Piktnaudžiavimo valdžia Rusijoje užbaigimas

Pakylėtasis Mokytojas Arkangelas Mykolas per Kim Michaels, 2021 metų balandžio 24 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 metų Rusijai skirtame vebinare „Įveikite pranašumo sąmonę ir jausmą, kad esate nevientisi, sutraumuoti ir susikoncentravę į išorę“.


Aš esu Pakylėtasis Mokytojas Arkangelas Mykolas.

Mano planas, mano šio diktavimo intencija yra pasidalinti su jumis keletu minčių apie piktnaudžiavimą valdžia. Šios mintys nebus skirtos konkrečiai Rusijai ar Sovietų Sąjungai, nes jos galioja ir daugeliui kitų situacijų, bei daugeliui kitų šalių istorijos eigoje.

Tad kas, pirmiausia, yra piktnaudžiavimas valdžia? Na, aukščiausias visatos įstatymas yra laisvos valios įstatymas. Paprasčiausias apibrėžimas būtų toks, kad piktnaudžiavimas valdžia vyksta tuomet, kai pažeidžiate kitų laisvą valią. Tai, žinoma, gali būti daroma pačiais įvairiausiais būdais. Galite neleisti jiems matyti įvairių pasirinkimo galimybių – neleisti jiems žinoti, ką jie potencialiai galėtų pasirinkti. Tačiau specifiškai Žemėje daugeliu atvejų matote tai, kad žmonės yra verčiami padaryti tam tikrus pasirinkimus ir nedaryti kitų pasirinkimų. Jie yra įstumiami į situaciją, kurioje, realybėje, neturi jokio kito pasirinkimo kaip tik paklusti tam, ką jiems apibrėžė nedidelis elitas, koks gali ir negali būti jų gyvenimas.

Kitaip tariant, turite valdžios elitą, kuris apibrėžia, koks yra gyvenimas šioje visuomenėje, kokie tariamai turėtų būti šios visuomenės piliečiai, kokiose ribose jie privalo gyventi savo gyvenimą. Tai yra vienas piktnaudžiavimo valdžia aspektas.

Kitas piktnaudžiavimo valdžia aspektas yra noras priversti kitus paklusti visuomenėje priimtoms normoms. Jeigu žmonės paklusti nenori, tuomet esate pasiruošę juos nubausti, potencialiai net ir sunaikinti. Ir būtent apie šį piktnaudžiavimo valdžia aspektą norėčiau čia pakalbėti. Akivaizdu, kad, pažvelgę į pasaulio istoriją, galite matyti, jog tai vyko daugelyje, daugelyje šalių – daug, daug kartų.

Tai, apie ką čia kalbu, galioja visur, tačiau kadangi ši konferencija koncentruojasi į Rusiją, pasinaudosiu Rusija kaip pavyzdžiu. Ne dėl to, kad norėčiau kaip nors pažeminti Rusiją, o dėl to, kad jeigu Rusijos žmonės nori pakilti virš šio piktnaudžiavimo valdžia, jiems reikia pažvelgti į tai, kas jau ilgą laiką vyksta jų šalyje ir iš to pasimokyti.

Iš kur ateina piktnaudžiavimas valdžia? Na tai ateina išskirtinai iš puolusių būtybių. Ar tai reiškia, jog sakau, kad nebuvo jokio piktnaudžiavimo valdžia, kol planetoje į įsikūnijimą nebuvo atėjusios puolusios būtybės? Būtent tą ir sakau. Nebuvo jokio piktnaudžiavimo valdžia. Buvo neišmintingas, nesąmoningas naudojimasis galia. Netgi buvo, kaip galėtume tai pavadinti, neteisingas naudojimasis galia. Tačiau nebuvo šio specifinio piktnaudžiavimo valdžia, kuomet norite kitus palenkti savo valiai ir esate pasiruošę sunaikinti tuos, kurie jums nenori paklusti.

Būtent tai atnešė puolusios būtybės. Tai yra, galėtume sakyti, puolusių būtybių kūrinys. Tai yra jų skiriamasis bruožas. Galite pažvelgti į Rusijos istoriją ir matyti, kad Ivanas Rūstusis akivaizdžiai iliustravo šį pasiryžimą piktnaudžiauti valdžia, žudydamas ir kankindamas jam nepaklūstančius. Galite aiškiai tai matyti Stalino asmenyje, ir kaip jis buvo pasiruošęs sunaikinti visus tuos, kurie jam nepakluso, netgi eidamas dar toliau ir naikindamas tuos, kurie jam pakluso, net ir tuos, kurie jam buvo visiškai ištikimi. Tačiau savo paranojoje jis vis tiek pradėdavo juos įtarti ir ryždavosi juos sunaikinti.

Galite pažvelgti į dabartinę Rusijos valdžia ir matyti reakciją, kad kai tik vyksta demonstracijos, viešos demonstracijos Rusijoje, yra pasiunčiama policija, kuri labai brutaliai elgiasi su tais, kurie yra areštuojami. Ji be jokio reikalo juos muša ir kai kuriuos pasodina į kalėjimą ilgesniam laiko tarpui.

Galėtume paklausti: „Ar tai yra taip pat blogai kaip buvo Stalino laikais?“ Ne, tai nėra taip blogai, tačiau tai vis tiek yra piktnaudžiavimas valdžia. Kadangi šalies vadai visada yra žmonių sąmonės atspindys, turime samprotauti, kad Rusijos žmonės dar neįveikė už piktnaudžiavimo valdžia slypinčios sąmonės. Būtent dėl to jiems reikia pamatyti ją įkūnytą dar vienoje versijoje, kad galėtų gauti dar vieną galimybę į tai pažvelgti ir priimti sprendimą, kuomet pasinaudoję savo valia tartų: „Gana! Mes daugiau nebenorime matyti šio piktnaudžiavimo valdžia, nebeleisime kad prieš mus ir mūsų vaikus būtų šitaip piktnaudžiaujama valdžia. Mes reikalaujame pokyčių!“

Kokia yra šių žmonių sąmonė, kurie leidžia vykti šiam piktnaudžiavimui valdžia? Na, tai labai tampriai siejasi su šios konferencijos tema, kuomet turite šį dualistinį poliariškumą tarp pranašumo komplekso ir nepilnavertiškumo komplekso – kuomet, viena vertus, jaučiatės pranašesni, tačiau kita vertus, jaučiatės prastesni. Ką puolusieji turi padaryti, kad priverstų žmones jiems paklusti? Na, jie privalo priversti žmones priimti, kad šie yra prastesni už puolusias būtybes. Turite šį (ir puolusios būtybės taip pat tai turi) nepilnavertiškumo-pranašumo kompleksą. Norėdamos priversti žmonių grupę jomis sekti, jos turi priversti šiuos žmones priimti nepilnavertiškumo kompleksą – žmonės turi būti menkesni už lyderį. Matote tai praktiškai kiekvienoje šalyje.

Jeigu pažvelgtumėte pakankamai toli į istoriją, visada egzistavo lyderių grupė, kurie teigė esantys pranašesni dėl kažkokio dalyko – ar tai būtų religija, kuomet jie teigė, kad juos pasirinko Dievas, ar istorinė būtinybė. Jie teigė esantys pranašesni, o tuomet plačioji visuomenė, kuri jiems pakluso, save laikė menkesniais. Viduramžių Europoje buvo tikima, kad kilmingųjų klasė yra visiškai kitokie žmonės; jie yra mėlyno kraujo. Matėte daug tokių pavyzdžių istorijoje. Jeigu paimtume Rusiją, carų laikais egzistavo baudžiava. Buvo laikoma, kad baudžiauninkai yra prastesni, ir dauguma jų tuo tikėjo. Aukštesnioji klasė ir carai buvo pranašesni, jie priklausė visiškai kitai žmonių kategorijai.

Bet tuomet įvyko pokytis, bolševikų revoliucija – kuomet turėjote šią ideologiją, kuri tariamai siekė sukurti beklasę visuomenę. Tačiau ar tikrai Sovietų Sąjunga buvo beklasė visuomenė? Žinoma, kad ne, ji tokia nebuvo, nes joje vis dar tebeegzistavo valdančioji klasė – tie, kurie buvo partijos aparato viršūnėje, net ir tie, kurie apibrėžė ideologiją (Leninas), o tuomet buvo tie, kurie buvo ekstremaliausiai valdžia piktnaudžiavę lyderiai kaip Stalinas. Akivaizdžiai turėjote skirtingas klases. Matote, kad net ir sovietų laikais egzistavo akivaizdus nepilnatvertiškumo jausmas, kurį visai plačiajai populiacijai skleidė nedidelis elitas, kuris jautėsi pranašesniu. Būtent tai visada turi daryti puolusios būtybės. Jos privalo atrasti būdą projektuoti, kad plačioji populiacija yra prastesnė – kad žmonės nesugeba savęs valdyti, ir būtent dėl to jiems yra reikalingas elitas. Ir tuo pat metu, žinoma, jos projektuoja, kad tiktai jos yra tinkamos valdyti.

Tai yra visai nesunku matyti – kad būtent tai puolusios būtybės privalo daryti, kad priverstų populiaciją joms paklusti. Tačiau, žinoma, čia egzistuoja tam tikri subtilumai. Ir vienas iš subtilumų yra toks: Ar galite neribotą laiką žeminti žmones? Na, galite tai daryti ilgą laiką, kaip matote tai daugelyje šalių – kartais ištisus šimtmečius. Matote net ir Europoje, kur katalikų bažnyčia beveik 1000 metų sugebėjo žmones priversti tikėti (priversti tuo tikėti plačiąją populiaciją), kad jie yra nusidėjėliai. Tai gali būti daroma ilgą laiką. Tačiau tai negali būti daroma amžinai, ir priežastis yra, kaip paaiškinome, kad egzistuoja aukštyn kelianti visos likusios visatos trauka, kuri traukia aukštyn individus. Ir taip pat ir individuose yra įdiegtas vidinis troškimas tapti daugiau, transcenduoti save ir pakilti aukščiau.

Ką padarė puolusios būtybės? Na, jos nebūtinai sąmoningai suvokė tai, ką jums čia papasakojau, tačiau jos tai jautė, tad jos, viena vertus, žemino žmones, kad jie paklustų puolusioms būtybėms. Tačiau kita vertus, jos mėgino naudotis įvairiomis idėjomis, kad paskatintų žmones manyti, jog paklusimas elitui šiuos žmones kažkokiu būdu padaro pranašesniais, pranašesniais už kitas žmonių grupes, kurie šiam elitui nepaklūsta.

Romėnų visuomenėje turėjote tikėjimą, kad imperatorius yra Dievas Žemėje ir todėl jis iš prigimties yra pranašiausias. Imperatoriaus aplinkos žmonės taip pat buvo pranašiausi. Tačiau taip pat egzistavo šis plačiai paskleistas tikėjimas Romos imperijos pranašumu, kuomet, nors paprasti Romos imperijos piliečiai buvo akivaizdžiai menkesni už savo lyderius, jie vis tiek buvo pranašesni už visus ne romėnus.

Matote, kaip tai buvo perduota ir perimta Romos katalikų bažnyčios. Visi žmonės buvo nusidėjėliai. Jie buvo akivaizdžiai menkesni už popiežių, bažnytinę hierarchiją ir netgi sekuliarią hierarchiją, kurią bažnyčia palaikė. Tačiau jie kompensavo šį nepilnavertiškumą jausdamiesi pranašesniais už visus ne katalikus. Viduramžiais, žinoma, kuomet daugelyje šalių sustiprėjo nacionalinė sąmonė, matėte įvairias šalis susikuriant šį jausmą, kad nors tos šalies žmonės – ar tai Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, Rusijos – buvo menkesni už valdantįjį elitą, jie vis tiek buvo pranašesni už kitų šalių žmones. Tą pačią versiją turėjote net ir caristinės Rusijos laikais, po kurios, žinoma, atėjo bolševikų revoliucija.

Na ir dabar, žmonės akivaizdžiai neturėjo gebėjimo interpretuoti Karlo Markso teorijų, jie nesugebėjo nustatyti partijos linijos ir partijos tikslų. Jie buvo akivaizdžiai prastesni šalies valdyme ar dalyvavime valdyme. Jiems reikėjo tik paklusti partijai, nes kitaip būtų buvę sunaikinti ir nužudyti. Tačiau jie tai kompensavo štai kuo: jie buvo pranašesni už tuos, kurie negyveno komunistinėje šalyje. Egzistuojant Sovietų Sąjungai, rusai buvo pranašesni už visus ne rusus. Buvo teigiama, kad komunizmas yra beklasė visuomenė. Na, kas yra beklasė visuomenė? Argi tai nėra tokia visuomenė, kurioje visi yra lygūs – tai reiškia, niekas nėra prastesnis, niekas nėra pranašesnis? Tačiau Sovietų Sąjungoje matėte ne tai, joje egzistavo akivaizdi hierarchija. Visi, kurie nepriklausė Sovietų Sąjungai, buvo menkesni.

Na ir tuomet dar buvo Varšuvos pakto šalys. Jos nebuvo taip stipriai menkesnės kaip Vakarų šalys, tačiau jos buvo akivaizdžiai menkesnės už pačią Sovietų Sąjungą. Tačiau net ir pačioje Sovietų Sąjungoje rusai buvo akivaizdžiai pranašesni už visas kitas respublikas, ir net ir pačių rusų tarpe partijos šulai buvo akivaizdžiai pranašesni už visus paprastus rusus. Matote, kad piktnaudžiavimas valdžia visada turi šią dinamiką. Kodėl taip yra? Todėl, kaip jau anksčiau sakėme, kad egzistuoja limitas, ką galite padaryti vien brutalia jėga. Stalinas, žinoma, su tuo nuėjo beveik tiek toli, kiek įmanoma, būdamas pasiryžęs nužudyti kiekvieną prieštaraujantį, netgi ryždamasis žudyti atsitiktinius žmones. Niekas niekada negalėjo jaustis saugus. Ir vis dėlto, ilgalaikėje perspektyvoje tai negalėjo būti tvaru.

Puolusios būtybės jau seniai šitai žino, ir būtent dėl to jos brutalią jėgą apjungia su kokia nors idėja, kuri paskatina žmones priimti status quo, kuri paskatina žmones tikėti, kad jiems yra reikalingas valdžios elitas, kad jie negali išvengti ar ištrūkti nuo valdančiojo elito. Tai yra daroma subtiliais įsitikinimais, kartais naudojantis religija, kartais politine ideologija, kartais tiesiog tam tikromis idėjomis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, evoliucijos teorija. Tai yra pristatoma įvairiomis kaukėmis, tačiau viskas visada susiveda į štai ką: „Kadangi paklusote elitui, esate pranašesni už tuos, kurie jam nepakluso, tiems, kurie yra už elito įtakos ribų – jūs esate už juos pranašesni.“ Ir tai tuomet siejasi su tuo, apie ką kalbėjo kiti mokytojai – su šia baime padaryti klaidą, kuri yra taip giliai įsišaknijusi daugelyje žmonių.

Tai, žinoma, vėlgi, buvo sukurta puolusių būtybių. Tai yra dar vienas puolusių būtybių sukurtas mechanizmas, kuriuo jos siekia priversti žmones Žemėje jomis sekti. Tai yra ši projekcija, kaip jau anksčiau sakėme – kad egzistuoja standartas, apibrėžiantis, kas yra teisinga, o kas klaidinga. Jeigu suklydote, padarėte absoliučią, epinę klaidą, ir jums nutiks viskas, kas begali būti blogiausia – ar tai būtų amžinos kančios pragare, ar dar kokia nors bausmė.

Jeigu esate epiškai teisūs, gausite aukščiausią apdovanojimą – ar tai būtų patekimas į katalikų dangų ar į komunistinį dangų. Šitaip daugeliui žmonių Žemėje, ypač pirminiams Žemės gyventojams, buvo įdiegta ši baimė suklysti. Taip yra dėl to, kad, kaip sakiau, prieš puolusioms būtybėms ateinant į Žemę, nebuvo jokio piktnaudžiavimo valdžia. Tačiau kai puolusios būtybės atėjo į Žemę, buvo pradėta piktnaudžiauti valdžia, ir puolusios būtybės sugebėjo daugelį pirminių gyventojų priversti sekti paskui jas įvairiuose piktnaudžiavimuose valdžia, tokiuose kaip karų kariavimas prieš kitas žmonių grupes.

Žmonės, pirminiai gyventojai, suvokė, po to kai paliko įsikūnijimą, kai pažvelgė atgal ir įvertino savo gyvenimą, jie suvokė, kad padarė klaidą sekdami puolusiomis būtybėmis. Jie padarė, jų supratimu, epinę klaidą. Kodėl jie į tai šitaip žiūrėjo? Todėl, kad persiėmė puolusių būtybių epiniu mąstymu ir vertino savo veiksmus per šio mąstymo prizmę. Būtent dėl to, kai suvokė nusekę puolusiomis būtybėmis – nors jų ir nevadino puolusiomis būtybėmis – jie nusekė tais, kurie piktnaudžiavo valdžia. Ir jie tuomet pajautė, jie taip įsivertino, kad padarė epinę klaidą, ir daugelis jų prisiekė niekada daugiau neleisti sau jausti tokio apgailestavimo, tokios atgailos, gėdos ir kaltės, kuriuos jautė padarę šią klaidą.

Iš tiesų nebuvo taip, kad jie būtų priėmę sprendimą: „Aš daugiau niekada neseksiu smurtaujančiais lyderiais, valdžia piktnaudžiaujančiais lyderiais.“ Jų priimtas sprendimas buvo – ir būtent tai mes paaiškinome apie gimimo traumą ir žemės traumą, – jis yra susijęs ne tiek su jūsų veiksmais, kiek su jūsų jausmais, su jūsų patirtimi („Aš daugiau niekada nebenoriu dar kartą to patirti!“)

Šokas, kurį žmonės patyrė sekdami puolusiomis būtybėmis, sukėlė tokią didelę traumą, kad jie prisiekė: „Daugiau niekada nebenoriu patirti šio šoko, šios traumos!“ Turite dideles žmonių grupes Žemėje, kurie tai išgyveno. Jie yra pirminiai gyventojai ir jie turi šią dinamiką. Avatarai turi kitokią dinamiką, apie kurią šiuo metu nekalbėsiu, nes koncentruosiuosi į šią temą. Turite dideles žmonių grupes pasaulyje, kurie turi šią konkrečią dinamiką, kad jie niekada daugiau nenori patirti, kad epiškai suklydo. Galite paimti Žemės žemėlapį ir matyti, kur jie yra įsikūniję, ir matysite, kad daugelis jų yra įsikūniję šalyse, kurios turi vienokią ar kitokią diktatūrą. Kitaip tariant, ironija yra tokia, kad šie žmonės gavo savo traumą sekdami puolusiomis būtybėmis, ir net ir šiandien jie įsikūnija šalyse, kurios yra valdomos puolusių būtybių ir puolusio mąstymo. Tam tikra prasme, jie daro būtent tai, ką prieš daugelį milijonų metų prisiekė niekada nedaryti.

Tad štai ką čia matote: Kodėl šitai vyksta? Na, tai vyksta dėl to – su šiuo perėjimu iš Žuvų į Vandenio Amžių, – kad šie žmonės gauna unikalią galimybę įveikti šią dinamiką savo psichologijoje. Būtent dėl to jie savo dangiškajame plane pasirinko įsikūnyti šalyse, kuri priverstų juos pažvelgti į šią dinamiką savo pačių psichologijoje ir ją įveikti. Būtent tam, kad suteiktų sau galimybę paaugti jie pasirinko įsikūnyti tokiose šalyse. Jie, žinoma, daugeliu aspektų pajudėjo savo sąmonėje nuo to laiko, kai priėmė tą pirminį sprendimą. Kai kurie jį dideliu laipsniu išsigydė.

Kai kurie paaugo kitais būdais, nors ir nepalietė šios pirminės gimimo traumos. Jie paaugo daugeliu kitų būdų, tad jie yra daug geresnėje pozicijoje susitvarkyti su šia trauma šiandien nei tuomet, ką ją pirmą kartą gavo. Tiesą sakant, šiandien jie yra geresnėje pozicijoje nei bet kuriuo metu praeityje, tad tai jie padarė ne tam, kad save nubaustų, jie tai padarė, kad suteiktų sau galimybę.

Na ir dabar, žinoma, nutinka taip, kad kai žmonės ateina į įsikūnijimą, jie praranda tą perspektyvą ir aiškumą, kuriuos turėjo prieš pasirinkdami ateiti į įsikūnijimą. Ir dabar juos prislegia kolektyvinė sąmonė, jų pačių trijų aukštesniųjų kūnų turinys, ir jų perspektyva pasikeičia, jie nebesugeba matyti, kodėl pasirinko įsikūnyti Kinijoje, Rusijoje ar Šiaurės Korėjoje. Jie dabar tampa taip stipriai prislėgti kolektyvinės sąmonės, kad priešinasi pamokos išmokimui, kurią norėjo išmokti. Ir šitai, žinoma, jūs matote daugelyje pasaulio šalių, matote tai didelėje arabų pasaulio dalyje, kur žmonės net minties negali pakelti, kad islamas gali nebūti visiškai tyra religija.

Tačiau tą patį matote ir Rusijoje, kuomet daugelis rusų negali prisiversti pažvelgti į Rusijos praeitį ir pripažinti, kad toje praeityje iš tiesų buvo tam tikrų piktnaudžiavimų valdžia. Tai darė ne tik Rusijos valdovai, bet net ir Rusijos žmonės dalyvavo šiame piktnaudžiavime valdžia, nes, žinoma, galite pažvelgti į partijos pareigūnus Rusijoje ir sakyti: „Ar būtų jie galėję užgrobti kitas šalis ir priversti jas tapti Sovietų Sąjungos dalimi ar priversti jas pasirašyti Varšuvos paktą? Ar būtų jie galėję sukurti visą šią valdžios struktūrą, kuri visus šios struktūros įtakoje esančius žmones privertė paklusti partiniam elitui?“ Akivaizdu, kad jie nebūtų galėję to fiziškai padaryti, ir jiems reikėjo, kad daugelis Rusijos žmonių dalyvautų šiame reikale ir taptų jų piktnaudžiavimo valdžia bendrininkais. Tačiau daugelis Rusijos žmonių, ar jie būtų asmeniškai dalyvavę šiame piktnaudžiavime valdžia, ar tai būtų darę jų tėvai, ar jie patys tai būtų darę ankstesniuose gyvenimuose, negali pakelti pažvelgimo į tai.

Ir šiuo atžvilgiu norėčiau pateikti jums perspektyvą, kuri, kaip labai gerai žinau, daugeliui rusų bus labai provokuojanti. Ir vis dėlto, man, žinoma, nerūpi, kas provokuoja žmones Žemėje. Man rūpi, kas galėtų padėti tiems, kurie yra atviri, nes kai kurie supras. Tie iš jūsų, kurie užaugote sovietiniais laikais, ir netgi vėliau, buvote programuojami su tam tikru požiūriu į istoriją. Ir šis požiūris į istoriją kai kuriais atžvilgiais yra panašus į tą, kuriuo buvo programuojami žmonės Vakaruose. Jūs buvote programuojami žvelgti į Antrąjį Pasaulinį Karą ir į nacių vykdytus žiaurumus, į holokaustą ir kitus žiaurumus. Kitaip tariant, didžiausiu blogiu, tiek vakarų visuomenėje, tiek Rusijos visuomenėje, yra laikomas nacizmas.

Tačiau, jeigu atsitrauktumėte nuo šio uždėto sluoksnio, tiek Vakarų, tiek Rusijos uždėto sluoksnio, turėtumėte sakyti, kad, nors nacizmas buvo labai akivaizdus ir kuo tikriausias piktnaudžiavimas valdžia, tai nebuvo vienintelis piktnaudžiavimas valdžia istorijoje, ir tai netgi nebuvo pats blogiausias piktnaudžiavimas valdžia, žvelgiant iš tam tikrų perspektyvų.

Netgi galėtume sakyti, kad nacių vykdytas piktnaudžiavimas valdžia nebuvo tokio paties masto piktnaudžiavimas valdžia, kokiu užsiėmė komunistinė partija Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje, kadangi naciai nenužudė tiek daug savo piliečių, ar juos skaičiuotumėte kaip vokiečius, ar komunistų partijos pareigūnus Sovietų Sąjungoje. Kitaip tariant, matote viso to ironiją, nes Vokietijos žydai taip pat buvo vokiečiai, ir vis dėlto, jeigu žvelgtumėte į sovietinę valdžios struktūrą, joje egzistavo netgi dar didesnis pasiryžimas žudyti savo piliečius nei matėte naciuose.

Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad kaina, kurią sumokėjo Rusijos populiacija ir sovietinių valstybių populiacija, buvo didesnė už tą kainą, kurią Vokietijos populiacija sumokėjo valdant naciams, ir todėl galite paklausti: „Na, tai kur buvo didesnis piktnaudžiavimas valdžia?“ Ir aš neketinu sakyti, kad vienas iš jų buvo blogesnis už kitą, jie abu buvo kraštutinumai, jie abu buvo pernelyg toli nuėję į kraštutinumus, tačiau tiesiog noriu jums tai parodyti. Sovietų Sąjungoje buvo didžiulis piktnaudžiavimas valdžia, kurį iš tiesų galima palyginti su piktnaudžiavimu valdžia valdant naciams.

Na ir dabar, galite pažvelgti į šią situaciją iš tarptautinės perspektyvos, kaip dauguma šalių, kaip šiuolaikinės demokratijos, labiau pasiturinčios šalys, kaip jos šiandien žiūri į šią praeitį? Kaip jos žiūri į Rusiją? Kaip jos žiūri į Vokietiją? Labai gerai žinau, kad daugelis rusų jaučia, jog Vakarų šalys labai įtariai ir priešiškai žiūri į Rusiją, tačiau jos visos bendradarbiauja su Vokietija, ir jie mano, kad tai yra neteisinga dėl to, ką padarė Vokietija, nes rusai jaučia, daugelis rusų jaučia, kad Vokietija amžinai turėtų būti žeminama ir tarptautinė bendruomenė turėtų jos šalintis ir ji turėtų būti baudžiama už tai, ką padarė praeityje.

Tačiau jeigu vokiečiai turėtų būti amžinai baudžiami, kodėl tuomet bolševikai ir sovietai neturėtų būti lygiai taip pat baudžiami? Jie taip pat padarė daug blogybių kitoms šalims, kurių jūs, būdami rusais, galite nežinoti, nes užaugote su pagražinta istorijos versija. Bet tiesiog paklauskite žmonių, užaugusių kai kuriose buvusiose sovietinėse respublikose ir Varšuvos pakto šalyse, arba užduokite sau klausimą, kodėl jos taip greitai atsitolino nuo Rusijos po Sovietų Sąjungos paleidimo.

Tad dabar mes žvelgiame į faktą, į lengvai pastebimą faktą, kad tarptautinė bendruomenė, demokratiškesnės šalys įtariai žiūri į Rusiją, tačiau jos nežiūri įtariai į Vokietiją, jos bendradarbiauja su Vokietija, Europos Sąjungoje ir kitais būdais, jos su Vokietija elgiasi kaip ir su bet kuria kita šalimi. Kodėl taip yra? Ar tai yra kažkokia didelė neteisybė Rusijos atžvilgiu? Ar tai yra kažkoks veidmainiškumas ir nenuoseklumas?

Na, jeigu pažvelgsite į istoriją, pamatysite, kad egzistuoja labai reikšmingas skirtumas tarp Vokietijos žmonių elgesio po nacizmo žlugimo ir Rusijos žmonių elgesio po Sovietų Sąjungos žlugimo. Po Antrojo Pasaulinio Karo Vokietija perėjo vidinių apmąstymų periodą, pažvelgimo į save veidrodyje periodą, taip, daugelis žmonių tam priešinosi, tačiau tai vis tiek įvyko, ir Vokietija kaip šalis prisiėmė atsakomybę už tai, ką padarė. Jie už tai atsiprašė ir iki pat šios dienos už tai atsiprašinėja. Jie įvairiais būdais už tai kompensavo, tad, kitaip tariant, Vokietija kaip šalis prisiėmė atsakomybę už savo nacistinę praeitį, prisiėmė atsakomybę už tai, ką padarė kitoms šalims ir davė stiprią priesaiką niekada daugiau neleisti, kad tai dar kartą pasikartotų jų šalyje.

Ir būtent dėl to kitos demokratinės šalys jaučia galinčios pasitikėti Vokietija, jos jaučia galinčios bendradarbiauti su Vokietija, jos jaučia, kad gali bendrauti su Vokietija kaip lygus su lygiu, nes Vokietija su jais elgiasi kaip lygus su lygiu. Matėte, kad nacistiniais laikais ir netgi anksčiau, Vokietija turėjo šį pranašumo kompleksą ir ji nesielgė su kitomis šalimis kaip su sau lygiomis, tačiau po Antrojo Pasaulinio Karo pradėjo taip elgtis.

Na o dabar, pažvelkite į situaciją Rusijoje po Sovietų Sąjungos žlugimo. Iš tiesų vyko tam tikras savęs tyrinėjimas, tačiau ne tokiu laipsniu, kaip tai darė Vokietijos žmonės. Nebuvo tokio plačiai paplitusio pripažinimo, kad Sovietų Sąjunga piktnaudžiavo valdžia labai ekstremaliais būdais, paveikusiais daugelį kitų šalių, ir nebuvo jokio noro prisiimti už tai atsakomybę, atsiprašyti už tai, kompensuoti už tai, o svarbiausia, nebuvo nacionalinio pasiryžimo niekada daugiau nebeleisti įvykti tokiam piktnaudžiavimui valdžia. Ir būtent dėl to neįvyko pokytis kolektyvinėje sąmonėje, kuris įvyko Vokietijoje. O kadangi nebuvo šio pokyčio, kitos šalys jaučia, kad jos negali pasitikėti Rusija taip, kaip gali pasitikėti Vokietija.

Žinoma, galite nueiti pas įvairių šalių lyderius ir pasakyti jiems tai, ką jums ką tik pasakiau, ir jie į jus žiūrės nieko nesuprantančiu žvilgsniu, kadangi nesupras, ką čia sakau, tačiau jie intuityviai jaučia, kad Vokietijoje įvyko pokytis, ir todėl jie gali elgtis su Vokietija kaip lygus su lygiu, kadangi Vokietija elgiasi su jais kaip lygus su lygiu. Jie gali pasitikėti Vokietija, gali pasitikėti, kad nėra pavojaus, jog Vokietijoje atsiras naujas Hitleris.

Tačiau kai tos pačios šalys žvelgia į Rusiją, ir ypač po Putino iškilimo, jos sako: „Ar mes iš tiesų galime tikėti, kad nebus pakartotas naujas piktnaudžiavimo valdžia ciklas Rusijoje? Ir jeigu negalime tikėti, kad tai neįvyks, kaip galime elgtis su Rusija kaip lygus su lygiais, jeigu Rusija su mumis nesielgia kaip su sau lygiomis šalimis?“

Jeigu pažvelgsite į Rusijos užsienio politiką, jeigu pažvelgsite į Rusijos lyderių išsakomus teiginius, jie akivaizdžiai kuria šį įspūdį, kad egzistuoja antagonistinis ryšys tarp Rusijos ir Vakarų. Vakarai nori pričiupti Rusiją. Kaip sakėme, tai yra iliuzija, sukurta suklaidinti Rusijos žmones, kad jie ir toliau liktų jiems ištikimi, ir vis dėlto, galite tai pamatyti, tiesiog stebėdami retoriką. Ir iš to galite matyti, kad Rusija nesielgia su kitomis šalimis kaip su sau lygiomis ir Rusija nemano, kad kitos šalys gali jai prilygti.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Rusija nejaučia jokios pareigos elgtis su kitomis šalimis taip, kaip pati norėtų, kad su ja būtų elgiamasi. Ji nejaučia pareigos laikytis duoto žodžio, laikytis tarptautinių sutarčių, būti skaidria šalimi, būti patikima šalimi. Rusijos vadovybė jaučia galinti daryti ką tiktai nori, jei tik atrodo, kad jai tai bus naudinga. Ir, žinoma, jie gali išsaugoti šią priešiškumo iliuziją, kad turi laikyti Rusijos žmones suvaržytus, idant būtų išvengta šio priešiško užgrobimo iš Vakarų.

Tad sakau, jog mums nereikia, kad visi Rusijos žmonės pripažintų tai, ką čia ką tik pasakiau, tačiau iš tiesų yra būtina, kad kritinė žmonių masė priimtų, jog Sovietų Sąjunga buvo labai ekstremalus piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimas. Ir kad tuomet jie priimtų, jog Rusija nepakilo virš šio potencialo piktnaudžiauti valdžia, kadangi nebuvo pasiryžimo pažvelgti į šią dinamiką ir nuspręsti, kad: „Mes, Rusijos žmonės, nebepaklusime valdžia piktnaudžiaujantiems lyderiams. Nepaklusime piktnaudžiavimui valdžia, kadangi esame nusipelnę geresnio gyvenimo. Nesame kažkuo prastesni ir neprivalome priimti šio piktnaudžiavimo valdžia iš savo lyderių.“

Būtent toks turi įvykti pokytis, nes kol nenuspręsite, kad norite geresnės vadovavimo formos, kol kritinė masė populiacijos to nenuspręs, negalės įvykti pokyčių vadovybėje. Dabartinė vadovybė ir toliau gyvuos, ji toliau eis į vis didesnius piktnaudžiavimus valdžia, kol bus priimtas tas sprendimas, kol įvyks pokytis kolektyvinėje sąmonėje. Mes tai vadiname seisminiu pokyčiu, kuomet turite tas tektonines plokštes ir turite vis didėjančią įtampą, kol staiga įtampa yra paleidžiama ir įvyksta žemės drebėjimas, kurio niekas negali ignoruoti. Visus nedidelius Žemės krestelėjimus yra įmanoma ignoruoti, kadangi jų nejaučiate, tačiau kai Žemė pradeda drebėti ir pastatai ima siūbuoti, niekas nebegali to nematyti. Ir būtent tokius pokyčius turime pamatyti kolektyvinėje Rusijos sąmonėje, kad šalis galėtų pajudėti į priekį, kaip šie pokyčiai įvyko ir daugelyje kitų šalių, tarp jų ir seisminiai pokyčiai, kurie įvyko Vokietijoje po nacizmo žlugimo.

Ir mano pasiūlymas, be šių perduotų mokymų ir idėjų, yra tai, kad įtvirtinsiu tam tikrą savo šviesos dalį virš Rusijos ir visų respublikų bei šalių, kurios buvo šito paveiktos. O tai reiškia, kad aš, vėlgi, tam tikru faktoriumi padauginsiu jūsų pastangas, jūsų prašymus. Tai galioja ne tik Rusijos žmonėms, tai galioja visų šalių, kurios buvo paveiktos Rusijos, žmonėms. Kažką pamatę iš Rusijos vadovybės pusės, kas būtų piktnaudžiavimas valdžia, galite išsakyti šį labai paprastą prašymą: „Arkangele Mykolai, sudegink tamsos jėgas už šio piktnaudžiavimo valdžia.“ Galite tai aprašyti, jeigu norite, arba tiesiog galite sutelkti į tai savo dėmesį, išsakydami šiuos žodžius: „Arkangele Mykolai, sudegink tamsos jėgas už šio piktnaudžiavimo valdžia.“

Ir tuomet aš tai padarysiu tokiu laipsniu, kiek leidžia įstatymas, ir tai gali būti vienas iš tų faktorių, kuris priartinas Rusijos žmones prie šio gebėjimo atlikti šį pokytį ir nuspręsti, kokių lyderių jie iš tiesų nori ir kokioje šalyje jie nori gyventi. Ar suprantate?

Galbūt kai kurie iš jūsų to dar nesupratote, lemputė dar neįsižiebė jūsų prote, nes kai kurie iš jūsų buvote auginami su šiuo rusišku mentalitetu, kuriame esate linkę norėti atmesti viską, kas skamba kaip kritika, ir bet koks teiginys, kuriame yra sakoma, kad kažkas turi pasikeisti, ar kad kažkas nėra geriausia Rusijoje, yra laikomas kritika. Jūsų atsakas, jūsų užprogramuotas atsakas yra tai atstumti. Kažkodėl galvojate, ir net pakylėtųjų mokytojų mokiniai, kai kurie iš jūsų galvojate šiuo būdu, kad mes, pakylėtieji mokytojai, turime kažkokią intenciją pažeminti Rusiją, nubausti Rusiją, sunaikinti Rusiją. Tačiau mes neturime tokios intencijos, vienintelė mūsų intencija yra iškelti Rusijos žmones į Aukso Amžių, kad jie turėtų tokį patį pragyvenimo lygį, kurį matote labiausiai pasiturinčiose šalyse, kad jie turėtų tokias pačias laisves ir asmeninio augimo galimybes, kurias matote labiausiai pasiturinčiose šalyse. Tai yra vienintelis mūsų troškimas.

Na ir dabar, mes gerbiame laisvą valią, ir todėl sakome, kad jeigu Rusijos žmonės nori toliau gyventi taip, kaip gyveno iki šiol, mes, žinoma, leisime jiems tai daryti. Bet mes taip pat žvelgiame į šalį ir žiūrime, kiek daug žmonių įsikūnijo Rusijoje šiame gyvenime, nes nori būti šių pokyčių atnešimo į Rusiją dalimi, ir mes taip pat, žinoma, žiūrime į šių žmonių laisvą valią, ir būtent dėl to balansuojame senesnės kartos laisvą valią su jaunesnės kartos laisva valia, ir būtent dėl to mums yra leidžiama pasirodyti ir duoti šiuos mokymus, kuriuos jaunesnioji karta, ir kai kurie atviro proto vyresnės kartos žmonės, galės paimti ir jais pasinaudoti savo sąmonei pakelti, tuo būdu pakeldami kolektyvinę sąmonę ir priartindami ją prie taško, kuriame Rusijos žmonės galėtų iš tiesų pradėti priimti, kad jie yra verti turėti Aukso Amžių, nes šiuo metu, kaip sakė Sen Žermenas, dauguma Rusijos žmonių iš tiesų negali priimti, kad yra verti tai turėti.

Ir dabar mes perdavėme jums perspektyvas ir įrankius, kurie jums leis, tiems, kurie esate dvasingi žmonės, pakelti save virš šios sąmonės, patraukti aukštyn kolektyvinę sąmonę, idant plačioji populiacija galėtų pradėti ištrūkti iš šios sąmonės ir galėtų priimti: „Taip! Aš iš tiesų esu nusipelnęs geresnio pragyvenimo lygio. Ir aš taip pat esu nusipelnęs tokių lyderių, kurie galėtų suteikti šaliai šį pragyvenimo lygį ir darytų viską, ką reikia, pakeistų tai, ką reikia pakeisti, idant turtas būtų paskleistas visai populiacijai, idant visi galėtų dalintis Rusijoje sugeneruojamu turtu.“

Ir dabar, daviau jums tai, ką norėjau perduoti šiame diktavime, ir užsklendžiu jus Pirmojo Spindulio Dievo Valios mėlynoje liepsnoje, kadangi tai yra Dievo Valia, kad turite teisę išklausyti pakylėtųjų mokytojų mokymus, o mes turime teisę perduoti šiuos mokymus, kai turime pasiuntinį, kuris gali būti atviromis durimis ir todėl tai yra Dievo Valia, kad būtumėte apsaugoti nuo keršto bangų, kurios neišvengiamai jums ateis, tiek iš kolektyvinės sąmonės, tiek iš puolusių būtybių, kad iš tiesų galėtumėte įgyvendinti, sugerti šiuos mokymus ir paskleisti juos į kolektyvinę sąmonę.

Jūs taip pat galite pasakyti, jeigu jaučiatės asmeniškai puolami arba slegiami, galite pasakyti: „Arkangele Mykolai, apsaugok mane nuo tamsos jėgų, besislepiančių už šio piktnaudžiavimo valdžia.“ Arba galite sakyti: „Apsaugok mano šalį nuo tamsos jėgų, besislepiančių už šio piktnaudžiavimo valdžia.“

Tad dabar, užsklendžiu jus Dievo Valioje, kuri yra meilės forma, Dievo besąlyginės meilės aspektas, toks aspektas, kuris gali atrodyti, dėl savo charakteristikų, sąlygiškas, tačiau iš tiesų nėra sąlygiškas dualistine šio žodžio prasme. Ir jums gali būti naudinga pamąstyti apie skirtumą, tarp specifinių charakteristikų ir dualistinių sąlygų.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2021 Kim Michaels