žmonėms, su kuriais turite santykius. Esate laisvi savyje sakyti tai, ką jaučiate, jog turite jiems pasakyti.
Ir tai, daugeliui jūsų, pareikalaus tam tikro darbo. Jums reikia tarsi galynėtis su visa šia koncepcija. Jums reikia pažvelgti į tai, kodėl nenorite to daryti, kodėl jūs, kai kurie iš jūsų, bijote tai daryti. Kartais taip yra dėl to, kad bijote kito žmogaus reakcijos. Tačiau daugelis jūsų turite kalbėjimo baimę, kurios iš tiesų negalite nustatyti. Ir daugeliui jūsų ji ateina iš gimimo traumos, kuomet jūs pasisakėte prieš puolusias būtybes, ir buvote su tokia prievarta užtildyti, kad nusprendėte, jog niekada daugiau to nedarysite. Bet argi nesuvokiate, kad šitaip naudojate prievartą prieš save? Ir negalite to daryti ir tuo pat metu užsitarnauti savo pakylėjimą. Kai esate 144 lygmenyje arba arti jo, esate laisvi sakyti bet ką. Nebėra jokio barjero jūsų prote, kuris jums neleistų žodžiais išreikšti to, kas yra jūsų prote. Žinoma, yra daug dalykų, kurių nėra jūsų prote, ir vis dėlto.
Turite čia suprasti, kad puolusios būtybės svajoja būti aukščiausiu autoritetu, kuomet niekas joms negalėtų paprieštarauti. Niekas negalėtų joms nieko pasakyti, kas mestų iššūkį jų autoritetui, kas jas kvestionuotų, ar pasakytų joms dalykus, kurių jos nenori girdėti. Ir jau tikrai negalite pasakyti nieko, kas parodytų jas klydus ar netgi kas priverstų jas jausti gėdą, nors dažnai tai netgi nėra įmanoma puolusiai būtybei. Jos nori užtildyti žmones, jos nori užtildyti bet kokią opoziciją. Ir todėl jos sukūrė milžinišką mechanizmų rinkinį žmonėms užtildyti, neleisti jiems kalbėti.
Na ir dabar, galite paklausti: „Bet kaip tai gali veikti?“ Na, tai gali veikti, nes jūs turėjote patirtį, kuomet kalbėjote ir patyrėte labai nemalonias pasekmes. Nusprendėte, susikūrėte atskirąją savastį, kuri nusprendė, jog daugiau nekalbėsite šiuo būdu, ar anuo būdu, ar trečiu būdu. Jūs turite šias atskirąsias savastis, ir dalis jūsų augimo yra, kad turite jas išrišti, turite leisti joms mirti ir išsilaisvinti.
Galite save stebėti. Galite pažvelgti į save situacijose iš savo praeities, ar netgi dabartinėse situacijose, ir galite užduoti sau tam tikrus labai paprastus klausimus: „Ar galiu atpažinti situacijas, kuriose nenoriu kalbėti? Ar galiu atpažinti situacijas, kuriose yra kažkas, ką labai noriu pasakyti, bet sustabdau save ir to nepasakau? Ar galiu atpažinti situacijas, kuriose kalbėjau, tačiau kalbėjau su tam tikru emociniu krūviu, kuris iš karto sukuria reakciją kitame žmoguje, su kuriuo turiu santykius?“
Taip pat galite pamąstyti ir apie tai, ar papuolate į šią tendenciją: daugelis dvasingų žmonių pereina daug situacijų su savo santykių partneriu, kuriose jie neišsako savo minčių. Jie jaučia tam tikrą jausmą, jiems kyla tam tikros mintys, yra dalykų, kuriuos jie nori pasakyti, tačiau jie to nepasako. Viso to pasekoje pradeda kauptis emocinė įtampa. Jūsų emociniame kūne pradeda kauptis tam tikros emocinės energijos, tam tikros mintys pradeda kauptis jūsų mentaliniame kūne, ir palaipsniui, laikui bėgant, visa tai išsilieja su padidintu intensyvumu.
Ateina momentas, kai visa tai tampa taip intensyvu, jog nebegalite to ištverti, nebegalite viso to sulaikyti, tad dabar jūs imate kalbėti savo partneriui. Tačiau kalbate su labai didele jėga, nesubalansuotu būdu. Pykstate, esate nusiminę, kaltinate savo partnerį, sakote savo partneriui, kas su juo arba ja yra ne taip, ką jis arba ji daro neteisingai, ką jis arba ji turėtų daryti. Ir visa tai išsilieja taip, kad jūs ir patys pamatote, jog pasakėte tai pernelyg stipriai. Ir jeigu kažkas šitaip būtų kalbėjęs su jumis, jūs taip pat nebūtumėte pozityviai į tai sureagavę. Ir todėl jūsų partneris sureaguoja negatyviai, jūs įsiveliate į ginčą, ir kad ir kaip jį išspręstumėte ir sugebėtumėte judėti toliau, dalis įtampos buvo nuleista, tačiau pati problema iš tiesų nebuvo išspręsta. Dinamika tarp jūsų nepasikeitė, tad dabar jūs pradedate kurti naują energijos sūkurį, kurio intensyvumas vis auga, kol jūs ir vėl nebegalite to pakelti. Ir tuomet jūs vėl prabylate su per didele jėga, ir taip toliau.
Jeigu gebate atpažinti, kad turite kažkurias iš šių tendencijų, jums reikia čia pripažinti, jog taip yra dėl to, kad turite atskirąsias savastis, kurios veikia jūsų kalbėjimą, jūs nesate laisvi kalbėti, jūs nesate, taip sakant, laisvi kalbėti iš širdies, tad jūs kalbate iš išorinio aš, iš atskirųjų savasčių. O šitai, žinoma, nėra aukščiausia komunikacijos forma tarp žmonių, jūs visi galite tai matyti.
Tuo noriu pasakyti, kad jūsų tikslas santykiuose turėtų būti pasiekti tašką, kuomet galėtumėte kalbėti iš neutralios proto būsenos. Neturėtumėte emocinio krūvio. Nejaustumėte prievolės, kad privalau tai pasakyti ir mano partneris privalo tai suprasti, privalo tai priimti ir privalo pasikeisti. Jūs tiesiog galite kalbėti iš tos neutralios būsenos, kuomet dalinatės: „Štai kaip matau situaciją. Štai ką jaučiu dėl šios situacijos. Štai kaip tavo veiksmai ir tavo žodžiai skatina mane jaustis.“ Tačiau jūs to nedarote su šia emocine kaltinimo įkrova, ir jūs to nedarote su šia baime, kokios bus kito žmogaus reakcijos. Jūs tiesiog gebate kalbėti neutraliu būdu.
Tai yra tikslas, kurio jūs, vėlgi, galite sąmoningai nuspręsti siekti. Vėlgi, egzistuoja pasaulietiniai mokymai, kuriuose yra kalbama apie komunikaciją tarp žmonių, ir jūs galite gauti naudos juos išstudijuodami, ne tiek dėl intelektualaus supratimo, kiek tam, kad pažiūrėtumėte, kokią reakciją tai jumyse sukelia. Tai gali padėti jums aiškiau pamatyti, kokias turite atskirąsias savastis, kurios blokuoja jūsų komunikaciją. Ir jeigu tai darysite su savo pačiais intensyviausiais santykiais, tai turės pozityvų poveikį visiems jūsų santykiams. Tiesą sakant, tai gali dramatiškai pakeisti jūsų santykius.
Šis pasiuntinys dirbo su šia konkrečia problema daugelį metų, ir nors dar nėra pasiekęs pilno meistriškumo, jis padarė nemažą progresą, lyginant su tuo, kur buvo iš pradžių. Ir atėjo toks momentas, kai jis suvokė, kad turi tendenciją bijoti kitų žmonių reakcijų, nes nenori jų nuliūdinti, ne tiek dėl to, kad bijotų jų reakcijos, kiek dėl to, kad nenorėjo nuliūdinti žmonių, nes tai jį vertė blogai jaustis, jeigu jis nuliūdindavo žmones. Jis nenorėjo sužeisti žmonių jausmų, nes tai jį vertė blogai jaustis, ir todėl jis, prieš kažką pasakydamas, mėgindavo numatyti jų reakciją.
Ir, žinoma, šitaip jis prisitraukė prie savęs daug žmonių, kurie labai labai jautriai reaguodavo į tai, kas buvo apie juos sakoma. Pirmasis toks žmogus buvo jo tėvas, kuris turėjo tam tikrus mygtukus, kuriuos paspaudus iš karto supykdavo. Šis pasiuntinys tai sužinojo ganėtinai ankstyvame amžiuje. Tačiau iš tiesų atėjo toks momentas jo ankstyvoje jaunystėje, kai jis suvokė, kad kai kalba su savo tėvu tam tikru būdu, pagrinde šiuo neutraliu balso tonu, jis iš tiesų gali pasakyti tam tikrus dalykus, kurių negalėtų pasakyti, jeigu būtų koks nors emocinis krūvis, nes jo tėvas į tai reaguotų savo emocijomis, arba netgi nesiklausytų žodžių, kuriuos jis sako. Tačiau jeigu jis kalba be emocijų, tuomet jo tėvas bent retkarčiais būdavo pasiruošęs išklausyti, ką jis sako. Kitaip tariant, emocijos užtemdydavo žinią. O vėliau gyvenime, kai geriau išmoko kalbėti neutraliu būdu, jis kartais nustebdavo, ką gali pasakyti žmonėms, nesulaukdamas iš jų negatyvios reakcijos.
Kai kurie iš jūsų galėjote pastebėti iš savo pokalbių su juo, kad jis kartais kalba labai neutraliu būdu, kuris jūsų nenuliūdina, net jeigu jis jums be užuolankų sako tam tikrus dalykus apie jus ir jūsų psichologiją. Jūsų tarpe taip pat yra tokių, kurie gali atpažinti, kad nusiminėte, tačiau nieko nesakėte dėl tariamo autoriteto, kurį turi šis pasiuntinys, ir nenorėjote jam priešgyniauti. O tai reiškia, kad turite tam tikras atskirąsias savastis, kurių nesate išrišę.
Tad mintis yra tokia. Jeigu pasistengsite pasiekti šį tašką, kai galėsite neutraliai komunikuoti, kai galėsite pasisakyti neutraliu būdu, būsite nustebinti, kaip tai pagerins jūsų santykius. Tačiau taip pat nustebsite, kad per šį procesą, siekdami to tikslo, pamatysite daug dalykų iškylant savo psichologijoje. Aš, žinoma, nesakau, kad turėtumėte dabar paimti šiuos mokymus, įlįsti į urvą ir tarti: „Dirbsiu su savo psichologija, kol sugebėsiu kalbėti visiškai neutraliu būdu. O iki to laiko nieko nesakysiu.“ Aš kalbu visai ne apie tai. Per šį procesą, per kurį dirbate link šio tikslo, turėsite išdrįsti pasakyti dalykus, kurių nesakėte anksčiau. Ir pasakydami juos tokiu būdu, kokiu sugebėsite juos pasakyti tuo konkrečiu momentu, sulauksite reakcijos iš kito žmogaus savo santykiuose. Ir stebėdami savo reakciją, jūs tuomet sugebėsite pasakyti: „Kokią turiu atskirąją savastį, kuri slepiasi už šios reakcijos?“ Ir tuomet jūs, vėlgi, galėsite greičiau progresuoti nei tiesiog sėdėdami urve. Ir būtent taip jūs galėsite, per reliatyviai trumpą laiko tarpą, pasiekti tašką, kai sugebėsite būti daug neutralesni savo bendravime.
Savo kalbą pradėjau sakydamas, kad tiesa veda prie išgijimo. Yra žaizdų, kurias gavote ankstesniame gyvenime tokioje situacijoje, kurioje prieš jus buvo panaudota prievarta, tačiau jūs garsiai tam neprieštaravote. Ir sakėme, kad jums reikia atpažinti atskirąją savastį, atsiskirti nuo jos, pamatyti, kad ji nėra jūs, ir tiesiog ją paleisti. Tačiau yra ir kitų atskirųjų savasčių, susijusių su kalbėjimu, kurių iš tiesų negalėsite paleisti nekalbėdami. Negalėsite jų paleisti nepasakydami to, ko anksčiau nesakėte. Jeigu nepastovėdavote už save, tuomet jums reikia pastovėti už save, kad galėtumėte paleisti tą savastį. Jeigu niekada nenubrėždavote ribų, jeigu nenubrėždavote ribos ir netardavote: „Šito aš nepriimsiu“, tuomet jums reikia tai padaryti, kad galėtumėte pilnai paleisti savastį.
Tiesa, kai sakote tiesą taip, kaip ją matote, gali atnešti išgijimą, nes kai pasiekiate tašką, kai galite kalbėti nebijodami reakcijos, štai tuomet jūs galite suvokti: „O, bet kalbėti nėra jau taip pavojinga kaip maniau, tai kodėl nerimauju? Kodėl turiu šį nenorą, šią baimę, šį didžiulį aparatą savo pasąmonėje, nukreiptą prieš kalbėjimą?“ Tai labai panašu į tai, kaip kai kurie iš jūsų būdami vaikais bijojote tamsos. Ir atėjo toks momentas, kai turėjote įžengti į tamsų kambarį arba išeiti naktį į lauką, kad susidurtumėte su tamsa. Ir kai pamatėte, kad nėra jokių monstrų, kurie jus suvalgytų, galiausiai galėjote paleisti baimę. Nes kaip pasakojo šis pasiuntinys, jis leidosi užrakinamas tamsiame kambaryje su skeletu. Ir kai išgyveno tą patyrimą, jis sugebėjo paleisti savo skeletų baimę.
Ryžkitės su tuo dirbti. Ryžkitės kalbėti savo tiesą, kaip jūs ją suprantate. Tirkite savo reakciją, dirbkite su šia reakcija, kol pasieksite tą tašką, kuriame būsite laisvi kalbėti, tačiau kalbėsite neutraliu būdu. Jūs iš tiesų kalbėsite ne tam, kad pakeistumėte kitus žmones ar priverstumėte juos blogai pasijausti. Jūs, kaip mes daug kartų sakėme, tiesiog dalinatės savo mintimis, savo jausmais su kitu žmogumi. Ir kai esate laisvi tai išsakyti, galite išlaisvinti kitą žmogų reaguoti į tai kaip tik jis nori. Ir jeigu jie nepriima to, ką jūs sakote, pozityviai, jeigu jie supyksta, jeigu jie su tuo ginčijasi arba tai ignoruoja, jums tai yra nesvarbu. Jums tai yra nesvarbu, nes jūs paaugote, jūs tapote laisvi. Ir neišvengiamai ateis toks momentas, kai šis asmuo nieko jumyse neberas, kas jus trikdytų. Jumyse nebebus nieko, kas jus trikdytų tame kitame žmoguje, nes jis nebeturėtų galios jūsų reakcijoms, jūsų jausmams, jūsų mintims, jūsų proto būsenai. Iš tiesų, kai jums nekyla negatyvios reakcijos į kitą žmogų, ar yra kažkokia problema būti santykiuose su tuo žmogumi? Jeigu tai yra artimas šeimos narys, kuomet nejaučiate galintys nutraukti visus ryšius su juo, galite turėti santykius, ir tai jums nekelia jokios problemos. Tačiau daugeliu atvejų iš tiesų bus taip, kad jūs judėsite toliau nuo tų santykių. Rasite žmones, su kuriais galėsite turėti atviresnius ir laisvesnius santykius, kuriuose galėsite geriau komunikuoti.
Yra visiškai įmanoma, kad jūs galite pereiti šį procesą ir pasikeisti, tačiau kitas žmogus nepasikeis. Tačiau dabar tarkime, kad yra du žmonės, tarp kurių yra kažkokie santykiai, kad ir kokie jie būtų: meilės santykiai, verslo santykiai, ar kad ir kas tai būtų. Ir jūs abu galbūt nesate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, tačiau abu esate pasiryžę dirbti su savimi ir savo psichologija, ir esate pasiryžę dirbti dėl savo santykių pagerinimo.
Na ir tuomet, ką galite padaryti, tai galite paskirti šiek tiek laiko, kuomet atsisėstumėte ir tartumėte: „Dabar mes pasikalbėsime be jokios rizikos. Prisiekiame leisti vienas kitam laisvai kalbėti ir į nieką negatyviai nereaguoti.“ Vienas žmogus pradeda kalbėti, jam yra duotas tam tikras laikas, per kurį jis gali išsakyti tai, ką nori išsakyti, ir kitas žmogus į tai nereaguoja. O tuomet, kai pirmasis žmogus baigia, gali būti skiriamas tam tikras laikas, kai jūs tai suvirškinate, galbūt kitas žmogus užduoda klausimus. O tuomet, po kažkiek laiko, galbūt per tą pačią sesiją, galbūt vėliau, ateina kito žmogaus eilė laisvai kalbėti. Tačiau tai turi būti kalbėjimas be rizikos. Šitaip jūs galėsite padėti vienas kitam pasiekti šį tašką, kai galėsite išdrįsti laisvai kalbėti, tačiau būsite laisvi kalbėti neutraliai.
Tad tokios būtų mintys, kuriomis norėjau su jumis pasidalinti iš Penktojo Spindulio perspektyvos. Nesakau jums, kad turėtumėte siekti išreikšti aukščiausias tiesas, bet turėtumėte išreikšti tai, ką šią akimirką matote, suvokdami, žinoma, kad esate tam tikrame sąmonės lygyje, kuriame jūs matote tiktai tai, ką matote, ir keldami savo sąmonę jūs pamatysite kažką, ko šiandien nematote. Tai jums gali suteikti visiškai kitokią perspektyvą, ir todėl jums nereikia laikytis šios paklydusios idėjos, jog šiuo metu turite aukščiausią įmanomą tiesą arba aukščiausią įmanomą nuomonę ar supratimą tam tikru klausimu. Tiesą sakant, negalėsite pasiekti iš tiesų neutralaus bendravimo, jeigu turėsite šią idėją, kad yra toks dalykas kaip aukščiausia tiesa, ir kad jūs turite tą aukščiausią tiesą ar supratimą.
Tad dabar, užsklendžiu jus smaragdiniame Tiesos Spindulyje, kuris AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com